Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I -1571 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti įstatymo 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. LRT skiriamų lėšų dydis pirmą kartą skaičiuojamas pagal 2012 metų faktiškai gautas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų. Kiekvienus paskesnius metus LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už dydį, apskaičiuotą pagal visas faktines 2012 metų įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo pajamų. 2019 metais LRT skirtus asignavimus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai (Parašas) Dovilė Šakalienė Linas Balsys Rasa Budbergytė Julius Sabatauskas Algirdas Sysas
DĖL lietuvos respublikos lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nr. i - 1571 15 straipsnio pakeitimo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad dėl mokesčių reformos, įvertinus dalies socialinio draudimo tarifo įtraukimą į gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) dalį, nuo 2019 m. sausio 1 d. GPM tarifas padidėjo 5 procentiniais punktais, taip pat padidėjo bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas GPM. Pagal galiojantį reguliavimą nuo 2021 m. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau - LRT) asignavimai didėtų daugiau nei 1,6 karto, palyginti su 2019 m. (2019 m. patvirtinta 41,6 mln. eurų, 2021 m. būtų apie 69 mln. eurų). Atsižvelgus į tai siūlytina mažinti GPM procentinį dydį iki 1 procento ir nustatyti, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento iš GPM ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. Svarbu pabrėžti tai, kad būtina išlaikyti ir nekeisti šiuo metu LRT įstatyme įtvirtinto stabilaus ir nepriklausomo LRT finansavimo modelio dėl šių priežasčių:
Įstatymo projektas prisideda prie tinkamo valstybės pareigos užtikrinti visuomenės teisę būti informuotai realizavimo. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija Konstitucijos garantuojamas ir saugomas visuomenės interesas būti informuotai suponuoja atitinkamas valstybės konstitucines priedermes. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) turi ne tik negatyvaus turinio pareigą nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, bet ir pozityvaus turinio pareigą imtis reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys (Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarimas
“Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos valdymo, finansinei ir ūkinei veiklai tirti”).
Vadinasi, priėmus siūlomą Įstatymo projektą, būtų ne tik užtikrinta LRT konstitucinė misija, bet ir prisidėta prie tinkamo visuomenės informavimo. Konstitucinis Teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime "Dėl nacionalinio transliuotojo statuso, valdymo ir teisių" konstatavo ir tai, kad visuomeninio transliuotojo pobūdis ir konstitucinė misija suponuoja ne tik valstybės priedermę įsteigti visuomeninį transliuotoją, bet ir pareigą užtikrinti jo veiklą, inter alia pareigą visuomeniniam transliuotojui skirti deramą finansavimą, kad jis galėtų vykdyti šią misiją, teikti atitinkamas viešąsias transliavimo paslaugas. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai, galėtų būti paneigtos tam tikros konstitucinės vertybės, kurioms įgyvendinti, puoselėti, saugoti kaip tik ir yra skirtas visuomeninio transliuotojo interesas. Atsižvelgiant į minėtą konstitucinį imperatyvą yra būtina įstatymų lymeniu įtvirtinti stabilų ir nepriklausomą LRT finansavimo modelį, nes Konstitucinis Teismas yra ypač pabrėžęs, kad Konstitucija netoleruoja tokio nacionalinio visuomeninio transliuotojo (kaip ir bet kurio kito visuomeninio transliuotojo) nepakankamo, ypatingai jo misijai vykdyti, finansavimo iš valstybės biudžeto ar jo mažinimo), kai to siekiama (arba gali būti siekiama) pažeisti jo nepriklausomumą ir taip daryti įtaką jo transliuojamoms programoms ir laidoms (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas "Dėl nacionalinio transliuotojo statuso, valdymo ir teisių"). 2.
galioja įstatymai, kuriuose nustatytas analogiškas ar panašus teisinis reguliavimas, numatantis procentinį finansavimą, pvz., Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondo įstatymas, Lietuvos Respublikos sporto įstatymas ir kt. 3. Siūlomas įstatymo pakeitimas numato lėšas nuo biudžeto nacionalinių pajamų dalies, bet ne nuo viso bendro valstybės biudžeto ir/ar bendrojo vidaus produkto. Todėl de facto šis įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas šalies nacionalinių pajamų biudžeto daliai įtakos neturės. 4. Su visuomeniniu transliuotoju susijusius santykius reguliuoja Europos Sąjungos (toliau - ES) teisės aktai, pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. Taigi Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Europos Sąjungos bei kitų Europos valstybių teisę, kadangi pagal Europos, inter alia ES, teisę valstybės gali savo nacionaliniai steisės aktais įtvirtinti ir tai, kad valstybė finansuoja visuomeninio transliavimo pasalugas. Finansavimas, kurį valstybės gali teikti transliuotojams, turi būti reikalingas tam, kad transliuotojai galėtų teikti būtent viešąsias paslaugas. 5. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad situcija, kai valstybės finansuojamas visuomeninis transliuotojas dar teikia ir komercines paslaugas, sudaro LRT išskirtines konkurencijos sąlygas, kad taip neva yra iškraipoma reklamos rinka, kad dėl to gali nukentėti valstybės neremiami komerciniai transliuotojai, kad iš valstybės biudžeto finansuojamas nacionalinis transliuotojas reklamos rinkoje konkuruoja su privačiais subjektais ir, kad esant tokiam nevienodam reguliavimui, LRT šioje rinkoje įgauna išskirtines sąlygas.
Šiuos nuogąstavimus paneigia ir kritikams į šį klausimą atsako Konstitucinio teismo doktrina: Ypač pabrėžtina, kad visuomeninis transliuotojas, turint omenyje jo ypatingą konstitucinę misiją, nėra įsteigiamas tam, kad užimtų rinką (ar jos dalį) ir joje įsitvirtintų; tuo jis iš esmės skiriasi nuo privačių (komercinių) transliutojų. Jo misija yra kita - ne rinkos dalyvio misija. Visuomeninis transliuotojas, kaip viešųjų paslaugų, susijusių su iš Konstitucijos kylančiu visuomenės interesu būti informuotai, teikėjas, nėra skirtas rinkai (nors tam tikrais atvejais veikia joje). Visuomeninis transliuotojas, neatstovaudamas jokiai interesų grupei, turi teikti viešąsias radijo ir televizijos transliavimo pasalugas visai visuomenei, o ne savo steigėjui - valstybei (Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarimas “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinei ir ūkinei veiklai tirti”). Projekto tikslas - numatyti skaidrų, stabilų ir nepriklausomą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos finansavimo šaltinį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai: Dovilė Šakalienė, Linas Balsys, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų moksečio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. LRT skiriamų lėšų dydis pirmą kartą skaičiuojamas pagal 2012 metų faktiškai gautas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų. Kiekvienus paskesnius metus LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už dydį, apskaičiuotą pagal visas faktines 2012 metų įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo pajamų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nustatyti, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. Taip pat siūloma nustatyti, kad LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus asignavimus, kas visuomeniniam transliuotojui suteiktų kur kas didesnį ekonominį saugumą, stabilumą ir, svarbiausia, užtikrintų visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas korupcijai įtakos neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Siekiant įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės keisti kitų įstatymų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įgyvendinant įstatymą, papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Visuomeninis transliuotojas, LRT. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia Seimo nariai Parašas Dovilė Šakalienė Linas Balsys Rasa Budbergytė Raminta Popovienė Julius Sabatauskas Algirdas Sysas
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
radijo ir televizijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 15 straipsnio 5 dalį, joje nustatant, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų, taip pat kad LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus asignavimus. Pirma, pastebėtina, jog nuostata turėtų būti papildyta, nurodant jog nuostatoje kalbama apie iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų dydį. Antra, svarstytina, ar siūlomas pakeitimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną dėl valstybės biudžeto formavimo principų. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2002 m. sausio 14 d. nutarime konstatavo: „Konstitucijos
įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. Pabrėžtina, kad Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje nurodyti įstatymai, numatantys tam tikras išlaidas, nėra įstatymai, atstojantys ar pakeičiantys valstybės biudžeto įstatymą. Tai įstatymai, įgalinantys užtikrinti valstybės biudžeto santykių įvairiais biudžetiniais metais perimamumą, finansavimo tęstinumą tuomet, kai tam tikrų (ypatingų, ilgalaikių, strateginių) visuomenės ir valstybės uždavinių kryptingam sprendimui lėšų reikia daugiau, negu galima skirti per vienerius biudžetinius metus. Tad Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje nurodyti tam tikras išlaidas numatantys įstatymai yra ne taisyklė, bet išimtis.
Pabrėžtina, kad tokiais įstatymais išlaidas galima numatyti tik konkrečiai apibrėžtam, visuotinai svarbiam tikslui pasiekti per įstatymo nustatytą laiką ir tik tada, kai šių reikmių negalima patenkinti per vienerius biudžetinius metus. Tokiais įstatymais negali būti numatomos išlaidos valstybės nuolatinėms funkcijoms vykdyti, visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti. Priešingu atveju būtų iškreipiama konstitucinė valstybės biudžeto samprata: konstitucinis biudžetinių metų institutas netektų prasmės, būtų paneigiama Vyriausybės konstitucinė teisė ir pareiga valstybės biudžeto projektą rengti bei Seimo konstitucinė teisė ir pareiga valstybės biudžetą tvirtinti biudžetiniams metams, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus arba galimus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, į kitus svarbius veiksnius. Taip būtų sudaromos prielaidos pažeisti ir konstitucinį socialinio teisingumo bei socialinės darnos imperatyvą.“ Šiame kontekste svarstytina, ar keičiamas įstatymas yra toks įstatymas, kuris galėtų būti laikomas išimtiniu Konstitucinio Teismo nutarimo citatoje apibrėžta prasme, ar tiek pasiūlytas įstatymo pakeitimas, tiek ir galiojanti įstatymo redakcija neprieštarauja Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai, nes iš esmės numatomos valstybės biudžeto lėšos yra skirtos valstybės nuolatinėms funkcijoms vykdyti, visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti, be to, šias reikmes galima patenkinti per vienerius biudžetinius metus. 2. Projekto lyginamasis variantas turi būti parengtas taip, kad projektu siūlomos išbraukti nuostatos būtų dėstomos, perbraukiant jas brūkšniu. Atsižvelgiant į tai, projekto lyginamasis variantas taisytinas. 3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimas po pateikimo yra pritaręs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr.
I-1571 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3010, kuriuo keičiamas įstatymas yra dėstomas nauja redakcija, o teikiamu projektu siūlomos keisti nuostatos dėstomos kitaip ir pakeičiama teikiamu projektu siūlomo keisti straipsnio numeracija. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Seime įregistruotas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 6, 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-3626, kuriuo siūloma keisti įstatymo norma yra dėstoma kitaip. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]