Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip :
„1. Licencijas organizuoti didžiąsias loterijas išduoda Lošimų
priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentas (toliau – Priežiūros tarnyba institucija).“
ir ją išdėstyti taip: „4. Didžiosios ir mažosios loterijų organizatorius privalo registruoti laimėjusius asmenis Priežiūros tarnybos institucijos nustatyta tvarka.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Loterijos organizatorius informaciją apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytus laimėjusius asmenis ir su jais susijusius dokumentus, išskyrus šio Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, Priežiūros tarnybos institucijos nustatyta tvarka saugo 5 metus ir įstatymų nustatyta tvarka privalo pateikti tik Priežiūros tarnybai institucijai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismui ir kitoms institucijoms.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Didžiosios loterijos organizatorius neturi teisės verstis
kita ūkine ar komercine veikla, išskyrus veiklą, susijusią su loterijos bilietų platinimu (įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl loterijos bilietų platinimo) ir su savo loterijos organizavimu (reklama, laikraščių ir žurnalų apie loterijas leidimas ir pardavimas, televizijos filmų, televizijos ir radijo laidų apie savo loteriją kūrimas ir gamyba), ir tiesioginio ryšio kompiuterinės loterijos sistemos nuomą.
Jeigu licencija organizuoti didžiąją loteriją išduodama loterijos organizatoriui, kuris verčiasi kita ūkine ar komercine veikla, loterijos organizatorius per 60 kalendorinių dienų nuo licencijos gavimo dienos privalo įvykdyti minėtą reikalavimą ir apie tai pranešti Priežiūros tarnybai institucijai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Didžiųjų ir mažųjų loterijų bilietus, išrašus iš
loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazės, pagal kuriuos buvo išmokėti (išduoti) laimėjimai, loterijos organizatorius saugo Priežiūros tarnybos institucijos nustatyta tvarka. Panaikinus licenciją, neišplatinti didžiųjų ir mažųjų loterijų bilietai per 60 kalendorinių dienų po sprendimo panaikinti licenciją priėmimo dienos turi būti surinkti iš visų platinimo vietų ir sunaikinti Priežiūros tarnybos institucijos nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Reikalavimai rengiant skaitmeninės ir klasikinės loterijų tiražus Skaitmeninės ir klasikinės loterijų tiražų metu turi dalyvauti komisija. Komisijos narių skaičių ir sudarymo tvarką nustato Priežiūros tarnyba institucija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus
tvirtina loterijos organizatorius, suderinęs su Priežiūros tarnyba institucija.“
20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Didžiųjų loterijų ataskaita Kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui pasibaigus, ne vėliau kaip iki kito kalendorinių metų ketvirčio pirmojo mėnesio 25 dienos ir, kalendoriniams metams pasibaigus, ne vėliau kaip per 4 mėnesius didžiosios loterijos organizatorius privalo pateikti Priežiūros tarnybai institucijai loterijų ataskaitas. Jų formas ir pildymo tvarką nustato Priežiūros tarnyba institucija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Didžiųjų loterijų organizatorių veiklą prižiūri ir
kontroliuoja Priežiūros tarnyba institucija, o mažųjų loterijų organizatorių veiklą – savivaldybės, kurios teritorijoje organizuojamos mažosios loterijos, vykdomoji institucija (toliau – priežiūros ir kontrolės institucijos).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Auditas Didžiosios loterijos organizatorius ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos privalo pateikti Priežiūros tarnybai institucijai audito įmonės patikrintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su auditoriaus išvada ir viešai paskelbti balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Loterijų organizatoriai, kuriems yra išduotos terminuotos licencijos rengti pinigines ir pinigines-daiktines loterijas iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, vykdo savo veiklą, kol pasibaigs licencijų galiojimo laikas. Loterijos vykdomos pagal Lošimų komisijos prie Finansų ministerijos patvirtintus reglamentus. Šių reglamentų papildymus arba pakeitimus tvirtina Priežiūros tarnyba institucija.“
1.
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
9³, 9⁶, 9¹⁰, 9¹¹, 11, 25 IR 26
10², 11, 13, 15, 15¹, 16, 16¹, 18, 20, 20¹, 20², 20³, 20⁴, 20⁷, 20⁸,
ĮSTATYMO NR. XIII-771 1 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 1, 2, 10, 26, 28, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO TREČIUOJU¹ SKIRSNIU ĮSTATYMO NR. XIII-1886 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ ĮSTATYMO NR.
IX-1661 4, 10, 11, 13, 15,
5, 6, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 21, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 29, 70¹straipsnių pakeitimo, 73, 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 23, 24 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr.
I-857 12, 16, 18¹, 18², 18⁶, 29, 31, 34, 34¹ straipsnių pakeitimo ir 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 9, 9¹, 9³, 9⁶, 9¹⁰, 9¹¹, 11, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 6¹, 21², 21³, 21⁴, 21⁵ ir 21⁷ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 2, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 19 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 4, 8, 8¹, 10, 10¹, 10², 11, 13, 15, 15¹, 16, 16¹, 18, 20, 20¹, 20², 20³, 20⁴, 20⁷, 20⁸, 21, 22, 23, 24, 25, 25³, 25⁴, 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹, 16¹ straipsniais įstatymo Nr. XIII-771 1 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 1, 2, 10, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo trečiuoju¹ skirsniu įstatymo Nr. XIII-1886 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 4, 10, 11, 13, 15, 19, 20, 23, 26 ir
mokesčio įstatymo Nr. IX-326 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 3, 4, 30 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr.
14, 15, 16, 17, 21, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 510¹ ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (visi kartu – Projektai) parengti atsižvelgiant į šias priežastis:
1) Nesistemiškas asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių LNSS biudžetinių įstaigų (ne viešojo administravimo) (toliau – LNSS biudžetinė įstaiga) reglamentavimas. Šiuo metu biudžetinių įstaigų, priklausiančių LNSS, sistemą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23, 24 straipsniai. Pastebėtina tai, kad 23 ir 24 straipsnių pavadinimuose nurodoma, kad tai turėtų būti biudžetinių įstaigų nomenklatūra, nors straipsniuose nurodoma ir tam tikra įstaigų grupė pagal teikiamas paslaugas (pavyzdžiui, sporto medicinos centrai, priklausomybės centrai), taip pat ir konkrečios įstaigos (pavyzdžiui, Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos). Vertinant Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą sistemiškai (žr. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnį), nomenklatūra turėtų būti suprantama kaip tam tikras funkcijas vykdančių įstaigų grupė, o ne konkretūs įstaigų pavadinimai.
2) Įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:
institucinę sandarą, optimizuoti įstaigų tinklą. Optimizuojant viešojo valdymo institucinę sandarą, bus patikslinta vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcija, nustatytas aiškus skirtingų tipų įstaigų steigimo, kontrolės, autonomijos ir kitų principų nustatymo modelis. <...>“ (13.2.1 papunktis);
viešojo valdymo institucijų atliekamas funkcijas, nuolat vertinti ir tobulinti šių institucijų valdymą ir gebėjimus. Siekiant mažinti viešojo valdymo apimtį ir išlaidas, bus sistemingai persvarstomos viešojo valdymo institucijų atliekamos funkcijos ir prireikus šalinamas jų dubliavimas. Siekiant nustatyti, ar sėkmingai valstybės vykdomosios valdžios sistemos įstaigos ir įmonės savo veikla prisideda prie Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimo, ar efektyviai atlieka joms priskirtas funkcijas, ar pasiekiami šių įstaigų ir įmonių vykdomo teisinio reguliavimo tikslai, kokios jų galimybės sėkmingai veikti ateityje, bus vertinama šių įstaigų ir įmonių veikla (rezultatai) ir gebėjimai (valdymas)“ (13.2.2 papunktis).
49 4 klausimas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos valdymo srities įstaigų optimizavimo“ (išskyrus dėl Lietuvos medicinos bibliotekos, Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionalinio kraujo centro, Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos);
1) Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą jungimo būdu reorganizuoti į vieną įvairias priklausomybės sritis koordinuojančią ir prižiūrinčią biudžetinę įstaigą – Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą, kurio statusas yra Vyriausybės įstaiga, veikianti sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje. Efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas.
PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksniai kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti vieningą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą. Reorganizavimu siekiama didinti įstaigos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus įstaigos uždaviniams įgyvendinti. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos būtų reorganizuojama jungimo būdu – prijungiama prie Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui pereitų Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos teisės ir pareigos. 2) Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrą (SMLPC), Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centrą (SPFSKC) ir Higienos institutą (HI) jungimo būdu reorganizuoti į vieną Lietuvos gyventojų sveikatos būklės rodiklių, visuomenės sveikatos netolygumų ir visuomenės sveikatos priežiūros technologijų, darbo aplinkos poveikio sveikatai vertinimą atliekančią, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijas ugdančią ir vertinančią įstaigą.
SMLPC veiklos tikslai:
visuomenės sveikatos priežiūrą sveikos gyvensenos skatinimo, sveiko senėjimo, lėtinių neinfekcinių ligų, traumų profilaktikos, aplinkos sveikatinimo, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, vaikų ir jaunimo sveikatos saugos bei stiprinimo, sveikos mitybos, maisto saugos, fizinio aktyvumo srityse (toliau – Centro kompetencijos sritys);
metodinę medžiagą bei teikti metodinę pagalbą Centro kompetencijos srityse;
vykdyti gyventojų sveikatos mokymą, neformalųjį švietimą, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimą. HI veiklos tikslai:
Lietuvos gyventojų sveikatos ir jai įtaką darančių veiksnių stebėseną, vertinimą ir kurti bei tvarkyti visuomenės sveikatos registrus ir informacines sistemas;
visuomenės sveikatos netolygumų tyrimus bei visuomenės sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, rengti ir išbandyti inovatyvias intervencijas visuomenės sveikatos priežiūros praktikoje;
aplinkos poveikio sveikatai tyrimus bei profesinės sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, rengti ir išbandyti inovatyvias intervencijas profesinės sveikatos priežiūros praktikoje.
SPFSKC veiklos tikslai:
specialistų neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgytų bendrųjų ar specialiųjų kompetencijų pripažinimą;
tobulinimo programų asmens sveikatos ir farmacijos tematika derinimą teisės aktų nustatyta tvarka sveikatos apsaugos ministrui įgaliojus;
dokumentų, reglamentuojančių sveikatos specialistų profesinę veiklą, rengimą sveikatos apsaugos ministrui pavedus;
vykdyti sveikatos specialistų tęstinį profesinį mokymą ir neformalųjį švietimą bei tęstinį mokymąsi. Efektyviai ir moderniai visuomenės sveikatos priežiūrai užtikrinti būtina sukurti kompleksinę ir integruotą visuomenės sveikatos sistemą, paremtą visuomenės sveikatos stebėsena, inovatyvių technologijų vertinimu ir diegimu, specialistų kvalifikacijos tobulinimu bei objektyviais duomenimis ir mokslo įrodymais pagrįstomis intervencijomis. Šiuo metu minėtos veiklos yra išskaidytos įvairiose institucijose (SMLPC, HI, SPFSKC), todėl siekiant kuo efektyviau panaudoti tiek finansinius, tiek žmogiškuosius išteklius, tikslinga visuomenės sveikatos stiprinimo, stebėsenos, vertinimo, metodinio vadovavimo bei mokymo programų rengimą bei organizavimą koncentruoti viename juridiniame asmenyje.
Tai leis kokybiškiau formuoti visuomenės sveikatos priežiūros priemones sveikos gyvensenos skatinimo, sveiko senėjimo, lėtinių neinfekcinių ligų, traumų profilaktikos, aplinkos sveikatinimo, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, vaikų ir jaunimo sveikatos saugos bei stiprinimo, sveikos mitybos, maisto saugos, fizinio aktyvumo srityse, jas racionaliai pagrįsti Lietuvos gyventojų sveikatos ir jai įtaką darančių veiksnių stebėsenos registruose ir informacinėse sistemose sukaupta informacija bei inovatyviomis intervencijomis, taikomomis visuomenės sveikatos praktikoje. Tikslinga integruoti specialistų kvalifikacijos kėlimą asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros srityje vienoje institucijoje ir taip išvengti mokymo programų ar atskirų temų dubliavimosi, ar mokymo temų spragų, siekiant, kad asmenų kompetencijos tolygiai apimtų visas sveikatinimo veiklos sritis. 3) Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) reorganizuojamas prijungiant jį prie užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę vykdančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Vienas iš pagrindinių NVSC veiklos tikslų yra vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę.
Siekdami šio tikslo NVSC specialistai atlieka užkrečiamųjų ligų atvejų ir jų protrūkių epidemiologinį ištyrimą, atvejų valdymą ir protrūkių likvidavimą, organizuoja ir koordinuoja imunoprofilaktiką, planuoja, organizuoja ir vykdo analitinius epidemiologinius tyrimus, vykdo medicininę-karantininę kontrolę pasienio kontrolės punktuose, dalyvauja valdant antimikrobinį atsparumą ir hospitalines infekcijas, tarptautiniuose projektuose, susijusiuose su užkrečiamųjų ligų valdymu, teikia informaciją užkrečiamųjų ligų valdymo klausimais tiek valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (tarp jų ir ULAC), tiek kitiems asmenims bei visuomenei. NVSC dirba 143 užkrečiamųjų ligų valdymo specialistai (beveik tris kartus viršija bendrą ULAC darbuotojų skaičių), kurie veiklą vykdo kiekvienos Lietuvos Respublikos savivaldybės teritorijoje ir yra arčiausiai gyventojų. NVSC specialistai užtikrina nenutrūkstamą (24 val. per parą ir 7 d. per savaitę) privalomų veiksmų vykdymą, iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gavę pranešimą apie susirgimą pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nuolat konsultuoja gyventojus įvairiais užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės klausimais. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu NVSC pavesta atlikti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę analizę ir prognozę, užkrečiamųjų ligų epidemiologinę diagnostiką, organizuoti ir atlikti privalomą aplinkos kenksmingumo pašalinimą pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijų užkrėstumą užkrečiamųjų ligų sukėlėjais, nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose skelbiamas karantinas, dydį ir ribas ir kt. Pastebėtina ir tai, kad NVSC struktūrą (žr. https://nvsc.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/struktura) sudaro 10 departamentų pagal apskritis, kurių visų sudėtyje yra Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriai.
NVSC ir ULAC nuostatuose nustatytos pagrindinės funkcijos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės srityje
§ Vykdo užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą teritorijose § Atlieka užkrečiamųjų ligų atvejų ir jų protrūkių epidemiologinį ištyrimą, atvejų valdymą ir protrūkių likvidavimą § Organizuoja ir koordinuoja imunoprofilaktiką teritorijose § Planuoja, organizuoja ir vykdo analitinius epidemiologinius tyrimus § Vykdo medicininę-karantininę kontrolę pasienio kontrolės punktuose § Įgyvendina valstybės užkrečiamųjų ligų prevencijos ir valdymo politiką § Organizuoja ir vykdo užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą nacionaliniu lygiu § Koordinuoja imunoprofilaktiką § Vykdo metodinį vadovavimą § Atstovauja Europos prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulio sveikatos organizacijos tinkluose
4) Likviduojamas Valstybinis psichikos sveikatos centras. Naujoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos administracijos struktūroje jau yra Psichikos sveikatos skyrius, kurio pagrindinis uždavinys – psichikos sveikatos priežiūros politikos formavimas. Nauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos administracijos struktūra įsigaliojo 2018 m. spalio 15 d. Numatoma, kad kompleksinis psichikos sveikatos priežiūros politikos formavimas turėtų būti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija, o visuomenės ir individo psichikos sveikatos gerinimo funkcijos turėtų būti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros dalis, kurias vykdytų (ir šiuo metu vykdo) kiti psichikos sveikatos stiprinimo srityje veikiantys subjektai.
Formuojant psichikos sveikatos priežiūros, kuri yra vienas prioritetinių Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos tikslų, politiką ministerijos, o ne jos pavaldžių įstaigų lygmeniu, tikimasi užtikrinti efektyvesnį ir veiksmingesnį psichikos sveikatos priežiūros paslaugų valstybinį organizavimą. 5) Radiacinės saugos centras (RSC) reorganizuojamas prijungiant jį prie NVSC. Vienas pagrindinių pertvarkymo tikslų – mažinti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų skaičių ir taip optimizuoti verslo priežiūrą. Tai padės ne tik sumažinti verslui naštą, tenkančią dėl perteklinių verslo priežiūros funkcijų ir neefektyviai veikiančių priežiūros institucijų, bet ir sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. RSC veiklos tikslai yra betarpiškai susiję su visuomenės sveikatos apsaugos sritimi, o NVSC paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką visuomenės sveikatos priežiūros ir vartotojų teisių apsaugos srityse, vertinti ir valdyti riziką žmonių sveikatai, susijusią su paslaugomis, gaminiais, aplinkos veiksniais ir užkrečiamosiomis ligomis. NVSC atlieka daugelio aplinkos veiksnių priežiūrą, veiklą vykdo visoje Lietuvos teritorijoje. Istoriškai yra buvęs laikotarpis, kai radiacinės saugos funkcijas vykdė įstaigos, dabar esančios NVSC sudėtyje. RSC atlieka ūkio subjektų, eksploatuojančių smulkius jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančius objektus, priežiūrą (išduoda leidimus bei kontroliuoja, kaip laikomasi juose nurodytų sąlygų).
Kadangi dalis tų objektų yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos, mažinant ūkio subjektus kontroliuojančių institucijų skaičių, siūlytina šias funkcijas perduoti NVSC (kadangi NVSC turi visą infrastruktūrą visoje Lietuvoje, būtų galima optimizuoti procesus ir šiai veiklai vykdyti naudojamus išteklius). Projektų tikslai ir uždaviniai:
1) efektyvinti įstaigų veiklą ir gerinti jų valdymą;
2) nustatyti aiškią įstaigų kompetenciją, atsisakant besidubliuojančių ir sveikatos sistemos prioritetų neįgyvendinančių, neaktualių, pridėtinės vertės sveikatos sektoriui nekuriančių pavaldžių įstaigų vykdomų funkcijų;
3) mažinti viešojo valdymo išlaidas, t. y. efektyviai ir racionaliai naudoti žmogiškuosius, finansinius ir infrastruktūros išteklius. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektų parengimą inicijavo ir Projektus parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai. LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra numatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnyje. LNSS valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra numatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnyje. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo III skyriuje nustatyti sveikatinimo veiklos specialieji valdymo ir kontrolės subjektai. Sveikatinimo veiklos specialieji valdymo ir kontrolės subjektai numatyti ir kituose specialiuosiuose įstatymuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymų projektai keičiami taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos:
1) Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą jungimo būdu reorganizuoti į vieną įvairias priklausomybės sritis koordinuojančią ir prižiūrinčią biudžetinę įstaigą – Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą, kurio statusas yra Vyriausybės įstaiga, veikianti sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje. Nauda – efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas. PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksnia, kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti bendrą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą. 2) SMLPC, SPFSKC ir HI jungimo būdu reorganizuoti į vieną Lietuvos gyventojų sveikatos būklės rodiklių, visuomenės sveikatos netolygumų ir visuomenės sveikatos priežiūros technologijų, darbo aplinkos poveikio sveikatai vertinimą atliekančią, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijas ugdančią ir vertinančią įstaigą. Nauda – siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius tikslinga integruoti institucijas, teikiančias visuomenės sveikatos stebėsenos ir specialistų mokymo, ligų prevencijos organizavimo paslaugas asmens ir visuomenės sveikatos bei farmacijos srityse. 3) ULAC reorganizuojamas prijungiant jį prie užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę vykdančio NVSC. Nauda – siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius ULAC vykdomas funkcijas užkrečiamųjų ligų ir AIDS srityse integruoti į NVSC veiklą. 4) Likviduojamas Valstybinis psichikos sveikatos centras.
Nauda – formuojant psichikos sveikatos priežiūros, kuri yra vienas prioritetinių Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos tikslų, politiką ministerijos, o ne jos pavaldžių įstaigų lygmeniu, tikimasi užtikrinti efektyvesnį ir veiksmingesnį psichikos sveikatos priežiūros paslaugų valstybinį organizavimą. 5) RSC reorganizuoti prijungiant jį prie NVSC. Nauda – siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius tikslinga integruoti RSC funkcijas į integruotas visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas vykdančią visuomenės sveikatos priežiūros srityje veiklą vykdančią įstaigą (NVSC). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnyje nustatoma, kad LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūrą sudarytų specializuotas (tam tikrų rūšių) ir (ar) tam tikrų kategorijų asmenims asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos ir uždarosios biudžetinės įstaigos. Analogišku principu keičiamas ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnis. Akcentuotina tai, kad Projektais nustatomo optimizavimo tikslas yra ne atsisakyti apskritai jau vykdomų funkcijų, bet peržiūrėti įstaigų kaip atskirų juridinių asmenų tinklą, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo keičiamuose atitinkamuose straipsniuose yra išbraukiami įstaigų pavadinimai, bet paliekamos jų vykdytos funkcijos. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnyje nustatytos specializuotos paslaugos yra tam tikros rūšies paslaugos (priklausomybės ligų, sporto medicinos paslaugos). Sąvoka „tam tikrų kategorijų asmenys“ suprantama kaip pagal tam tikrą požymį – sveikatos sutrikimą, amžių, gydymo vietą ir pan., skiriamos tikros asmenų grupės – sutrikusio vystymosi kūdikiai, priklausomybių turintys asmenys, uždarosiose biudžetinėse įstaigose gydomi asmenys (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje išvardytos asmenų kategorijos).
Sveikatos sistemos įstatymo 29 straipsnis koreguojamas todėl, kad ekspertizės skyrimo subjektus nustatančios nuostatos įtvirtintos proceso įstatymuose ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje (dabartinėje formuluotėje jos perteklinės). Pastebėtina ir tai, kad subjektai, atliekantys teismo ekspertizes, yra nurodyti proceso įstatymuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 84, 208, 286 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 212 straipsnis) ir Teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, 29 straipsnyje atsisakoma įvardijimo, kad teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės atlieka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirta įstaiga. Atsižvelgiant į Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą teismo eksperto sąvoką, Sveikatos sistemos įstatymo 29 straipsnyje nustatoma, kad ambulatorines ekspertizes atlieka kompetentinga teismo ekspertizės įstaiga ar teismo psichiatrijos arba teismo psichologijos ekspertai. Teismo ekspertizės įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertizės įstaiga turi turėti steigėjo patvirtintus teismo ekspertizių darymo toje įstaigoje nuostatus. Atsižvelgiant į tai koreguojamas 29 straipsnis. Atsižvelgiant į bendrąjį viešąjį administravimą reguliuojantį Viešojo administravimo įstatymą, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio atsisakoma kaip perteklinio Viešojo administravimo įstatymo atžvilgiu. Projektų įgyvendinimas turėtų būti baigtas 2020 m. sausio
poveikis): 1.
Vertinant planuojamą 5 įstaigų (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro, Radiacinės saugos centro) reorganizavimą ar likvidavimą preliminariai darytinos tokios išvados:
Sumažintas vadovaujančių darbuotojų skaičius per 5 įstaigas Sumažinta darbuotojų skaičius per 5 įstaigas Darbuotojų darbo užmokesčio didėjimo pokytis iš planuojamų sutaupyti lėšų Dabar vadovaujančių darbuotojų yra 55.5 Dabar darbuotojų skaičius yra 228 Vadovaujančių darbuotojų: 10.5x1000 Eur x12 mėn. bus 126 000 Eur Darbuotojų: 38x700 Eur x12 mėn. bus 319 000 Eur Bendras preliminarus pokytis galėtų būti apie 445 000 eurų per metus Po optimizavimo vadovaujančių darbuotojų bus 45 po optimizavimo darbuotojų skaičius bus 190
mažėjančios jo išlaikymo sąnaudos. Peržiūrėtos funkcijos ir atsisakyta panašaus pobūdžio funkcijų (panašumas suprantamas ne kaip tekstinis funkcijų panašumas, bet kaip galėjimas atskiras funkcijas sujungti į vieną integruotą funkciją (išskaidytas funkcijas susieti ir laikyti viena funkcija). Taip pat atsisakoma arba centralizuojamos bendrosios funkcijos: IT, viešųjų pirkimų, personalo administravimo, turto valdymo ir aptarnavimo funkcijos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teigiami Projektų poveikio vertinimo aspektai (nauda) pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų Projektų įgyvendinimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
7Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti Projektai verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Projektus reikės:
1) pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos patvirtinimo“;
2) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
balandžio 24 d. nutarimą Nr. 358 „Dėl ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“;
gegužės 4 d. nutarimą Nr.
optimizavimo“;
spalio 20 d. nutarimą Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“;
gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“;
gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 1008 „Dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti centralizuotai“;
vasario 7 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“;
9) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1298 „Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus sąrašo patvirtinimo“;
liepos 21 d. nutarimą Nr.
asmens sveikatos priežiūros biudžetinių vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigų, vykdančių sveikatinimo veiklą, nomenklatūros nustatymo“;
nutarimus, susijusius su pertvarkomų įstaigų veikla;
dėl sutikimo reorganizuoti /likviduoti įstaigas;
įstaigų administracijų struktūras;
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų lėšų įstatymams įgyvendinti neprireiks. Galimi sutaupymai dėl įstaigų pertvarkos ir veiklos optimizavimo pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. LNSS
įstaigų nomenklatūra, LNSS įstaigų optimizavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1661 4, 10, 11, 13, 15,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
2019-11-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas K. Bartkevičius, Komiteto nariai A. Armonaitė, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė,
patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos viceministrai A. Šešelgis, L. Jaruševičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai V. Srogė, R. Kiudytė, M. Mickė, K. Rušinskas, Finansų ministerijos atstovai L. Šumskaitė, L. Kliukienė. Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais P. Gradeckas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai G. Belian, L. Jurgelaitienė, I. Bankauskienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktorius R. Petraitis, Lošimų priežiūros tarnybos atstovai V. Daukšys, A. Dilba, O. Mackevič, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos atstovas O. Smirnov, Lietuvos lošimų verslo asociacijos atstovas M. Zakarka, Lietuvos loterijų asociacijos atstovas A. Karaliūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-07-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, 2019-10-04 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) siūlo reorganizuoti Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (toliau – NTAKD) į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. Nacionalinė lošimų ir žaidimo verslo asociacija (toliau - NLŽVA) – 1994 metais įkurta verslo asociacija yra Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narė bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Paslaugų ir pramogų verslo aplinkos tarybos narė, vienijanti skaidriai ir socialiai atsakingai lošimų veiklą organizuojančias bendroves Lietuvoje, nepritaria pateiktam SAM siūlymui, nes tai ne tik nepadės valstybei sutaupyti papildomų lėšų dėl kardinaliai skirtingų šių dviejų institucijų veiklos sričių bei atliekamų funkcijų, tačiau dar ir ženkliai padidins administracines išlaidas, išbalansuos funkcionuojantį azartinių lošimų ir loterijų priežiūros ir kontrolės institutą, pinigų plovimo direktyvos įgyvendinimo tikslus, neigiamai įtakos lošimų (loterijų) teisinio reguliavimo ir verslo vystymosi politiką. Tokią poziciją NLŽVA grindžia žemiau nurodytais argumentais:
prieštarauja Europos Sąjungos valstybėse taikomai praktikai, kas neigiamai įtakos funkcionuojančią priežiūros sistemą. Europos Sąjungoje nėra nė vienos valstybės, kurioje alkoholio, tabako, narkotikų ir azartinių lošimų bei loterijų reguliavimą ir kontrolę vykdytų viena institucija.
Kur kas ilgesnę ir brandesnę azartinių lošimų ir loterijų reguliavimo praktiką turinčios ES valstybės narės ir jų Vyriausybės ne kartą atkreipė dėmesį, jog: · azartinių lošimų ir loterijų, kaip ekonominės srities objekto, reguliavimas, šias paslaugas teikiančių subjektų priežiūra ir kontrolė, bendrų politinių gairių nustatymas, negali būti tapatinamas su kitomis, akcizinėmis ar apskritai uždraustomis prekėmis ir jas platinančių subjektų priežiūra bei kontrole[¹]. Sveikatos apsaugos ministerijos siekis mechaniškai optimizuoti jai pavaldžių valdymo sričių įstaigas, kaip antai NTAKD ir jį sujungti su šiuo metu Finansų ministerijai pavaldžia Lošimų priežiūros tarnyba, neatitinka brandžią ir ilgametę praktiką azartinių lošimų ir loterijų reguliavime turinčiose Europos valstybėse taikomų gerosios praktikos pavyzdžių. Didžiojoje dalyje ES valstybių lošimus ir loterijas kontroliuojanti valstybinė institucija yra pavaldi Finansų arba Ekonomikos ministerijai. Remiantis Europine azartinių lošimų ir loterijų praktika, šių paslaugų bendrąsias prevencijos politikos gaires nustato taip pat Finansų arba Ekonomikos ministerijos, o probleminio lošimo prevencijos kontrolė ir patologinių lošėjų gydymas yra koordinuojamos atskirų vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų, kurių dalis yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, atsakingai už tinkamą vyriausybės gydymui asignuojamų lėšų paskirstymą. Šis veiklos modelis taip pat egzistuoja ir kaimyninėse Latvijos ir Estijos valstybėse, kuriose azartinių lošimų ir loterijų priežiūra yra patikėta Finansų ministerijai, o ne jungtiniam Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentui, užtikrinančiam visiškai skirtingų ekonominių veiklų kontrolę ir priežiūrą. 2.
2Siūlymas taikyti kompleksines priemones organizuojant skirtingų,
priklausomybę keliančių, ekonominių veiklų (azartiniai lošimai ir loterijos) ir prekių (alkoholis, narkotikai, tabakas) vartojimo prevenciją – reprezentatyvių lošimo paplitimo mokslinių tyrimų nebuvimo rezultatas. Siekiant išsiaiškinti SAM pateikto Siūlymo tikslus, yra teisinis pagrindas atsižvelgti į Siūlymo parengiamąją medžiagą (dalyje dėl LPT ir NTAKD reorganizavimo), nes būtent Aiškinamajame rašte turi būti išsamiai pateiktos objektyvios priežastys ir motyvai, kurie lėmė būtinybę reorganizuoti LPT ir NTAKD į vieną Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. SAM aiškinamajame rašte informuodama apie tai, jog priklausomybę nuo azartinių lošimų, į kuriuos taip pat patenka ir loterijos, lemią tie patys rizikos veiksniai, kaip ir priklausomybę kitoms priklausomybių rūšims, nepateikia nė vieno Lietuvoje atlikto, moksliškai pagrįsto ir reprezentatyvaus loterijų ir lošimų paplitimo tyrimo duomenų, kurių pagrindu būtų galima objektyviai identifikuoti probleminio lošimo paplitimo apimtį ir intensyvumą Lietuvoje bei nustatyti veiksmingas prevencines priemones. Tokių tyrimų, kuriuos daro kitos ES valstybės narės, atlikimą siūlomos reformos rengėjas nepateikia, bet tuo pačiu rekomenduoja vadovautis abstrakčia nuomone, visiškai ignoruojant kitose šalyse egzistuojančius skirtingus lošimų (loterijų) reguliavimo modelius. Be to, neapgalvotas, moksliniais tyrimais neparemtas, bendros valstybinės prevencinės politikos taikymas bei bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas neabejotinai pažeistų ne tik nacionalinio verslo, bet ir užsienio investuotojų interesus, kurie ir taip yra priversti atlikti daugiamilijonines investicijas į šiuo metu priimtų Azartinių lošimų įstatymo projektų ir juose esančių reikalavimų įgyvendinimą[²], tokiu būdu suteikiant konkurencinį pranašumą kaimyninių šalių (Latvijos, Estijos) antžeminių lošimo paslaugų bendrovėms, kuriose vartotojų iš Lietuvos apstu.
Apie šiuos faktus Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos buvo informuotos ankstesniuose raštuose. Dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos dalyje „Specifinės azartinių lošimų kontrolės priemonės, kurių imsimės“ dėmesys atkreipiamas į egzistuojančią Lietuvoje azartinių lošimų ir loterijų reguliavimo ir kontrolės problematiką, susijusią su sisteminiu požiūriu į šios problemos sprendimą stygiumi. Šiuo klausimu Vyriausybės programos 52.1 punkte įtvirtinta: inicijuosime detalius azartinių lošimų (įskaitant loterijas, žaidimo aparatus ir kitus įrenginius) paplitimo tyrimus, kuriais sieksime nustatyti lošimų keliamas problemas, tirdami sistemines jų prielaidas, konkrečias priežastis ir nagrinėdami galimus sprendimo būdus. Praėjus beveik 3 metams po Vyriausybės programos patvirtinimo Seime, Sveikatos apsaugos ministerija nėra atlikusi nei vieno loterijų ir lošimų paplitimo Lietuvoje tyrimo, turint tikslą įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas. Atsižvelgiant į tai, LR Seimo komitetų narių prašome:
siūlymui reorganizuoti Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą; 2.
Pasiūlyti parengti Azartinių lošimų įstatymo projektą, kuriame numatyti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro įgyvendinimo funkcijas iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos perduoti Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžiam Respublikiniam priklausomybių ligų centrui, taip užtikrinant priklausomybių ligų specialistų tiesioginį kontaktą su tais asmenimis (bei jų šeimomis), kurie turi problemų dėl neatsakingo lošimo, kartu plečiant medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą turintiems priklausomybę nuo lošimų asmenims. Įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas pasiūlyti Finansų arba Sveikatos apsaugos ministerijai užsakyti reprezentatyvaus loterijų ir lošimų paplitimo Lietuvoje tyrimo atlikimą, turint tikslą nustatyti galimas loterijų ir lošimų keliamas problemas bei mastą, sistemines jų prielaidas ir konkrečias priežastis. Nepritarti Reorganizavimu siekiama didinti įstaigos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus įstaigos uždaviniams įgyvendinti. Efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas. PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksniai kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti vieningą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą. 2.
2Lietuvos lošimų verslo asociacija,
2019-10-29 Lietuvos lošimų verslo asociacija (toliau – LLVA) atstovaudama Lietuvoje veikiančias azartinius lošimus organizuojančias bendroves susipažino su Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojama ministerijai pavaldžių įstaigų pertvarka ir teikia savo poziciją dėl įstatymų projektuose numatyto Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) jungimo reorganizacijos būdu į vieną įvairias priklausomybės sritis prižiūrinčią biudžetinę įstaigą – Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. Dar 2019 m. sausio 10 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto klausymuose kaip vienas iš pagrindinių tikslų jungiant Lošimų priežiūros tarnybą su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu buvo įvardintas siekis sustiprinti priklausomybės nuo azartinių lošimų prevencijos bei azartinius lošimus organizuojančių bendrovių veiklos kontrolę. Pritariame tokiems siekiams, tačiau manome, kad tai turi būti įgyvendinama kitomis, tarpinstitucinio bendradarbiavimo priemonėmis, o savaiminis dviejų, iš esmės skirtingose srityse veikiančių institucijų sujungimas nepadės iškeltų tikslų pasiekti, todėl tokiam, savitiksliam dviejų iš esmės skirtingas funkcijas atliekančių įstaigų jungimui į vieną nepritariame. Skirtingos institucijų funkcijos ir jų įgyvendinimas Pateiktame projekto aiškinamajame rašte vienintelis argumentas dėl minimų įstaigų jungimo nurodomas siekis vienoje įstaigoje sutelkti visų priemonių, reikalingų efektyviai kovai su skirtingomis priklausomybėmis vykdymą ir didinti bendrą įstaigos efektyvumą. Pabrėžiame, kad azartiniai lošimai yra licencijuojama ekonominė veikla ir priežiūros tarnybų funkcijos negali apsiriboti tik darbu su priklausomybių prevencija bei įmonių kontrole.
Vykdant azartinių lošimų verslo sektoriaus priežiūrą itin svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, nuolatinis keitimasis informacija ir bendradarbiavimas su verslo bendruomene. LPT ir NTAKD vykdo skirtingas funkcijas, kurioms reikalingos specifinės kompetencijos. LPT šiuo metu vykdo ne tik prevencines veiklas ar įmonių kontrolę, bet įgyvendiną daug techninių ir priežiūros funkcijų, kurios yra itin svarbios azartinių lošimų rinkai ir reikalauja specialiųjų kompetencijų.
LPT pagal šiuo metu numatytus teisės aktų reikalavimus įgyvendina šias funkcijas:
LPT pagal šiuo metu numatytus teisės aktų reikalavimus įgyvendina šias funkcijas:
įstatymo ir pinigų plovimo prevencijos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo. Tuo tarpu NTAKD atlieka kompleksines priklausomybių prevencijos priemones, rūpinasi verslo subjektų, prekiaujančių alkoholio bei tabako gaminiais, veiklos priežiūra, atlieka galimybių studijas, tyrimus bei analizes.
NTAKD šiuo metu neturi specifinių kompetencijų, kurios užtikrintų sklandų tęstinį darbą užtikrinant ne tik prevenciją, tačiau kitas, itin lošimų sektoriui svarbias technines užduotis. Pateiktuose teisės aktų projektuose bei aiškinamajame rašte nėra pateikiama informacijos kaip iš esmės savo veikla skirtingos institucijos, jas sujungus į vieną toliau efektyviai galės įgyvendinti visas veiklas ir užtikrinti tinkamą sektoriaus priežiūrą. Suprantame, kad pasak Sveikatos apsaugos ministerijos tai bus „techninis“ jungimas ir dabar LPT įgyvendinamos funkcijos bus toliau užtikrinamos, tačiau pateiktuose įstatymų projektuose ir juos lydinčiuose dokumentuose nerandame kokių konkrečiai priemonių bus imtasi šioms funkcijoms ir jų tęstinumui užtikrinti. Manome, kad LPT praradus atskiros institucijos statusą, jos vykdomas funkcijas perdavus NTAKD pagrindu kuriamam naujam Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentui, iš esmės būtų iškreiptos ir neabejotinai pablogintos verslo sąlygos. Pats naujosios institucijos pavadinimas reiškia, kad jos pagrindinis tikslas bus priklausomybių, pasireiškiančių dėl psichikos sveikatos sutrikimų, liguisto polinkio vartoti tą pačią cheminę medžiagą, produktą ar paslaugą, prevencija ir priežiūra, t. y. institucijos darbas būtų sutelktas į ligos užkardymą ir jos kontrolę. Tačiau akivaizdu, kad LPT veikla lošimų, loterijų ir žaidimų automatų verslo priežiūros srityje yra kur kas sudėtingesnė ir kompleksiškesnė tema.
Europos sąjungos praktika Atkreipiame dėmesį, kad sujungus minimas dvi įstaigas taip pat būtų sukurta precedento Europos Sąjungoje neturinti situacija, kuomet už azartinių lošimų reguliavimo veiklą valstybėje būtų atsakinga išskirtinai į kovą su priklausomybėmis nukreipta institucija, veikianti Sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių institucija, atsakinga už azartinių lošimų priežiūrą veikia Finansų arba Ekonomikos ministerijų pavaldume, kadangi be priklausomybės prevencijos klausimų yra itin svarbūs mokestiniai lošimų mokesčių administravimo klausimai, techniniai lošimų įrenginių sertifikavimo, leidimų išdavimo ir įvairių registrų kontrolės bei priežiūros klausimai. Prie rašto pridedame lentelę, kurioje įvardijamas visose Europos Sąjungos valstybėse veikiančių įstaigų, atsakingų už azartinius lošimus, pavaldumas. Neįsivaizduojame, kaip galėtų būti užtikrinamas sklandus ir efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas, kuomet vienintelėje Lietuvoje ši institucija būtų išskirtinai atskira nuo Finansų ministerijos ar kitos, tiesiogiai už valstybės ekonomiką atsakingos institucijos. Azartinių lošimų rinka yra itin globali ir Lietuvoje įteisinus nuotolinius lošimus esame bendros rinkos dalis, kur nuolatinis tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus tvariai ekonominei veiklai užtikrinti, šešėlinei nelegaliai rinkai mažinti. Pažymime, kad Europos Sąjungos praktikoje nėra nei vienos valstybės, kurioje šių skirtingų sektorių reguliavimas būtų patikėtas vienai institucijai.
Manome, kad sprendimas jungti šias dvi įstaigas yra nepamatuotas ir nepritariame tokiam sprendimui dėl šių pagrindinių priežasčių:
NTAKD galėtų įgyvendinti atitinkamas veiklas priklausomybių prevencijos srityse bendradarbiaujant su LPT. Tam yra sudaromos visos sąlygos 2019 m. Vyriausybei patvirtinus probleminio lošimo prevencijos planą, kuriame numatytas skirtingų institucijų bendradarbiavimas, įgyvendinamos priemonės ir jų stebėsena. Nepritarti Reorganizavimu siekiama didinti įstaigos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus įstaigos uždaviniams įgyvendinti. Efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas.
PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksniai kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti vieningą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3673. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui įvertinti galimybę Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą prijungimo būdu reorganizuoti į vieną biudžetinę įstaigą – Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą, kurio statusas būtų Vyriausybės įstaiga, veikianti dviejų ministerijų – Finansų ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos – valdymo srityje. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė
Kubilienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Vesta Valainytė [1] Europos Komisija ir Europos Taryba sprendimu azartinių ir loterijų, kaip ekonominė veikla ir paslauga, buvo pašalinta iš
ribų.
Taip pat Europos Komisija 2006 m. jau pirmojo svarstymo metu, azartinius lošimus, įskaitant ir loterijas, ir šių paslaugų teikimą, išbraukė ir iš Paslaugų direktyvos 2006/123/EB, nurodant, jog azartinių lošimų ir loterijų, kaip ekonominės srities objekto, reguliavimas, šias paslaugas teikiančių subjektų priežiūra ir kontrolė, bendrų politinių gairių nustatymas, negali būti tapatinamas su kitomis, akcizinėmis ar apskritai uždraustomis prekėmis ir jas platinančių subjektų priežiūra bei kontrole. [2] Pareiga bendrovėms, eksploatuojančioms lošimo automatus, juos sujungti į elektroninę lošimo automatų duomenų valdymo sistemą, kuri, kaip nurodoma Finansų ministerijos aiškinamajame rašte, preliminariais duomenimis iš lošimo automatų sektoriaus bendrovių gali pareikalauti apie 9,2 mln. eurų;
Žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas Kęstutis Smirnovas, Zenonas Streikus, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos Įstatymų projektų, kuriuose siūloma reorganizuoti Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau - SAM) siūlo reorganizuoti Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (toliau - NTAKD) į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą.
Nacionalinė lošimų ir žaidimo verslo asociacija (toliau - NLŽVA) - 1994 metais įkurta verslo asociacija yra Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narė bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Paslaugų ir pramogų verslo aplinkos tarybos narė, vienijanti skaidriai ir socialiai atsakingai lošimų veiklą organizuojančias bendroves Lietuvoje, nepritaria pateiktam SAM siūlymui, nes tai ne tik nepadės valstybei sutaupyti papildomų lėšų dėl kardinaliai skirtingų šių dviejų institucijų veiklos sričių bei atliekamų funkcijų, tačiau dar ir ženkliai padidins administracines išlaidas, išbalansuos funkcionuojantį azartinių lošimų ir loterijų priežiūros ir kontrolės institutą, pinigų plovimo direktyvos įgyvendinimo tikslus, neigiamai įtakos lošimų (loterijų) teisinio reguliavimo ir verslo vystymosi politiką. Tokią poziciją NLŽVA grindžia žemiau nurodytais argumentais:
sujungti dvi šiuo metu nepavaldžias institucijas prieštarauja Europos Sąjungos valstybėse taikomai praktikai, kas neigiamai įtakos funkcionuojančią priežiūros sistemą. Europos Sąjungoje nėra nė vienos valstybės, kurioje alkoholio, tabako, narkotikų ir azartinių lošimų bei loterijų reguliavimą ir kontrolę vykdytų viena institucija. Kur kas ilgesnę ir brandesnę azartinių lošimų ir loterijų reguliavimo praktiką turinčios ES valstybės narės ir jų Vyriausybės ne kartą atkreipė dėmesį, jog:
šias paslaugas teikiančių subjektų priežiūra ir kontrolė, bendrų politinių gairių nustatymas, negali būti tapatinamas su kitomis, akcizinėmis ar apskritai uždraustomis prekėmis ir ja s platinančių subjektų priežiūra bei kontrole.
Sveikatos apsaugos ministerijos siekis mechaniškai optimizuoti jai pavaldžių valdymo sričių įstaigas, kaip antai NTAKD ir jį sujungti su šiuo metu Finansų ministerijai pavaldžia Lošimų priežiūros tarnyba, neatitinka brandžia ir ilgamete praktika azartiniu lošimu ir loterijų reguliavime turinčiose Europos valstybėse taikomu gerosios praktikos pavyzdžių. Didžiojoje dalyje ES valstybių lošimus ir loterijas kontroliuojanti valstybinė institucija yra pavaldi Finansų arba Ekonomikos ministerijai. Remiantis Europine azartinių lošimų ir loterijų praktika, šių paslaugų bendrąsias prevencijos politikos gaires nustato taip pat Finansų arba Ekonomikos ministerijos, o probleminio lošimo prevencijos kontrolė ir patologinių lošėjų gydymas yra koordinuojamos atskirų vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų, kurių dalis yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, atsakingai už tinkamą vyriausybės gydymui
lošimų verslo asociacija Dėl Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų pertvarkos ir svarstomų įstatymų projektų Nr.
Lietuvos lošimų verslo asociacija (toliau - LLVA) atstovaudama Lietuvoje veikiančias azartinius lošimus organizuojančias bendroves susipažino su Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojama ministerijai pavaldžių įstaigų pertvarka ir teikia savo poziciją dėl įstatymų projektuose numatyto Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau - NTAKD) jungimo reorganizacijos būdu į vieną įvairias priklausomybės sritis prižiūrinčią biudžetinę įstaigą - Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. Dar 2019 m. sausio 10 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto klausymuose kaip vienas iš pagrindinių tikslų jungiant Lošimų priežiūros tarnybą su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu buvo įvardintas siekis sustiprinti priklausomybės nuo azartinių lošimų prevencijos bei azartinius lošimus organizuojančių bendrovių veiklos kontrolę. Pritariame tokiems siekiams, tačiau manome, kad tai turi būti įgyvendinama kitomis, tarpinstitucinio bendradarbiavimo priemonėmis, o savaiminis dviejų, iš esmės skirtingose srityse veikiančių institucijų sujungimas nepadės iškeltų tikslų pasiekti, todėl tokiam, savitiksliam dviejų iš esmės skirtingas funkcijas atliekančių įstaigų jungimui į vieną nepritariame. Norime pažymėti, kad 2020 m. gegužės 12 d. Valstybės kontrolės pateiktoje valstybinio audito ataskaitoje „Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas" Nr. VAE-4 teigiama, kad nėra atlikti išsamūs vertinimai dėl LPT ir NTAKD jungimo.
Konsoliduojant šias institucijas siekiama efektyviausiu būdu organizuoti priklausomybių prevenciją, tačiau joms nustatyti veiklos tikslai yra susiję ne tik su priklausomybių prevencija. Būtent siekis jungti reorganizavimo būdu LPT prie NTAKD Valstybės kontrolės ataskaitoje pateikiamas, kaip pavyzdys, kuomet įstaigų konsolidavimas, išsamiai neįvertinus institucijų atliekamų priežiūros funkcijų, o tik siekiant sumažinti jų skaičių gali būti traktuotinas kaip neefektyvus išteklių naudojimas. Manome, kad toks aukščiausios audito institucijos vertinimas visiškai atitinka realią situaciją ir teikiame papildomus savo argumentus kodėl manome, kad tokia pertvarka yra skubota, neparuošta ir netinkama siekiant sujungti įstaigas, prižiūrinčias visiškai skirtingus verslo sektorius ir atliekančias skirtingas funkcijas. Skirtingos institucijų funkcijos ir jų įgyvendinimas Pateiktame įstatymų projektų aiškinamajame rašte vienintelis argumentas dėl minimų įstaigų jungimo nurodomas siekis vienoje įstaigoje sutelkti visų priemonių, reikalingų efektyviai kovai su skirtingomis priklausomybėmis vykdymą ir didinti bendrą įstaigos efektyvumą Pabrėžiame, kad azartiniai lošimai yra licencijuojama ekonominė veikla ir priežiūros tarnybų funkcijos negali apsiriboti tik darbu su priklausomybių prevencija bei įmonių kontrole šiame kontekste. Vykdant azartinių lošimų verslo sektoriaus priežiūrą itin svarbus Tarpinstitucinis bendradarbiavimas, nuolatinis keitimasis informacija ir bendradarbiavimas su verslo bendruomene. LPT ir NTAKD vykdo skirtingas funkcijas, kurioms reikalingos specifinės kompetencijos. LPT šiuo metu vykdo ne tik prevencines veiklas ar įmonių kontrolę, bet įgyvendiną daug techninių ir priežiūros funkcijų, kurios yra itin svarbios azartinių lošimų rinkai ir reikalauja specialiųjų kompetencijų.
LPT pagal šiuo metu numatytus teisės aktų reikalavimus įgyvendina šias
LPT pagal šiuo metu numatytus teisės aktų reikalavimus įgyvendina šias
NTAKD šiuo metu neturi specifinių kompetencijų, kurios užtikrintų sklandų tęstinį darbą užtikrinant ne tik prevenciją, tačiau kitas, itin lošimų sektoriui svarbias technines užduotis. Pateiktuose teisės aktų projektuose bei aiškinamajame rašte nėra pateikiama informacijos kaip iš esmės savo veikla skirtingos institucijos, jas sujungus į vieną toliau efektyviai galės įgyvendinti visas veiklas ir užtikrinti tinkamą sektoriaus priežiūrą. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos tai bus „techninis" jungimas ir dabar LPT įgyvendinamos funkcijos bus toliau užtikrinamos, tačiau pateiktuose įstatymų projektuose ir juos lydinčiuose dokumentuose nerandame kokių konkrečiai priemonių bus imtasi šioms funkcijoms ir jų tęstinumui užtikrinti. Manome, kad LPT praradus atskiros institucijos statusą, jos vykdomas funkcijas perdavus NTAKD pagrindu kuriamam naujam Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentui, iš esmės būtų iškreiptos ir neabejotinai pablogintos verslo sąlygos. Pats naujosios institucijos pavadinimas reiškia, kad jos pagrindinis tikslas bus priklausomybių, pasireiškiančių dėl psichikos sveikatos sutrikimų, liguisto polinkio vartoti tą pačią cheminę medžiagą, produktą ar paslaugą, prevencija ir priežiūra, t. y. institucijos darbas būtų sutelktas į ligos užkardymą ir jos kontrolę. Tačiau akivaizdu, kad LPT veikla lošimų, loterijų ir žaidimų automatų verslo priežiūros srityje yra kur kas sudėtingesnė ir kompleksiškesnė nei tik priklausomybių prevencija.
Europos sąjungos praktika Atkreipiame dėmesį, kad sujungus minimas dvi įstaigas taip pat būtų sukurta precedento Europos Sąjungoje neturinti situacija, kuomet už azartinių lošimų reguliavimo veiklą valstybėje būtų atsakinga išskirtinai į kovą su priklausomybėmis nukreipta institucija, veikianti Sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių institucija, atsakinga už azartinių lošimų priežiūrą veikia Finansų arba Ekonomikos ministerijų pavaldume, kadangi be priklausomybės prevencijos klausimų yra itin svarbūs mokestiniai lošimų mokesčių administravimo klausimai, techniniai lošimų įrenginių sertifikavimo, leidimų išdavimo ir įvairių registrų kontrolės bei priežiūros klausimai, taip pat pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos klausimai. Prie šio rašto pridedame lentelę, kurioje įvardijamas visose Europos Sąjungos valstybėse veikiančių įstaigų, atsakingų už azartinius lošimus, pavaldumas. Neįsivaizduojame, kaip galėtų būti užtikrinamas sklandus ir efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas, kuomet vienintelėje Lietuvoje ši institucija būtų išskirtinai atskirta nuo Finansų ministerijos ar kitos, tiesiogiai už valstybės ekonomiką atsakingos institucijos. Azartinių lošimų rinka yra itin globali ir Lietuvoje įteisinus nuotolinius lošimus esame bendros rinkos dalis, kur nuolatinis tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus tvariai ekonominei veiklai užtikrinti, šešėlinei nelegaliai rinkai mažinti, kuri įvairių tyrimų duomenimis Lietuvoje gali sudaryti net 14% bendros rinkos. Pažymime, kad Europos Sąjungos praktikoje nėra nei vienos valstybės, kurioje šių skirtingų sektorių reguliavimas būtų patikėtas vienai institucijai.
Manome, kad sprendimas jungti šias dvi įstaigas yra nepamatuotas ir nepritariame tokiam sprendimui dėl šių pagrindinių priežasčių:
srityse bendradarbiaujant su LPT. Tam yra sudaromos visos sąlygos 2019 m. Vyriausybei patvirtinus probleminio lošimo prevencijos planą, kuriame numatytas skirtingų institucijų bendradarbiavimas, įgyvendinamos priemonės ir jų stebėsena. Atsižvelgti
pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatoriams tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4 , prieš – 3 , susilaikė –nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Smirnovas, A.Navickas.
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė