873 Įstatymo projektas Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 4, 8, 8(1), 10, 10(1), 10(2), 11, 13, 15, 15(1), 16, 16(1), 18, 20, 20(1), 20(2), 20(3), 20(4), 20(7), 20(8), 21, 22, 23, 24, 25, 25(3), 25(4), 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo

Lietuva · XIIIP-3670 · 2019-07-10 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2019-07-10
  2. Aiškinamasis raštas · 2019-07-10
  3. Teisės departamento išvada · 2019-07-10
  4. Komiteto išvada · 2019-07-10
  5. Komiteto išvada · 2019-07-10

Lyginamasis variantas

2019-07-10 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 2, 4, 8, 8¹, 10, 10¹,

10², 11, 13, 15, 15¹, 16, 16¹, 18, 20, 20¹, 20², 20³, 20⁴,

20⁷, 20⁸, 21, 22, 23, 24, 25, 25³, 25⁴, 28, 29, 30 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR 26, 27 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

2019 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti

2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:

„25. Akredituota įstaiga – pagal 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su

gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30), akredituota atitikties įvertinimo įstaiga (laboratorija), pranešusi Priežiūros tarnybai Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentui (toliau – Priežiūros institucija) savo akreditavimo sertifikato numerį, jo galiojimo laiką ir kitą Priežiūros tarnybos institucijos reikalaujamą informaciją.“

„32. Automatų kontrolės informacinė sistema (toliau
  • LAKIS) – Priežiūros tarnybos institucijos įsteigta ir valdoma valstybės informacinė sistema, skirta tvarkyti elektroninės automatų duomenų valdymo sistemos jai perduodamiems duomenims, kurie reikalingi automatų atitikčiai šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytiems reikalavimams kontroliuoti, taip pat tvarkyti lošimus lošimo namuose (kazino) organizuojančių bendrovių jai perduodamiems prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų inventorizacijos rezultatų duomenims.“

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Institucija, išduodanti licencijas organizuoti lošimus

1. Licencijas organizuoti lošimus išduoda Lošimų priežiūros tarnyba prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Priežiūros institucija. 2.

2. Priežiūros tarnyba institucija, prieš išduodama

licenciją organizuoti lošimus, turi gauti Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išvadas.“

3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lošimus turi teisę organizuoti bendrovės, gavusios licencijas

organizuoti lošimus ir leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus

(kazino) arba gavusios licencijas organizuoti lošimus ir kai Priežiūros tarnyba institucija patvirtina totalizatoriaus ar lažybų lošimo reglamentą.“

4 straipsnis. 8¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8¹ straipsnis. Nuotolinius lošimus organizuojantys subjektai Organizuoti nuotolinius lošimus turi teisę bendrovės, šiame įstatyme nustatyta tvarka gavusios licenciją organizuoti lošimus, įsteigusios ne mažiau kaip vienus lošimo namus (kazino) arba ne mažiau kaip 5 totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų punktų, arba ne mažiau kaip 20 totalizatoriaus punktų ir teikiančios juose lošimo paslaugas, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba institucija patvirtina atitinkamo nuotolinio lošimo reglamentą. Bendrovės, norinčios organizuoti visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis negu 1 158 000 eurų. Nuotolinius lošimus gali organizuoti atitinkamą licenciją ir leidimą gavęs užsienio bendrovės filialas Lietuvos Respublikoje, jeigu šį filialą įsteigęs asmuo atitinka šiame įstatyme nustatytus įstatinio kapitalo reikalavimus.“

5 straipsnis. 10 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti

10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Draudžiama lošti savo bendrovės organizuojamuose lošimuose asmenims (patiems, per kitą asmenį arba pagal kito asmens išduotą įgaliojimą) – lošimus organizuojančios bendrovės steigėjams, akcininkams, juos kontroliuojantiems asmenims, lošimus organizuojančios bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariams ir visiems bendrovės darbuotojams. Valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie vykdo lošimų organizavimo priežiūrą ir kontrolę, gali lošti tik kontrolės vykdymo metu Priežiūros tarnybos institucijos nustatyta tvarka.“

2. Pakeisti

10 straipsnio 10¹ dalį ir ją išdėstyti taip:

„10¹. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad jis teikia paslaugas asmeniui, kuriam

draudžiama lošti, arba kad tam asmeniui draudžiama būti lošimo vietoje, privalo nedelsdamas nutraukti paslaugos teikimą asmeniui ir pašalinti jį iš lošimo vietos, o nustatęs, kad asmuo, kuriam draudžiama lošti, dalyvauja nuotoliniame lošime, – nedelsdamas nutraukti nuotolinio lošimo paslaugos teikimą tokiam asmeniui ir pranešti Priežiūros tarnybai institucijai.“

„12. Lošimus organizuojančios bendrovės akcininkai, perleidę visas arba dalį savo turimų akcijų kitiems asmenims, privalo per 30 dienų apie tai pranešti Priežiūros tarnybai institucijai jos nustatyta tvarka. Jeigu akcininkas miršta, jo akcijas paveldėjęs asmuo privalo per 30 dienų po paveldėjimo apie tai pranešti Priežiūros tarnybai institucijai jos nustatyta tvarka. Šiais atvejais Priežiūros tarnyba institucija turi spręsti klausimą dėl licencijos organizuoti lošimus perregistravimo.“

„20. Kiekvienas asmuo turi teisę Priežiūros tarnybai

institucijai arba lošimų organizatoriui pateikti prašymą neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose (toliau – prašymas neleisti lošti).

Prašyme neleisti lošti gali būti nurodomas asmens pasirinktas laikotarpis, per kurį jam neleidžiama lošti, kuris negali būti trumpesnis kaip 6 mėnesiai. Asmuo gali atsiimti pateiktą prašymą neleisti lošti arba sutrumpinti prašyme neleisti lošti nurodytą terminą, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo prašymo neleisti lošti pateikimo. Prašymų neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai institucijai arba lošimų organizatoriui tvarką nustato Priežiūros tarnyba institucija.“

„21. Asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti,

draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai institucijai arba lošimų organizatoriui dienos. Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“

6 straipsnis. 10¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įspėjamųjų užrašų turinį, formą ir pateikimo lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizatorių interneto svetainėse taisykles tvirtina Priežiūros tarnyba institucija.“

7 straipsnis. 10² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Lažybų ir (ar) totalizatoriaus tarpininkas, nustatęs, kad statymą atlieka asmuo, kuriam šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ribojama teisė dalyvauti lažybose ir (ar) totalizatoriuje, privalo atsisakyti priimti statymą, o šiam faktui paaiškėjus vėliau, – atsisakyti išmokėti laimėjimą ir apie tai pranešti Priežiūros tarnybai institucijai.“

8 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 11 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti

taip: „11 straipsnis. Reikalavimai lošimų organizatoriams ir Priežiūros tarnybos institucijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lošimus organizuojančios bendrovės steigėjais (akcininkais), taip

pat juos kontroliuojančiais asmenimis, lošimus organizuojančios bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariais ir administracijos vadovais, jų pavaduotojais, vyriausiaisiais finansininkais, lošimo namų (kazino), bingo, automatų salonų administracijos vadovais, jų pavaduotojais, vyriausiaisiais finansininkais, lošėjus aptarnaujančio personalo ir Priežiūros tarnybos institucijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais negali būti asmenys, turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą už sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus ar nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai.“

9 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnio 5 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„5. Minimali pinigų suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos institucijos

nustatytą investavimo tvarką bendrovės, organizuojančios lošimus, turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (arba) tam skirtose lošimo automatų talpyklose ir skirti tik lošimų laimėjimų išmokėjimams, yra:“. 10 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.

Lošimų priežiūrai reikalingų skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos vaizdo įrašų reikalavimus nustato Priežiūros tarnyba institucija. Lošimus organizuojanti bendrovė privalo vaizdo įrašus saugoti 180 dienų, o kai nagrinėjama lošėjo pretenzija ar atliekamas lošimus organizuojančios bendrovės patikrinimas, ilgiau – iki pretenzijos išnagrinėjimo ar lošimus organizuojančios bendrovės patikrinimo pabaigos, ir juos pateikti tik Priežiūros tarnybai institucijai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams arba teismui. Pretenzijas raštu pareiškusiems lošėjams gali būti pateikiami tik jų lošimo vaizdo įrašai.“

11 straipsnis. 15¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Lošimus lošimo namuose (kazino) organizuojanti

bendrovė tą pačią darbo dieną inventorizacijos rezultatus Priežiūros tarnybos institucijos nustatyta tvarka turi įvesti į LAKIS.“

12 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

„4. Kiekvienas lošimo įrenginys turi atitikti šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos institucijos nustatytus ir patvirtintus reikalavimus.“

„5. Kiekvienas lošimo įrenginys ir nuotolinio lošimo įrenginys

turi turėti akredituotų įstaigų išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad lošimo įrenginiai atitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos institucijos nustatytus reikalavimus, lošimo įrenginių ir nuotolinio lošimo įrenginių atitikties šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos institucijos nustatytiems reikalavimams įvertinimą atlieka ir atitikties sertifikatus išduoda tik akredituotos įstaigos. Priežiūros tarnybos institucijos sprendimu gali būti pripažįstamos ne valstybėje narėje akredituotos įstaigos ir jų išduoti sertifikatai. Ne valstybėje narėje akredituotų įstaigų ir jų išduotų sertifikatų pripažinimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba institucija.

Nuotolinio lošimo įrenginiai ir programinė įranga, kuria apdorojama ryšio priemonėmis pateikta informacija, turi būti įdiegti Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje. Atliekant lošimų organizatoriaus veiklos patikrinimą, lošimų organizatorius turi užtikrinti galimybę Priežiūros tarnybai institucijai prisijungti prie nuotolinio lošimo įrangos.“

„6. Kiekvienas lošimo įrenginys, turintis sertifikatą, privalo būti paženklinamas

specialiu ženklu Priežiūros tarnybos institucijos nustatyta tvarka.“

„7. Bendrovė gali keisti arba pradėti naudoti naujus lošimų įrenginius tik

įvykdžiusi šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus ir gavusi Priežiūros tarnybos institucijos leidimą šio įstatymo nustatyta tvarka.“

„8. Lošimus organizuojanti bendrovė turi teisę automatus laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis sujungti į elektroninę automatų duomenų valdymo sistemą. Jeigu lošimus organizuojanti bendrovė laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis nesujungia automatų į elektroninę automatų duomenų valdymo sistemą, ji privalo pildyti automatų apskaitos žurnalus, kurių formą ir pildymo tvarką nustato Priežiūros tarnyba institucija.“

„10. Lošimus organizuojanti bendrovė, kurios automatai sujungti į elektroninę

automatų duomenų valdymo sistemą, privalo užtikrinti galimybę Priežiūros tarnybai institucijai bet kuriuo metu nuotoliniu būdu prisijungti prie elektroninės automatų duomenų valdymo sistemos ir peržiūrėti joje tvarkomus duomenis.“

13 straipsnis. 16¹ straipsnio pakeitimas

„3.

Elektroninė automatų duomenų valdymo sistema turi atitikti šiame straipsnyje ir Priežiūros tarnybos institucijos nustatytus techninius reikalavimus ir turėti akredituotos įstaigos išduotą atitikties sertifikatą, kuriuo patvirtinami šios sistemos atitiktis šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos institucijos nustatytiems techniniams reikalavimams ir šioje sistemoje tvarkomų ir LAKIS perduodamų duomenų patikimumas.“

„5. Elektroninė automatų duomenų valdymo sistema prie LAKIS turi būti prijungta

Priežiūros tarnybos institucijos nustatyta tvarka.“14 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Priežiūros tarnyba institucija.“

15 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Lošimų organizatorius dokumentus ir informaciją apie šio straipsnio

2 dalyje nurodytus asmenis privalo saugoti 10 metų ir privalo pateikti tik

Priežiūros tarnybai institucijai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams arba teismui įstatymų nustatyta tvarka.“

16 straipsnis. 20¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Nuotolinius lošimus galima organizuoti

pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, kai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra gauta Priežiūros tarnybos institucijos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba institucija patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą.“

17 straipsnis. 20²straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose privalo sudaryti su lošimų organizatoriumi nuotolinio lošimo sutartį pagal Priežiūros tarnybos institucijos patvirtintą formą.“

18 straipsnis.

20³ straipsnio pakeitimas Pakeisti 20³ straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) lošimų organizatoriaus pavadinimą, kodą,

adresą, licencijos organizuoti lošimus ir Priežiūros tarnybos institucijos išduoto leidimo organizuoti nuotolinius lošimus datas ir numerius;“

19 straipsnis. 20⁴

straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 20⁴

straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Nuotolinio lošimo įrenginiai ir programinė

įranga, kuria priimama ir apdorojama ryšio priemonėmis pateikta informacija, turi būti įdiegti ir saugomi Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje. Lošimų organizatorius asmenims, turintiems teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, turi užtikrinti galimybę nekliudomai patikrinti įrangą ir įrangoje saugomą informaciją. Šią informaciją lošimų organizatorius privalo saugoti 5 metus ir įstatymų nustatyta tvarka pateikti Priežiūros tarnybai institucijai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams, teismui, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms lošimų organizatoriaus veiklos patikrinimus.“

2. Pakeisti 20⁴

straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nuotolinio lošimo įrenginiai, naudojami nuotoliniams lošimams organizuoti, registruojami Priežiūros tarnybos institucijos nustatyta tvarka.“

20 straipsnis. 20⁷ straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 20⁷ straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją

išdėstyti taip: „1. Priežiūros tarnyba institucija, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad nelegalios lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę:“. 2. Pakeisti 20⁷ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.

Priežiūros tarnyba institucija, siekdama atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Priežiūros tarnyba institucija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 dienas nuo tokios nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Priežiūros tarnybos institucijos skundo priėmimo dienos. Priežiūros tarnybos institucijos atstovas turi teisę dalyvauti, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“

3. Pakeisti 20⁷

straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.

Priežiūros tarnyba institucija informaciją apie nustatytus nelegalios lošimų veiklos vykdytojus, kurie Lietuvos Respublikoje neteisėtai organizuoja nuotolinius lošimus, skelbia viešai ir praneša, kad nurodyta nuotolinio lošimo paslaugų teikimo veikla yra vykdoma nelegaliai.“

21 straipsnis. 20⁸ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20⁸straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mažiausia pinigų suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos institucijos nustatytą investavimo tvarką lošimų organizatoriai, organizuojantys nuotolinius lošimus, turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti, yra ne mažesnė negu 72 400 eurų.“

22 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Leidimų atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino) ir organizuoti nuotolinius lošimus išdavimas

1. Leidimus atidaryti

automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino) ir organizuoti nuotolinius lošimus išduoda Priežiūros tarnyba institucija. 2. Leidimai atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino) ir organizuoti nuotolinius lošimus išduodami bendrovėms, turinčioms licencijas organizuoti atitinkamus lošimus, arba kartu su šiomis licencijomis. 3. Bendrovė, pageidaujanti gauti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus, pateikia Priežiūros tarnybai institucijai prašymą, kuriame nurodoma bendrovės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono ir fakso numeriai, lošimų organizavimo vietos adresas, telefono numeris, numatomų organizuoti lošimų rūšys, licencijos organizuoti lošimus išdavimo data, numeris (jeigu leidimas išduodamas licenciją turinčiai bendrovei), bendrovės vadovo arba jo įgalioto asmens, užpildžiusio ir pasirašiusio prašymą, pareigos, vardas ir pavardė, prašymo padavimo data.

Jeigu organizuojant totalizatorių ar lažybas naudojami lošimo įrenginiai arba nuotolinio lošimo įrenginiai, papildomai pateikiami dokumentai, patvirtinantys šių įrenginių atitiktį Priežiūros tarnybos institucijos nustatytiems reikalavimams. 4.

4. Kartu su prašymu išduoti

leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus pateikiami šie dokumentai ir duomenys:

1) lošimo reglamentai;

2) lošimo įrenginių aprašymas (tipas, modifikacija, gamintojas, pagaminimo metai ir mėnuo) ir dokumentai, patvirtinantys prašančios išduoti leidimą bendrovės nuosavybės teisę į juos, arba įrenginių įsigijimo išperkamosios nuomos (lizingo) būdu sutartys;

3) lošimo įrenginių skaičius;

4) sertifikatai, nurodyti šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje;

5) Priežiūros tarnybos institucijos nustatyta informacija apie lošimų organizavimo vietą;

6) dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į patalpas, kuriose numatoma organizuoti lošimus, arba šių patalpų nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties nuorašas;

7) taisyklės, nustatančios įėjimo į automatų, bingo salonus arba lošimo namus (kazino) užmokestį, jo mokėjimo tvarką (jeigu užmokestis bus imamas);

8) lošimo automatų, bingo salonų arba lošimo namų

(kazino) administracijos vadovo, jo pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų ir lošėjus aptarnaujančio personalo sąrašas, kuriame nurodomi vardai, pavardės, asmens kodai. 4¹5. Kartu su prašymu išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, be šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų ir duomenų, pateikiami:

1) telefono numeriai, interneto adresai, kita kontaktinė informacija, kuri bus tiesiogiai susijusi su teikiamomis nuotolinio lošimo paslaugomis;

2) kredito įstaigose atidarytų sąskaitų, kurios bus naudojamos statymams priimti ir lošimų organizatoriaus ir lošėjo tarpusavio atsiskaitymui, duomenys;

3) serverių, naudojamų nuotoliniams lošimams organizuoti, adresai;

4) nuotolinio lošimo įrenginių ir programinės įrangos, naudojamų nuotoliniams lošimams organizuoti, aprašymas ir jų atitiktį šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos institucijos nustatytiems reikalavimams patvirtinantys duomenys. 56.

56. Priežiūros tarnyba institucija turi

teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, kurių reikia priimti sprendimui dėl leidimo išdavimo, taip pat pareikalauti paaiškinti arba papildyti pateiktus duomenis. 67. Priežiūros tarnybos institucijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai patikrina, ar patalpos, kuriose numatoma atidaryti automatų ar bingo saloną arba lošimo namus (kazino), atitinka joms keliamus reikalavimus. Prašymas išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną arba lošimo namus (kazino) turi būti išnagrinėtas per 30 kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu pareikalaujama papildomų dokumentų ir informacijos, 30 dienų laikotarpis skaičiuojamas iš naujo nuo papildomos informacijos arba paaiškinimų bei pataisų pateikimo dienos. Bendras leidimo išdavimo laikotarpis neturi viršyti 60 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kurią buvo pirmą kartą pateikti visi reikiami dokumentai ir duomenys. 78. Leidime atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus nurodomas lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono numeris, lošimų organizavimo vietos adresas, organizuojamų lošimų rūšys, lošimo įrenginių skaičius, leidimo išdavimo data. 89. Priežiūros tarnyba institucija, išdavusi licenciją organizuoti lošimus ir leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus, per 5 darbo dienas nuo licencijos (leidimo) išdavimo praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių aptarnaujamoje teritorijoje bus organizuojami lošimai, bendrovės, kuriai išduota licencija (leidimas), pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono numerį, licencijos rūšį, numerį, leidimo numerį, lošimų organizavimo vietos adresą, organizuojamų lošimų rūšis, lošimo įrenginių skaičių. 910.

910. Leidimas atidaryti automatų ar bingo

saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus išduodamas sumokėjus nustatyto dydžio valstybės rinkliavą ir galioja neterminuotą laiką.“

23 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priežiūros tarnyba institucija atsisako išduoti leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus, jeigu:

1) prašyme išduoti leidimą arba kituose dokumentuose pateikiami žinomai neteisingi duomenys;

2) bendrovė atsisako pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 3, 4, 4¹, 5, 6 dalyse nurodytus dokumentus, duomenis ar paaiškinimus arba pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų;

3) patalpos, kuriose numatoma organizuoti lošimus automatais ar bingą arba stalo lošimus, neatitinka reikalavimų;

4) lošimo įrenginiai arba nuotolinio lošimo įrenginiai ar programinė įranga neatitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos institucijos nustatytų reikalavimų;

5) šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 8 punkte išvardyti asmenys neatitinka šio įstatymo 11 straipsnio reikalavimų;

6) Priežiūros tarnybai institucijai pateikta informacija (priemonės) nesuteikia galimybės nuotoliniu būdu prisijungti prie lošimų organizatoriaus turimos įrangos.“

24 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Leidimo atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo

namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus papildymas ir pakeitimas

1. Bendrovė, turinti licenciją organizuoti lošimus ir

leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną arba lošimo namus (kazino) ir pageidaujanti tose patalpose įrengti daugiau lošimo įrenginių, privalo gauti Priežiūros tarnybos institucijos sutikimą. Toks sutikimas įforminamas papildant leidimą. 2.

2. Bendrovė, pageidaujanti papildyti leidimą, pateikia

Priežiūros tarnybai institucijai prašymą, kuriame nurodoma bendrovės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono ir fakso numeriai, lošimų organizavimo vietos adresas, telefono numeris, numatomų papildomai organizuoti lošimų rūšys ir lošimo įrenginių skaičius, bendrovės vadovo arba jo įgalioto asmens, užpildžiusio ir pasirašiusio prašymą, pareigos, vardas ir pavardė, prašymo padavimo data. Kartu su prašymu pateikiami šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti duomenys ir dokumentai. 3. Prašymas papildyti leidimą turi būti išnagrinėtas per

10 kalendorinių dienų nuo jo gavimo. 4. Priežiūros tarnyba institucija gali

atsisakyti papildyti leidimą, jeigu lošimo įrenginiai neatitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos institucijos nustatytų reikalavimų. 5. Bendrovė, turinti licenciją organizuoti lošimus ir leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną arba lošimo namus (kazino), norinti sumažinti lošimo įrenginių skaičių arba juos pakeisti kitais, pateikia Priežiūros tarnybai institucijai prašymą, kuriame nurodo lošimų organizavimo vietos adresą ir kiek lošimo įrenginių prašo sumažinti arba kokius pakeisti. 6. Priežiūros tarnyba institucija per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo pakeičia leidimą ir jame nurodo likusių lošimo įrenginių skaičių bei rūšis. 7. Priežiūros tarnyba institucija, papildžiusi arba pakeitusi leidimą, per 5 darbo dienas nuo leidimo papildymo arba pakeitimo praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje organizuojami lošimai, apie lošimo įrenginių skaičiaus pasikeitimą ir nurodo bendrovės, kurios leidimas papildytas arba pakeistas, pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, leidimo numerį, lošimų organizavimo adresą, organizuojamų lošimų rūšis, lošimo įrenginių skaičių. 8.

turintis licenciją organizuoti lošimus ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, privalo kreiptis į Priežiūros tarnybą instituciją su prašymu pakeisti arba papildyti jam išduotą leidimą, jeigu:

1) šiame įstatyme nurodytais atvejais patikslinama licencija;

2) lošimų organizatorius nori naudojamus nuotolinio lošimo įrenginius pakeisti kitais nuotolinio lošimo įrenginiais arba pradėti naudoti daugiau nuotolinio lošimo įrenginių arba sumažinti šių įrenginių skaičių. 9. Lošimų organizatorius, turintis licenciją organizuoti lošimus ir leidimą atidaryti automatų ar bingo saloną, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus, privalo kreiptis dėl leidimo pakeitimo, kai pasikeičia lošimų organizatoriaus pavadinimas, buveinės adresas ar lošimų organizavimo vietos adresas.“

25 straipsnis. 24 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priežiūros tarnyba institucija, priėmusi sprendimą panaikinti leidimo galiojimą, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčia jį licencijos organizuoti lošimus turėtojui.“

26 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Totalizatoriaus ir lažybų organizavimas

1. Bendrovė, turinti licenciją organizuoti totalizatorių arba lažybas, gali jas

pradėti rengti tik tada, kai Priežiūros tarnyba institucija patvirtina lošimo reglamentą. 2. Lažybų tarpininkų darbo tvarką ir lažybų bei totalizatoriaus punktų steigimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba institucija.“

27 straipsnis. 25³straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25³straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25³ straipsnis. Žaidimų žaidimo automatais organizavimas

Priežiūros tarnybai institucijai pateikiama Priežiūros tarnybos institucijos nustatytos formos ketinimo eksploatuoti žaidimo automatus deklaracija (toliau – deklaracija).

Deklaracijoje nurodomas žaidimų žaidimo automatais organizatoriaus pavadinimas, buveinės adresas arba fizinio asmens vardas, pavardė ir nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, kai žaidimų žaidimo automatais organizatorius fizinis asmuo, kontaktiniai duomenys, numatomi eksploatuoti žaidimo automatų modeliai, gamintojai ir gamykliniai numeriai, žaidimų pavadinimai, elektroninių skaitiklių apsaugos būdai, mechaninių skaitiklių plombavimo vietos ir plombų skaičius, numatomų eksploatuoti žaidimo automatų skaičius, žaidimo automatų eksploatavimo vietos adresas (adresai). Deklaracijos forma skelbiama Priežiūros tarnybos institucijos interneto svetainėje. Kartu su deklaracija pateikiamas žaidimo automato gamintojo ar teikiančiojo deklaraciją parengtas žaidimo automato techninis aprašymas, taip pat gamintojo deklaracija (sertifikatas) arba akredituotos įstaigos liudijimas, kuriais patvirtinama žaidimo automato modelio atitiktis elektromagnetinio suderinamumo ir elektrotechninių gaminių saugos reikalavimams, ir žaidimo automato nuotrauka. Dokumentai, parengti užsienio valstybėse, pateikiami valstybine kalba kartu su originalų kopijomis. 2. Priežiūros tarnyba institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo deklaracijos gavimo dienos užpildo ir išduoda deklaracijoje nurodyto žaidimo automato pasą, plombą ir specialųjį žaidimo automato ženklą, žaidimo automatą įrašo į žaidimo automatų sąrašą, kuris pildomas elektroniniu būdu ir skelbiamas Priežiūros tarnybos institucijos interneto svetainėje. Žaidimo automatų sąraše nurodomas ir žaidimų žaidimo automatais organizatorius.

Žaidimo automato paso užpildymo ir išdavimo, plombos, specialiojo žaidimo automato ženklo išdavimo ir žaidimo automatų įrašymo į žaidimo automatų sąrašą tvarką nustato Priežiūros tarnyba institucija. Teisė eksploatuoti žaidimo automatą laikoma suteikta kitą dieną po deklaracijos pateikimo Priežiūros tarnybai institucijai arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo Priežiūros tarnybai institucijai dienos. 3. Priežiūros tarnyba institucija deklaracijoje pateiktą informaciją ir valstybės rinkliavos sumokėjimo faktą patikrina per 20 darbo dienų nuo deklaracijos gavimo Priežiūros tarnyboje institucijoje dienos. Deklaracijoje pateiktos informacijos patikrinimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba institucija. 4.

1) atlikdama šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informacijos patikrinimą ir nustačiusi, kad deklaracijoje pateikta netiksli, neišsami (ne visa), klaidinga informacija ar duomenys, žaidimai deklaracijoje nurodytais žaidimo automatais organizuojami neatsižvelgiant į šiame įstatyme žaidimams žaidimo automatais nustatytus reikalavimus, priima sprendimą įspėti žaidimų žaidimo automatais organizatorių apie galimą žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą pažeidimams pašalinti;

2) atlikdama šio straipsnio 3 dalyje nurodytą valstybės rinkliavos sumokėjimo fakto patikrinimą ir nustačiusi, kad nesumokėta valstybės rinkliava, priima sprendimą įspėti žaidimų žaidimo automatais organizatorių apie galimą žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimo panaikinimą ir nurodo per 5 darbo dienas sumokėti valstybės rinkliavą;

3) bet kuriuo metu nustačiusi, kad žaidimai deklaracijoje nurodytais žaidimo automatais organizuojami neatsižvelgiant į šiame įstatyme žaidimams žaidimo automatais nustatytus reikalavimus, priima sprendimą įspėti žaidimų žaidimo automatais organizatorių apie galimą žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą pažeidimams pašalinti. 5. Žaidimų žaidimo automatais organizatorius, gavęs įspėjimą apie galimą žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimo sustabdymą arba panaikinimą ir pašalinęs pažeidimus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo pažeidimų pašalinimo dienos privalo apie tai pranešti Priežiūros tarnybai institucijai, o ši per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pašalintus pažeidimus gavimo dienos patikrina šią informaciją. 6.

6. Žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše

galiojimas sustabdomas, jeigu žaidimų žaidimo automatais organizatorius per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių buvo įspėtas apie galimą žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimo sustabdymą, arba, pašalinęs pažeidimus, dėl kurių buvo įspėtas apie galimą žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimo sustabdymą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo pažeidimų pašalinimo dienos apie tai nepraneša Priežiūros tarnybai institucijai. 7. Priežiūros tarnyba institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimą, žaidimų žaidimo automatais organizatoriui nurodo pažeidimus ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. 8. Žaidimų žaidimo automatais organizatorius, per nustatytą terminą pašalinęs pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo pažeidimų pašalinimo dienos privalo apie tai pranešti Priežiūros tarnybai institucijai, o ši per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pašalintus pažeidimus gavimo dienos patikrina šią informaciją ir priima sprendimą panaikinti žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimo sustabdymą, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti. 9.

9. Žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše

galiojimas panaikinamas, jeigu:

1) žaidimų žaidimo automatais organizatorius pateikia prašymą panaikinti įrašą;

2) žaidimų žaidimo automatais organizatorius miršta arba likviduojamas;

3) žaidimų žaidimo automatais organizatorius per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimas, arba, pašalinęs pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimas, apie tai nepraneša Priežiūros tarnybai institucijai;

4) žaidimų žaidimo automatais organizatorius per 5 darbo dienas nuo įspėjimo apie galimą žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimo panaikinimą gavimo nesumoka valstybės rinkliavos. 10. Priežiūros tarnyba institucija apie priimtą sprendimą įspėti apie galimą žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, sustabdyti žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimą, panaikinti žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimo sustabdymą ar panaikinti žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimą žaidimų žaidimo automatais organizatoriui praneša raštu ar per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą sprendimo priėmimo dieną. 11. Žaidimų žaidimo automatais organizatorius apie pakeistą žaidimo automato eksploatavimo vietą ar žaidimo automato eksploatavimo pabaigą privalo raštu ar per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą informuoti Priežiūros tarnybą instituciją per 3 darbo dienas nuo žaidimo automato eksploatavimo vietos pakeitimo ar žaidimo automato eksploatavimo pabaigos dienos. 12. Nuo Priežiūros tarnybos institucijos sprendimo sustabdyti ar panaikinti žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimą gavimo dienos draudžiama eksploatuoti sprendime nurodytus žaidimo automatus.

Toks sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 13. Deklaracijos, kiti dokumentai ir (ar) informacija, susijusi su teisės eksploatuoti žaidimo automatus įgijimu arba šios veiklos vykdymu, gali būti pateikiami ir gaunami per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Priežiūros tarnybą instituciją. Priežiūros tarnybos institucijos atsakymai ir kita informacija žaidimų žaidimo organizatoriams gali būti pateikiama raštu, per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą.“

28 straipsnis. 25⁴straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25⁴straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25⁴ straipsnis. Žaidimo automatų eksploatavimas

1. Žaidimų žaidimo automatais organizatorius, gavęs

Priežiūros tarnybos institucijos išduotą žaidimo automato pasą, plombą ir specialųjį žaidimo automato ženklą, nedelsdamas plombuoja mechaninius žaidimo automato skaitiklius arba specialiu slaptažodžiu ar kitu būdu nuo juose esančios informacijos pakeitimo apsaugo elektroninius skaitiklius ir ant žaidimo automato priekinės sienelės užklijuoja specialųjį žaidimo automato ženklą. 2. Specialusis žaidimo automato ženklas turi būti apsaugotas nuo sugadinimo ar sunaikinimo. 3. Priežiūros tarnyba institucija nustato žaidimo automato paso, plombos ir specialiojo žaidimo automato ženklo formą, jų saugojimo ir naudojimo tvarką.“

29 straipsnis. 26 straipsnio pripažinimas

netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnį. 26 straipsnis. Priežiūros tarnyba 1.

Priežiūros tarnyba

1. Priežiūros tarnyba yra

įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teisės aktų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvaujanti įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų ir vykdanti lošimų kontrolę, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų veiklos vykdymas ir lošėjų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga. 2. Priežiūros tarnyba yra juridinis asmuo. Ji turi sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. 3. Priežiūros tarnyba yra biudžetinė įstaiga. 4. Priežiūros tarnyba finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Priežiūros tarnybai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos nebiudžetinės lėšos. 5. Priežiūros tarnybai vadovauja direktorius. Priežiūros tarnybos direktorių į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia finansų ministras konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Priežiūros tarnyboje dirba valstybės tarnautojai, kuriems taikomas Valstybės tarnybos įstatymas, ir darbuotojai, įstatymų nustatyta tvarka dirbantys pagal darbo sutartis. 7. Priežiūros tarnybos darbo tvarką nustato šis ir kiti įstatymai, Priežiūros tarnybos nuostatai ir Priežiūros tarnybos direktoriaus patvirtintas darbo reglamentas. 30 straipsnis. 27 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 27 straipsnį. 27

straipsnis. Priežiūros tarnybos steigimas ir likvidavimas

1. Priežiūros tarnyba steigiama, reorganizuojama ir likviduojama įstatymų

nustatyta tvarka. 2. Priežiūros tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos pavedimu finansų ministras. 31 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis.

Priežiūros tarnybos institucijos pagrindinės funkcijos Priežiūros tarnyba, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas institucija, dalyvaudama formuojant valstybės politiką lošimų, žaidimų žaidimo automatais priežiūros ir probleminio lošimo prevencijos srityse bei ją įgyvendindama, atlieka šias funkcijas:

1) teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms siūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių lošimų, žaidimų žaidimo automatais priežiūrą ir probleminio lošimo prevenciją, projektų rengimo, dalyvauja rengiant, vertina tokius teisės aktų projektus ir teikia išvadas dėl kitų institucijų ir įstaigų parengtų teisės aktų projektų;

2) vykdo lošimų ir žaidimų žaidimo automatais priežiūrą, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų ir žaidimų žaidimo automatais veiklos vykdymas, lošėjų ir žaidžiančių žaidimo automatais asmenų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga;

3) rengia probleminio lošimo prevencijos programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;

  • 1) nagrinėja dokumentus, reikalingus išduoti licencijoms organizuoti lošimus;

2) nagrinėja dokumentus, reikalingus išduoti leidimams atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus;

  • 3) išduoda licencijas organizuoti lošimus ir panaikina jų galiojimą;

4) išduoda leidimus atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus, šiuos leidimus papildo, pakeičia ir panaikina jų galiojimą; 5)4) kontroliuoja, kaip lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimą, reikalavimų;

6) rengia lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimą reglamentuojančių teisės aktų projektus; 7)5) tvarko Lietuvos lošimo įrenginių registrą; 8)6) tvarko asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti, duomenis, taip pat ir ypatingus asmens duomenis (apie asmenų neveiksnumą arba ribotą veiksnumą šioje srityje); 9)7) išduoda žaidimo automatų pasus, plombas ir specialiuosius žaidimo automatų ženklus, įrašo žaidimo automatus į žaidimo automatų sąrašą, tikrina žaidimo automatų atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams, vertina, ar žaidimo automatas savo išore arba funkcijomis neimituoja lošimo įrenginio, o įdiegtomis programomis arba žaidimais neimituoja azartinių lošimų, tikrina žaidimo automatus jų eksploatavimo metu, įspėja apie galimą žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, sustabdo arba panaikina žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimą, panaikina žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimo sustabdymą.;

8) atlieka kitas įstatymų, Priežiūros institucijos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“

32 straipsnis.

Priežiūros tarnybos institucijos pagrindinės funkcijos Priežiūros tarnyba, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas institucija, dalyvaudama formuojant valstybės politiką lošimų, žaidimų žaidimo automatais priežiūros ir probleminio lošimo prevencijos srityse bei ją įgyvendindama, atlieka šias funkcijas:

1) teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms siūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių lošimų, žaidimų žaidimo automatais priežiūrą ir probleminio lošimo prevenciją, projektų rengimo, dalyvauja rengiant, vertina tokius teisės aktų projektus ir teikia išvadas dėl kitų institucijų ir įstaigų parengtų teisės aktų projektų;

2) vykdo lošimų ir žaidimų žaidimo automatais priežiūrą, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų ir žaidimų žaidimo automatais veiklos vykdymas, lošėjų ir žaidžiančių žaidimo automatais asmenų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga;

3) rengia probleminio lošimo prevencijos programas, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;

  • 1) nagrinėja dokumentus, reikalingus išduoti licencijoms organizuoti lošimus;

2) nagrinėja dokumentus, reikalingus išduoti leidimams atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus;

  • 3) išduoda licencijas organizuoti lošimus ir panaikina jų galiojimą;

4) išduoda leidimus atidaryti automatų ar bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba organizuoti nuotolinius lošimus, šiuos leidimus papildo, pakeičia ir panaikina jų galiojimą; 5)4) kontroliuoja, kaip lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimą, reikalavimų;

6) rengia lošimų ir žaidimų žaidimo automatais organizavimą reglamentuojančių teisės aktų projektus; 7)5) tvarko Lietuvos lošimo įrenginių registrą; 8)6) tvarko asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti, duomenis, taip pat ir ypatingus asmens duomenis (apie asmenų neveiksnumą arba ribotą veiksnumą šioje srityje); 9)7) išduoda žaidimo automatų pasus, plombas ir specialiuosius žaidimo automatų ženklus, įrašo žaidimo automatus į žaidimo automatų sąrašą, tikrina žaidimo automatų atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams, vertina, ar žaidimo automatas savo išore arba funkcijomis neimituoja lošimo įrenginio, o įdiegtomis programomis arba žaidimais neimituoja azartinių lošimų, tikrina žaidimo automatus jų eksploatavimo metu, įspėja apie galimą žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, sustabdo arba panaikina žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimą, panaikina žaidimo automato įrašo žaidimo automatų sąraše galiojimo sustabdymą.;

8) atlieka kitas įstatymų, Priežiūros institucijos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“

32 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

1.

29 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti

29 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Priežiūros tarnybos institucijos teisės ir pareigos“. 2. Pakeisti 29 straipsnio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Priežiūros tarnyba institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas:“. 33 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Auditas Lošimus organizuojanti bendrovė ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos privalo pateikti Priežiūros tarnybai institucijai atestuoto auditoriaus išvadą bei metinės finansinės atskaitomybės ataskaitą ir viešai paskelbti atestuoto auditoriaus patikrintas finansines ataskaitas.“

34 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis Įstatymas, išskyrus šio

straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2019-07-10 · oficialus registras ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 29, 70¹

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 73, 74 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367

23, 24 IR 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. IX-886 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 12

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-857 12, 16, 18¹, 18²,

18⁶, 29, 31, 34, 34¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 32

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO,

TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1143 9, 9¹,

9³, 9⁶, 9¹⁰, 9¹¹, 11, 25 IR 26

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NARKOTINIŲ IR

PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. VIII-602 6¹, 21²,

21³, 21⁴, 21⁵ IR 21⁷ STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ

PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ) KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1207 2, 4, 5, 6, 7, 8 IR 9

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR

PREPARATŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1641 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS

RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 2, 4, 8, 8¹, 10, 10¹,

10², 11, 13, 15, 15¹, 16, 16¹, 18, 20, 20¹, 20², 20³, 20⁴, 20⁷, 20⁸,

21, 22, 23, 24, 25, 25³, 25⁴, 28, 29, 30 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR 26, 27 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 2, 10, 15, 16, 29

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 15¹, 16¹ STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMO NR. XIII-771 1 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO NR. IX-325 1, 2, 10, 26, 28, 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO TREČIUOJU¹ SKIRSNIU ĮSTATYMO NR. XIII-1886 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ ĮSTATYMO NR.

IX-1661 4, 10, 11, 13, 15,

19, 20, 23, 26 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

LOTERIJŲ IR LOŠIMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-326 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO

PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 3, 4, 30 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS RADIACINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1019 2, 4,

5, 6, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 21, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33

IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS RADIOAKTYVIŲJŲ

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-1190 2 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOBILIZACIJOS IR PRIIMANČIOSIOS ŠALIES PARAMOS

ĮSTATYMO NR. I-1623 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO NR. XI-1425 5 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO

510¹ IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 53 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto

tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 29, 70¹straipsnių pakeitimo, 73, 74 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 23, 24 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr.

I-857 12, 16, 18¹, 18², 18⁶, 29, 31, 34, 34¹ straipsnių pakeitimo ir 32 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 9, 9¹, 9³, 9⁶, 9¹⁰, 9¹¹, 11, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 6¹, 21², 21³, 21⁴, 21⁵ ir 21⁷ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 2, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 19 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 4, 8, 8¹, 10, 10¹, 10², 11, 13, 15, 15¹, 16, 16¹, 18, 20, 20¹, 20², 20³, 20⁴, 20⁷, 20⁸, 21, 22, 23, 24, 25, 25³, 25⁴, 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹, 16¹ straipsniais įstatymo Nr. XIII-771 1 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 1, 2, 10, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo trečiuoju¹ skirsniu įstatymo Nr. XIII-1886 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo Nr. IX-1661 4, 10, 11, 13, 15, 19, 20, 23, 26 ir

27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų

mokesčio įstatymo Nr. IX-326 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 3, 4, 30 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr.

VIII-1019 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 13,

14, 15, 16, 17, 21, 23, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 510¹ ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (visi kartu – Projektai) parengti atsižvelgiant į šias priežastis:

1) Nesistemiškas asmens ir (ar) visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių LNSS biudžetinių įstaigų (ne viešojo administravimo) (toliau – LNSS biudžetinė įstaiga) reglamentavimas. Šiuo metu biudžetinių įstaigų, priklausiančių LNSS, sistemą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23, 24 straipsniai. Pastebėtina tai, kad 23 ir 24 straipsnių pavadinimuose nurodoma, kad tai turėtų būti biudžetinių įstaigų nomenklatūra, nors straipsniuose nurodoma ir tam tikra įstaigų grupė pagal teikiamas paslaugas (pavyzdžiui, sporto medicinos centrai, priklausomybės centrai), taip pat ir konkrečios įstaigos (pavyzdžiui, Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos). Vertinant Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą sistemiškai (žr. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnį), nomenklatūra turėtų būti suprantama kaip tam tikras funkcijas vykdančių įstaigų grupė, o ne konkretūs įstaigų pavadinimai.

2) Įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:

  • Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos patvirtinimo“, uždaviniai:

1. „Tobulinti

institucinę sandarą, optimizuoti įstaigų tinklą. Optimizuojant viešojo valdymo institucinę sandarą, bus patikslinta vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcija, nustatytas aiškus skirtingų tipų įstaigų steigimo, kontrolės, autonomijos ir kitų principų nustatymo modelis. <...>“ (13.2.1 papunktis);

2. „Optimizuoti

viešojo valdymo institucijų atliekamas funkcijas, nuolat vertinti ir tobulinti šių institucijų valdymą ir gebėjimus. Siekiant mažinti viešojo valdymo apimtį ir išlaidas, bus sistemingai persvarstomos viešojo valdymo institucijų atliekamos funkcijos ir prireikus šalinamas jų dubliavimas. Siekiant nustatyti, ar sėkmingai valstybės vykdomosios valdžios sistemos įstaigos ir įmonės savo veikla prisideda prie Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimo, ar efektyviai atlieka joms priskirtas funkcijas, ar pasiekiami šių įstaigų ir įmonių vykdomo teisinio reguliavimo tikslai, kokios jų galimybės sėkmingai veikti ateityje, bus vertinama šių įstaigų ir įmonių veikla (rezultatai) ir gebėjimai (valdymas)“ (13.2.2 papunktis).

  • Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 495, nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės protokoliniai sprendimai:
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 7 d. pasitarimo protokolo Nr.

49 4 klausimas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos valdymo srities įstaigų optimizavimo“ (išskyrus dėl Lietuvos medicinos bibliotekos, Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionalinio kraujo centro, Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos);

  • Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų ir (ar) jų funkcijų konsolidavimo ir optimizavimo priemonių planas, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. pasitarimo protokolu Nr. 55 (išskyrus dėl Lietuvos bioetikos komiteto, Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos). 3) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai įvertinus pavaldžių biudžetinių įstaigų veiklą ir vykdomas funkcijas, nustatyta, kad kai kurių įstaigų vykdoma veikla pagal bendrą funkcijų pobūdį iš esmės yra besidubliuojanti, vykdomos funkcijos nebeaktualios ir neatitinka sveikatos politikos prioritetų ir tikslų, neaiškios įstaigų atsakomybės ribos, neefektyvūs įstaigų valdymo modeliai ir administracijos struktūros, didinančios viešojo sektoriaus valdymo išlaidas. Įstaigų vykdomų funkcijų vertinimo apibendrintų rezultatų išvados ir siūlymai:

1) Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą jungimo būdu reorganizuoti į vieną įvairias priklausomybės sritis koordinuojančią ir prižiūrinčią biudžetinę įstaigą – Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą, kurio statusas yra Vyriausybės įstaiga, veikianti sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje. Efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas.

PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksniai kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti vieningą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą. Reorganizavimu siekiama didinti įstaigos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus įstaigos uždaviniams įgyvendinti. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos būtų reorganizuojama jungimo būdu – prijungiama prie Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui pereitų Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos teisės ir pareigos. 2) Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrą (SMLPC), Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centrą (SPFSKC) ir Higienos institutą (HI) jungimo būdu reorganizuoti į vieną Lietuvos gyventojų sveikatos būklės rodiklių, visuomenės sveikatos netolygumų ir visuomenės sveikatos priežiūros technologijų, darbo aplinkos poveikio sveikatai vertinimą atliekančią, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijas ugdančią ir vertinančią įstaigą.

SMLPC veiklos tikslai:

1. vykdyti

visuomenės sveikatos priežiūrą sveikos gyvensenos skatinimo, sveiko senėjimo, lėtinių neinfekcinių ligų, traumų profilaktikos, aplinkos sveikatinimo, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, vaikų ir jaunimo sveikatos saugos bei stiprinimo, sveikos mitybos, maisto saugos, fizinio aktyvumo srityse (toliau – Centro kompetencijos sritys);

2. rengti

metodinę medžiagą bei teikti metodinę pagalbą Centro kompetencijos srityse;

3. organizuoti ir

vykdyti gyventojų sveikatos mokymą, neformalųjį švietimą, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimą. HI veiklos tikslai:

1. plėtoti

Lietuvos gyventojų sveikatos ir jai įtaką darančių veiksnių stebėseną, vertinimą ir kurti bei tvarkyti visuomenės sveikatos registrus ir informacines sistemas;

2. plėtoti

visuomenės sveikatos netolygumų tyrimus bei visuomenės sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, rengti ir išbandyti inovatyvias intervencijas visuomenės sveikatos priežiūros praktikoje;

3. plėtoti darbo

aplinkos poveikio sveikatai tyrimus bei profesinės sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, rengti ir išbandyti inovatyvias intervencijas profesinės sveikatos priežiūros praktikoje.

SPFSKC veiklos tikslai:

1. organizuoti sveikatos

specialistų neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgytų bendrųjų ar specialiųjų kompetencijų pripažinimą;

2. organizuoti

tobulinimo programų asmens sveikatos ir farmacijos tematika derinimą teisės aktų nustatyta tvarka sveikatos apsaugos ministrui įgaliojus;

3. organizuoti

dokumentų, reglamentuojančių sveikatos specialistų profesinę veiklą, rengimą sveikatos apsaugos ministrui pavedus;

4. organizuoti ir

vykdyti sveikatos specialistų tęstinį profesinį mokymą ir neformalųjį švietimą bei tęstinį mokymąsi. Efektyviai ir moderniai visuomenės sveikatos priežiūrai užtikrinti būtina sukurti kompleksinę ir integruotą visuomenės sveikatos sistemą, paremtą visuomenės sveikatos stebėsena, inovatyvių technologijų vertinimu ir diegimu, specialistų kvalifikacijos tobulinimu bei objektyviais duomenimis ir mokslo įrodymais pagrįstomis intervencijomis. Šiuo metu minėtos veiklos yra išskaidytos įvairiose institucijose (SMLPC, HI, SPFSKC), todėl siekiant kuo efektyviau panaudoti tiek finansinius, tiek žmogiškuosius išteklius, tikslinga visuomenės sveikatos stiprinimo, stebėsenos, vertinimo, metodinio vadovavimo bei mokymo programų rengimą bei organizavimą koncentruoti viename juridiniame asmenyje.

Tai leis kokybiškiau formuoti visuomenės sveikatos priežiūros priemones sveikos gyvensenos skatinimo, sveiko senėjimo, lėtinių neinfekcinių ligų, traumų profilaktikos, aplinkos sveikatinimo, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, vaikų ir jaunimo sveikatos saugos bei stiprinimo, sveikos mitybos, maisto saugos, fizinio aktyvumo srityse, jas racionaliai pagrįsti Lietuvos gyventojų sveikatos ir jai įtaką darančių veiksnių stebėsenos registruose ir informacinėse sistemose sukaupta informacija bei inovatyviomis intervencijomis, taikomomis visuomenės sveikatos praktikoje. Tikslinga integruoti specialistų kvalifikacijos kėlimą asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros srityje vienoje institucijoje ir taip išvengti mokymo programų ar atskirų temų dubliavimosi, ar mokymo temų spragų, siekiant, kad asmenų kompetencijos tolygiai apimtų visas sveikatinimo veiklos sritis. 3) Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) reorganizuojamas prijungiant jį prie užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę vykdančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Vienas iš pagrindinių NVSC veiklos tikslų yra vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę.

Siekdami šio tikslo NVSC specialistai atlieka užkrečiamųjų ligų atvejų ir jų protrūkių epidemiologinį ištyrimą, atvejų valdymą ir protrūkių likvidavimą, organizuoja ir koordinuoja imunoprofilaktiką, planuoja, organizuoja ir vykdo analitinius epidemiologinius tyrimus, vykdo medicininę-karantininę kontrolę pasienio kontrolės punktuose, dalyvauja valdant antimikrobinį atsparumą ir hospitalines infekcijas, tarptautiniuose projektuose, susijusiuose su užkrečiamųjų ligų valdymu, teikia informaciją užkrečiamųjų ligų valdymo klausimais tiek valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (tarp jų ir ULAC), tiek kitiems asmenims bei visuomenei. NVSC dirba 143 užkrečiamųjų ligų valdymo specialistai (beveik tris kartus viršija bendrą ULAC darbuotojų skaičių), kurie veiklą vykdo kiekvienos Lietuvos Respublikos savivaldybės teritorijoje ir yra arčiausiai gyventojų. NVSC specialistai užtikrina nenutrūkstamą (24 val. per parą ir 7 d. per savaitę) privalomų veiksmų vykdymą, iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų gavę pranešimą apie susirgimą pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nuolat konsultuoja gyventojus įvairiais užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės klausimais. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu NVSC pavesta atlikti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę analizę ir prognozę, užkrečiamųjų ligų epidemiologinę diagnostiką, organizuoti ir atlikti privalomą aplinkos kenksmingumo pašalinimą pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijų užkrėstumą užkrečiamųjų ligų sukėlėjais, nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose skelbiamas karantinas, dydį ir ribas ir kt. Pastebėtina ir tai, kad NVSC struktūrą (žr. https://nvsc.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/struktura) sudaro 10 departamentų pagal apskritis, kurių visų sudėtyje yra Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriai.

NVSC ir ULAC nuostatuose nustatytos pagrindinės funkcijos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės srityje

NVSC

ULAC

§ Vykdo užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą teritorijose § Atlieka užkrečiamųjų ligų atvejų ir jų protrūkių epidemiologinį ištyrimą, atvejų valdymą ir protrūkių likvidavimą § Organizuoja ir koordinuoja imunoprofilaktiką teritorijose § Planuoja, organizuoja ir vykdo analitinius epidemiologinius tyrimus § Vykdo medicininę-karantininę kontrolę pasienio kontrolės punktuose § Įgyvendina valstybės užkrečiamųjų ligų prevencijos ir valdymo politiką § Organizuoja ir vykdo užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą nacionaliniu lygiu § Koordinuoja imunoprofilaktiką § Vykdo metodinį vadovavimą § Atstovauja Europos prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulio sveikatos organizacijos tinkluose

4) Likviduojamas Valstybinis psichikos sveikatos centras. Naujoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos administracijos struktūroje jau yra Psichikos sveikatos skyrius, kurio pagrindinis uždavinys – psichikos sveikatos priežiūros politikos formavimas. Nauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos administracijos struktūra įsigaliojo 2018 m. spalio 15 d. Numatoma, kad kompleksinis psichikos sveikatos priežiūros politikos formavimas turėtų būti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija, o visuomenės ir individo psichikos sveikatos gerinimo funkcijos turėtų būti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros dalis, kurias vykdytų (ir šiuo metu vykdo) kiti psichikos sveikatos stiprinimo srityje veikiantys subjektai.

Formuojant psichikos sveikatos priežiūros, kuri yra vienas prioritetinių Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos tikslų, politiką ministerijos, o ne jos pavaldžių įstaigų lygmeniu, tikimasi užtikrinti efektyvesnį ir veiksmingesnį psichikos sveikatos priežiūros paslaugų valstybinį organizavimą. 5) Radiacinės saugos centras (RSC) reorganizuojamas prijungiant jį prie NVSC. Vienas pagrindinių pertvarkymo tikslų – mažinti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų skaičių ir taip optimizuoti verslo priežiūrą. Tai padės ne tik sumažinti verslui naštą, tenkančią dėl perteklinių verslo priežiūros funkcijų ir neefektyviai veikiančių priežiūros institucijų, bet ir sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. RSC veiklos tikslai yra betarpiškai susiję su visuomenės sveikatos apsaugos sritimi, o NVSC paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką visuomenės sveikatos priežiūros ir vartotojų teisių apsaugos srityse, vertinti ir valdyti riziką žmonių sveikatai, susijusią su paslaugomis, gaminiais, aplinkos veiksniais ir užkrečiamosiomis ligomis. NVSC atlieka daugelio aplinkos veiksnių priežiūrą, veiklą vykdo visoje Lietuvos teritorijoje. Istoriškai yra buvęs laikotarpis, kai radiacinės saugos funkcijas vykdė įstaigos, dabar esančios NVSC sudėtyje. RSC atlieka ūkio subjektų, eksploatuojančių smulkius jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančius objektus, priežiūrą (išduoda leidimus bei kontroliuoja, kaip laikomasi juose nurodytų sąlygų).

Kadangi dalis tų objektų yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos, mažinant ūkio subjektus kontroliuojančių institucijų skaičių, siūlytina šias funkcijas perduoti NVSC (kadangi NVSC turi visą infrastruktūrą visoje Lietuvoje, būtų galima optimizuoti procesus ir šiai veiklai vykdyti naudojamus išteklius). Projektų tikslai ir uždaviniai:

1) efektyvinti įstaigų veiklą ir gerinti jų valdymą;

2) nustatyti aiškią įstaigų kompetenciją, atsisakant besidubliuojančių ir sveikatos sistemos prioritetų neįgyvendinančių, neaktualių, pridėtinės vertės sveikatos sektoriui nekuriančių pavaldžių įstaigų vykdomų funkcijų;

3) mažinti viešojo valdymo išlaidas, t. y. efektyviai ir racionaliai naudoti žmogiškuosius, finansinius ir infrastruktūros išteklius. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektų parengimą inicijavo ir Projektus parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai. LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra numatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnyje. LNSS valstybės ir savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra numatyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnyje. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo III skyriuje nustatyti sveikatinimo veiklos specialieji valdymo ir kontrolės subjektai. Sveikatinimo veiklos specialieji valdymo ir kontrolės subjektai numatyti ir kituose specialiuosiuose įstatymuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Įstatymų projektai keičiami taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos:

1) Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą jungimo būdu reorganizuoti į vieną įvairias priklausomybės sritis koordinuojančią ir prižiūrinčią biudžetinę įstaigą – Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą, kurio statusas yra Vyriausybės įstaiga, veikianti sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje. Nauda – efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas. PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksnia, kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti bendrą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą. 2) SMLPC, SPFSKC ir HI jungimo būdu reorganizuoti į vieną Lietuvos gyventojų sveikatos būklės rodiklių, visuomenės sveikatos netolygumų ir visuomenės sveikatos priežiūros technologijų, darbo aplinkos poveikio sveikatai vertinimą atliekančią, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijas ugdančią ir vertinančią įstaigą. Nauda – siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius tikslinga integruoti institucijas, teikiančias visuomenės sveikatos stebėsenos ir specialistų mokymo, ligų prevencijos organizavimo paslaugas asmens ir visuomenės sveikatos bei farmacijos srityse. 3) ULAC reorganizuojamas prijungiant jį prie užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę vykdančio NVSC. Nauda – siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius ULAC vykdomas funkcijas užkrečiamųjų ligų ir AIDS srityse integruoti į NVSC veiklą. 4) Likviduojamas Valstybinis psichikos sveikatos centras.

Nauda – formuojant psichikos sveikatos priežiūros, kuri yra vienas prioritetinių Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos tikslų, politiką ministerijos, o ne jos pavaldžių įstaigų lygmeniu, tikimasi užtikrinti efektyvesnį ir veiksmingesnį psichikos sveikatos priežiūros paslaugų valstybinį organizavimą. 5) RSC reorganizuoti prijungiant jį prie NVSC. Nauda – siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius tikslinga integruoti RSC funkcijas į integruotas visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas vykdančią visuomenės sveikatos priežiūros srityje veiklą vykdančią įstaigą (NVSC). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnyje nustatoma, kad LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūrą sudarytų specializuotas (tam tikrų rūšių) ir (ar) tam tikrų kategorijų asmenims asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios biudžetinės įstaigos ir uždarosios biudžetinės įstaigos. Analogišku principu keičiamas ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 24 straipsnis. Akcentuotina tai, kad Projektais nustatomo optimizavimo tikslas yra ne atsisakyti apskritai jau vykdomų funkcijų, bet peržiūrėti įstaigų kaip atskirų juridinių asmenų tinklą, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo keičiamuose atitinkamuose straipsniuose yra išbraukiami įstaigų pavadinimai, bet paliekamos jų vykdytos funkcijos. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 23 straipsnyje nustatytos specializuotos paslaugos yra tam tikros rūšies paslaugos (priklausomybės ligų, sporto medicinos paslaugos). Sąvoka „tam tikrų kategorijų asmenys“ suprantama kaip pagal tam tikrą požymį – sveikatos sutrikimą, amžių, gydymo vietą ir pan., skiriamos tikros asmenų grupės – sutrikusio vystymosi kūdikiai, priklausomybių turintys asmenys, uždarosiose biudžetinėse įstaigose gydomi asmenys (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje išvardytos asmenų kategorijos).

Sveikatos sistemos įstatymo 29 straipsnis koreguojamas todėl, kad ekspertizės skyrimo subjektus nustatančios nuostatos įtvirtintos proceso įstatymuose ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje (dabartinėje formuluotėje jos perteklinės). Pastebėtina ir tai, kad subjektai, atliekantys teismo ekspertizes, yra nurodyti proceso įstatymuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 84, 208, 286 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 212 straipsnis) ir Teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, 29 straipsnyje atsisakoma įvardijimo, kad teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės atlieka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirta įstaiga. Atsižvelgiant į Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą teismo eksperto sąvoką, Sveikatos sistemos įstatymo 29 straipsnyje nustatoma, kad ambulatorines ekspertizes atlieka kompetentinga teismo ekspertizės įstaiga ar teismo psichiatrijos arba teismo psichologijos ekspertai. Teismo ekspertizės įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertizės įstaiga turi turėti steigėjo patvirtintus teismo ekspertizių darymo toje įstaigoje nuostatus. Atsižvelgiant į tai koreguojamas 29 straipsnis. Atsižvelgiant į bendrąjį viešąjį administravimą reguliuojantį Viešojo administravimo įstatymą, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio atsisakoma kaip perteklinio Viešojo administravimo įstatymo atžvilgiu. Projektų įgyvendinimas turėtų būti baigtas 2020 m. sausio

1 d. Įgyvendinus Projektus, planuojama ši nauda (teigiamas

poveikis): 1.

Vertinant planuojamą 5 įstaigų (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro, Radiacinės saugos centro) reorganizavimą ar likvidavimą preliminariai darytinos tokios išvados:

Sumažintas vadovaujančių darbuotojų skaičius per 5 įstaigas Sumažinta darbuotojų skaičius per 5 įstaigas Darbuotojų darbo užmokesčio didėjimo pokytis iš planuojamų sutaupyti lėšų Dabar vadovaujančių darbuotojų yra 55.5 Dabar darbuotojų skaičius yra 228 Vadovaujančių darbuotojų: 10.5x1000 Eur x12 mėn. bus 126 000 Eur Darbuotojų: 38x700 Eur x12 mėn. bus 319 000 Eur Bendras preliminarus pokytis galėtų būti apie 445 000 eurų per metus Po optimizavimo vadovaujančių darbuotojų bus 45 po optimizavimo darbuotojų skaičius bus 190

2. Efektyviai naudojamas valstybės turtas ir

mažėjančios jo išlaikymo sąnaudos. Peržiūrėtos funkcijos ir atsisakyta panašaus pobūdžio funkcijų (panašumas suprantamas ne kaip tekstinis funkcijų panašumas, bet kaip galėjimas atskiras funkcijas sujungti į vieną integruotą funkciją (išskaidytas funkcijas susieti ir laikyti viena funkcija). Taip pat atsisakoma arba centralizuojamos bendrosios funkcijos: IT, viešųjų pirkimų, personalo administravimo, turto valdymo ir aptarnavimo funkcijos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teigiami Projektų poveikio vertinimo aspektai (nauda) pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų Projektų įgyvendinimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.

priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Projektus reikės:

1) pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos patvirtinimo“;

2) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;

  • 3) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m.

balandžio 24 d. nutarimą Nr. 358 „Dėl ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“;

  • 4) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m.

gegužės 4 d. nutarimą Nr.

511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų

optimizavimo“;

  • 5) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m.

spalio 20 d. nutarimą Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“;

  • 6) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m.

gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“;

  • 7) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m.

gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 1008 „Dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti centralizuotai“;

  • 8) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m.

vasario 7 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“;

9) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. 1298 „Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų aprašo ir Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus sąrašo patvirtinimo“;

  • 10) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m.

liepos 21 d. nutarimą Nr.

789 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos

asmens sveikatos priežiūros biudžetinių vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigų, vykdančių sveikatinimo veiklą, nomenklatūros nustatymo“;

  • 11) pakeisti kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimus, susijusius su pertvarkomų įstaigų veikla;

  • 12) priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus

dėl sutikimo reorganizuoti /likviduoti įstaigas;

  • 13) pakeisti pertvarkomų įstaigų nuostatus ir šių

įstaigų administracijų struktūras;

  • 14) pagal poreikį pakeisti kitus teisės aktus. Šiuos teisės aktų projektus rengs Sveikatos apsaugos ministerija, Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, kitos Vyriausybės įgaliotos įstaigos. Teisės aktai turės būti priimti iki 2019 m. gruodžio 31 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų

ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų lėšų įstatymams įgyvendinti neprireiks. Galimi sutaupymai dėl įstaigų pertvarkos ir veiklos optimizavimo pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno

„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. LNSS

įstaigų nomenklatūra, LNSS įstaigų optimizavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.

Teisės departamento išvada

2019-07-10 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ

ĮSTATYMO NR. IX-325 2, 4, 8, 8¹, 10, 10¹, 10², 11, 13, 15, 15¹, 16, 16¹, 18, 20, 20¹, 20²,

20³, 20⁴, 20⁷, 20⁸, 21, 22, 23, 24, 25, 25³, 25⁴, 28, 29, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 26, 27 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-07-16 Nr. XIIIP-3670 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2019-07-10 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Žmogaus teisių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ

ĮSTATYMO NR. IX-325 2, 4, 8, 8¹, 10, 10¹, 10²,

11, 13, 15, 15¹, 16, 16¹, 18, 20, 20¹, 20², 20³, 20⁴, 20⁷, 20⁸, 21, 22, 23, 24,

25, 25³, 25⁴, 28, 29, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 26, 27

STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3670

2020-06-10

Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas Kęstutis Smirnovas, Zenonas Streikus, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos Įstatymų projektų, kuriuose siūloma reorganizuoti Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau - SAM) siūlo reorganizuoti Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (toliau - NTAKD) į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. Nacionalinė lošimų ir žaidimo verslo asociacija (toliau - NLŽVA) - 1994 metais įkurta verslo asociacija yra Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narė bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Paslaugų ir pramogų verslo aplinkos tarybos narė, vienijanti skaidriai ir socialiai atsakingai lošimų veiklą organizuojančias bendroves Lietuvoje, nepritaria pateiktam SAM siūlymui, nes tai ne tik nepadės valstybei sutaupyti papildomų lėšų dėl kardinaliai skirtingų šių dviejų institucijų veiklos sričių bei atliekamų funkcijų, tačiau dar ir ženkliai padidins administracines išlaidas, išbalansuos funkcionuojantį azartinių lošimų ir loterijų priežiūros ir kontrolės institutą, pinigų plovimo direktyvos įgyvendinimo tikslus, neigiamai įtakos lošimų (loterijų) teisinio reguliavimo ir verslo vystymosi politiką. Tokią poziciją NLŽVA grindžia žemiau nurodytais argumentais:

1. Siekis

sujungti dvi šiuo metu nepavaldžias institucijas prieštarauja Europos Sąjungos valstybėse taikomai praktikai, kas neigiamai įtakos funkcionuojančią priežiūros sistemą. Europos Sąjungoje nėra nė vienos valstybės, kurioje alkoholio, tabako, narkotikų ir azartinių lošimų bei loterijų reguliavimą ir kontrolę vykdytų viena institucija.

Kur kas ilgesnę ir brandesnę azartinių lošimų ir loterijų reguliavimo praktiką turinčios ES valstybės narės ir jų Vyriausybės ne kartą atkreipė dėmesį, jog:

  • azartinių lošimų ir loterijų, kaip ekonominės srities objekto, reguliavimas, šias paslaugas teikiančių subjektų priežiūra ir kontrolė, bendrų politinių gairių nustatymas, negali būti tapatinamas su kitomis, akcizinėmis ar apskritai uždraustomis prekėmis ir ja s platinančių subjektų priežiūra bei kontrole. Sveikatos apsaugos ministerijos siekis mechaniškai optimizuoti jai pavaldžių valdymo sričių įstaigas, kaip antai NTAKD ir jį sujungti su šiuo metu Finansų ministerijai pavaldžia Lošimų priežiūros tarnyba, neatitinka brandžia ir ilgamete praktika azartiniu lošimu ir loterijų reguliavime turinčiose Europos valstybėse taikomu gerosios praktikos pavyzdžių. Didžiojoje dalyje ES valstybių lošimus ir loterijas kontroliuojanti valstybinė institucija yra pavaldi Finansų arba Ekonomikos ministerijai. Remiantis

Europine azartinių lošimų ir loterijų praktika, šių paslaugų bendrąsias prevencijos politikos gaires nustato taip pat Finansų arba Ekonomikos ministerijos, o probleminio lošimo prevencijos kontrolė ir patologinių lošėjų gydymas yra koordinuojamos atskirų vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų, kurių dalis yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, atsakingai už tinkamą vyriausybės gydymui

Atsižvelgti

2. Lietuvos

lošimų verslo asociacija Dėl Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų pertvarkos ir svarstomų įstatymų projektų Nr.

XIIIP-3670, XIIIP-3671, XIIIP-3672,

XIIIP-3673, XIIIP-3674, XIIIP-3675

Lietuvos lošimų verslo asociacija (toliau - LLVA) atstovaudama Lietuvoje veikiančias azartinius lošimus organizuojančias bendroves susipažino su Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojama ministerijai pavaldžių įstaigų pertvarka ir teikia savo poziciją dėl įstatymų projektuose numatyto Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau - NTAKD) jungimo reorganizacijos būdu į vieną įvairias priklausomybės sritis prižiūrinčią biudžetinę įstaigą - Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. Dar 2019 m. sausio 10 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto klausymuose kaip vienas iš pagrindinių tikslų jungiant Lošimų priežiūros tarnybą su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu buvo įvardintas siekis sustiprinti priklausomybės nuo azartinių lošimų prevencijos bei azartinius lošimus organizuojančių bendrovių veiklos kontrolę. Pritariame tokiems siekiams, tačiau manome, kad tai turi būti įgyvendinama kitomis, tarpinstitucinio bendradarbiavimo priemonėmis, o savaiminis dviejų, iš esmės skirtingose srityse veikiančių institucijų sujungimas nepadės iškeltų tikslų pasiekti, todėl tokiam, savitiksliam dviejų iš esmės skirtingas funkcijas atliekančių įstaigų jungimui į vieną nepritariame. Norime pažymėti, kad 2020 m. gegužės 12 d. Valstybės kontrolės pateiktoje valstybinio audito ataskaitoje „Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas" Nr. VAE-4 teigiama, kad nėra atlikti išsamūs vertinimai dėl LPT ir NTAKD jungimo.

Konsoliduojant šias institucijas siekiama efektyviausiu būdu organizuoti priklausomybių prevenciją, tačiau joms nustatyti veiklos tikslai yra susiję ne tik su priklausomybių prevencija. Būtent siekis jungti reorganizavimo būdu LPT prie NTAKD Valstybės kontrolės ataskaitoje pateikiamas, kaip pavyzdys, kuomet įstaigų konsolidavimas, išsamiai neįvertinus institucijų atliekamų priežiūros funkcijų, o tik siekiant sumažinti jų skaičių gali būti traktuotinas kaip neefektyvus išteklių naudojimas. Manome, kad toks aukščiausios audito institucijos vertinimas visiškai atitinka realią situaciją ir teikiame papildomus savo argumentus kodėl manome, kad tokia pertvarka yra skubota, neparuošta ir netinkama siekiant sujungti įstaigas, prižiūrinčias visiškai skirtingus verslo sektorius ir atliekančias skirtingas funkcijas. Skirtingos institucijų funkcijos ir jų įgyvendinimas Pateiktame įstatymų projektų aiškinamajame rašte vienintelis argumentas dėl minimų įstaigų jungimo nurodomas siekis vienoje įstaigoje sutelkti visų priemonių, reikalingų efektyviai kovai su skirtingomis priklausomybėmis vykdymą ir didinti bendrą įstaigos efektyvumą Pabrėžiame, kad azartiniai lošimai yra licencijuojama ekonominė veikla ir priežiūros tarnybų funkcijos negali apsiriboti tik darbu su priklausomybių prevencija bei įmonių kontrole šiame kontekste. Vykdant azartinių lošimų verslo sektoriaus priežiūrą itin svarbus Tarpinstitucinis bendradarbiavimas, nuolatinis keitimasis informacija ir bendradarbiavimas su verslo bendruomene. LPT ir NTAKD vykdo skirtingas funkcijas, kurioms reikalingos specifinės kompetencijos. LPT šiuo metu vykdo ne tik prevencines veiklas ar įmonių kontrolę, bet įgyvendiną daug techninių ir priežiūros funkcijų, kurios yra itin svarbios azartinių lošimų rinkai ir reikalauja specialiųjų kompetencijų.

LPT pagal šiuo metu numatytus teisės aktų reikalavimus įgyvendina šias

  • išduoda licencijas organizuoti lošimus ir didžiąsias loterijas;
  • išduoda leidimus atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus arba lošimo namus (kazino), leidžia steigti totalizatorius ir lažybų punktus;
  • tvarko Lietuvos lošimo įrenginių registrą;
  • rengia azartinius lošimus reglamentuojančių teisės aktų projektus;
  • priima asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose ir įregistruoja juos į Apribojusių savo galimybę lošti registro asmenų duomenų bazę;
  • kontroliuoja, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, reikalavimų, kas apima ne tik prevencines veiklas;
  • LPT yra atsakinga už 2021 m. turėsiančią pradėti veikti lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos LAKIS įdiegimą ir veikimą;
  • tvirtina lošimų organizavimo reglamentus ir loterijų taisykles;
  • priima azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ar teroristų finansavimui;
  • prižiūri pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų vykdymą azartinių lošimų srityje;
  • tvirtina lošimo įrenginių tipus bei prižiūri sertifikavimo procesą su akredituotomis Lietuvoje sertifikavimo laboratorijomis;
  • vykdo specialiuosius bendrovių patikrinimus dėl lošimo taisyklių laikymosi, tiria klientų skundus, galimai iš anksto sutartų lažybų atvejus ir kt.;
  • konsultuoja azartinių lošimų bendroves dėl azartinių lošimų įstatymo ir pinigų plovimo prevencijos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo.

LPT pagal šiuo metu numatytus teisės aktų reikalavimus įgyvendina šias

  • išduoda licencijas organizuoti lošimus ir didžiąsias loterijas;
  • išduoda leidimus atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus arba lošimo namus (kazino), leidžia steigti totalizatorius ir lažybų punktus;
  • tvarko Lietuvos lošimo įrenginių registrą;
  • rengia azartinius lošimus reglamentuojančių teisės aktų projektus;
  • priima asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose ir įregistruoja juos į Apribojusių savo galimybę lošti registro asmenų duomenų bazę;
  • kontroliuoja, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, reikalavimų, kas apima ne tik prevencines veiklas;
  • LPT yra atsakinga už 2021 m. turėsiančią pradėti veikti lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos LAKIS įdiegimą ir veikimą;
  • tvirtina lošimų organizavimo reglamentus ir loterijų taisykles;
  • priima azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ar teroristų finansavimui;
  • prižiūri pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų vykdymą azartinių lošimų srityje;
  • tvirtina lošimo įrenginių tipus bei prižiūri sertifikavimo procesą su akredituotomis Lietuvoje sertifikavimo laboratorijomis;
  • vykdo specialiuosius bendrovių patikrinimus dėl lošimo taisyklių laikymosi, tiria klientų skundus, galimai iš anksto sutartų lažybų atvejus ir kt.;
  • konsultuoja azartinių lošimų bendroves dėl azartinių lošimų įstatymo ir pinigų plovimo prevencijos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo. Tuo tarpu NTAKD atlieka kompleksines priklausomybių prevencijos priemones, rūpinasi verslo subjektų, prekiaujančių alkoholio bei tabako gaminiais, veiklos priežiūra, atlieka galimybių studijas, tyrimus bei analizes.

NTAKD šiuo metu neturi specifinių kompetencijų, kurios užtikrintų sklandų tęstinį darbą užtikrinant ne tik prevenciją, tačiau kitas, itin lošimų sektoriui svarbias technines užduotis. Pateiktuose teisės aktų projektuose bei aiškinamajame rašte nėra pateikiama informacijos kaip iš esmės savo veikla skirtingos institucijos, jas sujungus į vieną toliau efektyviai galės įgyvendinti visas veiklas ir užtikrinti tinkamą sektoriaus priežiūrą. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos tai bus „techninis" jungimas ir dabar LPT įgyvendinamos funkcijos bus toliau užtikrinamos, tačiau pateiktuose įstatymų projektuose ir juos lydinčiuose dokumentuose nerandame kokių konkrečiai priemonių bus imtasi šioms funkcijoms ir jų tęstinumui užtikrinti. Manome, kad LPT praradus atskiros institucijos statusą, jos vykdomas funkcijas perdavus NTAKD pagrindu kuriamam naujam Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentui, iš esmės būtų iškreiptos ir neabejotinai pablogintos verslo sąlygos. Pats naujosios institucijos pavadinimas reiškia, kad jos pagrindinis tikslas bus priklausomybių, pasireiškiančių dėl psichikos sveikatos sutrikimų, liguisto polinkio vartoti tą pačią cheminę medžiagą, produktą ar paslaugą, prevencija ir priežiūra, t. y. institucijos darbas būtų sutelktas į ligos užkardymą ir jos kontrolę. Tačiau akivaizdu, kad LPT veikla lošimų, loterijų ir žaidimų automatų verslo priežiūros srityje yra kur kas sudėtingesnė ir kompleksiškesnė nei tik priklausomybių prevencija.

Europos sąjungos praktika Atkreipiame dėmesį, kad sujungus minimas dvi įstaigas taip pat būtų sukurta precedento Europos Sąjungoje neturinti situacija, kuomet už azartinių lošimų reguliavimo veiklą valstybėje būtų atsakinga išskirtinai į kovą su priklausomybėmis nukreipta institucija, veikianti Sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių institucija, atsakinga už azartinių lošimų priežiūrą veikia Finansų arba Ekonomikos ministerijų pavaldume, kadangi be priklausomybės prevencijos klausimų yra itin svarbūs mokestiniai lošimų mokesčių administravimo klausimai, techniniai lošimų įrenginių sertifikavimo, leidimų išdavimo ir įvairių registrų kontrolės bei priežiūros klausimai, taip pat pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos klausimai. Prie šio rašto pridedame lentelę, kurioje įvardijamas visose Europos Sąjungos valstybėse veikiančių įstaigų, atsakingų už azartinius lošimus, pavaldumas. Neįsivaizduojame, kaip galėtų būti užtikrinamas sklandus ir efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas, kuomet vienintelėje Lietuvoje ši institucija būtų išskirtinai atskirta nuo Finansų ministerijos ar kitos, tiesiogiai už valstybės ekonomiką atsakingos institucijos. Azartinių lošimų rinka yra itin globali ir Lietuvoje įteisinus nuotolinius lošimus esame bendros rinkos dalis, kur nuolatinis tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus tvariai ekonominei veiklai užtikrinti, šešėlinei nelegaliai rinkai mažinti, kuri įvairių tyrimų duomenimis Lietuvoje gali sudaryti net 14% bendros rinkos. Pažymime, kad Europos Sąjungos praktikoje nėra nei vienos valstybės, kurioje šių skirtingų sektorių reguliavimas būtų patikėtas vienai institucijai.

Manome, kad sprendimas jungti šias dvi įstaigas yra nepamatuotas ir nepritariame tokiam sprendimui dėl šių pagrindinių priežasčių:

  • nėra pateikiami tikslūs skaičiavimai ir savitikslis dviejų skirtingų įstaigų jungimas nepadės sutaupyti papildomų lėšų;
  • nėra aišku, kaip bus užtikrinamas specifinių kompetencijų reikalaujančių veiklų įgyvendinimas;
  • būtų sukurta precedento Europos Sąjungoje neturinti situacija ir apsunktinas tarptautinis bendradarbiavimas;
  • nėra aiškus mechanizmas, kaip būtų užtikrinamas tolesnis įvairių registrų tvarkymas bei priežiūra.
  • Pagrindiniu tikslu keliant didesnį dėmesį priklausomybių prevencijai turėtų būti pateikiami aiškūs problemos paplitimo mąstai. Šiuo metu nėra atlikta nei vieno tyrimo apie realų lošimų paplitimą ir priklausomybės nuo lošimų Lietuvoje mastą. Prašome išsamiai įvertinti mūsų pateiktus argumentus bei atsižvelgiant į juos priimti faktais ir duomenimis pagrįstą sprendimą. Siūlome atsisakyti šių, skirtingose srityse veikiančių, įstaigų jungimo reorganizacijos būdu ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kuomet NTAKD galėtų įgyvendinti atitinkamas veiklas priklausomybių prevencijos

srityse bendradarbiaujant su LPT. Tam yra sudaromos visos sąlygos 2019 m. Vyriausybei patvirtinus probleminio lošimo prevencijos planą, kuriame numatytas skirtingų institucijų bendradarbiavimas, įgyvendinamos priemonės ir jų stebėsena. Atsižvelgti

3. Lietuvos

loterijų asociacija

Atsižvelgti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: grąžinti projektą Nr. XIIIP-3670 iniciatoriams

tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4 , prieš – 3 , susilaikė –nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Smirnovas, A.Navickas.

Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė

Komiteto išvada

2019-07-10 · oficialus registras ↗

[i]

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Sveikatos reikalų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 4, 8, 8(1), 10, 10(1), 10(2), 11, 13, 15, 15(1), 16, 16(1), 18, 20, 20(1), 20(2), 20(3), 20(4), 20(7), 20(8), 21, 22, 23, 24, 25, 25(3), 25(4), 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektO (xiiip-3670) 2019-11-06

Nr. 111-P-40

Vilnius

patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos viceministrai A. Šešelgis, L. Jaruševičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai V. Srogė, R. Kiudytė, M. Mickė, K. Rušinskas, Finansų ministerijos atstovai L. Šumskaitė, L. Kliukienė. Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais P. Gradeckas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai G. Belian, L. Jurgelaitienė, I. Bankauskienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktorius R. Petraitis, Lošimų priežiūros tarnybos atstovai V. Daukšys, A. Dilba, O. Mackevič, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos atstovas O. Smirnov, Lietuvos lošimų verslo asociacijos atstovas M. Zakarka, Lietuvos loterijų asociacijos atstovas A. Karaliūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1.

1. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-07-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Nacionalinė Lošimų ir Žaidimų Verslo Asociacija, 2019-10-04 Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos Įstatymų projektų (XIIIP-3670 – XIIIP-3675), kuriuose siūloma reorganizuoti Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) siūlo reorganizuoti Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (toliau – NTAKD) į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. Nacionalinė lošimų ir žaidimo verslo asociacija (toliau - NLŽVA) – 1994 metais įkurta verslo asociacija yra Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narė bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Paslaugų ir pramogų verslo aplinkos tarybos narė, vienijanti skaidriai ir socialiai atsakingai lošimų veiklą organizuojančias bendroves Lietuvoje, nepritaria pateiktam SAM siūlymui, nes tai ne tik nepadės valstybei sutaupyti papildomų lėšų dėl kardinaliai skirtingų šių dviejų institucijų veiklos sričių bei atliekamų funkcijų, tačiau dar ir ženkliai padidins administracines išlaidas, išbalansuos funkcionuojantį azartinių lošimų ir loterijų priežiūros ir kontrolės institutą, pinigų plovimo direktyvos įgyvendinimo tikslus, neigiamai įtakos lošimų (loterijų) teisinio reguliavimo ir verslo vystymosi politiką. Tokią poziciją NLŽVA grindžia žemiau nurodytais argumentais: 1.

Siekis sujungti dvi šiuo metu nepavaldžias institucijas prieštarauja Europos Sąjungos valstybėse taikomai praktikai, kas neigiamai įtakos funkcionuojančią priežiūros sistemą. Europos Sąjungoje nėra nė vienos valstybės, kurioje alkoholio, tabako, narkotikų ir azartinių lošimų bei loterijų reguliavimą ir kontrolę vykdytų viena institucija. Kur kas ilgesnę ir brandesnę azartinių lošimų ir loterijų reguliavimo praktiką turinčios ES valstybės narės ir jų Vyriausybės ne kartą atkreipė dėmesį, jog: · azartinių lošimų ir loterijų, kaip ekonominės srities objekto, reguliavimas, šias paslaugas teikiančių subjektų priežiūra ir kontrolė, bendrų politinių gairių nustatymas, negali būti tapatinamas su kitomis, akcizinėmis ar apskritai uždraustomis prekėmis ir jas platinančių subjektų priežiūra bei kontrole[ii]. Sveikatos apsaugos ministerijos siekis mechaniškai optimizuoti jai pavaldžių valdymo sričių įstaigas, kaip antai NTAKD ir jį sujungti su šiuo metu Finansų ministerijai pavaldžia Lošimų priežiūros tarnyba, neatitinka brandžią ir ilgametę praktiką azartinių lošimų ir loterijų reguliavime turinčiose Europos valstybėse taikomų gerosios praktikos pavyzdžių. Didžiojoje dalyje ES valstybių lošimus ir loterijas kontroliuojanti valstybinė institucija yra pavaldi Finansų arba Ekonomikos ministerijai. Remiantis Europine azartinių lošimų ir loterijų praktika, šių paslaugų bendrąsias prevencijos politikos gaires nustato taip pat Finansų arba Ekonomikos ministerijos, o probleminio lošimo prevencijos kontrolė ir patologinių lošėjų gydymas yra koordinuojamos atskirų vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų, kurių dalis yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, atsakingai už tinkamą vyriausybės gydymui asignuojamų lėšų paskirstymą.

Šis veiklos modelis taip pat egzistuoja ir kaimyninėse Latvijos ir Estijos valstybėse, kuriose azartinių lošimų ir loterijų priežiūra yra patikėta Finansų ministerijai, o ne jungtiniam Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentui, užtikrinančiam visiškai skirtingų ekonominių veiklų kontrolę ir priežiūrą. 2. Siūlymas taikyti kompleksines priemones organizuojant skirtingų, priklausomybę keliančių, ekonominių veiklų (azartiniai lošimai ir loterijos) ir prekių (alkoholis, narkotikai, tabakas) vartojimo prevenciją – reprezentatyvių lošimo paplitimo mokslinių tyrimų nebuvimo rezultatas. Siekiant išsiaiškinti SAM pateikto Siūlymo tikslus, yra teisinis pagrindas atsižvelgti į Siūlymo parengiamąją medžiagą (dalyje dėl LPT ir NTAKD reorganizavimo), nes būtent Aiškinamajame rašte turi būti išsamiai pateiktos objektyvios priežastys ir motyvai, kurie lėmė būtinybę reorganizuoti LPT ir NTAKD į vieną Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. SAM aiškinamajame rašte informuodama apie tai, jog priklausomybę nuo azartinių lošimų, į kuriuos taip pat patenka ir loterijos, lemią tie patys rizikos veiksniai, kaip ir priklausomybę kitoms priklausomybių rūšims, nepateikia nė vieno Lietuvoje atlikto, moksliškai pagrįsto ir reprezentatyvaus loterijų ir lošimų paplitimo tyrimo duomenų, kurių pagrindu būtų galima objektyviai identifikuoti probleminio lošimo paplitimo apimtį ir intensyvumą Lietuvoje bei nustatyti veiksmingas prevencines priemones.

Tokių tyrimų, kuriuos daro kitos ES valstybės narės, atlikimą siūlomos reformos rengėjas nepateikia, bet tuo pačiu rekomenduoja vadovautis abstrakčia nuomone, visiškai ignoruojant kitose šalyse egzistuojančius skirtingus lošimų (loterijų) reguliavimo modelius. Be to, neapgalvotas, moksliniais tyrimais neparemtas, bendros valstybinės prevencinės politikos taikymas bei bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas neabejotinai pažeistų ne tik nacionalinio verslo, bet ir užsienio investuotojų interesus, kurie ir taip yra priversti atlikti daugiamilijonines investicijas į šiuo metu priimtų Azartinių lošimų įstatymo projektų ir juose esančių reikalavimų įgyvendinimą[iii], tokiu būdu suteikiant konkurencinį pranašumą kaimyninių šalių (Latvijos, Estijos) antžeminių lošimo paslaugų bendrovėms, kuriose vartotojų iš Lietuvos apstu. Apie šiuos faktus Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos buvo informuotos ankstesniuose raštuose. Dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos dalyje „Specifinės azartinių lošimų kontrolės priemonės, kurių imsimės“ dėmesys atkreipiamas į egzistuojančią Lietuvoje azartinių lošimų ir loterijų reguliavimo ir kontrolės problematiką, susijusią su sisteminiu požiūriu į šios problemos sprendimą stygiumi.

Šiuo klausimu Vyriausybės programos 52.1 punkte įtvirtinta: inicijuosime detalius azartinių lošimų (įskaitant loterijas, žaidimo aparatus ir kitus įrenginius) paplitimo tyrimus, kuriais sieksime nustatyti lošimų keliamas problemas, tirdami sistemines jų prielaidas, konkrečias priežastis ir nagrinėdami galimus sprendimo būdus. Praėjus beveik 3 metams po Vyriausybės programos patvirtinimo Seime, Sveikatos apsaugos ministerija nėra atlikusi nei vieno loterijų ir lošimų paplitimo Lietuvoje tyrimo, turint tikslą įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas. Atsižvelgiant į tai, LR Seimo komitetų narių prašome:

1. Nepritarti Sveikatos

apsaugos ministerijos siūlymui reorganizuoti Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą;

2. Pasiūlyti parengti

Azartinių lošimų įstatymo projektą, kuriame numatyti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro įgyvendinimo funkcijas iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos perduoti Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžiam Respublikiniam priklausomybių ligų centrui, taip užtikrinant priklausomybių ligų specialistų tiesioginį kontaktą su tais asmenimis (bei jų šeimomis), kurie turi problemų dėl neatsakingo lošimo, kartu plečiant medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą turintiems priklausomybę nuo lošimų asmenims. 3.

3. Įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas

pasiūlyti Finansų arba Sveikatos apsaugos ministerijai užsakyti reprezentatyvaus loterijų ir lošimų paplitimo Lietuvoje tyrimo atlikimą, turint tikslą nustatyti galimas loterijų ir lošimų keliamas problemas bei mastą, sistemines jų prielaidas ir konkrečias priežastis. Nepritarti Reorganizavimu siekiama didinti įstaigos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus įstaigos uždaviniams įgyvendinti. Efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas. PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksniai kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti vieningą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą. 2. Lietuvos lošimų verslo asociacija, 2019-10-29 Lietuvos lošimų verslo asociacija (toliau – LLVA) atstovaudama Lietuvoje veikiančias azartinius lošimus organizuojančias bendroves susipažino su Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojama ministerijai pavaldžių įstaigų pertvarka ir teikia savo poziciją dėl įstatymų projektuose numatyto Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) jungimo reorganizacijos būdu į vieną įvairias priklausomybės sritis prižiūrinčią biudžetinę įstaigą – Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą.

Dar 2019 m. sausio 10 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto klausymuose kaip vienas iš pagrindinių tikslų jungiant Lošimų priežiūros tarnybą su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu buvo įvardintas siekis sustiprinti priklausomybės nuo azartinių lošimų prevencijos bei azartinius lošimus organizuojančių bendrovių veiklos kontrolę. Pritariame tokiems siekiams, tačiau manome, kad tai turi būti įgyvendinama kitomis, tarpinstitucinio bendradarbiavimo priemonėmis, o savaiminis dviejų, iš esmės skirtingose srityse veikiančių institucijų sujungimas nepadės iškeltų tikslų pasiekti, todėl tokiam, savitiksliam dviejų iš esmės skirtingas funkcijas atliekančių įstaigų jungimui į vieną nepritariame. Skirtingos institucijų funkcijos ir jų įgyvendinimas Pateiktame projekto aiškinamajame rašte vienintelis argumentas dėl minimų įstaigų jungimo nurodomas siekis vienoje įstaigoje sutelkti visų priemonių, reikalingų efektyviai kovai su skirtingomis priklausomybėmis vykdymą ir didinti bendrą įstaigos efektyvumą. Pabrėžiame, kad azartiniai lošimai yra licencijuojama ekonominė veikla ir priežiūros tarnybų funkcijos negali apsiriboti tik darbu su priklausomybių prevencija bei įmonių kontrole.

Vykdant azartinių lošimų verslo sektoriaus priežiūrą itin svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, nuolatinis keitimasis informacija ir bendradarbiavimas su verslo bendruomene. LPT ir NTAKD vykdo skirtingas funkcijas, kurioms reikalingos specifinės kompetencijos. LPT šiuo metu vykdo ne tik prevencines veiklas ar įmonių kontrolę, bet įgyvendiną daug techninių ir priežiūros funkcijų, kurios yra itin svarbios azartinių lošimų rinkai ir reikalauja specialiųjų kompetencijų.

LPT pagal šiuo metu numatytus teisės aktų reikalavimus įgyvendina šias funkcijas:

  • išduoda licencijas organizuoti lošimus ir didžiąsias loterijas;
  • išduoda leidimus atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus arba lošimo namus (kazino), leidžia steigti totalizatorius ir lažybų punktus;
  • tvarko Lietuvos lošimo įrenginių registrą;
  • rengia azartinius lošimus reglamentuojančių teisės aktų projektus;
  • priima asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose ir įregistruoja juos į Apribojusių savo galimybę lošti registro asmenų duomenų bazę;
  • kontroliuoja, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, reikalavimų, kas apima ne tik prevencines veiklas;
  • LPT yra atsakinga už 2021 m. turėsiančią pradėti veikti lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos LAKIS įdiegimą ir veikimą;
  • tvirtina lošimų organizavimo reglamentus ir loterijų taisykles;
  • priima azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ar teroristų finansavimui;
  • prižiūri pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų vykdymą azartinių lošimų srityje;
  • tvirtina lošimo įrenginių tipus bei prižiūri sertifikavimo procesą su akredituotomis Lietuvoje sertifikavimo laboratorijomis;
  • vykdo specialiuosius bendrovių patikrinimus dėl lošimo taisyklių laikymosi, tiria klientų skundus, galimai iš anksto sutartų lažybų atvejus ir kt.;
  • konsultuoja azartinių lošimų bendroves dėl azartinių lošimų įstatymo ir pinigų plovimo prevencijos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo.

LPT pagal šiuo metu numatytus teisės aktų reikalavimus įgyvendina šias funkcijas:

  • išduoda licencijas organizuoti lošimus ir didžiąsias loterijas;
  • išduoda leidimus atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus arba lošimo namus (kazino), leidžia steigti totalizatorius ir lažybų punktus;
  • tvarko Lietuvos lošimo įrenginių registrą;
  • rengia azartinius lošimus reglamentuojančių teisės aktų projektus;
  • priima asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose ir įregistruoja juos į Apribojusių savo galimybę lošti registro asmenų duomenų bazę;
  • kontroliuoja, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, reikalavimų, kas apima ne tik prevencines veiklas;
  • LPT yra atsakinga už 2021 m. turėsiančią pradėti veikti lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos LAKIS įdiegimą ir veikimą;
  • tvirtina lošimų organizavimo reglamentus ir loterijų taisykles;
  • priima azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ar teroristų finansavimui;
  • prižiūri pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų vykdymą azartinių lošimų srityje;
  • tvirtina lošimo įrenginių tipus bei prižiūri sertifikavimo procesą su akredituotomis Lietuvoje sertifikavimo laboratorijomis;
  • vykdo specialiuosius bendrovių patikrinimus dėl lošimo taisyklių laikymosi, tiria klientų skundus, galimai iš anksto sutartų lažybų atvejus ir kt.;
  • konsultuoja azartinių lošimų bendroves dėl azartinių lošimų

įstatymo ir pinigų plovimo prevencijos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo. Tuo tarpu NTAKD atlieka kompleksines priklausomybių prevencijos priemones, rūpinasi verslo subjektų, prekiaujančių alkoholio bei tabako gaminiais, veiklos priežiūra, atlieka galimybių studijas, tyrimus bei analizes.

NTAKD šiuo metu neturi specifinių kompetencijų, kurios užtikrintų sklandų tęstinį darbą užtikrinant ne tik prevenciją, tačiau kitas, itin lošimų sektoriui svarbias technines užduotis. Pateiktuose teisės aktų projektuose bei aiškinamajame rašte nėra pateikiama informacijos kaip iš esmės savo veikla skirtingos institucijos, jas sujungus į vieną toliau efektyviai galės įgyvendinti visas veiklas ir užtikrinti tinkamą sektoriaus priežiūrą. Suprantame, kad pasak Sveikatos apsaugos ministerijos tai bus

„techninis“ jungimas ir dabar LPT įgyvendinamos funkcijos bus toliau

užtikrinamos, tačiau pateiktuose įstatymų projektuose ir juos lydinčiuose dokumentuose nerandame kokių konkrečiai priemonių bus imtasi šioms funkcijoms ir jų tęstinumui užtikrinti. Manome, kad LPT praradus atskiros institucijos statusą, jos vykdomas funkcijas perdavus NTAKD pagrindu kuriamam naujam Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentui, iš esmės būtų iškreiptos ir neabejotinai pablogintos verslo sąlygos. Pats naujosios institucijos pavadinimas reiškia, kad jos pagrindinis tikslas bus priklausomybių, pasireiškiančių dėl psichikos sveikatos sutrikimų, liguisto polinkio vartoti tą pačią cheminę medžiagą, produktą ar paslaugą, prevencija ir priežiūra, t. y. institucijos darbas būtų sutelktas į ligos užkardymą ir jos kontrolę. Tačiau akivaizdu, kad LPT veikla lošimų, loterijų ir žaidimų automatų verslo priežiūros srityje yra kur kas sudėtingesnė ir kompleksiškesnė tema.

Europos sąjungos praktika Atkreipiame dėmesį, kad sujungus minimas dvi įstaigas taip pat būtų sukurta precedento Europos Sąjungoje neturinti situacija, kuomet už azartinių lošimų reguliavimo veiklą valstybėje būtų atsakinga išskirtinai į kovą su priklausomybėmis nukreipta institucija, veikianti Sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių institucija, atsakinga už azartinių lošimų priežiūrą veikia Finansų arba Ekonomikos ministerijų pavaldume, kadangi be priklausomybės prevencijos klausimų yra itin svarbūs mokestiniai lošimų mokesčių administravimo klausimai, techniniai lošimų įrenginių sertifikavimo, leidimų išdavimo ir įvairių registrų kontrolės bei priežiūros klausimai. Prie rašto pridedame lentelę, kurioje įvardijamas visose Europos Sąjungos valstybėse veikiančių įstaigų, atsakingų už azartinius lošimus, pavaldumas. Neįsivaizduojame, kaip galėtų būti užtikrinamas sklandus ir efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas, kuomet vienintelėje Lietuvoje ši institucija būtų išskirtinai atskira nuo Finansų ministerijos ar kitos, tiesiogiai už valstybės ekonomiką atsakingos institucijos. Azartinių lošimų rinka yra itin globali ir Lietuvoje įteisinus nuotolinius lošimus esame bendros rinkos dalis, kur nuolatinis tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus tvariai ekonominei veiklai užtikrinti, šešėlinei nelegaliai rinkai mažinti. Pažymime, kad Europos Sąjungos praktikoje nėra nei vienos valstybės, kurioje šių skirtingų sektorių reguliavimas būtų patikėtas vienai institucijai.

Manome, kad sprendimas jungti šias dvi įstaigas yra nepamatuotas ir nepritariame tokiam sprendimui dėl šių pagrindinių priežasčių:

  • nėra pateikiami tikslūs skaičiavimai ir savitikslis dviejų skirtingų įstaigų jungimas nepadės sutaupyti papildomų lėšų;
  • nėra aišku, kaip bus užtikrinamas specifinių kompetencijų reikalaujančių veiklų įgyvendinimas;
  • būtų sukurta precedento Europos Sąjungoje neturinti situacija ir apsunktinas tarptautinis bendradarbiavimas;
  • nėra aiškus mechanizmas, kaip būtų užtikrinamas tolesnis įvairių registrų tvarkymas bei priežiūra.
  • Pagrindiniu tikslu keliant didesnį dėmesį priklausomybių prevencijai turėtų būti pateikiami aiškūs problemos paplitimo mastai. Šiuo metu nėra atlikta nei vieno tyrimo apie realų lošimų paplitimą ir priklausomybės nuo lošimų Lietuvoje mastą. Prašome išsamiai įvertinti mūsų pateiktus argumentus bei atsižvelgiant į juos priimti faktais ir duomenimis pagrįstą sprendimą. Siūlome atsisakyti šių, skirtingose srityse veikiančių, įstaigų jungimo reorganizacijos būdu ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kuomet

NTAKD galėtų įgyvendinti atitinkamas veiklas priklausomybių prevencijos srityse bendradarbiaujant su LPT. Tam yra sudaromos visos sąlygos 2019 m. Vyriausybei patvirtinus probleminio lošimo prevencijos planą, kuriame numatytas skirtingų institucijų bendradarbiavimas, įgyvendinamos priemonės ir jų stebėsena. Nepritarti Reorganizavimu siekiama didinti įstaigos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus įstaigos uždaviniams įgyvendinti. Efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas.

PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksniai kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti vieningą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325

2, 4, 8, 8¹, 10, 10¹, 10², 11, 13, 15, 15¹, 16, 16¹, 18, 20, 20¹, 20², 20³, 20⁴, 20⁷, 20⁸, 21, 22, 23, 24, 25, 25³, 25⁴, 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir 26, 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui XIIIP-3670. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui įvertinti galimybę Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą prijungimo būdu reorganizuoti į vieną biudžetinę įstaigą – Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą, kurio statusas būtų Vyriausybės įstaiga, veikianti dviejų ministerijų – Finansų ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos – valdymo srityje. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Matkevičienė, A. Matulas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Vesta Valainytė