Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 510¹ straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 510¹ straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„510¹ straipsnis. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamento direktoriaus sprendimo taikyti laikinąsias apribojimo priemones nevykdymas“. 2. Pakeisti 510¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamento direktoriaus sprendimo taikyti laikinąsias apribojimo priemones nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.“2 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 589 straipsnio 27 punktą ir jį išdėstyti taip:
„27) Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamento – dėl šio kodekso 65, 70, 127, 132, 134, 137, 138, 145, 152, 168, 170, 198, straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 224 straipsnio 1 dalyje, 505, 507, 510¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Pripažinti netekusiu galios
priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl šio kodekso 134, 198, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
punktą ir jį išdėstyti taip: „48) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos – dėl šio kodekso 45, 47 straipsnyje straipsniuose, 48 straipsnio 1,
straipsnio 1, 2 dalyse, 139 straipsnyje, 224 straipsnio 1 dalyje, 240, 242, 245, 358, 359, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4.
centro– dėl šio kodekso 47, 53 straipsniuose, 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139, 240, 242, 245, 358, 359, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;
įsigaliojimas ir taikymas
m. sausio 1 d. 2. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 65, 70, 127, 132, 137, 138, 145, 152, 168, 170, straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 224 straipsnio 1 dalyje, 505, 507, 510¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir šių administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentas. 3. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134, 198, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir šių administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentas. 4. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Radiacinės saugos centro pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 47, 53 straipsniuose, 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139, 240, 242, 245, 358, 359, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir šių administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
9³, 9⁶, 9¹⁰, 9¹¹, 11, 25 IR 26
10², 11, 13, 15, 15¹, 16, 16¹, 18, 20, 20¹, 20², 20³, 20⁴, 20⁷, 20⁸,
ĮSTATYMO NR. XIII-771 1 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 1, 2, 10, 26, 28, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO TREČIUOJU¹ SKIRSNIU ĮSTATYMO NR. XIII-1886 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ ĮSTATYMO NR.
IX-1661 4, 10, 11, 13, 15,
5, 6, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 21, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 29, 70¹straipsnių pakeitimo, 73, 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 23, 24 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr.
I-857 12, 16, 18¹, 18², 18⁶, 29, 31, 34, 34¹ straipsnių pakeitimo ir 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 9, 9¹, 9³, 9⁶, 9¹⁰, 9¹¹, 11, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 6¹, 21², 21³, 21⁴, 21⁵ ir 21⁷ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 2, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 19 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 4, 8, 8¹, 10, 10¹, 10², 11, 13, 15, 15¹, 16, 16¹, 18, 20, 20¹, 20², 20³, 20⁴, 20⁷, 20⁸, 21, 22, 23, 24, 25, 25³, 25⁴, 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹, 16¹ straipsniais įstatymo Nr. XIII-771 1 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 1, 2, 10, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo trečiuoju¹ skirsniu įstatymo Nr. XIII-1886 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 4, 10, 11, 13, 15, 19, 20, 23, 26 ir
mokesčio įstatymo Nr. IX-326 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 3, 4, 30 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr.
14, 15, 16, 17, 21, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 510¹ ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (visi kartu – Projektai) parengti atsižvelgiant į šias priežastis:
1) Nesistemiškas asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių LNSS biudžetinių įstaigų (ne viešojo administravimo) (toliau – LNSS biudžetinė įstaiga) reglamentavimas. Šiuo metu biudžetinių įstaigų, priklausiančių LNSS, sistemą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23, 24 straipsniai. Pastebėtina tai, kad 23 ir 24 straipsnių pavadinimuose nurodoma, kad tai turėtų būti biudžetinių įstaigų nomenklatūra, nors straipsniuose nurodoma ir tam tikra įstaigų grupė pagal teikiamas paslaugas (pavyzdžiui, sporto medicinos centrai, priklausomybės centrai), taip pat ir konkrečios įstaigos (pavyzdžiui, Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos). Vertinant Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą sistemiškai (žr. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnį), nomenklatūra turėtų būti suprantama kaip tam tikras funkcijas vykdančių įstaigų grupė, o ne konkretūs įstaigų pavadinimai.
2) Įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:
institucinę sandarą, optimizuoti įstaigų tinklą. Optimizuojant viešojo valdymo institucinę sandarą, bus patikslinta vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcija, nustatytas aiškus skirtingų tipų įstaigų steigimo, kontrolės, autonomijos ir kitų principų nustatymo modelis. <...>“ (13.2.1 papunktis);
viešojo valdymo institucijų atliekamas funkcijas, nuolat vertinti ir tobulinti šių institucijų valdymą ir gebėjimus. Siekiant mažinti viešojo valdymo apimtį ir išlaidas, bus sistemingai persvarstomos viešojo valdymo institucijų atliekamos funkcijos ir prireikus šalinamas jų dubliavimas. Siekiant nustatyti, ar sėkmingai valstybės vykdomosios valdžios sistemos įstaigos ir įmonės savo veikla prisideda prie Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimo, ar efektyviai atlieka joms priskirtas funkcijas, ar pasiekiami šių įstaigų ir įmonių vykdomo teisinio reguliavimo tikslai, kokios jų galimybės sėkmingai veikti ateityje, bus vertinama šių įstaigų ir įmonių veikla (rezultatai) ir gebėjimai (valdymas)“ (13.2.2 papunktis).
49 4 klausimas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos valdymo srities įstaigų optimizavimo“ (išskyrus dėl Lietuvos medicinos bibliotekos, Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionalinio kraujo centro, Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos);
1) Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą jungimo būdu reorganizuoti į vieną įvairias priklausomybės sritis koordinuojančią ir prižiūrinčią biudžetinę įstaigą – Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą, kurio statusas yra Vyriausybės įstaiga, veikianti sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje. Efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas.
PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksniai kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti vieningą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą. Reorganizavimu siekiama didinti įstaigos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus įstaigos uždaviniams įgyvendinti. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos būtų reorganizuojama jungimo būdu – prijungiama prie Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui pereitų Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos teisės ir pareigos. 2) Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrą (SMLPC), Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centrą (SPFSKC) ir Higienos institutą (HI) jungimo būdu reorganizuoti į vieną Lietuvos gyventojų sveikatos būklės rodiklių, visuomenės sveikatos netolygumų ir visuomenės sveikatos priežiūros technologijų, darbo aplinkos poveikio sveikatai vertinimą atliekančią, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijas ugdančią ir vertinančią įstaigą.
SMLPC veiklos tikslai:
visuomenės sveikatos priežiūrą sveikos gyvensenos skatinimo, sveiko senėjimo, lėtinių neinfekcinių ligų, traumų profilaktikos, aplinkos sveikatinimo, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, vaikų ir jaunimo sveikatos saugos bei stiprinimo, sveikos mitybos, maisto saugos, fizinio aktyvumo srityse (toliau – Centro kompetencijos sritys);
metodinę medžiagą bei teikti metodinę pagalbą Centro kompetencijos srityse;
vykdyti gyventojų sveikatos mokymą, neformalųjį švietimą, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimą. HI veiklos tikslai:
Lietuvos gyventojų sveikatos ir jai įtaką darančių veiksnių stebėseną, vertinimą ir kurti bei tvarkyti visuomenės sveikatos registrus ir informacines sistemas;
visuomenės sveikatos netolygumų tyrimus bei visuomenės sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, rengti ir išbandyti inovatyvias intervencijas visuomenės sveikatos priežiūros praktikoje;
aplinkos poveikio sveikatai tyrimus bei profesinės sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, rengti ir išbandyti inovatyvias intervencijas profesinės sveikatos priežiūros praktikoje.
SPFSKC veiklos tikslai:
specialistų neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgytų bendrųjų ar specialiųjų kompetencijų pripažinimą;
tobulinimo programų asmens sveikatos ir farmacijos tematika derinimą teisės aktų nustatyta tvarka sveikatos apsaugos ministrui įgaliojus;
dokumentų, reglamentuojančių sveikatos specialistų profesinę veiklą, rengimą sveikatos apsaugos ministrui pavedus;
vykdyti sveikatos specialistų tęstinį profesinį mokymą ir neformalųjį švietimą bei tęstinį mokymąsi. Efektyviai ir moderniai visuomenės sveikatos priežiūrai užtikrinti būtina sukurti kompleksinę ir integruotą visuomenės sveikatos sistemą, paremtą visuomenės sveikatos stebėsena, inovatyvių technologijų vertinimu ir diegimu, specialistų kvalifikacijos tobulinimu bei objektyviais duomenimis ir mokslo įrodymais pagrįstomis intervencijomis. Šiuo metu minėtos veiklos yra išskaidytos įvairiose institucijose (SMLPC, HI, SPFSKC), todėl siekiant kuo efektyviau panaudoti tiek finansinius, tiek žmogiškuosius išteklius, tikslinga visuomenės sveikatos stiprinimo, stebėsenos, vertinimo, metodinio vadovavimo bei mokymo programų rengimą bei organizavimą koncentruoti viename juridiniame asmenyje.
Tai leis kokybiškiau formuoti visuomenės sveikatos priežiūros priemones sveikos gyvensenos skatinimo, sveiko senėjimo, lėtinių neinfekcinių ligų, traumų profilaktikos, aplinkos sveikatinimo, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, vaikų ir jaunimo sveikatos saugos bei stiprinimo, sveikos mitybos, maisto saugos, fizinio aktyvumo srityse, jas racionaliai pagrįsti Lietuvos gyventojų sveikatos ir jai įtaką darančių veiksnių stebėsenos registruose ir informacinėse sistemose sukaupta informacija bei inovatyviomis intervencijomis, taikomomis visuomenės sveikatos praktikoje. Tikslinga integruoti specialistų kvalifikacijos kėlimą asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros srityje vienoje institucijoje ir taip išvengti mokymo programų ar atskirų temų dubliavimosi, ar mokymo temų spragų, siekiant, kad asmenų kompetencijos tolygiai apimtų visas sveikatinimo veiklos sritis. 3) Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) reorganizuojamas prijungiant jį prie užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę vykdančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Vienas iš pagrindinių NVSC veiklos tikslų yra vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę.
Siekdami šio tikslo NVSC specialistai atlieka užkrečiamųjų ligų atvejų ir jų protrūkių epidemiologinį ištyrimą, atvejų valdymą ir protrūkių likvidavimą, organizuoja ir koordinuoja imunoprofilaktiką, planuoja, organizuoja ir vykdo analitinius epidemiologinius tyrimus, vykdo medicininę-karantininę kontrolę pasienio kontrolės punktuose, dalyvauja valdant antimikrobinį atsparumą ir hospitalines infekcijas, tarptautiniuose projektuose, susijusiuose su užkrečiamųjų ligų valdymu, teikia informaciją užkrečiamųjų ligų valdymo klausimais tiek valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (tarp jų ir ULAC), tiek kitiems asmenims bei visuomenei. NVSC dirba 143 užkrečiamųjų ligų valdymo specialistai (beveik tris kartus viršija bendrą ULAC darbuotojų skaičių), kurie veiklą vykdo kiekvienos Lietuvos Respublikos savivaldybės teritorijoje ir yra arčiausiai gyventojų. NVSC specialistai užtikrina nenutrūkstamą (24 val. per parą ir 7 d. per savaitę) privalomų veiksmų vykdymą, iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gavę pranešimą apie susirgimą pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nuolat konsultuoja gyventojus įvairiais užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės klausimais. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu NVSC pavesta atlikti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę analizę ir prognozę, užkrečiamųjų ligų epidemiologinę diagnostiką, organizuoti ir atlikti privalomą aplinkos kenksmingumo pašalinimą pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijų užkrėstumą užkrečiamųjų ligų sukėlėjais, nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose skelbiamas karantinas, dydį ir ribas ir kt. Pastebėtina ir tai, kad NVSC struktūrą (žr. https://nvsc.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/struktura) sudaro 10 departamentų pagal apskritis, kurių visų sudėtyje yra Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriai.
NVSC ir ULAC nuostatuose nustatytos pagrindinės funkcijos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės srityje
§ Vykdo užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą teritorijose § Atlieka užkrečiamųjų ligų atvejų ir jų protrūkių epidemiologinį ištyrimą, atvejų valdymą ir protrūkių likvidavimą § Organizuoja ir koordinuoja imunoprofilaktiką teritorijose § Planuoja, organizuoja ir vykdo analitinius epidemiologinius tyrimus § Vykdo medicininę-karantininę kontrolę pasienio kontrolės punktuose § Įgyvendina valstybės užkrečiamųjų ligų prevencijos ir valdymo politiką § Organizuoja ir vykdo užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą nacionaliniu lygiu § Koordinuoja imunoprofilaktiką § Vykdo metodinį vadovavimą § Atstovauja Europos prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulio sveikatos organizacijos tinkluose
4) Likviduojamas Valstybinis psichikos sveikatos centras. Naujoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos administracijos struktūroje jau yra Psichikos sveikatos skyrius, kurio pagrindinis uždavinys – psichikos sveikatos priežiūros politikos formavimas. Nauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos administracijos struktūra įsigaliojo 2018 m. spalio 15 d. Numatoma, kad kompleksinis psichikos sveikatos priežiūros politikos formavimas turėtų būti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija, o visuomenės ir individo psichikos sveikatos gerinimo funkcijos turėtų būti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros dalis, kurias vykdytų (ir šiuo metu vykdo) kiti psichikos sveikatos stiprinimo srityje veikiantys subjektai.
Formuojant psichikos sveikatos priežiūros, kuri yra vienas prioritetinių Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos tikslų, politiką ministerijos, o ne jos pavaldžių įstaigų lygmeniu, tikimasi užtikrinti efektyvesnį ir veiksmingesnį psichikos sveikatos priežiūros paslaugų valstybinį organizavimą. 5) Radiacinės saugos centras (RSC) reorganizuojamas prijungiant jį prie NVSC. Vienas pagrindinių pertvarkymo tikslų – mažinti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų skaičių ir taip optimizuoti verslo priežiūrą. Tai padės ne tik sumažinti verslui naštą, tenkančią dėl perteklinių verslo priežiūros funkcijų ir neefektyviai veikiančių priežiūros institucijų, bet ir sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. RSC veiklos tikslai yra betarpiškai susiję su visuomenės sveikatos apsaugos sritimi, o NVSC paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką visuomenės sveikatos priežiūros ir vartotojų teisių apsaugos srityse, vertinti ir valdyti riziką žmonių sveikatai, susijusią su paslaugomis, gaminiais, aplinkos veiksniais ir užkrečiamosiomis ligomis. NVSC atlieka daugelio aplinkos veiksnių priežiūrą, veiklą vykdo visoje Lietuvos teritorijoje. Istoriškai yra buvęs laikotarpis, kai radiacinės saugos funkcijas vykdė įstaigos, dabar esančios NVSC sudėtyje. RSC atlieka ūkio subjektų, eksploatuojančių smulkius jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančius objektus, priežiūrą (išduoda leidimus bei kontroliuoja, kaip laikomasi juose nurodytų sąlygų).
Kadangi dalis tų objektų yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos, mažinant ūkio subjektus kontroliuojančių institucijų skaičių, siūlytina šias funkcijas perduoti NVSC (kadangi NVSC turi visą infrastruktūrą visoje Lietuvoje, būtų galima optimizuoti procesus ir šiai veiklai vykdyti naudojamus išteklius). Projektų tikslai ir uždaviniai:
1) efektyvinti įstaigų veiklą ir gerinti jų valdymą;
2) nustatyti aiškią įstaigų kompetenciją, atsisakant besidubliuojančių ir sveikatos sistemos prioritetų neįgyvendinančių, neaktualių, pridėtinės vertės sveikatos sektoriui nekuriančių pavaldžių įstaigų vykdomų funkcijų;
3) mažinti viešojo valdymo išlaidas, t. y. efektyviai ir racionaliai naudoti žmogiškuosius, finansinius ir infrastruktūros išteklius. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektų parengimą inicijavo ir Projektus parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai. LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra numatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnyje. LNSS valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra numatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnyje. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo III skyriuje nustatyti sveikatinimo veiklos specialieji valdymo ir kontrolės subjektai. Sveikatinimo veiklos specialieji valdymo ir kontrolės subjektai numatyti ir kituose specialiuosiuose įstatymuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymų projektai keičiami taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos:
1) Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą jungimo būdu reorganizuoti į vieną įvairias priklausomybės sritis koordinuojančią ir prižiūrinčią biudžetinę įstaigą – Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą, kurio statusas yra Vyriausybės įstaiga, veikianti sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje. Nauda – efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas. PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksnia, kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti bendrą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą. 2) SMLPC, SPFSKC ir HI jungimo būdu reorganizuoti į vieną Lietuvos gyventojų sveikatos būklės rodiklių, visuomenės sveikatos netolygumų ir visuomenės sveikatos priežiūros technologijų, darbo aplinkos poveikio sveikatai vertinimą atliekančią, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijas ugdančią ir vertinančią įstaigą. Nauda – siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius tikslinga integruoti institucijas, teikiančias visuomenės sveikatos stebėsenos ir specialistų mokymo, ligų prevencijos organizavimo paslaugas asmens ir visuomenės sveikatos bei farmacijos srityse. 3) ULAC reorganizuojamas prijungiant jį prie užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę vykdančio NVSC. Nauda – siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius ULAC vykdomas funkcijas užkrečiamųjų ligų ir AIDS srityse integruoti į NVSC veiklą. 4) Likviduojamas Valstybinis psichikos sveikatos centras.
Nauda – formuojant psichikos sveikatos priežiūros, kuri yra vienas prioritetinių Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos tikslų, politiką ministerijos, o ne jos pavaldžių įstaigų lygmeniu, tikimasi užtikrinti efektyvesnį ir veiksmingesnį psichikos sveikatos priežiūros paslaugų valstybinį organizavimą. 5) RSC reorganizuoti prijungiant jį prie NVSC. Nauda – siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius tikslinga integruoti RSC funkcijas į integruotas visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas vykdančią visuomenės sveikatos priežiūros srityje veiklą vykdančią įstaigą (NVSC). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnyje nustatoma, kad LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūrą sudarytų specializuotas (tam tikrų rūšių) ir (ar) tam tikrų kategorijų asmenims asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos ir uždarosios biudžetinės įstaigos. Analogišku principu keičiamas ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnis. Akcentuotina tai, kad Projektais nustatomo optimizavimo tikslas yra ne atsisakyti apskritai jau vykdomų funkcijų, bet peržiūrėti įstaigų kaip atskirų juridinių asmenų tinklą, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo keičiamuose atitinkamuose straipsniuose yra išbraukiami įstaigų pavadinimai, bet paliekamos jų vykdytos funkcijos. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnyje nustatytos specializuotos paslaugos yra tam tikros rūšies paslaugos (priklausomybės ligų, sporto medicinos paslaugos). Sąvoka „tam tikrų kategorijų asmenys“ suprantama kaip pagal tam tikrą požymį – sveikatos sutrikimą, amžių, gydymo vietą ir pan., skiriamos tikros asmenų grupės – sutrikusio vystymosi kūdikiai, priklausomybių turintys asmenys, uždarosiose biudžetinėse įstaigose gydomi asmenys (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje išvardytos asmenų kategorijos).
Sveikatos sistemos įstatymo 29 straipsnis koreguojamas todėl, kad ekspertizės skyrimo subjektus nustatančios nuostatos įtvirtintos proceso įstatymuose ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje (dabartinėje formuluotėje jos perteklinės). Pastebėtina ir tai, kad subjektai, atliekantys teismo ekspertizes, yra nurodyti proceso įstatymuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 84, 208, 286 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 212 straipsnis) ir Teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, 29 straipsnyje atsisakoma įvardijimo, kad teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės atlieka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirta įstaiga. Atsižvelgiant į Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą teismo eksperto sąvoką, Sveikatos sistemos įstatymo 29 straipsnyje nustatoma, kad ambulatorines ekspertizes atlieka kompetentinga teismo ekspertizės įstaiga ar teismo psichiatrijos arba teismo psichologijos ekspertai. Teismo ekspertizės įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertizės įstaiga turi turėti steigėjo patvirtintus teismo ekspertizių darymo toje įstaigoje nuostatus. Atsižvelgiant į tai koreguojamas 29 straipsnis. Atsižvelgiant į bendrąjį viešąjį administravimą reguliuojantį Viešojo administravimo įstatymą, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio atsisakoma kaip perteklinio Viešojo administravimo įstatymo atžvilgiu. Projektų įgyvendinimas turėtų būti baigtas 2020 m. sausio
poveikis): 1.
Vertinant planuojamą 5 įstaigų (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro, Radiacinės saugos centro) reorganizavimą ar likvidavimą preliminariai darytinos tokios išvados:
Sumažintas vadovaujančių darbuotojų skaičius per 5 įstaigas Sumažinta darbuotojų skaičius per 5 įstaigas Darbuotojų darbo užmokesčio didėjimo pokytis iš planuojamų sutaupyti lėšų Dabar vadovaujančių darbuotojų yra 55.5 Dabar darbuotojų skaičius yra 228 Vadovaujančių darbuotojų: 10.5x1000 Eur x12 mėn. bus 126 000 Eur Darbuotojų: 38x700 Eur x12 mėn. bus 319 000 Eur Bendras preliminarus pokytis galėtų būti apie 445 000 eurų per metus Po optimizavimo vadovaujančių darbuotojų bus 45 po optimizavimo darbuotojų skaičius bus 190
mažėjančios jo išlaikymo sąnaudos. Peržiūrėtos funkcijos ir atsisakyta panašaus pobūdžio funkcijų (panašumas suprantamas ne kaip tekstinis funkcijų panašumas, bet kaip galėjimas atskiras funkcijas sujungti į vieną integruotą funkciją (išskaidytas funkcijas susieti ir laikyti viena funkcija). Taip pat atsisakoma arba centralizuojamos bendrosios funkcijos: IT, viešųjų pirkimų, personalo administravimo, turto valdymo ir aptarnavimo funkcijos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teigiami Projektų poveikio vertinimo aspektai (nauda) pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų Projektų įgyvendinimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
7Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti Projektai verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Projektus reikės:
1) pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos patvirtinimo“;
2) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
balandžio 24 d. nutarimą Nr. 358 „Dėl ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“;
gegužės 4 d. nutarimą Nr.
optimizavimo“;
spalio 20 d. nutarimą Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“;
gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“;
gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 1008 „Dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti centralizuotai“;
vasario 7 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“;
9) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1298 „Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus sąrašo patvirtinimo“;
liepos 21 d. nutarimą Nr.
asmens sveikatos priežiūros biudžetinių vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigų, vykdančių sveikatinimo veiklą, nomenklatūros nustatymo“;
nutarimus, susijusius su pertvarkomų įstaigų veikla;
dėl sutikimo reorganizuoti /likviduoti įstaigas;
įstaigų administracijų struktūras;
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų lėšų įstatymams įgyvendinti neprireiks. Galimi sutaupymai dėl įstaigų pertvarkos ir veiklos optimizavimo pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. LNSS
įstaigų nomenklatūra, LNSS įstaigų optimizavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 510¹ IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-07-16 Nr. XIIIP-3681 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Sergejus
Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas Kęstutis Smirnovas, Zenonas Streikus, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:- . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatoriams tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4 , prieš – 3 , susilaikė –nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Smirnovas, A.Navickas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė
Sveikatos reikalų komitetas
2020-06-17
pirmininkė A. Kubilienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Martinėlis, komiteto nariai A. Armonaitė, K. Bartkevičius, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai A. Astrauskas, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėjos D. Jonelytė, M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos ministerijos atstovai K. Garuolienė, V. Srogė, O. Vitkūnienė, A. Storpirštienė, Radiacinės saugos centro atstovė R. Stasiūnaitienė, Valstybinio psichikos sveiktos centro atstovė A. Čepulytė, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro atstovai E. Ramelienė, R. Natka, S. Gutauskienė, V. Krupinskienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atstovas R. Sabaliauskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovas S. Čaplinskas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai R. Petraitis, R. Lingienė, Higienos instituto atstovas R. Jankauskas, Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovai O. Sitnikovas, E. Burbienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė G. Belian. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-07-16 Įvertinę projekto atitiktį
taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno Klinikos, 2019-08-02
Kauno klinikose jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai naudojami praktiškai visose panaudojimo medicinoje srityse: tiek diagnostikai, tiek gydymui, tiek biologinių bandinių tyrimams ar švitinimui. Vykdant šią veiklą pagrindinis uždavinys yra, kad jie būtų kuo saugesni gyventojams, darbuotojams, pacientams bei aplinkai, todėl stengiamės, kad visi radiacinės saugos aspektai, reikalavimai būtų įgyvendinami ir užtikrinami tinkamai. Čia labai svarbus, o pasirengimo metu, reglamentavimo ir kontrolės etapais, manome, pagrindinis yra reguliuojančiosios institucijos, kuria Lietuvoje šiuo metu paskirtas Radiacinės saugos centras, vaidmuo. Radiacinės saugos centras atlieka įvairių institucijų radiacinės saugos srityje koordinavimą, radiacinės saugos valstybinę priežiūrą ir kontrolę, gyventojų apšvitos vertinimą ir ekspertizės atlikimą. Jo sudėtyje yra laboratorijos, kuriose atliekami darbuotoją išorinės ir vidinės apšvitos dozių tyrimai ir įvertinimai, kraujo mėginių, avarinės apšvitos atveju tyrimai. Prireikus, vertinama, kokią apšvitą gali sąlygoti vienoks ar kitoks medžiagų, turinčių radionuklidų, naudojimas. Planuojant diegti, diegiant, naujus įrenginius, technologijas ypač sudėtingesnius, kaip antai: linijinius greitintuvus, gama peilį, gydymo radioaktyviomis medžiagomis procedūras ir panašiai, visais etapais buvo bendradarbiaujama su Radiacinės saugos centru: prireikus gaudavome profesionalias konsultacijas, operatyvius atsakymus, aiškius nurodymus, kaip tinkamai organizuoti teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą reikalavimų įgyvendinimą, veiklos įteisinimo procesas vyko organizuotai ir sklandžiai.
Iš Radiacinės saugos centro gauname informaciją apie TATENA organizuojamus renginius, dalyvaujame bendruose projektuose. Manome, kad įstaigą, kuri rūpinasi radiacinės saugos valstybine priežiūra bei užtikrinimu, su laboratorijomis, įranga, profesionalia darbuotojų komanda svarbu išlaikyti ir toliau, ypač
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, 2019-09-23 Vilniaus Universiteto Santaros klinikose plačiai naudojamos ir sparčiai diegiamos naujos technologijos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Kasmet pacientams atliekama apie
dėmesį skirti saugiam pacientų ištyrimui su kuo mažesne apšvitos rizika sveikatai, optimizuojant apšvitos dozes, pačios gydymo įstaigos darbuotojų ir pacientų radiacinę saugą. Todėl visuose etapuose, tiek planuojant ir diegiant naują radiologinę įrangą ir tyrimo metodus, kaip antai pozitronų emisijos tomografiją, prostatos išplitusio vėžio į kaulų metastazes gydymą radžiu, tiek vykdant radiacinės saugos reikalavimus, nuolat bendradarbiaujame su Radiacinės saugos centru ir gauname profesionalias konsultacijas, patarimus ir nurodymus kaip tinkamai įgyvendinti radiacinės saugos reikalavimus.
Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos šalių daugiametė praktika rodo, kad geriausiai yra įgyvendinami ir užtikrinami radiacinės saugos reikalavimai, kai nacionalinė reguliuojančioji institucija radiacinės saugos klausimais yra nepriklausoma. Manome. kad Radiacinės saugos centrą svarbu išlaikyti kaip savarankišką instituciją. Pritarti
loterijų asociacija, 2020-05-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti įstatymų paketą dėl sveikatos apsaugos įstaigų reorganizavimo bei apjungimo. 1 Tarp šių siūlymų yra Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau - LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau - NTAKD) sujungimas ir reorganizavimas į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. Projektus parengusi Sveikatos apsaugos ministerija pateikė tris argumentus, paskatinusius šį siūlymą: (1) priklausomybių prevencijos kompetencijų koncentravimas, (2) verslą prižiūrinčių įstaigų mažinimas ir (3) valstybės biudžeto lėšų taupymas. Trečiasis argumentas buvo nuginčytas dar projektų svarstymo Vyriausybėje metu. Pirmieji du argumentai taip pat yra deklaratyvūs, nepagrįsti poveikio vertinimu, kaštų ir naudos analize. Žiūrint tik formaliai, sujungus institucijas jie bus pasiekti, tačiau realybėje ši reforma pavirs didesne problema, nei ta, kurią norima spręsti šiuo pasiūlymu. Įstatymų projektų rengėjai nevertino, kiek dėl reorganizacijos sutriktų abiejų įstaigų veikla bei nukentėtų joms priskirtų sričių kontrolės kokybė. Pažymėtina, kad 2020 m. gegužės 12 d.
Valstybės kontrolės pateiktoje valstybinio audito ataskaitoje
„Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas"
Nr. VAE-4 pasigendama vertinimų, kokių priemonių ketinama imtis, kad konsoliduojant šias institucijas nenukentėtų ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijų vykdymas. Europos šalyse, kuriose legaliai organizuojami azartiniai lošimai ir loterijos, yra įvairių šių verslų priežiūros modelių, tačiau juos vienija vienas bendras požymis - vykdomosios valdžios hierarchijoje tokios priežiūros institucijos įprastai yra finansinių klausimų reguliavimo sferoje. Neatsitiktinai Lietuvoje šio verslo priežiūra buvo priskirta Finansų ministerijai. Lietuvos Respublikos Seimo veikloje azartiniai lošimai ir loterijos taip pat yra priskiriami finansų klausimams. Šį verslą reglamentuojančių įstatymų projektų svarstyme pagrindinis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas, o sudarant Seimo sesijų darbų programas tokie projektai įtraukiami į skirsnį „Mokesčiai, jų administravimas ir finansai". Nėra jokių objektyvių argumentų keisti šią beveik 20 m etų taikytą praktiką. Vyriausybės siūlymas prijungti LPT prie NTAKD remiasi tuo, kad azartiniai lošimai gali sukelti priklausomybę, todėl turi būti kontroliuojami tos pačios institucijos ir tais pačiais principais, kaip dabar kontroliuojami narkotikai ir alkoholis. Tačiau jokiam e šio siūlymo svarstymo etape rengėjai neatskleidė objektyvios informacijos, kiek Lietuvoje yra diagnozuota ligos, pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių vadinamos
„Patologinis potraukis azartiniams lošimams" ir žymimos kodu F63.0,
atvejų. Tik turint šią statistiką būtų galima objektyviai įvertinti šios problemos aktualumą, šiuos skaičiuos palyginti su alkoholizmo ir narkomanijos rodikliais ir tik tuomet spręsti dėl LPT likvidavimo.
Pažymėtina, kad visoje LPT struktūroje iš 26 darbuotojų tik 2 tiesiogiai dirba su azartinių lošimų dalyviais, galim ai turinčiais problemų (nebūtinai sveikatos) ir norinčiais pasinaudoti galimybe prašyti apriboti jiems galimybę dalyvauti azartiniuose lošimuose. Pasiūlymo svarstymu Vyriausybėje metu nebuvo atsižvelgta ir Į tai, kad LPT taip pat vykdo loterijų verslo ir žaidimų automatais organizavimo priežiūrą. Nėra jokių patikimų įrodymų, kad nuo šių žaidimų gali atsirasti patologinė priklausomybė. Tad nepagrįstas šių verslų sulyginimas su narkotikais ir alkoholiu pakenks žaidėjų ir visuomenės požiūriui į šias pramogas, suduos skaudų reputacinį smūgį bei ateityje kenks bet kokiai šių verslų sąlygų tobulinimo iniciatyvai. Be to, LPT atlieka žymiai platesnes funkcijas, nei priklausomybės azartiniams lošimams prevencija. Tarp institucijos nuostatuose nurodytų 45 funkcijų yra pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, kova su nelegaliais lošimų organizatoriais, licencijas turinčių bendrovių veiklos rezultatų kontrolė (pirmiausiai užtikrinant tikslų organizatorių finansinių rezultatų atspindėjimą, mokestinių ir kitų piniginių prievolių vykdymą), lošimo įrenginių registro tvarkymas ir kitos. Ypač aktualus atskiros, dedikuotos lošimų ir loterijų verslus prižiūrinčios institucijos klausimas yra šiomis dienomis, kadangi dėl taikytų ir tebetaikomų COVID-19 ligos prevencijos priemonių šie verslai patyrė griežtus veiklos ribojimus, lėmusius didelius finansinius nuostolius. Iš esmės sunaikinus antžeminių lošimo organizavimo paslaugų tinklą, kyla daug iššūkių dėl jo atkūrimo, konkuravimo su nelegalios paslaugos teikėjais internetinėje erdvėje.
Loterijų organizatoriai prie viso to patiria didžiulius sunkumus prisitaikant prie š. m. gegužės 1 d. įsigaliojusio naujojo Loterijų įstatymo, kuomet dalis baigiamųjų prisitaikymo darbų vyko karantino sąlygomis, o per ateinančius pereinamojo laikotarpio metus teks per naują gauti veiklos licencijas, suderinti visų organizuojamų loterijų taisyklių pakeitimus, prisitaikyti prie daug kitų naujų sąlygų. Siame procese labai reikės kompetentingos, susikoncentravusios, ne vien į probleminių lošimų prevenciją orientuotos institucijos ir jos komandos pagalbos. Svarbu pažymėti, kad azartinių lošimų neigiam o socialinio poveikio srityje jau realizuotos iš esmės visos žinomos prevencinės priemonės: uždrausta lošimų reklama (šiais metais buvo priimtos įstatymo pataisos, dar labiau sugriežtinančios informacijos apie lošimus sklaidą), nustatytas lošimų dalyvių amžiaus cenzas ir įvestas reikalavimas tikrinti amžių prie lošimų įstaigos „slenksčio". Taip pat efektyviai veikia minėtoji prašymų neleisti lošti sistema. Šios priemonės buvo sukurtos ir įgyvendintos sėkmingai bendradarbiaujant LPT, Finansų ministerijai ir sveikatos priežiūros specialistams iš viešojo ir privataus sektorių. Tačiau kiti, su priklausomybėmis nesusiję, šio verslo priežiūros klausimai vis dar yra tobulintini ir laukia specialistų dėmesio. Galima išskirti azartinių lošimų apmokestinimo sistemos tobulinimo klausimus, jau minėtąją kovą su nelegaliais lošimų organizatoriais, technologinių inovacijų iššūkius, tarp kurių - ne tik naujausių lošimo įrangos formų, bet ir atsiskaitymų už dalyvavimą lošimuose būdų įvairovė, siūloma naujųjų finansinių technologijų bendrovių. Tad LPT neturėtų būti likviduojama ją prijungiant prie kitos institucijos.
Priešingai, LPT nepriklausomumas ir vaidmuo jai priskirtų verslų priežiūros klausimais turėtų būti didinamas. Klausimas dėl geresnės lošėjų, galimai turinčių patologinį potraukį azartiniams lošimams, aptarnavimo kokybės ir medicininės pagalbos suteikimo, turi būti sprendžiamas perduodant prašymus apriboti galimybę lošti teikiančių asmenų aptarnavimą iš LPT į Respublikinį priklausomybės ligų centrą. Šio centro pirminė paskirtis ir yra spręsti tokio pobūdžio klausimus. O LPT ir NTAKD turi likti atskiros institucijos, stiprinančios savo kompetenciją ir patirtį savo specifinėse srityse. Nepritarti Reorganizavimu siekiama didinti įstaigos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus įstaigos uždaviniams įgyvendinti. Efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas. PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksniai kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti vieningą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą. 4. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, 2020-05-14 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau - SAM) siūlo reorganizuoti Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (toliau - NTAKD) į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą.
Nacionalinė lošimų ir žaidimo verslo asociacija (toliau - NLŽVA) - 1994 metais įkurta verslo asociacija yra Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narė bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Paslaugų ir pramogų verslo aplinkos tarybos narė, vienijanti skaidriai ir socialiai atsakingai lošimų veiklą organizuojančias bendroves Lietuvoje, nepritaria pateiktam SAM siūlymui, nes tai ne tik nepadės valstybei sutaupyti papildomų lėšų dėl kardinaliai skirtingų šių dviejų institucijų veiklos sričių bei atliekamų funkcijų, tačiau dar ir ženkliai padidins administracines išlaidas, išbalansuos funkcionuojantį azartinių lošimų ir loterijų priežiūros ir kontrolės institutą, pinigų plovimo direktyvos įgyvendinimo tikslus, neigiamai įtakos lošimų (loterijų) teisinio reguliavimo ir verslo vystymosi politiką. Tokią poziciją NLŽVA grindžia žemiau nurodytais argumentais: 1. Siekis sujungti dvi šiuo metu nepavaldžias institucijas prieštarauja Europos Sąjungos valstybėse taikomai praktikai, kas neigiamai įtakos funkcionuojančią priežiūros sistemą. Europos Sąjungoje nėra nė vienos valstybės, kurioje alkoholio, tabako, narkotikų ir azartinių lošimų bei loterijų reguliavimą ir kontrolę vykdytų viena institucija.
Kur kas ilgesnę ir brandesnę azartinių lošimų ir loterijų reguliavimo praktiką turinčios ES valstybės narės ir jų Vyriausybės ne kartą atkreipė dėmesį, jog: * azartinių lošimų ir loterijų, kaip ekonominės srities objekto, reguliavimas, šias paslaugas teikiančių subjektų priežiūra ir kontrolė, bendrų politinių gairių nustatymas, negali būti tapatinamas su kitomis, akcizinėmis ar apskritai uždraustomis prekėmis ir ja s platinančių subjektų priežiūra bei kontrole1. Sveikatos apsaugos ministerijos siekis mechaniškai optimizuoti jai pavaldžių valdymo sričių įstaigas, kaip antai NTAKD ir jį sujungti su šiuo metu Finansų ministerijai pavaldžia Lošimų priežiūros tarnyba, neatitinka brandžia ir ilgamete praktika azartiniu lošimu ir loterijų reguliavime turinčiose Europos valstybėse taikomu gerosios praktikos pavyzdžių. Didžiojoje dalyje ES valstybių lošimus ir loterijas kontroliuojanti valstybinė institucija yra pavaldi Finansų arba Ekonomikos ministerijai. Remiantis Europine azartinių lošimų ir loterijų praktika, šių paslaugų bendrąsias prevencijos politikos gaires nustato taip pat Finansų arba Ekonomikos ministerijos, o probleminio lošimo prevencijos kontrolė ir patologinių lošėjų gydymas yra koordinuojamos atskirų vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų, kurių dalis yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, atsakingai už tinkamą vyriausybės gydymui asignuojamų lėšų paskirstymą. Sis veiklos modelis taip pat egzistuoja ir kaimyninėse Latvijos ir Estijos valstybėse, kuriose azartinių lošimų ir loterijų priežiūra yra patikėta Finansų ministerijai, o ne jungtiniam Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentui, užtikrinančiam visiškai skirtingų ekonominių veiklų kontrolę ir priežiūrą. 2.
taikyti kompleksines priemones organizuojant skirtingų, priklausomybę keliančių, ekonominių veiklų (azartiniai lošimai ir loterijos) ir prekių (alkoholis, narkotikai, tabakas) vartojimo prevenciją — reprezentatyvių lošimo paplitimo mokslinių tyrimų nebuvimo rezultatas. SAM aiškinamajame rašte informuodama apie tai, jog priklausomybę nuo azartinių lošimų, į kuriuos taip pat patenka ir loterijos, lemią tie patys rizikos veiksniai, kaip ir priklausomybę kitoms priklausomybių rūšims, nepateikia nė vieno Lietuvoje atlikto, moksliškai pagrįsto ir reprezentatyvaus loterijų ir lošimų paplitimo tyrimo duomenų, kurių pagrindu būtų galima objektyviai identifikuoti probleminio lošimo paplitimo apimtį ir intensyvumą Lietuvoje bei nustatyti veiksmingas prevencines priemones. Tokių tyrimų, kuriuos daro kitos ES valstybės narės, atlikimą siūlomos reformos rengėjas nepateikia, bet tuo pačiu rekomenduoja vadovautis abstrakčia nuomone, visiškai ignoruojant kitose šalyse egzistuojančius skirtingus lošimų (loterijų) reguliavimo modelius. Be to, neapgalvotas, moksliniais tyrimais neparemtas, bendros valstybinės prevencinės politikos taikymas bei bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas neabejotinai pažeistų ne tik nacionalinio verslo, bet ir užsienio investuotojų interesus, kurie ir taip yra priversti atlikti daugiamilijonines investicijas į šiuo metu priimtų Azartinių lošimų įstatymo projektų ir juose esančių reikalavimų įgyvendinimą2, tokiu būdu suteikiant konkurencinį pranašumą kaimyninių šalių (Latvijos, Estijos) antžeminių lošimo paslaugų bendrovėms, kuriose vartotojų iš Lietuvos apstu. Apie šiuos faktus Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos buvo informuotos ankstesniuose raštuose. 3.
Respublikos Vyriausybės programos dalyje „Specifinės azartinių lošimų kontrolės priemonės, kurių imsimės“ dėmesys atkreipiamas į egzistuojančią Lietuvoje azartinių lošimų ir loterijų reguliavimo ir kontrolės problematiką, susijusią su sisteminiu požiūriu į šios problemos sprendimą stygiumi. Šiuo klausimu Vyriausybės programos 52.1 punkte įtvirtinta: inicijuosime detalius azartinių lošimų (įskaitant loterijas, žaidimo aparatus ir kitus įrenginius) paplitimo tyrimus, kuriais sieksime nustatyti lošimų keliamas problemas, tirdami sistemines jų prielaidas, konkrečias priežastis ir nagrinėdami galimus sprendimo būdus. Praėjus 3,5 metų po Vyriausybės programos patvirtinimo Seime, Sveikatos apsaugos ministerija nėra atlikusi nei vieno loterijų ir lošimų paplitimo Lietuvoje tyrimo, turint tikslą įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas. 3. Dėl Valstybės kontrolės atlikto audito - Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas Valstybės kontrolės - aukščiausiosios valstybinio audito institucijos - pagrindinė funkcija — prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas bei kaip vykdomas valstybės biudžetas. Atlikdama analizę Valstybės kontrolė suskaičiavo, kad įgyvendinant Konsolidavimo planą turi būti keičiami 467 teisės aktai. Todėl konsolidavimas, išsamiai neįvertinus institucijų atliekamų priežiūros funkcijų, o tik siekiant sumažinti jų skaičių ar vėliau tokių konsolidavimo sprendimų atsisakymas, gali būti traktuotinas kaip neefektyvus išteklių naudojimas. Tai gali turėti neigiamų pasekmių ūkio subjektų veiklos priežiūrai (pavyzdys). Valstybės kontrolė pateikė Konsolidavimo pavyzdį, kai išsamiai neįvertintos institucijų atliekamos priežiūros funkcijos:
priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau - LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau - NTAKD) jungimo.
Konsoliduojant šias institucijas siekiama efektyviausiu būdu organizuoti priklausomybių prevenciją, tačiau joms nustatyti veiklos tikslai yra susiję ne tik su priklausomybių prevencija. Siekiant sukurti efektyviai veikiančią priklausomybių prevencijos ir priežiūros instituciją būtina detaliai išanalizuoti būsimų funkcijų apimtis, atskiriant veiklas, tiesiogiai susijusias su priklausomybių prevencija ir su ja nesusijusias.
funkcijos susijusios su prevencija azartinių lošimų srityje, o NTAKD apie du trečdaliai (iš 39) funkcijų susiję su prevencija narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo srityje. Atitinkamai kitos, įskaitant ir ūkio subjektų veiklos priežiūrą, funkcijos LPT sudaro 96 proc., NTAKD - apie 30 proc. Siūlant konsoliduoti nesvarstyta, kad NTAKD gali būti perduotos tik tos LPT funkcijos, kurios susijusios su priklausomybių prevencija. Pastebėtina, kad
vertinime atkreipiamas dėmesys, kad būtina detaliai išanalizuoti departamentui priskirtų funkcijų apimtis, atskiriant veiklas, susijusias su tabako ir alkoholio kontrole, nuo veiklų, susijusių su vartojimo prevencija. Didžiausias dėmesys šiame konsolidavime skiriamas priklausomybių prevencijai. Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad siekiama LPT ir NTAKD sujungti į vieną instituciją, kurios veikla bus susijusi su ypač jautriomis valstybės politikos sritimis - psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos bei priklausomybes sukeliančios veiklos politikos formavimo priežiūra, o ateityje galima ir kitų priklausomybės formų prevencijos integracija.
Įvertinus tai, pasigendama vertinimų, kokių priemonių ketinama imtis, kad konsoliduojant šias institucijas nenukentėtų ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijų vykdymas. Atsižvelgiant į tai, LR Seimo komitetų narių prašome: 1. Nepritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui reorganizuoti Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą; 2. Pasiūlyti parengti Azartinių lošimų įstatymo projektą, kuriame numatyti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro įgyvendinimo funkcijas iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos perduoti Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžiam Respublikiniam priklausomybių ligų centrui, taip užtikrinant priklausomybių ligų specialistų tiesioginį kontaktą su tais asmenimis (bei jų šeimomis), kurie turi problemų dėl neatsakingo lošimo, kartu plečiant medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą turintiems priklausomybę nuo lošimų asmenims. Nepritarti Reorganizavimu siekiama didinti įstaigos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus įstaigos uždaviniams įgyvendinti. Efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas.
PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksniai kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti vieningą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą. 5. Lietuvos lošimų verslo asociacija, 2020-05-15 Lietuvos lošimų verslo asociacija (toliau – LLVA) atstovaudama Lietuvoje veikiančias azartinius lošimus organizuojančias bendroves susipažino su Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojama ministerijai pavaldžių įstaigų pertvarka ir teikia savo poziciją dėl įstatymų projektuose numatyto Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) jungimo reorganizacijos būdu į vieną įvairias priklausomybės sritis prižiūrinčią biudžetinę įstaigą – Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. Dar 2019 m. sausio 10 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto klausymuose kaip vienas iš pagrindinių tikslų jungiant Lošimų priežiūros tarnybą su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu buvo įvardintas siekis sustiprinti priklausomybės nuo azartinių lošimų prevencijos bei azartinius lošimus organizuojančių bendrovių veiklos kontrolę. Pritariame tokiems siekiams, tačiau manome, kad tai turi būti įgyvendinama kitomis, tarpinstitucinio bendradarbiavimo priemonėmis, o savaiminis dviejų, iš esmės skirtingose srityse veikiančių institucijų sujungimas nepadės iškeltų tikslų pasiekti, todėl tokiam, savitiksliam dviejų iš esmės skirtingas funkcijas atliekančių įstaigų jungimui į vieną nepritariame.
Skirtingos institucijų funkcijos ir jų įgyvendinimas Pateiktame projekto aiškinamajame rašte vienintelis argumentas dėl minimų įstaigų jungimo nurodomas siekis vienoje įstaigoje sutelkti visų priemonių, reikalingų efektyviai kovai su skirtingomis priklausomybėmis vykdymą ir didinti bendrą įstaigos efektyvumą. Pabrėžiame, kad azartiniai lošimai yra licencijuojama ekonominė veikla ir priežiūros tarnybų funkcijos negali apsiriboti tik darbu su priklausomybių prevencija bei įmonių kontrole. Vykdant azartinių lošimų verslo sektoriaus priežiūrą itin svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, nuolatinis keitimasis informacija ir bendradarbiavimas su verslo bendruomene. LPT ir NTAKD vykdo skirtingas funkcijas, kurioms reikalingos specifinės kompetencijos. LPT šiuo metu vykdo ne tik prevencines veiklas ar įmonių kontrolę, bet įgyvendiną daug techninių ir priežiūros funkcijų, kurios yra itin svarbios azartinių lošimų rinkai ir reikalauja specialiųjų kompetencijų.
LPT pagal šiuo metu numatytus teisės aktų reikalavimus įgyvendina šias funkcijas:
Apribojusių savo galimybę lošti registro asmenų duomenų bazę;
LPT pagal šiuo metu numatytus teisės aktų reikalavimus įgyvendina šias funkcijas:
Apribojusių savo galimybę lošti registro asmenų duomenų bazę;
NTAKD šiuo metu neturi specifinių kompetencijų, kurios užtikrintų sklandų tęstinį darbą užtikrinant ne tik prevenciją, tačiau kitas, itin lošimų sektoriui svarbias technines užduotis. Pateiktuose teisės aktų projektuose bei aiškinamajame rašte nėra pateikiama informacijos kaip iš esmės savo veikla skirtingos institucijos, jas sujungus į vieną toliau efektyviai galės įgyvendinti visas veiklas ir užtikrinti tinkamą sektoriaus priežiūrą. Suprantame, kad pasak Sveikatos apsaugos ministerijos tai bus „techninis“ jungimas ir dabar LPT įgyvendinamos funkcijos bus toliau užtikrinamos, tačiau pateiktuose įstatymų projektuose ir juos lydinčiuose dokumentuose nerandame kokių konkrečiai priemonių bus imtasi šioms funkcijoms ir jų tęstinumui užtikrinti. Manome, kad LPT praradus atskiros institucijos statusą, jos vykdomas funkcijas perdavus NTAKD pagrindu kuriamam naujam Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentui, iš esmės būtų iškreiptos ir neabejotinai pablogintos verslo sąlygos. Pats naujosios institucijos pavadinimas reiškia, kad jos pagrindinis tikslas bus priklausomybių, pasireiškiančių dėl psichikos sveikatos sutrikimų, liguisto polinkio vartoti tą pačią cheminę medžiagą, produktą ar paslaugą, prevencija ir priežiūra, t. y. institucijos darbas būtų sutelktas į ligos užkardymą ir jos kontrolę. Tačiau akivaizdu, kad LPT veikla lošimų, loterijų ir žaidimų automatų verslo priežiūros srityje yra kur kas sudėtingesnė ir kompleksiškesnė tema.
Europos sąjungos praktika Atkreipiame dėmesį, kad sujungus minimas dvi įstaigas taip pat būtų sukurta precedento Europos Sąjungoje neturinti situacija, kuomet už azartinių lošimų reguliavimo veiklą valstybėje būtų atsakinga išskirtinai į kovą su priklausomybėmis nukreipta institucija, veikianti Sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių institucija, atsakinga už azartinių lošimų priežiūrą veikia Finansų arba Ekonomikos ministerijų pavaldume, kadangi be priklausomybės prevencijos klausimų yra itin svarbūs mokestiniai lošimų mokesčių administravimo klausimai, techniniai lošimų įrenginių sertifikavimo, leidimų išdavimo ir įvairių registrų kontrolės bei priežiūros klausimai. Prie rašto pridedame lentelę, kurioje įvardijamas visose Europos Sąjungos valstybėse veikiančių įstaigų, atsakingų už azartinius lošimus, pavaldumas. Neįsivaizduojame, kaip galėtų būti užtikrinamas sklandus ir efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas, kuomet vienintelėje Lietuvoje ši institucija būtų išskirtinai atskira nuo Finansų ministerijos ar kitos, tiesiogiai už valstybės ekonomiką atsakingos institucijos. Azartinių lošimų rinka yra itin globali ir Lietuvoje įteisinus nuotolinius lošimus esame bendros rinkos dalis, kur nuolatinis tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus tvariai ekonominei veiklai užtikrinti, šešėlinei nelegaliai rinkai mažinti. Pažymime, kad Europos Sąjungos praktikoje nėra nei vienos valstybės, kurioje šių skirtingų sektorių reguliavimas būtų patikėtas vienai institucijai.
Manome, kad sprendimas jungti šias dvi įstaigas yra nepamatuotas ir nepritariame tokiam sprendimui dėl šių pagrindinių priežasčių:
Reorganizavimu siekiama didinti įstaigos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus įstaigos uždaviniams įgyvendinti. Efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas.
PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksniai kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti vieningą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2019-10-15 Reaguodami į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva dėl viešojo valdymo institucijų atliekamų funkcijų optimizavimo viešojoje erdvėje sulaukė prieštaringų atsiliepimų, teikiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) nuomonę dėl funkcijų optimizavimo (įstatymų projektai reg. Nr. XIIIP-3662–XIIIP-3682). NVSC palaiko sveikatos apsaugos ministro sprendimus ir pritaria numatytai reorganizacijai. Šalyje mažėjant gyventojų skaičiui, į valstybės biudžetą surenkama vis mažiau mokesčių, todėl išlaikyti įstaigas ir mokėti darbuotojams darbo rinkoje konkurencingą darbo užmokestį darosi vis sudėtingiau. Dėl šios priežasties prarandama daug gerų specialistų. Reorganizacija turėtų padėti juos išsaugoti, nes tik optimaliai naudojant turimus resursus ir taupant lėšas galima galvoti apie darbo užmokesčio didinimą. Daugumoje vakarų šalių užkrečiamųjų ligų priežiūra yra visuomenės sveikatos priežiūros dalis, valdoma iš vieno centro, kuris turi padalinius regionuose, nes taip reikalingi prevenciniai veiksmai greičiausiai pasiekia gyventojus. Pastarąjį dešimtmetį vakarų šalyse prasidėjo įvairių įstaigų prie Sveikatos apsaugos ministerijų sujungimo procesas: 1.
2013 m. įkurta Public Health England, kuri apjungė 70 atskirų organizacijų į vieną visuomenės sveikatos tarnybą. 2. 2014 m. įkurta Švedijos visuomenės sveikatos agentūra (The Public Health Agency of Sweden), sujungiant Švedijos užkrečiamųjų ligų kontrolės institutą ir Švedijos nacionalinį visuomenės sveikatos institutą. 3. 2016 m. įkurta Prancūzijos visuomenės sveikatos įstaiga Santé publique France (Public Health France), sujungus Prancūzijos visuomenės sveikatos priežiūros institutą, Prancūzijos sveikatos mokymo ir ugdymo institutą, Reagavimo į sveikatai ekstremalias situacijas įstaigą (French Institute for Public Health Surveillance (InVS), The French Institute for Health Promotion and Health Education (Inpes) and the Establishment for Public Health Emergency Preparedness and Response (Eprus)). Svarbu paminėti, kad Olandijos nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas (National Institute for Public Health and the Environment) veikia nuo 1909 metų. Jis niekada nebuvo suskaldytas į siauras priežiūros sritis ir yra atsakingas už visas sritis: užkrečiamąsias ir neužkrečiamąsias ligas, maisto saugą, aplinkos saugą, ekstremaliąsias sveikatai situacijas. Pasaulio sveikatos organizacija, 2018 m. Lietuvoje atlikusi Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių bendrąjį išorinį vertinimą, kaip šalies stiprybę pažymėjo tai, kad užkrečiamųjų ligų priežiūra čia yra vykdoma visais lygmenimis: tiek vietiniu, tiek regioniniu, tiek nacionaliniu. Tokią, visą šalį apimančią, užkrečiamųjų ligų kontrolę galinčią įgyvendinti struktūrą turi tik NVSC.
Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad NVSC ne tik vykdo savo veiklą visoje Lietuvos teritorijoje, kiekvienoje jos savivaldybėje, bet ir atlieka daug platesnes funkcijas užkrečiamųjų ligų prevencijos srityje nei ULAC:
Ne rečiau kaip kas mėnesį vertina sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, skiepijimo aprėptis, kiekvieną savaitę rengia sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ataskaitas (ir kt.), kurios taip pat yra analizuojamos;
Svarbu paminėti ir tai, kad NVSC yra viešojo administravimo institucija, todėl tik jis gali taikyti kartais neišvengiamas prevencines priemones ūkio subjektams (pvz., riboti ar stabdyti jų veiklą, teikti privalomus nurodymus atlikti dezinfekciją ir pan. ). ULAC biudžetinės įstaigos statusas ir teisės aktų nuostatos neleidžia atlikti viešojo administravimo funkcijų. Iš aukščiau pateiktos informacijos matyti, kad būtent NVSC vykdo užkrečiamųjų ligų prevenciją nuo pat pradžios (užkrečiamosios ligos atvejo užregistravimo, jos epidemiologinio ištyrimo ir protrūkio identifikavimo) iki pabaigos (susirgimo plitimo sustabdymo).
Norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu, be visų aukščiau išvardintų darbų, NVSC specialistai turi papildomai dirbti ir ULAC, pavyzdžiui, teikti šiai įstaigai ataskaitas, kurios ir taip gali būti sugeneruotos ULSVIS arba teikti informaciją, kuri ir taip yra skelbiama NVSC interneto svetainėje. Tokie darbai, mūsų manymu, nėra reikalingi, nes nėra tiesiogiai susiję su užkrečiamųjų ligų prevencija. Be to, faktas, kad vienos įstaigos (NVSC) sistemai teikiamus duomenis administruoja kita (ULAC) taip pat labai apsunkina NVSC specialistų darbą. Perdavus ULSVIS administravimo funkciją NVSC, užkrečiamųjų ligų prevencija taptų tikrai daug efektyvesnė. ULAC save įvardija metodiškai vadovaujančia įstaiga, tačiau jis neatlieka mokslinių tyrimų, todėl negali parengti mokslu pagrįstų metodinių rekomendacijų. Dažniausiai tiesiog išverčiamos (ir tai ne visa apimtimi) Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir kitų kompetentingų užsienio institucijų parengtos rekomendacijos. Tačiau NVSC specialistams to nepakanka, nes jie patys seka naujienas ir vadovaujasi Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei kitų kompetentingų užsienio institucijų publikuotomis rekomendacijomis, o, esant reikalui, tiesiogiai konsultuojasi su šių institucijų specialistais, dalyvauja mokymuose Lietuvoje ir užsienyje. Taip daug efektyviau užtikrinama kokybiška užkrečiamųjų ligų priežiūra ir valdymas bei įgyvendinamos kitos NVSC teisės aktais pavestos funkcijos. Be to, NVSC specialistai patys aktyviai dalyvauja ES ir kitų tarptautinių institucijų veikloje bei įgyvendina tarptautinius projektus.
Specializuotos įstaigos (ULAC, Radiacinės saugos centras (toliau – RSC), Aplinkos sveikatos centras, Mitybos centras ir kt.) buvo įsteigtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pradžioje tam, kad suvienodintų teisės aktų taikymo praktiką ir koordinuotų tuometinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų (sanitarijos epidemiologijos stočių, vėliau – higienos centrų ir visuomenės sveikatos centrų), kurios kaip atskiri juridiniai vienetai veikė savivaldybėse, veiklą. Tuomet tai iš tiesų buvo itin reikalinga, tačiau iki
juridinį asmenį – NVSC, kuriame įsteigti NVSC departamentų (buvusių visuomenės sveikatos centrų apskrityse) veiklą koordinuojantys padaliniai. Tuo tarpu NVSC veiklą dabar koordinuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Tad akivaizdu, kad poreikio metodiškai vadovauti ar koordinuoti nebeegzistuojančių įstaigų veiklos nebeliko. Be to, šiais laikais, kai taip išplėtota internetinio ryšio infrastruktūra, visą reikalingą informaciją galima gauti internetu, tiesiog skaitant kompetentingų užsienio institucijų pranešimus ir publikacijas. Radiacinė sauga daugelyje šalių yra specifinė sritis, kurioje veikia struktūros, panašios į Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją. Bet sveikatos apsaugos srityje jonizuojanti spinduliuotė suprantama kaip aplinkos veiksnys, kuris gali kelti pavojų visuomenės sveikatai ekstremaliųjų įvykių (terorizmo, avarijų) atvejais. Apskritai, pavojų visuomenės sveikatai gali sukelti tiek cheminiai, tiek biologiniai, tiek radiaciniai veiksniai. Dažnai, kai nėra žinomos panaudotos medžiagos, būtinas kompleksinis požiūris ir gebėjimas visapusiškai įvertinti grėsmę, kad būtų operatyviai į ją reaguojama.
Atkreiptinas dėmesys, kad ir Public Health England struktūroje yra reagavimo į grėsmes padalinys, kurio uždavinys nustatyti ir reaguoti į cheminius, biologinius, radiologinius ir atominius incidentus. Analogiška struktūra ir Olandijos nacionalinio visuomenės sveikatos ir aplinkos institute. Jo sudėtyje yra Aplinkos saugos ir saugumo užtikrinimo centras (Centre for Environmental Safety and Security), kurio veikla skirta reaguoti į cheminius, biologinius, radiologinius ir atominius įvykius, taip pat į fizinius ir gamtos incidentus. NVSC nuomone, sujungus NVSC ir RSC jėgas, būtų paprasčiau valdyti visuomenės sveikatai įtakos turinčius biologinius, cheminius, fizikinius ir kitus veiksnius: visapusiškai nagrinėti planuojamos ūkinės-komercinės veiklos poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimo atskaitas; dalyvauti teritorijų planavimo ir statinių statybos procese; kompleksiškai spręsti visuomenės sveikatos saugos klausimus ekstremalių situacijų metu bei įsisenėjusias problemas, tokias, kaip Ignalinos atominės elektrinės sanitarinės apsaugos zonos įteisinimo klausimai ir pan. Darbai vyktų tikrai daug sklandžiau ir būtų paprasčiau bendradarbiauti, o problemos kiekvienoje savivaldybėje būtų sprendžiamos greičiau ir efektyviau. NVSC yra vertinamas kaip pažangi viešojo valdymo institucija. Tai įrodo ne kartą už bendradarbiavimą, lengvinant verslininkams sąlygas, gauti VšĮ „Versli Lietuva“ apdovanojimai. Svarbu paminėti ir tai, kad pagal Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų pažangumo vertinimo (švieslentėje) ataskaitoje pateiktą įvertinimą NVSC net 6 pozicijom lenkia RSC ir yra geriausias iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių institucijų. Be to, labai svarbu yra tai, kad NVSC padaliniai veikia arčiausiai žmonių, t. y. kiekvienoje savivaldybėje.
RSC neturi pajėgumų užtikrinti efektyvų radiacinių grėsmių valdymą savivaldybių lygmeniu. Tai labai didelis trūkumas, kadangi tik savivaldybių lygmenyje įmanoma operatyviai reaguoti ir tinkamai apsaugoti gyventojus. Įvykus radiaciniams ir atominiams incidentams, visa informacija apie radiacinę aplinkos taršą gaunama iš Aplinkos ministerijos įsteigtų aplinkos monitoringo stotelių, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) įgaliotas vykdyti gyventojų apšvitos matavimus radiacijos paveiktose teritorijose. PAGD ir Aplinkos ministerijos atstovai yra savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo komisijų ir operacijų centrų nariai. Šių komisijų nariais, kaip Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, taip pat visada yra NVSC darbuotojai. RSC atstovų šiose savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo struktūrose nėra, todėl, savaime suprantama, kad visais visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo klausimais (neišskiriant ir kitų institucijų turimų duomenų, svarbių apsaugai nuo jonizuojančios spinduliuotės, vertinimo; jodo profilaktikos naudojimo; gyventojų informavimo) buvo ir bus kreipiamasi į NVSC specialistus. NVSC įsitikinimu, sujungus NVSC ir RSC funkcijas bei sumažinus ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų skaičių, sumažėtų ir našta ūkio subjektams. Pavyzdžiui, dabar asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, naudojančioms jonizuojančios spinduliuotės šaltinius, pradedant veiklą reikia gauti ne tik NVSC išduodamą leidimą-higienos pasą, bet ir RSC išduodamą leidimą. Be to, šių įstaigų kontrolę dabar vykdo abi institucijos – tiek RSC, tiek NVSC. Sujungus funkcijas, būtų išvengta nesusipratimų dėl neretai prieštaringų šių institucijų sprendimų.
Geriausiai tai turbūt iliustruotų praktinis pavyzdys, kuomet RSC iš gydymo įstaigų specialistų, dirbančių operacinėse su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reikalavo nešioti apšvitos dydį matuojančius žiedus (dozimetrus), kurie negalėjo būti dezinfekuojami ir sterilizuojami, o NVSC reikalavo, kad gydytojai dėvėtų žiedus-dozimetrus, kuriuos būtų galima dezinfekuoti ir sterilizuoti, nes siekiant išvengti infekcijų operacinėse viskas turi būti sterilu. Šis nesusipratimas nebūtų kilęs, jei visuomenės sveikatai svarbias funkcijas vykdytų viena institucija. Tuomet gydymo įstaigoms būtų rekomenduota įsigyti tokius prietaisus, kurie gali būti sterilizuojami, t. y. būtų pagalvota ne tik apie tai, kaip apsaugoti medikų sveikatą nuo žalingos jonizuojančiosios spinduliuotės, bei ir apie hospitalinių infekcijų riziką. Svarbu paminėti ir tai, kad tiek NVSC, tiek RSC ir ULAC specialistams keliami tie patys kvalifikaciniai reikalavimai bei tai, kad visuomenės sveikatos centrų specialistai, kurie dabar yra NVSC sudėtyje, ne tik turi tinkamą išsilavinimą, bet ir reikalingą patirtį – anksčiau jie taip pat vykdė radiacinės saugos funkcijas. Nepritarti Komitetas pritaria Radiacinės saugos centro kaip atskiros ir savarankiškos institucijos, vykdančios su radiacinės saugos užtikrinimu susijusias funkcijas, išlikimui, t. y. nepritariama Radiacinės saugos centro jungimui prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. 2. Radiacinės saugos centras, 2019-11-21
a) nacionaliniam saugumui (pasirengimui galimoms avarijoms Baltarusijos AE terorizmo prevencijos, panaudojant ,,nešvarią bombą” organizavimas).
Radiologinių ir branduolinių avarijų metu pagrindinė užduotis – užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio);
b) prijungus (toliau – RSC) prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atsiranda tarpinė sprendimų bei priėmimo valdymo grandis, o tai neabejotinai turės įtakos sprendimų radiacinės saugos klausimais priėmimo operatyvumui (ypač branduolinių ar radiologinių avarijų, ar nelegalių šaltinių aptikimo atvejais);
c) radiacinės saugos problemų sprendimo klausimai gali būti antraeiliai, nes labiau bus koncentruojamasi į NVSC būdingų funkcijų vykdymą (higieninės problemos mokyklose (dirba be higienos pasų), darželiuose, triukšmas, kvapai, užkrečiamų ligų kontrolė ir pan.).
d) keisis bendradarbiavimo tarp skirtingų valstybės ir savivaldybių įstaigų, atstovavimo atskirose Vyriausybės, ministerijų sudarytose darbo grupėse ar komisijose (skirtingas statusas, kai atstovauja įstaigos vadovas ar kai įstaigos atstovas);
f) finansiniai ir žmogiškieji resursai priklausys nuo to, kiek liks nuo kitų NVSC vykdomų funkcijų o tai gali atsiliepti valstybės interesams, valstybės įsipareigojimų prieš tarptautines organizacijas įgyvendinimui;
g) išeina kvalifikuočiausi specialistai. Turint galvoje, kad Lietuvoje jie yra neruošiami, tai yra didelė netektis. Pasklidus informacijai dėl RSC naikinimo, išėjo 8 parengti radiacinės saugos specialistai. ARGUMENTAI IR PRIEŽASTYS
energijos agentūros (toliau – TATENA) šalimo nare, ir gaudama iš šios tarptautinės organizacijos techninę paramą, privalo vykdyti pagrindinius šios organizacijos reikalavimus.
Vykdant TATENA pagal hierarchiją aukščiausio lygmens dokumento Pagrindiniai saugos principai (angl. Fundamental Safety Principles (Safety Fundamentals No. SF-1)) ir pagal hierarchiją antro lygmens dokumento Vyriausybinė, teisinė ir reguliuojamoji saugos infrastruktūra (angl. Governmental, Legal and Regulatory Framework for Safety, General Safety Requirements Part 1, No. GSR Part 1) reikalavimus, valstybės narės privalo įsteigti reguliuojančiąją instituciją radiacinės saugos klausimais. Šie dokumentai suderinti su suderinti su 8 tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Europos Komisiją ir Pasaulio Sveikatos Organizaciją. 2. RSC, įkurtas 1997 m., dalyvauja formuojant ir įgyvendina sveikatos apsaugos ministro suformuotą valstybės politiką radiacinės saugos srityje ir yra reguliuojančioji institucija radiacinės saugos klausimais, vykdanti žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reguliuojamąją kontrolę (Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas). Pagrindinis radiacinės saugos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. 3. Bet kokios branduolinės ar radiologinės avarijos atveju (avarijos) RSC yra vienintelė institucija, kuri teikia rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo (žmonių evakavimo, jodo profilaktikos, laikinojo perkėlimo, vietinio maisto, geriamojo vandens vartojimo apribojimo), siekiant apsaugoti žmones nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žalingo poveikio. Pasirengimą atlikti šią svarbią funkciją, RSC pademonstravo vertinant nepalankiausią galimos avarijos Baltarusijos AE scenarijų ir dalyvaudamas 2019 m. spalio mėn. vykusiose valstybinio lygio funkcinėse pratybose.
Būtent RSC įvertino tokios avarijos pasekmes Lietuvai ir pateikė išvadas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo apimties. Įvykus avarijoms, RSC kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu būtų vedančios institucijos tokių avarijų likvidavime, todėl svarbu įvertinti, kad bet kokie vedančiųjų institucijų reorganizavo, likvidavimo ar kiti veiksmai, destabilizuoja esamą Lietuvos pasirengimą reaguoti į avarijas ir patį reagavimą, susilpnina ir įneša painiavos tiek valstybės, tiek ir savivaldybių lygmenyje. 4. Lietuva bus pirmoji šalis ES ir pasaulyje, kurioje reguliuojančiąja institucija radiacinės saugos klausimais taps institucija, kuri iki šiol vykdė ir vykdo visiškai kitokias funkcijas. Nė vienoje šalyje radiacinės saugos funkcijos neapjungiamos su institucijomis, kurios vykdo triukšmo, vibracijos, kvapų, užkrečiamų ligų kontrolę ir pan. Tai neatitinka 1 punkte nurodytų TATENA irEK nustatytų reikalavimų. Tarptautinius standartus atitinkančio ir tarptautinės radiacinės saugos visuomenės pripažinto ir vertinamo RSC likvidavimas būtų itin didelis žingsnis atgal, t.y., Lietuvos radiacinės saugos infrastruktūra grąžinama į sovietinius laikus (sanitarijos epidemiologijos stočių laikus). Kai visos TATENA šalys narės steigia radiacinės saugos reguliuojančiąsias institucijas, skiria reikiamus finansinius ir žmogiškuosius resursus, numato visas teisines prielaidas, kad tokia institucija galėtų laiku ir reikiamai priimti visas reikalingas priemones (sprendimus) užtikrinant gyventojų bei aplinkos radiacinę saugą, tai Lietuvoje siūloma padaryti priešingai. RSC pagal turimus įgaliojimus ir vykdomas funkcijas visiškai atitinka reguliuojančiosios institucijos status, turi reikiamus įgaliojimus ir tinkamai vykdo funkcijas.
Tai patvirtino tiek TATENA, tiek EK , tiek PSO ekspertai (viso – 7 misijos). 5. Šiandien RSC, turėdamas šalies poreikius atitinkančius materialinius, žmogiškuosius išteklius (radiologinė įranga, apmokyti specialistai) ir gerai išvystytą tarpžinybinį bendradarbiavimą, yra pajėgus operatyviai ir efektyviai įvertinti radiacinės saugos būklę esant skirtingo sudėtingumo aplinkos sąlygoms bei teikti savalaikes ir kompetentingas rekomendacijas dėl šios būklės gerinimo ir apsaugomųjų veiksmų gyventojams taikymo. Tai pripažįsta tarptautinės organizacijos, rodydamos Lietuvą pavyzdžiu, kaip tokioje nedidelėje šalyje galima sukurti reikiamą radiacinės saugos infrastruktūrą. RSC kasmet stažuojasi virš 10 TATENA siųstų kitų šalių (lankėsi visų sovietinio lagerio šalių, Kroatijos, Irano, Kuveito, Egipto, Nepalo ir kt.) radiacinės saugos specialistų. 6. Radiacinės saugos specialistai Lietuvoje nerengiami. Juos padeda parengti TATENA, organizuodama 6 mėn. mokymo kursus, seminarus, stažuotes. Tad teiginys, kad visuomenės sveikatos specialistai galės tinkamai prižiūrėti radiacinės saugos būklę pas ūkio subjektus, yra nerealus. Technologijos su šaltiniais yra tiek pažengusios, kad norint įvertinti radiacinę saugą, reikia daug specifinių žinių, todėl RSC pagrinde dirba medicinos fizikai, fizikai, aplinkos inžinerijos specialistai, chemikai ir kt. RSC iš 58 etatų, tik 5 užima visuomenės sveikatos specialistai. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad priežiūrinės funkcijos sudaro tik apie 25-30 proc. RSC veiklos ir atskirų specialistų, kurie vykdytų tik priežiūrines funkcijas, nėra. Pritarti 3.
prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentų regionuose vadovai, 2019-10-24 Dėl Radiacinės saugos centro Iki 1996 metų už valstybinę radiacinės higienos priežiūros ir kontrolės organizavimą bei vykdymą šalyje buvo atsakinga Respublikinė sanitarijos-epidemiologijos stotis (valstybinis visuomenės sveikatos centras), o nuo 1997 m. sausio 1 d. įkurtas Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos RSC. Jam buvo pavesta savo kompetencijos ribose organizuoti bei koordinuoti VVSPT pavaldžių visuomenės sveikatos centrų veiklą, garantuojant gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą, organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų, įstaigų, organizacijų bei specialiųjų objektų veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais valstybinę visuomenės sveikatos priežiūrą. Nuo 1999 m. radiacinės saugos funkcijas, kurias pagal kompetenciją vykdė teritoriniai visuomenės sveikatos centrai, perėmė RSC. Manytume, kad radiacinės saugos funkcijų sukoncentravimas tik RSC blogina šių paslaugų prieinamumą regionuose:
Apjungus jėgas visi šie darbai vyktų sklandžiau, būtų daug paprasčiau bendradarbiauti ir problemos būtų sprendžiamos greičiau ir efektyviau. Prijungus RSC prie NVSC, mažėtų kontroliuojančių institucijų skaičius, o tai padėtų sumažinti administracinę naštą verslui, leistų geriau patenkinti visuomenės lūkesčius. Nepritarti Komitetas pritaria Radiacinės saugos centro kaip atskiros ir savarankiškos institucijos, vykdančios su radiacinės saugos užtikrinimu susijusias funkcijas, išlikimui, t. y. nepritariama Radiacinės saugos centro jungimui prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Antanas Matulas, Raimundas Martinėlis, Irena Degutienė, Laimutė Matkevičienė, Irina Rozova, Kęstutis Bartkevičius, Jonas Liesys, 2019-10-082 Pasiūlymas:
pakeitimas Papildyti 589 straipsnio
dėl šio kodekso 47, 53 straipsniuose, 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139, 240, 242, 245, 358, 359, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; Pritarti iš dalies Pritariama pasiūlymo esmei, pasiūlymas tikslintinas pagal teisinės technikos taisykles (žr. Seimo narių A. Vinkaus, R. Sinkevičiaus pasiūlymą). 2. Seimo nariai Antanas Vinkus, Rimantas Sinkevičius, 2019-12-192 Argumentai: Netoli Lietuvos Respublikos pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei būtina išlaikyti savarankišką išskirtinai radiacinės saugos srityje veiklą vykdančią įstaigą.
Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad galimų branduolinių ar radiologinių avarijų atvejais būtinas išankstinis ir specialus pasiruošimas tokių atvejų galimai grėsmei, prevencinių priemonių taikymas, o įvykus branduoliniam įvykiui, greitas sprendimų priėmimas likviduojant galimų branduolinių ar radiologinių avarijų atvejus. Būtina išlaikyti Radiacinės saugos centre turimus resursus radiacinės saugos srityje nesusiejant šios specifinės funkcijos su bendra visuomenės sveikatos saugos funkcija. Minėtas siūlymas taip pat neatitiktų nei Europos Sąjungos, nei pasaulinės radiacinės saugos reguliavimo praktikos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūloma nepritarti radiacinės saugos funkcijų perdavimui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atitinkamai tikslinant Įstatymo projekto nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip: „27) Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamento – dėl šio kodekso 65, 70, 127, 132, 134, 137, 138, 145, 152, 168, 170, 198, straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 224 straipsnio 1 dalyje, 505, 507, 510¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 589 straipsnio 42 punktą. 3.
jį išdėstyti taip: „48) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos – dėl šio kodekso 45, 47 straipsniuose, 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 49 straipsnio 1, 2, 4 dalyse, 50, 52, 53 straipsniuose, 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139 straipsnyje, 224 straipsnio 1 dalyje, 240, 242, 245, 358, 359, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4. Pripažinti netekusiu galios 589 straipsnio 51 punktą.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3681 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo narių A. Vinkaus ir R. Sinkevičiaus bei Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2020-06-17 Argumentai: pritarus Seimo narių pasiūlymams dėl Radiacinės saugos centro kaip atskiros ir savarankiškos institucijos, vykdančios su radiacinės saugos užtikrinimu susijusias funkcijas, išlikimo, tikslintinas ir projekto 3 straipsnis. Pasiūlymas: pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m.
sausio 1 d. 2. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 65, 70, 127, 132, 137, 138, 145, 152, 168, 170, straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 224 straipsnio 1 dalyje, 505, 507, 510¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir šių administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentas. 3. Iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 134, 198, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir šių administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentas. 4. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Radiacinės saugos centro pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 47, 53 straipsniuose, 127 straipsnio 1, 2 dalyse, 139, 240, 242, 245, 358, 359, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir šių administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, A. Vinkus. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja K. Civilkienė