DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ
RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai
projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) parengtas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.5.6.1 p. nurodytą darbo veiksmą. Miestų infrastruktūros svarba ir finansavimas. Šiuo metu miestuose gyvena daugiau nei pusė pasaulio gyventojų. Numatoma, kad iki 2030 m. skaičius padidės iki trijų penktadalių. Tokia tendencija ypač stipri besivystančiose šalyse. Pagal Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asocijacijos (toliau – LNTPA) pateiktą medžiagą[1] besivystančių šalių miestų infrastruktūra reikalauja investicijų už 120 milijardų JAV dolerių per metus. Skaičiuojama, kad bendra besivystančių šalių infrastruktūra 2005-2015 m. laikotarpiu sudarė vidutiniškai 6,5 proc. bendro vidaus produkto kasmet arba daugiau kaip 1,1 trilijono JAV dolerių per metus. Infrastruktūros palaikymo ir plėtros poreikiai yra didžiuliai.
Ypač svarbu, kad savivaldybės turi būti atsakingos už infrastruktūrą ir jos valdymą, kitu atveju jos gali sumažinti infrastruktūros išlaikymui reikalingas lėšas, tikėdamos, kad kažkas padengs infrastruktūros išlaikymo kaštus (pvz., ES finansinės paramos pagalba). Galimos rizikos. Mažose besivystančiose šalyse dažniausiai naudojamas patirtų išlaidų įrengiant infrastruktūrą grąžinimo būdas pasirenkamas per infrastruktūros naudotojo mokesčius. Dėl savivaldybės neefektyvumo ir savivaldybės tarnautojų nekompetencijos skirtingose savivaldybėse skiriasi infrastruktūros išlaikymo kaštai. Nekilnojamojo turto vystytojų prisidėjimas. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto vystytojai turi prisidėti prie infrastruktūros (reikalingos teritorijų plėtrai) sukūrimo arba sumokėti piniginę įmoką institucijai, atsakingai už infrastruktūros plėtrą. Infrastruktūros plėtros įmokos dažniausiai mokamos augančiose bendruomenėse ar konversijos teritorijose, tačiau būtų naudingos kiekvienai bendruomenei, pasiruošusiai vystyti savo teritoriją. Vystymosi sąnaudos ir
„poveikio mokesčiai“ laikomi veiksmingomis infrastruktūros plėtros valdymo
priemonėmis, nes teritorijos plėtra „moka už save“ per vienkartines infrastruktūros įmokas. Pagal LNTPA pateiktus savivaldybės inžinerinės infrastruktūros plėtros projektų vidutinės investicijos kainų pavyzdžius Lietuvoje:
(žemės kaina ir savivaldybės mokestis infrastruktūrai plėtoti neįskaičiuoti) Miestas Gyvenamasis mikrorajonas Vidutinės investicijos kaina
Vilnius Pilaitė 45,01 Eur Vilnius Viršuliškės
Vilnius Paneriai 166,27 Eur Kaunas Aleksotas 32,62 Eur Pažymėtina, kad atsižvelgiant į planuojamą teritoriją, savivaldybės inžinerinės infrastruktūros plėtros išlaidos labai skiriasi. Didelius savivaldybės infrastruktūros plėtros kaštus turi sumokėti infrastruktūros vartotojas.
Savivaldybės nepajėgios savarankiškai spręsti ir užtikrinti savivaldybės reikmes atitinkančią savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Pažymėtina, kad siekiant kompleksiškai spręsti savivaldybės infrastruktūros plėtros problemas, gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtros valdymo ir reguliavimo pagrindus ir nustatyti šiame procese dalyvaujančių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę, parengtas Įstatymo projektas Nr. 1, kurio tikslas – užtikrinti savivaldybės reikmes atitinkančią savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Vienas esminių Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 (toliau
Teritorijų planavimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas reguliuoja atskirus infrastruktūros plėtros etapus, atskirų infrastruktūros šakų plėtrą – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Įstatymo projektas Nr. 1 sudarys galimybes užtikrinti sklandų suplanuotos savivaldybių infrastruktūros įgyvendinimą. Siekiant įstatymų suderinamumo, kartu su Įstatymo projektu Nr. 1 parengti su jo nuostatomis susijusių kitų įstatymų pakeitimo projektai:
1Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 6, 15, 17, 18, 21, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas
(toliau – Įstatymo projektas Nr. 2). 2. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3). 3. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4). 4. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 5). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus Nr. 1–5 parengė parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas (tel. 8 706 63608, el. p. [email protected]), vyresnioji patarėja Algė Staniūnaitė-Tonkich (tel. 8 706 63612, el. p. [email protected]) ir vyriausioji specialistė Lina Masliukienė (tel. 8 706 63618, el. p. [email protected]). 3.
aptarti teisiniai santykiai
infrastruktūros plėtros etapus ir neapima infrastruktūros plėtros santykių visumos. Siekiant užpildyti esamas infrastruktūros plėtros teisinio reguliavimo spragas ir kompleksiškai spręsti infrastruktūros plėtros problemas, parengtas Įstatymo projektas Nr. 1, kuris kompleksiškai reguliuotų gyvenamųjų vietovių infrastruktūros plėtrą kaip vientisą sistemą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo siūloma infrastruktūros problemas spręsti tikslinant galiojančius teisės aktus, tačiau šiam pasiūlymui nepritarta. Nepakankamas atskirų infrastruktūros plėtros etapų, dalyvių ir santykių teisinis reguliavimas lemia problemų visumą:
infrastruktūros plėtros ir įrengimo mechanizmas, todėl socialinės ir inžinerinės infrastruktūros sprendiniai, numatyti teritorijų planavimo dokumentuose, lieka neįgyvendinami;
reguliavimas nustatytas teritorijoms, kuriose jau yra įrengti komunaliniai inžineriniai tinklai ir bendro naudojimo susisiekimo komunikacijos, taikomas ir teritorijoms, kuriose minėta infrastruktūra neįrengta ir kurioms turi būti taikomi specialūs teisinio reguliavimo principai, atspindintys specifines šių teritorijų problemas (žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų nebuvimas, atskirų subjektų interesų derinimas ir kita);
plėtros organizavimo klausimai ir viešojo sektoriaus atsakomybė. Dėl to visa infrastruktūra plečiama chaotiškai.
Neretai pasitaiko atvejų, kai į neturinčius kelių vienkiemius negali privažiuoti būtinosios pagalbos tarnybos (greitoji pagalba, ugniagesiai ir kita);
inžinerinių tinklų urbanizuotose teritorijose (inžinerinių tinklų savininkų ir naudotojų pareigos ir kita);
administraciniu teisės aktu nustatytu žemės servitutu ar atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę, yra tapęs nuolatiniu ginčų objektu tarp infrastruktūros plėtros vykdytojų ir žemės sklypų savininkų, neretai komplikuojančiu teritorijų planavimo procedūras ir prailginančiu valstybei svarbių ekonominių projektų įgyvendinimą. Esamos kompensacijos apskaičiavimo metodikos gal būt netiksliai atspindi situaciją nekilnojamojo turto rinkoje ir atskirais atvejais jos pagrindu apskaičiuota kompensacija neįvertina visų neigiamų aplinkybių, su kuriomis po servituto nustatymo gali susidurti žemės sklypo savininkas;
aktas, reguliuojantis principinius socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros klausimus. Teritorijų planavimo įstatymas detaliai reguliuoja teritorijų planavimo dokumentus, jų rengimą ir sprendinių turinį.
Nepaisant detalaus teritorijų planavimo dokumentų reguliavimo ir pagrindinių socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros klausimų, šis įstatymas nesprendžia socialinės ir inžinerinės infrastruktūros įgyvendinime dalyvaujančių subjektų teisių ir pareigų, todėl daugelį socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros organizavimo pareigų savivaldybių institucijos ir inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkai ir naudotojai perkelia statytojams (socialinės ir inžinerinės infrastruktūros finansavimas ir įrengimas, žemės naudotojų sutikimų gavimas, atskirų socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros procese dalyvaujančių subjektų interesų derinimas), neužtikrina teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimo ir darnios miestų plėtros, socialinės ir inžinerinės infrastruktūros aprūpinimo techninių parametrų, neatsako į klausimą, kiek vystant socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą turėtų prisidėti statytojai (arba naujų savivaldybės infrastruktūros plėtros objektų naudotojai), kokias garantijas ir (ar) paramą užtikrina viešasis sektorius (arba esamos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros naudotojai). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 13 d. sąvoką prioritetinės plėtros teritorijos – savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose išskirtos urbanizuojamos teritorijos, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą. Savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose formuojant teritorijos gyvenamųjų vietovių sistemą kartu nustatomos ir urbanistinių centrų vystymo galimybės ir urbanizuotų teritorijų prioritetinės plėtros kryptys, tačiau Teritorijų planavimo įstatymo 16 str. 1–2 d. nustatytas savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimo mechanizmas, pasinaudojant viešojo ir privataus sektorių partneryste pritraukiant privačias lėšas, nepakankamas.
Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymas numato teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo inicijavimo galimybę vietovės lygmenyje. Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą. Šiuo atveju planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi prieš tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą sudaro teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, jeigu šiems sprendiniams įgyvendinti reikalingas žemės sklypų pertvarkymas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams, socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtra. Įgyvendinimo sutarties sudarymas ir sąlygos detaliau reglamentuotos Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 „Dėl Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
reglamentuota Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 str. 1–17 p. nustatyta savivaldybių institucijų kompetencija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str.
ir nuotekų tvarkymo organizavimas savivaldybių teritorijose – savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos, o savivaldybių administracijos direktoriai vykdo viešajam geriamojo vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas. Savivaldybės, planuodamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, rengia ir tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, kuriuose nustatant viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, savivaldybės turi siekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos gyventojų gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose turi būti nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys ir prioritetai, prognozės ir problemos, numatyta, kuriose teritorijose bus plėtojama geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, o kuriose viešasis vandens tiekimas bus vykdomas kitomis priemonėmis, nustatomos teritorijos, kuriose taikomas individualus vandens išgavimas ir (ar) individualus nuotekų šalinimas.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir (arba) yra sudaryta trišalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis. Šioje sutartyje turi būti numatyti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos terminai, finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui terminai, tvarka ir kitos sąlygos, nustatytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88. Objekto statytojui (užsakovui) nutraukus veiklą (bankrutavus), savivaldybės institucija privalo organizuoti kito objekto statytojo (užsakovo) parinkimą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybai užbaigti (16 str. 2 d.).
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui, išskyrus šiuos atvejus (16 str. 4 d.): kai infrastruktūra nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir
(arba) nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo (16 str. 6 d.); kai dėl infrastruktūros perdavimo ir
(arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas (16 str. 8 d.); kai infrastruktūra nuosavybės teise priklauso kitam (ne viešajam) geriamojo vandens tiekėjui, kuris savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje tiekė geriamąjį vandenį ir (arba) teikė nuotekų tvarkymo paslaugas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo, jo tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitinka teisės aktų reikalavimus ir jis turi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją (13 str. 4 d.). Geriamojo vandens tiekėjas yra atsakingas už vartotojų ir abonentų prijungimą prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
Viešasis geriamojo vandens tiekėjas įpareigotas vandentiekio įvadus ir nuotekų išvadus įrengti viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki vartotojui, abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitais teisėtais pagrindais valdomo nekilnojamojo turto ribos. Vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą tam tikros kategorijos abonentams ir vartotojams (16 str. 13 d.);
savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 16 str. 2 d. 30 p. reglamentuoja, kad viena iš išimtinių savivaldybės tarybos kompetencijų yra – sprendimų dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos, dėl pavedimo savivaldybės administracijai ir kitiems subjektams atlikti šių darbų užsakovo funkcijas priėmimas. Teisės aktai nereglamentuoja, kas yra gamybinės infrastruktūros objektai, todėl neaišku, ką reglamentuoja ši įstatymo nuostata. Vadovaujantis Įstatymo Nr. 1, kuriame apibrėžiama savivaldybės infrastruktūra, ir susijusio Įstatymo Projekto Nr. 4 nuostatomis, šalinama ši įstatymų kolizija; 3.5. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 str. reglamentuoja statybą leidžiančius dokumentus.
Šio straipsnio 8 d. įtvirtintos nuostatos, kai įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas; 3.6. atsižvelgiant į šioje aiškinamojo rašto dalyje nurodytas priežastis, manytina, kad galiojanti infrastruktūros plėtros savivaldybių teritorijose teisinio reguliavimo sistema neefektyvi ir neveiksminga: savivaldybėms nėra galimybių kokybiškai planuoti infrastruktūros teritorijas, ūkio subjektams – investicijas, todėl būtina sukurti aiškią infrastruktūros plėtros savivaldybių teritorijose teisinio reguliavimo sistemą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant užtikrinti savivaldybės reikmes atitinkančią savivaldybės infrastruktūros plėtrą, Įstatymo projekte Nr. 1 numatytas naujas teisinis reguliavimas:
paskirtis ir tikslas. Įstatymo projekte numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtra ir jos planavimas, įgyvendinimas, finansavimas ir savivaldybės infrastruktūros plėtroje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos;
„Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius“, „Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius“, „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka“, „Savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidos“, „Savivaldybės infrastruktūra“, „Savivaldybės infrastruktūros plėtra“, „Inžinerinė savivaldybės infrastruktūra“, „Socialinė savivaldybės infrastruktūra“, „Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra“, „Neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra“, „Leidimas vykdyti žemės kasimo darbus“;
projekto 3 str. numatoma Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencija savivaldybių infrastruktūros plėtros srityje. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019-01-08 raštu Nr.
2D-59 pateiktą pastabą – Įstatymo projekte numatyti sąsajas su Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos (toliau – TIIIS) sprendiniais, numatoma, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijomis rengia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, formuoja šiame įstatyme nurodytos suprojektuotos savivaldybės infrastruktūros erdvinių duomenų tvarkymo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje valstybės politiką ir planuoja susijusių paslaugų teikimui TIIIS lėšas. Siekiant topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis naudoti įvairiais tikslais (pav., teritorijų planavimui, statinių projektavimui, įgyvendinant statinio gyvavimo ciklo procesus, ir kitoms reikmėms), visi topografinių ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys turėtų būti tvarkomi pagal vieningus erdvinių duomenų modelius. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Žemės ūkio ministerija kartu su partneriais kuria TIIIS, t. y. valstybės informacinę sistema, kuri būtų skirta informacinių technologijų priemonėmis centralizuotai tvarkyti ir vieno langelio principu teikti pastatytų ir projektuojamų topografijos ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis, naudojamus su teritorijų planavimu ir priežiūra, statybos valstybiniu valdymu ir statybos valstybine priežiūra, turto valdymu susijusiuose procesuose. Planuojama, kad TIIIS bus sukurta ir pradės veikti nuo 2020 m. gegužės 1 d. TIIIS laikytina viena iš subalansuotos savivaldybės infrastruktūros plėtros prielaidų, kuria bus užtikrinta prieiga prie šiai plėtrai reikalingų kokybiškų erdvinių duomenų dėl savivaldybės infrastruktūros objektų ir elektroninių paslaugų, prie kurių priskirtina (TIIIS teiktina leidimo vykdyti žemės kasimo darbus) elektroninė paslauga.
Siekiant užtikrinti savivaldybės infrastruktūros vientisumą ir (ar) jos nepažeisti, Įstatymo projekte numatoma nauja leidimo rūšis, t. y. leidimas vykdyti žemės kasimo darbus – dokumentas, kuriuo leidžiama vykdyti žemės kasimo darbus atskirųjų želdynų teritorijoje, vietinės reikšmės kelio juostoje, urbanizuotų teritorijų viešojoje erdvėje, kai kasama giliau kaip 50 cm. Siekiant užtikrinti savivaldybės infrastruktūros vientisumą ir (ar) jos nepažeisti, Įstatymo projekte numatoma nauja leidimo rūšis, t. y. leidimas vykdyti žemės kasimo darbus – dokumentas, kuriuo leidžiama vykdyti žemės kasimo darbus atskirųjų želdynų teritorijoje, vietinės reikšmės kelio juostoje, urbanizuotų teritorijų viešojoje erdvėje, kai kasama giliau kaip 50 cm;
numatoma savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencija savivaldybių infrastruktūros plėtros planavimo ir įgyvendinimo organizavimo srityje. Savivaldybės administracija:
priemonių planas);
infrastruktūros erdvinius duomenis TIIIS ir užtikrins erdvinių duomenų tvarkymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;
ministro nustatyta tvarka. 2.
2Savivaldybės taryba:
prioritetine kriterijus;
(toliau – Komisija) sudėtį;
Programa) lėšų panaudojimo ataskaitą;
infrastruktūros plėtros įmoka bus nemokama. Kiti Įstatymo projekto straipsniai numatys konkrečias savivaldybių institucijų funkcijas:
8 p.);
planavimas. Savivaldybės infrastruktūros plėtra planuojama savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi:
nustatyti prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapus taikomas rengiant detaliuosius planus ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais planuojama savivaldybės infrastruktūra. Numatoma, kad savivaldybės ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, kuriais planuojama savivaldybės infrastruktūra, kartu pateikiamas ir šiuose dokumentuose suplanuotai prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai projektuoti, statyti ir (ar) įrengti reikalingas preliminarus lėšų poreikis. Suplanuotai prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai projektuoti, statyti ir (ar) įrengti reikalingas preliminarus lėšų poreikis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais. Savivaldybės inžinerinės infrastruktūros tiesiniai įrengiami suplanuotuose inžinerinių komunikacijų koridoriuose;
pareigybė, funkcijos ir išsilavinimo reikalavimai.
Savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijos:
prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygoms;
teritorijų planavimo dokumentų, kuriais planuojama inžinerinė savivaldybės infrastruktūra;
nagrinėti susijusius ginčus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijos:
prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygoms;
teritorijų planavimo dokumentų, kuriais planuojama inžinerinė savivaldybės infrastruktūra;
nagrinėti susijusius ginčus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka. Savivaldybių administracijų valstybės tarnautojais, atliekančiais savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose inžinierių veiklą, turės teisę būti asmenys, atitinkantys šiuos reikalavimus: turėti aukštąjį universitetinį technologijos mokslų srities inžinerijos krypčių grupės ar lygiavertį aukštąjį universitetinį inžinerinį išsilavinimą ir 3 metų profesinę patirtį teritorijų planavimo ar statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigose arba teritorijų planavimo valstybinės priežiūros srityse ir išmanantys teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, statinių projektavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą.
Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją Lietuvoje (kai kuriose savivaldybėse vyriausiojo inžinieriaus funkcijos vykdomos), Įstatymo projekto 16 str. 6 d. numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėję vykdyti savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, neatitinkantys šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, turės teisę vykdyti savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas iki 2027 m. rugsėjo 1 d.; 4.1.7.
Įstatymo projekto 7 str. numatomas savivaldybės infrastruktūros plėtros organizavimas ir įgyvendinimas, t. y. savivaldybės infrastruktūros plėtrą organizuos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal:
organizatoriaus veiklos prioritetus;
4.1.7.1. savivaldybės infrastruktūros plėtra bus įgyvendinama, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius su savivaldybės infrastruktūros plėtros projektuotoju ir (ar) rangovu sudarys projektavimo ir (ar) statybos rangos sutartį arba, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) sudarys savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį su savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriumi ir savivaldybės infrastruktūros valdytoju (valdytojais); 4.1.7.2. numatoma, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai), siekdamas suprojektuoti, įrengti ir (ar) pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentais suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą ar atskirus šios infrastruktūros elementus, inicijuos savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymą pateikdamas raštu pasiūlymą savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui; 4.1.7.3. nustatomas savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus kreipimosi į įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus savivaldybės infrastruktūros valdytojus (kuriems būtų perduota savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra) dėl pasiūlymo sudaryti trišalę ar daugiašalę savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį terminas.
Įstatymo projekto 7 str. numatomas savivaldybės infrastruktūros plėtros organizavimas ir įgyvendinimas, t. y. savivaldybės infrastruktūros plėtrą organizuos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal:
organizatoriaus veiklos prioritetus;
4.1.7.1. savivaldybės infrastruktūros plėtra bus įgyvendinama, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius su savivaldybės infrastruktūros plėtros projektuotoju ir (ar) rangovu sudarys projektavimo ir (ar) statybos rangos sutartį arba, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) sudarys savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį su savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriumi ir savivaldybės infrastruktūros valdytoju (valdytojais); 4.1.7.2. numatoma, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai), siekdamas suprojektuoti, įrengti ir (ar) pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentais suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą ar atskirus šios infrastruktūros elementus, inicijuos savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymą pateikdamas raštu pasiūlymą savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui; 4.1.7.3. nustatomas savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus kreipimosi į įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus savivaldybės infrastruktūros valdytojus (kuriems būtų perduota savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra) dėl pasiūlymo sudaryti trišalę ar daugiašalę savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį terminas. Numatoma, kad įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti savivaldybės infrastruktūros valdytojai, kuriems būtų perduota savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra, per nustatytą terminą įvertintų pasiūlymą projektuoti, statyti ir (ar) įrengti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) siūlomą infrastruktūrą ir raštu informuotų savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorių apie pritarimą ar motyvuotą nepritarimą, kurie yra rekomendaciniai, sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo susijusio Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 30 p. numatoma, kad viena iš išimtinių savivaldybės tarybos kompetencijų būtų sprendimų dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijų pavedimo savivaldybės administracijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui, išskyrus viešąsias įstaigas, priėmimas, svarbu, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius, pagal Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatas organizuodamas ir nurodytais atvejais įgyvendinantis savivaldybės inžinerinę infrastruktūros plėtrą, įvertintų savivaldybės infrastruktūros valdytojų, kaip vienos iš savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties šalių, rekomendacinus pritarimą ar motyvuotą nepritarimą (kuriame skaidrumo tikslais būtų detaliai išdėstytos nepritarimo priežastys). Numatoma, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius per nustatytą terminą raštu informuotų savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorių (iniciatorius) dėl motyvuoto pasiūlymo priėmimo ir sutarties sudarymo sąlygų arba motyvuoto pasiūlymo atmetimo.
Pasiūlymas būtų atmetamas, kai:
sutartis, jos sudarymo atvejai, t. y. savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis bus sudaroma:
inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis turėtų apimti savivaldybės infrastruktūros, reikalingos planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą. Numatomi atvejai, kai infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma:
(vystytojo) reikmėmis ir ją savo lėšomis įgyvendina savivaldybės infrastruktūros valdytojai;
plėtros iniciatoriai;
planavimo dokumentais nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą, kuri turi būti suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose, iki savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio
sutarties ir neparengia atitinkamo teritorijų planavimo dokumento. Numatomas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinių sąlygų sąrašas, sutarties įsigaliojimas, paskelbimas, duomenų pateikimas, keitimas ir nutraukimas.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis įsigaliotų ją pasirašius sutarties šalims ir savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui pasirašytą šios sutarties tekstą be šioje dalyje nurodytų asmens duomenų paskelbus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Būtų draudžiama skelbti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus, statytojo (vystytojo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų vardą ir pavardę, asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą ir kitus duomenis, iš kurių gali būti nustatyta jų asmens tapatybė. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsakytų administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, teikiantis skelbti sutarties tekstą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties šalių rašytiniu susitarimu sutartis galės būti keičiama, galės būti pratęsiamas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytas jos galiojimo terminas ar ji nutraukiama;
sutarčių vykdymo ir išlaidų, patiriamų įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, kompensavimo bus sprendžiami šalių derybomis. Jeigu šalys nesusitars, ginčai bus nagrinėjami teisme;
organizatorius ir jo funkcijos. Jei savivaldybės taryba nėra įsteigusi ir (ar) paskyrusi viešojo juridinio asmens (išskyrus viešąją įstaigą), vykdančio savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas, jo funkcijas vykdys savivaldybės administracija.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus priimami sprendimai dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros bus skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius:
savivaldybės infrastruktūros vystymo etapų ir preliminaraus lėšų poreikio teritorijų planavimo dokumentų, kuriais planuojama savivaldybės infrastruktūra, teritorijų planavimo organizatoriams. Ši nuostata nebus taikoma, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriumi bus savivaldybės administracija, o teritorijų planavimo organizatoriumi – savivaldybės administracijos direktorius;
šių sutarčių įgyvendinimą;
kad savivaldybės taryba savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui galės nustatyti ir kitas su savivaldybės infrastruktūros plėtra susijusias funkcijas. Numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius negalės vykdyti savivaldybės infrastruktūros projektavimo, statybos (rangos) ir (ar) įrengimo funkcijų;
iniciatoriaus pareigos:
infrastruktūros plėtros įmoką, išskyrus šio įstatymo 15 str.
2–4 d. nustatytus atvejus, kai ši įmoka nemokama arba nuo jos atleidžiama arba kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimas sudarytoje savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje išdėstytas dalimis, kai infrastruktūros plėtros iniciatorius pateikia rašytinį prašymą savivaldybei dėl įmokos mokėjimo dalimis. Įmoka dalimis turėtų būti sumokėta ne vėliau kaip iki statinių statybos užbaigimo (jei statinių statybos užbaigimo procedūros atliekamos atskiriems statiniams – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo);
Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;
finansavimas. Prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtra bus finansuojama iš:
plėtros įmokos, lėšų;
Neprioritetinė savivaldybės infrastruktūros plėtra bus finansuojama iš:
plėtros įmokos, lėšų;
plėtros rėmimo programa (kurios tikslas – finansuoti savivaldybės infrastruktūros plėtrą) ir Programos lėšų šaltiniai ir jų naudojimo tvarka. Numatoma, kad Programos lėšas sudarys prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos lėšos. Prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos bus kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto sąskaitose. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos bus planuojamos savivaldybės biudžete. Numatoma, kad Programos lėšų dalis, kurią sudarys prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, bus naudojamos:
įrengtą prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio nuostatomis;
kad Programos lėšų dalis, kurią sudarys neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, bus naudojama kompensuoti už savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšomis įrengtą neprioritetinę savivaldybės infrastruktūrą vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio nuostatomis.
Programai administruoti (įmokų surinkimas, panaudojimas ir ataskaitos apie jų panaudojimą pateikimas) būtų skiriama iki 5 procentų prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros lėšų. Programai administruoti skiriamos lėšos taip pat galėtų būti naudojamos ir savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus darbo užmokesčiui finansuoti. Programos lėšos būtų naudojamos pagal priemonių planą, kurį tvirtintų Komisija. Patvirtintas priemonių planas būtų skelbiamas savivaldybės ir savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus (kai jis nėra savivaldybės administracija) interneto svetainėje. Komisijos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtintų savivaldybės taryba. Komisiją sudarytų ne mažiau kaip septyni asmenys. Į Komisijos sudėtį būtų įtraukiami savivaldybės administracijos direktorius (Komisijos pirmininkas), savivaldybės vyriausiasis architektas, savivaldybės vyriausiasis inžinierius ir kiti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, kurių funkcijos tiesiogiai nesusijusios su savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijomis. Komisijos sprendimai būtų priimami visų jos narių balsų dauguma. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius turėtų teisę inicijuoti neeilinį Komisijos posėdį. Programos įmokų surinkimą ir panaudojimą pagal priemonių planą administruotų savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius. Einamųjų metų pabaigoje infrastruktūros plėtros organizatorius parengtų Programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitą ir pateiktų ją tikrinti viešojo intereso įmonių audito įmonei ar auditoriui. Komisijai Programos lėšų panaudojimo ataskaita būtų pateikiama kartu su auditoriaus išvada.
Komisijai nustačius, kad Programos lėšos panaudotos pagrįstai, Programos lėšų panaudojimo ataskaita būtų teikiama tvirtinti savivaldybės tarybai. Patvirtinta Programos lėšų panaudojimo ataskaita būtų skelbiama savivaldybės ir savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus (kai jis nėra savivaldybės administracija) interneto svetainėje. Komisijai nustačius, kad Programos lėšos panaudotos nepagrįstai, Komisija teiktų pasiūlymą savivaldybės tarybai dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus keitimo ir (ar) teisinės atsakomybės taikymo;
tvarka. Numatoma, kad kompensacijos infrastruktūros plėtros iniciatoriams už patirtas išlaidas apskaičiuojama ir išmokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vadovaujantis šio straipsnio 2–4 dalimis. Šioje tvarkoje turėtų būti numatyta administravimo sistema, kuri vertins savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus ir savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sandorius dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų sukurtos infrastruktūros įsigijimo savivaldybės nuosavybėn, kompensuojant jo patirtas išlaidas;
apskaičiuojamos vadovaujantis Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika.
Savivaldybės infrastruktūros statybos ir (ar) įrengimo išlaidos būtų apskaičiuojamos vadovaujantis Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais;
teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus vystymo etapus, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyse nustatytas kompensavimo sąlygas, savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams) terminą, būtų mokamos iš savivaldybės biudžeto ir (ar) Programos prioritetinės infrastruktūros įmokų. Programos prioritetinės infrastruktūros įmokos būtų naudojamos, kai kompensacijoms mokėti kitų savivaldybės biudžeto lėšų nepakaktų. Savivaldybė privalės kompensuoti visas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų kompensavimui už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą galės būti naudojama ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybės biudžeto ir ne daugiau kaip 20 procentų Programos įmokų už prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą;
savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros nauji statytojai (vystytojai) neprisijungia;
išlaidų, patirtų vykdant nurodytą savivaldybės infrastruktūros plėtrą, dydžio; 4.1.14. Įstatymo projekto 14 str. išnagrinėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, jos sudėtis, apskaičiavimas, įmokos tarifai. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką sudarys šios dalys:
finansavimas;
infrastruktūros projektavimui, statybai ir (ar) įrengimui finansuoti, būtų apskaičiuojama statinio ar statinio rekonstravimo į pastatą projekte nurodytą pastato (pastatų) bendrąjį plotą padauginant iš savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifo.
Pastato rekonstravimo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dalis būtų apskaičiuojama, rekonstruojamo pastato padidėjusią bendrojo ploto dalį padauginant iš savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto įmokos tarifo. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dalis, skirta žemės paėmimo visuomenės poreikiams finansuoti, būtų apskaičiuojama, žemės paėmimo visuomenės poreikiams reikalingas lėšas proporcingai pagal žemės sklypo (jo dalies) plotą padalinant žemės sklypų savininkams (savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojams), kurių poreikiams teritorijų planavimo dokumente numatyta savivaldybės infrastruktūra ir kuriai pastatyti (įrengti) reikalinga paimti žemę visuomenės poreikiams Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuotų savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus) tvirtins savivaldybės taryba. Teritorijose (zonose) galės būti tvirtinami skirtingi savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifai, diferencijuojant pagal pastatų ir (ar) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį; 4.1.15.
Įstatymo projekto 15 str. numatyti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojai – naujai statomo ir (ar) rekonstruojamo pastato ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą statytojas (vystytojas), išskyrus 15 str. 2, 3 ir 4 d. numatytus atvejus.
2) geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtiems statiniams, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose, kai jų eksploatacijai nereikalinga savivaldybės infrastruktūra, išskyrus vietinės reikšmės kelius;
Tuo atveju, kai statytojo (vystytojo) lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos būtų mažesnės nei sutartyje numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, statytojas (vystytojas) sumokėtų šį skirtumą, kuris būtų apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi;
patvirtintais kriterijais, galės nustatyti kitus nei šio straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka bus nemokama. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūra bus pastatoma ir (ar) įrengiama savivaldybės biudžeto lėšomis;
plėtros įmoka bus grąžinama savivaldybės infrastruktūros plėtros mokėtojui raštu pateikus prašymą savivaldybei. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka bus grąžinama per 3 mėnesius nuo prašymo grąžinti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką pateikimo.
Prašyme bus nurodoma savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią bus sugrąžinama įmokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka;
projekto 16 str. numatytas įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Numatyta, kad:
nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės infrastruktūra būtų laikoma prioritetine;
infrastruktūros plėtrą, galėtų būti keičiama pagal šio įstatymo reikalavimus;
įsigaliojimo pradėję vykdyti savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, neatitinkantys šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, turėtų teisę vykdyti savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas iki 2027 m. rugsėjo 1 d.; 4.2. Įstatymo projekte Nr. 2 numatomi šie esminiai įstatymo nuostatų pakeitimai: 4.2.1. pakoreguotas 2 str.
plėtros teritorijos – savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose išskirtos urbanizuotos ir (ar) urbanizuojamos teritorijos (jų dalys), kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą.”;
iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis prieš tvirtinant teritorijų planavimo dokumentą sudarys teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartį, jeigu šiems sprendiniams įgyvendinti reikalingas žemės sklypų pertvarkymas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams, kitais Vyriausybės nustatytais atvejais. Sprendinių įgyvendinimo sutartis įsigalios patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ir bus skelbiama viešai savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje. Kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniams įgyvendinti bus reikalinga inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros plėtra, planavimo iniciatorius, vadovaudamasis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, įsipareigos sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniais numatomas prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymas, prie savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties bus pateikiamas jos vystymui reikalingas preliminarus lėšų poreikis (6 str.
4 d.); 4.2.3. numatoma, kad savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, atsižvelgiant į rengiamo bendrojo plano mastelį ir pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų nuostatas, nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, išskiriamos urbanizuotos, urbanizuojamos ir neurbanizuojamos teritorijos (arba nurodomos urbanizuotų teritorijų plėtros kryptys), nustatomos prioritetinės plėtros teritorijos ir galimas plėtros mastas, prioritetinės ir kitos galimos veiklos, prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapai (15 str.1 d. 8 p.);
planų uždavinių būtų – nustatyti prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapus (17 str. 6 d. 9 p);
Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas, t. y. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos, savivaldybės prioritetinės infrastruktūros vystymo etapai (18 str. 1 d. 6 p.);
organizatorius nustatys ir pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą (21 str.
3 d.);
būti išnagrinėti ir dokumentų derinimo ar atsisakymo juos derinti išvada pateikta per 20 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 15 darbo dienų, dėl vietovės lygmens – per 10 darbo dienų) nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos (26 str. 2 d.);
dokumento derinimas bus atliekamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, vietovės lygmens – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos. Visos derinimo procedūros bus atliekamos ir sprendimai derinti ar nederinti teritorijų planavimo dokumentą bus paskelbiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas bus suderintas, jeigu jam pritars Teritorijų planavimo komisijos nariai. Jeigu Teritorijų planavimo komisijos narys pagal kompetenciją nepritars pateikto derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, jis nepritarimo motyvus raštu per 5 darbo dienas nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos pateiks Teritorijų planavimo komisijos pirmininkui. Jeigu Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas manys, kad Teritorijų planavimo komisijos nario nepritarimas nebus tinkamai motyvuotas, jis kreipsis į instituciją, delegavusią šį Teritorijų planavimo komisijos narį, prašydamas patvirtinti arba pripažinti nepagrįstais Teritorijų planavimo komisijos nario nepritarimo motyvus.
Institucija, į kurią kreipsis Teritorijų planavimo komisijos primininkas, privalės per 5 darbo dienas nuo tokio kreipimosi gavimo dienos pateikti savo išvadas. Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas, atsižvelgdamas į motyvuotus rašytinius Teritorijų planavimo komisijos narių pasiūlymus galės pratęsti teritorijų planavimo dokumento derinimo terminus, bet ne ilgiau kaip 5 darbo dienas, apie tai pranešdamas planavimo organizatoriui ir Teritorijų planavimo komisijos nariams Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. (26 str. 8 d.);
planavimo organizatoriui nepateikiama išvada ar Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolas dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimo ar atsisakymo jį derinti, laikoma, kad derinanti institucija ar Teritorijų planavimo komisija kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą suderino ir jis gali būti teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai (26 str. 12 d.);
administracijos direktorius savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį planą kartu su šiuose dokumentuose suplanuotai prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai vystyti reikalingu preliminariu lėšų poreikiu teiks tvirtinti savivaldybės tarybai. Savivaldybės bendrasis planas ar savivaldybės dalies bendrasis planas bus patvirtinami ar atsisakoma juos tvirtinti per 20 darbo dienų nuo jų pateikimo tvirtinti dienos (27 str. 3 d.); 4.2.11.
3 d.); 4.2.11. 9 str. numato Įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą:
įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus sprendimu galės būti baigiami rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą; 4.3. Įstatymo projekte Nr. 3. numatomi šie esminiai įstatymo nuostatų pakeitimai:
tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nuostatomis. Objekto statytojui (užsakovui) nutraukus veiklą (bankrutavus), savivaldybės institucija privalo organizuoti kito objekto statytojo (užsakovo) parinkimą geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybai užbaigti.
Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statytojo (užsakovo) veiklos nutraukimo (bankroto) atveju savivaldybės institucijos iniciatyva kitas pradėto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statytojas (užsakovas) turi būti parinktas ne vėliau kaip po 18 mėnesių nuo pradinio objekto statytojo (užsakovo) veiklos nutraukimo (bankroto) momento. (16 str. 2 d.);
nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne paviršinių nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, paviršinių nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, paviršinių nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka ir Civilinio kodekso nuostatomis (16 str. 3 d); 4.3.3.
3 d); 4.3.3. Numatoma, kad:
įsigaliotų 2020 m. lapkričio 1 d.
įstatymo įsigaliojimo pradėta rengti trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo arba paviršinių nuotekų tvarkytojų ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus sprendimu galės būti baigiama rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 4.3.3. Įstatymo projekte numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos rengti trišalės savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo arba paviršinių nuotekų tvarkytojų ir objekto statytojo (užsakovo) sutartys galės būti baigiamos rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą;
šis įstatymo 16 str. 2 d. 30 p. nuostatų pakeitimas: Numatoma, kad viena iš išimtinių savivaldybės tarybos kompetencijų būtų sprendimų dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijų pavedimo savivaldybės administracijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui, išskyrus viešąsias įstaigas, priėmimas;
šis įstatymo 27 str.
8 d. nuostatų pakeitimas: Įstatymo projekte numatoma, jei pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti, ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą būtų nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ būtų pranešama prašymą teikusiam asmeniui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Detalesni įstatymų projektų numatomo teigiamo reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamojo rašto 4 dalyje. Poveikis savivaldybių infrastruktūros plėtrai Įstatymo projekte Nr.
1 siūlomas teisinis reguliavimas tiesiogiai susijęs su siekiu užpildyti esamas infrastruktūros teisinio reguliavimo spragas ir kompleksiškai spręsti infrastruktūros plėtros problemas, infrastruktūros plėtros valdymo ir reguliavimo pagrindus ir nustatyti šiame procese dalyvaujančių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę. Teigiamos pasekmės – siekiama kompleksiškai planuoti savivaldybės infrastruktūros plėtrą, kuriant naują savivaldybės infrastruktūrą ir (ar) didinant (atkuriant) esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus. Neigiamos pasekmės – nenumatomos. Įstatymo projekte Nr. 2 siūlomas sprendimas. Prioritetinės plėtros teritorijos – tai savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose išskirtos urbanizuotos ir (ar) urbanizuojamos teritorijos (jų dalys), kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą. Teigiamos pasekmės – siekiama, kad nauja ir jau esama infrastruktūra bus vystoma kompleksiškai urbanizuotose ir (ar) urbanizuojamose teritorijose. Neigiamos pasekmės – nenumatomos. Įgyvendinant kitų Įstatymo projekto susijusių įstatymų projektus (Nr. 3–5), papildomo poveikio savivaldybių infrastruktūros plėtrai nebus. Poveikis valstybės finansams Įstatymo projekte Nr. 1 numatoma, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo ir (ar) rekonstruojamo pastato ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2–4 d. numatytus atvejus.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo sumoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, išskyrus įstatymo 15 straipsnio 2–4 dalyse nustatytus atvejus, kai ši įmoka nemokama arba nuo jos atleidžiama arba kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimas sudarytoje savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje išdėstytas dalimis, kai infrastruktūros plėtros iniciatorius pateikia rašytinį prašymą savivaldybei dėl įmokos mokėjimo dalimis. Įmoka dalimis turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki statinių statybos užbaigimo (jei statinių statybos užbaigimo procedūros atliekamos atskiriems statiniams – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo). Numatoma, kad prioritetinė savivaldybės infrastruktūra finansuojama iš Programos dalies, kurią sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų ir kitų savivaldybės biudžeto lėšų, privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų ir kituose įstatymuose nustatytų lėšų. Pagal Įstatymo projekto 13 str. 2 d. kompensacijas už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidas savivaldybė privalo išmokėti vieną kartą arba mokėti kasmet ne ilgiau kaip per 5 metus nuo šios savivaldybės infrastruktūros perdavimo valdytojui (valdytojams). 1 pvz., Gulbinų individualių gyvenamųjų namų kvartalo (mikrorajono) infrastruktūros plėtros savikainos preliminarus skaičiavimas. Iš viso su projektavimu numatoma – 52 627 710 eurų (1 624 Eur/arui).
Infrastruktūros įrengimo kaina 1 m², kai užstatymo intensyvumas: 0,2 = 81,093 Eur/m² 0,4 = 40,546 Eur/m² 0,6 = 26,934 Eur/m² 0,8 = 20,273 Eur/m² Pagal Gulbinų mikrorajono infrastruktūros plėtros savikainos preliminarų skaičiavimą, finansinė našta savivaldybei būtų – 52 627 710 Eur (1 624 Eur/arui). Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės būtų atsakingos už prioritetinės infrastruktūros plėtros kompensavimą, o visa įsipareigojimų suma įtakotų savivaldybės ir valdžios sektoriaus skolą, planuodamos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą, savivaldybės turėtų užtikrinti skolos, garantijų bei skolinimosi limitus, nustatytus LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. 2 pvz., daugiau kaip 2,2 km ilgio vienoje judriausių sankryžų Vilniuje bus atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengtas gatvių apšvietimas, viešojo transporto stotelės, atraminės sienutės, vandentiekio, lietaus nuotekų, telekomunikacijų, šviesoforų valdymo tinklai. Po rekonstrukcijos bus užtikrintas sklandesnis ir saugesnis transporto, pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimas Žirnių g. ir Minsko plento kryptimis. Planuojama, kad sankryžos atnaujinimo darbai prasidės 2019 m. vasaros pabaigoje ir tęsis 2019–2020 m. Projekto vertė – apie 30 mln. eurų. Iš jų – daugiau nei 8 mln. eurų projekto įgyvendinimui skirs Vilniaus miesto savivaldybė, o likusius 22 mln. eurų – Vyriausybė. Neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra finansuojama ne iš savivaldybės biudžeto lėšų, o tik iš privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų, Programos dalies, kurią sudaro neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų ir kituose įstatymuose nustatytų lėšų.
Kompensacijos už neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą būtų išmokamos vieną kartą arba būtų mokamos kasmet ne ilgiau kaip 10 metų nuo šios savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams). Teigiamos pasekmės – numatoma efektyvi savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimo sistema, numatanti infrastruktūros plėtros finansavimo ir kompensavimo galimybes. Neigiamos pasekmės – nenumatoma. Įgyvendinant kitų Įstatymo projekto lydimųjų įstatymų projektus (Nr. 2–5), papildomo poveikio valstybės finansams nebus. Poveikis viešojo valdymo sistemai Poveikio viešojo valdymo sistemai nebus. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas Nr. 1 ir susiję įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Aiškus ir skaidrus Įstatymo Nr. 1 ir susijusių įstatymų projektuose nurodytų savivaldybių infrastruktūros plėtros teritorijų nustatymas ir jose taikomas teisinis reglamentavimas mažins korupcijos galimybę. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas Nr. 1 susijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektu Nr. 1 sudaromos palankesnės verslo sąlygos, o jo įgyvendinimas panaikins teisines kolizijas ir spragas. Pvz., šiuo metu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Druskininkų nekilnojamojo turto vystytojai investuoja į infrastruktūros sukūrimą, tačiau išlaidos nekompensuojamos, todėl siūlomas savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokos ir infrastruktūros sukūrimo modelis taikant kompensacinę tvarką nekilnojamojo turto vystytojams yra naudingas.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nekilnojamojo turto vystytojas sukuria naują infrastruktūrą, investuoja į tai savo lėšas. Tuomet pastato nekilnojamąjį turtą prijungia prie sukurtos infrastruktūros ir jį vėliau parduoda. Į nekilnojamojo turto pardavimo kainą įskaičiuoti ir infrastruktūros kaštai. Naujas nekilnojamojo turto vystytojas pastato kitą nekilnojamąjį objektą ar objektus ir prijungia prie tos pačios infrastruktūros. Šio vystytojo nekilnojamasis turtas bus daug pigesnis, nes nereikės įskaičiuoti infrastruktūros kaštų. Tokiu būdu pirmasis vystytojas atsiduria daug prastesnėje konkurencinėje padėtyje, nes priverstas pradavinėti nekilnojamąjį turtą už kainą, kurią sudaro ir infrastruktūros plėtros kaštai. Todėl nekilnojamojo turto vystytojams neapsimoka pirmiems kurti naują infrastruktūrą. Šiuo atveju stabdomas naujos infrastruktūros sukūrimas. Pažymėtina, kad taikant kompensacinį infrastruktūros modelį antrasis nekilnojamojo turto vystytojas, prisijungdamas prie išvystytos infrastruktūros, mokės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką nuo statomų pastatų ploto ir iš tos įmokos per savivaldybės biudžetą, savivaldybės infrastruktūros rėmimo programą ir kitas įstatymuose numatytas lėšas bus padengta dalis pirmojo vystytojo infrastruktūros kaštų. Šiuo atveju išsilygins pirmojo nekilnojamo turto vystytojo ir vėlesnių vystytojų, prisijungusių prie sukurtos infrastruktūros, konkurencinė padėtis.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įmoka būtų vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei mokėtų fizinis ar juridinis asmuo, kita Lietuvos Respublikos ar užsienio organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus) tvirtins savivaldybės taryba. Teritorijose (zonose) galės būti tvirtinami skirtingi savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifai, diferencijuojant pagal pastatų ir (ar) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį. Savivaldybių administracijoms reikės savarankiškai administruoti savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokos surinkimą ir panaudojimą. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokos administravimo sąnaudos bus dengiamos iš savivaldybių infrastruktūros plėtros infrastruktūros įmokų pajamų. Savivaldybės patiriamos infrastruktūros plėtros išlaidos dengiamos iš savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokos. Programai administruoti (įmokų surinkimas, panaudojimas ir ataskaitos apie jų panaudojimą pateikimas) bus skiriama iki 2 procentų prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros lėšų.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros subjektų teisių ir pareigų nustatymas bei savivaldybių infrastruktūros plėtros mechanizmo apibrėžimas turės teigiamą poveikį nekilnojamojo turto vystytojams, kurie galės susigrąžinti dalį investuotų lėšų į savivaldybių infrastruktūros plėtrą, taip pat padidins konkurenciją tarp šio sektoriaus subjektų. Numatomas teisinis reguliavimas nukreiptas į koncentruotą miestų vystymąsi, todėl, manytina, kad bus mažiau chaotiško miestų vystymosi ir plėtros į užmiestį. Įgyvendinus Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatas, bus sukurtas aiškus ir nuoseklus savivaldybių infrastruktūros plėtros teritorijų ir infrastruktūros plėtros subjektų teisių ir pareigų nustatymo šiose teritorijose teisinis reguliavimas. Pažymėtina, kad viename įstatyme aiškiai apibrėžus savivaldybių infrastruktūros plėtros teisinį reglamentavimą, bus išvengta kolizijų su kitais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, užtikrintas sklandus ir skaidrus teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimas. Sukurtas savivaldybių infrastruktūros plėtros taikymo teisinio reguliavimo aiškumas ir apibrėžtumas sudarys palankesnes sąlygas ilgalaikei ir darniai ūkio plėtrai, skatins naujų investicijų pritraukimą ir palankesnes sąlygas verslui. Iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengs įgyvendinamuosius teisės aktus. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, būtina pakeisti šiuos teisės aktus:
taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8. 2.
2Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisykles,
patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 1-226/D1-683. 3. Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 3-453/D1-549. 4. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-636. 5. Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas Nr. 1 ir susiję įstatymų projektai (Nr. 2–5) parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujos Įstatymo projekto Nr. 1 sąvokos ir pakoreguota Įstatymo projekto Nr. 2 sąvoka bei jas apibrėžiantys terminai aprobuoti Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas Nr. 1 ir susiję įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant įtraukti Įstatymo projektą Nr. 1 ir susijusius įstatymų projektus į teisinę sistemą, iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. būtina parengti: 1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų, patirtų projektuojant, statant ir (ar) įrengiant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytą savivaldybės infrastruktūrą, kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką. 3. Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro tvirtinamą savivaldybės infrastruktūros erdvinių duomenų tvarkymo metodiką. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro tvirtinamą leidimų vykdyti žemės kasimo darbus nustatymo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant Įstatymo projektą Nr. 1 ir susijusius įstatymų projektus TIIIS tvarkymui ir susijusių paslaugų teikimui TIIIS reikės 60 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų per metus. Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programai administruoti skiriamos lėšos galėtų būti naudojamos ir savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus darbo užmokesčiui finansuoti. Administracinė našta ūkio subjektams padidės 74 720 Eur, tačiau finansinė našta infrastruktūros plėtotojams labai sumažės, pvz., pagal aukščiau minėtą Gulbinų mikrorajono infrastruktūros plėtros savikainos preliminarų skaičiavimą šio mikrorajono infrastruktūros plėtros kaštai – 52 627 710 Eur (1 624 Eur/arui) būtų padengti. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai buvo derinami su institucijomis ir visuomene bei skelbiami Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „infrastruktūra“,
„teritorijų planavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra. [1]„Infrastruktūros plėtros įmokos modeliavimas pagal įgyvendintus projektus“, LNTPA, 2017 m.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
infrastruktūros plėtros vykdymas“ ir „savivaldybės infrastruktūros plėtros įgyvendinimas“ turėtų būti suvienodintos, nes pagal normų kontekstą jos vartojamos kaip sinonimai. 2. Projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodomų subjektų ratas turėtų būti apibrėžiamas vienodai. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamas savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus apibrėžimas neatitinka projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių organizatoriaus funkcijų vykdymą tais atvejais, kai savivaldybės taryba nėra paskyrusi ar įsteigusi atskiro viešojo juridinio asmens. 4. Diskutuotinas projekto
kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą atsakinga savivaldybė“. Vietoje neaiškios ir neapibrėžtos „atsakomybės“ kategorijos infrastruktūra turėtų būti apibrėžiama konkrečiu teritoriniu arba nuosavybės požymiu. 5. Projekto 2 straipsnio 9 dalyje neaišku, kieno ir kokiu būdu patvirtinti kriterijai turimi omenyje. 6. Vertinant projekto 2 straipsnio
kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms“ darytina išvada, kad pagal projektą visos pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos savaime laikomos prioritetinės plėtros teritorijomis. Abejotina, ar toks buvo projekto rengėjų tikslas, be to, ir pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies apibrėžimą minėtos teritorijos nėra savaime priskiriamos prioritetinės plėtros teritorijoms. 7.
su šio straipsnio turiniu ir projekte įvardinamomis ministerijų funkcijomis. Šio straipsnio pavadinime nurodoma tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencija, tačiau straipsnio tekste minimos ir kitos ministerijos, o projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 6 punkte bei 10 straipsnio 3 punkte nurodoma ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro kompetencija. 8. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta savivaldybės administracijos funkcija – tvirtinti savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą, tuo tarpu 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šį planą tvirtina savivaldybės tarybos sudaroma Komisija. 9. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė tvirtinti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nemokėjimo (atleidimo nuo privalomo pagal įstatymą mokėjimo) kriterijus. Projekto 15 straipsnio 4 dalyje ši nuostata pakartojama įtvirtinant, kad vadovaudamasi savo pačios nustatytais kriterijais savivaldybės taryba gali nustatyti atvejus, kai asmenys atleidžiami nuo nurodytos įmokos, o infrastruktūra tokiu atveju finansuojama biudžeto lėšomis. Pažymime, kad asmenų teisėms ir pareigoms turintys įtakos bei nevienodą asmenų padėtį nustatantys sprendimai turėtų būti priimami tik įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, įstatyme aiškiai apibrėžus tokio sprendimo priėmimo kriterijus. Šie kriterijai įstatyme turėtų būti nustatomi, be kita ko, pagrindžiant, kad tarp asmenų, kurie priimtu sprendimu bus traktuojami nevienodai (vieni iš jų bus biudžeto sąskaitą atleidžiami nuo finansinių prievolių biudžetui), yra objektyviai pagrįstų skirtumų, sąlygojančių jų skirtingą statusą ir skirtingą savivaldos institucijų traktavimą.
Tokia nuomonė grindžiama Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina - Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. šis principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu (pabraukta mūsų) nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokių skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą (2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2017 m. gruodžio 1 d. 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d. nutarimai). Konstitucijos 120 ir 121 straipsniuose yra įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumo principas, apimantis be kita ko išimtinę savivaldybių tarybų kompetenciją sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą, jo sąskaita numatyti mokesčių ir rinkliavų lengvatas. Iš šių nuostatų turėtų būti kildinama ir išimtinė savivaldybių tarybų kompetencija atleisti asmenis ir nuo kitų privalomų mokėjimų (įskaitant ir vertinamu projektu nustatytus). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pati savivaldos teisės prigimtis suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (2012 m. gruodžio 24 d. nutarimas).
Taigi, savivaldybių veiklos savarankiškumą riboja Konstitucija ir įstatymai, o pagal Konstituciją diferencijuotas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų atžvilgiu, taigi ir atleidimo nuo įstatymo nustatytų prievolių principai, turi būti nustatyti įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu, inter alia savivaldybės tarybos sprendimu. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 10 straipsnio 1 punkto nuostatos, leidžiančios be įstatyme įtvirtintų kriterijų susitarti dėl infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo išdėstymo dalimis. Šiuo atveju pažymėtina, kad net nėra aišku, kas savivaldybės vardu priima sprendimą dėl tokio susitarimo. Taip pat pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas prieštarauja kartu su projektu pateiktos Antikorupcinio vertinimo pažymos 1, 5, 6 punktų teiginiams. 10. Projekto 6 straipsnyje nustatomi reikalavimai savivaldybės vyriausiajam inžinieriui, jo funkcijos, tačiau nei projekte, nei galiojančiuose įstatymuose toks pareigūnas nėra apibrėžiamas, nėra nustatyta jo statuso įgijimo tvarka bei šį pareigūną skiriantys subjektai. 11. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje vartojama neapibrėžta ir projekto terminijos neatitinkanti sąvoka „savivaldybės teritorijos inžinierinė infrastruktūra“. 12. Projekto 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojamas neaiškaus turinio, projekte neapibrėžtas terminas
„inžinierinės struktūros įgyvendinimas“. 13. Projekto 6 straipsnio 2 dalies 3
punkte vartojama logikos požiūriu nesuprantama konstrukcija „infrastruktūros <...> atitikimą <...> savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties įgyvendinimui“. 14.
punkte numatoma savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcija – dalyvauti
„Programos lėšų naudojimo Komisijoje“. Toks Komisijos įvardinimas neatitinka
projekto 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte apibrėžtos Komisijos sąvokos bei paskirties. 15. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje nurodomos savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijos, numatytos „kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose inžinierių veiklą“. Kadangi, kaip jau buvo minėta, savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus sąvoka kituose įstatymuose ne tik nėra apibrėžta, bet ir apskritai nėra vartojama, todėl nuoroda į kituose įstatymuose nustatytas jų funkcijas neturi prasmės. 16. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje ir toliau projekte vartojama sąvoka „savivaldybės infrastruktūros valdytojas (valdytojai)“ turėtų būti apibrėžta ir paaiškinta, kadangi kituose įstatymuose ji nėra apibrėžta ir net nėra vartojama. Dėl šios priežasties neturi prasmės ir to paties straipsnio 4 dalies konstrukcija „įstatymų <...> nustatyti savivaldybės infrastruktūros valdytojai“. 17. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta neapibrėžto savivaldybės infrastruktūros valdytojo teisė teikti rekomendacinį pritarimą (ar motyvuotą nepritarimą) dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo. Tuo tarpu projekto 8 straipsnio 1 dalyje iš esmės nustatoma pareiga infrastruktūros valdytojui vadovaujantis šiuo įstatymu bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu šią sutartį sudaryti. Tokia imperatyvi nuostata prieštarauja Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintam sutarties laisvės principui ir praktikoje nesant laisvos savivaldybės infrastruktūros valdytojo valios negalėtų būti taikoma. 18. Projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties nesudarymo sąlyga turėtų būti siejama ne su atitinkamo teritorijų planavimo dokumento neparengimu, o su jo nepatvirtinimu. 19.
savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus apibrėžimas pateiktas projekto 2 straipsnyje, o projekto 9 straipsnyje yra apibrėžiamos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijos, siūlytina atitinkamai koreguoti 9 straipsnio pavadinimą. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto
viešosios įstaigos išimties nustatymas yra perteklinis, nes savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sąvoka su šia išimtimi jau yra apibrėžta projekto 2 straipsnio 1 dalyje. 21. Projekto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte turėtų būti sukonkretinta kam savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius teikia pasiūlymus. 22. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje reikėtų apibrėžti, kokios ir kokiais būdais teisėtai gautos lėšos gali būti Programos lėšomis kartu su infrastruktūros plėtros įmokomis. 23. Projekto 12 straipsnio 3-6 dalyse numatytas tik Programos lėšų dalies iš infrastruktūros plėtros įmokų panaudojimas, tačiau neaišku, kaip ir kokiems tikslams būtų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytos „kitos teisėtai gautos lėšos“. 24. Projekto 13 straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti kas tvirtina (nustato) nurodytą Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodiką ir Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus. 25. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka tik statytojas (vystytojas), statantis pastatą ar rekonstruojantis inžinierinį statinį į pastatą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 dalį pastatas apibrėžiamas kaip „apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos“. Pagal šį apibrėžimą pastatu nebūtų laikomos automobilių stovėjimo aikštelės, prekių ar medžiagų sandėliavimo aikštelės, atviri sporto ir pramogų kompleksai ar aikštynai.
Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto tikslus, tokių objektų statytojai (vystytojai) neturėtų mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos taip pat, kaip ir statinių statytojai (vystytojai). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 8 straipsnio 7 dalis, siejanti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties galiojimą tik su šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymu, laikytina pertekline ir netikslia, nes sutarties galiojimas apibrėžiamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose sutarčių sudarymą bei šioms nuostatoms neprieštaraujančiose sutarčių sąlygose, o projekto 8 straipsnio 8 ir 10-12 dalyse yra numatyta galimybė sutartį nutraukti
Kabišaitis S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Audito komitetas
2019-11-20
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Petras Gražulis, Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, vyriausioji specialistė Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo klausimų vyresnioji patarėja Algė Staniūnaitė-Tonkich, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyriausioji specialistė Lina Masliukienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis, Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Gintaras Radavičius, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertė Neringa Pažūsienė, VšĮ Investuok Lietuvoje Infrastruktūros sprendimų komandos vadovas Gerardas Višinskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamas savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus apibrėžimas neatitinka projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių organizatoriaus funkcijų vykdymą tais atvejais, kai savivaldybės taryba nėra paskyrusi ar įsteigusi atskiro viešojo juridinio asmens. Pritarti 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
132445
<...>
Projekte vartojamos sąvokos „savivaldybės infrastruktūros plėtros vykdymas“ ir „savivaldybės infrastruktūros plėtros įgyvendinimas“ turėtų būti suvienodintos, nes pagal normų kontekstą jos vartojamos kaip sinonimai. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodomų subjektų ratas turėtų būti apibrėžiamas vienodai. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
78 Diskutuotinas projekto 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytas apibrėžiamos infrastruktūros požymis „už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą atsakinga savivaldybė“. Vietoje neaiškios ir neapibrėžtos
„atsakomybės“ kategorijos infrastruktūra turėtų būti apibrėžiama konkrečiu
teritoriniu arba nuosavybės požymiu. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 Projekto 2 straipsnio 9 dalyje neaišku, kieno ir kokiu būdu patvirtinti kriterijai turimi omenyje. Pritarti Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 Vertinant projekto 2 straipsnio 9 dalies loginę konstrukciją „pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms“ darytina išvada, kad pagal projektą visos pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos savaime laikomos prioritetinės plėtros teritorijomis. Abejotina, ar toks buvo projekto rengėjų tikslas, be to, ir pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies apibrėžimą minėtos teritorijos nėra savaime priskiriamos prioritetinės plėtros teritorijoms. Pritarti Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-07-163 I Projekto
įvardinamomis ministerijų funkcijomis.
Šio straipsnio pavadinime nurodoma tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencija, tačiau straipsnio tekste minimos ir kitos ministerijos, o projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 6 punkte bei 10 straipsnio 3 punkte nurodoma ir
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12162 Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta savivaldybės administracijos funkcija
Pasiūlymas:
įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės administracija:
1) organizuoja savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal savivaldybės ir
(ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapus;
2) tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą (toliau – priemonių planas);
3) 2) teikia suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros erdvinius duomenis TIIIS ir užtikrina erdvinių duomenų tvarkymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;
4) 3) išduoda leidimus vykdyti žemės kasimo darbus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą
(toliau – priemonių planas), Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos (toliau – Programa) lėšų panaudojimo planą ir ataskaitą;“ Dėl įstatymo projekto 12 straipsnio 6 dalies pakeitimo žr. 13 Audito komiteto pasiūlymą. 9.
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10152146 Projekto
savivaldybės tarybos teisė tvirtinti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nemokėjimo (atleidimo nuo privalomo pagal įstatymą mokėjimo) kriterijus. Projekto 15 straipsnio 4 dalyje ši nuostata pakartojama įtvirtinant, kad vadovaudamasi savo pačios nustatytais kriterijais savivaldybės taryba gali nustatyti atvejus, kai asmenys atleidžiami nuo nurodytos įmokos, o infrastruktūra tokiu atveju finansuojama biudžeto lėšomis. Pažymime, kad asmenų teisėms ir pareigoms turintys įtakos bei nevienodą asmenų padėtį nustatantys sprendimai turėtų būti priimami tik įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, įstatyme aiškiai apibrėžus tokio sprendimo priėmimo kriterijus. Šie kriterijai įstatyme turėtų būti nustatomi, be kita ko, pagrindžiant, kad tarp asmenų, kurie priimtu sprendimu bus traktuojami nevienodai (vieni iš jų bus biudžeto sąskaitą atleidžiami nuo finansinių prievolių biudžetui), yra objektyviai pagrįstų skirtumų, sąlygojančių jų skirtingą statusą ir skirtingą savivaldos institucijų traktavimą. Tokia nuomonė grindžiama Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina - Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. šis principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu (pabraukta mūsų) nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokių skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą (2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2017 m. gruodžio 1 d. 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d. nutarimai).
Konstitucijos 120 ir 121 straipsniuose yra įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumo principas, apimantis be kita ko išimtinę savivaldybių tarybų kompetenciją sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą, jo sąskaita numatyti mokesčių ir rinkliavų lengvatas. Iš šių nuostatų turėtų būti kildinama ir išimtinė savivaldybių tarybų kompetencija atleisti asmenis ir nuo kitų privalomų mokėjimų (įskaitant ir vertinamu projektu nustatytus). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pati savivaldos teisės prigimtis suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (2012 m. gruodžio
riboja Konstitucija ir įstatymai, o pagal Konstituciją diferencijuotas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų atžvilgiu, taigi ir atleidimo nuo įstatymo nustatytų prievolių principai, turi būti nustatyti įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu, inter alia savivaldybės tarybos sprendimu. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 10 straipsnio 1 punkto nuostatos, leidžiančios be įstatyme įtvirtintų kriterijų susitarti dėl infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo išdėstymo dalimis. Šiuo atveju pažymėtina, kad net nėra aišku, kas savivaldybės vardu priima sprendimą dėl tokio susitarimo. Taip pat pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas prieštarauja kartu su projektu pateiktos Antikorupcinio vertinimo pažymos 1, 5, 6 punktų teiginiams. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, savivaldybės investuotojų pritraukimui gali taikyti šias savivaldybių kompetencijai priskirtas mokesčių lengvatas: žemės mokesčio, žemės nuomos, nekilnojamojo turto, nekilnojamojo turto nuomos ir vietinių rinkliavų. Savivaldybių tarybos turi teisę mažinti minėtus mokesčius arba nuo jų atleisti investuotojus savo biudžeto sąskaita.
Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte įtvirtinta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija priimti sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Ši teisė, nedetalizuojant konkrečių kriterijų, realizuojama specialiuose įstatymuose, pavyzdžiui Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. Pastebėtina, kad Valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2017-P-20-6-16 „Valstybės institucijų ir įstaigų veiksmai pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas“ konstatavo, kad geraisiais praktikos pavyzdžiais laikytini atvejai, kuomet siekdamos didesnio lengvatų taikymo efektyvumo, savivaldybės turi patvirtintas lengvatų taikymo tvarkas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina nepritarti pateiktai pastabai, tačiau atsižvelgiant į 36 Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą, patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 15 straipsnio 4 dalį, numatant savivaldybių tarybų pareigą nustatyti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos tvarką, kurioje turės būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis subjektai galėtų būti atleisti nuo plėtros įmokos mokėjimo ir (arba) įmoką mokėti dalimis. Žr. 2 ir 17 Audito komiteto pasiūlymus. 10.
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-166 Projekto 6 straipsnyje nustatomi reikalavimai savivaldybės vyriausiajam inžinieriui, jo funkcijos, tačiau nei projekte, nei galiojančiuose įstatymuose toks pareigūnas nėra apibrėžiamas, nėra nustatyta jo statuso įgijimo tvarka bei šį pareigūną skiriantys subjektai. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto
neatitinkanti sąvoka „savivaldybės teritorijos inžinierinė infrastruktūra“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23 Projekto
neapibrėžtas terminas „inžinierinės struktūros įgyvendinimas“. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23 Projekto
konstrukcija „infrastruktūros <...> atitikimą <...> savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties įgyvendinimui“. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25 Projekto
funkcija – dalyvauti „Programos lėšų naudojimo Komisijoje“. Toks Komisijos įvardinimas neatitinka projekto 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte apibrėžtos Komisijos sąvokos bei paskirties. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto
funkcijos, numatytos „kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose inžinierių veiklą“. Kadangi, kaip jau buvo minėta, savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus sąvoka kituose įstatymuose ne tik nėra apibrėžta, bet ir apskritai nėra vartojama, todėl nuoroda į kituose įstatymuose nustatytas jų funkcijas neturi prasmės. Pritarti 16.
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24 Projekto
infrastruktūros valdytojas (valdytojai)“ turėtų būti apibrėžta ir paaiškinta, kadangi kituose įstatymuose ji nėra apibrėžta ir net nėra vartojama. Dėl šios priežasties neturi prasmės ir to paties straipsnio 4 dalies konstrukcija
„įstatymų <...> nustatyti savivaldybės infrastruktūros valdytojai“. Pritarti
Pasiūlymas:
įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės infrastruktūros valdytojas – savivaldybės institucija, savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais kiti juridiniai asmenys, patikėjimo ar nuosavybės teise valdantys ir naudojantys savivaldybės infrastruktūrą.“
suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Projekto
valdytojo teisė teikti rekomendacinį pritarimą (ar motyvuotą nepritarimą) dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo. Tuo tarpu projekto 8 straipsnio 1 dalyje iš esmės nustatoma pareiga infrastruktūros valdytojui vadovaujantis šiuo įstatymu bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu šią sutartį sudaryti. Tokia imperatyvi nuostata prieštarauja Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintam sutarties laisvės principui ir praktikoje nesant laisvos savivaldybės infrastruktūros valdytojo valios negalėtų būti taikoma. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23 Projekto
nesudarymo sąlyga turėtų būti siejama ne su atitinkamo teritorijų planavimo dokumento neparengimu, o su jo nepatvirtinimu. Pritarti 19.
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-16 9I 10I Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus apibrėžimas pateiktas projekto 2 straipsnyje, o projekto 9 straipsnyje yra apibrėžiamos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijos, siūlytina atitinkamai koreguoti 9 straipsnio pavadinimą. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 10 straipsnio pavadinimo. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 9 straipsnio 1 dalyje viešosios įstaigos išimties nustatymas yra perteklinis, nes savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sąvoka su šia išimtimi jau yra apibrėžta projekto 2 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21 Projekto
infrastruktūros plėtros organizatorius teikia pasiūlymus. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto
gautos lėšos gali būti Programos lėšomis kartu su infrastruktūros plėtros įmokomis. Pritarti Žr. 12 Audito komiteto pasiūlymą. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto
infrastruktūros plėtros įmokų panaudojimas, tačiau neaišku, kaip ir kokiems tikslams būtų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytos „kitos teisėtai gautos lėšos“. Pritarti Žr. 9, 10 ir 12 Audito komiteto pasiūlymus. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto
Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodiką ir Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus. Pritarti Žr. 15 Audito komiteto pasiūlymą. 25.
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto
įmoką moka tik statytojas (vystytojas), statantis pastatą ar rekonstruojantis inžinierinį statinį į pastatą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo
didžiausią dalį sudaro patalpos“. Pagal šį apibrėžimą pastatu nebūtų laikomos automobilių stovėjimo aikštelės, prekių ar medžiagų sandėliavimo aikštelės, atviri sporto ir pramogų kompleksai ar aikštynai. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto tikslus, tokių objektų statytojai (vystytojai) neturėtų mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos taip pat, kaip ir statinių statytojai (vystytojai). Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ „Investuok Lietuvoje“,
21 Argumentai: Pasiūlymas dėl 15 straipsnio 1 dalies punktas aktualus dėl laisvųjų ekonominių zonų (toliau – LEZ) ir pramonės parkų (toliau – PP) teritorijų, kadangi jų vystymas yra skatinamas ir jose sudarytos palankiausios sąlygoms investicijoms pritraukti. LEZ ir PP laikomi valstybei svarbiais projektais, tačiau patys investuotojai ir jų statiniai neturi valstybei svarbių projektų statuso, todėl jie negalėtų pasinaudoti 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte valstybei svarbių projektų statiniams nustatyta išimtimi. Šiuo metu LEZ investuotojai, kai atitinka nustatytas sąlygas, yra atleisti nuo dalies mokesčių mokėjimo (pvz., nuo pelno mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčių). Todėl savivaldybės infrastruktūros įmoka šiose teritorijose reikštų naują mokestį, kuris tarptautiniame kontekste pablogintų Lietuvos galimybes konkuruoti dėl investicijų pritraukimo.
Kiekvienai Lietuvoje įsteigtai laisvajai ekonominei zonai yra priimtas atskiras įstatymas, kuriame nustatyta, kad jos ribos nustatomos Vyriausybės. Investicijų įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalies
turi būti nustatytos Vyriausybės. Taigi bus aiškiai apibrėžtos LEZ ir PP (įsteigtų laikantis Investicijų įstatymo 9¹straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimo) teritorijos, kuriose galios absoliutus atleidimas nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo. Pasiūlymas: Siūlome 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) valstybei svarbaus projekto statiniui
(statiniams) ar statiniui (statiniams) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribos nustatytos Vyriausybės;“ Pritarti Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pasiūlymui, savivaldybės turės kompensuoti savivaldybės infrastruktūros iniciatoriaus patirtas išlaidas LEZ ir PP teritorijose, jeigu tokios teritorijos bus pripažintos prioritetinėmis savivaldybės tarybos sprendimu, o už tokias teritorijas ir jose esančius statinius nebus mokamos infrastruktūros plėtros įmokos. 2. N. Danielienė-Tsebriy, 2019-10-22
<...>
dalies. Prioritetine savivaldybės infrastruktūra neturėtų būti pripažįstama VISA Savivaldybės bendrajame plane sustatyta pramonės ir sandėliavimo teritorija. O jei taip, infrastruktūros įrengimui tokiose teritorijose turėtų būti skiriamos IR Valstybės lėšos – nes tai priemonė bendram valstybės pramoniniam-gamybiniam potencialui pakelti, o ne tik konkrečios savivaldybės. Beje, jei teisingai skaitau, investuotojas iš pradžių sumoka (ar bent jam apskaičiuojama) infrastruktūros mokestį, o paskui Savivaldybė 100 proc. gražiną investuotojui tik tą jo patirtų lėšų dalį, kuri viršijo sumokėtą (apskaičiuotą) įmoką?
Čia taip neaiškiai suformuluota – koją galima nusilaužti. Tada būtų logiškiau.
dalies 5 punkto: jei tvirtinami Savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planai, tai juk turėtų būti aptarta ir tų priemonių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas), rengiant stebėsenos ataskaitas; Ar užtenka tik pavadinimo - ataskaita?
dalies 3 punkto: siūlyčiau įterpti žodžių junginį dėl teritorijų planavimo dokumentų būtinumo (nes ne visada jie reikalingi – daug ką galima išspręsti techniniais projektais (išskyrus servitutus, žemės poėmį visuomenės naudai, apsaugos zonas ir pan.), nes esant siūlomai formuluotei, mes turėsime reikalauti, kad investuotojai rengtų iš pradžių teritorijų planavimo dokumentus, o paskui – techninius projektus: „3) siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą, jei tokiai infrastruktūrai įrengti būtina rengti teritorijų planavimo dokumentus.“...
dalies.
Ar būtina smulkiai vardinti, kokių duomenų negalima skelbti
„Infostatyboje“ – ar nepakaktų nuorodos į Asmens duomenų įstatymą ar kt.
teisės aktą?
galiojimas“ gali būti suprantama ir kaip Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punktas, nustatantis, kad „Statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas: 2) viešojo administravimo subjekto, išdavusio šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu šiais atvejais: jeigu, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą; jeigu buvo pakeisti žemės sklypo matmenys jį padalijant į atskirus žemės sklypus, sujungiant žemės sklypus, atlikus žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) ir dėl to pažeidžiami leidžiami žemės sklypo užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai; statytojo (užsakovo) prašymu; Gal tokiu atveju turėtų būti papildyta 8 straipsnio 9 dalis, kurioje kalbama apie sutarties KEITIMĄ?
dalies (tas pats ir 13 straipsnio 3 dalyje) praleistas žodis „savivaldybės“.
Turėtų būti „... paskelbia savivaldybės interneto svetainėje“.
dalies: man neaišku, ar infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšos bus kompensuojamos VISOS, ar tik skirtumas tarp jo patirtų išlaidų ir įmokos dydžio, kurį investuotojas turėtų sumokėti savivaldybei dėl (esamos?) infrastruktūros?
dalies 1 punkto: SI plėtros įmokos nemokama „1) valstybės svarbaus projekto statiniui (statiniams)“: Manyčiau, jei tai valstybei svarbūs projektai, tai valstybė turėtų prisidėti ir savo lėšomis. Apsispręsti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“,
1 Visų pirma norime atkreipti dėmesį, kad šiuo metu vyksta strateginio planavimo ir biudžeto planavimo pertvarka. Pertvarkos tikslas – integruoti strateginio, teritorinio ir biudžeto planavimo procesus į vieną sistemą, kuri bus reglamentuojama Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu (SVĮ) ir lydinčiaisiais teisės aktais. SVĮ projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė planuoja teikti Seimui šį rudenį. SVĮ tikslas, kaip ir Projekto, yra taip pat užtikrinti darnią, koordinuotą ir efektyvią viešų paslaugų ir infrastruktūros plėtros planavimo, valdymo ir finansavimo sistemą. Kartu su SVĮ projektu Seimui bus teikiamas didelis kitų teisės aktų pakeitimų paketas, siekiant išvengti konfliktinių ar besidubliuojančių nuostatų dėl planavimo. Manome, kad Projektas turi derėti su SVĮ projektu ir nekartoti nuostatų, bei juolab neprieštarauti joms. Deja, bet Projektu bandoma gerinti planavimo procesus savivaldybėse ne per strateginio planavimo ir valdymo procesus ir jų reglamentavimą, o per teritorinio planavimo procesus ir jų reglamentavimą, kas neatitinka šiuo metu Vyriausybės rengiamų SVĮ ir kitų įstatymų pakeitimų projektų. Be to, SVĮ reglamentuos planavimo, įgyvendinimo ir finansavimo tvarką, kai viešosios savivaldybių infrastruktūros plėtrą finansuoja valstybė (dotacijos), todėl siūlome aiškiai nustatyti, kad Projekto nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai viešoji infrastruktūra finansuojama savivaldybės ir /ar privačiomis lėšomis. Taip pat norėtume pažymėti, kad darbų įsigijimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, todėl Projekto nuostatos neturi prieštarauti šio įstatymo nuostatoms.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlome Projekto 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„Šis įstatymas reglamentuoja inžinierinės
savivaldybės infrastruktūros plėtrą ir jos planavimą, įgyvendinimą, finansavimą ir nustato savivaldybės infrastruktūros, finansuojamos savivaldybės biudžeto ir privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų, plėtroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja strateginį planavimą, biudžeto, viešųjų investicijų planavimą, viešųjų pirkimų vykdymo ir sandorių tarp viešojo ir privataus sektorių reglamentuojantys teisės aktai“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariant VšĮ
„Centrinė projektų valdymo agentūra“ pastabai, kad įstatymo projektu siūlomas
reglamentavimas kuriant savivaldybės infrastruktūrą turi būti taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja viešųjų investicijų planavimą, viešųjų pirkimų vykdymą ir sandorių sudarymą tarp viešojo ir privataus sektorių reglamentuojantys teisės aktai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį. Žr. 5 Audito komiteto pasiūlymą. 2. VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“,
3 N Atsižvelgiant į tai, kad socialinės infrastruktūros, kaip ji yra apibrėžta Projekte, statybos darbų įsigijimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, o kompleksinių veiklų (statybos darbų, priežiūros ir pan.) įsigijimą – Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas, siūlome išbraukti Projekto 2 straipsnio 5 ir 8 dalį, paliekant tik Inžinerinės savivaldybės infrastruktūros sąvoką (atitinkamai Projekte tikslinti sąvokas). Taip pat siekiant išvengti skirtingo teisės aktų normų interpretavimo, siūlome Projekto 1 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3.
Šis įstatymas netaikomas socialinės savivaldybių infrastruktūros, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą atsakinga savivaldybė, planavimui, įgyvendinimui ir finansavimui“. Pritarti iš dalies Argumentai: Audito komitetas pateikė pasiūlymą, kuriuo pasiūlė patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį nustatant, kad socialinės savivaldybės infrastruktūros plėtra įgyvendinama vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo, Investicijų įstatymo arba Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties netikslinga išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 ir 8 dalyse apibrėžtų sąvokų. Žr. 5 Audito komiteto pasiūlymą. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
1 Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sąvoka nustato, kad juo gali būti savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas ir (ar) paskirtas viešasis juridinis asmuo, išskyrus viešąsias įstaigas, organizuojantis ir šiame įstatyme nustatytais atvejais įgyvendinantis savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Pagal Projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu savivaldybės taryba nėra įsteigusi ir (ar) paskyrusi viešojo juridinio asmens (išskyrus viešąją įstaigą), vykdančio savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas, jo funkcijas vykdo savivaldybės administracija. Manome, kad minėtos Projekto nuostatos tarpusavyje nedera. Be to, lieka neaišku, ar savivaldybės administracijai savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijoms vykdyti yra būtinas atitinkamas savivaldybės tarybos sprendimas. Atsižvelgdami į tai, siūlome šias nuostatas suderinti. Pritarti
4Lietuvos savivaldybių asociacija,
2 N Įvesti sąvoką „savivaldybės infrastruktūros valdytojas“, kadangi sąvokos nebuvimas pažeistų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. – aiškumo principas (2 str.).
Problema: Projekte nėra apibrėžta savivaldybės infrastruktūros valdytojo sąvoka. Pagrindimas: Projektu nenustatant savivaldybės infrastruktūros valdytojo sąvokos, egzistuoja teisinis neapibrėžtumas dėl to, koks subjektas gali būti laikomas savivaldybės infrastruktūros valdytoju. Taip yra pažeidžiamas aiškumo principas (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p.). Pavyzdžiui, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 5 str. 1 d. yra nurodyta, kad laisvosios ekonominės zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei jos prašymu, o šio įstatymo 21 str. 2 d. pažymi, kad statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys valstybės (savivaldybės) nuosavybe, gali būti išnuomoti, perduoti naudotis panaudos pagrindais arba parduoti zonos valdymo bendrovei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tik nustačius savivaldybės infrastruktūros valdytojo apibrėžimą bus galima suprasti, ar tokie subjektai, kaip laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, gali būti laikomi savivaldybės infrastruktūros valdytojais. Siūlymas: Kaip pavyzdį naudojant Geležinkelio transporto kodeksą, papildyti Projekto 2 str. tokiu paragrafu: „Savivaldybės infrastruktūros valdytojas – juridinis asmuo, įskaitant laisvosios ekonominės zonos valdymo bendroves, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas ar fizinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantys ar valdysiantys savivaldybių infrastruktūrą“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Žr. pasiūlymą prie 16 Teisės departamento pastabos. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija,
3 Papildyti apibrėžimą „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka“ tam, kad papildymas atitiktų racionalumo ir proporcingumo kriterijus.
Nuostata: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka fizinis ar juridinis asmuo, kita Lietuvos Respublikos ar užsienio organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra.“ Problema: Projekte nėra numatyta kokio subjekto vardu yra pateikiamas prašymas gauti infrastruktūros statybą leidžiantį dokumentą. Pagrindimas: Projekte įtvirtinus tai, kad infrastruktūros statybą leidžiantis yra išduodamas savivaldybės vardu, pabaigus infrastruktūros statybas nuosavybės teisė į infrastruktūrą pereitų tiesiai savivaldybei, remiantis Civilinio kodekso 4.47 str. 4 p. Siūlymas: Pakeisti 2 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka fizinis ar juridinis asmuo, kita Lietuvos Respublikos ar užsienio organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti bei pateikus prašymą savivaldybės vardu gauti infrastruktūros statybą leidžiantį dokumentą teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra.“
pagrindiniame komitete
6Finansų ministerija,
8 <...> SIPĮ projekto ir Įstatymų projektų nuostatos, reglamentuojančios socialinės infrastruktūros sukūrimą (įrengimą), galėtų būti geriau suderintos su galiojančiais teisės aktais – Investicijų įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ir (ar) Koncesijų įstatymu, nes: 1.
Socialinė infrastruktūra nesusijusi su privačių nekilnojamojo turto investuotojų poreikiais, todėl neturėtų būti vystoma sudarant infrastruktūros plėtros sutartis, inicijuojamas privačių plėtros iniciatorių. 2. Investicijų įstatymas numato galimybę vystyti socialinę infrastruktūrą privataus juridinio asmens iniciatyva, tačiau nesuteikia teisės statyti objektus. Jei savivaldybė pritartų privataus juridinio asmens iniciatyvai kurti savivaldybės poreikiams reikalingą infrastruktūrą, tokios infrastruktūros statytojas turėtų būti atrenkamas skaidriai, t. y. vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo arba Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka. 3. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 punktu, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimui arba nuomai taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka[¹], o planuojamas turtas turi būti įsigyjamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų įstatymas reglamentuoja tik prekių įsigijimą išsimokėtinai, tačiau nenumato nesamo nekilnojamojo daikto ar paslaugų pirkimo išsimokėtinai. Finansų ministerija, įvertinusi Institucijų atstovų susitikimo metu išsakytas nuomones ir pastebėjimus, įžvelgia galimą riziką, kad pagal parengtą SIPĮ projektą galėtų susidaryti ydinga praktika savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui savarankiškai spręsti dėl konkrečių teisės aktų taikymo.
<...>
<...> manome kad būtų tikslinga svarstyti galimybę parengtą SIPĮ projektą suderinti su Viešųjų pirkimų įstatymu, Koncesijų įstatymu, Investicijų įstatymu arba atsisakyti socialinės savivaldybės infrastruktūros sukūrimo reglamentavimo SIPĮ projekte. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. 5 Audito komiteto pasiūlymą. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija,
9 Pakeisti sąvoką „prioritetinė savivaldybės infrastruktūra“, kadangi dabartinis apibrėžimas nėra galimas įgyvendinti dėl Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. bei Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 13 d. (2 str. 9 d.). Nuostata: „Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“ Problema: Projekto
planavimo įstatymo 2 str. 13 d. Pagrindimas: Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 13 d. nustatyta, kad: „Prioritetinės plėtros teritorijos – savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose išskirtos urbanizuojamos teritorijos, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą.“ Teritorijų planavimo įstatymas apibrėžia, kas turi būti laikoma prioritetinės plėtros teritorija, suteikiant teisę savivaldybėms pačioms apsispręsti, kokių tipų teritorijos turi būti laikomos prioritetinės plėtros teritorijomis. Projekte numatyta nuostata paneigia taisyklę, kad prioritetus nusistato kiekviena savivaldybė atskirai. Be to, Projekto 2 str. 9 d. numatytas apibrėžimas pažeistų Vyriausybės programos
tobulinti ryšių ir transporto paslaugas bei infrastruktūrą atsižvelgiant į konkrečios vietovės poreikius. Projekto 2 str. 9 d. iš esmės sukurtų prielaidas savivaldybių biudžetų sąskaita įrengti infrastruktūrą bet kurioje pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje.
Tai pareikalautų neproporcingų savivaldybių išlaidų ir būtų didinami savivaldybės įsiskolinimai, pažeidžiant Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. Pastebėtina, kad savivaldybių biudžetai yra riboti, todėl bet kokių papildomų išlaidų finansavimo šaltiniai, neskaitant pačių savivaldybių biudžetų, turi būti aiškiai įvardinti Projekte. Fiskalinės drausmės pažeidimai taip pat aptarti šio rašto 6, 12 ir 15 dalyje. Siūlymas Nr. 1: Pakeisti sąvoką prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, apibrėžime nurodant, kad pramonės ir sandėliavimo objektų bei kitos teritorijos turi būti laikomos prioritetinėmis tik, kai yra užtikrinti centrinės valdžios finansavimo mechanizmai. Projekto 2 str. 9 d. išdėstyti taip: „Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų bei kitoms teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra, kuriai yra suteikiamas centrinės valdžios (Vyriausybės ar atskirų ministerijų) finansavimas.“ Siūlymas Nr. 2: Panaikinti Projekto 2 str. 9 d. minimas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas ir išdėstyti Projekto 2 str. 9 d. taip:
„Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra –
savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“ Pritarti Argumentai:
Komitetas pritaria 2 Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymui. Žr.
Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 8. Lietuvos savivaldybių asociacija,
9 Įvardinti infrastruktūros pripažinimo prioritetine infrastruktūra kriterijus. Nuostata: „Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra
Problema: Projekte nėra nustatyti infrastruktūros pripažinimo prioritetine infrastruktūra kriterijai. Projekte iš esmės nurodoma, kad kiekviena savivaldybė turės pasirengti atskirą kriterijų paketą. Pagrindimas: Projekto 2 str. 9 d. ir 4 str. 2 d. yra numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijus tvirtina savivaldybės taryba, t. y. kad pačios savivaldybės nusistato taikomus kriterijus. Nei viename iš Projekto straipsnių nėra nustatyta, koks subjektas rengia tokius kriterijus. Be to, nėra nustatyta, ar centrinė valdžia parengs kriterijų nustatymo metodiką, kuria kriterijų rengėjai privalės vadovautis. Jeigu centrinė valdžia nerengs kriterijų nustatymo metodikos, tokiu atveju kiekviena atskira savivaldybė turės skirtingus kriterijus. Jeigu centrinė valdžia rengs kriterijų nustatymo metodiką, tokiu atveju bus svarbu kriterijų nustatymo metodika nepažeisti savivaldybių savarankiškumo ir laisvo veikimo principo, numatyto Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 2 d. Teisėkūros pagrindų įstatymo
aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Projekte egzistuojantis neaiškumas neatitinka šio principo.
Todėl būtina jau Projekte įvardinti infrastruktūros pripažinimo prioritetine infrastruktūra kriterijus, kad kiekviena savivaldybė žinotų, kokiais kriterijais ji privalės vadovautis nustatant prioritetinę infrastruktūrą ir keičiant teritorijų planavimo dokumentus, kuriuos pakeisti užtruks gana ilgą laiko tarpą (apie vienerius metus). Siūlymas: Projekte įvardinti infrastruktūros pripažinimo prioritetine infrastruktūra kriterijus, taikomus visoms savivaldybėms. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į savivaldybių ekonominio pajėgumo skirtumus, manytina netikslinga įstatymo projekte įtvirtinti bendrų savivaldybių infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijų. Įstatymo projekte siūlytina nustatyti, kad savivaldybės tarybos tvirtina kriterijus, kuriais remiantis savivaldybės infrastruktūra būtų pripažįstama prioritetine. Taip būtų užtikrinti Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti vietos savivaldos savarankiško ir laisvo veikimo principai, atsižvelgiant į skirtingus savivaldybių poreikius dėl infrastruktūros plėtros. Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą. 9. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-09-113 Nurodyti visas Projekte numatytas Aplinkos ministerijos funkcijas bei patikslinti Geodezijos ir kartografijos įstatymą, jame nustatant Aplinkos ministerijos funkcijas, susijusias su Projektu (3 str.) Nuostata:
„Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijomis
rengia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, formuoja šiame įstatyme nurodytos suprojektuotos savivaldybės infrastruktūros erdvinių duomenų tvarkymo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – TIIIS) valstybės politiką ir planuoja susijusių paslaugų teikimui TIIIS lėšas.“ Problema: Projekto 3 str. nėra pilnai išvardintos Aplinkos ministerijos funkcijos bei dalis išvardintų funkcijų turėtų būti perkeltos į Geodezijos ir kartografijos įstatymą.
Pagrindimas: Geodezijos ir kartografijos įstatymas nustato geodezijos ir kartografijos darbus, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros paskirtį, valstybinius georeferencinių erdvinių duomenų rinkinius, georeferencinio pagrindo kadastro paskirtį, jo steigimo ir tvarkymo principus, geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos nuosavybės teises, valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat asmenų, kurių veikla Lietuvos Respublikoje susijusi su geodezijos ir kartografijos darbais, pagrindines teises ir pareigas geodezijos ir kartografijos srityse. Tuo pagrindu, būtent Geodezijos ir kartografijos įstatyme turi būti nustatyta, kad Aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijomis formuoja Projekte nurodytos suprojektuotos savivaldybės infrastruktūros erdvinių duomenų tvarkymo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (TIIIS) valstybės politiką ir planuoja susijusių paslaugų teikimui TIIIS lėšas.
Taip pat, Projekto 3 str. nėra pilnai išdėstytos Aplinkos ministerijos funkcijos nustatytos Projekte, t. y. tai, kad Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką savivaldybės infrastruktūros plėtros srityje ir koordinuoja pagal Projektą rengiamų teisės aktų įgyvendinimą. Siūlymas: Pakeisti Projekto 3 str. ir jį išdėstyti šitaip: „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijomis rengia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, koordinuoja jų įgyvendinimą ir formuoja valstybės politiką savivaldybės infrastruktūros plėtros srityje formuoja šiame įstatyme nurodytos suprojektuotos savivaldybės infrastruktūros erdvinių duomenų tvarkymo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – TIIIS) valstybės politiką ir planuoja susijusių paslaugų teikimui TIIIS lėšas.“
straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos nustato, kad savivaldybės administracija tvirtina Priemonių planą, tačiau pagal Projekto 12 straipsnio
dviprasmybių, siūlytina minėtas Projekto nuostatas suderinti. Pritarti Argumentai: Žr. pasiūlymą prie 8 Teisės departamento pastabos. 11. VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“,
13 Savivaldybių infrastruktūra planuojama vadovaujantis strateginio planavimo dokumentais – regionų plėtros planais, savivaldybių strateginiais planais.
Būtent strateginio valdymo proceso formate savivaldybės turi vertinti infrastruktūros poreikius ir paklausą, viešųjų paslaugų paklausą, o taip pat finansines galimybes finansuoti tokią infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad strateginio planavimo procese yra nustatomi plėtros prioritetai t.y. prioritetinė infrastruktūra, o lėšos infrastruktūrai planuojamos ne teritorinės plėtros dokumentuose, o strateginio planavimo dokumentuose, kurie yra pagrindas savivaldybių biudžeto planavimui ir naudojimui. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti Projekto 5 straipsnio 1 ir 3 dalis. Pritarti iš dalies Argumentai:
Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio
ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose išskirtos urbanizuotos teritorijos, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą. Įstatymo projekto 5 straipsnis reglamentuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijos planavimą. Tuo tarpu įstatymo projekto 11 straipsnis reglamentuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimą, kuris remiantis Vietos savivaldos įstatymo 10⁴ straipsniu yra vykdomas atsižvelgiant į patvirtintus savivaldybės strateginio planavimo dokumentus. Atsižvelgiant į aptartus skirtumus, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 5 ir 11 straipsnius. Žr. 3 ir 8 Audito komiteto pasiūlymus. 12. Lietuvos savivaldybių asociacija,
4 Nustatyti konkrečius terminus per kurios turi būti paruošta Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika bei Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principai.
Nustatyti, kad kol nebus priimta ankščiau nurodyta metodika ir principai, savivaldybės galės tęsti savo iš anksto suplanuotus finansinius planus, kadangi priešingu atveju būtų pažeidžiamas Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. bei biudžetinės drausmės principas – Biudžeto sandaros įstatymo 2 str. 5 p. (5 str. 4 d.). Nuostata: „Suplanuotai prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai projektuoti, statyti ir (ar) įrengti reikalingas preliminarus lėšų poreikis nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais.“ Problema: Projekto 5 str. 4 d. numatyta parengti statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodiką ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus. Pastarieji turi neprieštarauti savivaldybių savarankiškumui. Planuojamų parengti dokumentų turinys ir kainų skaičiavimo principai nėra aiškūs. Pagrindimas: Aplinkos ministerija parengs metodikas, kurios turės apimti ne tik kiekvieną konkretų atvejį, bet ir atsižvelgti į naujųjų technologijų pritaikymą statybų sektoriuje. Šios metodikos turės būti paruoštos iki Projekto įsigaliojimo, priešingu atveju savivaldybės negalės koreguoti savo planavimo dokumentų ir patirs papildomų administracinių ir finansinių kaštų. Taip bus pažeidžiamas Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. bei biudžetinės drausmės principas (Biudžeto sandaros įstatymo 2 str. 5 p.). Projekte nėra nurodyta nei kas apskaičiuos statybos ir statybos projektavimo kainas, nei kokias kriterijais vadovaujantis tai bus daroma.
Savivaldybės norėdamos pasirengti Projekto įgyvendinimui privalo iš anksto žinoti, kaip reikės apskaičiuoti planuojamas išlaidas. Tam turi būti numatytas papildomas finansavimas, kuris įstatymo projekto rengėjų nėra įvertintas. Siūlymas: Nustatyti konkrečius terminus, per kuriuos turi būti paruošta Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika bei Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principai. Nustatyti, kad kol nebus priimta ankščiau nurodyta metodika ir principai, savivaldybės galės tęsti savo iš anksto suplanuotus finansinius planus. Numatyti pareigą suderinti šią metodiką su Asociacija. Nepritarti Įstatymo projekto 16 str. 2 d. nustatyta, kad šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti parengti iki 2021 m. sausio 1 d. Aplinkos ministerija, įgyvendindama Architektūros įstatymo 15 str. 1 d. 3 p., rengia Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijų projektą, kuris nustatyta tvarka bus teikiamas derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje (TAIS). Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principai, patvirtinti 2004-12-30 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-708 (2010-09-27 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-808 redakcija) statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priede. 13. Lietuvos savivaldybių asociacija,
3 Nustatyti kriterijus, kuriais remiantis savivaldybės turės teisę nekurti vyriausiojo inžinieriaus pareigybės. Projekto straipsnis: Projekto 6 straipsnis „Vyriausiasis inžinierius“. Problema: Vyriausiojo inžinieriaus pareigybė yra perteklinė ir apsunkins didelės dalies mažesnių savivaldybių darbą bei sukurs papildomas išlaidas. Pagrindimas: Projekte numatyta savivaldybėse steigti naują vyriausiojo inžinieriaus pareigybę.
Tokios pareigybės galėtų būti steigiamos didžiuosiuose miestuose, tačiau daugelyje rajoninių savivaldybių, kur finansinės galimybės infrastruktūros plėtros projektus įgyvendinti yra ribotos, naujų pareigybių steigimas būtų neracionalus. Didelė dalis savivaldybių negalės sukurti naujos pareigybės ir dėl to, kad surasti specialistus, atitinkančius Projekto 10 str. 4 d. įvardintus vyriausiajam inžinieriui keliamus reikalavimus, bus ypatingai sunku. Inžinieriaus specialybė šiuo metu yra paklausi rinkoje ir mažesnėms savivaldybėms būtų sudėtinga įtikinti specialistus keltis iš didmiesčio į mažesnius miestelius. Be to, dabartinė Projekto versija pažeidžia Europos vietos savivaldos chartijos 6 str. „Savivaldos organų administracinė struktūra ir ištekliai, reikalingi vietinės valdžios organų užduotims įgyvendinti“, kadangi savivaldybėms tektų naudoti nemažus išteklius siekiant surasti ir pritraukti reikiamus specialistus. Projekte numatomas vyriausiojo inžinieriaus funkcijas galima būtų priskirti vienam ar keliems iš tinkamą išsilavinimą turinčių savivaldybių struktūrinio padalinio specialistų, nesteigiant atskiros pareigybės ir paliekant savivaldybės teisę pačioms nusistatyti racionalią administracinę struktūrą. Tuo pagrindu, Projekte turi būti nustatyta, kad jeigu: 1) savivaldybės, kurios turi daugiau nei 50 tūkstančių gyventojų arba 2) prioritetinės plėtros teritorijos užima tam tikro dydžio plotą, savivaldybėms yra privaloma sukurti vyriausiojo inžinieriaus pareigybę. Siūlymas Nr. 1: Nustatyti kriterijus (savivaldybės gyventojų skaičiaus ir prioritetinės plėtros teritorijos ploto), kuriais remiantis savivaldybės turės teisę nekurti vyriausiojo inžinieriaus pareigybės. Vyriausiojo inžinieriaus funkcijas paskirstant kvalifikaciją atitinkantiems savivaldybės specialistams. Siūlymas Nr. 2: Panaikinti Projekto 6 str. 3 d. numatytus reikalavimus vyriausiajam inžinieriui.
Siūlymas Nr. 3: Pakeisti Projekto 6 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „Savivaldybių administracijų valstybės tarnautojais, atliekančiais savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose inžinierių veiklą, turi teisę būti asmenys, atitinkantys šiuos reikalavimus: turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį technologijos mokslų srities inžinerijos krypčių grupės ar lygiavertį aukštąjį universitetinį ar koleginį inžinerinį išsilavinimą ir 3 metų profesinę patirtį teritorijų planavimo ar statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigose arba teritorijų planavimo valstybinės priežiūros srityse ir išmanantys teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, statinių projektavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą.“
pagrindiniame komitete
14Lietuvos savivaldybių asociacija,
8 Panaikinti teisės spragą (legislatyvinę omisiją) ir numatyti konkrečius derinimo terminus bei procedūrą, kuri būtų taikoma vystant savivaldybės infrastruktūrą ir tiesiant komunikacijas nepriskirtas savivaldybių infrastruktūrai (7 str.). Projekto straipsnis: 7 str. „Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizavimas ir įgyvendinimas“. Problema: Projekto 7 str. nėra numatyti atvejai, kai tiesiamos komunikacijos nepriskirtos savivaldybių infrastruktūrai (pvz.: elektros tinklai, dujų vamzdynai, ryšio kabeliai ir pan.) bei nėra nustatyta šios infrastruktūros ir savivaldybės infrastruktūros bendro vystymo derinimo procedūra. Pagrindimas: Projekto 7 str., kuriame yra nustatytos savivaldybės plėtros organizavimas ir įgyvendinimas, neįtvirtinta, kokios procedūros turi būti laikomasi tiesiant komunikacijas, kurios nėra priskirtos savivaldybių infrastruktūrai. Taip iš esmės Projektu nereglamentuojama didelė dalis savivaldybėse vykdomų infrastruktūros darbų.
Nereglamentuojant minėtų klausimų, yra sukuriama legislatyvinė omisija, t. y. tokia teisės spraga, kai teisės akte (jo dalyje) nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas tam tikrų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas, kuris, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte. Savivaldybės dažnai vysto savivaldybės infrastruktūrą, kuri yra glaudžiai susijusi su kita infrastruktūra, nepriskirta savivaldybių infrastruktūrai. Pavyzdžiui, statant kelius ir šalia jų tiesiant elektros tinklus. Projekte turi būti numatyta savivaldybės infrastruktūros ir infrastruktūros, nepriskirtos savivaldybių infrastruktūrai, vystymo derinimo procedūra bei konkretūs derinimo terminai. Siūlymas: Numatyti konkrečius derinimo terminus ir procedūrą, kuri būti taikoma vystant savivaldybės infrastruktūrą ir tiesiant komunikacijas nepriskirtas savivaldybių infrastruktūrai. Pritarti
15Lietuvos savivaldybių asociacija,
23 Nustatyti, kad savivaldybė neturi perimti savivaldybės infrastruktūros ir kompensuoti už jos įrengimą tuo atveju, kai nėra sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis ir nėra parengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai.
Nuostata: „<...> Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai: <...> 3) siekiant įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą, kuri turi būti suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose, iki savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nesudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties ir neparengia atitinkamo teritorijų planavimo dokumento.“ Problema: Projekte nėra aišku ar savivaldybė privalo perimti įrengtą infrastruktūrą ir už ją kompensuoti, Projekto 8 str. 2 d. 3 p. numatytos situacijos metu. Pagrindimas: Projekto 8 str. 2 d. 3 p. yra numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, jeigu nėra sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis ir neparengtas atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas. Šioje nuostatoje nėra aptarta ar savivaldybė privalo perimti įrengtą infrastruktūra ir kompensuoti už jos įrengimą. Tokią teisinę spragą būtina panaikinti ir užtikrinti, kad teisės nuostata atitiktų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. numatytą aiškumo principą. Siūlymas: Pakeisti Projekto 8 str. 2 d.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai: <...> 3) siekiant įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą, kuri turi būti suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose, iki savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nesudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties ir neparengia atitinkamo teritorijų planavimo dokumento. Tokiu atveju, savivaldybė neperima įrengtos infrastruktūros ir už ją nekompensuoja“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Audito komitetas 14 pasiūlymu pasiūlė patikslinti įstatymo projektą numatant, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui gali būti kompensuojamos tik sudarytoje infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos lėšos. Manytina, kad pritarus šiam pasiūlymui įstatymo projekte bus įtvirtinta bendroji taisyklė, kad savivaldybė kompensuoja tik tas iniciatoriaus išlaidas, kurios yra numatytos sudarytoje sutartyje, todėl negalės būti kompensuojamos kitos lėšos. Žr. 14 ADK pasiūlymą. 16. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
34
<...>
Projekto 8 straipsnio 3 dalis nustato savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinių sąlygų turinį (tai turi būti jose nurodyta), o minėto Projekto 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje gali būti kitų nenurodytų, tačiau jų esmei neprieštaraujančių sąlygų.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais: Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 8 straipsnio 3 dalies nuostatos neatskleidžia infrastruktūros plėtros sutarties standartinių sąlygų esmės (pavyzdžiui, principinių sutarties įsigaliojimo ir nutraukimo, įmokų mokėjimo, žalos atlyginimo tvarkos ir kitų sąlygų esmės, sutarties šalių teisių ir pareigų turinio), todėl Projekto 8 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė, jog sutartyje gali būti kitų Projekto 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų esmei[²] neprieštaraujančių sąlygų, yra nekorektiška ir nustatant tokias sąlygas gali būti interpretuojama itin plačiai. Atkreipiame dėmesį, kad Projektas neatskleidžia, kaip ir kokia tvarka konkrečios infrastruktūros plėtros sutarties sąlygos būtų nustatomos, kokių procedūrų sutarties šalims diskutuojant dėl sutarties sąlygų privaloma laikytis ir kt. Galima spėti, kad esminę reikšmę sutarties sąlygoms turės savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus ir savivaldybės infrastruktūros valdytojai[³], kuriems bus perduodama savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra, todėl šiame kontekste Projekto 8 straipsnio 4 dalies nuostatos reikštų, kad šie asmenys savo nuožiūra spręs ne tik dėl konkrečių savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinių sąlygų turinį atitinkančių nuostatų nustatymo, bet taip pat galės įtraukti ir kitas, Projekte siūlomo įstatymo nereglamentuotas sąlygas.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinant savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorių teisėtus interesus Projekte tikslinga:
reglamentuoti procedūras, atskleidžiančias, kokia tvarka sutarties šalys diskutuoja dėl konkrečių sutarties sąlygų nustatymo sutartyje. 2) Atskleisti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinių sąlygų esmę. Pritarti Žr. 6 ir 7 Audito komiteto pasiūlymus. 17. VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“,
38
9 N Sudarant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį labai svarbu aiškiai nustatyti infrastruktūros tinkamumo, kainų pokyčio, darbų vėlavimo ir kt. rizikų pasidalinimą tarp sutarties šalių, bei atvejus kada sutartis gali būti keičiama ar nutraukiama anksčiau laiko. Todėl siūlome papildyti Projekto 8 straipsnio 3 dalį naujais 8 ir 9 punktais ir juos išdėstyti taip: „8) rizikos, susijusios su sutartyje nustatytais šalių įsipareigojimais, įskaitant savivaldybės infrastruktūros tinkamumu, pasidalijimas tarp sutarties šalių;
9) sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos ir tvarka“. Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariant VšĮ
„Centrinė projektų valdymo agentūra“ pasiūlymui, siūlytina įstatymo projektą
papildyti ne naujais 8 straipsnio 3 dalies 8 ir 9 punktais, o patikslinti projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 3 dalį papildyti nauju 5 punktu. Žr.
Žr. 6 ir 7 Audito komiteto pasiūlymus. 18. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
6 Pagal Projekto 8 straipsnio 6 dalies nuostatas, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties šalių rašytiniu susitarimu sutartis gali būti keičiama, gali būti pratęsiamas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytas jos galiojimo terminas ar ji nutraukiama. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos teisinio reglamentavimo prasme yra nepakankamos, kadangi neatskleidžia, kokiais atvejais ir kokia tvarka Projekte siūlomos nuostatos turėtų būti įgyvendinamos. Siekiant teisinio aiškumo minėti klausimai Projekte turėtų būti aptariami plačiau. Atsižvelgdami į tai, kad priėmus Projektą siūlomą įstatymą įgyvendintų visos šalies savivaldybės, siekiant išvengti antikorupciniu požiūriu ydingos situacijos, kai kiekviena savivaldybė savaip interpretuoja Projekte nustatomas nuostatas, siūlome principines savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties keitimo, galiojimo termino pratęsimo ir nutraukimo sąlygas ir pagrindus Projekte atskleisti ir nustatyti, kad šios sąlygos yra standartinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sąlygos. Pritarti Žr. 6 ir 7 Audito komiteto pasiūlymus. 19. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
1 Pagal Projekto 9 straipsnio 1 dalį, jei savivaldybės taryba nėra įsteigusi ir (ar) paskyrusi viešojo juridinio asmens (išskyrus viešąją įstaigą), vykdančio savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas, jo funkcijas vykdo savivaldybės administracija.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šios Projekto nuostatos gali būti vertinamos kaip korupcijos rizikos veiksnys tuo aspektu, kad savivaldybės administracijai Projektu suteikiami itin platūs įgaliojimai priimant sprendimus dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros ir užtikrinant savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus veiklos kontrolę, pavyzdžiui: vadovaudamasi Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis savivaldybės administracija tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą (toliau – Priemonių planas); pagal Projekto 12 straipsnio 6 dalies nuostatas Priemonių planą tvirtina Komisija[⁴], kurios sudėtį sudaro savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, o Komisijos pirmininku skiriamas savivaldybės administratorius; pagal Projekto 12 straipsnio 8 dalies nuostatas Komisija vertina Programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitą, o nustačiusi, kad Programos lėšos panaudotos nepagrįstai, Komisija teikia pasiūlymą savivaldybės tarybai dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus keitimo ir (ar) teisinės atsakomybės taikymo ir kt. Taigi, jeigu savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas vykdytų savivaldybių administracija, kiltų rizika dėl jos priimamų (susijusių su savivaldybių infrastruktūros plėtra ir tam skirtų lėšų panaudojimo) sprendimų objektyvumo bei priėmimo procedūrų skaidrumo, pavyzdžiui: Komisija, kurią iš esmės sudarytų savivaldybės administracijos tarnautojai ir kuriai pirmininkautų savivaldybės administratorius, kontroliuotų savivaldybės administracijos įgyvendinamas organizatoriaus funkcijas (savivaldybės administracija kontroliuotų pati save).
Atsižvelgdami į tai, manome, kad Projekte turėtų būti numatyta papildomų priemonių, atskleidžiančių, kaip tais atvejais, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas vykdys savivaldybės administracija, bus užtikrinamas sprendimų priėmimo procedūrų skaidrumas ir jų objektyvumas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Seimo Audito komitetas siūlo įstatymo projekte įtvirtinti papildomą kontrolės mechanizmą, kuriam pritarus savivaldybės taryba, tvirtindama teritorijų planavimo dokumentus, kuriais planuojama savivaldybės infrastruktūra, turės gauti savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvadą dėl galimybės savivaldybei prisiimti finansinius įsipareigojimu dėl prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros. Taip pat, Audito komitetas, reaguodamas į 8 Teisės departamento ir 10 Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, siūlo nustatyti, kad infrastruktūros plėtros priemonių planą ir infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų panaudojimo planą ir ataskaitą tvirtins savivaldybės taryba (žr. pasiūlymą prie 8 Teisės departamento pastabos ir 13 Audito komiteto pasiūlymą). Manytina, kad pritarus siūlomiems įstatymo projekto pakeitimams bus sudarytos sąlygos sumažinti Specialiųjų tyrimų tarnybos identifikuotus korupcijos rizikos veiksnius, nes sprendimus proceso pradžioje ir pabaigoje priims savivaldybės taryba. Žr. 4 ir 13 Audito komiteto pasiūlymus. 20.
20UAB „Vilniaus vandenys“,
10 Siūlome tikslinti Projekto 8 str. ir 10 str. nuostatas. Projekte numatyta, kad savivaldybės plėtros sutartis sudaroma iki statybą leidžiančio dokumentų išdavimo dienos (Projekto 8 str. 1 d.), sutartis įsigalioja sutartį paskelbus informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (Projekto
statybą leidžiančio dokumento išdavimo (Projekto 10 str. 1p.), tačiau pagal LR statybos įstatymą ir lydinčiųjų teisės aktų nuostatas ne visais atvejais statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas net ir statant naują statinį, todėl tokie statytojai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas nebus privalomas pagal LR statybos įstatymą neturės pareigos pasirašyti infrastruktūros plėtros sutarties, nors statomam statiniui bus reikalinga inžinerinė savivaldybės infrastruktūra (pvz. vanduo ir nuotekos). Toks reglamentavimas nesuderintas ir su LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projekto siūlomomis 16 str.
numato, kad „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“ Vadovaujantis siūlomomis nuostatomis gali susidaryti situacija, kai asmuo statydamas naują statinį, kuriam nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą negalės jungtis prie pastatytų centralizuotų vandens ir/ar nuotekų tinklų, nes statytojas neturės teisės tiesti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų (o atsižvelgiant į ES direktyvoje Dėl miestų nuotekų valymo aglomeracijoms numatytus reikalavimus toks asmuo neturės teisės įrengti vietinių nuotekų valymo įrenginių), todėl statytojas gali atsidurti dviprasmiškoje situacijoje. Siūloma tikslinti Projekto 10 str.
2 p. nuostatas“: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius:[..]
2) iki statinių statybos užbaigimo naujo pastato pastatymo ir (ar) esamo rekonstravimo, esamo inžinerinio statinio rekonstravimo į pastatą (jei statinių statybos užbaigimo procedūros atliekamos atskiriems statiniams – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka pastato ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrengia ir neatlygintinai perduoda savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytą infrastruktūrą šioje sutartyje nurodytiems savivaldybės infrastruktūros valdytojams.“ Pakeitimas užtikrintų punkto aiškumą. Primintina, kad savivaldybės infrastruktūra, statybą reglamentuojančių teisės aktų kontekste didžiąja dalimi yra laikytina statiniais, todėl dabartinė formuluotė palieka neaiškumų iki kurių statinių statybos turi būti pastatyta infrastruktūra. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pavyzdžiui vandentiekio ir nuotekų tinklai yra statiniai ir atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl prieš perduodant juos infrastruktūros valdytojams tokiems naujai pastatytiems ir/ar rekonstruotiems statiniams turi būti gautas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija ir jie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kad galėtų būti perduoti infrastruktūros valdytojams. Apsispręsti pagrindiniame komitete 21.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-09-1011 Projekto 11 straipsnis nustato, kad
„Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra finansuojama iš Programos
dalies, kurią sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų ir kitų savivaldybės biudžeto lėšų, privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų ir kituose įstatymuose nustatytų lėšų“, o „Neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra finansuojama iš privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų, Programos dalies, kurią sudaro neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų ir kituose įstatymuose nustatytų lėšų“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad formuluotės „infrastruktūros finansavimas“ ir „infrastruktūros plėtros finansavimas“ savo turiniu nėra tapačios, todėl Projekto 11 straipsnio nuostatos gali būti suvokiamos taip, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros lėšos gali būti naudojamos ne tik infrastruktūros plėtrai, t. y. infrastruktūros projektavimui, statybai ir įrengimui, bet ir kitiems tikslams (taip pat žiūrėti 6 pastabą), tai, mūsų manymu, nedera su Projekte siūlomo įstatymo tikslais ir galimai sudarytų sąlygas nesąžiningam savivaldybės infrastruktūros plėtrai skirtų lėšų panaudojimui. Atsižvelgdami į šiuos argumentus, minėtas Projekto nuostatas siūlome tikslinti. Pritarti Žr. 9 ir 10 Audito komiteto pasiūlymus. 22. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2 Projekto 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos (toliau – Programa) lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos lėšos.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektas yra itin reikšmingas užkertant kelią antikorupciniu požiūriu ydingai šalies savivaldybių veiklai, kai pažeidžiant laisvos valios (savanoriškumo) principą už atitinkamų sprendimų priėmimą (teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimą, statybos leidimų išdavimą ir kt.) iš suinteresuotų asmenų, t. y. statybų vystytojų, yra netiesiogiai reikalaujama paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai[⁵] (pavyzdžiui, gautuose skunduose nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad savanoriškai nesuteikus reikalaujamos paramos teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) statybos leidimų išdavimas atskirų statytojų atžvilgiu buvo vilkinamas arba tokie dokumentai netvirtinami. Dėl šios priežasties Projektas, kaip specialusis teisės aktas, turėtų aiškiai atskleisti visus teisėtus (galimus) savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimo šaltinius ir teisinius pagrindus, o Projekte siūlomo įstatymo taikymas (ir atitinkamai savivaldybės infrastruktūros plėtros įgyvendinimas) turėtų būti grindžiamas viešosios teisės principu („draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“). Šiuo atveju Programos finansavimo aspektai Projekte turėtų būti išsamiau reglamentuojami. Pritarti Žr. 12 Audito komiteto pasiūlymą. 23. Lietuvos savivaldybių asociacija,
2 Nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšos kaupiamos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus atskiroje sąskaitoje. Nuostata: „Programos lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos lėšos.
Prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto sąskaitose. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybės biudžete.“ Problema: Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšos turės būti kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto sąskaitose. Pagrindimas: Praktikoje bus sukurta neproporcinga administracinė našta savivaldybėms, kadangi lėšos bus kaupiamos savivaldybės sąskaitose, o jas naudos atskiras juridinis asmuo – savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius. Tokia tvarka neužtikrins operatyvaus ir efektyvaus lėšų panaudojimo bei prailgins infrastruktūros plėtros organizatoriaus koordinuojamus procesus. Dabartinis reglamentavimas neužtikrina efektyvumo principo (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 5 p.) Siūlymas: Nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšos bus kaupiamos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sąskaitoje. Tuo pagrindu, pakeisti Projekto 12 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „Programos lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos lėšos. Prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto atskiroje savivaldybės infrastruktūros organizatoriaus sąskaitoje.
Programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybės biudžete.“ Nepritarti Pritarus Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui ir nustačius, kad prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kaupiamos atskirose savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sąskaitose, gali būti sudėtinga planuoti programos finansavimo pajamas ir išlaidas, nes plėtros organizatoriumi gali būti ne tik savivaldybės administracija, bet ir savivaldybės tarybos įsteigtas arba paskirtas viešasis juridinis asmuo, t. y pajamos būtų kaupiamos vienose sąskaitose, o jų planavimas būtų vykdomas savivaldybės biudžete. 24. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
34 Projekto 12 straipsnio 3 ir 4 dalys (reglamentuojančios Programos lėšų naudojimą) konkretina tik Programos lėšų dalių, kurias sudaro prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, panaudojimą, tuo tarpu Projekte neatskleidžiama, kaip panaudojamos „kitos teisėtai gautos“ Programos lėšos. Šis neaiškumas gali sudaryti sąlygas Projekto nuostatų interpretacijoms, kad „kitos teisėtai gautos“ Programos lėšos gali būti naudojamos tiesiogiai su infrastruktūros plėtra nesusijusiems darbams (pavyzdžiui, kaip atkreipėme dėmesį 4 pastaboje
Žr. 9, 10 ir 12 Audito komiteto pasiūlymus. 25. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
58 Projekto 12 straipsnio 5 dalies nuostatos nustato, kad Programai administruoti skiriamos lėšos taip pat gali būti naudojamos ir savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus darbo užmokesčiui finansuoti.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais: Minėtos Projekto nuostatos konkretina „Programos administravimo“ turinį ir nustato, kad programos administravimas apima įmokų surinkimą, panaudojimą ir ataskaitos apie jų panaudojimą pateikimą. Pagal Projekto 12 straipsnio 8 dalies nuostatas Programos lėšų surinkimą ir panaudojimą, taip pat Programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitą parengia ir pateikia ją tikrinti auditoriui, Komisijai pateikia savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius. Taigi, neaišku, kokiu pagrindu Programai administruoti skiriamos lėšos gali būti naudojamos ir savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus darbo užmokesčiui finansuoti, jeigu jis nevykdo jokių su Programos administravimu susijusių funkcijų. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostatas savivaldybės vyriausiasis inžinierius yra valstybės tarnautojas, kuriam (taip pat ir jo gaunamam atlyginimui) taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau
Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Neaišku, kokiais konkrečiais atvejais Programos lėšos galėtų būti naudojamos savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus darbo užmokesčiui finansuoti ir kas bei kaip (į kokius kriterijus ar aplinkybes atsižvelgiant) nustatytų konkretų finansavimo dydį. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Programai administruoti (įmokų surinkimas, panaudojimas ir ataskaitos apie jų panaudojimą pateikimas) skiriama iki 5 procentų prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros lėšų. Programai administruoti skiriamos lėšos taip pat gali būti naudojamos ir savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus darbo užmokesčiui finansuoti.“
26Specialiųjų tyrimų tarnyba,
7 Minėtos Projekto nuostatos svarstytinos ir tuo aspektu, kad Projekte nustatomos savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijos, susijusios ne tik su dalyvavimu savivaldybės infrastruktūros plėtros procesuose, bet ir su dalyvavimu įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus veiklos priežiūros ir kontrolės funkcijas – pagal Projekto 12 straipsnio nuostatas savivaldybės vyriausiasis inžinierius yra Komisijos, kuri tvirtina Programos priemonių planą ir vertina Programos lėšų panaudojimo pagrįstumą, narys. Taigi, svarstytina, ar minėtos nuostatos, kuriomis vadovaujantis iš Programos lėšų finansuojamas savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus darbo užmokestis, o šį finansavimą gaunantis asmuo tiesiogiai dalyvauja Programos lėšų panaudojimo pagrįstumą vertinančiame kolegialiame organe, užtikrina, kad tokio asmens priimami sprendimai bus objektyvūs ir nešališki, nesukels interesų konflikto. Pritarti
27Lietuvos savivaldybių asociacija,
67891011 Nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą bei infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų naudojimo planą tvirtina savivaldybės taryba, užtikrinant savivaldybių savarankiškumą – Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 2 p. ir Europos vietos savivaldos chartijos 4 str. 2 d. efektyvumo principą – Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 5 p. bei Europos vietos savivaldos chartijos 4 str. 3 d. (12 str. 6-11 d.). Nuostatos: Projekto 12 str. „Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programa“ 6-11 d.
Problema: Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisija yra perteklinis subjektas. Pagrindimas: Projekto 4 str. 1 d. 2 p. nustato, kad savivaldybės administracija tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą, o pagal 12 str. 6 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisija tvirtina infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų naudojimo planą. Šios abu planus turėtų tvirtinti vienas subjektas, taip sumažinant finansinius ir administracinius kaštus bei užtikrinant operatyvų ir greitą planų patvirtinimą. Tokiu būdu, bus užtikrintas savivaldybių savarankiškumas (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 2 p. ir Europos vietos savivaldos chartijos 4 str. 2 d.) bei savivaldybėms nereikės skirti papildomų resursų, leidžiant efektyviau patenkinti Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. reikalavimus. Siūlymas: Nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą bei infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų naudojimo planą tvirtina savivaldybės taryba. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą prie 8 Teisės departamento pastabos ir 13 Audito komiteto pasiūlymą. 28. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-1113 Panaikinti teisės sprągą (legislatyvinę omisija) ir nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros vystymui reikalingi servitutai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos bei kompensacija dėl jų nustatymo išmokama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (13 str. 6 d. ir 7 d.). Problema: Projekte nėra nustatytos servitutų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir kompensavimo taisyklės. Pagrindimas: Projekte nėra aptarti klausimai dėl servitutų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo infrastruktūrai plėtojamai savivaldybėse. Taip pat, nėra aptariamas ir kompensacijos dėl servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo klausimas.
Vystant savivaldybės infrastruktūrą bus reikalinga nustatyti infrastruktūrai taikomus servitutus bei specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Todėl Projekte turi būti aptartos šių procesų taikymo sąlygos ir įvardijama, kokiais įstatymais yra privalu vadovautis. Siūlymas: Įtvirtinti naują Projekto 13 str. 6 d., kurioje būtų nustatyta, kad: „Savivaldybės infrastruktūrai vystyti reikalingi servitutai nustatomi ir kompensacija dėl jų nustatymo išmokama Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Įtvirtinti naują Projekto 13 str. 7 d., kurioje būtų nustatyta, kad: „Savivaldybės infrastruktūrai vystyti reikalingos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra nustatomos ir kompensacija dėl jų nustatymo išmokama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete Argumentai:
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos ir kompensacijos dėl jų nustatymo bus išmokamos
naudojimo sąlygų įstatymo, kuris įsigalios 2020 m. sausio 1 d. nustatyta tvarka. 29. Finansų ministerija,
2
<...>
Papildomai informuojame, kad pagal SIPĮ projekto nuostatas savivaldybės už infrastuktūros sukūrimą turėtų kompensuoti vieną kartą arba dalimis (per 10 arba 5 metus) kasmet ir toks kompensavimas vertintinas kaip savivaldybės skolinis įsipareigojimas, o sutartys, kuriose numatytas ilgalaikio turto (ypač kai jis perduodamas savivaldybei), už kurį atsiskaitoma per ilgą laikotarpį, sukūrimas ar gerinimas, galimai didintų savivaldybės skolą bei išlaidas kapitalo investicijų dydžiu tuo metu, kai būtų atliekamos šios investicijos. Taip pat tokios išlaidos turi būti parodytos Finansų ministerijai teikiamoje ataskaitoje (forma Nr. 3-sav), kurioje atvaizduojami visi savivaldybės prisiimti skoliniai įsipareigojimai.
Siekdamos laikytis patikimo finansų valdymo principo, savivaldybės turėtų atsakingai vertinti infrastruktūros įsigijimo išsimokėtinai pasekmes, nes pagal sutartis su iniciatoriumi pradėjus mokėti kompensacijas visa įsipareigojimų suma turės įtakos savivaldybės ir valdžios sektoriaus skolai. Todėl tokį skolinių įsipareigojimų didėjimą siūlytina įvertinti atliekant SIPĮ projekto poveikio vertinimą. Poveikio vertinimas užtikrintų savivaldybių finansų valdymo atitiktį Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytoms savivaldybių biudžetams taikomoms fiskalinės drausmės taisyklėms. Taip pat savivaldybės turi laikytis skolos, garantijų bei skolinimosi limitų, nustatomų kasmet Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Vietos valdžios (savivaldybių) rodikliai tiesiogiai veikia viso valdžios sektoriaus finansų rodiklius. Pastarųjų atitiktis nacionalinėms ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklėms nuolat tikrinama Valstybės kontrolės ir Europos Komisijos. Papildomai informuojame, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui savivaldybė kompensuoja visas jo patirtas išlaidas, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika (projektavimo darbams) bei Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais (statybos darbams). Praktikoje realios infrastruktūros projektavimo ir statybos išlaidos ir skaičiuojamosios išlaidos visada skiriasi dėl įvairių rizikos veiksnių.
Pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymas reikalauja, kad apskaičiuojant sutarties vertę būtų vadovaujamasi gyvavimo ciklo sąnaudų metodika – sąnaudos turi apimti prekių, darbų ar paslaugų gyvavimo laikotarpiu patiriamas visas išlaidas ar jų dalį (pvz.: su įsigijimu susijusias išlaidas, naudojimo išlaidas, energijos ar kitų išteklių suvartojimo išlaidas, eksploatavimo išlaidas, gyvavimo ciklo pabaigos išlaidas, išlaidas, susijusias su gyvavimo laikotarpiu sukeliamais išoriniais aplinkos veiksniais), todėl siūlytina apsvarstyti galimybę SIPĮ projekte nustatyti, kad sprendimą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo savivaldybė priima tik po to, kai yra apskaičiuota preliminari infrastruktūros sukūrimo kaina (taip, kaip siūloma SIPĮ projekte
Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika ir Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais), infrastruktūros išlaikymo kaina, įvertinta savivaldybės galimybė finansuoti infrastruktūros sukūrimą, galimybė išlaikyti sukurtą infrastruktūrą, įskaitant potencialias pajamas iš infrastruktūros naudotojų. Tik įvertinusi gyvavimo ciklo sąnaudas savivaldybė galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl būtinos infrastruktūros sukūrimo. Tuo atveju, jei sukuriama savivaldybės infrastruktūra, kuri naudojama paslaugai teikti ir už kurią moka vartotojai, o tokios paslaugos kainas reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, naujos infrastruktūros apimtis ir sukūrimo kainą siūlytina vertinti vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos teisės aktais.
<...>
Pritarti Žr. 4, 5, 11 ir 15 Audito komiteto pasiūlymus. 30.
30VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“,
2 Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta kompensavimo už savivaldybės infrastruktūrą tvarką – atsiskaitymas per 10 metų, įtakoja savivaldybės biudžeto finansinius rodiklius, kadangi visa infrastruktūros sukūrimo vertė turės būti apskaitoma savivaldybių balansuose, kaip skola, kas gali didinti biudžeto deficitą. Atsižvelgti Žr. 11 Audito komiteto pasiūlymą. 31. VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“,
3 Siūlome Projekto 13 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros projektavimo bei darbų kainos apskaičiuojamos iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o galimą kainų pokyčio riziką prisiima savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius. Pritarti Žr. 15 Audito komiteto pasiūlymą. 32. Lietuvos savivaldybių asociacija,
4 Prioritetinių savivaldybės infrastruktūrų vystymą kompensuoti tik pagal savivaldybių strateginiuose planuose numatytus terminus ir nustačius papildomus finansavimo šaltinius iš centrinės valdžios, taip leidžiant savivaldybėms nedidinti skolų ir atitikti Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d., Biudžeto sandaros įstatymo 2 str. 5 p. bei Europos vietos savivaldos chartijos 9 str. 2 d. (13 str. 4 d.). Nuostata: „Kompensacijos už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus vystymo etapus, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyse nustatytas kompensavimo sąlygas, savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams) terminą, mokamos iš savivaldybės biudžeto ir (ar) Programos prioritetinės infrastruktūros įmokų. Programos prioritetinės infrastruktūros įmokos naudojamos, kai kompensacijoms mokėti kitų savivaldybės biudžeto lėšų nepakanka.
Savivaldybė privalo kompensuoti visas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų kompensavimui už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą gali būti naudojama ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybės biudžeto ir ne daugiau kaip 20 procentų Programos įmokų už prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą.“ Problema: Projekte nėra įvertintos galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus infrastruktūros plėtros iniciatoriui tuo atveju, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos krepšelis yra tuščias arba reikalingos lėšos yra numatytos tik po kelių metų. Pagrindimas: Kompensuojant prioritetinės infrastruktūros statybą bei įrengimą iš savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos įmokų gali būti dengiama tik 20 procentų infrastruktūros plėtros iniciatoriaus patiriamų išlaidų, likę 80 ir daugiau procentų infrastruktūros įrengimui reikiamų išlaidų turės būti kompensuojama iš savivaldybių biudžetų. Tokia didelė finansinė našta privers savivaldybes didinti įsiskolinimus ir akivaizdžiai prieštaraus Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. Siekiant užtikrinti Projekto įgyvendinimą ir neužkrauti neproporcingos finansinės naštos ant savivaldybių, yra būtina nustatyti papildomus finansavimo šaltinius ir (ar) asignavimus iš centrinės valdžios pagal Biudžeto sandaros įstatymą. Projekto 13 str. 4 d. taip pat nėra nustatyta ar subjektai, kurie nemoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos pagal Projekto 15 str. 2 d., turės teisę į kompensaciją ir ar savivaldybės privalės kompensuoti 100 procentų jų patirtų lėšų iš savivaldybių biudžeto. Šis teisinis neaiškumas turi būti panaikintas.
Be to, kai infrastruktūrą rengia plėtros iniciatorius, nėra vykdomi viešieji pirkimai ir tokiam pirkimui taikomi griežti reikalavimai. Todėl neegzistuoja jokie saugikliai, skirti užtikrinti racionalų lėšų naudojimą ir jo kontrolės taisykles. Projektas nustato, kad savivaldybė privalo kompensuoti visas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Jeigu kaštai savivaldybėms bus dideli, savivaldybės, siekdamos atitikti Fiskalinės drausmės įstatymą ir nenorėdamos didinti skolų, bus priverstos mažinti prioritetinės plėtros teritorijų, įskaitant ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų, skaičių. Taip būtų pasiekiamas priešingas Projekto tikslui tikslas. Pažymėtina, kad Projekto 13 str. 4 d. nėra suderinti su Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 13 d., kuriame yra nustatyta, kad: „<...> Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui, vykdančiam viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. <...>“ Šio įstatymo 16 str. 13 d. nustatyta, už infrastruktūros įrengimą kompensuoja geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai.
Todėl egzistuoja teisės normų kolizija, kadangi pagal Projektą už savivaldybės infrastruktūros įrengimą kompensuojama tik iš savivaldybių biudžeto ir iš savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos įmokų. Žemiau pateiktas siūlymas padės užtikrinti, kad Projektas atitiks Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d., Biudžeto sandaros įstatymo 2 str. 5 p. bei Europos vietos savivaldos chartijos 9 str. 2 d., kurioje įtvirtinta, kad: „Savivaldos organų finansiniai ištekliai turi būti proporcingi konstitucijos ir įstatymų numatytiems įsipareigojimams.“ Siūlymas: Prioritetinių savivaldybės infrastruktūrų vystymą kompensuoti tik pagal savivaldybių strateginiuose planuose numatytus terminus ir nustačius papildomus finansavimo šaltinius iš centrinės valdžios. Suderinti Projekte numatytą savivaldybių infrastruktūros įrengimo kompensavimo mechanizmą su Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įstatymo bei kitų aktualių teisės aktų nuostatomis. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas nepritaria tai Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymo daliai, kuria siūloma nustatyti papildomus savivaldybių infrastruktūros plėtros finansavimo šaltinius. Toks siūlymas iš esmės prieštarauja projekto esmei. Tačiau Audito komitetas siūlo patikslinti įstatymo projekto 13 straipsnį, reglamentuojantį kompensavimo už savivaldybės infrastruktūros sukūrimą tvarką ir aiškiai įtvirtinti, kad savivaldybės plėtros iniciatoriui gali būti kompensuojamos tik infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos infrastruktūros plėtros išlaidos, kurios būtų apskaičiuojamos iki sutarties sudarymo dienos. 33.
33Lietuvos savivaldybių asociacija,
4 Nustatyti savivaldybės tarybos teisę koreguoti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą, suteikiant teisę savivaldybėms pritaikyti įmokų dydį prie konkrečios savivaldybės poreikių ir užtikrinant savivaldybės veiksmų laisvės principą – Vietos savivaldos įstatymo4 str. 2 p. ir Europos vietos savivaldos chartijos 4 str. 2 d. (14 str. 4 d.) Nuostata: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus) tvirtina savivaldybės taryba. Teritorijose (zonose) gali būti tvirtinami skirtingi savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifai, diferencijuojant pagal pastatų ir (ar) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį.“ Problema: Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika galimai nebus parengta laiku, įvertinant regioninius ir labai specifinius konkrečių infrastruktūros plėtros atvejų skirtumus. Pagrindimas: Remiantis Projekto 14 str. 4 d., savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Tarifą (tarifus) tvirtina savivaldybės taryba. Šioje sistemoje savivaldybių tarybų vaidmuo bus tik formalus patvirtinimas, kuris sukels daugybę neatitikimų skirtinguose regionuose.
Tokiu atveju yra reikalinga nustatyti platesnes savivaldybių tarybų kompetencijas, nustatant joms teisę ir koreguoti įmokos tarifą atsižvelgus į infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Žemiau pateiktas pasiūlymas padės užtikrinti savivaldybės veiksmų laisvės principą, numatytą Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 2 p. ir Europos vietos savivaldos chartijos 4 str. 2 d., kurioje pažymėta, kad „vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi visišką laisvę vykdyti veiklą, susijusią su klausimais, kurie nėra išbraukti iš jų kompetencijos ar priskirti kitiems valdymo organams“ bei finansinės sistemos užtikrintumo principą, numatyta Europos vietos savivaldos chartijos
prieinami finansiniai ištekliai, yra pakankamai įvairi ir lanksti, kad leistų jiems neatsilikti nuo jų uždavinių įgyvendinimo kaštų realaus kilimo.“ Siūlymas: Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikoje nustatyti savivaldybės tarybos teisę keisti nustatymo metodiką ir pakeisti Projekto 14 str. 4 d. taip: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus) tvirtina savivaldybės taryba, kuri turi teisę koreguoti įmokos tarifą atsižvelgus į infrastruktūros plėtros poreikį.
Teritorijose
(zonose) gali būti tvirtinami skirtingi savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifai, diferencijuojant pagal pastatų ir (ar) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį.“ Nepritarti Siūloma Lietuvos savivaldybių asociacijos nuostata laikytina pertekline, nes savivaldybės tarybos pačios tvirtins (keis) įmokų tarifus, kurie galės būti diferencijuojami pagal pastatų ir (ar) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį. 34. Kauno miesto savivaldybės administracija,
2
<...>
įmoką moka naujai statomo ir (ar) rekonstruojamo pastato ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus. 1-oje dalyje turėtų būti ne tik pastatai ar statiniai, perstatomi į pastatus, bet ir patys inžineriniai statiniai – jų statybos ar rekonstravimo atveju, kai statiniuose vykdoma ar numatoma vykdyti veikla susieta su resursų (vandens, elektros ir pan.) naudojimu. Paaiškinu, pav.: statytojas stato stoginę, užbaigia jos statybą ir įrengia įrangą atviroms ar pusiau atviroms automobilių plovykloms – Kaune tai labai populiaru. Šis statinys prijungiamas prie įvairiausių inžinerinių tinklų. Todėl manyčiau, kad tokio pobūdžio inžineriniams statiniams turėtų būti taikomai 15 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
<...>
35UAB „Vilniaus vandenys“,
22 Siūlome tikslinti Projekto 15 str. 2 d.
punkto nuostatas taip: „geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtiems statiniams, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose, kai jų eksploatacijai nereikalinga savivaldybės infrastruktūra, išskyrus vietinės reikšmės kelius;“. Pažymėtina, kad minimi statiniai gali būti statomi ir suformuotuose žemės sklypuose. Palikus dabar suformuluotą nuostatą išeitų, kad jeigu nuostatoje minimi statiniai yra statomi suformuotuose žemės sklypuose, tai tokiu atveju turi būti mokama savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, nors minimi statiniai yra reikalingi viešajam paslaugų teikimui. Apsispręsti pagrindiniame komitete
36Specialiųjų tyrimų tarnyba,
4
8Projekto 15 straipsnio 4 dalis nustato,
kad „Savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savivaldybės tarybos patvirtintais kriterijais, gali nustatyti kitus nei šio straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūra pastatoma ir (ar) įrengiama savivaldybės biudžeto lėšomis“, o pagal Projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas „savivaldybės taryba tvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatomi atvejai, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
atvejais galėtų būti priimamas sprendimas atleisti nuo įmokos sumokėjimo.
Tokia situacija išplečia sprendimų priėmimo diskreciją ir sudaro sąlygas ne tik priimti nepagrįstus sprendimus (pavyzdžiui, kai dėl vykdomų statybų akivaizdžiai atsiras papildomas infrastruktūros poreikis), bet ir sudaryti išskirtines sąlygas atskiroms interesų grupėms, diskriminuoti vienus asmenis kitų asmenų atžvilgiu ir galimai nepagrįstą finansinę naštą (susijusią su infrastruktūros plėtrai turėtų išlaidų padengimu) perkelti kitiems (nuo įmokos mokėjimo neatleistiems) asmenims. 8.2. Įgyvendinant minėtas nuostatas sprendimus priimantiems asmenims gali būti sudaromos sąlygos iš esmės panašiomis aplinkybėmis priimti skirtingus sprendimus – vienais atvejais asmenis atleisti nuo įmokos mokėjimo, o kitais, iš esmės identiškais, atvejais reikalauti, kad asmenys įmokas sumokėtų. Siekdami, kad nesusidarytų sąlygos pasielgti nesąžiningai bei teisinio aiškumo, manome, kad Projekte tikslinga atskleisti atvejus (ar jų kriterijus), kad iš Projekto nuostatų būtų aišku, kokiais konkrečiais atvejais asmenys galėtų būti atleidžiami nuo įmokos mokėjimo. Taip pat Projekte siūlome nustatyti reikalavimą savivaldybėms reglamentuoti tvarkas (ne tik suteikti teisę tvirtinti kriterijus), kuriomis vadovaudamosi savivaldybės priimtų atitinkamus sprendimus. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nepritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos daliai, kurioje nurodoma, kad Projekte tikslinga atskleisti atvejus (ar jų kriterijus), kad iš Projekto nuostatų būtų aišku, kokiais konkrečiais atvejais subjektai galėtų būti atleidžiami nuo įmokos mokėjimo. Žr. Audito komiteto argumentus prie 9 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos.
Pritariant Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos daliai, kurioje siūloma Projekte nustatyti reikalavimą savivaldybėms reglamentuoti tvarkas (ne tik suteikti teisę tvirtinti kriterijus), kuriomis vadovaudamosi savivaldybės priimtų atitinkamus sprendimus, patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią savivaldybės tarybos funkcijas bei įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalį. Žr. 2 ir 17 Audito komiteto pasiūlymus. 37. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-1116 Įtvirtinti, kad kol teritorijų planavimo dokumentuose nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės infrastruktūra turi būti laikoma neprioritetine, tokiu būdu sumažinant finansinę savivaldybių naštą ir nepriverčiant jų pažeisti Fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimų. Alternatyviai, nustatyti dviejų metų terminą per kurį savivaldybės privalo nustatyti prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą ir tik tada laikyti, kad visa savivaldybės infrastruktūra yra prioritetinė, taip parenkant mažiausią administracinę ir finansinę naštą sukuriančią alternatyvą. Nuostata: „Kol teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės infrastruktūra laikoma prioritetine.“ Problema: Nustatyta prezumpcija neproporcingai padidins savivaldybių administracinę naštą ir finansinius kaštus. Pagrindimas: Iki 2020 metų lapkričio 1 dienos (Projekto įsigaliojimo data) savivaldybės nespės parengti, suderinti ir pakeisti visų savivaldybių bendruosius planus, nustatant naujas prioritetines zonas, pagrįsti vystymo etapus bei preliminarų lėšų poreikį. Lėšų poreikis bus grindžiamas tokiuose planavimo dokumentuose ir pagal Aplinkos ministerijos planuojamas parengti metodikas, kurios artimiausiu metu nėra planuojamos parengti. Galiojant Projekto 16 str.
Galiojant Projekto 16 str. 4 d. nustatytai prezumpcijai, nuo 2020 metų lapkričio 1 dienos savivaldybės turės kompensuoti visą infrastruktūros plėtrą, remiantis Projekto 13 str. (Kompensavimo už savivaldybės infrastruktūrą tvarka). Taip ne tik bus uždėta neproporcinga našta savivaldybėms, bet kartu ir savivaldybės turės perplanuoti finansinius išteklius per itin trumpą laiką. Be to, savivaldybės privalės keisti teritorijų planavimo dokumentus, kurių keitimas užtrunka ilgą laiką ir sukels papildomas savivaldybių išlaidas, kurių jos dėl nedidelių biudžetų negali sau leisti. Ši prezumpcija taip pat pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d., kadangi savivaldybės privalės įgyvendindamos Projekto 16 str. 4 d. didinti savo skolą ir kompensuoti, ne tik prioritetinės, bet apskritai visos savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Projekto 16 str. 4 d., taip pat, aiškiai nenustato, kokia esama ar būsima savivaldybės infrastruktūra turės būti laikoma prioritetinė. Šį neaiškumą būtina panaikinti. Alternatyviai, siekiant, kad savivaldybės turėtų laiko pakeisti teritorijų planavimo dokumentus, būtina Projekto 16 str. 4 d. nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį savivaldybės turėtų pakeisti teritorijų planavimo dokumentus ir nustatyti prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą. Šis laikotarpis galėtų būti dveji metai nuo statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodikos ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principų (Projekto 5 str. 4 d.) bei savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos (Projekto 14 str. 4 d,) parengimo ir įsigaliojimo. Šie dokumentai yra pasirenkami, nes savivaldybės negalės pradėti planavimo dokumentų keitimo, nustatant prioritetines teritorijas, ir keisti savivaldybių plėtros strateginius planus, kol nebus parengti šie poįstatyminiai teisės aktai.
Dviejų metų terminas yra pasirenkamas, kadangi teritorijų planavimo dokumentuose bus būtina nustatyti visuomenės bei gyventojų viešojo intereso svarbą, bei ją įtvirtinti per planavimo procedūras, o užtruks nemažą laiko tarpą. Siūlymas Nr. 1: Pakeisti Projekto 16 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „Kol teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės infrastruktūra laikoma neprioritetine.“ Arba pakeisti Projekto 16 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „Kol teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės esama infrastruktūra laikoma prioritetine.“ Siūlymas Nr. 2: Pakeisti Projekto 16 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „Kol Jeigu per dvejus metus nuo Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodikos ir Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principų bei Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos įsigaliojimo (skaičiuojant nuo vėliausiai priimto dokumento) teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės esama infrastruktūra laikoma prioritetine.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
įstatymo projekto 16 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio
projekto 16 straipsnio 4-6 dalis atitinkamai laikyti 5-7 dalimis. 38.
38Lietuvos savivaldybių asociacija,
2019-10-11 Panaikinti teisės spragą (legislatyvinę omisiją) ir Projektą papildyti skyriumi, apie žaliąją ir socialinę infrastruktūrą, nustatant kada ir kokie subjektai gali vystyti šias infrastruktūras bei įtvirtinant tokių infrastruktūrų vystymo kaštų kompensavimo mechanizmą (Bendra projekto pastaba). Problema: Projekte žaliosios infrastruktūros plėtros reguliavimo pagrindai nėra atskleisti. Projekte iš esmės aprašoma tik socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtra. Pagrindimas: Projekto 2 str. 5 d. pažymi, kad savivaldybės infrastruktūra apima tiek socialinę, tiek inžinerinę infrastruktūrą, o 2 str. 9 d. nustatyta, kad prioritetinė savivaldybės infrastruktūra yra savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine infrastruktūra. Projekto 1 str. 1 d. pažymi, kad Projektas reglamentuoja savivaldybės infrastruktūros, t. y. tiek socialinės, tiek inžinierinės infrastruktūros plėtrą ir jos planavimą, įgyvendinimą, finansavimą bei nustato savivaldybės infrastruktūros plėtroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Projektas iš esmės adresuoja tik inžinerinę infrastruktūrą, nenustatydamas taisyklių taikomų žaliosios ir socialinės infrastruktūros vystymui. Projekte nėra numatyta kokiais atvejais ir kokie subjektai vystys žaliąją infrastruktūrą. Be to, nėra aišku ar į Projekto 5 str. 4 d. numatytą parengti statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodiką ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus, bus įtraukiami socialinės ir žaliosios infrastruktūros vystymo kaštai. Be to, siūlomuose skyriuose apie žaliąją ir socialinę infrastruktūrą bei pačiame Projekte būtina nustatyti ir alternatyvius infrastruktūros plėtros mechanizmus (pvz.: viešosios ir privačios partnerystės projektus) ir jiems taikomas taisykles. Tokiu būdu, būtų sukuriami lankstūs finansiniai mechanizmai ir būtų laikomasi Europos vietos savivaldos chartijos 9 str. 4 d. numatytų principų.
4 d. numatytų principų. Siūlymas: Projektą papildyti skyriumi apie žaliąją ir socialinę infrastruktūrą, nustatant kada ir kokie subjektai gali vystyti šias infrastruktūras bei įtvirtinant tokių infrastruktūrų vystymo kaštų kompensavimo mechanizmą. Apsispręsti pagrindiniame komitete Argumentai: Audito komitetas patikslino įstatymo projekto nuostatas, susijusias su socialinės infrastruktūros plėtra (žr. 5 Audito komiteto pasiūlymą). 39. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-11 Panaikinti teisės spragą (legislatyvinę omisiją) ir papildyti projektą skyriumi, skirtu Lietuvos kaimų ir regionų infrastruktūros vystymui, kuriame būtų nustatyti administraciniai ir finansiniai mechanizmai skirti padėti efektyviai vystyti savivaldybės infrastruktūrą Lietuvos kaimuose ir regionuose (Bendra projekto pastaba). Problema: Projekte nėra aptariami klausimai ir iššūkiai, susiję su savivaldybių infrastruktūros plėtra Lietuvos kaimuose ir regionuose. Savivaldybės neturi pakankamai administracinių ir finansinių išteklių vystyti prioritetinę infrastruktūrą tiek miestuose, tiek kaimuose. Pagrindimas: Vyriausybės programos II skirsnio II skyriuje (64 p.) yra pažymėta, kad regionų netolygaus ekonominės gerovės persiskirstymo procesai kelia rimtą grėsmę tolygiai Lietuvos demografinei ir ekonominei raidai, o 99 p. įtvirtinta, kad gyvybingo kaimo, tvarių jo bendruomenių išsaugojimas yra svarbiausias bet kurios atsakingos šalies likimą lemiantis vyriausybės uždavinys. Projekte nėra įvertinami savivaldybių iššūkiai, su kuriais jos susiduria sprendžiant regionų ar kaimų infrastruktūros plėtros problemas. Nesant papildomų finansinių ar administracinių mechanizmų projekte bei sukuriant naujas ekonomines išlaidas, mažesnėms, ypatingai rajonų, savivaldybėms gali tekti mažinant kaštus ir siekiant atitikti Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d., prioritetinės plėtros teritorijas koncentruoti miestuose.
Taip būtų apleidžiama infrastruktūrų plėtra regionuose ir kaimuose ir būtų paneigiami Vyriausybės programos tikslai. Be to, Projekte nėra aptariamas žemės konsolidavimas, t. y. žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai. Norint sukurti efektyvią savivaldybės infrastruktūrą kaimo gyvenamuosiuose vietovėse būtina aptarti žemės konsolidavimo galimybes Projekto kontekste. Siūlymas: Papildyti Projektą skyriumi, skirtu Lietuvos kaimų ir regionų infrastruktūros vystymui, kuriame būtų nustatyti administraciniai ir finansiniai mechanizmai skirti padėti efektyviai vystyti savivaldybių infrastruktūrą Lietuvos kaimuose ir regionuose. Nepritarti Įstatymo projekto nuostatos būtų taikomos visoms savivaldybių teritorijoms, neišskiriant kaimiškųjų teritorijų. Manytina, kad Lietuvos kaimų ir regionų infrastruktūros vystymo finansavimas turi būti nustatomas ne šiuo įstatymu, o valstybės ir savivaldybių biudžeto planavimą reglamentuojančiais teisės aktais. 41. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-09-10 Specialiųjų tyrimų tarnyba, vertindama Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) kompetenciją ir patirtį, pritaria pastarosios institucijos nuomonei, kad gali būti sunku nustatyti, kuriais teisės aktais konkrečiu atveju turėtų būti vadovaujamasi inicijuojant su savivaldybių infrastruktūros plėtra susijusių projektų įgyvendinimą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokioms aplinkybėms gali būti palankus Projekte numatomo įstatymo nuostatų nekonkretumas, pavyzdžiui:
1) Nors Projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatas galima suprasti taip, kad Projekte siūlomo įstatymo kontekste savivaldybės infrastruktūros plėtra suvokiama kaip naujiems ar rekonstruojamiems pastatams naudoti reikalingos savivaldybės infrastruktūros projektavimas, įrengimas ir (ar) statyba, Projekto 2 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalių nuostatos[⁶], apibrėžiančios „savivaldybės infrastruktūros plėtros“, „savivaldybės infrastruktūros“, „inžinerinės“ ir „socialinės infrastruktūros“ sąvokas leidžia daryti prielaidą, kad įgyvendinant Projekte siūloma įstatymą jo nuostatos gali būti interpretuojamos plačiau, t. y. kad savivaldybės infrastruktūros plėtra apims ne tik naujam ar rekonstruojamam pastatui reikalingos naudoti, bet ir kitokio pobūdžio infrastruktūros objektų, kuriais naudosis ir kiti (ne tik naujai statomų ar rekonstruojamų pastatų vystytojai) asmenys, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą. 2) Tai, kad savivaldybės infrastruktūros plėtra apims ne tik naujai statomiems ar rekonstruojamiems pastatams reikalingos infrastruktūros objektų projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą, leidžia spėti Projekto 15 straipsnio nuostatos, pagal kurias savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo ir (ar) rekonstruojamo pastato ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą statytojas (vystytojas) nepriklausomai nuo to, ar šiems statiniams reikalinga nauja infrastruktūra ar ne.
Tai leidžia daryti prielaidą, kad įmokos galės būti naudojamos tiesiogiai statomiems pastatams naudoti tiesiogiai nereikalingų infrastruktūros objektų statybai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad įvertinus CPVA nuomonę būtų tikslinga konkretinti Projektu numatomą teisinį reglamentavimą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekte siūlomą įstatymą su savivaldybės infrastruktūros plėtra susijusius esminius sprendimus priimtų savivaldybės, kurių dalis, kaip leidžia teigti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir CPVA praktinė veiklos patirtis, kai kuriais atvejais savaip interpretuoja teisės aktus ir kartais galimai stengiasi išvengti jau esamuose teisės aktuose nustatyto specialaus pobūdžio teisinio reglamentavimo taikymo[⁷]. Dėl to tikėtina, kad CPVA prognozės, kad taikydamos Projekte siūlomą įstatymą savivaldybės sieks išvengti specialiųjų teisės aktų (pavyzdžiui, reglamentuojančių viešąją ir privačią partnerystę) taikymo, gali būti itin aktualios.
Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į 5 pastaboje išdėstytas aplinkybes, kad Projekte siūlomas įstatymas gali būti itin reikšmingas užkertant kelią antikorupciniu požiūriu ydingai savivaldybių veiklai, kai pažeidžiant laisvos valios (savanoriškumo) principą už atitinkamų sprendimų priėmimą (teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimą, statybos leidimų išdavimą ir kt.) iš suinteresuotų asmenų, t. y. statybų vystytojų, yra netiesiogiai reikalaujama paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai vystyti. Specialiųjų tyrimų tarnyba vertindama Projektą laikėsi nuomonės, kad Projektas, kaip specialusis teisės aktas, turėtų aiškiai atskleisti visus teisėtus (galimus) savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimo šaltinius ir teisinius pagrindus, o Projekte siūlomo įstatymo taikymas (ir atitinkamai savivaldybės infrastruktūros plėtros įgyvendinimas) turėtų būti grindžiamas viešosios teisės principu („draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“). Į minėtas pastabas Projekto rengėjai neatsižvelgė, o Projekte numatomas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad Priėmus projektą nebus užkirstas kelias antikorupcinio pobūdžio ydingai savivaldybių praktikai (iš statybų vystytojų reikalauti paramos). Taigi, Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlo Audito komitetui priimant sprendimą dėl Projekto atsižvelgti į CPVA, kaip už atitinkamą visuomeninių santykių sritį atsakingos ir šioje srityje itin reikšmingą patirtį turinčios institucijos, nuomonę ir rekomendacijas. Pritarti Žr. 5 Audito komiteto pasiūlymą. 42.
42Viešųjų pirkimų tarnyba,
2019-08-28
<...>
Manome, kad siekiant sukurti aiškią infrastruktūros plėtros teisinio reguliavimo sistemą, atvejai, kada taikytinos kitokios procedūros, turi:
įvardinti, tuo pačiu nepaliekant galimybės savivaldos subjektui savarankiškai spręsti dėl konkrečių teisės aktų taikymo (t. y. jei turi būti vykdoma koncesijos suteikimo procedūra, savivaldos subjektui negali būti suteikiama teisė pasirinkti jos nevykdyti ir vietoje to taikyti paprastesnę procedūrą);
y. turi egzistuoti objektyvios priežastys, dėl kurių specifinis reglamentavimas reikalingas);
įvertinus imperatyvias teisės normas, susijusias su infrastruktūros plėtros įgyvendinimu (t. y. reglamentuojančias visus infrastruktūros plėtros įgyvendinimo elementus (infrastruktūros įsigijimo procedūras, privačių subjektų dalyvavimą, atsiskaitymo tvarką, ir kt.)).
<...>
Pritarti Žr. 5 Audito komiteto pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros įstatymo projektui Nr. XIIIP-3653 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas,
9 Argumentai: Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas savivaldybių infrastruktūros plėtrai, infrastruktūrą skirstant į prioritetinę ir neprioritetinę.
Iš įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateikto prioritetinės savivaldybės infrastruktūros apibrėžimo suprantama, kad pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos automatiškai bus priskirtos prioritetinėms savivaldybės infrastruktūros teritorijoms, nors pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies apibrėžimą minėtos teritorijos savaime nėra priskiriamos prioritetinės plėtros teritorijoms. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nustatomi skirtingi prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros kompensavimo mechanizmai, todėl pačios savivaldybės turėtų priimti sprendimus dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros prioritetų, taip pat pritariant Teisės departamento 6 pastabai bei atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos argumentus bei 7 pasiūlymą, siūlytina pakeisti prioritetinės savivaldybės infrastruktūros apibrėžimą. Taip pat atsižvelgiant į 5 Teisės departamento pastabą, siūlytina patikslinti, kad kriterijus, kuriais remiantis savivaldybės infrastruktūra būtų pripažįstama prioritetine tvirtina, savivaldybės taryba. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės
tarybos sprendimu pagal savivaldybės tarybos patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“ Pritarti 2.
Seimo Audito komitetas,
26 Argumentai: Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatoma savivaldybės tarybos teisė tvirtinti kriterijus, pagal kuriuos savivaldybės taryba nustatytų atvejus, kuomet būtų galima subjektus savivaldybės biudžeto sąskaita atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio (15 straipsnio 4 dalis). Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 punkte numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus teisė savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką mokėti dalimis. Siekiant užtikrinti, kad visi įstatymo projekte numatyti klausimai, susiję su savivaldybių infrastruktūros plėtros mokesčio mokėjimu, būtų tinkamai reglamentuoti įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, pritariant Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymui projekte nustatyti reikalavimą savivaldybėms reglamentuoti tvarkas (ne tik suteikti teisę tvirtinti kriterijus), kuriomis vadovaudamosi savivaldybės priimtų atitinkamus sprendimus, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą Nr. VA-2017-P-20-6-16 „Valstybės institucijų ir įstaigų veiksmai pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas“, kurioje nurodyta, kad geraisiais praktikos pavyzdžiais laikytini atvejai, kuomet siekdamos didesnio lengvatų taikymo efektyvumo, savivaldybės turi patvirtintas lengvatų taikymo tvarkas, siūlytina nustatyti savivaldybės tarybos pareigą tvirtinti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų mokėjimo ir atleidimo nuo jos tvarką.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nustato savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos tvarką, tvirtina joje patvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatomi atvejai, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis.“
3Seimo Audito komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 11 pastabą, kad savivaldybių infrastruktūra turi būti planuojama vadovaujantis strateginio planavimo dokumentais – regionų plėtros planais, savivaldybių strateginiais planais, pastebėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio
ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose išskirtos urbanizuotos teritorijos, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 5 straipsnis reglamentuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijos planavimą, siūlytina patikslinti minėtą nuostatą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės infrastruktūros plėtra planuojama plėtros teritorijos
planuojamos savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.“
4Seimo Audito komitetas,
3 Argumentai: 1.
Pritariant 30 Finansų ministerijos pastabai, kurioje nurodyta, kad sprendimą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo savivaldybė turėtų/galėtų priimti ne tik tada, kai yra apskaičiuota preliminari infrastruktūros sukūrimo kaina, bet tada, kai yra žinoma savivaldybės galimybė finansuoti infrastruktūros sukūrimą, galimybė išlaikyti sukurtą infrastruktūrą, įskaitant duomenis apie potencialias pajamas iš infrastruktūros naudotojų, siūlytina nustatyti, kad planuojant savivaldybės infrastruktūros teritorijų plėtrą turi būti atsižvelgiama ne tik į preliminarų lėšų poreikį, reikalingą infrastruktūros projektavimui, statymui ir (ar) įrengimui, bet ir į numatomas gauti lėšas už naudojimąsi savivaldybės infrastruktūra (jeigu tokios planuojamos) bei planuojamus infrastruktūros išlaikymo (naudojimo) kaštus. Šiuo aspektu siūloma patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį. 2. Taip pat siekiant užtikrinti, kad savivaldybės taryba prieš tvirtindama teritorijų planavimo dokumentus, kuriais planuojama savivaldybės infrastruktūra, turėtų objektyvius duomenis apie savivaldybės finansines galimybes prisiimti įsipareigojimus kompensuoti prioritetinės infrastruktūros plėtrą, siūlytina įstatymo projekte numatyti, kad prieš minėtų sprendimų priėmimą savivaldybės tarybai yra pateikiama savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvada dėl galimybės savivaldybei prisiimti finansinius įsipareigojimus dėl prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros. Pritarus pasiūlymui bus užtikrinta savivaldybės tarybos galimybė priimti objektyvių duomenų visuma paremtus sprendimus ir neplanuoti infrastruktūros plėtros tam neturint finansinių galimybių. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Teikiant savivaldybės tarybai tvirtinti savivaldybės ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, kuriais planuojama savivaldybės infrastruktūra, kartu pateikiamas ir šiuose dokumentuose suplanuotai prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai projektuoti, statyti ir (ar) įrengti ir naudoti reikalingas preliminarus lėšų poreikis, atsižvelgus į numatomas gauti lėšas už naudojimąsi savivaldybės infrastruktūra ir savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvada dėl galimybės savivaldybei prisiimti finansinius įsipareigojimus dėl prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros.“
5Seimo Audito komitetas,
2 Argumentai: Audito komitetas dar 2017 m. pradžioje svarstydamas parlamentinės kontrolės klausimą dėl viešo ir privataus sektorių partnerystę reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo poreikio nustatė ir Vyriausybę informavo apie teisės aktų spragas, sudarančias galimybes subjektams patiems priimti sprendimus dėl teisinio reglamentavimo taikymo investuojant į viešąją infrastruktūrą. Siekiant užkirsti kelią aukščiau aptartai situacijai, atsižvelgiant į VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ pasiūlymą, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansų ministerijos bei Viešųjų pirkimų tarnybos nuomones, siūlytina svarstomame įstatymo projekte aiškiai apibrėžti, kad:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės infrastruktūros plėtra įgyvendinama, kai savivaldybės
infrastruktūros plėtros organizatorius ir (ar) valdytojas su savivaldybės infrastruktūros plėtros projektuotoju ir (ar) rangovu sudaro projektavimo ir (ar) statybos rangos sutartį infrastruktūros projektuotoją ir statytoją parenka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka arba, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) sudaro savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį su savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriumi ir savivaldybės infrastruktūros valdytoju (valdytojais) dėl inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros. Socialinės savivaldybės infrastruktūros plėtra įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti 6.
Seimo Audito komitetas,
31 Argumentai: Pritariant VšĮ
„Centrinė projektų valdymo agentūra“ pozicijai, kad sudarant savivaldybės
infrastruktūros plėtros sutartį itin svarbu aiškiai nustatyti atvejus kada sutartis gali būti keičiama ar nutraukiama anksčiau laiko, siūlytina standartinėse savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sąlygose aptarti ir sutarties keitimo tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) sutarties įsigaliojimo, keitimo ir nutraukimo sąlygos ir tvarka“. Pritarti
7Seimo Audito komitetas,
35 N Argumentai: Pritariant 17 VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ pasiūlymui, kad sudarant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį itin svarbu aiškiai nustatyti infrastruktūros tinkamumo, kainų pokyčio, darbų vėlavimo ir kt. rizikų pasidalinimą tarp sutarties šalių, siūlytina standartinėse savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sąlygose aptarti rizikos, susijusios su sutartyje nustatytais šalių įsipareigojimais, įskaitant savivaldybės infrastruktūros tinkamumu, pasidalijimą tarp sutarties šalių. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
„5) rizikos, susijusios su sutartyje nustatytais šalių įsipareigojimais,
įskaitant savivaldybės infrastruktūros tinkamumu naudoti, pasidalijimas tarp sutarties šalių;“. 2. Atitinkamai įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 5-7 punktus laikyti 6-8 punktais. Pritarti 8.
8Seimo Audito komitetas,
1 N Argumentai: Atsižvelgiant į
savivaldybės infrastruktūros finansavimą turi būti remiamasi strateginio planavimo dokumentais, kurie yra pagrindas savivaldybių biudžeto planavimui, siūlytina papildyti įstatymo projekto 11 straipsnį nauja 1 dalimi, numatančia, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimas yra planuojamas remiantis Vietos savivaldos įstatymo 10⁴ straipsniu, t. y. atsižvelgiant į patvirtintus savivaldybės strateginio planavimo dokumentus. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 11 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimas planuojamas vadovaujantis
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10⁴straipsnio nuostatomis“. 2. atitinkamai įstatymo projekto 11 straipsnio 1-2 dalis laikyti 2-3 dalimis. 3. Suderinti įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
9Seimo Audito komitetas,
2 1N 2N 3N 4N Argumentai:
tarnybos pastabą, siūlytina įstatymo projekto 11 straipsnyje aiškiai nurodyti iš kokių šaltinių gali būti finansuojama prioritetinė savivaldybės infrastruktūros plėtra;
projekte numatoma, kad tiek prioritetinės, tiek neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimo šaltiniu gali būti privačios savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšos. Tačiau įstatymo projekte reglamentuojamas tokių lėšų kompensavimo mechanizmas, todėl gali būti keliamas klausimas ar tokios lėšos laikytinos papildomu plėtros finansavimo šaltiniu. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą bei praktinį nuostatos taikymą, siūlytina patikslinti įstatymo projekto nuostatas (11 straipsnio 2 dalies 3 punktą), nustatant, kad plėtros finansavimo šaltiniais yra laikomos iniciatoriaus lėšos, kurios vėliau yra kompensuojamos įstatyme aptarta tvarka.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12.Prioritetinė Prioritetinės savivaldybės
infrastruktūra infrastruktūros plėtra finansuojama iš: Programos dalies, kurią sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų ir kitų savivaldybės biudžeto lėšų, privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų ir kituose įstatymuose nustatytų lėšų. 1) Programos dalies, kurią sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų;
2) kitų savivaldybės biudžeto ir (ar) kituose įstatymuose nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų;
3) privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), įgyvendinančių prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, lėšų, kompensuojamų šio įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka;
4) kituose įstatymuose nustatytų programų lėšų.“
10Seimo Audito komitetas,
3 1N 2N 3N Argumentai:
tarnybos pastabą, siūlytina įstatymo projekto 11 straipsnyje aiškiai nurodyti iš kokių šaltinių gali būti finansuojama neprioritetinė savivaldybės infrastruktūros plėtra;
projekte numatoma, kad tiek prioritetinės, tiek neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimo šaltiniu gali būti privačios savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšos. Tačiau įstatymo projekte reglamentuojamas tokių lėšų kompensavimo mechanizmas, todėl gali būti keliamas klausimas ar tokios lėšos laikytinos papildomu infrastruktūros plėtros finansavimo šaltiniu.
Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, bei praktinį nuostatos taikymą, siūlytina patikslinti įstatymo projekto nuostatas (11 straipsnio 3 dalies 1 punktą), nustatant, kad plėtros finansavimo šaltiniais yra laikomos iniciatoriaus lėšos, kurios vėliau yra kompensuojamos įstatyme aptarta tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „23. Neprioritetinė Neprioritetinės savivaldybės infrastruktūra infrastruktūros plėtra finansuojama iš: privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų, Programos dalies, kurią sudaro neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų ir kituose įstatymuose nustatytų lėšų. 1) privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), įgyvendinančių neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, lėšų, kompensuojamų šio įstatymo 13 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka;
2) kitų savivaldybės biudžeto ir (ar) kituose įstatymuose nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų;
3) kituose įstatymuose nustatytų programų lėšų.“ Pritarti 11.
Seimo Audito komitetas,
4 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto nuostatos, reglamentuojančios savivaldybių įsipareigojimą kompensuoti savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už sukurtą viešąją infrastruktūrą yra laikytinas viešojo sektoriaus įsipareigojimu, o tokie įsipareigojimai gali būti priimami tik laikantis finansinę drausmę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pritariant Finansų ministerijos ir VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ pastebėjimams, siūlytina aiškiai įstatymo projekte nustatyti, kad prisiimant įsipareigojimus dėl viešosios infrastruktūros sukūrimo kaštų kompensavimo ilguoju laikotarpiu turi būti laikomasi finansinės drausmės taisyklių. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Tais atvejais, kai savivaldybė įsipareigoja kompensuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros kaštus savivaldybės privačiam infrastruktūros plėtros iniciatoriui (iniciatoriams) per šiame įstatyme ir savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytą terminą iš savivaldybės biudžeto lėšų, toks įsipareigojimas yra ilgalaikis viešojo sektoriaus finansinis įsipareigojimas. Priimant šį įsipareigojimą turi būti užtikrinami finansinę drausmę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.“ Pritarti 12.
Seimo Audito komitetas,
2 Argumentai: Specialiųjų tyrimų tarnyba nurodė, kad įstatymo projektas yra itin reikšmingas užkertant kelią antikorupciniu požiūriu ydingai šalies savivaldybių veiklai, kai pažeidžiant laisvos valios (savanoriškumo) principą už atitinkamų sprendimų priėmimą (teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimą, statybos leidimų išdavimą ir kt.) iš suinteresuotų asmenų, t. y. statybų vystytojų, yra netiesiogiai reikalaujama paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai. Visgi įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad programos lėšas, kuriomis finansuojama savivaldybės infrastruktūros plėtra, sudaro ne tik infrastruktūros plėtros įmokos, bet ir kitos teisėtai gautos lėšos. Pritariant Specialiųjų tyrimų tarnybos 22 pastaboje iškeltoms abejonėms, manytina, kad minėta nuostata sudarys galimybes (neeliminuos dabartinės ydingos praktikos) iš suinteresuotų asmenų „prašyti“ dvigubo prisėdėjimo prie savivaldybės infrastruktūros kūrimo. Siekiant išvengti šios situacijos, siūlytina nustatyti, kad programos lėšas sudaro tik plėtros įmokos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Programos lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos lėšos. Prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto sąskaitose. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybės biudžete.“ Pritarti 13.
Seimo Audito komitetas,
6 Argumentai: Siekiant užtikrinti, kad Programos lėšos būtų naudojamos tik viešosios infrastruktūros plėtros finansavimui, siūlytina patikslinti kam gali būti naudojamos įstatymo projekto 11 straipsnyje numatytos savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšos, t. y. nustatyti, kad jos gali būti naudojamos infrastruktūros, reikalingos savivaldybių viešosioms paslaugoms teikti, finansavimui. Taip pat pritariant 27 Lietuvos savivaldybių asociacijos, 10 Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymui bei pateiktai argumentacijai, siūlytina nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą bei infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų naudojimo planą tvirtina savivaldybės taryba (keičiamame straipsnyje išbraukiama Komisijos funkcija). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Programos lėšos gali būti naudojamos tik
infrastruktūros, reikalingos savivaldybių viešosioms paslaugoms teikti, finansavimui ir naudojamos pagal savivaldybės tarybos patvirtintus priemonių planą ir Programos lėšų panaudojimo planą, kurį tvirtina Komisija. Patvirtintas Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patvirtinimo dienos priemonių planas planą ir Programos lėšų panaudojimo planą skelbiamas savivaldybės savivaldybė ir savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus organizatorius (kai jis nėra savivaldybės administracija) paskelbia savo interneto svetainėje.“
14Seimo Audito komitetas,
1 Argumentai: Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Kompensacijos infrastruktūros plėtros iniciatoriams už patirtas išlaidas apskaičiuojamos ir išmokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, <...>“.
Nors įstatymo projekto 8 straipsnyje numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje, kuri turi būti sudaryta iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, turi būti aptartos plėtros įmokos mokėjimo sąlygos ir tvarka, nėra aišku ar savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui turėtų būti kompensuojamos visos jo faktiškai patirtos išlaidos ar tik, tos, kurios yra apskaičiuotos pagal aplinkos ministro patvirtintas metodikas. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, siūlytina įstatymo projekto 13 straipsnyje, reglamentuojančiame kompensavimo už savivaldybės infrastruktūrą tvarką, aiškiai įtvirtinti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui kompensuojamos tik infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos infrastruktūros išlaidos, kurios būtų apskaičiuojamos iki sutarties pasirašymo dienos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kompensacijos infrastruktūros plėtros
iniciatoriams už patirtas infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidas apskaičiuojamos ir išmokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vadovaujantis šio straipsnio 2–4 dalimis.“
15Seimo Audito komitetas,
3 Argumentai:
komitetas pateikė 14 pasiūlymą, kuriam pritarus įstatymo projekte būtų nedviprasmiškai reglamentuota, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui kompensuojama ne už faktiškai patirtas išlaidas, o sutartyje numatyta išlaidų suma, kuri, atsižvelgiant į 24 Teisės departamento pastabą, turi būti apskaičiuojama pagal Aplinkos ministro patvirtintas tvarkas iki sutarties pasirašymo dienos.
Siekiant nuostatų suderinamumo, siūlytina įstatymo projekte aiškiai nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros sukūrimo (projektavimas, statyba ir (ar) įrengimas) išlaidos apskaičiuojamos iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties pasirašymo dienos. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad infrastruktūros kūrimo darbai gali būti ilgalaikiai, o kompensavimo kaštai bus nustatomi iš anksto, dėl ko gali pasikeisti kompensavimo sumos, taip pat VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 31 pasiūlymą, siekiant išvengti savivaldybių galimų nuostolių bei teisminių ginčų, siūlytina įstatymo projekte nustatyti bendrąją taisyklę, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros kainų pokyčių riziką prisiima savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai nurodė, kad Aplinkos ministerija, įgyvendindama Architektūros įstatymo 15 str. 1 d. 3 p., rengia Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijų projektą, todėl įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalyje pavadinimas „Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika“ keistinas į „Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijos“. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Savivaldybės infrastruktūros projektavimo išlaidos apskaičiuojamas apskaičiuojamos iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijomis.
Savivaldybės infrastruktūros statybos ir
(ar) įrengimo išlaidos apskaičiuojamos iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais. Savivaldybės infrastruktūros plėtros kainų pokyčio riziką prisiima savivaldybės infrastuktūros iniciatorius.“
16Seimo Audito komitetas,
4 Argumentai: Įstatymo projekte numatoma, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų kompensavimui už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą gali būti naudojama ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybės biudžeto ir ne daugiau kaip 20 procentų Programos įmokų už prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą. Sutiktina su Lietuvos savivaldybių asociacijos argumentais, kad situacija kuomet kompensuojant prioritetinės infrastruktūros statybą bei įrengimą iš savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos įmokų gali būti dengiama tik 20 procentų infrastruktūros plėtros iniciatoriaus patiriamų išlaidų, likę 80 ir daugiau procentų infrastruktūros įrengimui reikiamų išlaidų turės būti kompensuojama iš savivaldybių biudžetų, didins savivaldybių įsiskolinimus ir apsunkins galimybes plėsti prioritetines savivaldybių infrastruktūros teritorijas. Todėl siūlytina atsisakyti reguliavimo, nustatančio prioritetinės savivaldybių infrastruktūros plėtros finansavimo šaltinius ir konkrečius procentinius dydžius, paliekant galimybę savivaldybėms spręsti dėl finansavimo šaltinių panaudojimo procentinių išraiškų. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kompensacijos už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus vystymo etapus, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyse nustatytas kompensavimo sąlygas, savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams) terminą, mokamos iš savivaldybės biudžeto ir (ar), kituose įstatymuose nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros valdytojo biudžeto, ir (ar) Programos prioritetinės infrastruktūros įmokų. Programos prioritetinės infrastruktūros įmokos naudojamos, kai kompensacijoms mokėti kitų savivaldybės ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų nepakanka. Savivaldybė ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas privalo kompensuoti visas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas vykdant įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų kompensavimui už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą gali būti naudojama ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybės biudžeto ir ne daugiau kaip 20 procentų Programos įmokų už prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą.“
17Seimo Audito komitetas,
4 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti savivaldybės tarybos teisę savo sprendimu, vadovaujantis tarybos nustatytais kriterijais savivaldybės biudžeto sąskaita atleisti subjektus nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo.
Pažymint, kad savivaldybių kompetencijai priskirtų mokesčių lengvatų taikymas gali būti laikomas tinkamu įrankiu investuotojų pritraukimui, sutiktina su Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymu įstatymo projekte nustatyti reikalavimą savivaldybėms reglamentuoti tvarkas (ne tik suteikti teisę tvirtinti kriterijus), kuriomis vadovaudamosi savivaldybės priimtų atitinkamus sprendimus. Taip pat atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės institucijų ir įstaigų veiksmai pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas“ pateiktą nuomonę, kad geraisiais praktikos pavyzdžiais laikytini atvejai, kuomet siekdamos didesnio lengvatų taikymo efektyvumo, savivaldybės turi patvirtintas lengvatų taikymo tvarkas, siūlytina patikslinti įstatymo projektą numatant, kad savivaldybės tarybos turi teisę savivaldybės biudžeto sąskaita savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sumažinti savivaldybės plėtros įmoką arba nuo jos atleisti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir
joje patvirtintais kriterijais, gali nustatyti kitus nei šio straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūra pastatoma ir (ar) įrengiama savivaldybės biudžeto lėšomis.“
7Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Naglis Puteikis. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė) [1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr.
daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [2] Tokios esmės Projekto 8 straipsnio 3 dalies nuostatos neatskleidžia – mūsų pastaba. [3] Pagal Projekto 7 straipsnio nuostatas šie asmenys įgalioti vertinti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus siūlymus dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros. [4] Dėl Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Projekto 12 straipsnio 6 dalies nuostatų tarpusavio nesuderinamumo (ar Priemonių planą tvirtina savivaldybės administracija, ar Komisija) žiūrėti 10 pastabą. [5] Plačiau 2017-10-04 antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-7424 „Dėl paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai teikimą reglamentuojančių teisės aktų“.
Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/cc195842a98f11e7a65c90dfe4655c64?jfwid=cqvf26ghn. [6] Projekto 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad „Savivaldybės infrastruktūra – socialinė savivaldybės infrastruktūra ir inžinerinė savivaldybės infrastruktūra“; projekto 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad „Savivaldybės infrastruktūros plėtra
Pavyzdžiui, 2018-03-12 atlikusi Investicijų į Panevėžio miesto savivaldybės infrastruktūrą, gamybos ar paslaugų sritį sutarčių sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Panevėžio savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-399, kurio pagrindu buvo sudaryta Investicijų sutarties „Dėl Panevėžio miesto autobusų stoties ir besiribojančių teritorijų konversijos ir naujos Panevėžio miesto autobusų stoties statybos investicijų“ projekto tarp Panevėžio savivaldybės, UAB „Baltisches haus“ ir UAB „Panevėžio autobusų parkas“, bei Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 23 d. sprendimo Nr.
TSP-30 antikorupcinį vertinimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, kad savivaldybė priėmė individualų teisės aktą konkrečiam investavimo atvejui taip išvengdama specialaus (šiems tikslams sukurto) teisinio reglamentavimo taikymo.
VVSK papildomas išvada_XIIIP-3653
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2019-10-23
Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Marius Narmontas, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnioji patarėja Algė Staniūnaitė-Tonkich, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Dangyras Žukauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentė, Lazdijų rajono merė, Ausma Miškinienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus viršininkė Jekaterina Šarmavičienė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Infrastruktūros sprendimų komandos vadovas Gerardas Višinskis, UAB „Vilniaus vandenys“ Teisės skyriaus vadovas Gintaras Makšimas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vartojamos sąvokos „savivaldybės infrastruktūros plėtros vykdymas“ ir
„savivaldybės infrastruktūros plėtros įgyvendinimas“ turėtų būti
suvienodintos, nes pagal normų kontekstą jos vartojamos kaip sinonimai. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-162 2,3
straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodomų subjektų ratas turėtų būti apibrėžiamas vienodai. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje pateikiamas savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus apibrėžimas neatitinka projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių organizatoriaus funkcijų vykdymą tais atvejais, kai savivaldybės taryba nėra paskyrusi ar įsteigusi atskiro viešojo juridinio asmens. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-162 7,8
projekto 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytas apibrėžiamos infrastruktūros požymis
„už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą atsakinga savivaldybė“. Vietoje neaiškios ir neapibrėžtos „atsakomybės“ kategorijos infrastruktūra
turėtų būti apibrėžiama konkrečiu teritoriniu arba nuosavybės požymiu. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
turimi omenyje. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
projekto 2 straipsnio 9 dalies loginę konstrukciją „pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms“ darytina išvada, kad pagal projektą visos pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos savaime laikomos prioritetinės plėtros teritorijomis.
Abejotina, ar toks buvo projekto rengėjų tikslas, be to, ir pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies apibrėžimą minėtos teritorijos nėra savaime priskiriamos prioritetinės plėtros teritorijoms. Pritarti
pasiūlymą Nr. 1
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinimas nedera su šio straipsnio turiniu ir projekte įvardinamomis ministerijų funkcijomis. Šio straipsnio pavadinime nurodoma tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencija, tačiau straipsnio tekste minimos ir kitos ministerijos, o projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 6 punkte bei 10 straipsnio 3 punkte nurodoma ir
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta savivaldybės administracijos funkcija
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
26
straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė tvirtinti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nemokėjimo (atleidimo nuo privalomo pagal įstatymą mokėjimo) kriterijus. Projekto 15 straipsnio 4 dalyje ši nuostata pakartojama įtvirtinant, kad vadovaudamasi savo pačios nustatytais kriterijais savivaldybės taryba gali nustatyti atvejus, kai asmenys atleidžiami nuo nurodytos įmokos, o infrastruktūra tokiu atveju finansuojama biudžeto lėšomis.
Pažymime, kad asmenų teisėms ir pareigoms turintys įtakos bei nevienodą asmenų padėtį nustatantys sprendimai turėtų būti priimami tik įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, įstatyme aiškiai apibrėžus tokio sprendimo priėmimo kriterijus. Šie kriterijai įstatyme turėtų būti nustatomi, be kita ko, pagrindžiant, kad tarp asmenų, kurie priimtu sprendimu bus traktuojami nevienodai (vieni iš jų bus biudžeto sąskaitą atleidžiami nuo finansinių prievolių biudžetui), yra objektyviai pagrįstų skirtumų, sąlygojančių jų skirtingą statusą ir skirtingą savivaldos institucijų traktavimą. Tokia nuomonė grindžiama Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina - Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. šis principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu (pabraukta mūsų) nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokių skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą (2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2017 m. gruodžio 1 d. 2013 m. vasario 22 d.,
principas, apimantis be kita ko išimtinę savivaldybių tarybų kompetenciją sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą, jo sąskaita numatyti mokesčių ir rinkliavų lengvatas.
Iš šių nuostatų turėtų būti kildinama ir išimtinė savivaldybių tarybų kompetencija atleisti asmenis ir nuo kitų privalomų mokėjimų (įskaitant ir vertinamu projektu nustatytus). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pati savivaldos teisės prigimtis suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (2012 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Taigi, savivaldybių veiklos savarankiškumą riboja Konstitucija ir įstatymai, o pagal Konstituciją diferencijuotas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų atžvilgiu, taigi ir atleidimo nuo įstatymo nustatytų prievolių principai, turi būti nustatyti įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu, inter alia savivaldybės tarybos sprendimu. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 10 straipsnio 1 punkto nuostatos, leidžiančios be įstatyme įtvirtintų kriterijų susitarti dėl infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo išdėstymo dalimis. Šiuo atveju pažymėtina, kad net nėra aišku, kas savivaldybės vardu priima sprendimą dėl tokio susitarimo. Taip pat pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas prieštarauja kartu su projektu pateiktos Antikorupcinio vertinimo pažymos 1, 5, 6 punktų teiginiams. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje nustatomi reikalavimai savivaldybės vyriausiajam inžinieriui, jo funkcijos, tačiau nei projekte, nei galiojančiuose įstatymuose toks pareigūnas nėra apibrėžiamas, nėra nustatyta jo statuso įgijimo tvarka bei šį pareigūną skiriantys subjektai. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 11.
Projekto 6 straipsnio 1 dalyje vartojama neapibrėžta ir projekto terminijos neatitinkanti sąvoka „savivaldybės teritorijos inžinierinė infrastruktūra“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojamas neaiškaus turinio, projekte neapibrėžtas terminas „inžinierinės struktūros įgyvendinimas“. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojama logikos požiūriu nesuprantama konstrukcija „infrastruktūros <...> atitikimą <...> savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties įgyvendinimui“. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25
straipsnio 2 dalies 5 punkte numatoma savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcija – dalyvauti „Programos lėšų naudojimo Komisijoje“. Toks Komisijos įvardinimas neatitinka projekto 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte apibrėžtos
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje nurodomos savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijos, numatytos „kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose inžinierių veiklą“. Kadangi, kaip jau buvo minėta, savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus sąvoka kituose įstatymuose ne tik nėra apibrėžta, bet ir apskritai nėra vartojama, todėl nuoroda į kituose įstatymuose nustatytas jų funkcijas neturi prasmės. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje ir toliau projekte vartojama sąvoka „savivaldybės infrastruktūros valdytojas (valdytojai)“ turėtų būti apibrėžta ir paaiškinta, kadangi kituose įstatymuose ji nėra apibrėžta ir net nėra vartojama. Dėl šios priežasties neturi prasmės ir to paties straipsnio 4 dalies konstrukcija
„įstatymų <...> nustatyti savivaldybės infrastruktūros valdytojai“. Pritarti
17.
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
straipsnio 4 dalyje nustatyta neapibrėžto savivaldybės infrastruktūros valdytojo teisė teikti rekomendacinį pritarimą (ar motyvuotą nepritarimą) dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo. Tuo tarpu projekto 8 straipsnio 1 dalyje iš esmės nustatoma pareiga infrastruktūros valdytojui vadovaujantis šiuo įstatymu bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu šią sutartį sudaryti. Tokia imperatyvi nuostata prieštarauja Civilinio kodekso
nesant laisvos savivaldybės infrastruktūros valdytojo valios negalėtų būti taikoma. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
straipsnio 2 dalies 3 punkte savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties nesudarymo sąlyga turėtų būti siejama ne su atitinkamo teritorijų planavimo dokumento neparengimu, o su jo nepatvirtinimu. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-16 9,10
į tai, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus apibrėžimas pateiktas projekto 2 straipsnyje, o projekto 9 straipsnyje yra apibrėžiamos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijos, siūlytina atitinkamai koreguoti 9 straipsnio pavadinimą. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 10 straipsnio pavadinimo. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje viešosios įstaigos išimties nustatymas yra perteklinis, nes savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sąvoka su šia išimtimi jau yra apibrėžta projekto 2 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
plėtros organizatorius teikia pasiūlymus. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 22.
Projekto 12 straipsnio 3 dalyje reikėtų apibrėžti, kokios ir kokiais būdais teisėtai gautos lėšos gali būti Programos lėšomis kartu su infrastruktūros plėtros įmokomis. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-1612 2,
straipsnio 3-6 dalyse numatytas tik Programos lėšų dalies iš infrastruktūros plėtros įmokų panaudojimas, tačiau neaišku, kaip ir kokiems tikslams būtų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytos „kitos teisėtai gautos lėšos“. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti kas tvirtina (nustato) nurodytą
skaičiuojamosios kainos nustatymo principus. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka tik statytojas (vystytojas), statantis pastatą ar rekonstruojantis inžinierinį statinį į pastatą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo
didžiausią dalį sudaro patalpos“. Pagal šį apibrėžimą pastatu nebūtų laikomos automobilių stovėjimo aikštelės, prekių ar medžiagų sandėliavimo aikštelės, atviri sporto ir pramogų kompleksai ar aikštynai. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto tikslus, tokių objektų statytojai (vystytojai) neturėtų mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos taip pat, kaip ir statinių statytojai (vystytojai). Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos savivaldybių asociacija,
2019-09-112 Asociacija toliau pateikia kiekvieno iš šių pasiūlymą pagrindimą ir įvardina, kokias problemas kiekvienas konkretus pasiūlymas padės išspręsti. 1. Įvesti sąvoka „savivaldybės infrastruktūros valdytojas“, kadangi sąvokos nebuvimas pažeistų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. – aiškumo principas (2 str.). Problema: Projekte nėra apibrėžta savivaldybės infrastruktūros valdytojo sąvoka. Pagrindimas: Projektu nenustatant savivaldybės infrastruktūros valdytojo sąvokos, egzistuoja teisinis neapibrėžtumas dėl to, koks subjektas gali būti laikomas savivaldybės infrastruktūros valdytoju. Taip yra pažeidžiamas aiškumo principas (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p.). Pavyzdžiui, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 5 str. 1 d. yra nurodyta, kad laisvosios ekonominės zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei jos prašymu, o šio įstatymo 21 str. 2 d. pažymi, kad statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys valstybės (savivaldybės) nuosavybe, gali būti išnuomoti, perduoti naudotis panaudos pagrindais arba parduoti zonos valdymo bendrovei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tik nustačius savivaldybės infrastruktūros valdytojo apibrėžimą bus galima suprasti, ar tokie subjektai, kaip laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, gali būti laikomi savivaldybės infrastruktūros valdytojais. Siūlymas: Kaip pavyzdį naudojant Geležinkelio transporto kodeksą[¹], papildyti Projekto 2 str. tokiu paragrafu: „Savivaldybės infrastruktūros valdytojas – juridinis asmuo, įskaitant laisvosios ekonominės zonos valdymo bendroves, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas ar fizinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantys ar valdysiantys savivaldybių infrastruktūrą“. Pritarti
2Lietuvos savivaldybių asociacija,
3 2.
Papildyti apibrėžimą „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka“ tam, kad papildymas atitiktų racionalumo ir proporcingumo kriterijus, nustatytus Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 str. 2 d. 2 p. (2 str. 3 d.). Nuostata: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka fizinis ar juridinis asmuo, kita Lietuvos Respublikos ar užsienio organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra.“ Problema: Projekte nėra numatyta kokio subjekto vardu yra pateikiamas prašymas gauti infrastruktūros statybą leidžiantį dokumentą. Pagrindimas: Projekte įtvirtinus tai, kad infrastruktūros statybą leidžiantis yra išduodamas savivaldybės vardu, pabaigus infrastruktūros statybas nuosavybės teisė į infrastruktūrą pereitų tiesiai savivaldybei, remiantis Civilinio kodekso 4.47 str. 4 p. Taip būtų užtikrintas proporcingumo principas, numatytas Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. Siūlymas: Pakeisti 2 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka fizinis ar juridinis asmuo, kita Lietuvos Respublikos ar užsienio organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti bei pateikus prašymą savivaldybės vardu gauti infrastruktūros statybą leidžiantį dokumentą teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra.“
3Lietuvos savivaldybių asociacija,
9
savivaldybės infrastruktūra“, kadangi dabartinis apibrėžimas nėra galimas įgyvendinti dėl Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str.
planavimo įstatymo 2 str. 13 d. (2 str. 9 d.). Nuostata: „Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“ Problema: Projekto 2 str. 9 d. neatitinka Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. ir Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 13 d. Pagrindimas:
Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 13 d. nustatyta, kad: „Prioritetinės plėtros teritorijos – savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose išskirtos urbanizuojamos teritorijos, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą.“ Teritorijų planavimo įstatymas apibrėžia, kas turi būti laikoma prioritetinės plėtros teritorija, suteikiant teisę savivaldybėms pačioms apsispręsti, kokių tipų teritorijos turi būti laikomos prioritetinės plėtros teritorijomis. Projekte numatyta nuostata paneigia taisyklę, kad prioritetus nusistato kiekviena savivaldybė atskirai. Be to, Projekto 2 str. 9 d. numatytas apibrėžimas pažeistų Vyriausybės programos 119.3. p. nustatytą tikslą – didinti vietos savivaldos galias ir atsakomybę tobulinti ryšių ir transporto paslaugas bei infrastruktūrą atsižvelgiant į konkrečios vietovės poreikius. Projekto 2 str. 9 d. iš esmės sukurtų prielaidas savivaldybių biudžetų sąskaita įrengti infrastruktūrą bet kurioje pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje. Tai pareikalautų neproporcingų savivaldybių išlaidų ir būtų didinami savivaldybės įsiskolinimai, pažeidžiant Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d[²].
išlaidų finansavimo šaltiniai, neskaitant pačių savivaldybių biudžetų, turi būti aiškiai įvardinti Projekte. Fiskalinės drausmės pažeidimai taip pat aptarti šio rašto 6, 12 ir 15 dalyje. Siūlymas Nr. 1: Pakeisti sąvoką prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, apibrėžime nurodant, kad pramonės ir sandėliavimo objektų bei kitos teritorijos turi būti laikomos prioritetinėmis tik, kai yra užtikrinti centrinės valdžios finansavimo mechanizmai. Projekto 2 str. 9 d. išdėstyti taip: „Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų bei kitoms teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra, kuriai yra suteikiamas centrinės valdžios (Vyriausybės ar atskirų ministerijų) finansavimas.“ Siūlymas Nr. 2: Panaikinti Projekto 2 str. 9 d. minimas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas ir išdėstyti Projekto 2 str. 9 d. taip: „Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“ Pritarti Pritarti Lietuvos savivaldybių asociacijos Siūlymui Nr. 2. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija,
22
pripažinimo prioritetine infrastruktūra kriterijus, taip atitinkant Teisėkūros pagrindų 3 str. 2 d. 2 p. – proporcingumo principą (2 str. 9 d.).
savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“ Problema: Projekte nėra nustatyti infrastruktūros pripažinimo prioritetine infrastruktūra kriterijai. Projekte iš esmės nurodoma, kad kiekviena savivaldybė turės pasirengti atskirą kriterijų paketą. Pagrindimas: Projekto 2 str. 9 d. ir 4 str. 2 d. yra numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijus tvirtina savivaldybės taryba, t. y. kad pačios savivaldybės nusistato taikomus kriterijus. Nei viename iš Projekto straipsnių nėra nustatyta, koks subjektas rengia tokius kriterijus. Be to, nėra nustatyta, ar centrinė valdžia parengs kriterijų nustatymo metodiką, kuria kriterijų rengėjai privalės vadovautis. Jeigu centrinė valdžia nerengs kriterijų nustatymo metodikos, tokiu atveju kiekviena atskira savivaldybė turės skirtingus kriterijus. Jeigu centrinė valdžia rengs kriterijų nustatymo metodiką, tokiu atveju bus svarbu kriterijų nustatymo metodika nepažeisti savivaldybių savarankiškumo ir laisvo veikimo principo, numatyto Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 2 d. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. yra suformuluotas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Projekte egzistuojantis neaiškumas neatitinka šio principo.
Todėl būtina jau Projekte įvardinti infrastruktūros pripažinimo prioritetine infrastruktūra kriterijus, kad kiekviena savivaldybė žinotų, kokiais kriterijais ji privalės vadovautis nustatant prioritetinę infrastruktūrą ir keičiant teritorijų planavimo dokumentus, kuriuos pakeisti užtruks gana ilgą laiko tarpą (apie vienerius metus). Siūlymas: Projekte įvardinti infrastruktūros pripažinimo prioritetine infrastruktūra kriterijus, taikomus visoms savivaldybėms. Pritarti
5Lietuvos savivaldybių asociacija,
Projekte numatytas Aplinkos ministerijos funkcijas bei patikslinti Geodezijos ir kartografijos įstatymą, jame nustatant Aplinkos ministerijos funkcijas, susijusias su Projektu (3 str.) tam, kad būtų užtikrintas aiškumo principas (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p.). Nuostata: „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijomis rengia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, formuoja šiame įstatyme nurodytos suprojektuotos savivaldybės infrastruktūros erdvinių duomenų tvarkymo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – TIIIS) valstybės politiką ir planuoja susijusių paslaugų teikimui TIIIS lėšas.“ Problema: Projekto 3 str. nėra pilnai išvardintos Aplinkos ministerijos funkcijos bei dalis išvardintų funkcijų turėtų būti perkeltos į Geodezijos ir kartografijos įstatymą.
Pagrindimas: Geodezijos ir kartografijos įstatymas nustato geodezijos ir kartografijos darbus, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros paskirtį, valstybinius georeferencinių erdvinių duomenų rinkinius, georeferencinio pagrindo kadastro paskirtį, jo steigimo ir tvarkymo principus, geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos nuosavybės teises, valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat asmenų, kurių veikla Lietuvos Respublikoje susijusi su geodezijos ir kartografijos darbais, pagrindines teises ir pareigas geodezijos ir kartografijos srityse[³]. Tuo pagrindu, būtent Geodezijos ir kartografijos įstatyme turi būti nustatyta, kad Aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijomis formuoja Projekte nurodytos suprojektuotos savivaldybės infrastruktūros erdvinių duomenų tvarkymo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (TIIIS) valstybės politiką ir planuoja susijusių paslaugų teikimui TIIIS lėšas. Taip pat, Projekto 3 str. nėra pilnai išdėstytos Aplinkos ministerijos funkcijos nustatytos Projekte, t. y. tai, kad Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką savivaldybės infrastruktūros plėtros srityje ir koordinuoja pagal Projektą rengiamų teisės aktų įgyvendinimą.
Siūlymas: Pakeisti Projekto 3 str. ir jį išdėstyti šitaip: „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijomis rengia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, koordinuoja jų įgyvendinimą ir formuoja valstybės politiką savivaldybės infrastruktūros plėtros srityje formuoja šiame įstatyme nurodytos suprojektuotos savivaldybės infrastruktūros erdvinių duomenų tvarkymo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – TIIIS) valstybės politiką ir planuoja susijusių paslaugų teikimui TIIIS lėšas.“
6Lietuvos savivaldybių asociacija,
4
konkrečius terminus per kurios turi būti paruošta Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika bei Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principai. Nustatyti, kad kol nebus priimta ankščiau nurodyta metodika ir principai, savivaldybės galės tęsti savo iš anksto suplanuotus finansinius planus, kadangi priešingu atveju būtų pažeidžiamas Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. bei biudžetinės drausmės principas – Biudžeto sandaros įstatymo 2 str. 5 p. (5 str. 4 d.). Nuostata: „Suplanuotai prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai projektuoti, statyti ir (ar) įrengti reikalingas preliminarus lėšų poreikis nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais.“ Problema: Projekto 5 str. 4 d. numatyta parengti statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodiką ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus.
Pastarieji turi neprieštarauti savivaldybių savarankiškumui. Planuojamų parengti dokumentų turinys ir kainų skaičiavimo principai nėra aiškūs. Pagrindimas: Aplinkos ministerija parengs metodikas, kurios turės apimti ne tik kiekvieną konkretų atvejį, bet ir atsižvelgti į naujųjų technologijų pritaikymą statybų sektoriuje. Šios metodikos turės būti paruoštos iki Projekto įsigaliojimo, priešingu atveju savivaldybės negalės koreguoti savo planavimo dokumentų ir patirs papildomų administracinių ir finansinių kaštų. Taip bus pažeidžiamas Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. bei biudžetinės drausmės principas (Biudžeto sandaros įstatymo 2 str. 5 p.). Projekte nėra nurodyta nei kas apskaičiuos statybos ir statybos projektavimo kainas, nei kokias kriterijais vadovaujantis tai bus daroma. Savivaldybės norėdamos pasirengti Projekto įgyvendinimui privalo iš anksto žinoti, kaip reikės apskaičiuoti planuojamas išlaidas. Tam turi būti numatytas papildomas finansavimas, kuris įstatymo projekto rengėjų nėra įvertintas. Siūlymas: Nustatyti konkrečius terminus, per kuriuos turi būti paruošta Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika bei Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principai. Nustatyti, kad kol nebus priimta ankščiau nurodyta metodika ir principai, savivaldybės galės tęsti savo iš anksto suplanuotus finansinius planus. Numatyti pareigą suderinti šią metodiką su Asociacija. Pritarti
7Lietuvos savivaldybių asociacija,
savivaldybės turės teisę nekurti vyriausiojo inžinieriaus pareigybės, tokiu būdu atitinkant proporcingumo principą – Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. (6 str.). Projekto straipsnis: Projekto 6 straipsnis „Vyriausiasis inžinierius“.
Problema: Vyriausiojo inžinieriaus pareigybė yra perteklinė ir apsunkins didelės dalies mažesnių savivaldybių darbą bei sukurs papildomas išlaidas. Pagrindimas: Projekte numatyta savivaldybėse steigti naują vyriausiojo inžinieriaus pareigybę. Tokios pareigybės galėtų būti steigiamos didžiuosiuose miestuose, tačiau daugelyje rajoninių savivaldybių, kur finansinės galimybės infrastruktūros plėtros projektus įgyvendinti yra ribotos, naujų pareigybių steigimas būtų neracionalus. Didelė dalis savivaldybių negalės sukurti naujos pareigybės ir dėl to, kad surasti specialistus, atitinkančius Projekto 10 str. 4 d. įvardintus vyriausiajam inžinieriui keliamus reikalavimus, bus ypatingai sunku. Inžinieriaus specialybė šiuo metu yra paklausi rinkoje ir mažesnėms savivaldybėms būtų sudėtinga įtikinti specialistus keltis iš didmiesčio į mažesnius miestelius. Be to, dabartinė Projekto versija pažeidžia Europos vietos savivaldos chartijos 6 str. „Savivaldos organų administracinė struktūra ir ištekliai, reikalingi vietinės valdžios organų užduotims įgyvendinti“, kadangi savivaldybėms tektų naudoti nemažus išteklius siekiant surasti ir pritraukti reikiamus specialistus. Projekte numatomas vyriausiojo inžinieriaus funkcijas galima būtų priskirti vienam ar keliems iš tinkamą išsilavinimą turinčių savivaldybių struktūrinio padalinio specialistų, nesteigiant atskiros pareigybės ir paliekant savivaldybės teisę pačioms nusistatyti racionalią administracinę struktūrą. Tuo pagrindu, Projekte turi būti nustatyta, kad jeigu: 1) savivaldybės, kurios turi daugiau nei 50 tūkstančių gyventojų arba
2) prioritetinės plėtros teritorijos užima tam tikro dydžio plotą, savivaldybėms yra privaloma sukurti vyriausiojo inžinieriaus pareigybę. Siūlymas Nr.
Siūlymas Nr. 1: Nustatyti kriterijus (savivaldybės gyventojų skaičiaus ir prioritetinės plėtros teritorijos ploto), kuriais remiantis savivaldybės turės teisę nekurti vyriausiojo inžinieriaus pareigybės. Vyriausiojo inžinieriaus funkcijas paskirstant kvalifikaciją atitinkantiems savivaldybės specialistams. Siūlymas Nr. 2: Panaikinti Projekto 6 str. 3 d. numatytus reikalavimus vyriausiajam inžinieriui. Siūlymas Nr. 3: Pakeisti Projekto 6 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „Savivaldybių administracijų valstybės tarnautojais, atliekančiais savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose inžinierių veiklą, turi teisę būti asmenys, atitinkantys šiuos reikalavimus: turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį technologijos mokslų srities inžinerijos krypčių grupės ar lygiavertį aukštąjį universitetinį ar koleginį inžinerinį išsilavinimą ir 3 metų profesinę patirtį teritorijų planavimo ar statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigose arba teritorijų planavimo valstybinės priežiūros srityse ir išmanantys teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, statinių projektavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą.“
8Lietuvos savivaldybių asociacija,
omisiją) ir numatyti konkrečius derinimo terminus bei procedūrą, kuri būtų taikoma vystant savivaldybės infrastruktūrą ir tiesiant komunikacijas nepriskirtas savivaldybių infrastruktūrai (7 str.). Projekto straipsnis: 7 str. „Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizavimas ir įgyvendinimas“. Problema: Projekto 7 str. nėra numatyti atvejai, kai tiesiamos komunikacijos nepriskirtos savivaldybių infrastruktūrai (pvz.: elektros tinklai, dujų vamzdynai, ryšio kabeliai ir pan.) bei nėra nustatyta šios infrastruktūros ir savivaldybės infrastruktūros bendro vystymo derinimo procedūra.
Pagrindimas: Projekto 7 str., kuriame yra nustatytos savivaldybės plėtros organizavimas ir įgyvendinimas, neįtvirtinta, kokios procedūros turi būti laikomasi tiesiant komunikacijas, kurios nėra priskirtos savivaldybių infrastruktūrai. Taip iš esmės Projektu nereglamentuojama didelė dalis savivaldybėse vykdomų infrastruktūros darbų. Nereglamentuojant minėtų klausimų, yra sukuriama legislatyvinė omisija, t. y. tokia teisės spraga, kai teisės akte (jo dalyje) nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas tam tikrų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas, kuris, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte[⁴]. Savivaldybės dažnai vysto savivaldybės infrastruktūrą, kuri yra glaudžiai susijusi su kita infrastruktūra, nepriskirta savivaldybių infrastruktūrai. Pavyzdžiui, statant kelius ir šalia jų tiesiant elektros tinklus. Projekte turi būti numatyta savivaldybės infrastruktūros ir infrastruktūros, nepriskirtos savivaldybių infrastruktūrai, vystymo derinimo procedūra bei konkretūs derinimo terminai. Siūlymas: Numatyti konkrečius derinimo terminus ir procedūrą, kuri būti taikoma vystant savivaldybės infrastruktūrą ir tiesiant komunikacijas nepriskirtas savivaldybių infrastruktūrai. Pritarti
9Lietuvos savivaldybių asociacija,
2019-09-11 9.
Nustatyti, kas turi būti laikoma reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra, skirta planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, taip užtikrinant aiškumo ir efektyvumo principų įgyvendinimą (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 5 ir 6 p.) (8 str. 2 d.). Nuostata: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis turi apimti savivaldybės infrastruktūros, reikalingos planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą.<...>“ Problema: Projekte nėra nustatyta, kas turi būti laikoma reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Pagrindimas: Dabartinėje Projekto versijoje savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius teoriškai gali prašyti inicijuoti bet kokios su jo žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, susijusios infrastruktūros, plėtrą, nepaisant atstumo nuo jo valdomų objektų ar sąsajos reikšmingumo. Tokia situacija sukuria prielaidas iniciatoriams piktnaudžiauti savo teisėmis ir prašyti pradėti bet kurios prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą, kuri bent minimaliai susijusi su jo valdomu turtu. Norint užtikrinti, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės sudarytų kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržytų teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, būtina apriboti iniciatorių galimybes inicijuoti plėtros procesą, apibrėžiant kriterijus, kuriais vadovaujantis turi būti nustatoma, kas gali būti laikoma reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra.
Siūlymas: Nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis turi būti nustatoma, kas gali būti laikoma reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Spręsti pagrindiniame komitete
10Lietuvos savivaldybių asociacija,
23
savivaldybės infrastruktūros ir kompensuoti už jos įrengimą tuo atveju, kai nėra sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis ir nėra parengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai, taip užtikrinant aiškumo principą (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p.) ir panaikinant teisės spragą (legislatyvinę omisiją) (8 str. 2 d. 3 p.). Nuostata: „<...> Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai: <...> 3) siekiant įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą, kuri turi būti suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose, iki savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nesudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties ir neparengia atitinkamo teritorijų planavimo dokumento.“ Problema: Projekte nėra aišku ar savivaldybė privalo perimti įrengtą infrastruktūrą ir už ją kompensuoti, Projekto 8 str. 2 d. 3 p. numatytos situacijos metu. Pagrindimas: Projekto 8 str. 2 d.
savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, jeigu nėra sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis ir neparengtas atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas. Šioje nuostatoje nėra aptarta ar savivaldybė privalo perimti įrengtą infrastruktūra ir kompensuoti už jos įrengimą. Tokią teisinę spragą būtina panaikinti ir užtikrinti, kad teisės nuostata atitiktų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. numatytą aiškumo principą. Siūlymas: Pakeisti Projekto 8 str. 2 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip: „<...> Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai: <...> 3) siekiant įrengti ar pastatyti kompleksinio ir
(ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą, kuri turi būti suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose, iki savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nesudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties ir neparengia atitinkamo teritorijų planavimo dokumento. Tokiu atveju, savivaldybė neperima įrengtos infrastruktūros ir už ją nekompensuoja“. Pritarti
11Lietuvos savivaldybių asociacija,
2
savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšos kaupiamos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus atskiroje sąskaitoje, kadangi dabartinis reguliavimas neužtikrina efektyvumo principo – Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 5 p. (12 str. 2 d.). Nuostata: „Programos lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos lėšos. Prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto sąskaitose.
Programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybės biudžete.“ Problema: Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšos turės būti kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto sąskaitose. Pagrindimas: Praktikoje bus sukurta neproporcinga administracinė našta savivaldybėms, kadangi lėšos bus kaupiamos savivaldybės sąskaitose, o jas naudos atskiras juridinis asmuo – savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius. Tokia tvarka neužtikrins operatyvaus ir efektyvaus lėšų panaudojimo bei prailgins infrastruktūros plėtros organizatoriaus koordinuojamus procesus. Dabartinis reglamentavimas neužtikrina efektyvumo principo (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 5 p.) Siūlymas: Nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšos bus kaupiamos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sąskaitoje. Tuo pagrindu, pakeisti Projekto 12 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „Programos lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos lėšos. Prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto atskiroje savivaldybės infrastruktūros organizatoriaus sąskaitoje. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybės biudžete.“
12Lietuvos savivaldybių asociacija,
savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą bei infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų naudojimo planą tvirtina savivaldybės taryba, užtikrinant savivaldybių savarankiškumą – Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 2 p. ir Europos vietos savivaldos chartijos 4 str. 2 d., efektyvumo principą – Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 5 p. bei Europos vietos savivaldos chartijos 4 str. 3 d. (12 str. 6-11 d.).
6-11 d.). Nuostatos: Projekto 12 str. „Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programa“ 6-11 d. Problema: Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisija yra perteklinis subjektas. Pagrindimas: Projekto 4 str. 1 d. 2 p. nustato, kad savivaldybės administracija tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą, o pagal 12 str. 6 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisija tvirtina infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų naudojimo planą. Šios abu planus turėtų tvirtinti vienas subjektas, taip sumažinant finansinius ir administracinius kaštus bei užtikrinant operatyvų ir greitą planų patvirtinimą. Tokiu būdu, bus užtikrintas savivaldybių savarankiškumas (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 2 p. ir Europos vietos savivaldos chartijos 4 str. 2 d.) bei savivaldybėms nereikės skirti papildomų resursų, leidžiant efektyviau patenkinti Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. reikalavimus. Siūlymas: Nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą bei infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų naudojimo planą tvirtina savivaldybės taryba. Pritarti
13Lietuvos savivaldybių asociacija,
savivaldybės infrastruktūrų vystymą kompensuoti tik pagal savivaldybių strateginiuose planuose numatytus terminus ir nustačius papildomus finansavimo šaltinius iš centrinės valdžios, taip leidžiant savivaldybėms nedidinti skolų ir atitikti Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d., Biudžeto sandaros įstatymo 2 str. 5 p. bei Europos vietos savivaldos chartijos 9 str. 2 d. (13 str. 4 d.).
infrastruktūros plėtrą pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus vystymo etapus, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyse nustatytas kompensavimo sąlygas, savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams) terminą, mokamos iš savivaldybės biudžeto ir (ar) Programos prioritetinės infrastruktūros įmokų. Programos prioritetinės infrastruktūros įmokos naudojamos, kai kompensacijoms mokėti kitų savivaldybės biudžeto lėšų nepakanka. Savivaldybė privalo kompensuoti visas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų kompensavimui už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą gali būti naudojama ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybės biudžeto ir ne daugiau kaip 20 procentų Programos įmokų už prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą.“ Problema: Projekte nėra įvertintos galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus infrastruktūros plėtros iniciatoriui tuo atveju, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos krepšelis yra tuščias arba reikalingos lėšos yra numatytos tik po kelių metų. Pagrindimas: Kompensuojant prioritetinės infrastruktūros statybą bei įrengimą iš savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos įmokų gali būti dengiama tik 20 procentų infrastruktūros plėtros iniciatoriaus patiriamų išlaidų, likę 80 ir daugiau procentų infrastruktūros įrengimui reikiamų išlaidų turės būti kompensuojama iš savivaldybių biudžetų. Tokia didelė finansinė našta privers savivaldybes didinti įsiskolinimus ir akivaizdžiai prieštaraus Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d.
neproporcingos finansinės naštos ant savivaldybių, yra būtina nustatyti papildomus finansavimo šaltinius ir (ar) asignavimus iš centrinės valdžios pagal Biudžeto sandaros įstatymą. Projekto 13 str. 4 d. taip pat nėra nustatyta ar subjektai, kurie nemoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos pagal Projekto 15 str. 2 d., turės teisę į kompensaciją ir ar savivaldybės privalės kompensuoti 100 procentų jų patirtų lėšų iš savivaldybių biudžeto. Šis teisinis neaiškumas turi būti panaikintas. Be to, kai infrastruktūrą rengia plėtros iniciatorius, nėra vykdomi viešieji pirkimai ir tokiam pirkimui taikomi griežti reikalavimai. Todėl neegzistuoja jokie saugikliai, skirti užtikrinti racionalų lėšų naudojimą ir jo kontrolės taisykles. Projektas nustato, kad savivaldybė privalo kompensuoti visas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Jeigu kaštai savivaldybėms bus dideli, savivaldybės, siekdamos atitikti Fiskalinės drausmės įstatymą ir nenorėdamos didinti skolų, bus priverstos mažinti prioritetinės plėtros teritorijų, įskaitant ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų, skaičių. Taip būtų pasiekiamas priešingas Projekto tikslui[⁵] tikslas. Pažymėtina, kad Projekto 13 str. 4 d. nėra suderinti su Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str.
tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui, vykdančiam viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. <...>“ Šio įstatymo 16 str. 13 d. nustatyta, už infrastruktūros įrengimą kompensuoja geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. Todėl egzistuoja teisės normų kolizija, kadangi pagal Projektą už savivaldybės infrastruktūros įrengimą kompensuojama tik iš savivaldybių biudžeto ir iš savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos įmokų. Žemiau pateiktas siūlymas padės užtikrinti, kad Projektas atitiks Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d., Biudžeto sandaros įstatymo 2 str. 5 p. bei Europos vietos savivaldos chartijos 9 str. 2 d., kurioje įtvirtinta, kad: „Savivaldos organų finansiniai ištekliai turi būti proporcingi konstitucijos ir įstatymų numatytiems įsipareigojimams.“ Siūlymas: Prioritetinių savivaldybės infrastruktūrų vystymą kompensuoti tik pagal savivaldybių strateginiuose planuose numatytus terminus ir nustačius papildomus finansavimo šaltinius iš centrinės valdžios. Suderinti Projekte numatytą savivaldybių infrastruktūros įrengimo kompensavimo mechanizmą su Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įstatymo bei kitų aktualių teisės aktų nuostatomis. Pritarti 14.
14Lietuvos savivaldybių asociacija,
6
omisiją) ir nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros vystymui reikalingi servitutai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos bei kompensacija dėl jų nustatymo išmokama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (13 str. 6 d. ir 7 d.). Problema: Projekte nėra nustatytos servitutų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir kompensavimo taisyklės. Pagrindimas: Projekte nėra aptarti klausimai dėl servitutų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo infrastruktūrai plėtojamai savivaldybėse. Taip pat, nėra aptariamas ir kompensacijos dėl servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo klausimas. Tokia legislatyvinė omisija sukuria teisinį neaiškumą, kuris turi būti panaikinamas. Vystant savivaldybės infrastruktūrą bus reikalinga nustatyti infrastruktūrai taikomus servitutus bei specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Todėl Projekte turi būti aptartos šių procesų taikymo sąlygos ir įvardijama, kokiais įstatymais yra privalu vadovautis. Siūlymas: Įtvirtinti naują Projekto 13 str. 6 d., kurioje būtų nustatyta, kad: „Savivaldybės infrastruktūrai vystyti reikalingi servitutai nustatomi ir kompensacija dėl jų nustatymo išmokama Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Įtvirtinti naują Projekto 13 str. 7 d., kurioje būtų nustatyta, kad: „Savivaldybės infrastruktūrai vystyti reikalingos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra nustatomos ir kompensacija dėl jų nustatymo išmokama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.“
pagrindiniame komitete
15Lietuvos savivaldybių asociacija,
4 15.
Nustatyti savivaldybės tarybos teisę koreguoti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą, suteikiant teisę savivaldybėms pritaikyti įmokų dydį prie konkrečios savivaldybės poreikių ir užtikrinant savivaldybės veiksmų laisvės principą – Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 2 p. ir Europos vietos savivaldos chartijos 4 str. 2 d. (14 str. 4 d.). Nuostata: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus) tvirtina savivaldybės taryba. Teritorijose (zonose) gali būti tvirtinami skirtingi savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifai, diferencijuojant pagal pastatų ir (ar) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį.“ Problema: Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika galimai nebus parengta laiku, įvertinant regioninius ir labai specifinius konkrečių infrastruktūros plėtros atvejų skirtumus. Pagrindimas: Remiantis Projekto 14 str. 4 d., savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Tarifą (tarifus) tvirtina savivaldybės taryba. Šioje sistemoje savivaldybių tarybų vaidmuo bus tik formalus patvirtinimas, kuris sukels daugybę neatitikimų skirtinguose regionuose.
Tokiu atveju yra reikalinga nustatyti platesnes savivaldybių tarybų kompetencijas, nustatant joms teisę ir koreguoti įmokos tarifą atsižvelgus į infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Žemiau pateiktas pasiūlymas padės užtikrinti savivaldybės veiksmų laisvės principą, numatytą Vietos savivaldos įstatymo
pažymėta, kad „vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi visišką laisvę vykdyti veiklą, susijusią su klausimais, kurie nėra išbraukti iš jų kompetencijos ar priskirti kitiems valdymo organams“ bei finansinės sistemos užtikrintumo principą, numatyta Europos vietos savivaldos chartijos
organams prieinami finansiniai ištekliai, yra pakankamai įvairi ir lanksti, kad leistų jiems neatsilikti nuo jų uždavinių įgyvendinimo kaštų realaus kilimo.“ Siūlymas: Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikoje nustatyti savivaldybės tarybos teisę keisti nustatymo metodiką ir pakeisti Projekto 14 str. 4 d. taip: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus) tvirtina savivaldybės taryba, kuri turi teisę koreguoti įmokos tarifą atsižvelgus į infrastruktūros plėtros poreikį.
Teritorijose (zonose) gali būti tvirtinami skirtingi savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifai, diferencijuojant pagal pastatų ir (ar) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį.“
16Lietuvos savivaldybių asociacija,
4
dokumentuose nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės infrastruktūra turi būti laikoma neprioritetine, tokiu būdu sumažinant finansinę savivaldybių naštą ir nepriverčiant jų pažeisti Fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimų. Alternatyviai, nustatyti dviejų metų terminą per kurį savivaldybės privalo nustatyti prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą ir tik tada laikyti, kad visa savivaldybės infrastruktūra yra prioritetinė, taip parenkant mažiausią administracinę ir finansinę naštą sukuriančią alternatyvą – Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 5 p. (16 str. 4 d.). Nuostata: „Kol teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės infrastruktūra laikoma prioritetine.“ Problema: Nustatyta prezumpcija neproporcingai padidins savivaldybių administracinę naštą ir finansinius kaštus. Pagrindimas: Iki 2020 metų lapkričio 1 dienos (Projekto įsigaliojimo data) savivaldybės nespės parengti, suderinti ir pakeisti visų savivaldybių bendruosius planus, nustatant naujas prioritetines zonas, pagrįsti vystymo etapus bei preliminarų lėšų poreikį. Lėšų poreikis bus grindžiamas tokiuose planavimo dokumentuose ir pagal Aplinkos ministerijos planuojamas parengti metodikas, kurios artimiausiu metu nėra planuojamos parengti. Galiojant Projekto 16 str.
Galiojant Projekto 16 str. 4 d. nustatytai prezumpcijai, nuo 2020 metų lapkričio 1 dienos savivaldybės turės kompensuoti visą infrastruktūros plėtrą, remiantis Projekto 13 str. (Kompensavimo už savivaldybės infrastruktūrą tvarka). Taip ne tik bus uždėta neproporcinga našta savivaldybėms, bet kartu ir savivaldybės turės perplanuoti finansinius išteklius per itin trumpą laiką. Be to, savivaldybės privalės keisti teritorijų planavimo dokumentus, kurių keitimas užtrunka ilgą laiką ir sukels papildomas savivaldybių išlaidas, kurių jos dėl nedidelių biudžetų negali sau leisti. Ši prezumpcija taip pat pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d., kadangi savivaldybės privalės įgyvendindamos Projekto 16 str. 4 d. didinti savo skolą ir kompensuoti, ne tik prioritetinės, bet apskritai visos savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Projekto 16 str. 4 d., taip pat, aiškiai nenustato, kokia esama ar būsima savivaldybės infrastruktūra turės būti laikoma prioritetinė. Šį neaiškumą būtina panaikinti. Alternatyviai, siekiant, kad savivaldybės turėtų laiko pakeisti teritorijų planavimo dokumentus, būtina Projekto 16 str. 4 d. nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį savivaldybės turėtų pakeisti teritorijų planavimo dokumentus ir nustatyti prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą. Šis laikotarpis galėtų būti dveji metai nuo statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodikos ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principų (Projekto 5 str. 4 d.)[⁶] bei savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos (Projekto 14 str. 4 d,)[⁷] parengimo ir įsigaliojimo. Šie dokumentai yra pasirenkami, nes savivaldybės negalės pradėti planavimo dokumentų keitimo, nustatant prioritetines teritorijas, ir keisti savivaldybių plėtros strateginius planus, kol nebus parengti šie poįstatyminiai teisės aktai.
Dviejų metų terminas yra pasirenkamas, kadangi teritorijų planavimo dokumentuose bus būtina nustatyti visuomenės bei gyventojų viešojo intereso svarbą, bei ją įtvirtinti per planavimo procedūras, o užtruks nemažą laiko tarpą. Siūlymas Nr. 1: Pakeisti Projekto 16 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „Kol teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės infrastruktūra laikoma neprioritetine.“ arba pakeisti Projekto 16 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „Kol teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės esama infrastruktūra laikoma prioritetine.“ Siūlymas Nr. 2: Pakeisti Projekto 16 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „Kol Jeigu per dvejus metus nuo Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodikos ir Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principų bei Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos įsigaliojimo (skaičiuojant nuo vėliausiai priimto dokumento) teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės esama infrastruktūra laikoma prioritetine.“
17Lietuvos savivaldybių asociacija,
spragą (legislatyvinę omisiją) ir Projektą papildyti skyriumi apie žaliąją ir socialinę infrastruktūrą, nustatant kada ir kokie subjektai gali vystyti šias infrastruktūras bei įtvirtinant tokių infrastruktūrų vystymo kaštų kompensavimo mechanizmą (Bendra projekto pastaba). Problema: Projekte žaliosios infrastruktūros plėtros reguliavimo pagrindai nėra atskleisti.
Projekte iš esmės aprašoma tik socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtra. Pagrindimas: Projekto 2 str. 5 d. pažymi, kad savivaldybės infrastruktūra apima tiek socialinę, tiek inžinerinę infrastruktūrą, o 2 str. 9 d. nustatyta, kad prioritetinė savivaldybės infrastruktūra yra savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine infrastruktūra. Projekto 1 str. 1 d. pažymi, kad Projektas reglamentuoja savivaldybės infrastruktūros, t. y. tiek socialinės, tiek inžinierinės infrastruktūros plėtrą ir jos planavimą, įgyvendinimą, finansavimą bei nustato savivaldybės infrastruktūros plėtroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Projektas iš esmės adresuoja tik inžinerinę infrastruktūrą, nenustatydamas taisyklių taikomų žaliosios ir socialinės infrastruktūros vystymui. Projekte nėra numatyta kokiais atvejais ir kokie subjektai vystys žaliąją infrastruktūrą. Be to, nėra aišku ar į Projekto 5 str. 4 d. numatytą parengti statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodiką ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus, bus įtraukiami socialinės ir žaliosios infrastruktūros vystymo kaštai. Šią legislatyvinę omisiją būtina panaikinti. Be to, siūlomuose skyriuose apie žaliąją ir socialinę infrastruktūrą bei pačiame Projekte būtina nustatyti ir alternatyvius infrastruktūros plėtros mechanizmus (pvz.: viešosios ir privačios partnerystės projektus) ir jiems taikomas taisykles. Tokiu būdu, būtų sukuriami lankstūs finansiniai mechanizmai ir būtų laikomasi Europos vietos savivaldos chartijos 9 str. 4 d. numatytų principų. Siūlymas: Projektą papildyti skyriumi apie žaliąją ir socialinę infrastruktūrą, nustatant kada ir kokie subjektai gali vystyti šias infrastruktūras bei įtvirtinant tokių infrastruktūrų vystymo kaštų kompensavimo mechanizmą. Spręsti pagrindiniame komitete
18Lietuvos savivaldybių asociacija,
2019-09-11 18.
Panaikinti teisės spragą (legislatyvinę omisiją) ir papildyti Projektą skyriumi, skirtu Lietuvos kaimų ir regionų infrastruktūros vystymui, kuriame būtų nustatyti administraciniai ir finansiniai mechanizmai skirti padėti efektyviai vystyti savivaldybės infrastruktūrą Lietuvos kaimuose ir regionuose (Bendra projekto pastaba). Problema: Projekte nėra aptariami klausimai ir iššūkiai, susiję su savivaldybių infrastruktūros plėtra Lietuvos kaimuose ir regionuose. Savivaldybės neturi pakankamai administracinių ir finansinių išteklių vystyti prioritetinę infrastruktūrą tiek miestuose, tiek kaimuose. Pagrindimas: Vyriausybės programos II skirsnio II skyriuje (64 p.) yra pažymėta, kad regionų netolygaus ekonominės gerovės persiskirstymo procesai kelia rimtą grėsmę tolygiai Lietuvos demografinei ir ekonominei raidai, o 99 p. įtvirtinta, kad gyvybingo kaimo, tvarių jo bendruomenių išsaugojimas yra svarbiausias bet kurios atsakingos šalies likimą lemiantis vyriausybės uždavinys. Projekte nėra įvertinami savivaldybių iššūkiai, su kuriais jos susiduria sprendžiant regionų ar kaimų infrastruktūros plėtros problemas. Nesant papildomų finansinių ar administracinių mechanizmų projekte bei sukuriant naujas ekonomines išlaidas, mažesnėms, ypatingai rajonų, savivaldybėms gali tekti mažinant kaštus ir siekiant atitikti Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d., prioritetinės plėtros teritorijas koncentruoti miestuose. Taip būtų apleidžiama infrastruktūrų plėtra regionuose ir kaimuose ir būtų paneigiami Vyriausybės programos tikslai.
Be to, Projekte nėra aptariamas žemės konsolidavimas, t. y. žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai. Norint sukurti efektyvią savivaldybės infrastruktūrą kaimo gyvenamuosiuose vietovėse būtina aptarti žemės konsolidavimo galimybes Projekto kontekste. Siūlymas: Papildyti Projektą skyriumi, skirtu Lietuvos kaimų ir regionų infrastruktūros vystymui, kuriame būtų nustatyti administraciniai ir finansiniai mechanizmai skirti padėti efektyviai vystyti savivaldybių infrastruktūrą Lietuvos kaimuose ir regionuose. Spręsti pagrindiniame komitete
19Vilniaus vandenys,
2019-09-12 UAB „Vilniaus vandenys“ (toliau – Bendrovė) susipažino su LR Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektu (toliau – Projektas) ir teikia pastabas dėl Projekto nuostatų. 1. Siūlome tikslinti Projekto 8 str. ir 10 str. nuostatas. Projekte numatyta, kad savivaldybės plėtros sutartis sudaroma iki statybą leidžiančio dokumentų išdavimo dienos (Projekto 8 str. 1 d.), sutartis įsigalioja sutartį paskelbus informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (Projekto 8 str. 5 d.), o savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka sumokama iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo (Projekto 10 str.
1p.), tačiau pagal LR statybos įstatymą ir lydinčiųjų teisės aktų nuostatas ne visais atvejais statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas net ir statant naują statinį, todėl tokie statytojai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas nebus privalomas pagal LR statybos įstatymą neturės pareigos pasirašyti infrastruktūros plėtros sutarties, nors statomam statiniui bus reikalinga inžinerinė savivaldybės infrastruktūra (pvz. vanduo ir nuotekos). Toks reglamentavimas nesuderintas ir su LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projekto siūlomomis 16 str. 2 d. korekcijomis, kurios numato, kad „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“ Vadovaujantis siūlomomis nuostatomis gali susidaryti situacija, kai asmuo statydamas naują statinį, kuriam nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą negalės jungtis prie pastatytų centralizuotų vandens ir/ar nuotekų tinklų, nes statytojas neturės teisės tiesti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų (o atsižvelgiant į ES direktyvoje Dėl miestų nuotekų valymo aglomeracijoms numatytus reikalavimus toks asmuo neturės teisės įrengti vietinių nuotekų valymo įrenginių), todėl statytojas gali atsidurti dviprasmiškoje situacijoje.
ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“ Vadovaujantis siūlomomis nuostatomis gali susidaryti situacija, kai asmuo statydamas naują statinį, kuriam nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą negalės jungtis prie pastatytų centralizuotų vandens ir/ar nuotekų tinklų, nes statytojas neturės teisės tiesti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų (o atsižvelgiant į ES direktyvoje Dėl miestų nuotekų valymo aglomeracijoms numatytus reikalavimus toks asmuo neturės teisės įrengti vietinių nuotekų valymo įrenginių), todėl statytojas gali atsidurti dviprasmiškoje situacijoje. Spręsti pagrindiniame komitete
20Vilniaus vandenys,
2
tikslinti Projekto 10 str.
2 p. nuostatas“: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius:[..]
2) iki statinių statybos užbaigimo naujo pastato pastatymo ir (ar) esamo rekonstravimo, esamo inžinerinio statinio rekonstravimo į pastatą (jei statinių statybos užbaigimo procedūros atliekamos atskiriems statiniams – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka pastato ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrengia ir neatlygintinai perduoda savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytą infrastruktūrą šioje sutartyje nurodytiems savivaldybės infrastruktūros valdytojams.“ Pakeitimas užtikrintų punkto aiškumą. Primintina, kad savivaldybės infrastruktūra, statybą reglamentuojančių teisės aktų kontekste didžiąja dalimi yra laikytina statiniais, todėl dabartinė formuluotė palieka neaiškumų iki kurių statinių statybos turi būti pastatyta infrastruktūra. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pavyzdžiui vandentiekio ir nuotekų tinklai yra statiniai ir atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl prieš perduodant juos infrastruktūros valdytojams tokiems naujai pastatytiems ir/ar rekonstruotiems statiniams turi būti gautas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija ir jie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kad galėtų būti perduoti infrastruktūros valdytojams. Spręsti pagrindiniame komitete
21Vilniaus vandenys,
22
tikslinti Projekto 15 str. 2 d. 2 punkto nuostatas taip: „geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtiems statiniams, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose, kai jų eksploatacijai nereikalinga savivaldybės infrastruktūra, išskyrus vietinės reikšmės kelius;“. Pažymėtina, kad minimi statiniai gali būti statomi ir suformuotuose žemės sklypuose.
Palikus dabar suformuluotą nuostatą išeitų, kad jeigu nuostatoje minimi statiniai yra statomi suformuotuose žemės sklypuose, tai tokiu atveju turi būti mokama savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, nors minimi statiniai yra reikalingi viešajam paslaugų teikimui. Spręsti pagrindiniame komitete
22Vilniaus vandenys,
2019-10-09 UAB „Vilniaus vandenys“ siūlo tikslinti siūlomą GVNTĮ 16 str. 13 d. pakeitimą siekiant išvengti dviprasmybių tarp SIPĮ ir GVNTĮ įstatymų, kad nebūtų sukurta situacija, jog vandentvarkos įmonės turėtų finansuoti statytojų statomų tinklų prioritetinėse teritorijose, nes priešingu atveju:
pagrindinis SIPĮ tikslas – kad savivaldybės būtų įpareigotos atsakingai planuoti infrastruktūrą, nes jeigu joms liks pareiga tik planuoti, bet ne įgyvendinti infrastruktūros plėtrą, tai tokiu atveju neliktų poreikio atsakingai planuoti tinklų plėtrą. 2. Bet kokie mokėjimai (investicijos) nugultų į vartotojų už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą mokamą kainą, dėl ko ji neabejotinai brangtų. 3. Atsirastų prieštaravimas tarp SIPĮ nuostatų, nes infrastruktūros plėtra atitinkamose teritorijose iš dalies turi būti finansuojama iš surinktų įmokų, tačiau naujai siūloma SIPĮ redakcija nenumato mechanizmo, kaip tokios lėšos galėtų, bent jau teoriškai pasiekti infrastruktūros valdytojų. 4. SIPĮ nuostatos nebūtų suderintos tarpusavyje, nes SIPĮ 8 ir 10 str. numato neatlygintiną infrastruktūros perdavimą, o dabar siūlomas GVNTĮ 16 str. 13 d. nuostatų pakeitimas ir naujai siūloma SIPĮ 11 str. nuostata siūlo, kad už plėtrą (tinklų tiesimą) prioritetinėje teritorijoje sumokėtų vandentvarkos įmonės. Siūlome Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 13 d. pakeitimą formuluoti taip: „13.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir
(arba) naudojamo turto ribos (vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Su prioritetinės savivaldybės infrastruktūros reikalavimus atitinkančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tiesiamos pagal patvirtintą veiklos ir plėtros planą, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui, vykdančiam viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.
Vandentiekio įvadų, nuotekų išvadų įrengimo ir prijungimo sąnaudos (jų sudedamosios dalys) nustatomos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos nuostatomis ir įtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą. Už neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros reikalavimus atitinkančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą kompensuojama Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais.“
pagrindiniame komitete
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-08-068 3,4 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje gautas Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto (toliau – Audito komitetas) prašymas įvertinti žemiau nurodytų įstatymų projektus ir pateikti nuomonę dėl Centrinės projektų valdymo agentūros rašte iškeltų problemų.
Informuojame, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba 2019 m. sausio 2 d. ir 2019 m. kovo 1 d. (raštai Nr. 4-01-14 ir Nr. 4-01-2109) buvo atlikusi minėtų teisės aktų projektų antikorupcinius vertinimus iki jų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui, tačiau Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų teisės aktų projektų nuostatomis nustatomas teisinis reglamentavimas (palyginti su vertintais teisės aktų projektų variantais) yra pasikeitęs. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Specialiųjų tyrimų tarnyba Audito komiteto prašymu atliko pakartotinį Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3653 (toliau – Projektas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 6, 15, 17, 18, 21, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3654 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3654), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3655 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3655), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3656 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3656)) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3657 (toliau – Projektas Nr.
XIIIP-3657) antikorupcinį vertinimą.
<...>
Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad dalis Projekto nuostatų nepakankamai reglamentuoja jų įgyvendinimo tvarką, taip pat iš Projekto lieka neaišku, kaip būtų užtikrinamas savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus priimamų sprendimų objektyvumas ir skaidrumas tais atvejais, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas vykdytų savivaldybių administracija. Taip pat kyla abejonių, ar Projekto nuostatos užtikrintų, kad visais atvejais Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšos būtų naudojamos tik tiesiogiai su savivaldybių infrastruktūros plėtra susijusiems tikslams. Dėl Projekto teikiame šias antikorupcinio pobūdžio pastabas ir pasiūlymus:
dalis nustato savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinių sąlygų turinį (tai turi būti jose nurodyta), o minėto Projekto 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje gali būti kitų nenurodytų, tačiau jų esmei neprieštaraujančių sąlygų. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
straipsnio 3 dalies nuostatos neatskleidžia infrastruktūros plėtros sutarties standartinių sąlygų esmės (pavyzdžiui, principinių sutarties įsigaliojimo ir nutraukimo, įmokų mokėjimo, žalos atlyginimo tvarkos ir kitų sąlygų esmės, sutarties šalių teisių ir pareigų turinio), todėl Projekto 8 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė, jog sutartyje gali būti kitų Projekto 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų esmei[⁸] neprieštaraujančių sąlygų, yra nekorektiška ir nustatant tokias sąlygas gali būti interpretuojama itin plačiai. 1.2.
1.2. Atkreipiame dėmesį, kad Projektas neatskleidžia, kaip ir kokia tvarka konkrečios infrastruktūros plėtros sutarties sąlygos būtų nustatomos, kokių procedūrų sutarties šalims diskutuojant dėl sutarties sąlygų privaloma laikytis ir kt. Galima spėti, kad esminę reikšmę sutarties sąlygoms turės savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus ir savivaldybės infrastruktūros valdytojai[⁹], kuriems bus perduodama savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra, todėl šiame kontekste Projekto 8 straipsnio 4 dalies nuostatos reikštų, kad šie asmenys savo nuožiūra spręs ne tik dėl konkrečių savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinių sąlygų turinį atitinkančių nuostatų nustatymo, bet taip pat galės įtraukti ir kitas, Projekte siūlomo įstatymo nereglamentuotas sąlygas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinant savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorių teisėtus interesus Projekte tikslinga:
procedūras, atskleidžiančias, kokia tvarka sutarties šalys diskutuoja dėl konkrečių sutarties sąlygų nustatymo sutartyje. Atskleisti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinių sąlygų esmę. Atsižvelgti
2Specialiųjų tyrimų tarnyba,
6
nuostatas, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties šalių rašytiniu susitarimu sutartis gali būti keičiama, gali būti pratęsiamas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytas jos galiojimo terminas ar ji nutraukiama. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos teisinio reglamentavimo prasme yra nepakankamos, kadangi neatskleidžia, kokiais atvejais ir kokia tvarka Projekte siūlomos nuostatos turėtų būti įgyvendinamos. Siekiant teisinio aiškumo minėti klausimai Projekte turėtų būti aptariami plačiau.
Atsižvelgdami į tai, kad priėmus Projektą siūlomą įstatymą įgyvendintų visos šalies savivaldybės, siekiant išvengti antikorupciniu požiūriu ydingos situacijos, kai kiekviena savivaldybė savaip interpretuoja Projekte nustatomas nuostatas, siūlome principines savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties keitimo, galiojimo termino pratęsimo ir nutraukimo sąlygas ir pagrindus Projekte atskleisti ir nustatyti, kad šios sąlygos yra standartinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sąlygos. Atsižvelgti
3Specialiųjų tyrimų tarnyba,
1
viešojo juridinio asmens (išskyrus viešąją įstaigą), vykdančio savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas, jo funkcijas vykdo savivaldybės administracija.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šios Projekto nuostatos gali būti vertinamos kaip korupcijos rizikos veiksnys tuo aspektu, kad savivaldybės administracijai Projektu suteikiami itin platūs įgaliojimai priimant sprendimus dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros ir užtikrinant savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus veiklos kontrolę, pavyzdžiui: vadovaudamasi Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis savivaldybės administracija tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą (toliau – Priemonių planas); pagal Projekto 12 straipsnio 6 dalies nuostatas Priemonių planą tvirtina Komisija[¹⁰], kurios sudėtį sudaro savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, o Komisijos pirmininku skiriamas savivaldybės administratorius; pagal Projekto 12 straipsnio 8 dalies nuostatas Komisija vertina Programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitą, o nustačiusi, kad Programos lėšos panaudotos nepagrįstai, Komisija teikia pasiūlymą savivaldybės tarybai dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus keitimo ir (ar) teisinės atsakomybės taikymo ir kt. Taigi, jeigu savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas vykdytų savivaldybių administracija, kiltų rizika dėl jos priimamų (susijusių su savivaldybių infrastruktūros plėtra ir tam skirtų lėšų panaudojimo) sprendimų objektyvumo bei priėmimo procedūrų skaidrumo, pavyzdžiui: Komisija, kurią iš esmės sudarytų savivaldybės administracijos tarnautojai ir kuriai pirmininkautų savivaldybės administratorius, kontroliuotų savivaldybės administracijos įgyvendinamas organizatoriaus funkcijas (savivaldybės administracija kontroliuotų pati save).
Atsižvelgdami į tai, manome, kad Projekte turėtų būti numatyta papildomų priemonių, atskleidžiančių, kaip tais atvejais, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas vykdys savivaldybės administracija, bus užtikrinamas sprendimų priėmimo procedūrų skaidrumas ir jų objektyvumas. Atsižvelgti
4Specialiųjų tyrimų tarnyba,
straipsnis nustato, kad „Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra finansuojama iš Programos dalies, kurią sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų ir kitų savivaldybės biudžeto lėšų, privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų ir kituose įstatymuose nustatytų lėšų“, o „Neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra finansuojama iš privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų, Programos dalies, kurią sudaro neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų ir kituose įstatymuose nustatytų lėšų“.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad formuluotės „infrastruktūros finansavimas“ ir „infrastruktūros plėtros finansavimas“ savo turiniu nėra tapačios, todėl Projekto 11 straipsnio nuostatos gali būti suvokiamos taip, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros lėšos gali būti naudojamos ne tik infrastruktūros plėtrai, t. y. infrastruktūros projektavimui, statybai ir įrengimui, bet ir kitiems tikslams (taip pat žiūrėti 6 pastabą), tai, mūsų manymu, nedera su Projekte siūlomo įstatymo tikslais ir galimai sudarytų sąlygas nesąžiningam savivaldybės infrastruktūros plėtrai skirtų lėšų panaudojimui. Atsižvelgdami į šiuos argumentus, minėtas Projekto nuostatas siūlome tikslinti. Atsižvelgti
5Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2
5Projekto 12 straipsnio 2 dalis nustato,
kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos (toliau – Programa) lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos lėšos.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektas yra itin reikšmingas užkertant kelią antikorupciniu požiūriu ydingai šalies savivaldybių veiklai, kai pažeidžiant laisvos valios (savanoriškumo) principą už atitinkamų sprendimų priėmimą (teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimą, statybos leidimų išdavimą ir kt.) iš suinteresuotų asmenų, t. y. statybų vystytojų, yra netiesiogiai reikalaujama paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai[¹¹] (pavyzdžiui, gautuose skunduose nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad savanoriškai nesuteikus reikalaujamos paramos teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) statybos leidimų išdavimas atskirų statytojų atžvilgiu buvo vilkinamas arba tokie dokumentai netvirtinami. Dėl šios priežasties Projektas, kaip specialusis teisės aktas, turėtų aiškiai atskleisti visus teisėtus (galimus) savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimo šaltinius ir teisinius pagrindus, o Projekte siūlomo įstatymo taikymas (ir atitinkamai savivaldybės infrastruktūros plėtros įgyvendinimas) turėtų būti grindžiamas viešosios teisės principu („draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“). Šiuo atveju Programos finansavimo aspektai Projekte turėtų būti išsamiau reglamentuojami. Atsižvelgti
6Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2019-08-0612 3,4
(reglamentuojančios Programos lėšų naudojimą) konkretina tik Programos lėšų dalių, kurias sudaro prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, panaudojimą, tuo tarpu Projekte neatskleidžiama, kaip panaudojamos „kitos teisėtai gautos“ Programos lėšos.
Šis neaiškumas gali sudaryti sąlygas Projekto nuostatų interpretacijoms, kad
„kitos teisėtai gautos“ Programos lėšos gali būti naudojamos tiesiogiai su infrastruktūros
plėtra nesusijusiems darbams (pavyzdžiui, kaip atkreipėme dėmesį 4 pastaboje
7Specialiųjų tyrimų tarnyba,
5
nustato, kad Programai administruoti skiriamos lėšos taip pat gali būti naudojamos ir savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus darbo užmokesčiui finansuoti. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais:
„Programos administravimo“ turinį ir nustato, kad programos administravimas
apima įmokų surinkimą, panaudojimą ir ataskaitos apie jų panaudojimą pateikimą. Pagal Projekto 12 straipsnio 8 dalies nuostatas Programos lėšų surinkimą ir panaudojimą, taip pat Programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitą parengia ir pateikia ją tikrinti auditoriui, Komisijai pateikia savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius. Taigi, neaišku, kokiu pagrindu Programai administruoti skiriamos lėšos gali būti naudojamos ir savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus darbo užmokesčiui finansuoti, jeigu jis nevykdo jokių su Programos administravimu susijusių funkcijų. 7.2.
valstybės tarnautojas, kuriam (taip pat ir jo gaunamam atlyginimui) taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju svarstytina, ar minėtos Projekto nuostatos, pagal kurias Programos lėšos gali būti naudojamos valstybės tarnautojo darbo užmokesčiui finansuoti, dera su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. 7.3. Neaišku, kokiais konkrečiais atvejais Programos lėšos galėtų būti naudojamos savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus darbo užmokesčiui finansuoti ir kas bei kaip (į kokius kriterijus ar aplinkybes atsižvelgiant) nustatytų konkretų finansavimo dydį. 7.4. Minėtos Projekto nuostatos svarstytinos ir tuo aspektu, kad Projekte nustatomos savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijos, susijusios ne tik su dalyvavimu savivaldybės infrastruktūros plėtros procesuose, bet ir su dalyvavimu įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus veiklos priežiūros ir kontrolės funkcijas – pagal Projekto 12 straipsnio nuostatas savivaldybės vyriausiasis inžinierius yra Komisijos, kuri tvirtina Programos priemonių planą ir vertina Programos lėšų panaudojimo pagrįstumą, narys. Taigi, svarstytina, ar minėtos nuostatos, kuriomis vadovaujantis iš Programos lėšų finansuojamas savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus darbo užmokestis, o šį finansavimą gaunantis asmuo tiesiogiai dalyvauja Programos lėšų panaudojimo pagrįstumą vertinančiame kolegialiame organe, užtikrina, kad tokio asmens priimami sprendimai bus objektyvūs ir nešališki, nesukels interesų konflikto. Atsižvelgti
8Specialiųjų tyrimų tarnyba,
4 8.
Projekto 15 straipsnio 4 dalis nustato, kad „Savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savivaldybės tarybos patvirtintais kriterijais, gali nustatyti kitus nei šio straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūra pastatoma ir (ar) įrengiama savivaldybės biudžeto lėšomis“, o pagal Projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas „savivaldybės taryba tvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatomi atvejai, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
neatskleidžia, kokiais atvejais galėtų būti priimamas sprendimas atleisti nuo įmokos sumokėjimo. Tokia situacija išplečia sprendimų priėmimo diskreciją ir sudaro sąlygas ne tik priimti nepagrįstus sprendimus (pavyzdžiui, kai dėl vykdomų statybų akivaizdžiai atsiras papildomas infrastruktūros poreikis), bet ir sudaryti išskirtines sąlygas atskiroms interesų grupėms, diskriminuoti vienus asmenis kitų asmenų atžvilgiu ir galimai nepagrįstą finansinę naštą (susijusią su infrastruktūros plėtrai turėtų išlaidų padengimu) perkelti kitiems (nuo įmokos mokėjimo neatleistiems) asmenims. 8.2. Įgyvendinant minėtas nuostatas sprendimus priimantiems asmenims gali būti sudaromos sąlygos iš esmės panašiomis aplinkybėmis priimti skirtingus sprendimus – vienais atvejais asmenis atleisti nuo įmokos mokėjimo, o kitais, iš esmės identiškais, atvejais reikalauti, kad asmenys įmokas sumokėtų. Siekdami, kad nesusidarytų sąlygos pasielgti nesąžiningai bei teisinio aiškumo, manome, kad Projekte tikslinga atskleisti atvejus (ar jų kriterijus), kad iš Projekto nuostatų būtų aišku, kokiais konkrečiais atvejais asmenys galėtų būti atleidžiami nuo įmokos mokėjimo.
Taip pat Projekte siūlome nustatyti reikalavimą savivaldybėms reglamentuoti tvarkas (ne tik suteikti teisę tvirtinti kriterijus), kuriomis vadovaudamosi savivaldybės priimtų atitinkamus sprendimus. Atsižvelgti
9Specialiųjų tyrimų tarnyba,
1 Taip pat teikiame pastabas ir pasiūlymus, kurie gali būti aktualūs Projekte nustatomo teisinio reglamentavimo aiškumo aspektu:
straipsnio 1 dalyje siūloma savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sąvoka nustato, kad juo gali būti savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas ir (ar) paskirtas viešasis juridinis asmuo, išskyrus viešąsias įstaigas, organizuojantis ir šiame įstatyme nustatytais atvejais įgyvendinantis savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Pagal Projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu savivaldybės taryba nėra įsteigusi ir (ar) paskyrusi viešojo juridinio asmens (išskyrus viešąją įstaigą), vykdančio savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas, jo funkcijas vykdo savivaldybės administracija. Manome, kad minėtos Projekto nuostatos tarpusavyje nedera. Be to, lieka neaišku, ar savivaldybės administracijai savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijoms vykdyti yra būtinas atitinkamas savivaldybės tarybos sprendimas. Atsižvelgdami į tai, siūlome šias nuostatas suderinti. Atsižvelgti
10Specialiųjų tyrimų tarnyba,
12
dalies 2 punkto nuostatos nustato, kad savivaldybės administracija tvirtina Priemonių planą, tačiau pagal Projekto 12 straipsnio 6 dalies nuostatas šį planą tvirtina Komisija. Siekiant išvengti dviprasmybių, siūlytina minėtas Projekto nuostatas suderinti. Atsižvelgti 11.
11Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2 Dėl Centrinės projektų valdymo agentūros rašte iškeltų problemų ir nuomonės: Specialiųjų tyrimų tarnyba, vertindama Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) kompetenciją ir patirtį, pritaria pastarosios institucijos nuomonei, kad gali būti sunku nustatyti, kuriais teisės aktais konkrečiu atveju turėtų būti vadovaujamasi inicijuojant su savivaldybių infrastruktūros plėtra susijusių projektų įgyvendinimą. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokioms aplinkybėms gali būti palankus Projekte numatomo įstatymo nuostatų nekonkretumas, pavyzdžiui:
1) Nors Projekto
įstatymo kontekste savivaldybės infrastruktūros plėtra suvokiama kaip naujiems ar rekonstruojamiems pastatams naudoti reikalingos savivaldybės infrastruktūros projektavimas, įrengimas ir (ar) statyba, Projekto 2 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalių nuostatos[¹²], apibrėžiančios „savivaldybės infrastruktūros plėtros“, „savivaldybės infrastruktūros“, „inžinerinės“ ir „socialinės infrastruktūros“ sąvokas leidžia daryti prielaidą, kad įgyvendinant Projekte siūloma įstatymą jo nuostatos gali būti interpretuojamos plačiau, t. y. kad savivaldybės infrastruktūros plėtra apims ne tik naujam ar rekonstruojamam pastatui reikalingos naudoti, bet ir kitokio pobūdžio infrastruktūros objektų, kuriais naudosis ir kiti (ne tik naujai statomų ar rekonstruojamų pastatų vystytojai) asmenys, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą. Atsižvelgti 12.
12Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2019-08-06
2) Tai, kad savivaldybės infrastruktūros plėtra apims ne tik naujai statomiems ar rekonstruojamiems pastatams reikalingos infrastruktūros objektų projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą, leidžia spėti Projekto 15 straipsnio nuostatos, pagal kurias savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo ir (ar) rekonstruojamo pastato ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą statytojas (vystytojas) nepriklausomai nuo to, ar šiems statiniams reikalinga nauja infrastruktūra ar ne. Tai leidžia daryti prielaidą, kad įmokos galės būti naudojamos tiesiogiai statomiems pastatams naudoti tiesiogiai nereikalingų infrastruktūros objektų statybai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad įvertinus CPVA nuomonę būtų tikslinga konkretinti Projektu numatomą teisinį reglamentavimą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekte siūlomą įstatymą su savivaldybės infrastruktūros plėtra susijusius esminius sprendimus priimtų savivaldybės, kurių dalis, kaip leidžia teigti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir CPVA praktinė veiklos patirtis, kai kuriais atvejais savaip interpretuoja teisės aktus ir kartais galimai stengiasi išvengti jau esamuose teisės aktuoser nustatyto specialaus pobūdžio teisinio reglamentavimo taikymo[¹³]. Dėl to tikėtina, kad CPVA prognozės, kad taikydamos Projekte siūlomą įstatymą savivaldybės sieks išvengti specialiųjų teisės aktų (pavyzdžiui, reglamentuojančių viešąją ir privačią partnerystę) taikymo, gali būti itin aktualios.
Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į 5 pastaboje išdėstytas aplinkybes, kad Projekte siūlomas įstatymas gali būti itin reikšmingas užkertant kelią antikorupciniu požiūriu ydingai savivaldybių veiklai, kai pažeidžiant laisvos valios (savanoriškumo) principą už atitinkamų sprendimų priėmimą (teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimą, statybos leidimų išdavimą ir kt.) iš suinteresuotų asmenų, t. y. statybų vystytojų, yra netiesiogiai reikalaujama paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai vystyti. Specialiųjų tyrimų tarnyba vertindama Projektą laikėsi nuomonės, kad Projektas, kaip specialusis teisės aktas, turėtų aiškiai atskleisti visus teisėtus (galimus) savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimo šaltinius ir teisinius pagrindus, o Projekte siūlomo įstatymo taikymas (ir atitinkamai savivaldybės infrastruktūros plėtros įgyvendinimas) turėtų būti grindžiamas viešosios teisės principu („draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“). Į minėtas pastabas Projekto rengėjai neatsižvelgė, o Projekte numatomas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad Priėmus projektą nebus užkirstas kelias antikorupcinio pobūdžio ydingai savivaldybių praktikai (iš statybų vystytojų reikalauti paramos). Taigi, Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlo Audito komitetui priimant sprendimą dėl Projekto atsižvelgti į CPVA, kaip už atitinkamą visuomeninių santykių sritį atsakingos ir šioje srityje itin reikšmingą patirtį turinčios institucijos, nuomonę ir rekomendacijas. Atsižvelgti
13Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba,
2019-08-28 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba išnagrinėjo 2019 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo audito komiteto raštu Nr.
S-2019-4431 pateiktą paklausimą, kuriuo prašoma įvertinti Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 6, 15, 17, 18, 21, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau visi kartu - Įstatymų projektai), atsižvelgiant į 2019 m. birželio 14 d. Centrinės projektų valdymo agentūros rašte Nr. 2019/2-3786 (toliau – CPVA raštas) išdėstytas problemas, susijusias su šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų (Viešųjų pirkimų, Koncesijų, Investicijų ir kitų) ir Įstatymų projektų nuostatų prieštaravimais. Konkurencijos taryba, pakartotinai[¹⁴] įvertinusi Įstatymų projektus ir CPVA raštu pateiktą nuomonę, pagal kompetenciją Įstatymų projektams pastabų neturi. Pažymime, kad Konkurencijos taryba savo vertinimą atlieka tik Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9¹ straipsnio ir Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių kontekste, todėl
suderinamos su kitais įstatymais ir nesukurs teisės kolizijos. Atsižvelgti
14Kauno m. savivaldybės administracija,
2019-09-1715
1) Svarbi pastaba dėl Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekto, 15 straipsnio. 15 straipsnis. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojai 1.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo ir (ar) rekonstruojamo pastato ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus. 1-oje dalyje turėtų būti ne tik pastatai ar statiniai, perstatomi į pastatus, bet ir patys inžineriniai statiniai – jų statybos ar rekonstravimo atveju, kai statiniuose vykdoma ar numatoma vykdyti veikla susieta su resursų (vandens, elektros ir pan.) naudojimu. Paaiškinu, pav.: statytojas stato stoginę, užbaigia jos statybą ir įrengia įrangą atviroms ar pusiau atviroms automobilių plovykloms – Kaune tai labai populiaru. Šis statinys prijungiamas prie įvairiausių inžinerinių tinklų. Todėl manyčiau, kad tokio pobūdžio inžineriniams statiniams turėtų būti taikomai 15 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
<...>
15Finansų ministerija,
2019-10-10 Finansų ministerija, įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2019 m. liepos 22 d. raštą[15] ir vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio
savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-3653 (toliau
Nr. XIIIP-3654, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3655, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3656 ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3657 (toliau kartu – Įstatymų projektai) bei viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) nuomonę[16] (toliau – CPVA raštas).
Finansų ministerija, siekdama įvertinti CPVA rašte pateiktą nuomonę, 2019 m. rugpjūčio 20 d. suorganizavo Finansų ministerijos, Aplinkos ministerijos ir CPVA atstovų susitikimą (toliau – Institucijų atstovų susitikimas), kurio metu institucijos išsakė savo nuomonę ir aptarė siūlytinus SIPĮ projekto patikslinimus:
Dėl socialinės infrastruktūros sukūrimo (įrengimo) Institucijų atstovų apibendrinta nuomone, SIPĮ projekto ir Įstatymų projektų nuostatos, reglamentuojančios socialinės infrastruktūros sukūrimą (įrengimą), galėtų būti geriau suderintos su galiojančiais teisės aktais – Investicijų įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ir (ar) Koncesijų įstatymu, nes:
privačių nekilnojamojo turto investuotojų poreikiais, todėl neturėtų būti vystoma sudarant infrastruktūros plėtros sutartis, inicijuojamas privačių plėtros iniciatorių. Atsižvelgti
16Finansų ministerija,
numato galimybę vystyti socialinę infrastruktūrą privataus juridinio asmens iniciatyva, tačiau nesuteikia teisės statyti objektus. Jei savivaldybė pritartų privataus juridinio asmens iniciatyvai kurti savivaldybės poreikiams reikalingą infrastruktūrą, tokios infrastruktūros statytojas turėtų būti atrenkamas skaidriai, t. y. vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo arba
17Finansų ministerija,
straipsnio 1 punktu, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimui arba nuomai taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka[17], o planuojamas turtas turi būti įsigyjamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų įstatymas reglamentuoja tik prekių įsigijimą išsimokėtinai, tačiau nenumato nesamo nekilnojamojo daikto ar paslaugų pirkimo išsimokėtinai. Finansų ministerija, įvertinusi Institucijų atstovų susitikimo metu išsakytas nuomones ir pastebėjimus, įžvelgia galimą riziką, kad pagal parengtą SIPĮ projektą galėtų susidaryti ydinga praktika savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui savarankiškai spręsti dėl konkrečių teisės aktų taikymo. Siekiant išvengti minėtos rizikos, Institucijų atstovų susitikimo metu sutarta, kad Aplinkos ministerija pateiks konkrečius pasiūlymus dėl socialinės infrastruktūros sukūrimo reglamentavimo SIPĮ projekte. Papildomai informuojame, kad pagal SIPĮ projekto nuostatas savivaldybės už infrastuktūros sukūrimą turėtų kompensuoti vieną kartą arba dalimis (per 10 arba 5 metus) kasmet ir toks kompensavimas vertintinas kaip savivaldybės skolinis įsipareigojimas, o sutartys, kuriose numatytas ilgalaikio turto (ypač kai jis perduodamas savivaldybei), už kurį atsiskaitoma per ilgą laikotarpį, sukūrimas ar gerinimas, galimai didintų savivaldybės skolą bei išlaidas kapitalo investicijų dydžiu tuo metu, kai būtų atliekamos šios investicijos. Taip pat tokios išlaidos turi būti parodytos Finansų ministerijai teikiamoje ataskaitoje (forma Nr. 3-sav), kurioje atvaizduojami visi savivaldybės prisiimti skoliniai įsipareigojimai. Siekdamos laikytis patikimo finansų valdymo principo, savivaldybės turėtų atsakingai vertinti infrastruktūros įsigijimo išsimokėtinai pasekmes, nes pagal sutartis su iniciatoriumi pradėjus mokėti kompensacijas visa įsipareigojimų suma turės įtakos savivaldybės ir valdžios sektoriaus skolai.
Todėl tokį skolinių įsipareigojimų didėjimą siūlytina įvertinti atliekant SIPĮ projekto poveikio vertinimą. Poveikio vertinimas užtikrintų savivaldybių finansų valdymo atitiktį Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytoms savivaldybių biudžetams taikomoms fiskalinės drausmės taisyklėms. Taip pat savivaldybės turi laikytis skolos, garantijų bei skolinimosi limitų, nustatomų kasmet Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Vietos valdžios (savivaldybių) rodikliai tiesiogiai veikia viso valdžios sektoriaus finansų rodiklius. Pastarųjų atitiktis nacionalinėms ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklėms nuolat tikrinama Valstybės kontrolės ir Europos Komisijos. Papildomai informuojame, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui savivaldybė kompensuoja visas jo patirtas išlaidas, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika (projektavimo darbams) bei Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais (statybos darbams). Praktikoje realios infrastruktūros projektavimo ir statybos išlaidos ir skaičiuojamosios išlaidos visada skiriasi dėl įvairių rizikos veiksnių.
Pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymas reikalauja, kad apskaičiuojant sutarties vertę būtų vadovaujamasi gyvavimo ciklo sąnaudų metodika – sąnaudos turi apimti prekių, darbų ar paslaugų gyvavimo laikotarpiu patiriamas visas išlaidas ar jų dalį (pvz.: su įsigijimu susijusias išlaidas, naudojimo išlaidas, energijos ar kitų išteklių suvartojimo išlaidas, eksploatavimo išlaidas, gyvavimo ciklo pabaigos išlaidas, išlaidas, susijusias su gyvavimo laikotarpiu sukeliamais išoriniais aplinkos veiksniais), todėl siūlytina apsvarstyti galimybę SIPĮ projekte nustatyti, kad sprendimą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo savivaldybė priima tik po to, kai yra apskaičiuota preliminari infrastruktūros sukūrimo kaina (taip, kaip siūloma SIPĮ projekte
Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais), infrastruktūros išlaikymo kaina, įvertinta savivaldybės galimybė finansuoti infrastruktūros sukūrimą, galimybė išlaikyti sukurtą infrastruktūrą, įskaitant potencialias pajamas iš infrastruktūros naudotojų. Tik įvertinusi gyvavimo ciklo sąnaudas savivaldybė galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl būtinos infrastruktūros sukūrimo. Tuo atveju, jei sukuriama savivaldybės infrastruktūra, kuri naudojama paslaugai teikti ir už kurią moka vartotojai, o tokios paslaugos kainas reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, naujos infrastruktūros apimtis ir sukūrimo kainą siūlytina vertinti vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos teisės aktais.
Atsižvelgdami į įvykusių diskusijų dėl geresnio SIPĮ projekto suderinamumo su kitais įstatymais rezultatus, manome kad būtų tikslinga svarstyti galimybę parengtą SIPĮ projektą suderinti su Viešųjų pirkimų įstatymu, Koncesijų įstatymu, Investicijų įstatymu arba atsisakyti socialinės savivaldybės infrastruktūros sukūrimo reglamentavimo
18Centrinė projektų valdymo agentūra,
1 Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2019 m. spalio 10 d. raštą Nr. S-2019-5970 Dėl Seimo Audito komiteto posėdžio teikia pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekto (toliau – Projektas). 1. Visų pirma norime atkreipti dėmesį, kad šiuo metu vyksta strateginio planavimo ir biudžeto planavimo pertvarka. Pertvarkos tikslas – integruoti strateginio, teritorinio ir biudžeto planavimo procesus į vieną sistemą, kuri bus reglamentuojama Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu (SVĮ) ir lydinčiaisiais teisės aktais. SVĮ projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė planuoja teikti Seimui šį rudenį. SVĮ tikslas, kaip ir Projekto, yra taip pat užtikrinti darnią, koordinuotą ir efektyvią viešų paslaugų ir infrastruktūros plėtros planavimo, valdymo ir finansavimo sistemą. Kartu su SVĮ projektu Seimui bus teikiamas didelis kitų teisės aktų pakeitimų paketas, siekiant išvengti konfliktinių ar besidubliuojančių nuostatų dėl planavimo. Manome, kad Projektas turi derėti su SVĮ projektu ir nekartoti nuostatų, bei juolab neprieštarauti joms.
Deja, bet Projektu bandoma gerinti planavimo procesus savivaldybėse ne per strateginio planavimo ir valdymo procesus ir jų reglamentavimą, o per teritorinio planavimo procesus ir jų reglamentavimą, kas neatitinka šiuo metu Vyriausybės rengiamų SVĮ ir kitų įstatymų pakeitimų projektų. Be to, SVĮ reglamentuos planavimo, įgyvendinimo ir finansavimo tvarką, kai viešosios savivaldybių infrastruktūros plėtrą finansuoja valstybė (dotacijos), todėl siūlome aiškiai nustatyti, kad Projekto nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai viešoji infrastruktūra finansuojama savivaldybės ir / ar privačiomis lėšomis. Taip pat norėtume pažymėti, kad darbų įsigijimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, todėl Projekto nuostatos neturi prieštarauti šio įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlome Projekto 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„Šis įstatymas reglamentuoja savivaldybės
inžinerinės infrastruktūros plėtrą ir jos planavimą, įgyvendinimą, finansavimą ir nustato savivaldybės infrastruktūros, finansuojamos savivaldybės biudžeto ir privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų, plėtroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja strateginį planavimą, biudžeto, viešųjų investicijų planavimą, viešųjų pirkimų vykdymo ir sandorių tarp viešojo ir privataus sektorių reglamentuojantys teisės aktai“. Atsižvelgti
19Centrinė projektų valdymo agentūra,
3 2.
Atsižvelgiant į tai, kad socialinės infrastruktūros, kaip ji yra apibrėžta Projekte, statybos darbų įsigijimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, o kompleksinių veiklų (statybos darbų, priežiūros ir pan.) įsigijimą – Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas, siūlome išbraukti Projekto 2 straipsnio 5 ir 8 dalį, paliekant tik Inžinerinės savivaldybės infrastruktūros sąvoką (atitinkamai Projekte tikslinti sąvokas). Taip pat siekiant išvengti skirtingo teisės aktų normų interpretavimo, siūlome Projekto 1 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Šis įstatymas netaikomas socialinės savivaldybių infrastruktūros, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą atsakinga savivaldybė, planavimui, įgyvendinimui ir finansavimui“. Atsižvelgti
20Centrinė projektų valdymo agentūra,
2019-10-155 1,3
infrastruktūra planuojama vadovaujantis strateginio planavimo dokumentais – regionų plėtros planais, savivaldybių strateginiais planais. Būtent strateginio valdymo proceso formate savivaldybės turi vertinti infrastruktūros poreikius ir paklausą, viešųjų paslaugų paklausą, o taip pat finansines galimybes finansuoti tokią infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad strateginio planavimo procese yra nustatomi plėtros prioritetai t.y. prioritetinė infrastruktūra, o lėšos infrastruktūrai planuojamos ne teritorinės plėtros dokumentuose, o strateginio planavimo dokumentuose, kurie yra pagrindas savivaldybių biudžeto planavimui ir naudojimui. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti Projekto 5 straipsnio 1 ir
21Centrinė projektų valdymo agentūra,
3 8,9 4.
Sudarant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį labai svarbu aiškiai nustatyti infrastruktūros tinkamumo, kainų pokyčio, darbų vėlavimo ir kt. rizikų pasidalinimą tarp sutarties šalių, bei atvejus kada sutartis gali būti keičiama ar nutraukiama anksčiau laiko. Todėl siūlome papildyti Projekto 8 straipsnio 3 dalį naujais 8 ir 9 punktais ir juos išdėstyti taip:
„8) rizikos, susijusios su sutartyje nustatytais šalių
įsipareigojimais, įskaitant savivaldybės infrastruktūros tinkamumu, pasidalijimas tarp sutarties šalių;
9) sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos ir tvarka“. Atsižvelgti
22Centrinė projektų valdymo agentūra,
2
Projekto 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta kompensavimo už savivaldybės infrastruktūrą tvarką – atsiskaitymas per 10 metų, įtakoja savivaldybės biudžeto finansinius rodiklius, kadangi visa infrastruktūros sukūrimo vertė turės būti apskaitoma savivaldybių balansuose, kaip skola, kas gali didinti biudžeto deficitą. Atsižvelgti
23Centrinė projektų valdymo agentūra,
3
straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros projektavimo bei darbų kainos apskaičiuojamos iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o galimą kainų pokyčio riziką prisiima savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. XIIIP-3653 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas,
9 Argumentai: Visų pirma, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje jau yra apibrėžtos prioritetinės plėtros teritorijos ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos nėra savaime priskiriamos prioritetinės plėtros teritorijoms. Antra, šio įstatymo projekto tikslas yra pritraukti investicijas į savivaldybių infrastruktūrą, o ne plėtoti pramonines zonas. Trečia, siūlomas naujas mechanizmas, todėl iš pradžių tikslinga jį išbandyti mažesnės apimties teritorijose. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta
prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“
komitetas,
5 N Argumentai: Siekiant sudaryti sąlygas skaidriam ir objektyviam kompensuotinų išlaidų planavimui ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl mažos vertės viešojo pirkimo, tikslinga nustatyti, kad savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pateiktų savo išvadą, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje planuojama kompensuoti 145 000 Eur ir daugiau infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų. Atitinkamai pernumeruoti kitas 8 straipsnio dalis. Pasiūlymas:
Papildyti 8 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Jei savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatyta
kompensuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų už
išvada. Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba išvadą pateikia per 20 darbo dienų nuo kreipimosi į Kontrolės ir audito tarnybą dienos.“ Pritarti 3.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
4 Argumentai: Siekiant sudaryti sąlygas skaidriam infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų finansavimui, tikslinga nustatyti, kad savivaldybė kompensuoja tik sutartyje numatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas. Taip pat siekiant nevaržyti savivaldos savarankiškumo teisės, siūloma sudaryti sąlygas savivaldybėms pačioms spręsti dėl kompensavimo šaltinių. Pasiūlymas:
Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kompensacijos už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus vystymo etapus, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyse nustatytas kompensavimo sąlygas, savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams) terminą, mokamos iš savivaldybės biudžeto ir (ar) Programos prioritetinės infrastruktūros įmokų. Programos prioritetinės infrastruktūros įmokos naudojamos, kai kompensacijoms mokėti kitų savivaldybės biudžeto lėšų nepakanka. Savivaldybė privalo kompensuoti visas sutartyje numatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų kompensavimui už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą gali būti naudojama ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybės biudžeto ir ne daugiau kaip 20 procentų Programos įmokų už prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą.
Kompensacijos už neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą mokamos iš savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų, kurias į Programą moka statytojai (vystytojai), prisijungiantys prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros. Kompensacijos už neprioritetinės infrastruktūros plėtrą nemokamos, kai prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros nauji statytojai (vystytojai) neprisijungia.“
7Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. Komiteto pirmininkė Guoda
Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė [1] Šio kodekso 3 str. 10 d. yra įtvirtinta geležinkelio infrastruktūros valdytojo sąvoka: „Geležinkelių infrastruktūros valdytojas – juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas ar fizinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantys geležinkelių infrastruktūrą.“ [2] Ši dalis nustato, kad: „Valdžios sektoriaus finansai tvarkomi siekiant, kad vidutiniu laikotarpiu valdžios sektorius būtų perteklinis, išskyrus metus, kuriais susidaro išskirtinės aplinkybės arba kuriais produkcijos atotrūkio nuo potencialo rodiklis yra neigiamas.“ [3] Geodezijos ir kartografijos įstatymo 1 str. [4] Konstitucinio teismo 2016-01-25 nutarimas. [5] Projekto tikslas užtikrinti savivaldybės reikmes atitinkančią savivaldybės infrastruktūros plėtrą (1 str. 2 d.). [6] Žr. Šio rašto 6 pasiūlymą. [7] Žr.
Šio rašto 14 pasiūlymą. [8] Tokios esmės Projekto 8 straipsnio 3 dalies nuostatos neatskleidžia – mūsų pastaba. [9] Pagal Projekto 7 straipsnio nuostatas šie asmenys įgalioti vertinti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus siūlymus dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros. [10] Dėl Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Projekto 12 straipsnio 6 dalies nuostatų tarpusavio nesuderinamumo (ar Priemonių planą tvirtina savivaldybės administracija, ar Komisija) žiūrėti 10 pastabą. [11] Plačiau 2017-10-04 antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-7424 „Dėl paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai teikimą reglamentuojančių teisės aktų“.
Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/cc195842a98f11e7a65c90dfe4655c64?jfwid=cqvf26ghn. [12] Projekto 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad „Savivaldybės infrastruktūra – socialinė savivaldybės infrastruktūra ir inžinerinė savivaldybės infrastruktūra“; projekto 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad „Savivaldybės infrastruktūros plėtra
Pavyzdžiui, 2018-03-12 atlikusi Investicijų į Panevėžio miesto savivaldybės infrastruktūrą, gamybos ar paslaugų sritį sutarčių sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Panevėžio savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-399, kurio pagrindu buvo sudaryta Investicijų sutarties „Dėl Panevėžio miesto autobusų stoties ir besiribojančių teritorijų konversijos ir naujos Panevėžio miesto autobusų stoties statybos investicijų“ projekto tarp Panevėžio savivaldybės, UAB „Baltisches haus“ ir UAB „Panevėžio autobusų parkas“, bei Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 23 d. sprendimo Nr.
TSP-30 antikorupcinį vertinimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, kad savivaldybė priėmė individualų teisės aktą konkrečiam investavimo atvejui taip išvengdama specialaus (šiems tikslams sukurto) teisinio reglamentavimo taikymo. [14] 2019 m. gegužės 22 d. Konkurencijos taryba raštu Nr. (9.8-35) 6V-1202 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateikė savo išvadą dėl Įstatymų projektų be pastabų. [15] Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2019 m. liepos 22 d. pavedimas Nr. S-2528. [16] Centrinės projektų valdymo agentūros 2019 m. birželio 16 d. raštas Nr. 20196/2-3786 „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekto“. [17] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas R. Sinkevičius,
pirmininko pavaduotojas D. Kreivys; nariai: A. Baura, B. Bradauskas, E. Gentvilas, Z. Jedinskij, A. Kupčinskas, B. Matelis, V.Poderys, J. Razma. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras M.Narmontas, Aplinkos ministerijos atstovai: D.Žukauskas, A.Staniūnaitė-Tonkich, L.Masliukienė, A.Čagelis; Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas G.Vaičionis, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas N.Kaučikas, UAB „Vilniaus vandenys“ atstovasG.Makšimas, Seimo Audito komiteto biuro patarėja L.Pranaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-162 Projekte vartojamos sąvokos „savivaldybės infrastruktūros plėtros vykdymas“ ir „savivaldybės infrastruktūros plėtros įgyvendinimas“ turėtų būti suvienodintos, nes pagal normų kontekstą jos vartojamos kaip sinonimai. Pritarti Sąvokos suvienodintos. Keičiamų terminų apibrėžtys aprobuotos Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. 1. Siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekto Nr. XIIIP-3653 (toliau – SIPI) 2 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „2. 3.
iniciatorius – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, inicijuojantys ir vykdantys įgyvendinantys savivaldybės infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.“
2Pakeisti 2 str. 5 d.
ir ją išdėstyti taip:
„5. 4. Savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidos – savivaldybės infrastruktūros plėtros
iniciatoriaus išlaidos vykdant įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.“
3Pakeisti 12 str. 3 d. 2 p. ir ją išdėstyti taip:
„2) finansuoti vykdomą prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą.“
d. ir jas išdėstyti taip: „4. Kompensacijos už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus vystymo etapus, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyse nustatytas kompensavimo sąlygas, savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams) terminą, mokamos iš savivaldybės biudžeto ir (ar), kituose įstatymuose nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros valdytojo biudžeto, ir (ar) Programos prioritetinės infrastruktūros įmokų. Programos prioritetinės infrastruktūros įmokos naudojamos, kai kompensacijoms mokėti kitų savivaldybės ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų nepakanka. Savivaldybė ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas privalo kompensuoti visas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas vykdant įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų kompensavimui už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą gali būti naudojama ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybės biudžeto ir ne daugiau kaip 20 procentų Programos įmokų už prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą. Kompensacijos už neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą mokamos iš savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų, kurias į Programą moka statytojai (vystytojai), prisijungiantys prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros. Kompensacijos už neprioritetinės infrastruktūros plėtrą nemokamos, kai prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros nauji statytojai (vystytojai) neprisijungia. 5. Kompensacijos dydis negali viršyti infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų, patirtų vykdant įgyvendinant nurodytą savivaldybės infrastruktūros plėtrą, dydžio.“
2019-07-162 2,3 Projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodomų subjektų ratas turėtų būti apibrėžiamas vienodai. Pritarti Pakeisti 2 str. .3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. 4.
vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita Lietuvos Respublikos ar užsienio organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra.“
1 Projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamas savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus apibrėžimas neatitinka projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių organizatoriaus funkcijų vykdymą tais atvejais, kai savivaldybės taryba nėra paskyrusi ar įsteigusi atskiro viešojo juridinio asmens. Pritarti Pakeisti 2 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius – savivaldybės administracija ar savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas ir (ar) paskirtas viešasis juridinis asmuo, išskyrus viešąsias įstaigas, organizuojantis organizuojantys ir šiame įstatyme nustatytais atvejais įgyvendinantis įgyvendinantys savivaldybės infrastruktūros plėtrą.“
2019-07-162 7,8 Diskutuotinas projekto 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytas apibrėžiamos infrastruktūros požymis „už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą atsakinga savivaldybė“. Vietoje neaiškios ir neapibrėžtos „atsakomybės“ kategorijos infrastruktūra turėtų būti apibrėžiama konkrečiu teritoriniu arba nuosavybės požymiu. Pritarti Pakeisti 2 str. 7 ir 8 d. ir jas išdėstyti taip: „7. 8.
10 Projekto 2 straipsnio 9 dalyje neaišku, kieno ir kokiu būdu patvirtinti kriterijai turimi omenyje. Pritarti Pakeisti 2 str. 9 d. ir ją išdėstyti taip:
„9. 10. Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra
9 Vertinant projekto 2 straipsnio 9 dalies loginę konstrukciją „pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms“ darytina išvada, kad pagal projektą visos pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos savaime laikomos prioritetinės plėtros teritorijomis.
Abejotina, ar toks buvo projekto rengėjų tikslas, be to, ir pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies apibrėžimą minėtos teritorijos nėra savaime priskiriamos prioritetinės plėtros teritorijoms. Pritarti Pagal naują reglamentavimą savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatytos pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, (atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus), tarybos sprendimu, būtų priskirtos prioritetinėms teritorijoms. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-163 Projekto 3 straipsnio pavadinimas nedera su šio straipsnio turiniu ir projekte įvardinamomis ministerijų funkcijomis. Šio straipsnio pavadinime nurodoma tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencija, tačiau straipsnio tekste minimos ir kitos ministerijos, o projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 6 punkte bei
kompetencija. Pritarti Pakeisti 3 str. pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencija savivaldybių Savivaldybių infrastruktūros plėtros
politikos formavimas ir įgyvendinimas srityje“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta savivaldybės administracijos funkcija – tvirtinti savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą, tuo tarpu 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šį planą tvirtina savivaldybės tarybos sudaroma Komisija. Pritarti Išbraukti 4 str. 1 d. 2 p. ir šią dalį išdėstyti taip: „1.
Savivaldybės administracija:
1) organizuoja savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapus;
2) tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą (toliau – priemonių planas);
infrastruktūros erdvinius duomenis TIIIS ir užtikrina erdvinių duomenų tvarkymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;
vykdyti žemės kasimo darbus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
26 Projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė tvirtinti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nemokėjimo (atleidimo nuo privalomo pagal įstatymą mokėjimo) kriterijus. Projekto 15 straipsnio 4 dalyje ši nuostata pakartojama įtvirtinant, kad vadovaudamasi savo pačios nustatytais kriterijais savivaldybės taryba gali nustatyti atvejus, kai asmenys atleidžiami nuo nurodytos įmokos, o infrastruktūra tokiu atveju finansuojama biudžeto lėšomis. Pažymime, kad asmenų teisėms ir pareigoms turintys įtakos bei nevienodą asmenų padėtį nustatantys sprendimai turėtų būti priimami tik įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, įstatyme aiškiai apibrėžus tokio sprendimo priėmimo kriterijus. Šie kriterijai įstatyme turėtų būti nustatomi, be kita ko, pagrindžiant, kad tarp asmenų, kurie priimtu sprendimu bus traktuojami nevienodai (vieni iš jų bus biudžeto sąskaitą atleidžiami nuo finansinių prievolių biudžetui), yra objektyviai pagrįstų skirtumų, sąlygojančių jų skirtingą statusą ir skirtingą savivaldos institucijų traktavimą.
Tokia nuomonė grindžiama Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina - Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. šis principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu (pabraukta mūsų) nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokių skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą (2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2017 m. gruodžio 1 d. 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d. nutarimai). Konstitucijos 120 ir 121 straipsniuose yra įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumo principas, apimantis be kita ko išimtinę savivaldybių tarybų kompetenciją sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą, jo sąskaita numatyti mokesčių ir rinkliavų lengvatas. Iš šių nuostatų turėtų būti kildinama ir išimtinė savivaldybių tarybų kompetencija atleisti asmenis ir nuo kitų privalomų mokėjimų (įskaitant ir vertinamu projektu nustatytus). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pati savivaldos teisės prigimtis suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (2012 m. gruodžio 24 d. nutarimas).
Taigi, savivaldybių veiklos savarankiškumą riboja Konstitucija ir įstatymai, o pagal Konstituciją diferencijuotas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų atžvilgiu, taigi ir atleidimo nuo įstatymo nustatytų prievolių principai, turi būti nustatyti įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu, inter alia savivaldybės tarybos sprendimu. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 10 straipsnio 1 punkto nuostatos, leidžiančios be įstatyme įtvirtintų kriterijų susitarti dėl infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo išdėstymo dalimis. Šiuo atveju pažymėtina, kad net nėra aišku, kas savivaldybės vardu priima sprendimą dėl tokio susitarimo.Taip pat pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas prieštarauja kartu su projektu pateiktos Antikorupcinio vertinimo pažymos 1, 5, 6 punktų teiginiams. Pritarti
1Pakeisti 4 str. 2 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip:
„5) tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą
(toliau – priemonių planas), Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos (toliau – Programa) lėšų panaudojimo planą ir ataskaitą.“
kriterijus, pagal kuriuos nustatomi atvejai, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama.“
3Pakeisti 10 str.
Pakeisti 10 str. 1 p. jį išdėstyti taip:
„Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius:
1) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ar iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, sumoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, išskyrus įstatymo 15 straipsnio 2–4 3 dalyse nustatytus atvejus, kai ši įmoka nemokama arba nuo jos atleidžiama, arba, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimas sudarytoje savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje išdėstytas dalimis, kai infrastruktūros plėtros iniciatorius pateikia rašytinį prašymą savivaldybei dėl įmokos mokėjimo dalimis. Įmoka dalimis turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki statinių statybos užbaigimo (jei statinių statybos užbaigimo procedūros atliekamos atskiriems statiniams – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo);“. 4. Išbraukti 15 str. 4 d. „4. Savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savivaldybės tarybos patvirtintais kriterijais, gali nustatyti kitus nei šio straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūra pastatoma ir (ar) įrengiama savivaldybės biudžeto lėšomis.“
2019-07-166 4N Projekto 6 straipsnyje nustatomi reikalavimai savivaldybės vyriausiajam inžinieriui, jo funkcijos, tačiau nei projekte, nei galiojančiuose įstatymuose toks pareigūnas nėra apibrėžiamas, nėra nustatyta jo statuso įgijimo tvarka bei šį pareigūną skiriantys subjektai. Pritarti Papildyti 6 str. nauja 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybių administracijų direktoriai turi užtikrinti
ir atsako už tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas atliktų šio straipsnio 1 dalyje nurodyti savivaldybių vyriausieji inžinieriai.“
1 Projekto 6 straipsnio 1 dalyje vartojama neapibrėžta ir projekto terminijos neatitinkanti sąvoka „savivaldybės teritorijos inžinierinė infrastruktūra“.
Pritarti Pakeisti 6 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės vyriausiasis inžinierius yra atsakingas už inžinerinės
savivaldybės teritorijos infrastruktūros sprendinių suderinamumą ir atitikimą patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams ir statybą reglamentuojantiems teisės aktams.“
23 Projekto 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojamas neaiškaus turinio, projekte neapibrėžtas terminas „inžinierinės struktūros įgyvendinimas“. Pritarti Pakeisti 6 str. 2 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:
„3) pagal kompetenciją dalyvauti tikrinant statinio projektus ir
dalyvauti surašant statinių statybos užbaigimo aktą, patikrinant, ar inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtra įgyvendinama įgyvendinimą, jos atitikimą pagal statinio projektui projektą, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygoms sąlygas, ar savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties, kai ji buvo sudaryta, įgyvendinimui sąlygas;“. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23 Projekto 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojama logikos požiūriu nesuprantama konstrukcija „infrastruktūros <...> atitikimą <...> savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties įgyvendinimui“. Pritarti
25 Projekto 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatoma savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcija – dalyvauti „Programos lėšų naudojimo Komisijoje“. Toks Komisijos įvardinimas neatitinka projekto 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte apibrėžtos Komisijos sąvokos bei paskirties. Pritarti Pakeisti 6 str. 2 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip:
„5) pagal kompetenciją dalyvauti Programos lėšų naudojimo
Komisijoje tvirtinant priemonių planą;“. 15.
3 Projekto 6 straipsnio 3 dalyje nurodomos savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijos, numatytos „kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose inžinierių veiklą“. Kadangi, kaip jau buvo minėta, savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus sąvoka kituose įstatymuose ne tik nėra apibrėžta, bet ir apskritai nėra vartojama, todėl nuoroda į kituose įstatymuose nustatytas jų funkcijas neturi prasmės. Pritarti Pakeisti 6 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybių administracijų valstybės tarnautojais, atliekančiais
savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose inžinierių veiklą, turi teisę būti asmenys, atitinkantys šiuos reikalavimus: turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį technologijos mokslų srities inžinerijos krypčių grupės ar lygiavertį aukštąjį universitetinį ar koleginį inžinerinį išsilavinimą ir 3 metų profesinę patirtį teritorijų planavimo ar statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigose arba teritorijų planavimo valstybinės priežiūros srityse ir išmanantys teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, statinių projektavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą.“
2 Projekto 7 straipsnio 2 dalyje ir toliau projekte vartojama sąvoka „savivaldybės infrastruktūros valdytojas (valdytojai)“ turėtų būti apibrėžta ir paaiškinta, kadangi kituose įstatymuose ji nėra apibrėžta ir net nėra vartojama. Dėl šios priežasties neturi prasmės ir to paties straipsnio 4 dalies konstrukcija „įstatymų <...> nustatyti savivaldybės infrastruktūros valdytojai“. Pritarti
infrastruktūros valdytojo terminas (suderintas su VLKK) ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės infrastruktūros valdytojas – savivaldybės institucija, savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais kiti juridiniai asmenys, patikėjimo ar nuosavybės teise valdantys ir naudojantys savivaldybės infrastruktūrą.“
4 Projekto 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta neapibrėžto savivaldybės infrastruktūros valdytojo teisė teikti rekomendacinį pritarimą (ar motyvuotą nepritarimą) dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo. Tuo tarpu projekto 8 straipsnio 1 dalyje iš esmės nustatoma pareiga infrastruktūros valdytojui vadovaujantis šiuo įstatymu bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu šią sutartį sudaryti. Tokia imperatyvi nuostata prieštarauja Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintam sutarties laisvės principui ir praktikoje nesant laisvos savivaldybės infrastruktūros valdytojo valios negalėtų būti taikoma. Pritarti Pakeisti 7 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius per 3 darbo
dienas nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) pasiūlymo gavimo dienos raštu kreipiasi į įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus savivaldybės infrastruktūros valdytoją (valdytojus), kuriems būtų perduota savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra, dėl pasiūlymo sudaryti trišalę (kai numatoma įrengti ir (ar) pastatyti savivaldybės infrastruktūra bus perduota vienam savivaldybės infrastruktūros valdytojui) ar daugiašalę savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.
Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti savivaldybės infrastruktūros valdytojas (valdytojai), kuriems būtų perduota savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra, per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos įvertina pasiūlymą suprojektuoti, statyti ir (ar) įrengti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) siūlomą infrastruktūrą ir raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorių apie pritarimą ar motyvuotą nepritarimą, kurie yra rekomendaciniai, sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius per 15 darbo dienų nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) kreipimosi gavimo dienos raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorių (iniciatorius) dėl motyvuoto pasiūlymo priėmimo ir sutarties sudarymo sąlygų arba motyvuoto pasiūlymo atmetimo.
Pasiūlymas atmetamas, kai nėra parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ir (ar), kai pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams, galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams, priemonių planui (išskyrus atvejus, kai vystoma neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra) ir (ar) yra gautas savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) motyvuotas nepritarimas sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.“
33 Projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties nesudarymo sąlyga turėtų būti siejama ne su atitinkamo teritorijų planavimo dokumento neparengimu, o su jo nepatvirtinimu. Pritarti Pakeisti 8 str. 3 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:
„3) siekiant siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio
ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą, kuri turi būti suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose. Šiuo atveju, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma iki savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nesudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties, ir neparengia atitinkamo teritorijų planavimo dokumento ir tvirtinanti institucija jo nepatvirtina.“ 19.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-16 9,10 Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus apibrėžimas pateiktas projekto 2 straipsnyje, o projekto 9 straipsnyje yra apibrėžiamos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijos, siūlytina atitinkamai koreguoti 9 straipsnio pavadinimą. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 10 straipsnio pavadinimo. Pritarti
1Pakeisti 9 str. pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Savivaldybės infrastruktūros
plėtros organizatorius organizatoriaus funkcijos“. 2. Pakeisti 10 str. pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius
iniciatoriaus funkcijos“. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 9 straipsnio 1 dalyje viešosios įstaigos išimties nustatymas yra perteklinis, nes savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sąvoka su šia išimtimi jau yra apibrėžta projekto 2 straipsnio 1 dalyje. Pritarti Pakeisti 9 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Jei savivaldybės taryba nėra įsteigusi ir (ar) paskyrusi viešojo
juridinio asmens (išskyrus viešąją įstaigą), vykdančio organizuojančio ir šiame įstatyme nustatytais atvejais įgyvendinančio savivaldybės infrastruktūros plėtrą, savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas, jo funkcijas vykdo savivaldybės administracija. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus priimami sprendimai dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“ 21.
21 Projekto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte turėtų būti sukonkretinta kam savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius teikia pasiūlymus. Pritarti Pakeisti 9 str. 2 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip:
„1) teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui (kai
rengiami teritorijų planavimo dokumentai, kuriais planuojama savivaldybės infrastruktūra) dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikio, prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapų ir preliminaraus lėšų poreikio jų įgyvendinimui. teritorijų planavimo dokumentų, kuriais planuojama savivaldybės infrastruktūra, teritorijų planavimo organizatoriui. Ši nuostata netaikoma, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriumi yra savivaldybės administracija, o teritorijų planavimo organizatoriumi – savivaldybės administracijos direktorius;“. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projekto 12 straipsnio 3 dalyje reikėtų apibrėžti, kokios ir kokiais būdais teisėtai gautos lėšos gali būti Programos lėšomis kartu su infrastruktūros plėtros įmokomis. Pritarti
taip:
„2. Programos lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros
plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos paramos lėšos. Prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sąskaitose. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybės biudžete.“
2Pakeisti 12 str. 3 d. pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„3.
Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos Programos lėšų dalis, kurią sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos naudojamos:“. 3. Pakeisti 12 str. 3 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip:
2) finansuoti vykdomą prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-16 11,12 Projekto 12 straipsnio 3-6 dalyse numatytas tik Programos lėšų dalies iš infrastruktūros plėtros įmokų panaudojimas, tačiau neaišku, kaip ir kokiems tikslams būtų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytos „kitos teisėtai gautos lėšos“. Pritarti Žr. 22 pastabą. Atsižvelgdami į 23 pastabą, taip pat siūloma pakeisti susijusį 11 str. ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Savivaldybės infrastruktūros plėtros
finansavimas
infrastruktūros plėtra finansuojama iš:
plėtros įmokos, lėšų; 2), ir kitų savivaldybės biudžeto, ir (ar) kituose įstatymuose nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų;,
įgyvendinančių prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą, lėšų;
lėšų. 2. Neprioritetinė Neprioritetinės savivaldybės infrastruktūra infrastruktūros plėtra finansuojama iš:
įgyvendinančių neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą, lėšų; ,Programos dalies, kurią sudaro neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų, ir
2) kitų savivaldybės biudžeto ir (ar) kituose įstatymuose nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų;
24.
3 Projekto 13 straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti kas tvirtina (nustato) nurodytą Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodiką ir Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus. Pritarti Pakeisti 13 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybės infrastruktūros projektavimo išlaidos
apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijomis. Savivaldybės infrastruktūros statybos ir
(ar) įrengimo išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais.“
1 Projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka tik statytojas (vystytojas), statantis pastatą ar rekonstruojantis inžinierinį statinį į pastatą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 dalį pastatas apibrėžiamas kaip
„apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos“. Pagal šį
apibrėžimą pastatu nebūtų laikomos automobilių stovėjimo aikštelės, prekių ar medžiagų sandėliavimo aikštelės, atviri sporto ir pramogų kompleksai ar aikštynai.
Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto tikslus, tokių objektų statytojai (vystytojai) neturėtų mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos taip pat, kaip ir statinių statytojai (vystytojai). Pritarti Pakeisti 15 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, ir (ar) rekonstruojamo pastato, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2, ir 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus.“
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. UAB „Vilniaus vandenys“, 2019-09-13 8,10 Siūlome tikslinti Projekto 8 str. ir 10 str. nuostatas. Projekte numatyta, kad savivaldybės plėtros sutartis sudaroma iki statybą leidžiančio dokumentų išdavimo dienos (Projekto 8 str. 1 d.), sutartis įsigalioja sutartį paskelbus informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (Projekto 8 str. 5 d.), o savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka sumokama iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo (Projekto 10 str. 1p.), tačiau pagal LR statybos įstatymą ir lydinčiųjų teisės aktų nuostatas ne visais atvejais statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas net ir statant naują statinį, todėl tokie statytojai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas nebus privalomas pagal LR statybos įstatymą neturės pareigos pasirašyti infrastruktūros plėtros sutarties, nors statomam statiniui bus reikalinga inžinerinė savivaldybės infrastruktūra (pvz. vanduo ir nuotekos).
Toks reglamentavimas nesuderintas ir su LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projekto siūlomomis 16 str. 2 d. korekcijomis, kurios numato, kad „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“ Vadovaujantis siūlomomis nuostatomis gali susidaryti situacija, kai asmuo statydamas naują statinį, kuriam nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą negalės jungtis prie pastatytų centralizuotų vandens ir/ar nuotekų tinklų, nes statytojas neturės teisės tiesti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų (o atsižvelgiant į ES direktyvoje Dėl miestų nuotekų valymo aglomeracijoms numatytus reikalavimus toks asmuo neturės teisės įrengti vietinių nuotekų valymo įrenginių), todėl statytojas gali atsidurti dviprasmiškoje situacijoje. Pritarti
1Pakeisti 8 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tarp savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus, savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) ir savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ar iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.“
2Pakeisti 10 str. 1 p. ir jį išdėstyti taip:
„1) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ar iki statybos
darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, sumoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, išskyrus įstatymo 15 straipsnio 2–4 3 dalyse nustatytus atvejus, kai ši įmoka nemokama arba nuo jos atleidžiama, arba, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimas sudarytoje savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje išdėstytas dalimis, kai infrastruktūros plėtros iniciatorius pateikia rašytinį prašymą savivaldybei dėl įmokos mokėjimo dalimis. Įmoka dalimis turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki statinių statybos užbaigimo (jei statinių statybos užbaigimo procedūros atliekamos atskiriems statiniams – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo);“. Mūsų nuomone, pakeistos SIPĮ 8 str. 1 d. ir 10 str. 1 p. nuostatos neprieštaraus
projekto 16 str. 2 d. nuostatomis. 2. UAB „Vilniaus vandenys“, 2019-09-131012 Siūloma tikslinti Projekto 10 str.
2 p. nuostatas“:
„Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius:[..]
2) iki statinių statybos užbaigimo naujo pastato pastatymo ir (ar) esamo rekonstravimo, esamo inžinerinio statinio rekonstravimo į pastatą (jei statinių statybos užbaigimo procedūros atliekamos atskiriems statiniams – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka pastato ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrengia ir neatlygintinai perduoda savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytą infrastruktūrą šioje sutartyje nurodytiems savivaldybės infrastruktūros valdytojams.“ Pakeitimas užtikrintų punkto aiškumą. Primintina, kad savivaldybės infrastruktūra, statybą reglamentuojančių teisės aktų kontekste didžiąja dalimi yra laikytina statiniais, todėl dabartinė formuluotė palieka neaiškumų iki kurių statinių statybos turi būti pastatyta infrastruktūra. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pavyzdžiui vandentiekio ir nuotekų tinklai yra statiniai ir atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl prieš perduodant juos infrastruktūros valdytojams tokiems naujai pastatytiems ir/ar rekonstruotiems statiniams turi būti gautas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija ir jie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kad galėtų būti perduoti infrastruktūros valdytojams. Pritarti. Patikslinti 10 str. 2 p. ir jį išdėstyti taip:
„2) iki statinių, kuriems reikalinga infrastruktūros plėtra
statybos užbaigimo (jei statinių statybos užbaigimo procedūros atliekamos atskiriems statiniams – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka pastato ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrengia ir neatlygintinai perduoda savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytą infrastruktūrą šioje sutartyje nurodytiems savivaldybės infrastruktūros valdytojams;“. 3.
22 Siūlome tikslinti Projekto 15 str. 2 d. 2 punkto nuostatas taip: „geležinkelio infrastruktūros objektui (objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtiems statiniams, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose, kai jų eksploatacijai nereikalinga savivaldybės infrastruktūra, išskyrus vietinės reikšmės kelius;“. Pažymėtina, kad minimi statiniai gali būti statomi ir suformuotuose žemės sklypuose. Palikus dabar suformuluotą nuostatą išeitų, kad jeigu nuostatoje minimi statiniai yra statomi suformuotuose žemės sklypuose, tai tokiu atveju turi būti mokama savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, nors minimi statiniai yra reikalingi viešajam paslaugų teikimui. Nepritarti Pažymėtina, kad žemės sklypui (sklypams) pagal Žemės įstatymą ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio
ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1-920 redakcija) nustatomi žemės sklypų naudojimo būdas (būdai) ir jų turinys, tarp jų ir susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų (21 p.) ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų (22 p.). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija,
2 Įvesti sąvoką
„savivaldybės infrastruktūros valdytojas“, kadangi sąvokos nebuvimas pažeistų
Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. – aiškumo principas (2 str.). Problema: Projekte nėra apibrėžta savivaldybės infrastruktūros valdytojo sąvoka.
Pagrindimas: Projektu nenustatant savivaldybės infrastruktūros valdytojo sąvokos, egzistuoja teisinis neapibrėžtumas dėl to, koks subjektas gali būti laikomas savivaldybės infrastruktūros valdytoju. Taip yra pažeidžiamas aiškumo principas (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p.). Pavyzdžiui, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 5 str. 1 d. yra nurodyta, kad laisvosios ekonominės zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai, įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei jos prašymu, o šio įstatymo 21 str. 2 d. pažymi, kad statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys valstybės (savivaldybės) nuosavybe, gali būti išnuomoti, perduoti naudotis panaudos pagrindais arba parduoti zonos valdymo bendrovei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tik nustačius savivaldybės infrastruktūros valdytojo apibrėžimą bus galima suprasti, ar tokie subjektai, kaip laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, gali būti laikomi savivaldybės infrastruktūros valdytojais. Siūlymas: Kaip pavyzdį naudojant Geležinkelio transporto kodeksą, papildyti Projekto 2 str. tokiu paragrafu: „Savivaldybės infrastruktūros valdytojas – juridinis asmuo, įskaitant laisvosios ekonominės zonos valdymo bendroves, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas ar fizinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantys ar valdysiantys savivaldybių infrastruktūrą“. Pritarti iš dalies. 2 str. papildyti nauja 2 d., kurioje nustatoma savivaldybės infrastruktūros valdytojo sąvoka ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės infrastruktūros valdytojas – savivaldybės institucija, savivaldybės
įmonė, įstaiga ar organizacija Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais kiti juridiniai asmenys, patikėjimo ar nuosavybės teise valdantys ir naudojantys savivaldybės infrastruktūrą.“ 2.
Lietuvos savivaldybių asociacija,
4 Papildyti apibrėžimą „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka“ tam, kad papildymas atitiktų racionalumo ir proporcingumo kriterijus. Nuostata: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka fizinis ar juridinis asmuo, kita Lietuvos Respublikos ar užsienio organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra.“ Problema: Projekte nėra numatyta kokio subjekto vardu yra pateikiamas prašymas gauti infrastruktūros statybą leidžiantį dokumentą. Pagrindimas: Projekte įtvirtinus tai, kad infrastruktūros statybą leidžiantis yra išduodamas savivaldybės vardu, pabaigus infrastruktūros statybas nuosavybės teisė į infrastruktūrą pereitų tiesiai savivaldybei, remiantis Civilinio kodekso 4.47 str. 4 p. Siūlymas: Pakeisti 2 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka fizinis ar juridinis asmuo, kita Lietuvos Respublikos ar užsienio organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti bei pateikus prašymą savivaldybės vardu gauti infrastruktūros statybą leidžiantį dokumentą teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra.“ Pritarti iš dalies 1.
Pritarti sąvokos tikslinimui, pakeisti 2 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „3. 4. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita Lietuvos Respublikos ar užsienio organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra.“
2Nepritarti siūlomai termino redakcijai, kadangi:
1) statybą leidžiantis dokumentas išduodamas ne savivaldybės, o statytojo vardu ir vėliau (pagal SIPĮ nuostatas) savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra būtų perduodama savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams). Todėl šis siūlymas prieštarauja SIPĮ nuostatom. 2) pasiūlyta redakcija sąlygotų, kad būtų du statybą leidžiantys dokumentai, o tai padidintų administracinę naštą. Manytina, kad turėtų būti vienas statybą leidžiantis dokumentas. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-09-112 Pakeisti sąvoką „prioritetinė savivaldybės infrastruktūra“, kadangi dabartinis apibrėžimas nėra galimas įgyvendinti dėl Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. bei Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 13 d. (2 str. 9 d.).
savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“ Problema: Projekto
planavimo įstatymo 2 str. 13 d. Pagrindimas: Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 13 d. nustatyta, kad: „Prioritetinės plėtros teritorijos – savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose išskirtos urbanizuojamos teritorijos, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą.“ Teritorijų planavimo įstatymas apibrėžia, kas turi būti laikoma prioritetinės plėtros teritorija, suteikiant teisę savivaldybėms pačioms apsispręsti, kokių tipų teritorijos turi būti laikomos prioritetinės plėtros teritorijomis. Projekte numatyta nuostata paneigia taisyklę, kad prioritetus nusistato kiekviena savivaldybė atskirai. Be to, Projekto 2 str. 9 d. numatytas apibrėžimas pažeistų Vyriausybės programos 119.3. p. nustatytą tikslą – didinti vietos savivaldos galias ir atsakomybę tobulinti ryšių ir transporto paslaugas bei infrastruktūrą atsižvelgiant į konkrečios vietovės poreikius. Projekto 2 str. 9 d. iš esmės sukurtų prielaidas savivaldybių biudžetų sąskaita įrengti infrastruktūrą bet kurioje pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje. Tai pareikalautų neproporcingų savivaldybių išlaidų ir būtų didinami savivaldybės įsiskolinimai, pažeidžiant Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. Pastebėtina, kad savivaldybių biudžetai yra riboti, todėl bet kokių papildomų išlaidų finansavimo šaltiniai, neskaitant pačių savivaldybių biudžetų, turi būti aiškiai įvardinti Projekte.
Fiskalinės drausmės pažeidimai taip pat aptarti šio rašto 6, 12 ir 15 dalyje. Siūlymas Nr. 1: Pakeisti sąvoką prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, apibrėžime nurodant, kad pramonės ir sandėliavimo objektų bei kitos teritorijos turi būti laikomos prioritetinėmis tik, kai yra užtikrinti centrinės valdžios finansavimo mechanizmai. Projekto 2 str. 9 d. išdėstyti taip: „Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų bei kitoms teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra, kuriai yra suteikiamas centrinės valdžios (Vyriausybės ar atskirų ministerijų) finansavimas.“ Siūlymas Nr. 2: Panaikinti Projekto 2 str. 9 d. minimas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas ir išdėstyti Projekto 2 str. 9 d. taip:
„Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės
tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“ Spręsti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui. Aplinkos ministerijos nuomonė:
plėtros ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas (ar numatyti tokių teritorijų konversiją) ir numatyti jų tiek, kiek galės aprūpinti reikiama infrastruktūra ar kompensuoti už jos plėtrą. 2. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 str.
30 d. nuostatas, infrastruktūros plėtra – išimtinė savivaldybės tarybos, bet ne valstybės kompetencija, todėl nepritariama siūlymui dėl „centrinės valdžios (Vyriausybės ar atskirų ministerijų) finansavimo“. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija,
10 Įvardinti infrastruktūros pripažinimo prioritetine infrastruktūra kriterijus. Nuostata: „Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“ Problema: Projekte nėra nustatyti infrastruktūros pripažinimo prioritetine infrastruktūra kriterijai. Projekte iš esmės nurodoma, kad kiekviena savivaldybė turės pasirengti atskirą kriterijų paketą. Pagrindimas: Projekto 2 str. 9 d. ir 4 str. 2 d. yra numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijus tvirtina savivaldybės taryba, t. y. kad pačios savivaldybės nusistato taikomus kriterijus. Nei viename iš Projekto straipsnių nėra nustatyta, koks subjektas rengia tokius kriterijus. Be to, nėra nustatyta, ar centrinė valdžia parengs kriterijų nustatymo metodiką, kuria kriterijų rengėjai privalės vadovautis. Jeigu centrinė valdžia nerengs kriterijų nustatymo metodikos, tokiu atveju kiekviena atskira savivaldybė turės skirtingus kriterijus. Jeigu centrinė valdžia rengs kriterijų nustatymo metodiką, tokiu atveju bus svarbu kriterijų nustatymo metodika nepažeisti savivaldybių savarankiškumo ir laisvo veikimo principo, numatyto Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 2 d. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str.
2 d. yra suformuluotas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Projekte egzistuojantis neaiškumas neatitinka šio principo. Todėl būtina jau Projekte įvardinti infrastruktūros pripažinimo prioritetine infrastruktūra kriterijus, kad kiekviena savivaldybė žinotų, kokiais kriterijais ji privalės vadovautis nustatant prioritetinę infrastruktūrą ir keičiant teritorijų planavimo dokumentus, kuriuos pakeisti užtruks gana ilgą laiko tarpą (apie vienerius metus). Siūlymas: Projekte įvardinti infrastruktūros pripažinimo prioritetine infrastruktūra kriterijus, taikomus visoms savivaldybėms. Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena savivaldybė turi specifines individualias sąlygas ir išskirtinumą, manytina, kad infrastruktūros pripažinimo prioritetine infrastruktūra vieningų kriterijų, taikomų visoms savivaldybėms, nustatymo metodikos parengimas būtų perteklinis ir netikslingas, todėl SIPĮ projekte siūlytina savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti minėtus kriterijus. Siūlome 2 str. 10 d. pakeisti ir ją išdėstyti taip: „9. 10. Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal savivaldybės tarybos patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“ 5.
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-09-113 Nurodyti visas Projekte numatytas Aplinkos ministerijos funkcijas bei patikslinti Geodezijos ir kartografijos įstatymą, jame nustatant Aplinkos ministerijos funkcijas, susijusias su Projektu (3 str.) Nuostata: „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijomis rengia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, formuoja šiame įstatyme nurodytos suprojektuotos savivaldybės infrastruktūros erdvinių duomenų tvarkymo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – TIIIS) valstybės politiką ir planuoja susijusių paslaugų teikimui TIIIS lėšas.“ Problema: Projekto 3 str. nėra pilnai išvardintos Aplinkos ministerijos funkcijos bei dalis išvardintų funkcijų turėtų būti perkeltos į Geodezijos ir kartografijos įstatymą. Pagrindimas: Geodezijos ir kartografijos įstatymas nustato geodezijos ir kartografijos darbus, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros paskirtį, valstybinius georeferencinių erdvinių duomenų rinkinius, georeferencinio pagrindo kadastro paskirtį, jo steigimo ir tvarkymo principus, geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos nuosavybės teises, valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat asmenų, kurių veikla Lietuvos Respublikoje susijusi su geodezijos ir kartografijos darbais, pagrindines teises ir pareigas geodezijos ir kartografijos srityse.
Tuo pagrindu, būtent Geodezijos ir kartografijos įstatyme turi būti nustatyta, kad Aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijomis formuoja Projekte nurodytos suprojektuotos savivaldybės infrastruktūros erdvinių duomenų tvarkymo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (TIIIS) valstybės politiką ir planuoja susijusių paslaugų teikimui TIIIS lėšas. Taip pat, Projekto 3 str. nėra pilnai išdėstytos Aplinkos ministerijos funkcijos nustatytos Projekte, t. y. tai, kad Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką savivaldybės infrastruktūros plėtros srityje ir koordinuoja pagal Projektą rengiamų teisės aktų įgyvendinimą. Siūlymas: Pakeisti Projekto 3 str. ir jį išdėstyti šitaip: „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijomis rengia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, koordinuoja jų įgyvendinimą ir formuoja valstybės politiką savivaldybės infrastruktūros plėtros srityje formuoja šiame įstatyme nurodytos suprojektuotos savivaldybės infrastruktūros erdvinių duomenų tvarkymo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – TIIIS) valstybės politiką ir planuoja susijusių paslaugų teikimui TIIIS lėšas.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas sutampa su Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastaba, kuriai siūloma pritarti. Siūloma pakeisti 3 str. pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencija savivaldybių Savivaldybių infrastruktūros plėtros politikos formavimas ir įgyvendinimas srityje“. Geodezijos ir kartografijos įstatymas pagal teisinio reguliavimo sritį apima tik esamų, o ne naujai projektuojamų objektų plėtrą. Manytina, kad suprojektuotos savivaldybės infrastruktūros erdvinių duomenų tvarkymas (atsižvelgiant į SIPĮ taikymo sritį), turėtų būti reglamentuojamas SIPĮ. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija,
4 Nustatyti konkrečius terminus per kurios turi būti paruošta Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika bei Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principai. Nustatyti, kad kol nebus priimta ankščiau nurodyta metodika ir principai, savivaldybės galės tęsti savo iš anksto suplanuotus finansinius planus, kadangi priešingu atveju būtų pažeidžiamas Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. bei biudžetinės drausmės principas – Biudžeto sandaros įstatymo 2 str. 5 p. (5 str. 4 d.). Nuostata: „Suplanuotai prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai projektuoti, statyti ir (ar) įrengti reikalingas preliminarus lėšų poreikis nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais.“ Problema: Projekto 5 str. 4 d. numatyta parengti statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodiką ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus. Pastarieji turi neprieštarauti savivaldybių savarankiškumui. Planuojamų parengti dokumentų turinys ir kainų skaičiavimo principai nėra aiškūs. Pagrindimas: Aplinkos ministerija parengs metodikas, kurios turės apimti ne tik kiekvieną konkretų atvejį, bet ir atsižvelgti į naujųjų technologijų pritaikymą statybų sektoriuje.
Šios metodikos turės būti paruoštos iki Projekto įsigaliojimo, priešingu atveju savivaldybės negalės koreguoti savo planavimo dokumentų ir patirs papildomų administracinių ir finansinių kaštų. Taip bus pažeidžiamas Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. bei biudžetinės drausmės principas (Biudžeto sandaros įstatymo 2 str. 5 p.). Projekte nėra nurodyta nei kas apskaičiuos statybos ir statybos projektavimo kainas, nei kokias kriterijais vadovaujantis tai bus daroma. Savivaldybės norėdamos pasirengti Projekto įgyvendinimui privalo iš anksto žinoti, kaip reikės apskaičiuoti planuojamas išlaidas. Tam turi būti numatytas papildomas finansavimas, kuris įstatymo projekto rengėjų nėra įvertintas. Siūlymas: Nustatyti konkrečius terminus, per kuriuos turi būti paruošta Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika bei Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principai. Nustatyti, kad kol nebus priimta ankščiau nurodyta metodika ir principai, savivaldybės galės tęsti savo iš anksto suplanuotus finansinius planus. Numatyti pareigą suderinti šią metodiką su Asociacija. Pritarti
turi būti parengti iki 2021 m. sausio 1 d. Aplinkos ministerija, įgyvendindama Architektūros įstatymo 15 str. 1 d. 3 p., rengia Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijų projektą, kuris nustatyta tvarka bus teikiamas derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje (TAIS). Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principai, patvirtinti 2004-12-30 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-708 (2010-09-27 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-808 redakcija) statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priede. 7.
7Lietuvos savivaldybių asociacija,
3 Nustatyti kriterijus, kuriais remiantis savivaldybės turės teisę nekurti vyriausiojo inžinieriaus pareigybės. Projekto straipsnis: Projekto 6 straipsnis „Vyriausiasis inžinierius“. Problema: Vyriausiojo inžinieriaus pareigybė yra perteklinė ir apsunkins didelės dalies mažesnių savivaldybių darbą bei sukurs papildomas išlaidas. Pagrindimas: Projekte numatyta savivaldybėse steigti naują vyriausiojo inžinieriaus pareigybę. Tokios pareigybės galėtų būti steigiamos didžiuosiuose miestuose, tačiau daugelyje rajoninių savivaldybių, kur finansinės galimybės infrastruktūros plėtros projektus įgyvendinti yra ribotos, naujų pareigybių steigimas būtų neracionalus. Didelė dalis savivaldybių negalės sukurti naujos pareigybės ir dėl to, kad surasti specialistus, atitinkančius Projekto 10 str. 4 d. įvardintus vyriausiajam inžinieriui keliamus reikalavimus, bus ypatingai sunku. Inžinieriaus specialybė šiuo metu yra paklausi rinkoje ir mažesnėms savivaldybėms būtų sudėtinga įtikinti specialistus keltis iš didmiesčio į mažesnius miestelius. Be to, dabartinė Projekto versija pažeidžia Europos vietos savivaldos chartijos 6 str. „Savivaldos organų administracinė struktūra ir ištekliai, reikalingi vietinės valdžios organų užduotims įgyvendinti“, kadangi savivaldybėms tektų naudoti nemažus išteklius siekiant surasti ir pritraukti reikiamus specialistus. Projekte numatomas vyriausiojo inžinieriaus funkcijas galima būtų priskirti vienam ar keliems iš tinkamą išsilavinimą turinčių savivaldybių struktūrinio padalinio specialistų, nesteigiant atskiros pareigybės ir paliekant savivaldybės teisę pačioms nusistatyti racionalią administracinę struktūrą. Tuo pagrindu, Projekte turi būti nustatyta, kad jeigu: 1) savivaldybės, kurios turi daugiau nei 50 tūkstančių gyventojų arba 2) prioritetinės plėtros teritorijos užima tam tikro dydžio plotą, savivaldybėms yra privaloma sukurti vyriausiojo inžinieriaus pareigybę. Siūlymas Nr.
Siūlymas Nr. 1: Nustatyti kriterijus (savivaldybės gyventojų skaičiaus ir prioritetinės plėtros teritorijos ploto), kuriais remiantis savivaldybės turės teisę nekurti vyriausiojo inžinieriaus pareigybės. Vyriausiojo inžinieriaus funkcijas paskirstant kvalifikaciją atitinkantiems savivaldybės specialistams. Siūlymas Nr. 2: Panaikinti Projekto 6 str. 3 d. numatytus reikalavimus vyriausiajam inžinieriui. Siūlymas Nr. 3: Pakeisti Projekto 6 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „Savivaldybių administracijų valstybės tarnautojais, atliekančiais savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose inžinierių veiklą, turi teisę būti asmenys, atitinkantys šiuos reikalavimus: turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį technologijos mokslų srities inžinerijos krypčių grupės ar lygiavertį aukštąjį universitetinį ar koleginį inžinerinį išsilavinimą ir 3 metų profesinę patirtį teritorijų planavimo ar statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigose arba teritorijų planavimo valstybinės priežiūros srityse ir išmanantys teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, statinių projektavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą.“ Pritarti Pritarti siūlymui Nr. 3, t. y. pakeisti 6 str. 3 d. ir išdėstyti ją taip: „3.
Savivaldybių administracijų valstybės tarnautojais, atliekančiais savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose inžinierių veiklą, turi teisę būti asmenys, atitinkantys šiuos reikalavimus: turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį technologijos mokslų srities inžinerijos krypčių grupės ar lygiavertį aukštąjį universitetinį ar koleginį inžinerinį išsilavinimą ir 3 metų profesinę patirtį teritorijų planavimo ar statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigose arba teritorijų planavimo valstybinės priežiūros srityse ir išmanantys teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, statinių projektavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą.“
8Lietuvos savivaldybių asociacija,
2019-09-11 7,8 Numatyti konkrečius derinimo terminus bei procedūrą, kuri būtų taikoma vystant savivaldybės infrastruktūrą ir tiesiant komunikacijas nepriskirtas savivaldybių infrastruktūrai (7 str.). Projekto straipsnis: 7 str. „Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizavimas ir įgyvendinimas“. Problema: Projekto 7 str. nėra numatyti atvejai, kai tiesiamos komunikacijos nepriskirtos savivaldybių infrastruktūrai (pvz.: elektros tinklai, dujų vamzdynai, ryšio kabeliai ir pan.) bei nėra nustatyta šios infrastruktūros ir savivaldybės infrastruktūros bendro vystymo derinimo procedūra. Pagrindimas: Projekto 7 str., kuriame yra nustatytos savivaldybės plėtros organizavimas ir įgyvendinimas, neįtvirtinta, kokios procedūros turi būti laikomasi tiesiant komunikacijas, kurios nėra priskirtos savivaldybių infrastruktūrai. Taip iš esmės Projektu nereglamentuojama didelė dalis savivaldybėse vykdomų infrastruktūros darbų.
Nereglamentuojant minėtų klausimų, yra sukuriama legislatyvinė omisija, t. y. tokia teisės spraga, kai teisės akte (jo dalyje) nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas tam tikrų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas, kuris, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte. Savivaldybės dažnai vysto savivaldybės infrastruktūrą, kuri yra glaudžiai susijusi su kita infrastruktūra, nepriskirta savivaldybių infrastruktūrai. Pavyzdžiui, statant kelius ir šalia jų tiesiant elektros tinklus. Projekte turi būti numatyta savivaldybės infrastruktūros ir infrastruktūros, nepriskirtos savivaldybių infrastruktūrai, vystymo derinimo procedūra bei konkretūs derinimo terminai. Siūlymas: Numatyti konkrečius derinimo terminus ir procedūrą, kuri būti taikoma vystant savivaldybės infrastruktūrą ir tiesiant komunikacijas nepriskirtas savivaldybių infrastruktūrai. Pritarti
1Pakeisti 7 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tarp
savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus, savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), ir savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) ir (ar) elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojų iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ar iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.“
2Papildyti 8 str. nauja 2 d. ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių
ryšių įstatymo Nr.
IX-2135 38¹ straipsnio reikalavimais turi būti sudaroma sutartis dėl bendro infrastruktūrų įrengimo ir bendras infrastruktūrų įrengimas numatomas daugiašalėje savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje, atskira sutartis dėl bendro infrastruktūrų įrengimo nesudaroma.“
3Atitinkamai pakeisti 7 str. 3-13 dalių numeraciją. Atsižvelgiant į siūlomas 7 str. 1 ir 2 dalių pataisas, kuriose
minimas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, papildyti
pasiūlymą Nr. 26, ją išdėstyti taip:
„12. 13. Kitos šiame įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos yra pateiktos
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.“
9Lietuvos savivaldybių asociacija,
2019-09-118 Nustatyti, kas turi būti laikoma reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra, skirta planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, taip užtikrinant aiškumo ir efektyvumo principų įgyvendinimą. Nuostata: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą ir
(ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis turi apimti savivaldybės infrastruktūros, reikalingos planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą.<...>“ Problema: Projekte nėra nustatyta, kas turi būti laikoma reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Pagrindimas: Dabartinėje Projekto versijoje savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius teoriškai gali prašyti inicijuoti bet kokios su jo žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, susijusios infrastruktūros, plėtrą, nepaisant atstumo nuo jo valdomų objektų ar sąsajos reikšmingumo. Tokia situacija sukuria prielaidas iniciatoriams piktnaudžiauti savo teisėmis ir prašyti pradėti bet kurios prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą, kuri bent minimaliai susijusi su jo valdomu turtu. Norint užtikrinti, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės sudarytų kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržytų teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, būtina apriboti iniciatorių galimybes inicijuoti plėtros procesą, apibrėžiant kriterijus, kuriais vadovaujantis turi būti nustatoma, kas gali būti laikoma reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Siūlymas: Nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis turi būti nustatoma, kas gali būti laikoma reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Nepritarti Pagal 2 str. 10 d.
savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal savivaldybės tarybos patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“
infrastruktūros plėtros atmetami. Jei savivaldybės infrastruktūra suplanuota, inicijavimas infrastruktūros plėtrai galimas, jei nesuplanuota – inicijavimas negalimas. 10. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-09-118 Nustatyti, kad savivaldybė neturi perimti savivaldybės infrastruktūros ir kompensuoti už jos įrengimą tuo atveju, kai nėra sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis ir nėra parengti atitinkami teritorijų planavimo dokumentai. Nuostata: „<...> Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai: <...> 3) siekiant įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą, kuri turi būti suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose, iki savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nesudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties ir neparengia atitinkamo teritorijų planavimo dokumento.“ Problema: Projekte nėra aišku ar savivaldybė privalo perimti įrengtą infrastruktūrą ir už ją kompensuoti, Projekto 8 str. 2 d. 3 p. numatytos situacijos metu. Pagrindimas: Projekto 8 str. 2 d. 3 p. yra numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, jeigu nėra sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis ir neparengtas atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas.
Šioje nuostatoje nėra aptarta ar savivaldybė privalo perimti įrengtą infrastruktūra ir kompensuoti už jos įrengimą. Tokią teisinę spragą būtina panaikinti ir užtikrinti, kad teisės nuostata atitiktų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. numatytą aiškumo principą. Siūlymas: Pakeisti Projekto 8 str. 2 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip: „<...> Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai: <...> 3) siekiant įrengti ar pastatyti kompleksinio ir
(ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą, kuri turi būti suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose, iki savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nesudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties ir neparengia atitinkamo teritorijų planavimo dokumento. Tokiu atveju, savivaldybė neperima įrengtos infrastruktūros ir už ją nekompensuoja“. Pritarti
1Pakeisti 8 str. 3 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:
„3) siekiant siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio
ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą, kuri turi būti suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose. Šiuo atveju, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma iki savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nesudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties, ir neparengia atitinkamo teritorijų planavimo dokumento ir tvirtinanti institucija jo nepatvirtina.“ 2.
Papildyti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartines sąlygas, užtikrinant savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus galimybę kontroliuoti savivaldybės infrastruktūros projektavimą. Pakeisti 8 str. 4 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip:
„2) savivaldybės infrastruktūra, kuriai suprojektuoti ir statyti ar
įrengti sudaroma sutartis, jos projektavimo, projekto sprendinių derinimo su savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriumi, statybos ar įrengimo sąlygos ir tvarka;“. 3. Pagal 7 str. 4 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai savivaldybės infrastruktūros plėtra nesuplanuota teritorijų planavimo dokumentais. SIPĮ nenumato infrastruktūros perdavimo be savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties. Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius inicijuos ir įgyvendins savivaldybės infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje tik pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. 11. Lietuvos savivaldybių asociacija,
2 Nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšos kaupiamos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus atskiroje sąskaitoje. Nuostata: „Programos lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos lėšos. Prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto sąskaitose.
Programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybės biudžete.“ Problema: Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšos turės būti kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto sąskaitose. Pagrindimas: Praktikoje bus sukurta neproporcinga administracinė našta savivaldybėms, kadangi lėšos bus kaupiamos savivaldybės sąskaitose, o jas naudos atskiras juridinis asmuo – savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius. Tokia tvarka neužtikrins operatyvaus ir efektyvaus lėšų panaudojimo bei prailgins infrastruktūros plėtros organizatoriaus koordinuojamus procesus. Dabartinis reglamentavimas neužtikrina efektyvumo principo (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 5 p.) Siūlymas: Nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšos bus kaupiamos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sąskaitoje. Tuo pagrindu, pakeisti Projekto 12 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „Programos lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos lėšos. Prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto atskiroje savivaldybės infrastruktūros organizatoriaus sąskaitoje. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybės biudžete.“ Pritarti Pakeisti 12 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
„2. Programos lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros
plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos paramos lėšos. Prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sąskaitose.
Programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybės biudžete.“
12Lietuvos savivaldybių asociacija,
2019-09-11 12, 7, 9,12 Nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą bei infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų naudojimo planą tvirtina savivaldybės taryba, užtikrinant savivaldybių savarankiškumą. Nuostatos: Projekto 12 str. „Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programa“ 6-11 d. Problema: Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisija yra perteklinis subjektas. Pagrindimas: Projekto 4 str. 1 d. 2 p. nustato, kad savivaldybės administracija tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą, o pagal 12 str. 6 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisija tvirtina infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų naudojimo planą. Šios abu planus turėtų tvirtinti vienas subjektas, taip sumažinant finansinius ir administracinius kaštus bei užtikrinant operatyvų ir greitą planų patvirtinimą. Tokiu būdu, bus užtikrintas savivaldybių savarankiškumas (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 2 p. ir Europos vietos savivaldos chartijos 4 str. 2 d.) bei savivaldybėms nereikės skirti papildomų resursų, leidžiant efektyviau patenkinti Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. reikalavimus. Siūlymas: Nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą bei infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų naudojimo planą tvirtina savivaldybės taryba. Pritarti iš dalies. 1. Papildyti 4 str. 2 d. 5 p. nustatytas savivaldybės tarybos funkcijas ir išdėstyti jį taip:
„5) tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą
(toliau – priemonių planas), Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos (toliau – Programa) lėšų panaudojimo planą ir ataskaitą.“ 2.
Atsižvelgiant į tai, kad sąvokos „priemonių planas“ trumpinys įteisintas 4 str. 2 d. p. ir įvertinus šios dalies pakeitimus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 17 pasiūlymo, atitinkamai patikslinti 7 str. 4 d., ją išdėstant taip:
„4. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius per 3 darbo
dienas nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) pasiūlymo gavimo dienos raštu kreipiasi į įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus savivaldybės infrastruktūros valdytoją (valdytojus), kuriems būtų perduota savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra, dėl pasiūlymo sudaryti trišalę (kai numatoma įrengti ir (ar) pastatyti savivaldybės infrastruktūra bus perduota vienam savivaldybės infrastruktūros valdytojui) ar daugiašalę savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti savivaldybės infrastruktūros valdytojas (valdytojai), kuriems būtų perduota savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra, per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos įvertina pasiūlymą suprojektuoti, statyti ir (ar) įrengti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) siūlomą infrastruktūrą ir raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorių apie pritarimą ar motyvuotą nepritarimą, kurie yra rekomendaciniai, sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius per 15 darbo dienų nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) kreipimosi gavimo dienos raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorių (iniciatorius) dėl motyvuoto pasiūlymo priėmimo ir sutarties sudarymo sąlygų arba motyvuoto pasiūlymo atmetimo. Pasiūlymas atmetamas, kai nėra parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ir (ar), kai pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams, galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams, priemonių planui (išskyrus atvejus, kai vystoma neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra) ir (ar) yra gautas savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) motyvuotas nepritarimas sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.“
organizatorius rengia Programos lėšų panaudojimo planą ir atsisakyti perteklinės nuostatos dėl Komisijos, kadangi Komisijos funkcijos reglamentuotos 12 str. ir jį išdėstyti taip::
„5) rengia Programos lėšų panaudojimo planą ir Programos lėšų panaudojimo ataskaitą ir
teikia ją tikrinti Komisijai.“ 4.
Suteikiant teisę Programos lėšų panaudojimo planą ir Programos lėšų panaudojimo ataskaitą tvirtinti savivaldybės tarybai, atitinkamai keisti 12 str. 5-6,8-13 dalis ir jas išdėstyti taip: „5. Programai administruoti (įmokų surinkimas, panaudojimas ir ataskaitos apie jų panaudojimą pateikimas) skiriama iki 5 procentų prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros lėšų. Programai administruoti skiriamos lėšos taip pat gali būti naudojamos ir savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus darbo užmokesčiui finansuoti. 6. Programos lėšos naudojamos pagal savivaldybės tarybos patvirtintus priemonių planą ir Programos lėšų panaudojimo planą, kurį tvirtina Komisija. Patvirtintas Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patvirtinimo dienos priemonių planas planą ir Programos lėšų panaudojimo planą skelbiamas savivaldybės savivaldybė ir savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus organizatorius (kai jis nėra savivaldybės administracija) paskelbia interneto svetainėje.“
„8. Programos lėšų surinkimą ir panaudojimą pagal priemonių planą ir
Programos lėšų panaudojimo planą administruoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius. 9. Einamųjų metų pabaigoje infrastruktūros plėtros organizatorius parengia priemonių planą ir Programos lėšų panaudojimo planą ir pateikia juos Komisijai tikrinti. Komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių planų pateikimo tikrinti dienos parengia išvadą dėl jų atitikties galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius priemonių planą ir Programos lėšų panaudojimo planą, kartu su Komisijos išvada, teikia tvirtinti savivaldybės tarybai ne vėliau kaip iki savivaldybės biudžeto patvirtinimo. 10. Einamųjų metų pabaigoje infrastruktūros plėtros organizatorius parengia Programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitą ir pateikia ją tikrinti viešojo intereso įmonių audito įmonei ar auditoriui. Komisijai Programos lėšų panaudojimo ataskaita pateikiama kartu su auditoriaus išvada. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo tikrinti dienos Komisija parengia išvadą dėl Programos lėšų panaudojimo pagrįstumo (atitikties priemonių planui ir Programos lėšų panaudojimo planui). 9. 11. Komisijai nustačius, kad Programos lėšos panaudotos pagrįstai, Programos lėšų panaudojimo ataskaita, kartu su Komisijos išvada, teikiama tvirtinti savivaldybės tarybai. 10. 12. Ne vėliau kaip per 3 darbo dienos po Patvirtinta patvirtinimo dienos Programos lėšų panaudojimo ataskaita ataskaitą skelbiama savivaldybės savivaldybė ir savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus organizatorius (kai jis nėra savivaldybės administracija) paskelbia interneto svetainėje. 11
13Komisijai nustačius, kad Programos lėšos panaudotos nepagrįstai,
Komisija teikia pasiūlymą savivaldybės tarybai dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus keitimo ir (ar) teisinės atsakomybės taikymo.“ 13.
Lietuvos savivaldybių asociacija,
4 Prioritetinių savivaldybės infrastruktūrų vystymą kompensuoti tik pagal savivaldybių strateginiuose planuose numatytus terminus ir nustačius papildomus finansavimo šaltinius iš centrinės valdžios, taip leidžiant savivaldybėms nedidinti skolų ir atitikti Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d., Biudžeto sandaros įstatymo 2 str. 5 p. bei Europos vietos savivaldos chartijos 9 str. 2 d. (13 str. 4 d.). Nuostata: „Kompensacijos už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus vystymo etapus, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyse nustatytas kompensavimo sąlygas, savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams) terminą, mokamos iš savivaldybės biudžeto ir (ar) Programos prioritetinės infrastruktūros įmokų. Programos prioritetinės infrastruktūros įmokos naudojamos, kai kompensacijoms mokėti kitų savivaldybės biudžeto lėšų nepakanka. Savivaldybė privalo kompensuoti visas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų kompensavimui už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą gali būti naudojama ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybės biudžeto ir ne daugiau kaip 20 procentų Programos įmokų už prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą.“ Problema: Projekte nėra įvertintos galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus infrastruktūros plėtros iniciatoriui tuo atveju, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos krepšelis yra tuščias arba reikalingos lėšos yra numatytos tik po kelių metų.
Pagrindimas: Kompensuojant prioritetinės infrastruktūros statybą bei įrengimą iš savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos įmokų gali būti dengiama tik 20 procentų infrastruktūros plėtros iniciatoriaus patiriamų išlaidų, likę 80 ir daugiau procentų infrastruktūros įrengimui reikiamų išlaidų turės būti kompensuojama iš savivaldybių biudžetų. Tokia didelė finansinė našta privers savivaldybes didinti įsiskolinimus ir akivaizdžiai prieštaraus Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. Siekiant užtikrinti Projekto įgyvendinimą ir neužkrauti neproporcingos finansinės naštos ant savivaldybių, yra būtina nustatyti papildomus finansavimo šaltinius ir (ar) asignavimus iš centrinės valdžios pagal Biudžeto sandaros įstatymą. Projekto 13 str. 4 d. taip pat nėra nustatyta ar subjektai, kurie nemoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos pagal Projekto 15 str. 2 d., turės teisę į kompensaciją ir ar savivaldybės privalės kompensuoti 100 procentų jų patirtų lėšų iš savivaldybių biudžeto. Šis teisinis neaiškumas turi būti panaikintas. Be to, kai infrastruktūrą rengia plėtros iniciatorius, nėra vykdomi viešieji pirkimai ir tokiam pirkimui taikomi griežti reikalavimai. Todėl neegzistuoja jokie saugikliai, skirti užtikrinti racionalų lėšų naudojimą ir jo kontrolės taisykles.
Projektas nustato, kad savivaldybė privalo kompensuoti visas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Jeigu kaštai savivaldybėms bus dideli, savivaldybės, siekdamos atitikti Fiskalinės drausmės įstatymą ir nenorėdamos didinti skolų, bus priverstos mažinti prioritetinės plėtros teritorijų, įskaitant ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų, skaičių. Taip būtų pasiekiamas priešingas Projekto tikslui tikslas. Pažymėtina, kad Projekto 13 str. 4 d. nėra suderinti su Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 13 d., kuriame yra nustatyta, kad: „<...> Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui, vykdančiam viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. <...>“ Šio įstatymo 16 str. 13 d. nustatyta, už infrastruktūros įrengimą kompensuoja geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. Todėl egzistuoja teisės normų kolizija, kadangi pagal Projektą už savivaldybės infrastruktūros įrengimą kompensuojama tik iš savivaldybių biudžeto ir iš savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos įmokų.
Žemiau pateiktas siūlymas padės užtikrinti, kad Projektas atitiks Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d., Biudžeto sandaros įstatymo 2 str. 5 p. bei Europos vietos savivaldos chartijos 9 str. 2 d., kurioje įtvirtinta, kad: „Savivaldos organų finansiniai ištekliai turi būti proporcingi konstitucijos ir įstatymų numatytiems įsipareigojimams.“ Siūlymas: Prioritetinių savivaldybės infrastruktūrų vystymą kompensuoti tik pagal savivaldybių strateginiuose planuose numatytus terminus ir nustačius papildomus finansavimo šaltinius iš centrinės valdžios. Suderinti Projekte numatytą savivaldybių infrastruktūros įrengimo kompensavimo mechanizmą su Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įstatymo bei kitų aktualių teisės aktų nuostatomis. Pritarti iš dalies
infrastruktūros plėtros sutartyje numatytas iniciatoriaus išlaidas bei tai, kad Programos lėšas sudaro ir „kitos savivaldybės biudžeto lėšos“ ir įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą Nr. 1, pakeisti 13 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„4. Kompensacijos už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros
plėtrą pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus vystymo etapus, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyse nustatytas kompensavimo sąlygas, savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams) terminą, mokamos iš savivaldybės biudžeto ir (ar), kituose įstatymuose nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros valdytojo biudžeto, ir (ar) Programos prioritetinės infrastruktūros įmokų. Programos prioritetinės infrastruktūros įmokos naudojamos, kai kompensacijoms mokėti kitų savivaldybės ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų nepakanka.
Savivaldybė ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas privalo kompensuoti visas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas vykdant įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų kompensavimui už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą gali būti naudojama ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybės biudžeto ir ne daugiau kaip 20 procentų Programos įmokų už prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą. Kompensacijos už neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą mokamos iš savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų, kurias į Programą moka statytojai (vystytojai), prisijungiantys prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros. Kompensacijos už neprioritetinės infrastruktūros plėtrą nemokamos, kai prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros nauji statytojai (vystytojai) neprisijungia. “
infrastruktūros plėtros sutarties iniciavimo atmetamas, kai jis prieštarauja strateginiams savivaldybės plėtros planams. Nesant infrastruktūros plėtros sutarties, nėra ir kompensavimo. 3. SIPĮ projektu siekiama, kad savivaldybės atsakingiau planuotų prioritetines teritorijas, todėl pačios turėtų planuoti savo lėšas ir numatyti kompensavimą už savivaldybės infrastruktūros įrengimą. 14.
14Lietuvos savivaldybių asociacija,
2019-09-1113 Nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros vystymui reikalingi servitutai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos bei kompensacija dėl jų nustatymo išmokama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (13 str. 6 d. ir 7 d.). Problema: Projekte nėra nustatytos servitutų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir kompensavimo taisyklės. Pagrindimas: Projekte nėra aptarti klausimai dėl servitutų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo infrastruktūrai plėtojamai savivaldybėse. Taip pat, nėra aptariamas ir kompensacijos dėl servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo klausimas. Vystant savivaldybės infrastruktūrą bus reikalinga nustatyti infrastruktūrai taikomus servitutus bei specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Todėl Projekte turi būti aptartos šių procesų taikymo sąlygos ir įvardijama, kokiais įstatymais yra privalu vadovautis. Siūlymas: Įtvirtinti naują Projekto 13 str. 6 d., kurioje būtų nustatyta, kad: „Savivaldybės infrastruktūrai vystyti reikalingi servitutai nustatomi ir kompensacija dėl jų nustatymo išmokama Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Įtvirtinti naują Projekto 13 str. 7 d., kurioje būtų nustatyta, kad: „Savivaldybės infrastruktūrai vystyti reikalingos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra nustatomos ir kompensacija dėl jų nustatymo išmokama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti. Perteklinė nuostata. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos ir kompensacijos dėl jų nustatymo bus išmokamos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka. 15.
Nustatyti savivaldybės tarybos teisę koreguoti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą, suteikiant teisę savivaldybėms pritaikyti įmokų dydį prie konkrečios savivaldybės poreikių ir užtikrinant savivaldybės veiksmų laisvės principą. Nuostata: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus) tvirtina savivaldybės taryba. Teritorijose (zonose) gali būti tvirtinami skirtingi savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifai, diferencijuojant pagal pastatų ir (ar) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį.“ Problema: Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika galimai nebus parengta laiku, įvertinant regioninius ir labai specifinius konkrečių infrastruktūros plėtros atvejų skirtumus. Pagrindimas: Remiantis Projekto 14 str. 4 d., savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Tarifą (tarifus) tvirtina savivaldybės taryba. Šioje sistemoje savivaldybių tarybų vaidmuo bus tik formalus patvirtinimas, kuris sukels daugybę neatitikimų skirtinguose regionuose.
Tokiu atveju yra reikalinga nustatyti platesnes savivaldybių tarybų kompetencijas, nustatant joms teisę ir koreguoti įmokos tarifą atsižvelgus į infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Žemiau pateiktas pasiūlymas padės užtikrinti savivaldybės veiksmų laisvės principą, numatytą Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 2 p. ir Europos vietos savivaldos chartijos 4 str. 2 d., kurioje pažymėta, kad „vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi visišką laisvę vykdyti veiklą, susijusią su klausimais, kurie nėra išbraukti iš jų kompetencijos ar priskirti kitiems valdymo organams“ bei finansinės sistemos užtikrintumo principą, numatyta Europos vietos savivaldos chartijos
prieinami finansiniai ištekliai, yra pakankamai įvairi ir lanksti, kad leistų jiems neatsilikti nuo jų uždavinių įgyvendinimo kaštų realaus kilimo.“ Siūlymas: Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikoje nustatyti savivaldybės tarybos teisę keisti nustatymo metodiką ir pakeisti Projekto 14 str. 4 d. taip: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus) tvirtina savivaldybės taryba, kuri turi teisę koreguoti įmokos tarifą atsižvelgus į infrastruktūros plėtros poreikį.
Teritorijose (zonose) gali būti tvirtinami skirtingi savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifai, diferencijuojant pagal pastatų ir (ar) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį.“ Pritarti. Perteklinis pasiūlymas. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Pagal 14 str. 4 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus) tvirtina savivaldybės taryba. Teritorijose (zonose) gali būti tvirtinami skirtingi savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifai, diferencijuojant pagal pastatų ir (ar) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį. 16. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-09-1116 Įtvirtinti, kad kol teritorijų planavimo dokumentuose nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės infrastruktūra turi būti laikoma neprioritetine, tokiu būdu sumažinant finansinę savivaldybių naštą ir nepriverčiant jų pažeisti Fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimų. Alternatyviai, nustatyti dviejų metų terminą per kurį savivaldybės privalo nustatyti prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą ir tik tada laikyti, kad visa savivaldybės infrastruktūra yra prioritetinė, taip parenkant mažiausią administracinę ir finansinę naštą sukuriančią alternatyvą.
Nuostata: „Kol teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės infrastruktūra laikoma prioritetine.“ Problema: Nustatyta prezumpcija neproporcingai padidins savivaldybių administracinę naštą ir finansinius kaštus. Pagrindimas: Iki 2020 metų lapkričio 1 dienos (Projekto įsigaliojimo data) savivaldybės nespės parengti, suderinti ir pakeisti visų savivaldybių bendruosius planus, nustatant naujas prioritetines zonas, pagrįsti vystymo etapus bei preliminarų lėšų poreikį. Lėšų poreikis bus grindžiamas tokiuose planavimo dokumentuose ir pagal Aplinkos ministerijos planuojamas parengti metodikas, kurios artimiausiu metu nėra planuojamos parengti. Galiojant Projekto 16 str. 4 d. nustatytai prezumpcijai, nuo 2020 metų lapkričio 1 dienos savivaldybės turės kompensuoti visą infrastruktūros plėtrą, remiantis Projekto 13 str. (Kompensavimo už savivaldybės infrastruktūrą tvarka). Taip ne tik bus uždėta neproporcinga našta savivaldybėms, bet kartu ir savivaldybės turės perplanuoti finansinius išteklius per itin trumpą laiką. Be to, savivaldybės privalės keisti teritorijų planavimo dokumentus, kurių keitimas užtrunka ilgą laiką ir sukels papildomas savivaldybių išlaidas, kurių jos dėl nedidelių biudžetų negali sau leisti. Ši prezumpcija taip pat pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d., kadangi savivaldybės privalės įgyvendindamos Projekto 16 str. 4 d. didinti savo skolą ir kompensuoti, ne tik prioritetinės, bet apskritai visos savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Projekto 16 str. 4 d., taip pat, aiškiai nenustato, kokia esama ar būsima savivaldybės infrastruktūra turės būti laikoma prioritetinė.
Šį neaiškumą būtina panaikinti. Alternatyviai, siekiant, kad savivaldybės turėtų laiko pakeisti teritorijų planavimo dokumentus, būtina Projekto 16 str. 4 d. nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį savivaldybės turėtų pakeisti teritorijų planavimo dokumentus ir nustatyti prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą. Šis laikotarpis galėtų būti dveji metai nuo statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodikos ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principų (Projekto 5 str. 4 d.) bei savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos (Projekto 14 str. 4 d,) parengimo ir įsigaliojimo. Šie dokumentai yra pasirenkami, nes savivaldybės negalės pradėti planavimo dokumentų keitimo, nustatant prioritetines teritorijas, ir keisti savivaldybių plėtros strateginius planus, kol nebus parengti šie poįstatyminiai teisės aktai. Dviejų metų terminas yra pasirenkamas, kadangi teritorijų planavimo dokumentuose bus būtina nustatyti visuomenės bei gyventojų viešojo intereso svarbą, bei ją įtvirtinti per planavimo procedūras, o užtruks nemažą laiko tarpą. Siūlymas Nr. 1: Pakeisti Projekto 16 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „Kol teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės infrastruktūra laikoma neprioritetine.“ Arba pakeisti Projekto 16 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„Kol teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis
šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės esama infrastruktūra laikoma prioritetine.“ Siūlymas Nr. 2: Pakeisti Projekto 16 str.
2: Pakeisti Projekto 16 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „Kol Jeigu per dvejus metus nuo Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodikos ir Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principų bei Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos įsigaliojimo (skaičiuojant nuo vėliausiai priimto dokumento) teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės esama infrastruktūra laikoma prioritetine.“ Pritarti. 1. Pakeisti 16 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d., išskyrus šio
straipsnio 2 ir 5 dalį ir 3 straipsnį.“
2Papildyti SIPĮ 16 str. nauja 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos įsigalioja
2023 m. sausio 1 d. 3. Atitinkamai pakeisti 16 str. dalių numeraciją:
„ 4 5. Kol teritorijų planavimo dokumentuose
vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės infrastruktūra laikoma prioritetine. 5 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryta sutartis, numatanti savivaldybės infrastruktūros plėtrą, gali būti keičiama pagal šio įstatymo reikalavimus. 6 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėję vykdyti savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, neatitinkantys šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, turi teisę vykdyti savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas iki 2027 m. rugsėjo 1 d.“
17Lietuvos savivaldybių asociacija,
2019-09-11 Projektą papildyti skyriumi apie žaliąją ir socialinę infrastruktūrą, nustatant kada ir kokie subjektai gali vystyti šias infrastruktūras bei įtvirtinant tokių infrastruktūrų vystymo kaštų kompensavimo mechanizmą (Bendra projekto pastaba). Problema: Projekte žaliosios infrastruktūros plėtros reguliavimo pagrindai nėra atskleisti. Projekte iš esmės aprašoma tik socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtra.
Pagrindimas: Projekto 2 str. 5 d. pažymi, kad savivaldybės infrastruktūra apima tiek socialinę, tiek inžinerinę infrastruktūrą, o 2 str. 9 d. nustatyta, kad prioritetinė savivaldybės infrastruktūra yra savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine infrastruktūra. Projekto 1 str. 1 d. pažymi, kad Projektas reglamentuoja savivaldybės infrastruktūros, t. y. tiek socialinės, tiek inžinierinės infrastruktūros plėtrą ir jos planavimą, įgyvendinimą, finansavimą bei nustato savivaldybės infrastruktūros plėtroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Projektas iš esmės adresuoja tik inžinerinę infrastruktūrą, nenustatydamas taisyklių taikomų žaliosios ir socialinės infrastruktūros vystymui. Projekte nėra numatyta kokiais atvejais ir kokie subjektai vystys žaliąją infrastruktūrą. Be to, nėra aišku ar į Projekto 5 str. 4 d. numatytą parengti statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodiką ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus, bus įtraukiami socialinės ir žaliosios infrastruktūros vystymo kaštai. Be to, siūlomuose skyriuose apie žaliąją ir socialinę infrastruktūrą bei pačiame Projekte būtina nustatyti ir alternatyvius infrastruktūros plėtros mechanizmus (pvz.: viešosios ir privačios partnerystės projektus) ir jiems taikomas taisykles. Tokiu būdu, būtų sukuriami lankstūs finansiniai mechanizmai ir būtų laikomasi Europos vietos savivaldos chartijos 9 str. 4 d. numatytų principų. Siūlymas: Projektą papildyti skyriumi apie žaliąją ir socialinę infrastruktūrą, nustatant kada ir kokie subjektai gali vystyti šias infrastruktūras bei įtvirtinant tokių infrastruktūrų vystymo kaštų kompensavimo mechanizmą. Nepritarti. Žaliosios infrastruktūros (terminas Lietuvos Respublikos terminų banke neaprobuotas) reglamentavimas ne SIPĮ (galėtų būti Želdynų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo, Miškų įstatymo, Žemės įstatymo ir kt.) kompetencija.
Numatoma ir socialinė infrastruktūra (2 str. 6 d., 2 str. 9 d., 2 str. 11 d.). 18. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-09-11 Papildyti projektą skyriumi, skirtu Lietuvos kaimų ir regionų infrastruktūros vystymui, kuriame būtų nustatyti administraciniai ir finansiniai mechanizmai skirti padėti efektyviai vystyti savivaldybės infrastruktūrą Lietuvos kaimuose ir regionuose (Bendra projekto pastaba). Problema: Projekte nėra aptariami klausimai ir iššūkiai, susiję su savivaldybių infrastruktūros plėtra Lietuvos kaimuose ir regionuose. Savivaldybės neturi pakankamai administracinių ir finansinių išteklių vystyti prioritetinę infrastruktūrą tiek miestuose, tiek kaimuose. Pagrindimas: Vyriausybės programos II skirsnio II skyriuje (64 p.) yra pažymėta, kad regionų netolygaus ekonominės gerovės persiskirstymo procesai kelia rimtą grėsmę tolygiai Lietuvos demografinei ir ekonominei raidai, o 99 p. įtvirtinta, kad gyvybingo kaimo, tvarių jo bendruomenių išsaugojimas yra svarbiausias bet kurios atsakingos šalies likimą lemiantis vyriausybės uždavinys. Projekte nėra įvertinami savivaldybių iššūkiai, su kuriais jos susiduria sprendžiant regionų ar kaimų infrastruktūros plėtros problemas. Nesant papildomų finansinių ar administracinių mechanizmų projekte bei sukuriant naujas ekonomines išlaidas, mažesnėms, ypatingai rajonų, savivaldybėms gali tekti mažinant kaštus ir siekiant atitikti Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d., prioritetinės plėtros teritorijas koncentruoti miestuose. Taip būtų apleidžiama infrastruktūrų plėtra regionuose ir kaimuose ir būtų paneigiami Vyriausybės programos tikslai.
Be to, Projekte nėra aptariamas žemės konsolidavimas, t. y. žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai. Norint sukurti efektyvią savivaldybės infrastruktūrą kaimo gyvenamuosiuose vietovėse būtina aptarti žemės konsolidavimo galimybes Projekto kontekste. Siūlymas: Papildyti Projektą skyriumi, skirtu Lietuvos kaimų ir regionų infrastruktūros vystymui, kuriame būtų nustatyti administraciniai ir finansiniai mechanizmai skirti padėti efektyviai vystyti savivaldybių infrastruktūrą Lietuvos kaimuose ir regionuose. Nepritarti. Projekto nuostatos numatomos bendrai visoms Lietuvos savivaldybių teritorijoms. 19. Kauno miesto savivaldybės administracija,
1 Svarbi pastaba dėl Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekto, 15 straipsnio. 15 straipsnis. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėtojai
įmoką moka naujai statomo ir (ar) rekonstruojamo pastato ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus. 1-oje dalyje turėtų būti ne tik pastatai ar statiniai, perstatomi į pastatus, bet ir patys inžineriniai statiniai – jų statybos ar rekonstravimo atveju, kai statiniuose vykdoma ar numatoma vykdyti veikla susieta su resursų (vandens, elektros ir pan.) naudojimu. Paaiškinu, pav.: statytojas stato stoginę, užbaigia jos statybą ir įrengia įrangą atviroms ar pusiau atviroms automobilių plovykloms – Kaune tai labai populiaru.
Šis statinys prijungiamas prie įvairiausių inžinerinių tinklų. Todėl manyčiau, kad tokio pobūdžio inžineriniams statiniams turėtų būti taikomai 15 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Pritarti Pakeisti 15 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, ir (ar) rekonstruojamo pastato, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2, ir 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus.“
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadoms, bei pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė ir kuriuos pateikė Ekonomikos komitetas. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2019-10-09212 Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12 13. Kitos šiame įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos yra pateiktos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.“ Pritarti.
projekto nuostatas. 2. Ekonomikos komitetas, 2019-10-09426 Išbraukti 4 str. 2 d. 6 p., numatant, kad savivaldybės taryba netvirtintų kriterijų pagal kuriuos nustatomi atvejai, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama: „6) tvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatomi atvejai, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama.“
projekto nuostatas. 3. Ekonomikos komitetas, 2019-10-0954 Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Suplanuotai prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai
projektuoti, statyti ir (ar) įrengti reikalingas preliminarus lėšų poreikis nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika patvirtintomis Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijomis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais.“
projekto nuostatas. 4. Ekonomikos komitetas, 2019-10-0982 Atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-09-17 pasiūlymą, pakeisti 8 str. 2 d. pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „3.
sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, kitą inžinerinį statinį, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra.“
projekto nuostatas. 3. Ekonomikos komitetas, 2019-10-0983 Pakeisti 8 str. 3 d. pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „3 4. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus parengtose Savivaldybės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodyta:“
projekto nuostatas. 4. Ekonomikos komitetas, 2019-10-0984 Pakeisti 8 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip: „5. 4 Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje šalių sutarimu gali būti kitų šio straipsnio 3 dalyje nenurodytų, bet jų esmei neprieštaraujančių sąlygų.“
projekto nuostatas. 5. Ekonomikos komitetas, 2019-10-0985 Pakeisti 8 str. 6 d. ir ją išdėstyti taip:
„6. 5. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis
įsigalioja ją pasirašius sutarties šalims ir savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui pasirašytą šios sutarties tekstą be šioje dalyje nurodytų asmens duomenų, paskelbus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Draudžiama skelbti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus, statytojo (vystytojo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų vardą ir pavardę, asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą ir kitus duomenis, iš kurių gali būti nustatyta jų asmens tapatybė.
Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako administracijos direktorius ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius, teikiantis skelbti sutarties tekstą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.“ Pritarti. Siūloma tikslinti ir tobulinti įstatymo projekto nuostatas. 6. Ekonomikos komitetas, 2019-10-098 7N Papildyti 8 str. nauja 7 d. ir ją išdėstyti taip: „7. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis galioja iki įvykdomi šalių sutartiniai įsipareigojimai.“
projekto nuostatas. 7. Ekonomikos komitetas, 2019-10-0986 Pakeisti 8 str. 8 d. ir ją išdėstyti taip:
„8. 6. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties šalių rašytiniu susitarimu sutartis gali būti keičiama,
gali būti pratęsiamas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytas jos galiojimo terminas (iki kompensacijų už savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) lėšomis suprojektuotą ir pastatytą ar įrengtą savivaldybės infrastruktūrą išmokėjimo dienos) ar ji nutraukiama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka.“ Pritarti. Siūloma tikslinti ir tobulinti įstatymo projekto nuostatas. 8. Ekonomikos komitetas, 2019-10-098 9N Papildyti 8 str. nauja 9 d. ir ją išdėstyti taip:
„9. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis keičiama, kai Statybos įstatymo
nustatyta tvarka pasikeičia savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) (statytojas).“ Pritarti. Siūloma tikslinti ir tobulinti įstatymo projekto nuostatas. 9.
10N Papildyti 8 str. nauja 10 d. ir ją išdėstyti taip:
„10. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nutraukiama savivaldybės infrastruktūros
plėtros organizatoriaus sprendimu, kai:
1) neišduodamas statybą leidžiantis dokumentas ir savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) (statytojas) pateikia prašymą savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties nutraukimo;
2) panaikinamas statybą leidžiančio dokumento galiojimas;
3) statybos darbai nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos nepradedami per 3 metus.“ Pritarti. Siūloma tikslinti ir tobulinti įstatymo projekto nuostatas. 10. Ekonomikos komitetas, 2019-10-098 11N Papildyti 8 str. nauja 11 d. ir ją išdėstyti taip:
„11. Savivaldybės infrastruktūros plėtros
organizatorius ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) (statytojo) prašymo gavimo dienos, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo dienos ar šio straipsnio
infrastruktūros plėtros sutarties nutraukimo ir apie jį per 3 darbo dienas raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties šalis ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Pritarti. Siūloma tikslinti ir tobulinti įstatymo projekto nuostatas. 11. Ekonomikos komitetas, 2019-10-098 12N Papildyti 8 str. nauja 12 d. ir ją išdėstyti taip: „12. Sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, apie sutarties nutraukimą įspėdama iš anksto kitą šalį prieš 30 kalendorinių dienų.“
2Buvusią 8 straipsnio 7 dalį pernumeruoti į 13 dalį. Pritarti. Siūloma tikslinti ir tobulinti įstatymo
projekto nuostatas. 12.
3 Pakeisti 13 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „3. Savivaldybės infrastruktūros projektavimo išlaidos apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijomis. Savivaldybės infrastruktūros statybos ir (ar) įrengimo išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais.“
nuostatas. 13. Ekonomikos komitetas, 2019-10-09142 Atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-09-17 pasiūlymą, pakeisti 14 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dalis, skirta
savivaldybės infrastruktūros projektavimui, statybai ir (ar) įrengimui finansuoti, apskaičiuojama statinio ar statinio rekonstravimo į pastatą projekte nurodytą pastato (pastatų) bendrąjį plotą ir (ar) inžineriniu statiniu, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir ji naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatytą plotą, padauginant iš savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifo. Pastato rekonstravimo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dalis apskaičiuojama, rekonstruojamo pastato padidėjusią bendrojo ploto dalį padauginant iš savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto įmokos tarifo.“
projekto nuostatas. 14. Ekonomikos komitetas, 2019-10-09161 Pakeisti 16 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 ir 5 dalį ir 3 straipsnį.“ Pritarti. Siūloma tikslinti ir tobulinti įstatymo projekto nuostatas. 15. Ekonomikos komitetas, 2019-10-0916
1Papildyti 16 str. nauja 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„4.
Šio straipsnio 5 dalies nuostatos įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. “
2Atitinkamai pakeisti 4-6 dalių numeraciją. Pritarti. Siūloma tikslinti ir tobulinti įstatymo
projekto nuostatas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Kupčinskas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris
Aplinkos apsaugos komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė, Andrius Mazuronis, Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Paulius Saudargas, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: viceministras Marius Narmontas, Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis, vyresn. patarėja Algė Staniūnaitė-Tonkich; Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjai Svetlana Zamara, Pranas Žukauskas; Lietuvos savivaldybių asociacija: viceprezidentė Ausma Miškinienė, patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis; Centrinė projektų valdymo agentūra: Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus viršininkė Jekaterina Šarmavičienė, ekspertė Neringa Pažūsienė; UAB „Vilniaus vandenys“: vadovas Gintaras Makšimas, teisininkė Julija Džiaugė; „Investuok Lietuvoje“ Inovacijų ir infrastruktūros sprendimų komandos vadovas Gerardas Višinskis. 2020-04-16 Nr. 107-P-16 Vilnius 1.
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Aistė Gedvilienė, Andrius Mazuronis, Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Paulius Saudargas, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: viceministras Marius Narmontas, Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis, vyresn. patarėja Algė Staniūnaitė-Tonkich; Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjai Svetlana Zamara, Pranas Žukauskas; Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis; Centrinė projektų valdymo agentūra: Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus viršininkė Jekaterina Šarmavičienė, ekspertė Neringa Pažūsienė; „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento infrastruktūros reguliavimo ekspertė Laura Juozaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-162 Projekte vartojamos sąvokos „savivaldybės infrastruktūros plėtros vykdymas“ ir „savivaldybės infrastruktūros plėtros įgyvendinimas“ turėtų būti suvienodintos, nes pagal normų kontekstą jos vartojamos kaip sinonimai. Pritarti Sąvokos suvienodintos. Keičiamų terminų apibrėžtys aprobuotos Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. Įstatymo projekto 2 str. 3 d. išdėstyti taip: „2. 3.
iniciatorius – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, inicijuojantys ir vykdantys įgyvendinantys savivaldybės infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.“
2Pakeisti 2 str. 5 d.
ir ją išdėstyti taip:
„5. 4. Savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidos – savivaldybės infrastruktūros plėtros
iniciatoriaus išlaidos vykdant įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.“
išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos lėšos Programos lėšų dalis, kurią sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos naudojamos:“; „2) finansuoti vykdomą prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą.“
d. ir jas išdėstyti taip:
„4. Kompensacijos už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą
pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus vystymo etapus, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyse nustatytas kompensavimo sąlygas, savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams) terminą, mokamos iš savivaldybės biudžeto ir (ar), kituose įstatymuose nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros valdytojo biudžeto, ir (ar) Programos prioritetinės infrastruktūros įmokų. Programos prioritetinės infrastruktūros įmokos naudojamos, kai kompensacijoms mokėti kitų savivaldybės ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų nepakanka. Savivaldybė ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas privalo kompensuoti visas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas vykdant įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų kompensavimui už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą gali būti naudojama ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybės biudžeto ir ne daugiau kaip 20 procentų Programos įmokų už prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą. Kompensacijos už neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą mokamos iš savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų, kurias į Programą moka statytojai (vystytojai), prisijungiantys prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros. Kompensacijos už neprioritetinės infrastruktūros plėtrą nemokamos, kai prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros nauji statytojai (vystytojai) neprisijungia. 5. Kompensacijos dydis negali viršyti infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų, patirtų vykdant įgyvendinant nurodytą savivaldybės infrastruktūros plėtrą, dydžio.“
2019-07-162 2,4 Projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodomų subjektų ratas turėtų būti apibrėžiamas vienodai. Pritarti AM siūloma formuluotė: Įstatymo projekto 2 str. 4 d. išdėstyti taip: „3. 4.
vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.“ Žr. LSA 2 p. 2. Dėl SIPI 2 str. 3 d. (buv. 2 d. „Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius“) žr. TD 1 p. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamas savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus apibrėžimas neatitinka projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių organizatoriaus funkcijų vykdymą tais atvejais, kai savivaldybės taryba nėra paskyrusi ar įsteigusi atskiro viešojo juridinio asmens. Pritarti AM siūloma formuluotė:
Projekto 2 str. 1 d. išdėstyti taip: „1. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius – savivaldybės administracija ar savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas ir (ar) paskirtas viešasis juridinis asmuo, išskyrus viešąsias įstaigas, organizuojantis organizuojantys ir šiame įstatyme nustatytais atvejais įgyvendinantis įgyvendinantys savivaldybės infrastruktūros plėtrą.“
2019-07-162 7,8 Diskutuotinas projekto 2 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytas apibrėžiamos infrastruktūros požymis „už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą atsakinga savivaldybė“. Vietoje neaiškios ir neapibrėžtos
„atsakomybės“ kategorijos infrastruktūra turėtų būti apibrėžiama konkrečiu
teritoriniu arba nuosavybės požymiu. Pritarti AM siūloma formuluotė: Projekto 2 str. 8 ir 9 d. išdėstyti taip: „7. 8.
9 Projekto 2 straipsnio 9 dalyje neaišku, kieno ir kokiu būdu patvirtinti kriterijai turimi omenyje. Pritarti AK siūloma formuluotė, kuriai pritaria AM: Projekto 2 str. 9 d. išdėstyti taip: „9. 10. Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“
9 Vertinant projekto 2 straipsnio 9 dalies loginę konstrukciją „pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms“ darytina išvada, kad pagal projektą visos pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos savaime laikomos prioritetinės plėtros teritorijomis.
Abejotina, ar toks buvo projekto rengėjų tikslas, be to, ir pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies apibrėžimą minėtos teritorijos nėra savaime priskiriamos prioritetinės plėtros teritorijoms. Pritarti Žr. TD 5 p. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-163 Projekto 3 straipsnio pavadinimas nedera su šio straipsnio turiniu ir projekte įvardinamomis ministerijų funkcijomis. Šio straipsnio pavadinime nurodoma tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencija, tačiau straipsnio tekste minimos ir kitos ministerijos, o projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 6 punkte bei
kompetencija. Pritarti AM siūloma formuluotė Projekto 3 str. pavadinimą išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencija savivaldybių Savivaldybių infrastruktūros plėtros
politikos formavimas ir įgyvendinimas srityje“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12 Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta savivaldybės administracijos funkcija
AK siūloma formuluotė, kuriai pritaria AM:
taip: „1.
Savivaldybės administracija:
1) organizuoja savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapus;
2) tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą (toliau – priemonių planas);
infrastruktūros erdvinius duomenis TIIIS ir užtikrina erdvinių duomenų tvarkymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;
4) 3) išduoda leidimus vykdyti žemės kasimo darbus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
2Projekto 4 straipsnio 2 dalies 5-6 p.
išdėstyti taip:
„5) tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą
(toliau – priemonių planas), Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos (toliau – Programa) lėšų panaudojimo planą ir ataskaitą;
6) nustato savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos tvarką, tvirtina kurioje patvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatomi atvejai, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis.“
taip:
„6. Programos lėšos gali būti naudojamos tik infrastruktūros,
reikalingos savivaldybių viešosioms paslaugoms teikti, finansavimui ir naudojamos pagal savivaldybės tarybos patvirtintus priemonių planą ir Programos lėšų panaudojimo planą, kurį tvirtina Komisija. Patvirtintas Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patvirtinimo dienos priemonių planas planą ir Programos lėšų panaudojimo planą skelbiamas savivaldybės savivaldybė ir savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus organizatorius (kai jis nėra savivaldybės administracija) paskelbia interneto svetainėje.“ 9.
1015241 Projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė tvirtinti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nemokėjimo (atleidimo nuo privalomo pagal įstatymą mokėjimo) kriterijus. Projekto 15 straipsnio 4 dalyje ši nuostata pakartojama įtvirtinant, kad vadovaudamasi savo pačios nustatytais kriterijais savivaldybės taryba gali nustatyti atvejus, kai asmenys atleidžiami nuo nurodytos įmokos, o infrastruktūra tokiu atveju finansuojama biudžeto lėšomis. Pažymime, kad asmenų teisėms ir pareigoms turintys įtakos bei nevienodą asmenų padėtį nustatantys sprendimai turėtų būti priimami tik įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, įstatyme aiškiai apibrėžus tokio sprendimo priėmimo kriterijus. Šie kriterijai įstatyme turėtų būti nustatomi, be kita ko, pagrindžiant, kad tarp asmenų, kurie priimtu sprendimu bus traktuojami nevienodai (vieni iš jų bus biudžeto sąskaitą atleidžiami nuo finansinių prievolių biudžetui), yra objektyviai pagrįstų skirtumų, sąlygojančių jų skirtingą statusą ir skirtingą savivaldos institucijų traktavimą.
Tokia nuomonė grindžiama Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina - Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. šis principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu (pabraukta mūsų) nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokių skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą (2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2017 m. gruodžio 1 d. 2013 m. vasario 22 d.,
įtvirtintas savivaldybių veiklos savarankiškumo principas, apimantis be kita ko išimtinę savivaldybių tarybų kompetenciją sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą, jo sąskaita numatyti mokesčių ir rinkliavų lengvatas. Iš šių nuostatų turėtų būti kildinama ir išimtinė savivaldybių tarybų kompetencija atleisti asmenis ir nuo kitų privalomų mokėjimų (įskaitant ir vertinamu projektu nustatytus). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pati savivaldos teisės prigimtis suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (2012 m. gruodžio 24 d. nutarimas).
Taigi, savivaldybių veiklos savarankiškumą riboja Konstitucija ir įstatymai, o pagal Konstituciją diferencijuotas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų atžvilgiu, taigi ir atleidimo nuo įstatymo nustatytų prievolių principai, turi būti nustatyti įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu, inter alia savivaldybės tarybos sprendimu. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 10 straipsnio 1 punkto nuostatos, leidžiančios be įstatyme įtvirtintų kriterijų susitarti dėl infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo išdėstymo dalimis. Šiuo atveju pažymėtina, kad net nėra aišku, kas savivaldybės vardu priima sprendimą dėl tokio susitarimo. Taip pat pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas prieštarauja kartu su projektu pateiktos Antikorupcinio vertinimo pažymos 1, 5, 6 punktų teiginiams. Pritarti iš dalies AK siūloma formuluotė, kuriai pritaria AM:
Argumentai: Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, savivaldybės investuotojų pritraukimui gali taikyti šias savivaldybių kompetencijai priskirtas mokesčių lengvatas: žemės mokesčio, žemės nuomos, nekilnojamojo turto, nekilnojamojo turto nuomos ir vietinių rinkliavų. Savivaldybių tarybos turi teisę mažinti minėtus mokesčius arba nuo jų atleisti investuotojus savo biudžeto sąskaita. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte įtvirtinta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija priimti sprendimus teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita.
Ši teisė, nedetalizuojant konkrečių kriterijų, realizuojama specialiuose įstatymuose, pavyzdžiui Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. Pastebėtina, kad Valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2017-P-20-6-16 „Valstybės institucijų ir įstaigų veiksmai pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas“ konstatavo, kad geraisiais praktikos pavyzdžiais laikytini atvejai, kuomet siekdamos didesnio lengvatų taikymo efektyvumo, savivaldybės turi patvirtintas lengvatų taikymo tvarkas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina nepritarti pateiktai pastabai, tačiau atsižvelgiant į 36 Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą, patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 15 straipsnio 4 dalį, numatant savivaldybių tarybų pareigą nustatyti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos tvarką, kurioje turės būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis subjektai galėtų būti atleisti nuo plėtros įmokos mokėjimo ir
(arba) įmoką mokėti dalimis. 1. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) nustato savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos tvarką, tvirtina kurioje patvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatomi atvejai, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir joje patvirtintais kriterijais, gali nustatyti kitus nei šio straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūra pastatoma ir (ar) įrengiama savivaldybės biudžeto lėšomis.“
2019-07-166 Projekto 6 straipsnyje nustatomi reikalavimai savivaldybės vyriausiajam inžinieriui, jo funkcijos, tačiau nei projekte, nei galiojančiuose įstatymuose toks pareigūnas nėra apibrėžiamas, nėra nustatyta jo statuso įgijimo tvarka bei šį pareigūną skiriantys subjektai. Pritarti AM siūloma formuluotė:
Papildyti 6 str. nauja 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybių administracijų direktoriai Savivaldybės vykdomoji
institucija turi užtikrinti ir atsako už tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas atliktų šio straipsnio 1 dalyje nurodyti savivaldybių vyriausieji inžinieriai.“
1 Projekto 6 straipsnio 1 dalyje vartojama neapibrėžta ir projekto terminijos neatitinkanti sąvoka „savivaldybės teritorijos inžinierinė infrastruktūra“. Pritarti AM siūloma formuluotė: Projekto 6 str. 1 d. išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės vyriausiasis inžinierius yra atsakingas už inžinerinės
savivaldybės teritorijos infrastruktūros sprendinių suderinamumą ir atitikimą patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams ir statybą reglamentuojantiems teisės aktams.“
23 Projekto 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojamas neaiškaus turinio, projekte neapibrėžtas terminas „inžinierinės struktūros įgyvendinimas“. Pritarti AM siūloma formuluotė: Projekto 6 str. 2 d.
2 d. 3 p. išdėstyti taip:
„3) pagal kompetenciją dalyvauti tikrinant statinio projektus ir
dalyvauti surašant statinių statybos užbaigimo aktą, patikrinant, ar inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtra įgyvendinama įgyvendinimą, jos atitikimą pagal statinio projektui projektą, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygoms sąlygas, ar savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties, kai ji buvo sudaryta, įgyvendinimui sąlygas;“. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23 Projekto 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojama logikos požiūriu nesuprantama konstrukcija „infrastruktūros <...> atitikimą <...> savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties įgyvendinimui“. Pritarti
25 Projekto 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatoma savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcija – dalyvauti „Programos lėšų naudojimo Komisijoje“. Toks Komisijos įvardinimas neatitinka projekto 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte apibrėžtos Komisijos sąvokos bei paskirties. Pritarti Projekto 6 str. 2 d. 5 p. išdėstyti taip:
„5) pagal kompetenciją dalyvauti Programos lėšų naudojimo
3 Projekto 6 straipsnio 3 dalyje nurodomos savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijos, numatytos „kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose inžinierių veiklą“. Kadangi, kaip jau buvo minėta, savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus sąvoka kituose įstatymuose ne tik nėra apibrėžta, bet ir apskritai nėra vartojama, todėl nuoroda į kituose įstatymuose nustatytas jų funkcijas neturi prasmės. Pritarti AM siūloma formuluotė:
Projekto 6 str. 3 d. išdėstyti taip: „3.
3 d. išdėstyti taip:
„3. Savivaldybių administracijų valstybės tarnautojais, atliekančiais
savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose inžinierių veiklą, turi teisę būti asmenys, atitinkantys šiuos reikalavimus: turintys aukštąjį universitetinį ar aukštąjį koleginį technologijos mokslų srities inžinerijos krypčių grupės ar lygiavertį aukštąjį universitetinį ar aukštąjį koleginį inžinerinį išsilavinimą ir 3 metų profesinę patirtį teritorijų planavimo ar statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigose arba teritorijų planavimo valstybinės priežiūros srityse ir išmanantys teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, statinių projektavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą.“
2 Projekto 7 straipsnio 2 dalyje ir toliau projekte vartojama sąvoka „savivaldybės infrastruktūros valdytojas (valdytojai)“ turėtų būti apibrėžta ir paaiškinta, kadangi kituose įstatymuose ji nėra apibrėžta ir net nėra vartojama. Dėl šios priežasties neturi prasmės ir to paties straipsnio 4 dalies konstrukcija „įstatymų <...> nustatyti savivaldybės infrastruktūros valdytojai“. Pritarti
dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės infrastruktūros valdytojas – savivaldybės institucija, savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais kiti juridiniai asmenys, patikėjimo ar nuosavybės teise valdantys ir naudojantys savivaldybės infrastruktūrą.“
suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją. 17.
4 Projekto 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta neapibrėžto savivaldybės infrastruktūros valdytojo teisė teikti rekomendacinį pritarimą (ar motyvuotą nepritarimą) dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo. Tuo tarpu projekto 8 straipsnio 1 dalyje iš esmės nustatoma pareiga infrastruktūros valdytojui vadovaujantis šiuo įstatymu bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu šią sutartį sudaryti. Tokia imperatyvi nuostata prieštarauja Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintam sutarties laisvės principui ir praktikoje nesant laisvos savivaldybės infrastruktūros valdytojo valios negalėtų būti taikoma. Pritarti AM siūloma formuluotė:
Projekto 7 str. 4 d. išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius per 3 darbo
dienas nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) pasiūlymo gavimo dienos raštu kreipiasi į įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus savivaldybės infrastruktūros valdytoją (valdytojus), kuriems būtų perduota savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra, dėl pasiūlymo sudaryti trišalę (kai numatoma įrengti ir (ar) pastatyti savivaldybės infrastruktūra bus perduota vienam savivaldybės infrastruktūros valdytojui) ar daugiašalę savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti savivaldybės infrastruktūros valdytojas (valdytojai), kuriems būtų perduota savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra, per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos įvertina pasiūlymą suprojektuoti, statyti ir (ar) įrengti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) siūlomą infrastruktūrą ir raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorių apie pritarimą ar motyvuotą nepritarimą, kurie yra rekomendaciniai, sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius per 15 darbo dienų nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) kreipimosi gavimo dienos raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorių (iniciatorius) dėl motyvuoto pasiūlymo priėmimo ir sutarties sudarymo sąlygų arba motyvuoto pasiūlymo atmetimo. Pasiūlymas atmetamas, kai nėra parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ir (ar), kai pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams, galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams, priemonių planui (išskyrus atvejus, kai vystoma neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra) ir (ar) yra gautas savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) motyvuotas nepritarimas sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.“
23 Projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties nesudarymo sąlyga turėtų būti siejama ne su atitinkamo teritorijų planavimo dokumento neparengimu, o su jo nepatvirtinimu. Pritarti AM siūloma formuluotė: Projekto 8 str. 2 d.
2 d. 3 p. išdėstyti taip:
„3) siekiant siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio
ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą, kuri turi būti suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose. Šiuo atveju, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma iki savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nesudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties, ir neparengia atitinkamo teritorijų planavimo dokumento ir tvirtinanti institucija jo nepatvirtina.“
2019-07-16 9,10 Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus apibrėžimas pateiktas projekto 2 straipsnyje, o projekto
organizatoriaus funkcijos, siūlytina atitinkamai koreguoti 9 straipsnio pavadinimą. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 10 straipsnio pavadinimo. Pritarti AM siūloma formuluotė:
1Projekto 9 str. pavadinimą išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Savivaldybės infrastruktūros
plėtros organizatorius organizatoriaus funkcijos“. 2. Projekto 10 str. pavadinimą išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius
iniciatoriaus funkcijos“. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 9 straipsnio 1 dalyje viešosios įstaigos išimties nustatymas yra perteklinis, nes savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sąvoka su šia išimtimi jau yra apibrėžta projekto 2 straipsnio 1 dalyje. Pritarti AM siūloma formuluotė: Projekto 9 str. 1 d. išdėstyti taip: „1.
1 d. išdėstyti taip:
„1. Jei savivaldybės taryba nėra įsteigusi ir (ar) paskyrusi viešojo
juridinio asmens (išskyrus viešąją įstaigą), vykdančio organizuojančio ir šiame įstatyme nustatytais atvejais įgyvendinančio savivaldybės infrastruktūros plėtrą, savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas vykdo savivaldybės administracija. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus priimami sprendimai dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.“
21 Projekto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte turėtų būti sukonkretinta kam savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius teikia pasiūlymus. Pritarti AM siūloma formuluotė: Projekto 9 str. 2 d. 1 p. išdėstyti taip:
„1) teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui (kai
rengiami teritorijų planavimo dokumentai, kuriais planuojama savivaldybės infrastruktūra) dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikio, prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapų ir preliminaraus lėšų poreikio jų įgyvendinimui. teritorijų planavimo dokumentų, kuriais planuojama savivaldybės infrastruktūra, teritorijų planavimo organizatoriui. Ši nuostata netaikoma, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriumi yra savivaldybės administracija, o teritorijų planavimo organizatoriumi – savivaldybės administracijos direktorius;“
2Projekto 9 str. 2 d. 5 p. išdėstyti taip:
„5) rengia Programos lėšų panaudojimo planą ir Programos lėšų panaudojimo ataskaitą ir
teikia ją tikrinti Komisijai.“
3 Projekto 12 straipsnio 3 dalyje reikėtų apibrėžti, kokios ir kokiais būdais teisėtai gautos lėšos gali būti Programos lėšomis kartu su infrastruktūros plėtros įmokomis. Pritarti Projekto 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Programos lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos lėšos. Prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto sąskaitose. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybės biudžete.“
2019-07-1612 3, 4, 5, 6 Projekto 12 straipsnio 3-6 dalyse numatytas tik Programos lėšų dalies iš infrastruktūros plėtros įmokų panaudojimas, tačiau neaišku, kaip ir kokiems tikslams būtų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytos „kitos teisėtai gautos lėšos“. Pritarti Projekto 11 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„1. 2. Prioritetinė Prioritetinės savivaldybės infrastruktūra
infrastruktūros plėtra finansuojama iš: Programos dalies, kurią sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų ir kitų savivaldybės biudžeto lėšų, privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų ir kituose įstatymuose nustatytų lėšų. 1) Programos dalies, kurią sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų;
2) kitų savivaldybės biudžeto ir (ar) kituose įstatymuose nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų;
3) privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), įgyvendinančių prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, lėšų, kompensuojamų šio įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka;
4) kituose įstatymuose nustatytų programų lėšų.“ Projekto 11 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „2. 3.
savivaldybės infrastruktūra infrastruktūros plėtra finansuojama iš: privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų, Programos dalies, kurią sudaro neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų ir kituose įstatymuose nustatytų lėšų. 1) privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), įgyvendinančių neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, lėšų, kompensuojamų šio įstatymo 13 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka;
2) kitų savivaldybės biudžeto ir (ar) kituose įstatymuose nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų;
3) kituose įstatymuose nustatytų programų lėšų.“ Projekto 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Programos lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos lėšos. Prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto sąskaitose. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybės biudžete.“
3 Projekto 13 straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti kas tvirtina (nustato) nurodytą Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodiką ir Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus. Pritarti Projekto 13 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Savivaldybės infrastruktūros projektavimo išlaidos apskaičiuojamas apskaičiuojamos iki savivaldybės
infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijomis.
Savivaldybės infrastruktūros statybos ir
(ar) įrengimo išlaidos apskaičiuojamos iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais. Savivaldybės infrastruktūros plėtros kainų pokyčio riziką prisiima savivaldybės infrastuktūros iniciatorius.“
1 Projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka tik statytojas (vystytojas), statantis pastatą ar rekonstruojantis inžinierinį statinį į pastatą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 dalį pastatas apibrėžiamas kaip
„apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos“. Pagal šį
apibrėžimą pastatu nebūtų laikomos automobilių stovėjimo aikštelės, prekių ar medžiagų sandėliavimo aikštelės, atviri sporto ir pramogų kompleksai ar aikštynai. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto tikslus, tokių objektų statytojai (vystytojai) neturėtų mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos taip pat, kaip ir statinių statytojai (vystytojai). Pritarti AM siūloma formuluotė:
Projekto 15 str. 1 d. išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, ir
(ar) rekonstruojamo pastato, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2, ir 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus.“ 26.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-08-068 3,4 Projekto 8 straipsnio 3 dalis nustato savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinių sąlygų turinį (tai turi būti jose nurodyta), o minėto Projekto 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje gali būti kitų nenurodytų, tačiau jų esmei neprieštaraujančių sąlygų. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
Projekto 8 straipsnio 3 dalies nuostatos neatskleidžia infrastruktūros plėtros sutarties standartinių sąlygų esmės (pavyzdžiui, principinių sutarties įsigaliojimo ir nutraukimo, įmokų mokėjimo, žalos atlyginimo tvarkos ir kitų sąlygų esmės, sutarties šalių teisių ir pareigų turinio), todėl Projekto 8 straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė, jog sutartyje gali būti kitų Projekto 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų esmei[¹] neprieštaraujančių sąlygų, yra nekorektiška ir nustatant tokias sąlygas gali būti interpretuojama itin plačiai. 1.2. Atkreipiame dėmesį, kad Projektas neatskleidžia, kaip ir kokia tvarka konkrečios infrastruktūros plėtros sutarties sąlygos būtų nustatomos, kokių procedūrų sutarties šalims diskutuojant dėl sutarties sąlygų privaloma laikytis ir kt.
Galima spėti, kad esminę reikšmę sutarties sąlygoms turės savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus ir savivaldybės infrastruktūros valdytojai[²], kuriems bus perduodama savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra, todėl šiame kontekste Projekto 8 straipsnio 4 dalies nuostatos reikštų, kad šie asmenys savo nuožiūra spręs ne tik dėl konkrečių savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinių sąlygų turinį atitinkančių nuostatų nustatymo, bet taip pat galės įtraukti ir kitas, Projekte siūlomo įstatymo nereglamentuotas sąlygas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinant savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorių teisėtus interesus Projekte tikslinga:
procedūras, atskleidžiančias, kokia tvarka sutarties šalys diskutuoja dėl konkrečių sutarties sąlygų nustatymo sutartyje. 2)
sutarties standartinių sąlygų esmę. Pritarti
1 ir 2 p. išdėstyti taip: „1) sutarties įsigaliojimo, keitimo ir nutraukimo sąlygos ir tvarka;
2) savivaldybės infrastruktūra, kuriai suprojektuoti ir statyti ar įrengti sudaroma sutartis, jos projektavimo, projekto sprendinių derinimo su savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriumi, statybos ar įrengimo sąlygos ir tvarka;“
4 d. nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
„5) rizikos, susijusios su sutartyje nustatytais šalių įsipareigojimais,
įskaitant savivaldybės infrastruktūros tinkamumu naudoti, pasidalijimas tarp sutarties šalių;“. 3. Atitinkamai įstatymo projekto 8 straipsnio 4 d. dalies 5-7 punktus laikyti 6-8 punktais. 27.
tarnyba
6 Pagal Projekto 8 straipsnio 6 dalies nuostatas, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties šalių rašytiniu susitarimu sutartis gali būti keičiama, gali būti pratęsiamas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytas jos galiojimo terminas ar ji nutraukiama. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos teisinio reglamentavimo prasme yra nepakankamos, kadangi neatskleidžia, kokiais atvejais ir kokia tvarka Projekte siūlomos nuostatos turėtų būti įgyvendinamos. Siekiant teisinio aiškumo minėti klausimai Projekte turėtų būti aptariami plačiau. Atsižvelgdami į tai, kad priėmus Projektą siūlomą įstatymą įgyvendintų visos šalies savivaldybės, siekiant išvengti antikorupciniu požiūriu ydingos situacijos, kai kiekviena savivaldybė savaip interpretuoja Projekte nustatomas nuostatas, siūlome principines savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties keitimo, galiojimo termino pratęsimo ir nutraukimo sąlygas ir pagrindus Projekte atskleisti ir nustatyti, kad šios sąlygos yra standartinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sąlygos. Pritarti Žr. TD 26 p. 1. Siūloma pakeisti projekto 8 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip:
„5. 4. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje šalių sutarimu gali
būti kitų šio straipsnio 3 dalyje nenurodytų, bet jų esmei neprieštaraujančių sąlygų.“
8 str. nauja 7 d. ir ją išdėstyti taip:
„7. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis galioja iki įvykdomi šalių
sutartiniai įsipareigojimai.“
2Papildyti 8 str. 8 d. ir ją išdėstyti taip:
„8. 6.
infrastruktūros plėtros sutarties šalių rašytiniu susitarimu sutartis gali būti keičiama, gali būti pratęsiamas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytas jos galiojimo terminas (iki kompensacijų už savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) lėšomis suprojektuotą ir pastatytą ar įrengtą savivaldybės infrastruktūrą išmokėjimo dienos) ar ji nutraukiama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka.“
3Papildyti 8 str. naujomis 9-12 d. ir jas išdėstyti taip:
„9. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis keičiama, kai Statybos įstatymo nustatyta
tvarka pasikeičia savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) (statytojas). 10. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nutraukiama savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sprendimu, kai:
1) neišduodamas statybą leidžiantis dokumentas ir savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) (statytojas) pateikia prašymą savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties nutraukimo;
2) panaikinamas statybą leidžiančio dokumento galiojimas;
3) statybos darbai nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos nepradedami per 3 metus. 11. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) (statytojo) prašymo gavimo dienos, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo dienos ar šio straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodyto 3 metų termino pabaigos, priima sprendimą dėl infrastruktūros plėtros sutarties nutraukimo ir apie jį per 3 darbo dienas raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties šalis ir šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. 12.
neįvykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, apie sutarties nutraukimą įspėdama iš anksto kitą šalį prieš 30 kalendorinių dienų. “
d.). 28. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
1 Pagal Projekto 9 straipsnio 1 dalį, jei savivaldybės taryba nėra įsteigusi ir (ar) paskyrusi viešojo juridinio asmens (išskyrus viešąją įstaigą), vykdančio savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas, jo funkcijas vykdo savivaldybės administracija. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šios Projekto nuostatos gali būti vertinamos kaip korupcijos rizikos veiksnys tuo aspektu, kad savivaldybės administracijai Projektu suteikiami itin platūs įgaliojimai priimant sprendimus dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros ir užtikrinant savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus veiklos kontrolę, pavyzdžiui: vadovaudamasi Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis savivaldybės administracija tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą (toliau – Priemonių planas); pagal Projekto 12 straipsnio 6 dalies nuostatas Priemonių planą tvirtina Komisija[³], kurios sudėtį sudaro savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, o Komisijos pirmininku skiriamas savivaldybės administratorius; pagal Projekto
administravimo lėšų panaudojimo ataskaitą, o nustačiusi, kad Programos lėšos panaudotos nepagrįstai, Komisija teikia pasiūlymą savivaldybės tarybai dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus keitimo ir (ar) teisinės atsakomybės taikymo ir kt.
Taigi, jeigu savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas vykdytų savivaldybių administracija, kiltų rizika dėl jos priimamų (susijusių su savivaldybių infrastruktūros plėtra ir tam skirtų lėšų panaudojimo) sprendimų objektyvumo bei priėmimo procedūrų skaidrumo, pavyzdžiui: Komisija, kurią iš esmės sudarytų savivaldybės administracijos tarnautojai ir kuriai pirmininkautų savivaldybės administratorius, kontroliuotų savivaldybės administracijos įgyvendinamas organizatoriaus funkcijas (savivaldybės administracija kontroliuotų pati save). Atsižvelgdami į tai, manome, kad Projekte turėtų būti numatyta papildomų priemonių, atskleidžiančių, kaip tais atvejais, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas vykdys savivaldybės administracija, bus užtikrinamas sprendimų priėmimo procedūrų skaidrumas ir jų objektyvumas.
Pritarti iš dalies Argumentai: Seimo Audito komitetas siūlo įstatymo projekte įtvirtinti papildomą kontrolės mechanizmą, kuriam pritarus savivaldybės taryba, tvirtindama teritorijų planavimo dokumentus, kuriais planuojama savivaldybės infrastruktūra, turės gauti savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvadą dėl galimybės savivaldybei prisiimti finansinius įsipareigojimu dėl prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros. Taip pat, Audito komitetas, reaguodamas į 8 Teisės departamento ir 10 Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, siūlo nustatyti, kad infrastruktūros plėtros priemonių planą ir infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų panaudojimo planą ir ataskaitą tvirtins savivaldybės taryba (žr. pasiūlymą prie 8 Teisės departamento pastabos ir 13 Audito komiteto pasiūlymą). Manytina, kad pritarus siūlomiems įstatymo projekto pakeitimams bus sudarytos sąlygos sumažinti Specialiųjų tyrimų tarnybos identifikuotus korupcijos rizikos veiksnius, nes sprendimus proceso pradžioje ir pabaigoje priims savivaldybės taryba. Projekto 5 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Teikiant savivaldybės tarybai tvirtinti savivaldybės ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, kuriais planuojama savivaldybės infrastruktūra, kartu pateikiamas ir šiuose dokumentuose suplanuotai prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai projektuoti, statyti ir (ar) įrengti ir naudoti reikalingas preliminarus lėšų poreikis, atsižvelgus į numatomas gauti lėšas už naudojimąsi savivaldybės infrastruktūra ir savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvada dėl galimybės savivaldybei prisiimti finansinius įsipareigojimus dėl prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros.“ Projekto 12 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Programos lėšos gali būti naudojamos tik
infrastruktūros, reikalingos savivaldybių viešosioms paslaugoms teikti, finansavimui ir naudojamos pagal savivaldybės tarybos patvirtintus priemonių planą ir Programos lėšų panaudojimo planą, kurį tvirtina Komisija. Patvirtintas Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patvirtinimo dienos priemonių planas planą ir Programos lėšų panaudojimo planą skelbiamas savivaldybės savivaldybė ir savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus organizatorius (kai jis nėra savivaldybės administracija) paskelbia interneto svetainėje.“
tarnyba 2019-08-0611 Projekto 11 straipsnis nustato, kad
„Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra finansuojama iš Programos
dalies, kurią sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų ir kitų savivaldybės biudžeto lėšų, privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų ir kituose įstatymuose nustatytų lėšų“, o „Neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra finansuojama iš privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų, Programos dalies, kurią sudaro neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų ir kituose įstatymuose nustatytų lėšų“.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad formuluotės „infrastruktūros finansavimas“ ir „infrastruktūros plėtros finansavimas“ savo turiniu nėra tapačios, todėl Projekto 11 straipsnio nuostatos gali būti suvokiamos taip, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros lėšos gali būti naudojamos ne tik infrastruktūros plėtrai, t. y. infrastruktūros projektavimui, statybai ir įrengimui, bet ir kitiems tikslams (taip pat žiūrėti 6 pastabą), tai, mūsų manymu, nedera su Projekte siūlomo įstatymo tikslais ir galimai sudarytų sąlygas nesąžiningam savivaldybės infrastruktūros plėtrai skirtų lėšų panaudojimui. Atsižvelgdami į šiuos argumentus, minėtas Projekto nuostatas siūlome tikslinti. Pritarti ŽR. TD 23 p. Projekto 11 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „12.Prioritetinė Prioritetinės savivaldybės infrastruktūra infrastruktūros plėtra finansuojama iš: Programos dalies, kurią sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų ir kitų savivaldybės biudžeto lėšų, privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų ir kituose įstatymuose nustatytų lėšų.
1) Programos dalies, kurią sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų;
2) kitų savivaldybės biudžeto ir (ar) kituose įstatymuose nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų;
3) privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), įgyvendinančių prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, lėšų, kompensuojamų šio įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka;
4) kituose įstatymuose nustatytų programų lėšų.“ Projekto 11 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„23. Neprioritetinė Neprioritetinės savivaldybės infrastruktūra
infrastruktūros plėtra finansuojama iš: privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų, Programos dalies, kurią sudaro neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų ir kituose įstatymuose nustatytų lėšų. 1) privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), įgyvendinančių neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, lėšų, kompensuojamų šio įstatymo 13 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka;
2) kitų savivaldybės biudžeto ir (ar) kituose įstatymuose nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų;
3) kituose įstatymuose nustatytų programų lėšų.“ 30.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
2 Projekto 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos (toliau – Programa) lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos lėšos. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektas yra itin reikšmingas užkertant kelią antikorupciniu požiūriu ydingai šalies savivaldybių veiklai, kai pažeidžiant laisvos valios (savanoriškumo) principą už atitinkamų sprendimų priėmimą (teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimą, statybos leidimų išdavimą ir kt.) iš suinteresuotų asmenų, t. y. statybų vystytojų, yra netiesiogiai reikalaujama paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai[⁴] (pavyzdžiui, gautuose skunduose nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad savanoriškai nesuteikus reikalaujamos paramos teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) statybos leidimų išdavimas atskirų statytojų atžvilgiu buvo vilkinamas arba tokie dokumentai netvirtinami. Dėl šios priežasties Projektas, kaip specialusis teisės aktas, turėtų aiškiai atskleisti visus teisėtus (galimus) savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimo šaltinius ir teisinius pagrindus, o Projekte siūlomo įstatymo taikymas (ir atitinkamai savivaldybės infrastruktūros plėtros įgyvendinimas) turėtų būti grindžiamas viešosios teisės principu („draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“).
Šiuo atveju Programos finansavimo aspektai Projekte turėtų būti išsamiau reglamentuojami. Pritarti Žr. TD 23 p. Projekto 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Programos lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros
plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos lėšos. Prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto sąskaitose. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybės biudžete.“
tarnyba 2019-08-0612 3,4 Projekto 12 straipsnio 3 ir 4 dalys (reglamentuojančios Programos lėšų naudojimą) konkretina tik Programos lėšų dalių, kurias sudaro prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, panaudojimą, tuo tarpu Projekte neatskleidžiama, kaip panaudojamos „kitos teisėtai gautos“ Programos lėšos. Šis neaiškumas gali sudaryti sąlygas Projekto nuostatų interpretacijoms, kad „kitos teisėtai gautos“ Programos lėšos gali būti naudojamos tiesiogiai su infrastruktūros plėtra nesusijusiems darbams (pavyzdžiui, kaip atkreipėme dėmesį 4 pastaboje – ne infrastruktūros plėtrai, o jos išlaikymui ar kitiems su infrastruktūros plėtra tiesiogiai nesusijusiems tikslams). Pritarti Projekte atsisakyta formuluotės „kitos teisėtai gautos lėšos“. 32.
tarnyba
5 Projekto 12 straipsnio 5 dalies nuostatos nustato, kad Programai administruoti skiriamos lėšos taip pat gali būti naudojamos ir savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus darbo užmokesčiui finansuoti. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais:
nuostatos konkretina „Programos administravimo“ turinį ir nustato, kad programos administravimas apima įmokų surinkimą, panaudojimą ir ataskaitos apie jų panaudojimą pateikimą. Pagal Projekto 12 straipsnio 8 dalies nuostatas Programos lėšų surinkimą ir panaudojimą, taip pat Programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitą parengia ir pateikia ją tikrinti auditoriui, Komisijai pateikia savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius. Taigi, neaišku, kokiu pagrindu Programai administruoti skiriamos lėšos gali būti naudojamos ir savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus darbo užmokesčiui finansuoti, jeigu jis nevykdo jokių su Programos administravimu susijusių funkcijų. 2. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostatas savivaldybės vyriausiasis inžinierius yra valstybės tarnautojas, kuriam (taip pat ir jo gaunamam atlyginimui) taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau
Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. 3. Neaišku, kokiais konkrečiais atvejais Programos lėšos galėtų būti naudojamos savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus darbo užmokesčiui finansuoti ir kas bei kaip (į kokius kriterijus ar aplinkybes atsižvelgiant) nustatytų konkretų finansavimo dydį.
Minėtos Projekto nuostatos svarstytinos ir tuo aspektu, kad Projekte nustatomos savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijos, susijusios ne tik su dalyvavimu savivaldybės infrastruktūros plėtros procesuose, bet ir su dalyvavimu įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus veiklos priežiūros ir kontrolės funkcijas – pagal Projekto 12 straipsnio nuostatas savivaldybės vyriausiasis inžinierius yra Komisijos, kuri tvirtina Programos priemonių planą ir vertina Programos lėšų panaudojimo pagrįstumą, narys. Taigi, svarstytina, ar minėtos nuostatos, kuriomis vadovaujantis iš Programos lėšų finansuojamas savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus darbo užmokestis, o šį finansavimą gaunantis asmuo tiesiogiai dalyvauja Programos lėšų panaudojimo pagrįstumą vertinančiame kolegialiame organe, užtikrina, kad tokio asmens priimami sprendimai bus objektyvūs ir nešališki, nesukels interesų konflikto. Pritarti Pakeisti 12 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip:
„5. Programai administruoti (įmokų surinkimas, panaudojimas ir
ataskaitos apie jų panaudojimą pateikimas) skiriama iki 5 procentų prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros lėšų. Programai administruoti skiriamos lėšos taip pat gali būti naudojamos ir savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus darbo užmokesčiui finansuoti.“
tarnyba
4 Projekto 15 straipsnio 4 dalis nustato, kad
„Savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savivaldybės tarybos
patvirtintais kriterijais, gali nustatyti kitus nei šio straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama.
Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūra pastatoma ir (ar) įrengiama savivaldybės biudžeto lėšomis“, o pagal Projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas „savivaldybės taryba tvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatomi atvejai, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
neatskleidžia, kokiais atvejais galėtų būti priimamas sprendimas atleisti nuo įmokos sumokėjimo. Tokia situacija išplečia sprendimų priėmimo diskreciją ir sudaro sąlygas ne tik priimti nepagrįstus sprendimus (pavyzdžiui, kai dėl vykdomų statybų akivaizdžiai atsiras papildomas infrastruktūros poreikis), bet ir sudaryti išskirtines sąlygas atskiroms interesų grupėms, diskriminuoti vienus asmenis kitų asmenų atžvilgiu ir galimai nepagrįstą finansinę naštą (susijusią su infrastruktūros plėtrai turėtų išlaidų padengimu) perkelti kitiems (nuo įmokos mokėjimo neatleistiems) asmenims. 2. Įgyvendinant minėtas nuostatas sprendimus priimantiems asmenims gali būti sudaromos sąlygos iš esmės panašiomis aplinkybėmis priimti skirtingus sprendimus – vienais atvejais asmenis atleisti nuo įmokos mokėjimo, o kitais, iš esmės identiškais, atvejais reikalauti, kad asmenys įmokas sumokėtų. Siekdami, kad nesusidarytų sąlygos pasielgti nesąžiningai bei teisinio aiškumo, manome, kad Projekte tikslinga atskleisti atvejus (ar jų kriterijus), kad iš Projekto nuostatų būtų aišku, kokiais konkrečiais atvejais asmenys galėtų būti atleidžiami nuo įmokos mokėjimo.
Taip pat Projekte siūlome nustatyti reikalavimą savivaldybėms reglamentuoti tvarkas (ne tik suteikti teisę tvirtinti kriterijus), kuriomis vadovaudamosi savivaldybės priimtų atitinkamus sprendimus. Pritarti iš dalies Argumentai: Nepritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos daliai, kurioje nurodoma, kad Projekte tikslinga atskleisti atvejus (ar jų kriterijus), kad iš Projekto nuostatų būtų aišku, kokiais konkrečiais atvejais subjektai galėtų būti atleidžiami nuo įmokos mokėjimo. Pritariant Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos daliai, kurioje siūloma Projekte nustatyti reikalavimą savivaldybėms reglamentuoti tvarkas (ne tik suteikti teisę tvirtinti kriterijus), kuriomis vadovaudamosi savivaldybės priimtų atitinkamus sprendimus, patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią savivaldybės tarybos funkcijas bei įstatymo projekto
išdėstyti taip: „6) nustato savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos tvarką, tvirtina kurioje patvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatomi atvejai, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis.“
taip: „4. Savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir joje patvirtintais kriterijais, gali nustatyti kitus nei šio straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūra pastatoma ir (ar) įrengiama savivaldybės biudžeto lėšomis.“ 34.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
911 Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sąvoka nustato, kad juo gali būti savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas ir (ar) paskirtas viešasis juridinis asmuo, išskyrus viešąsias įstaigas, organizuojantis ir šiame įstatyme nustatytais atvejais įgyvendinantis savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Pagal Projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu savivaldybės taryba nėra įsteigusi ir (ar) paskyrusi viešojo juridinio asmens (išskyrus viešąją įstaigą), vykdančio savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijas, jo funkcijas vykdo savivaldybės administracija. Manome, kad minėtos Projekto nuostatos tarpusavyje nedera. Be to, lieka neaišku, ar savivaldybės administracijai savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijoms vykdyti yra būtinas atitinkamas savivaldybės tarybos sprendimas. Atsižvelgdami į tai, siūlome šias nuostatas suderinti. Pritarti Patikslinta pagal TD pastabas. Žr. 3 ir 28 p. 35. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
12261 Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos nustato, kad savivaldybės administracija tvirtina Priemonių planą, tačiau pagal Projekto 12 straipsnio 6 dalies nuostatas šį planą tvirtina Komisija. Siekiant išvengti dviprasmybių, siūlytina minėtas Projekto nuostatas suderinti. Pritarti Žr. TD 8 p. Savivaldybės taryba tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą, Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų panaudojimo planą ir ataskaitą (SIPĮ 4 str. 2 d. 5 p.). 36.
tarnyba 2019-08-06 Dėl Centrinės projektų valdymo agentūros rašte iškeltų problemų ir nuomonės: Specialiųjų tyrimų tarnyba, vertindama Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) kompetenciją ir patirtį, pritaria pastarosios institucijos nuomonei, kad gali būti sunku nustatyti, kuriais teisės aktais konkrečiu atveju turėtų būti vadovaujamasi inicijuojant su savivaldybių infrastruktūros plėtra susijusių projektų įgyvendinimą. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tokioms aplinkybėms gali būti palankus Projekte numatomo įstatymo nuostatų nekonkretumas, pavyzdžiui:
straipsnio 2 dalies nuostatas galima suprasti taip, kad Projekte siūlomo įstatymo kontekste savivaldybės infrastruktūros plėtra suvokiama kaip naujiems ar rekonstruojamiems pastatams naudoti reikalingos savivaldybės infrastruktūros projektavimas, įrengimas ir (ar) statyba, Projekto 2 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalių nuostatos[⁵], apibrėžiančios „savivaldybės infrastruktūros plėtros“, „savivaldybės infrastruktūros“, „inžinerinės“ ir „socialinės infrastruktūros“ sąvokas leidžia daryti prielaidą, kad įgyvendinant Projekte siūloma įstatymą jo nuostatos gali būti interpretuojamos plačiau, t. y. kad savivaldybės infrastruktūros plėtra apims ne tik naujam ar rekonstruojamam pastatui reikalingos naudoti, bet ir kitokio pobūdžio infrastruktūros objektų, kuriais naudosis ir kiti (ne tik naujai statomų ar rekonstruojamų pastatų vystytojai) asmenys, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą.
infrastruktūros plėtra apims ne tik naujai statomiems ar rekonstruojamiems pastatams reikalingos infrastruktūros objektų projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą, leidžia spėti Projekto 15 straipsnio nuostatos, pagal kurias savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo ir (ar) rekonstruojamo pastato ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą statytojas (vystytojas) nepriklausomai nuo to, ar šiems statiniams reikalinga nauja infrastruktūra ar ne. Tai leidžia daryti prielaidą, kad įmokos galės būti naudojamos tiesiogiai statomiems pastatams naudoti tiesiogiai nereikalingų infrastruktūros objektų statybai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad įvertinus CPVA nuomonę būtų tikslinga konkretinti Projektu numatomą teisinį reglamentavimą.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekte siūlomą įstatymą su savivaldybės infrastruktūros plėtra susijusius esminius sprendimus priimtų savivaldybės, kurių dalis, kaip leidžia teigti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir CPVA praktinė veiklos patirtis, kai kuriais atvejais savaip interpretuoja teisės aktus ir kartais galimai stengiasi išvengti jau esamuose teisės aktuose nustatyto specialaus pobūdžio teisinio reglamentavimo taikymo[⁶]. Dėl to tikėtina, kad CPVA prognozės, kad taikydamos Projekte siūlomą įstatymą savivaldybės sieks išvengti specialiųjų teisės aktų (pavyzdžiui, reglamentuojančių viešąją ir privačią partnerystę) taikymo, gali būti itin aktualios. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į 5 pastaboje išdėstytas aplinkybes, kad Projekte siūlomas įstatymas gali būti itin reikšmingas užkertant kelią antikorupciniu požiūriu ydingai savivaldybių veiklai, kai pažeidžiant laisvos valios (savanoriškumo) principą už atitinkamų sprendimų priėmimą (teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimą, statybos leidimų išdavimą ir kt.) iš suinteresuotų asmenų, t. y. statybų vystytojų, yra netiesiogiai reikalaujama paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai vystyti. Specialiųjų tyrimų tarnyba vertindama Projektą laikėsi nuomonės, kad Projektas, kaip specialusis teisės aktas, turėtų aiškiai atskleisti visus teisėtus (galimus) savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimo šaltinius ir teisinius pagrindus, o Projekte siūlomo įstatymo taikymas (ir atitinkamai savivaldybės infrastruktūros plėtros įgyvendinimas) turėtų būti grindžiamas viešosios teisės principu („draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“).
Į minėtas pastabas Projekto rengėjai neatsižvelgė, o Projekte numatomas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad Priėmus projektą nebus užkirstas kelias antikorupcinio pobūdžio ydingai savivaldybių praktikai (iš statybų vystytojų reikalauti paramos). Taigi, Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlo Audito komitetui priimant sprendimą dėl Projekto atsižvelgti į CPVA, kaip už atitinkamą visuomeninių santykių sritį atsakingos ir šioje srityje itin reikšmingą patirtį turinčios institucijos, nuomonę ir rekomendacijas. Pritarti Projekto 7 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Savivaldybės infrastruktūros plėtra įgyvendinama, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius ir (ar) valdytojas su savivaldybės infrastruktūros plėtros projektuotoju ir (ar) rangovu sudaro projektavimo ir (ar) statybos rangos sutartį infrastruktūros projektuotoją ir statytoją parenka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka arba, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) sudaro savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį su savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriumi ir savivaldybės infrastruktūros valdytoju (valdytojais) dėl inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros.
Socialinės savivaldybės infrastruktūros plėtra įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2019-09-102 Projekte nėra apibrėžta savivaldybės infrastruktūros valdytojo sąvoka. Projektu nenustatant savivaldybės infrastruktūros valdytojo sąvokos, egzistuoja teisinis neapibrėžtumas dėl to, koks subjektas gali būti laikomas savivaldybės infrastruktūros valdytoju. Taip yra pažeidžiamas aiškumo principas (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p.). Pavyzdžiui:
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 5 str. 1 d. yra nurodyta, kad laisvosios ekonominės zonos teritorijoje esantys žemės sklypai, skirti infrastruktūrai. įstatymų nustatyta tvarka gali būti išnuomojami zonos valdymo bendrovei jos prašymu, o šio įstatymo 21 str.
statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys valstybės (savivaldybės) nuosavybe, gali būti išnuomoti, perduoti naudotis panaudos pagrindais arba parduoti zonos valdymo bendrovei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tik nustačius savivaldybės infrastruktūros valdytojo apibrėžimą bus galima suprasti, ar tokie subjektai, kaip laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, gali būti laikomi savivaldybės infrastruktūros valdytojais. Pasiūlymas:
Kaip pavyzdį naudojant Geležinkelio transporto kodeksą, papildyti Projekto 2 str. tokiu paragrafu: ”Savivaldybės infrastruktūros valdytojas - juridinis asmuo. įskaitant laisvosios ekonominės zonos valdymo bendroves, kita organizacija, juridinio asmens, kitos organizacijos filialas ar fizinis asmuo, teisėtu pagrindu valdantys ar valdysiantys savivaldybių infrastruktūrą“ Pritarti iš dalies Žr. TD 16 pastabą. Projektas papildytas nauju terminu
„Savivaldybės infrastruktūros valdytojas“, kuris aprobuotas VLKK. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija
3 Projekte nėra numatyta kokio subjekto vardu yra pateikiamas prašymas gauti infrastruktūros statybą leidžiantį dokumentą. Projekte įtvirtinus tai, kad infrastruktūros statybą leidžiantis yra išduodamas savivaldybės vardu, pabaigus infrastruktūros statybas nuosavybės teisė į infrastruktūrą pereitų tiesiai savivaldybei, remiantis Civilinio kodekso 4.47 str. 4 p. Taip būtų užtikrintas proporcingumo principas, numatytas Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 str.
Pasiūlymas: Pakeisti 2 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka - vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka fizinis ar juridinis asmuo, kita Lietuvos Respublikos ar užsienio organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti bei pateikus prašymą savivaldybės vardu šauti infrastruktūros statybų leidžiantį dokumentą teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra. Pritarti iš dalies Žr. TD 2 p. Ekonomikos komitetas siūlo pritarti iš dalies ir tikslinti sąvoką. 1. Pritarti termino tikslinimui, pakeisti 2 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „3. 4. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.“
2Nepritarti siūlomai termino redakcijai, kadangi:
1) statybą leidžiantis dokumentas išduodamas ne savivaldybės, o statytojo vardu ir vėliau (pagal SIPĮ nuostatas) savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra būtų perduodama savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams). Todėl šis siūlymas prieštarauja SIPĮ nuostatom. 2) pasiūlyta redakcija sąlygotų, kad būtų du statybą leidžiantys dokumentai, o tai padidintų administracinę naštą. Manytina, kad turėtų būti vienas statybą leidžiantis dokumentas. 3.
9 Projekto 2 str. 9 d. neatitinka Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. ir Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 13 d. Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 13 d. nustatyta, kad: „Prioritetinės plėtros teritorijos - savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose išskirtos urbanizuojamos teritorijos, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą." Teritorijų planavimo įstatymas apibrėžia, kas turi būti laikoma prioritetinės plėtros teritorija, suteikiant teisę savivaldybėms pačioms apsispręsti, kokių tipų teritorijos turi būti laikomos prioritetinės plėtros teritorijomis. Projekte numatyta nuostata paneigia taisyklę, kad prioritetus nusistato kiekviena savivaldybė atskirai. Be to. Projekto 2 str. 9 d. numatytas apibrėžimas pažeistų Vyriausybės programos
tobulinti ryšių ir transporto paslaugas bei infrastruktūrą atsižvelgiant į konkrečios vietovės poreikius. Projekto 2 str. 9 d. iš esmės sukurtų prielaidas savivaldybių biudžetų sąskaita įrengti infrastruktūrą bet kurioje pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje. Tai pareikalautų neproporcingų savivaldybių išlaidų ir būtų didinami savivaldybės įsiskolinimai, pažeidžiant Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. Pastebėtina, kad savivaldybių biudžetai yra riboti, todėl bet kokių papildomų išlaidų finansavimo šaltiniai, neskaitant pačių savivaldybių biudžetų, turi būti aiškiai įvardinti Projekte. Pasiūlymas:
Pakeisti sąvoką prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, apibrėžime nurodant, kad pramonės ir sandėliavimo objektų bei kitos teritorijos turi būti laikomos prioritetinėmis tik, kai yra užtikrinti centrinės valdžios finansavimo mechanizmai. Projekto 2 str.
Projekto 2 str. 9 d. išdėstyti taip: „.Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra - savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų bei kitoms teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra, kuriai yra suteikiamas centrinės valdžios (Vyriausybės ar atskirų ministerijų) finansavimas.“ Panaikinti Projekto 2 str. 9 d. minimas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas ir Projekto 2 str. 9 d. išdėstyti taip: „Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra - savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant j strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“ Pritarti Žr. TD 5 p. Projekto 2 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. 10. Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“
2019-09-10 Projekte nėra nustatyti infrastruktūros pripažinimo prioritetine infrastruktūra kriterijai. Projekte iš esmės nurodoma, kad kiekviena savivaldybė turės pasirengti atskirą kriterijų paketą. Projekto 2 str. 9 d. ir 4 str.
numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijus tvirtina savivaldybės taryba, t. y. kad pačios savivaldybės nusistato taikomus kriterijus. Nei viename iš Projekto straipsnių nėra nustatyta, koks subjektas rengia tokius kriterijus. Be to, nėra nustatyta, ar centrinė valdžia parengs kriterijų nustatymo metodiką, kuria kriterijų rengėjai privalės vadovautis. Jeigu centrinė valdžia nerengs kriterijų nustatymo metodikos, tokiu atveju kiekviena atskira savivaldybė turės skirtingus kriterijus. Jeigu centrinė valdžia rengs kriterijų nustatymo metodiką, tokiu atveju bus svarbu kriterijų nustatymo metodika nepažeisti savivaldybių savarankiškumo ir laisvo veikimo principo, numatyto Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 2 d. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. yra suformuluotas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Projekte egzistuojantis neaiškumas neatitinka šio principo. Todėl būtina jau Projekte įvardinti infrastruktūros pripažinimo prioritetine infrastruktūra kriterijus, kad kiekviena savivaldybė žinotų, kokiais kriterijais ji privalės vadovautis nustatant prioritetinę infrastruktūrą ir keičiant teritorijų planavimo dokumentus, kuriuos pakeisti užtruks gana ilgą laiko tarpą (apie vienerius metus). Siūlymas Projekte įvardinti infrastruktūros pripažinimo prioritetine infrastruktūra kriterijus, taikomus visoms savivaldybėms. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į savivaldybių ekonominio pajėgumo skirtumus, manytina netikslinga įstatymo projekte įtvirtinti bendrų savivaldybių infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijų. Įstatymo projekte siūlytina nustatyti, kad savivaldybės tarybos tvirtina kriterijus, kuriais remiantis savivaldybės infrastruktūra būtų pripažįstama prioritetine (SIPĮ 4 str. 2 d. 2 p.).
savivaldos savarankiško ir laisvo veikimo principai, atsižvelgiant į skirtingus savivaldybių poreikius dėl infrastruktūros plėtros. Žr. LSA 3 p. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija 2019-09-103 Projekto 3 str. nėra pilnai išvardintos Aplinkos ministerijos funkcijos bei dalis išvardintų funkcijų turėtų būti perkeltos į Geodezijos ir kartografijos įstatymą. Geodezijos ir kartografijos įstatymas nustato geodezijos ir kartografijos darbus, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros paskirtį, valstybinius georeferencinių erdvinių duomenų rinkinius, georeferencinio pagrindo kadastro paskirtį, jo steigimo ir tvarkymo principus, geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos nuosavybės teises, valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat asmenų, kurių veikla Lietuvos Respublikoje susijusi su geodezijos ir kartografijos darbais, pagrindines teises ir pareigas geodezijos ir kartografijos srityse. Tuo pagrindu, būtent Geodezijos ir kartografijos įstatyme turi būti nustatyta, kad Aplinkos ministerija kartu su kitomis ministerijomis formuoja Projekte nurodytos suprojektuotos savivaldybės infrastruktūros erdvinių duomenų tvarkymo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (TIIIS) valstybės politiką ir planuoja susijusių paslaugų teikimui TIIIS lėšas. Taip pat. Projekto 3 str. nėra pilnai išdėstytos Aplinkos ministerijos funkcijos nustatytos Projekte, t. y. tai, kad Aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką savivaldybės infrastruktūros plėtros srityje ir koordinuoja pagal Projektą rengiamų teisės aktų įgyvendinimą.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 str. ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
kartu su kitomis ministerijomis rengia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, koordinuoja jų įgyvendinimą ir formuoja valstybės politiką savivaldybės infrastruktūros plėtros srityje formuoja šiame įstatyme nurodytos suprojektuotos savivaldybės infrastruktūros erdvinių duomenų tvarkymo Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau - TIIIS) valstybės politiką ir planuoja susijusių paslaugų teikimui TIIIS lėšas.“ Pritarti iš dalies
4 Projekto 5 str. 4 d. numatyta parengti statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodiką ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus. Pastarieji turi neprieštarauti savivaldybių savarankiškumui. Planuojamų parengti dokumentų turinys ir kainų skaičiavimo principai nėra aiškūs. Aplinkos ministerija parengs metodikas, kurios turės apimti ne tik kiekvieną konkretų atvejį, bet ir atsižvelgti į naujųjų technologijų pritaikymą statybų sektoriuje. Šios metodikos turės būti paruoštos iki Projekto įsigaliojimo, priešingu atveju savivaldybės negalės koreguoti savo planavimo dokumentų ir patirs papildomų administracinių ir finansinių kaštų. Taip bus pažeidžiamas Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. bei biudžetinės drausmės principas (Biudžeto sandaros įstatymo 2 str. 5 p.). Projekte nėra nurodyta nei kas apskaičiuos statybos ir statybos projektavimo kainas, nei kokiais kriterijais vadovaujantis tai bus daroma.
Savivaldybės norėdamos pasirengti Projekto įgyvendinimui privalo iš anksto žinoti, kaip reikės apskaičiuoti planuojamas išlaidas. Tam turi būti numatytas papildomas finansavimas, kuris įstatymo projekto rengėjų nėra įvertintas. Siūlymas nustatyti konkrečius terminus, per kuriuos turi būti paruošta Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika bei Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principai. Nustatyti, kad kol nebus priimta ankščiau nurodyta metodika ir principai, savivaldybės galės tęsti savo iš anksto suplanuotus finansinius planus. Numatyti pareigą suderinti šią metodiką su Asociacija. Nepritarti Įstatymo projekto 16 str. 2 d. nustatyta, kad šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti parengti iki 2021 m. sausio 1 d. Aplinkos ministerija, įgyvendindama Architektūros įstatymo 15 str. 1 d. 3 p., rengia Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijų projektą, kuris nustatyta tvarka bus teikiamas derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms Lietuvos Respublikos teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje (TAIS). Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principai, patvirtinti 2004-12-30 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-708 (2010-09-27 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-808 redakcija) statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priede. 7. Lietuvos savivaldybių asociacija
3 Vyriausiojo inžinieriaus pareigybė yra perteklinė ir apsunkins didelės dalies mažesnių savivaldybių darbą bei sukurs papildomas išlaidas. Projekte numatyta savivaldybėse steigti naują vyriausiojo inžinieriaus pareigybę.
Tokios pareigybės galėtų būti steigiamos didžiuosiuose miestuose, tačiau daugelyje rajoninių savivaldybių, kur finansinės galimybės infrastruktūros plėtros projektus įgyvendinti yra ribotos, naujų pareigybių steigimas būtų neracionalus. Didelė dalis savivaldybių negalės sukurti naujos pareigybės ir dėl to, kad surasti specialistus, atitinkančius Projekto 10 str. 4 d. įvardintus vyriausiajam inžinieriui keliamus reikalavimus, bus ypatingai sunku. Inžinieriaus specialybė šiuo metu yra paklausi rinkoje ir mažesnėms savivaldybėms būtų sudėtinga įtikinti specialistus keltis iš didmiesčio į mažesnius miestelius. Be to, dabartinė Projekto versija pažeidžia Europos vietos savivaldos chartijos 6 str. „Savivaldos organų administracinė struktūra ir ištekliai, reikalingi vietinės valdžios organų užduotims įgyvendinti“, kadangi savivaldybėms tektų naudoti nemažus išteklius siekiant surasti ir pritraukti reikiamus specialistus. Projekte numatomas vyriausiojo inžinieriaus funkcijas galima būtų priskirti vienam ar keliems iš tinkamą išsilavinimą turinčių savivaldybių struktūrinio padalinio specialistų, nesteigiant atskiros pareigybės ir paliekant savivaldybės teisę pačioms nusistatyti racionalią administracinę struktūrą. Tuo pagrindu. Projekte turi būti nustatyta, kad jeigu: 1) savivaldybės, kurios turi daugiau nei 50 tūkstančių gyventojų arba
2) prioritetinės plėtros teritorijos užima tam tikro dydžio plotą, savivaldybėms yra privaloma sukurti vyriausiojo inžinieriaus pareigybę. Siūlymas nustatyti kriterijus (savivaldybės gyventojų skaičiaus ir prioritetinės plėtros teritorijos ploto), kuriais remiantis savivaldybės turės teisę nekurti vyriausiojo inžinieriaus pareigybės. Vyriausiojo inžinieriaus funkcijas paskirstant kvalifikaciją atitinkantiems savivaldybės specialistams. Panaikinti Projekto 6 str. 3 d. numatytus reikalavimus vyriausiajam inžinieriui. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 str.
išdėstyti taip: „Savivaldybių administracijų valstybės tarnautojais, atliekančiais savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose inžinierių veiklų, turi teisę būti asmenys, atitinkantys šiuos reikalavimus: turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį technologijos mokslų srities inžinerijos krypčių grupės ar lygiavertį aukštąjį universitetinį ar koleginį inžinerinį išsilavinimą ir 3 metų profesinę patirtį teritorijų planavimo ar statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigose arba teritorijų planavimo -valstybinės priežiūros srityse ir išmanantys teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, statinių projektavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą.“ Pritarti iš dalies Žr. TD 15 p. Ekonomikos komiteto siūloma formuluotė, kuriai pritaria AM:
Pakeisti 6 str. 3 d. ir išdėstyti ją taip:
„3. Savivaldybių administracijų valstybės tarnautojais, atliekančiais
savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose inžinierių veiklą, turi teisę būti asmenys, atitinkantys šiuos reikalavimus: turintys aukštąjį universitetinį ar aukštąjį koleginį technologijos mokslų srities inžinerijos krypčių grupės ar lygiavertį aukštąjį universitetinį ar aukštąjį koleginį inžinerinį išsilavinimą ir 3 metų profesinę patirtį teritorijų planavimo ar statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigose arba teritorijų planavimo valstybinės priežiūros srityse ir išmanantys teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, statinių projektavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą.“ 8.
12 Projekto 7 str. nėra numatyti atvejai, kai tiesiamos komunikacijos nepriskirtos savivaldybių infrastruktūrai (pvz.: elektros tinklai, dujų vamzdynai, ryšio kabeliai ir pan.) bei nėra nustatyta šios infrastruktūros ir savivaldybės infrastruktūros bendro vystymo derinimo procedūra. Projekto 7 str., kuriame yra nustatytos savivaldybės plėtros organizavimas ir įgyvendinimas, neįtvirtinta, kokios procedūros turi būti laikomasi tiesiant komunikacijas, kurios nėra priskirtos savivaldybių infrastruktūrai. Taip iš esmės Projektu nereglamentuojama didelė dalis savivaldybėse vykdomų infrastruktūros darbų. Nereglamentuojant minėtų klausimų, yra sukuriama legislatyvinė omisiją. t. y. tokia teisės spraga, kai teisės akte (jo dalyje) nei eksplicitiškai nei implicitiškai nėra nustatytas tam tikrų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas, kuris, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte.
Savivaldybės dažnai vysto savivaldybės infrastruktūrą, kuri yra glaudžiai susijusi su kita infrastruktūra, nepriskirta savivaldybių infrastruktūrai. Pavyzdžiui, statant kelius ir šalia jų tiesiant elektros tinklus. Projekte turi būti numatyta savivaldybės infrastruktūros ir infrastruktūros, nepriskirtos savivaldybių infrastruktūrai, vystymo derinimo procedūra bei konkretūs derinimo terminai. Siūlymas numatyti konkrečius derinimo terminus ir procedūrą, kuri būtų taikoma vystant savivaldybės infrastruktūrą ir tiesiant komunikacijas nepriskirtas savivaldybių infrastruktūrai. Pritarti Ekonomikos komitetas siūlo:
1Pakeisti 8 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tarp savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus, savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), ir savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) ir (ar) elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojų iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ar iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. 2. Pakeisti 8 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių
ryšių įstatymo Nr. IX-2135 38¹ straipsnio reikalavimais turi būti sudaroma sutartis dėl bendro infrastruktūrų įrengimo ir bendras infrastruktūrų įrengimas numatomas daugiašalėje savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje, atskira sutartis dėl bendro infrastruktūrų įrengimo nesudaroma.“ 9.
3 Projekte nėra nustatyta, kas turi būti laikoma reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Dabartinėje Projekto versijoje savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius teoriškai gali prašyti inicijuoti bet kokios su jo žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, susijusios infrastruktūros, plėtrą, nepaisant atstumo nuo jo valdomų objektų ar sąsajos reikšmingumo. Tokia situacija sukuria prielaidas iniciatoriams piktnaudžiauti savo teisėmis ir prašyti pradėti bet kurios prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą, kuri bent minimaliai susijusi su jo valdomu turtu. Norint užtikrinti, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės sudarytų kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržytų teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, būtina apriboti iniciatorių galimybes inicijuoti plėtros procesą, apibrėžiant kriterijus, kuriais vadovaujantis turi būti nustatoma, kas gali būti laikoma reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Siūlymas Nr. 1: Nustatyti kriterijus (savivaldybės gyventojų skaičiaus ir prioritetinės plėtros teritorijos ploto), kuriais remiantis savivaldybės turės teisę nekurti vyriausiojo inžinieriaus pareigybės. Vyriausiojo inžinieriaus funkcijas paskirstant kvalifikaciją atitinkantiems savivaldybės specialistams. Siūlymas Nr. 2: Panaikinti Projekto 6 str. 3 d. numatytus reikalavimus vyriausiajam inžinieriui. Siūlymas Nr. 3: Pakeisti Projekto 6 str.
3: Pakeisti Projekto 6 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „Savivaldybių administracijų valstybės tarnautojais, atliekančiais savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose inžinierių veiklą, turi teisę būti asmenys, atitinkantys šiuos reikalavimus: turintys aukštąjį universitetinį ar koleginį technologijos mokslų srities inžinerijos krypčių grupės ar lygiavertį aukštąjį universitetinį ar koleginį inžinerinį išsilavinimą ir 3 metų profesinę patirtį teritorijų planavimo ar statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigose arba teritorijų planavimo valstybinės priežiūros srityse ir išmanantys teisės aktus, reglamentuojančius teritorijų planavimą, statinių projektavimą, statybą, teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą.“ Pritarti iš dalies Žr. TD 15 p. Savivaldybių administracijų valstybės tarnautojams, atliekantiems savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus funkcijas, numatytas aukštasis universitetinis ar aukštasis koleginis technologijos mokslų srities inžinerijos krypčių grupės ar lygiavertis aukštasis universitetinis ar aukštasis koleginis inžinerinis išsilavinimas. 10. Lietuvos savivaldybių asociacija
23 Projekte nėra aišku ar savivaldybė privalo perimti įrengtą infrastruktūrą ir už ją kompensuoti Projekto 8 str. 2 d. 3 p. numatytos situacijos metu. Projekto 8 str. 2 d. 3 p. yra numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, jeigu nėra sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis ir neparengtas atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas. Šioje nuostatoje nėra aptarta ar savivaldybė privalo perimti įrengtą infrastruktūrą ir kompensuoti už jos įrengimą. Tokią teisinę spragą būtina panaikinti ir užtikrinti, kad teisės nuostata atitiktų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. numatytą aiškumo principą. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 8 str. 2 d.
išdėstyti taip: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai <...> 3) siekiant įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą, kuri turi būti suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose, iki savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nesudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties ir neparengia atitinkamo teritorijų planavimo dokumento. Tokiu atveju, savivaldybė neperima įrengtos infrastruktūros ir už ją nekompensuoja.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Audito komitetas 14 pasiūlymu pasiūlė patikslinti įstatymo projektą numatant, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui gali būti kompensuojamos tik sudarytoje infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos lėšos. Manytina, kad pritarus bendroji taisyklė, kad savivaldybė kompensuoja tik tas iniciatoriaus išlaidas, kurios yra numatytos sudarytoje sutartyje, todėl negalės būti kompensuojamos kitos lėšos. Žr. Audito komiteto 35 p. SIPĮ 13 str. 1 d. 11. Lietuvos savivaldybių asociacija
2 Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšos turės būti kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto sąskaitose. Praktikoje bus sukurta neproporcinga administracinė našta savivaldybėms, kadangi lėšos bus kaupiamos savivaldybės sąskaitose, o jas naudos atskiras juridinis asmuo - savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius. Tokia tvarka neužtikrins operatyvaus ir efektyvaus lėšų panaudojimo bei prailgins infrastruktūros plėtros organizatoriaus koordinuojamus procesus. Dabartinis reglamentavimas neužtikrina efektyvumo principo (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 5 p.). Siūloma nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšos bus kaupiamos savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sąskaitoje. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 12 str.
išdėstyti taip: „Programos lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos lėšos. Prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto atskiroje savivaldybės infrastruktūros organizatoriaus sąskaitoje. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybės biudžete.“ Nepritarti Pritarus Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui ir nustačius, kad prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kaupiamos atskirose savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus sąskaitose, gali būti sudėtinga planuoti programos finansavimo pajamas ir išlaidas, nes plėtros organizatoriumi gali būti ne tik savivaldybės administracija, bet ir savivaldybės tarybos įsteigtas arba paskirtas viešasis juridinis asmuo, t. y pajamos būtų kaupiamos vienose sąskaitose, o jų planavimas būtų vykdomas savivaldybės biudžete. 12. Lietuvos savivaldybių asociacija
67891011 Savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisija yra perteklinis subjektas. Projekto 4 str. 1 d. 2 p. nustato, kad savivaldybės administracija tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą, o pagal 12 str. 6 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisija tvirtina infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų naudojimo planą. Šios abu planus turėtų tvirtinti vienas subjektas, taip sumažinant finansinius ir administracinius kaštus bei užtikrinant operatyvų ir greitą planų patvirtinimą. Tokiu būdu, bus užtikrintas savivaldybių savarankiškumas (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 2 p. ir Europos vietos savivaldos chartijos 4 str. 2 d.) bei savivaldybėms nereikės skirti papildomų resursų, leidžiant efektyviau patenkinti Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. reikalavimus.
1 d. reikalavimus. Siūlymas: Nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą bei infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų naudojimo planą tvirtina savivaldybės taryba. Pritarti
4 Projekte nėra įvertintos galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus infrastruktūros plėtros iniciatoriui tuo atveju, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos krepšelis yra tuščias arba reikalingos lėšos yra numatytos tik po kelių metų. Kompensuojant prioritetinės infrastruktūros statybą bei įrengimą iš savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos įmokų gali būti dengiama tik 20 procentų infrastruktūros plėtros iniciatoriaus patiriamų išlaidų, likę 80 ir daugiau procentų infrastruktūros įrengimui reikiamų išlaidų turės būti kompensuojama iš savivaldybių biudžetų. Tokia didelė finansinė našta privers savivaldybes didinti įsiskolinimus ir akivaizdžiai prieštaraus Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d. Siekiant užtikrinti Projekto įgyvendinimą ir neužkrauti neproporcingos finansinės naštos ant savivaldybių, yra būtina nustatyti papildomus finansavimo šaltinius ir (ar) asignavimus iš centrinės valdžios pagal Biudžeto sandaros įstatymą. Projekto 13 str. 4 d. taip pat nėra nustatyta ar subjektai, kurie nemoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos pagal Projekto 15 str. 2 d., turės teisę į kompensaciją ir ar savivaldybės privalės kompensuoti 100 procentų jų patirtų lėšų iš savivaldybių biudžeto. Šis teisinis neaiškumas turi būti panaikintas. Be to, kai infrastruktūrą rengia plėtros iniciatorius, nėra vykdomi viešieji pirkimai ir tokiam pirkimui taikomi griežti reikalavimai. Todėl neegzistuoja jokie saugikliai, skirti užtikrinti racionalų lėšų naudojimą ir jo kontrolės taisykles.
Projektas nustato, kad savivaldybė privalo kompensuoti visas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Jeigu kaštai savivaldybėms bus dideli, savivaldybės, siekdamos atitikti Fiskalinės drausmės įstatymą ir nenorėdamos didinti skolų, bus priverstos mažinti prioritetinės plėtros teritorijų, įskaitant ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų, skaičių. Taip būtų pasiekiamas priešingas Projekto tikslui tikslas. Pažymėtina, kad Projekto 13 str. 4 d. nėra suderinti su Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 13 d., kuriame yra nustatyta, kad: „<...> Su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų įrengimu iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribų, abonentų ir vartotojų vandentiekio įvadų ir (arba) nuotekų išvadų prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui, vykdančiam viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą, nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. <...> “ Šio įstatymo 16 str. 13 d. nustatyta, už infrastruktūros įrengimą kompensuoja geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. Todėl egzistuoja teisės normų kolizija, kadangi pagal Projektą už savivaldybės infrastruktūros įrengimą kompensuojama tik iš savivaldybių biudžeto ir iš savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos įmokų.
Žemiau pateiktas siūlymas padės užtikrinti, kad Projektas atitiks Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d., Biudžeto sandaros įstatymo 2 str. 5 p. bei Europos vietos savivaldos chartijos 9 str. 2 d., kurioje įtvirtinta, kad: ,Savivaldos organų finansiniai ištekliai turi būti proporcingi konstitucijos ir įstatymų numatytiems įsipareigojimams.“ Siūlymas:
Prioritetinių savivaldybės infrastruktūrų vystymą kompensuoti tik pagal savivaldybių strateginiuose planuose numatytus terminus ir nustačius papildomus finansavimo šaltinius iš centrinės valdžios. Suderinti Projekte numatytą savivaldybių infrastruktūros įrengimo kompensavimo mechanizmą su Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įstatymo bei kitų aktualių teisės aktų nuostatomis. Pritarti iš dalies Pritarti Argumentai:
Nepritarti tai Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymo daliai, kuria siūloma nustatyti papildomus savivaldybių infrastruktūros plėtros finansavimo šaltinius. Toks siūlymas iš esmės prieštarauja projekto esmei. Siūloma patikslinti įstatymo projekto 13 straipsnį, reglamentuojantį kompensavimo už savivaldybės infrastruktūros sukūrimą tvarką ir aiškiai įtvirtinti, kad savivaldybės plėtros iniciatoriui gali būti kompensuojamos tik infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos infrastruktūros plėtros išlaidos, kurios būtų apskaičiuojamos iki sutarties sudarymo dienos. Projekto 13 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Kompensacijos už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus vystymo etapus, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyse nustatytas kompensavimo sąlygas, savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams) terminą, mokamos iš savivaldybės biudžeto ir (ar), kituose įstatymuose nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros valdytojo biudžeto, ir (ar) Programos prioritetinės infrastruktūros įmokų. Programos prioritetinės infrastruktūros įmokos naudojamos, kai kompensacijoms mokėti kitų savivaldybės ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų nepakanka. Savivaldybė ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas privalo kompensuoti visas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas vykdant įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų kompensavimui už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą gali būti naudojama ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybės biudžeto ir ne daugiau kaip 20 procentų Programos įmokų už prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą. Kompensacijos už neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą mokamos iš savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų, kurias į Programą moka statytojai (vystytojai), prisijungiantys prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros. Kompensacijos už neprioritetinės infrastruktūros plėtrą nemokamos, kai prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros nauji statytojai (vystytojai) neprisijungia.“ 14.
6 Projekte nėra nustatytos servitutų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir kompensavimo taisyklės. Projekte nėra aptarti klausimai dėl servitutų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo infrastruktūrai plėtojamai savivaldybėse. Taip pat. nėra aptariamas ir kompensacijos dėl servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo klausimas. Tokia legislatyvinė omisija sukuria teisinį neaiškumą, kuris turi būti panaikinamas. Vystant savivaldybės infrastruktūrą bus reikalinga nustatyti infrastruktūrai taikomus servitutus bei specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Todėl Projekte turi būti aptartos šių procesų taikymo sąlygos ir įvardijama, kokiais įstatymais yra privalu vadovautis. Siūlymas:
Įtvirtinti naują Projekto 13 str. 6 d., kurioje būtų nustatyta, kad: .,Savivaldybės infrastruktūrai vystyti reikalingi servitutai nustatomi ir kompensacija dėl jų nustatymo išmokama Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (tvirtinti naują Projekto 13 str. 7 d., kurioje būtų nustatyta, kad ,.Savivaldybės infrastruktūrai vystyti reikalingos specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra nustatomos ir kompensacija dėl jų nustatymo išmokama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Perteklinė nuostata, servitutai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos ne šio įstatymo teisinio reguliavimo sritis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos ir kompensacijos dėl jų nustatymo bus išmokamos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka. Audito komiteto argumentai:
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos ir kompensacijos dėl jų nustatymo bus išmokamos 2019 m. birželio 6 d.
Seimo priimto Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, kuris įsigalios 2020 m. sausio 1 d. nustatyta tvarka. 15. Lietuvos savivaldybių asociacija
4 Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika galimai nebus parengta laiku, įvertinant regioninius ir labai specifinius konkrečių infrastruktūros plėtros atvejų skirtumus. Remiantis Projekto 14 str. 4 d., savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Tarifą (tarifus) tvirtina savivaldybės taryba. Šioje sistemoje savivaldybių tarybų vaidmuo bus tik formalus patvirtinimas, kuris sukels daugybę neatitikimų skirtinguose regionuose. Tokiu atveju yra reikalinga nustatyti platesnes savivaldybių tarybų kompetencijas, nustatant joms teisę ir koreguoti įmokos tarifą atsižvelgus į infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Žemiau pateiktas pasiūlymas padės užtikrinti savivaldybės veiksmų laisvės principą. numatytą Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 2 p. ir Europos vietos savivaldos chartijos 4 str. 2 d.. kurioje pažymėta, kad „vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi visišką laisvę vykdyti veiklą, susijusią su klausimais, kurie nėra išbraukti iš jų kompetencijos ar priskirti kitiems valdymo organams" bei finansinės sistemos užtikrintumo principą, numatytą Europos vietos savivaldos chartijos 9 str.
organams prieinami finansiniai ištekliai, yra pakankamai įvairi ir lanksti, kad leistų jiems neatsilikti nuo jų uždavinių įgyvendinimo kaštų realaus kilimo." Pasiūlymas: Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikoje nustatyti savivaldybės tarybos teisę keisti nustatymo metodiką. Pakeisti Projekto 14 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką
apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus) tvirtina savivaldybės taryba, kuri turi teise koreguoti įmokos tarifą atsižvelgus į infrastruktūros plėtros poreikį. Teritorijose (zonose) gali būti tvirtinami skirtingi savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifai, diferencijuojant pagal pastatų ir (ar) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį.“ Nepritarti Siūloma Lietuvos savivaldybių asociacijos nuostata laikytina pertekline, nes savivaldybės tarybos pačios tvirtins
(keis) įmokų tarifus, kurie galės būti diferencijuojami pagal pastatų ir (ar) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį. 16.
4 N Kol teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės infrastruktūra laikoma prioritetine. Nustatyta prezumpcija neproporcingai padidins savivaldybių administracinę naštą ir finansinius kaštus. Iki 2020 metų lapkričio 1 dienos (Projekto įsigaliojimo data) savivaldybės nespės parengti, suderinti ir pakeisti visų savivaldybių bendruosius planus, nustatant naujas prioritetines zonas, pagrįsti vystymo etapus bei preliminarų lėšų poreikį. Lėšų poreikis bus grindžiamas tokiuose planavimo dokumentuose ir pagal Aplinkos ministerijos planuojamas parengti metodikas, kurios artimiausiu metu nėra planuojamos parengti. Galiojant Projekto 16 str. 4 d. nustatytai prezumpcijai, nuo 2020 metų lapkričio 1 dienos savivaldybės turės kompensuoti visą infrastruktūros plėtrą, remiantis Projekto 13 str. (Kompensavimo už savivaldybės infrastruktūrą tvarka). Taip ne tik bus uždėta neproporcinga našta savivaldybėms, bet kartu ir savivaldybės turės perplanuoti finansinius išteklius per itin trumpą laiką. Be to, savivaldybes privalės keisti teritorijų planavimo dokumentus, kurių keitimas užtrunka ilgą laiką ir sukels papildomas savivaldybių išlaidas, kurių jos dėl nedidelių biudžetų negali sau leisti. Ši prezumpcija taip pat pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d., kadangi savivaldybės privalės įgyvendindamos Projekto 16 str. 4 d. didinti savo skolą ir kompensuoti, ne tik prioritetinės, bet apskritai visos savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Projekto 16 str. 4 d., taip pat. aiškiai nenustato, kokia esama ar būsima savivaldybės infrastruktūra turės būti laikoma prioritetinė. Šį neaiškumą būtina panaikinti. Alternatyviai, siekiant, kad savivaldybės turėtų laiko pakeisti teritorijų planavimo dokumentus, būtina Projekto 16 str.
pakeisti teritorijų planavimo dokumentus ir nustatyti prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą. Šis laikotarpis galėtų būti dveji metai nuo statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodikos ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principų (Projekto 5 str. 4 d.) bei savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos (Projekto 14 str. 4 d.) parengimo ir įsigaliojimo. Šie dokumentai yra pasirenkami, nes savivaldybės negalės pradėti planavimo dokumentų keitimo, nustatant prioritetines teritorijas, ir keisti savivaldybių plėtros strateginius planus, kol nebus parengti šie poįstatyminiai teisės aktai. Dviejų metų terminas yra pasirenkamas, kadangi teritorijų planavimo dokumentuose bus būtina nustatyti visuomenės bei gyventojų viešojo intereso svarbą, bei ją įtvirtinti per planavimo procedūras, o užtruks nemažą laiko tarpą. 1 Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 16 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „Kol teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės infrastruktūra laikoma ne prioritetine arba pakeisti Projekto 16 str. 4 d. ir ją išdėstyti taip: „Kol teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės esama infrastruktūra laikoma prioritetine.“ 2 Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 16 str.
išdėstyti taip: „.Kol Jeigu per dvejus metus nuo Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodikos ir Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principų bei Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos įsigaliojimo (skaičiuojant nuo vėliausiai priimto dokumento) teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės esama infrastruktūra laikoma prioritetine.“ Pritarti iš dalies Papildyti Projekto 16 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.“
dalis atitinkamai laikyti 5-7 dalimis. 17. Lietuvos savivaldybių asociacija 2019-09-10 Projekte žaliosios infrastruktūros plėtros reguliavimo pagrindai nėra atskleisti. Projekte iš esmės aprašoma tik socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtra. Projekto 2 str. 5 d. pažymi, kad savivaldybės infrastruktūra apima tiek socialinę, tiek inžinerinę infrastruktūrą, o 2 str. 9 d. nustatyta, kad prioritetinė savivaldybės infrastruktūra yra savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine infrastruktūra. Projekto 1 str. 1 d. pažymi, kad Projektas reglamentuoja savivaldybės infrastruktūros, t. y. tiek socialinės, tiek inžinierinės infrastruktūros plėtrą ir jos planavimą. įgyvendinimą, finansavimą bei nustato savivaldybės infrastruktūros plėtroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Projektas iš esmės adresuoja tik inžinerinę infrastruktūrą, nenustatydamas taisyklių taikomų žaliosios ir socialinės infrastruktūros vystymui. Projekte nėra numatyta kokiais atvejais ir kokie subjektai vystys žaliąją infrastruktūrą.
Be to, nėra aišku ar į Projekto 5 str. 4 d. numatytą parengti statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodiką ir statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principus, bus įtraukiami socialinės ir žaliosios infrastruktūros vystymo kaštai. Šią legislatyvinę omisiją būtina panaikinti. Be to, siūlomuose skyriuose apie žaliąją ir socialinę infrastruktūrą bei pačiame Projekte būtina nustatyti ir alternatyvius infrastruktūros plėtros mechanizmus (pvz.: viešosios ir privačios partnerystės projektus) ir jiems taikomas taisykles. Tokiu būdu būtų sukuriami lankstūs finansiniai mechanizmai ir butų laikomasi Europos vietos savivaldos chartijos 9 str. 4 d. numatytų principų. Siūlymas:
Projektą papildyti skyriumi apie žaliąją ir socialinę infrastruktūrą, nustatant kada ir kokie subjektai gali vystyti šias infrastruktūras bei įtvirtinant tokių infrastruktūrų vystymo kaštų kompensavimo mechanizmą. Pritarti Patikslintos įstatymo projekto nuostatos, susijusias su socialinės infrastruktūros plėtra (žr. 36 STT pastabą). 18. Lietuvos savivaldybių asociacija 2019-09-10 Projekte nėra aptariami klausimai ir iššūkiai, susiję su savivaldybių infrastruktūros plėtra Lietuvos kaimuose ir regionuose. Savivaldybės neturi pakankamai administracinių ir finansinių išteklių vystyti prioritetinę infrastruktūrą tiek miestuose, tiek kaimuose. Vyriausybės programos II skirsnio II skyriuje (64 p.) yra pažymėta, kad regionų netolygaus ekonominės gerovės persiskirstymo procesai kelia rimtą grėsmę tolygiai Lietuvos demografinei ir ekonominei raidai, o 99 p. įtvirtinta, kad gyvybingo kaimo, tvarių jo bendruomenių išsaugojimas yra svarbiausias bet kurios atsakingos šalies likimą lemiantis vyriausybės uždavinys. Projekte nėra įvertinami savivaldybių iššūkiai, su kuriais jos susiduria sprendžiant regionų ar kaimų infrastruktūros plėtros problemas.
Nesant papildomų finansinių ar administracinių mechanizmų projekte bei sukuriant naujas ekonomines išlaidas, mažesnėms, ypatingai rajonų, savivaldybėms gali tekti mažinant kaštus ir siekiant atitikti Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 1 d., prioritetinės plėtros teritorijas koncentruoti miestuose. Taip būtų apleidžiama infrastruktūrų plėtra regionuose ir kaimuose ir būtų paneigiami Vyriausybės programos tikslai. Be to Projekte nėra aptariamas žemės konsolidavimas, t. y. žemėtvarkos dalis, kai kompleksiškai pertvarkomos tam tikroje kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių žemės sklypų ribos, šiuos žemės sklypus sujungiant taip, kad būtų suformuotos racionaliai tvarkomos žemės ūkio valdos, pagerinta jų struktūra, sukurta reikiama kaimo infrastruktūra ir įgyvendinti kiti žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos apsaugos politikos tikslai ir uždaviniai. Norint sukurti efektyvią savivaldybės infrastruktūrą kaimo gyvenamuosiuose vietovėse būtina aptarti žemės konsolidavimo galimybes Projekto kontekste. Siūlymas:
Papildyti Projektą skyriumi, skirtu Lietuvos kaimų ir regionų infrastruktūros vystymui, kuriame būtų nustatyti administraciniai ir finansiniai mechanizmai skirti padėti efektyviai vystyti savivaldybių infrastruktūrą Lietuvos kaimuose ir regionuose. Nepritarti Įstatymo projekto nuostatos būtų taikomos visoms savivaldybių teritorijoms, neišskiriant kaimiškųjų teritorijų. Manytina, kad Lietuvos kaimų ir regionų infrastruktūros vystymo finansavimas turi būti nustatomas ne šiuo įstatymu, o valstybės ir savivaldybių biudžeto planavimą reglamentuojančiais teisės aktais. 19. UAB „Vilniaus vandenys“
10 Siūlome tikslinti Projekto 8 str. ir 10 str. nuostatas. Projekte numatyta, kad savivaldybės plėtros sutartis sudaroma iki statybą leidžiančio dokumentų išdavimo dienos (Projekto 8 str.
1 d.), sutartis įsigalioja sutartį paskelbus informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (Projekto 8 str. 5 d.), o savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka sumokama iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo (Projekto 10 str. 1p.), tačiau pagal LR statybos įstatymą ir lydinčiųjų teisės aktų nuostatas ne visais atvejais statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas net ir statant naują statinį, todėl tokie statytojai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas nebus privalomas pagal LR statybos įstatymą neturės pareigos pasirašyti infrastruktūros plėtros sutarties, nors statomam statiniui bus reikalinga inžinerinė savivaldybės infrastruktūra (pvz. vanduo ir nuotekos). Toks reglamentavimas nesuderintas ir su LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projekto siūlomomis 16 str.
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.“ Vadovaujantis siūlomomis nuostatomis gali susidaryti situacija, kai asmuo statydamas naują statinį, kuriam nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą negalės jungtis prie pastatytų centralizuotų vandens ir/ar nuotekų tinklų, nes statytojas neturės teisės tiesti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų (o atsižvelgiant į ES direktyvoje Dėl miestų nuotekų valymo aglomeracijoms numatytus reikalavimus toks asmuo neturės teisės įrengti vietinių nuotekų valymo įrenginių), todėl statytojas gali atsidurti dviprasmiškoje situacijoje. Pritarti Ekonomikos komitetas siūlo:
1Projekto 8 str. 1 ir 2 d. išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tarp
savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus, savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), ir savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) ir (ar) elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojų iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ar iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. 2.
2Kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 38¹ straipsnio reikalavimais turi būti sudaroma sutartis
dėl bendro infrastruktūrų įrengimo ir bendras infrastruktūrų įrengimas numatomas daugiašalėje savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje, atskira sutartis dėl bendro infrastruktūrų įrengimo nesudaroma.“
taip:
„3. 2 Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis
sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, kitą inžinerinį statinį, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis turi apimti savivaldybės infrastruktūros, reikalingos planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai:“;
3Projekto 10 str. 1 p. išdėstyti taip:
„1) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ar iki statybos
darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, sumoka savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, išskyrus įstatymo 15 straipsnio 2–4 3 dalyse nustatytus atvejus, kai ši įmoka nemokama arba nuo jos atleidžiama, arba, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimas sudarytoje savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje išdėstytas dalimis, kai infrastruktūros plėtros iniciatorius pateikia rašytinį prašymą savivaldybei dėl įmokos mokėjimo dalimis. Įmoka dalimis turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki statinių statybos užbaigimo (jei statinių statybos užbaigimo procedūros atliekamos atskiriems statiniams – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo);“. 20. UAB „Vilniaus vandenys“
2 Siūloma tikslinti Projekto 10 str.
2 p. nuostatas“: „Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius:[..]
2) iki statinių statybos užbaigimo naujo pastato pastatymo ir (ar) esamo rekonstravimo, esamo inžinerinio statinio rekonstravimo į pastatą (jei statinių statybos užbaigimo procedūros atliekamos atskiriems statiniams – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka pastato ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrengia ir neatlygintinai perduoda savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytą infrastruktūrą šioje sutartyje nurodytiems savivaldybės infrastruktūros valdytojams.“ Pakeitimas užtikrintų punkto aiškumą. Primintina, kad savivaldybės infrastruktūra, statybą reglamentuojančių teisės aktų kontekste didžiąja dalimi yra laikytina statiniais, todėl dabartinė formuluotė palieka neaiškumų iki kurių statinių statybos turi būti pastatyta infrastruktūra. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pavyzdžiui vandentiekio ir nuotekų tinklai yra statiniai ir atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl prieš perduodant juos infrastruktūros valdytojams tokiems naujai pastatytiems ir/ar rekonstruotiems statiniams turi būti gautas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija ir jie turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kad galėtų būti perduoti infrastruktūros valdytojams. Pritarti iš dalies Ekonomikos komitetas siūlo:
Patikslinti 10 str. 2 p. ir jį išdėstyti taip: „2) iki statinių, kuriems reikalinga infrastruktūros plėtra statybos užbaigimo (jei statinių statybos užbaigimo procedūros atliekamos atskiriems statiniams – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka pastato ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrengia ir neatlygintinai perduoda savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytą infrastruktūrą šioje sutartyje nurodytiems savivaldybės infrastruktūros valdytojams;“. 21.
22 Siūlome tikslinti Projekto 15 str. 2 d. 2 punkto nuostatas taip:
„2) geležinkelio infrastruktūros objektui
(objektams), geležinkelio stočių ir jų aptarnavimui skirtiems statiniams, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektui (objektams) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose, kai jų eksploatacijai nereikalinga savivaldybės infrastruktūra, išskyrus vietinės reikšmės kelius;“ Pažymėtina, kad minimi statiniai gali būti statomi ir suformuotuose žemės sklypuose. Palikus dabar suformuluotą nuostatą išeitų, kad jeigu nuostatoje minimi statiniai yra statomi suformuotuose žemės sklypuose, tai tokiu atveju turi būti mokama savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, nors minimi statiniai yra reikalingi viešajam paslaugų teikimui. Nepritarti Ekonomikos komitetas siūlo nepritarti, argumentuodamas:
„Pažymėtina, kad žemės sklypui (sklypams)
pagal Žemės įstatymą ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1-920 redakcija) nustatomi žemės sklypų naudojimo būdas
(būdai) ir jų turinys, tarp jų ir susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų (21 p.) ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų (22 p.).“
agentūra
1 Visų pirma norime atkreipti dėmesį, kad šiuo metu vyksta strateginio planavimo ir biudžeto planavimo pertvarka. Pertvarkos tikslas – integruoti strateginio, teritorinio ir biudžeto planavimo procesus į vieną sistemą, kuri bus reglamentuojama Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu (SVĮ) ir lydinčiaisiais teisės aktais. SVĮ projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė planuoja teikti Seimui šį rudenį.
SVĮ tikslas, kaip ir Projekto, yra taip pat užtikrinti darnią, koordinuotą ir efektyvią viešų paslaugų ir infrastruktūros plėtros planavimo, valdymo ir finansavimo sistemą. Kartu su SVĮ projektu Seimui bus teikiamas didelis kitų teisės aktų pakeitimų paketas, siekiant išvengti konfliktinių ar besidubliuojančių nuostatų dėl planavimo. Manome, kad Projektas turi derėti su SVĮ projektu ir nekartoti nuostatų, bei juolab neprieštarauti joms. Deja, bet Projektu bandoma gerinti planavimo procesus savivaldybėse ne per strateginio planavimo ir valdymo procesus ir jų reglamentavimą, o per teritorinio planavimo procesus ir jų reglamentavimą, kas neatitinka šiuo metu Vyriausybės rengiamų SVĮ ir kitų įstatymų pakeitimų projektų. Be to, SVĮ reglamentuos planavimo, įgyvendinimo ir finansavimo tvarką, kai viešosios savivaldybių infrastruktūros plėtrą finansuoja valstybė (dotacijos), todėl siūlome aiškiai nustatyti, kad Projekto nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai viešoji infrastruktūra finansuojama savivaldybės ir /ar privačiomis lėšomis. Taip pat norėtume pažymėti, kad darbų įsigijimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, todėl Projekto nuostatos neturi prieštarauti šio įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlome Projekto 1 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„Šis įstatymas reglamentuoja savivaldybės inžinerinės
infrastruktūros plėtrą ir jos planavimą, įgyvendinimą, finansavimą ir nustato savivaldybės infrastruktūros, finansuojamos savivaldybės biudžeto ir privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų, plėtroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja strateginį planavimą, biudžeto, viešųjų investicijų planavimą, viešųjų pirkimų vykdymo ir sandorių tarp viešojo ir privataus sektorių reglamentuojantys teisės aktai“.
Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ pastabai, kad įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas kuriant savivaldybės infrastruktūrą turi būti taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja viešųjų investicijų planavimą, viešųjų pirkimų vykdymą ir sandorių sudarymą tarp viešojo ir privataus sektorių reglamentuojantys teisės aktai, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį. Argumentai:
Siūlytina svarstomame įstatymo projekte aiškiai apibrėžti, kad:
Savivaldybės infrastruktūros plėtra įgyvendinama, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius ir (ar) valdytojas su savivaldybės infrastruktūros plėtros projektuotoju ir (ar) rangovu sudaro projektavimo ir (ar) statybos rangos sutartį infrastruktūros projektuotoją ir statytoją parenka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka arba, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) sudaro savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį su savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriumi ir savivaldybės infrastruktūros valdytoju (valdytojais) dėl inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros. Socialinės savivaldybės infrastruktūros plėtra įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka.“
agentūra
3 N Atsižvelgiant į tai, kad socialinės infrastruktūros, kaip ji yra apibrėžta Projekte, statybos darbų įsigijimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, o kompleksinių veiklų (statybos darbų, priežiūros ir pan.) įsigijimą – Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas, siūlome išbraukti Projekto 2 straipsnio 5 ir 8 dalį, paliekant tik Inžinerinės savivaldybės infrastruktūros sąvoką (atitinkamai Projekte tikslinti sąvokas). Taip pat siekiant išvengti skirtingo teisės aktų normų interpretavimo, siūlome Projekto 1 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Šis įstatymas netaikomas socialinės savivaldybių infrastruktūros,
už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą atsakinga savivaldybė, planavimui, įgyvendinimui ir finansavimui“.
Pritarti iš dalies Kadangi pasiūlyta patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį nustatant, kad socialinės savivaldybės infrastruktūros plėtra įgyvendinama vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo, Investicijų įstatymo arba Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties netikslinga išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 ir 8 dalyse apibrėžtų sąvokų. 24. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra 2019-10-105 1,3 Savivaldybių infrastruktūra planuojama vadovaujantis strateginio planavimo dokumentais – regionų plėtros planais, savivaldybių strateginiais planais. Būtent strateginio valdymo proceso formate savivaldybės turi vertinti infrastruktūros poreikius ir paklausą, viešųjų paslaugų paklausą, o taip pat finansines galimybes finansuoti tokią infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad strateginio planavimo procese yra nustatomi plėtros prioritetai t.y. prioritetinė infrastruktūra, o lėšos infrastruktūrai planuojamos ne teritorinės plėtros dokumentuose, o strateginio planavimo dokumentuose, kurie yra pagrindas savivaldybių biudžeto planavimui ir naudojimui. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti Projekto 5 straipsnio 1 ir 3 dalis. Pritarti iš dalies Argumentai:
Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad prioritetinėmis plėtros teritorijomis laikomos savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose išskirtos urbanizuotos teritorijos, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą. Įstatymo projekto 5 straipsnis reglamentuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijos planavimą.
Tuo tarpu įstatymo projekto 11 straipsnis reglamentuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimą, kuris remiantis Vietos savivaldos įstatymo 10⁴ straipsniu yra vykdomas atsižvelgiant į patvirtintus savivaldybės strateginio planavimo dokumentus. Atsižvelgiant į aptartus skirtumus, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 5 ir 11 straipsnius. Projekto 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Savivaldybės infrastruktūros plėtra planuojama plėtros teritorijos planuojamos savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.“
nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimas planuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10⁴ Nstraipsnio nuostatomis“. 2. atitinkamai įstatymo projekto 11 straipsnio 1-2 dalis laikyti 2-3 dalimis. 3. Suderinti įstatymo projekte esančias nuorodas. 25. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
3 8N 9N Sudarant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį labai svarbu aiškiai nustatyti infrastruktūros tinkamumo, kainų pokyčio, darbų vėlavimo ir kt. rizikų pasidalinimą tarp sutarties šalių, bei atvejus kada sutartis gali būti keičiama ar nutraukiama anksčiau laiko. Todėl siūlome papildyti Projekto 8 straipsnio 3 dalį naujais 8 ir 9 punktais ir juos išdėstyti taip: „8) rizikos, susijusios su sutartyje nustatytais šalių įsipareigojimais, įskaitant savivaldybės infrastruktūros tinkamumu, pasidalijimas tarp sutarties šalių;
9) sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos ir tvarka“. Pritarti iš dalies Argumentai: Pritariant VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ pasiūlymui, siūlytina įstatymo projektą papildyti ne naujais 8 straipsnio 3 dalies 8 ir 9 punktais, o patikslinti projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 3 dalį papildyti nauju 5 punktu.
Projekto 8 straipsnio 4 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) sutarties įsigaliojimo, keitimo ir nutraukimo sąlygos ir tvarka“. Žr. STT 27 pastabą. 1. Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) rizikos, susijusios su sutartyje nustatytais šalių įsipareigojimais, įskaitant savivaldybės infrastruktūros tinkamumu naudoti, pasidalijimas tarp sutarties šalių;“. 2. Atitinkamai įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalies 5-7 punktus laikyti 6-8 punktais. 26. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
2 Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta kompensavimo už savivaldybės infrastruktūrą tvarką – atsiskaitymas per 10 metų, įtakoja savivaldybės biudžeto finansinius rodiklius, kadangi visa infrastruktūros sukūrimo vertė turės būti apskaitoma savivaldybių balansuose, kaip skola, kas gali didinti biudžeto deficitą Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto nuostatos, reglamentuojančios savivaldybių įsipareigojimą kompensuoti savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už sukurtą viešąją infrastruktūrą yra laikytinas viešojo sektoriaus įsipareigojimu, o tokie įsipareigojimai gali būti priimami tik laikantis finansinę drausmę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pritariant Finansų ministerijos ir VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ pastebėjimams, siūlytina aiškiai įstatymo projekte nustatyti, kad prisiimant įsipareigojimus dėl viešosios infrastruktūros sukūrimo kaštų kompensavimo ilguoju laikotarpiu turi būti laikomasi finansinės drausmės taisyklių. Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4.
Tais atvejais, kai savivaldybė įsipareigoja kompensuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros kaštus savivaldybės privačiam infrastruktūros plėtros iniciatoriui (iniciatoriams) per šiame įstatyme ir savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytą terminą iš savivaldybės biudžeto lėšų, toks įsipareigojimas yra ilgalaikis viešojo sektoriaus finansinis įsipareigojimas. Priimant šį įsipareigojimą turi būti užtikrinami finansinę drausmę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.“
agentūra
3 Siūlome Projekto 13 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros projektavimo bei darbų kainos apskaičiuojamos iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o galimą kainų pokyčio riziką prisiima savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius. Pritarti Argumentai:
Specialiųjų tyrimų tarnyba nurodė, kad įstatymo projektas yra itin reikšmingas užkertant kelią antikorupciniu požiūriu ydingai šalies savivaldybių veiklai, kai pažeidžiant laisvos valios (savanoriškumo) principą už atitinkamų sprendimų priėmimą (teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimą, statybos leidimų išdavimą ir kt.) iš suinteresuotų asmenų, t. y. statybų vystytojų, yra netiesiogiai reikalaujama paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai. Visgi įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad programos lėšas, kuriomis finansuojama savivaldybės infrastruktūros plėtra, sudaro ne tik infrastruktūros plėtros įmokos, bet ir kitos teisėtai gautos lėšos. Pritariant Specialiųjų tyrimų tarnybos 22 pastaboje iškeltoms abejonėms, manytina, kad minėta nuostata sudarys galimybes (neeliminuos dabartinės ydingos praktikos) iš suinteresuotų asmenų „prašyti“ dvigubo prisėdėjimo prie savivaldybės infrastruktūros kūrimo. Siekiant išvengti šios situacijos, siūlytina nustatyti, kad programos lėšas sudaro tik plėtros įmokos. Žr. TD 23 p.
TD 23 p. Projekto 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Programos lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos lėšos. Prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto sąskaitose. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybės biudžete.“
28VšĮ „Investuok Lietuvoje“,
21 Argumentai: Pasiūlymas dėl 15 straipsnio 1 dalies punktas aktualus dėl laisvųjų ekonominių zonų (toliau – LEZ) ir pramonės parkų (toliau – PP) teritorijų, kadangi jų vystymas yra skatinamas ir jose sudarytos palankiausios sąlygoms investicijoms pritraukti. LEZ ir PP laikomi valstybei svarbiais projektais, tačiau patys investuotojai ir jų statiniai neturi valstybei svarbių projektų statuso, todėl jie negalėtų pasinaudoti 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte valstybei svarbių projektų statiniams nustatyta išimtimi. Šiuo metu LEZ investuotojai, kai atitinka nustatytas sąlygas, yra atleisti nuo dalies mokesčių mokėjimo (pvz., nuo pelno mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčių). Todėl savivaldybės infrastruktūros įmoka šiose teritorijose reikštų naują mokestį, kuris tarptautiniame kontekste pablogintų Lietuvos galimybes konkuruoti dėl investicijų pritraukimo. Kiekvienai Lietuvoje įsteigtai laisvajai ekonominei zonai yra priimtas atskiras įstatymas, kuriame nustatyta, kad jos ribos nustatomos Vyriausybės. Investicijų įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalies
turi būti nustatytos Vyriausybės. Taigi bus aiškiai apibrėžtos LEZ ir PP (įsteigtų laikantis Investicijų įstatymo 9¹straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimo) teritorijos, kuriose galios absoliutus atleidimas nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo.
Pasiūlymas: Siūlome 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) valstybei svarbaus projekto statiniui (statiniams)
ar statiniui (statiniams) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribos nustatytos Vyriausybės;“ Pritarti Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pasiūlymui, savivaldybės turės kompensuoti savivaldybės infrastruktūros iniciatoriaus patirtas išlaidas LEZ ir PP teritorijose, jeigu tokios teritorijos bus pripažintos prioritetinėmis savivaldybės tarybos sprendimu, o už tokias teritorijas ir jose esančius statinius nebus mokamos infrastruktūros plėtros įmokos. Projekto 15 str. 2 d. 1 p. išdėstyti taip:
1) valstybei svarbaus projekto statiniui (statiniams) ar statiniui (statiniams) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribos nustatytos Vyriausybės;"
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2019-10-10 Finansų ministerija, siekdama įvertinti CPVA rašte pateiktą nuomonę, 2019 m. rugpjūčio 20 d. suorganizavo Finansų ministerijos, Aplinkos ministerijos ir CPVA atstovų susitikimą (toliau – Institucijų atstovų susitikimas), kurio metu institucijos išsakė savo nuomonę ir aptarė siūlytinus SIPĮ projekto patikslinimus:
Dėl socialinės infrastruktūros sukūrimo (įrengimo) Institucijų atstovų apibendrinta nuomone, SIPĮ projekto ir Įstatymų projektų nuostatos, reglamentuojančios socialinės infrastruktūros sukūrimą (įrengimą), galėtų būti geriau suderintos su galiojančiais teisės aktais – Investicijų įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ir (ar) Koncesijų įstatymu, nes: 1.
Socialinė infrastruktūra nesusijusi su privačių nekilnojamojo turto investuotojų poreikiais, todėl neturėtų būti vystoma sudarant infrastruktūros plėtros sutartis, inicijuojamas privačių plėtros iniciatorių. 2. Investicijų įstatymas numato galimybę vystyti socialinę infrastruktūrą privataus juridinio asmens iniciatyva, tačiau nesuteikia teisės statyti objektus. Jei savivaldybė pritartų privataus juridinio asmens iniciatyvai kurti savivaldybės poreikiams reikalingą infrastruktūrą, tokios infrastruktūros statytojas turėtų būti atrenkamas skaidriai, t. y. vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo arba Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka. 3. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 punktu, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimui arba nuomai taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka[⁷], o planuojamas turtas turi būti įsigyjamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų įstatymas reglamentuoja tik prekių įsigijimą išsimokėtinai, tačiau nenumato nesamo nekilnojamojo daikto ar paslaugų pirkimo išsimokėtinai.
Finansų ministerija, įvertinusi Institucijų atstovų susitikimo metu išsakytas nuomones ir pastebėjimus, įžvelgia galimą riziką, kad pagal parengtą SIPĮ projektą galėtų susidaryti ydinga praktika savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui savarankiškai spręsti dėl konkrečių teisės aktų taikymo. Siekiant išvengti minėtos rizikos, Institucijų atstovų susitikimo metu sutarta, kad Aplinkos ministerija pateiks konkrečius pasiūlymus dėl socialinės infrastruktūros sukūrimo reglamentavimo SIPĮ projekte. Papildomai informuojame, kad pagal SIPĮ projekto nuostatas savivaldybės už infrastuktūros sukūrimą turėtų kompensuoti vieną kartą arba dalimis (per 10 arba 5 metus) kasmet ir toks kompensavimas vertintinas kaip savivaldybės skolinis įsipareigojimas, o sutartys, kuriose numatytas ilgalaikio turto (ypač kai jis perduodamas savivaldybei), už kurį atsiskaitoma per ilgą laikotarpį, sukūrimas ar gerinimas, galimai didintų savivaldybės skolą bei išlaidas kapitalo investicijų dydžiu tuo metu, kai būtų atliekamos šios investicijos. Taip pat tokios išlaidos turi būti parodytos Finansų ministerijai teikiamoje ataskaitoje (forma Nr. 3-sav), kurioje atvaizduojami visi savivaldybės prisiimti skoliniai įsipareigojimai. Siekdamos laikytis patikimo finansų valdymo principo, savivaldybės turėtų atsakingai vertinti infrastruktūros įsigijimo išsimokėtinai pasekmes, nes pagal sutartis su iniciatoriumi pradėjus mokėti kompensacijas visa įsipareigojimų suma turės įtakos savivaldybės ir valdžios sektoriaus skolai. Todėl tokį skolinių įsipareigojimų didėjimą siūlytina įvertinti atliekant SIPĮ projekto poveikio vertinimą.
Poveikio vertinimas užtikrintų savivaldybių finansų valdymo atitiktį Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytoms savivaldybių biudžetams taikomoms fiskalinės drausmės taisyklėms. Taip pat savivaldybės turi laikytis skolos, garantijų bei skolinimosi limitų, nustatomų kasmet Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Vietos valdžios (savivaldybių) rodikliai tiesiogiai veikia viso valdžios sektoriaus finansų rodiklius. Pastarųjų atitiktis nacionalinėms ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklėms nuolat tikrinama Valstybės kontrolės ir Europos Komisijos. Papildomai informuojame, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui savivaldybė kompensuoja visas jo patirtas išlaidas, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika (projektavimo darbams) bei Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais (statybos darbams). Praktikoje realios infrastruktūros projektavimo ir statybos išlaidos ir skaičiuojamosios išlaidos visada skiriasi dėl įvairių rizikos veiksnių.
Pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymas reikalauja, kad apskaičiuojant sutarties vertę būtų vadovaujamasi gyvavimo ciklo sąnaudų metodika – sąnaudos turi apimti prekių, darbų ar paslaugų gyvavimo laikotarpiu patiriamas visas išlaidas ar jų dalį (pvz.: su įsigijimu susijusias išlaidas, naudojimo išlaidas, energijos ar kitų išteklių suvartojimo išlaidas, eksploatavimo išlaidas, gyvavimo ciklo pabaigos išlaidas, išlaidas, susijusias su gyvavimo laikotarpiu sukeliamais išoriniais aplinkos veiksniais), todėl siūlytina apsvarstyti galimybę SIPĮ projekte nustatyti, kad sprendimą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo savivaldybė priima tik po to, kai yra apskaičiuota preliminari infrastruktūros sukūrimo kaina (taip, kaip siūloma SIPĮ projekte – vadovaujantis Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika ir Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais), infrastruktūros išlaikymo kaina, įvertinta savivaldybės galimybė finansuoti infrastruktūros sukūrimą, galimybė išlaikyti sukurtą infrastruktūrą, įskaitant potencialias pajamas iš infrastruktūros naudotojų. Tik įvertinusi gyvavimo ciklo sąnaudas savivaldybė galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl būtinos infrastruktūros sukūrimo. Tuo atveju, jei sukuriama savivaldybės infrastruktūra, kuri naudojama paslaugai teikti ir už kurią moka vartotojai, o tokios paslaugos kainas reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, naujos infrastruktūros apimtis ir sukūrimo kainą siūlytina vertinti vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos teisės aktais.
Atsižvelgdami į įvykusių diskusijų dėl geresnio SIPĮ projekto suderinamumo su kitais įstatymais rezultatus, manome kad būtų tikslinga svarstyti galimybę parengtą SIPĮ projektą suderinti su Viešųjų pirkimų įstatymu, Koncesijų įstatymu, Investicijų įstatymu arba atsisakyti socialinės savivaldybės infrastruktūros sukūrimo reglamentavimo SIPĮ projekte. Pritarti Argumentai:
Siūlytina svarstomame įstatymo projekte aiškiai apibrėžti, kad:
Investicijų įstatymo arba Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka;
Savivaldybės infrastruktūros plėtra įgyvendinama, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius ir (ar) valdytojas su savivaldybės infrastruktūros plėtros projektuotoju ir (ar) rangovu sudaro projektavimo ir (ar) statybos rangos sutartį infrastruktūros projektuotoją ir statytoją parenka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka arba, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) sudaro savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį su savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriumi ir savivaldybės infrastruktūros valdytoju (valdytojais) dėl inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros. Socialinės savivaldybės infrastruktūros plėtra įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka.“
Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Natalija
1 1-oje dalyje turėtų būti ne tik pastatai ar statiniai, perstatomi į pastatus, bet ir patys inžineriniai statiniai – jų statybos ar rekonstravimo atveju, kai statiniuose vykdoma ar numatoma vykdyti veikla susieta su resursų (vandens, elektros ir pan.) naudojimu. Pav.: statytojas stato stoginę, užbaigia jos statybą ir įrengia įrangą atviroms ar pusiau atviroms automobilių plovykloms – Kaune tai labai populiaru. Šis statinys prijungiamas prie įvairiausių inžinerinių tinklų. Todėl manyčiau, kad tokio pobūdžio inžineriniams statiniams turėtų būti taikomi 15 straipsnio
Ekonomikos komitetas siūlo pritarti: Pakeisti 15 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, ir (ar) rekonstruojamo pastato, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2, ir 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus.“ Žr. TD 25 p. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas
12 Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12 13. Kitos šiame įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos yra pateiktos
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.“
26 Išbraukti 4 str. 2 d. 6 p., numatant, kad savivaldybės taryba netvirtintų kriterijų pagal kuriuos nustatomi atvejai, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama: „6) tvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatomi atvejai, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama.“ Pritarti Žr. TD 9 pastabą ir STT 33 pastabą. 3. Ekonomikos komitetas
4 Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Suplanuotai prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai projektuoti, statyti ir (ar) įrengti reikalingas preliminarus lėšų poreikis nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika patvirtintomis Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijomis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais.“ Pritarti Šių rekomendacijų projektas šiuo metu rengiamas ir derinamas AM. 4. Ekonomikos komitetas
2 Atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-09-17 pasiūlymą, pakeisti 8 str. 2 d. pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„3. 2 Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis
sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, kitą inžinerinį statinį, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra.“
3 Pakeisti 8 str. 3 d. pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip:
„3 4. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus parengtose Savivaldybės
savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties standartinėse sąlygose turi būti nurodyta:“
4 Pakeisti 8 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip: „5. 4 Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje šalių sutarimu gali būti kitų šio straipsnio 3 dalyje nenurodytų, bet jų esmei neprieštaraujančių sąlygų.“
5 Pakeisti 8 str. 6 d. ir ją išdėstyti taip: „6. 5.
plėtros sutartis įsigalioja ją pasirašius sutarties šalims ir savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui pasirašytą šios sutarties tekstą be šioje dalyje nurodytų asmens duomenų, paskelbus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Draudžiama skelbti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus, statytojo (vystytojo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų vardą ir pavardę, asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą ir kitus duomenis, iš kurių gali būti nustatyta jų asmens tapatybė. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako administracijos direktorius ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius, teikiantis skelbti sutarties tekstą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.“
6 Pakeisti 8 str. 8 d. ir ją išdėstyti taip:
„8. 6. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties šalių rašytiniu susitarimu sutartis gali būti keičiama,
gali būti pratęsiamas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytas jos galiojimo terminas (iki kompensacijų už savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) lėšomis suprojektuotą ir pastatytą ar įrengtą savivaldybės infrastruktūrą išmokėjimo dienos) ar ji nutraukiama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka.“ Pritarti Žr. ir į STT 27 p. 9. Ekonomikos komitetas 2019-10-098 7N Papildyti 8 str. nauja 7 d. ir ją išdėstyti taip: „7. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis galioja iki įvykdomi šalių sutartiniai įsipareigojimai.“
2019-10-098 9N Papildyti 8 str. nauja 9 d. ir ją išdėstyti taip: „9.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis keičiama, kai Statybos įstatymo nustatyta tvarka pasikeičia savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) (statytojas).“
2019-10-098 10N Papildyti 8 str. nauja 10 d. ir ją išdėstyti taip:
„10. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nutraukiama savivaldybės infrastruktūros
plėtros organizatoriaus sprendimu, kai:
1) neišduodamas statybą leidžiantis dokumentas ir savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) (statytojas) pateikia prašymą savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties nutraukimo;
2) panaikinamas statybą leidžiančio dokumento galiojimas;
3) statybos darbai nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos nepradedami per 3 metus.“
2019-10-098 11N Papildyti 8 str. nauja 11 d. ir ją išdėstyti taip:
„11. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius ne ilgiau kaip per 10
darbo dienų nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) (statytojo) prašymo gavimo dienos, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo dienos ar šio straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodyto 3 metų termino pabaigos, priima sprendimą dėl infrastruktūros plėtros sutarties nutraukimo ir apie jį per 3 darbo dienas raštu informuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties šalis ir šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka paskelbia Lietuvos
sistemoje „Infostatyba“. Pritarti
2019-10-098 12N Papildyti 8 str. nauja 12 d. ir ją išdėstyti taip: „12.
Sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, apie sutarties nutraukimą įspėdama iš anksto kitą šalį prieš 30 kalendorinių dienų.“
straipsnio 7 dalį pernumeruoti į 13 dalį. Pritarti
3 Pakeisti 13 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybės infrastruktūros projektavimo išlaidos apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijomis. Savivaldybės infrastruktūros statybos ir (ar) įrengimo išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais.“ Pritarti iš dalies Projekto 13 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Savivaldybės infrastruktūros projektavimo išlaidos apskaičiuojamas apskaičiuojamos iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijomis. Savivaldybės infrastruktūros statybos ir (ar) įrengimo išlaidos apskaičiuojamos iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais. Savivaldybės infrastruktūros plėtros kainų pokyčio riziką prisiima savivaldybės infrastuktūros iniciatorius.“
2 Atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019-09-17 pasiūlymą, pakeisti 14 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dalis, skirta savivaldybės infrastruktūros projektavimui, statybai ir (ar) įrengimui finansuoti, apskaičiuojama statinio ar statinio rekonstravimo į pastatą projekte nurodytą pastato (pastatų) bendrąjį plotą ir (ar) inžineriniu statiniu, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, užstatytą plotą, padauginant iš savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifo. Pastato rekonstravimo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dalis apskaičiuojama, rekonstruojamo pastato padidėjusią bendrojo ploto dalį padauginant iš savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto įmokos tarifo.“
1 Pakeisti 16 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d., išskyrus šio
straipsnio 2 ir 5 dalį ir 3 straipsnį.“ Pritarti iš dalies Pakeisti 16 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2021 m. sausio 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 ir 5 dalį ir 3 straipsnį.“
1Papildyti 16 str. nauja 4 d. ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. “
komitetas,
9 Argumentai: Visų pirma, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje jau yra apibrėžtos prioritetinės plėtros teritorijos ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos nėra savaime priskiriamos prioritetinės plėtros teritorijoms. Antra, šio įstatymo projekto tikslas yra pritraukti investicijas į savivaldybių infrastruktūrą, o ne plėtoti pramonines zonas. Trečia, siūlomas naujas mechanizmas, todėl iš pradžių tikslinga jį išbandyti mažesnės apimties teritorijose. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“ Pritarti iš dalies Žr. TD 5 p. ir LSA 3 p. Projekto 2 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. 10. Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“
komitetas,
5 Argumentai: Siekiant sudaryti sąlygas skaidriam ir objektyviam kompensuotinų išlaidų planavimui ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl mažos vertės viešojo pirkimo, tikslinga nustatyti, kad savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pateiktų savo išvadą, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje planuojama kompensuoti 145 000 Eur ir daugiau infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų. Atitinkamai pernumeruoti kitas 8 straipsnio dalis. Pasiūlymas:
Papildyti 8 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Jei savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatyta
kompensuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų už
išvada. Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba išvadą pateikia per 20 darbo dienų nuo kreipimosi į Kontrolės ir audito tarnybą dienos.“ Nepritarti Žr. STT 28 p. (SIPĮ 5 str.
STT 28 p. (SIPĮ 5 str. 3 d.) dėl galimybės prisiimti finansinius įsipareigojimus; CPVA 26 pastaba -11 str. 4 d. dėl finansinės drausmės. 20. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
4 Argumentai: Siekiant sudaryti sąlygas skaidriam infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų finansavimui, tikslinga nustatyti, kad savivaldybė kompensuoja tik sutartyje numatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas. Taip pat siekiant nevaržyti savivaldos savarankiškumo teisės, siūloma sudaryti sąlygas savivaldybėms pačioms spręsti dėl kompensavimo šaltinių. Pasiūlymas:
Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kompensacijos už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus vystymo etapus, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyse nustatytas kompensavimo sąlygas, savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams) terminą, mokamos iš savivaldybės biudžeto ir (ar) Programos prioritetinės infrastruktūros įmokų. Programos prioritetinės infrastruktūros įmokos naudojamos, kai kompensacijoms mokėti kitų savivaldybės biudžeto lėšų nepakanka. Savivaldybė privalo kompensuoti visas sutartyje numatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų kompensavimui už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą gali būti naudojama ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybės biudžeto ir ne daugiau kaip 20 procentų Programos įmokų už prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą.
Kompensacijos už neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą mokamos iš savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų, kurias į Programą moka statytojai (vystytojai), prisijungiantys prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros. Kompensacijos už neprioritetinės infrastruktūros plėtrą nemokamos, kai prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros nauji statytojai (vystytojai) neprisijungia.“ Pritarti Projekto 13 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Kompensacijos už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus vystymo etapus, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyse nustatytas kompensavimo sąlygas, savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams) terminą, mokamos iš savivaldybės biudžeto ir (ar), kituose įstatymuose nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros valdytojo biudžeto, ir (ar) Programos prioritetinės infrastruktūros įmokų. Programos prioritetinės infrastruktūros įmokos naudojamos, kai kompensacijoms mokėti kitų savivaldybės ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų nepakanka. Savivaldybė ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas privalo kompensuoti visas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas vykdant įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą.
Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų kompensavimui už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą gali būti naudojama ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybės biudžeto ir ne daugiau kaip 20 procentų Programos įmokų už prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą. Kompensacijos už neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą mokamos iš savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų kurias į Programą moka statytojai (vystytojai), prisijungiantys prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros. Kompensacijos už neprioritetinės infrastruktūros plėtrą nemokamos, kai prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros nauji statytojai (vystytojai) neprisijungia.“21 Seimo Audito komitetas,
9 Argumentai: Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas savivaldybių infrastruktūros plėtrai, infrastruktūrą skirstant į prioritetinę ir neprioritetinę. Iš įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateikto prioritetinės savivaldybės infrastruktūros apibrėžimo suprantama, kad pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos automatiškai bus priskirtos prioritetinėms savivaldybės infrastruktūros teritorijoms, nors pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies apibrėžimą minėtos teritorijos savaime nėra priskiriamos prioritetinės plėtros teritorijoms.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nustatomi skirtingi prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros kompensavimo mechanizmai, todėl pačios savivaldybės turėtų priimti sprendimus dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros prioritetų, taip pat pritariant Teisės departamento 6 pastabai bei atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos argumentus bei 7 pasiūlymą, siūlytina pakeisti prioritetinės savivaldybės infrastruktūros apibrėžimą. Taip pat atsižvelgiant į 5 Teisės departamento pastabą, siūlytina patikslinti, kad kriterijus, kuriais remiantis savivaldybės infrastruktūra būtų pripažįstama prioritetine tvirtina, savivaldybės taryba. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos
sprendimu pagal savivaldybės tarybos patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms ir kitoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra.“ Pritarti Žr. TD 5 p. ir LSA 3 p. 22. Seimo Audito komitetas,
26 Argumentai: Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatoma savivaldybės tarybos teisė tvirtinti kriterijus, pagal kuriuos savivaldybės taryba nustatytų atvejus, kuomet būtų galima subjektus savivaldybės biudžeto sąskaita atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros mokesčio (15 straipsnio 4 dalis).
Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 punkte numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus teisė savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką mokėti dalimis. Siekiant užtikrinti, kad visi įstatymo projekte numatyti klausimai, susiję su savivaldybių infrastruktūros plėtros mokesčio mokėjimu, būtų tinkamai reglamentuoti įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, pritariant Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymui projekte nustatyti reikalavimą savivaldybėms reglamentuoti tvarkas (ne tik suteikti teisę tvirtinti kriterijus), kuriomis vadovaudamosi savivaldybės priimtų atitinkamus sprendimus, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitą Nr. VA-2017-P-20-6-16 „Valstybės institucijų ir įstaigų veiksmai pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas“, kurioje nurodyta, kad geraisiais praktikos pavyzdžiais laikytini atvejai, kuomet siekdamos didesnio lengvatų taikymo efektyvumo, savivaldybės turi patvirtintas lengvatų taikymo tvarkas, siūlytina nustatyti savivaldybės tarybos pareigą tvirtinti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų mokėjimo ir atleidimo nuo jos tvarką. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nustato savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos tvarką, tvirtina kurioje patvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatomi atvejai, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis.“ Pritarti 23.
Seimo Audito komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 11 pastabą, kad savivaldybių infrastruktūra turi būti planuojama vadovaujantis strateginio planavimo dokumentais – regionų plėtros planais, savivaldybių strateginiais planais, pastebėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad prioritetinėmis plėtros teritorijomis laikomos savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose išskirtos urbanizuotos teritorijos, kuriose savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 5 straipsnis reglamentuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijos planavimą, siūlytina patikslinti minėtą nuostatą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės infrastruktūros plėtra planuojama plėtros teritorijos
planuojamos savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentais.“
24Seimo Audito komitetas,
3 Argumentai: 1.
Pritariant 30 Finansų ministerijos pastabai, kurioje nurodyta, kad sprendimą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo savivaldybė turėtų/galėtų priimti ne tik tada, kai yra apskaičiuota preliminari infrastruktūros sukūrimo kaina, bet tada, kai yra žinoma savivaldybės galimybė finansuoti infrastruktūros sukūrimą, galimybė išlaikyti sukurtą infrastruktūrą, įskaitant duomenis apie potencialias pajamas iš infrastruktūros naudotojų, siūlytina nustatyti, kad planuojant savivaldybės infrastruktūros teritorijų plėtrą turi būti atsižvelgiama ne tik į preliminarų lėšų poreikį, reikalingą infrastruktūros projektavimui, statymui ir (ar) įrengimui, bet ir į numatomas gauti lėšas už naudojimąsi savivaldybės infrastruktūra (jeigu tokios planuojamos) bei planuojamus infrastruktūros išlaikymo (naudojimo) kaštus. Šiuo aspektu siūloma patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį. 2. Taip pat siekiant užtikrinti, kad savivaldybės taryba prieš tvirtindama teritorijų planavimo dokumentus, kuriais planuojama savivaldybės infrastruktūra, turėtų objektyvius duomenis apie savivaldybės finansines galimybes prisiimti įsipareigojimus kompensuoti prioritetinės infrastruktūros plėtrą, siūlytina įstatymo projekte numatyti, kad prieš minėtų sprendimų priėmimą savivaldybės tarybai yra pateikiama savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvada dėl galimybės savivaldybei prisiimti finansinius įsipareigojimus dėl prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros. Pritarus pasiūlymui bus užtikrinta savivaldybės tarybos galimybė priimti objektyvių duomenų visuma paremtus sprendimus ir neplanuoti infrastruktūros plėtros tam neturint finansinių galimybių. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Teikiant savivaldybės tarybai tvirtinti savivaldybės ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, kuriais planuojama savivaldybės infrastruktūra, kartu pateikiamas ir šiuose dokumentuose suplanuotai prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai projektuoti, statyti ir (ar) įrengti ir naudoti reikalingas preliminarus lėšų poreikis, atsižvelgus į numatomas gauti lėšas už naudojimąsi savivaldybės infrastruktūra ir savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvada dėl galimybės savivaldybei prisiimti finansinius įsipareigojimus dėl prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros.“
25Seimo Audito komitetas,
2 Argumentai: Audito komitetas dar 2017 m. pradžioje svarstydamas parlamentinės kontrolės klausimą dėl viešo ir privataus sektorių partnerystę reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo poreikio nustatė ir Vyriausybę informavo apie teisės aktų spragas, sudarančias galimybes subjektams patiems priimti sprendimus dėl teisinio reglamentavimo taikymo investuojant į viešąją infrastruktūrą. Siekiant užkirsti kelią aukščiau aptartai situacijai, atsižvelgiant į VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ pasiūlymą, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansų ministerijos bei Viešųjų pirkimų tarnybos nuomones, siūlytina svarstomame įstatymo projekte aiškiai apibrėžti, kad:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės infrastruktūros plėtra įgyvendinama, kai savivaldybės
infrastruktūros plėtros organizatorius ir (ar) valdytojas su savivaldybės infrastruktūros plėtros projektuotoju ir (ar) rangovu sudaro projektavimo ir (ar) statybos rangos sutartį infrastruktūros projektuotoją ir statytoją parenka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka arba, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) sudaro savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį su savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriumi ir savivaldybės infrastruktūros valdytoju (valdytojais) dėl inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros. Socialinės savivaldybės infrastruktūros plėtra įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti 26.
Seimo Audito komitetas,
31 Argumentai: Pritariant VšĮ
„Centrinė projektų valdymo agentūra“ pozicijai, kad sudarant savivaldybės
infrastruktūros plėtros sutartį itin svarbu aiškiai nustatyti atvejus kada sutartis gali būti keičiama ar nutraukiama anksčiau laiko, siūlytina standartinėse savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sąlygose aptarti ir sutarties keitimo tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) sutarties įsigaliojimo, keitimo ir nutraukimo sąlygos ir tvarka“. Pritarti
27Seimo Audito komitetas,
35 N Argumentai: Pritariant 17 VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ pasiūlymui, kad sudarant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį itin svarbu aiškiai nustatyti infrastruktūros tinkamumo, kainų pokyčio, darbų vėlavimo ir kt. rizikų pasidalinimą tarp sutarties šalių, siūlytina standartinėse savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sąlygose aptarti rizikos, susijusios su sutartyje nustatytais šalių įsipareigojimais, įskaitant savivaldybės infrastruktūros tinkamumu, pasidalijimą tarp sutarties šalių. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
„5) rizikos, susijusios su sutartyje nustatytais šalių įsipareigojimais,
įskaitant savivaldybės infrastruktūros tinkamumu naudoti, pasidalijimas tarp sutarties šalių;“. 2. Atitinkamai įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies 5-7 punktus laikyti 6-8 punktais. Pritarti 28.
28Seimo Audito komitetas,
1 N Argumentai: Atsižvelgiant į
savivaldybės infrastruktūros finansavimą turi būti remiamasi strateginio planavimo dokumentais, kurie yra pagrindas savivaldybių biudžeto planavimui, siūlytina papildyti įstatymo projekto 11 straipsnį nauja 1 dalimi, numatančia, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimas yra planuojamas remiantis Vietos savivaldos įstatymo 10⁴ straipsniu, t. y. atsižvelgiant į patvirtintus savivaldybės strateginio planavimo dokumentus. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 11 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimas planuojamas vadovaujantis Lietuvos
Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10⁴straipsnio nuostatomis“. 2. atitinkamai įstatymo projekto 11 straipsnio 1-2 dalis laikyti 2-3 dalimis. 3. Suderinti įstatymo projekte esančias nuorodas. Pritarti
29Seimo Audito komitetas,
| 2 | 1 | N | 2 | N |
| 3 | N | |||
| 4 | N | Argumentai: |
tarnybos pastabą, siūlytina įstatymo projekto 11 straipsnyje aiškiai nurodyti iš kokių šaltinių gali būti finansuojama prioritetinė savivaldybės infrastruktūros plėtra;
projekte numatoma, kad tiek prioritetinės, tiek neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimo šaltiniu gali būti privačios savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšos. Tačiau įstatymo projekte reglamentuojamas tokių lėšų kompensavimo mechanizmas, todėl gali būti keliamas klausimas ar tokios lėšos laikytinos papildomu plėtros finansavimo šaltiniu. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą bei praktinį nuostatos taikymą, siūlytina patikslinti įstatymo projekto nuostatas (11 straipsnio 2 dalies 3 punktą), nustatant, kad plėtros finansavimo šaltiniais yra laikomos iniciatoriaus lėšos, kurios vėliau yra kompensuojamos įstatyme aptarta tvarka.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.Prioritetinė Prioritetinės savivaldybės infrastruktūra infrastruktūros plėtra finansuojama iš: Programos dalies, kurią sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų ir kitų savivaldybės biudžeto lėšų, privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų ir kituose įstatymuose nustatytų lėšų. 1) Programos dalies, kurią sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų;
2) kitų savivaldybės biudžeto ir (ar) kituose įstatymuose nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų;
3) privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), įgyvendinančių prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, lėšų, kompensuojamų šio įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka;
4) kituose įstatymuose nustatytų programų lėšų.“
30Seimo Audito komitetas,
tarnybos pastabą, siūlytina įstatymo projekto 11 straipsnyje aiškiai nurodyti iš kokių šaltinių gali būti finansuojama neprioritetinė savivaldybės infrastruktūros plėtra;
projekte numatoma, kad tiek prioritetinės, tiek neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimo šaltiniu gali būti privačios savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšos. Tačiau įstatymo projekte reglamentuojamas tokių lėšų kompensavimo mechanizmas, todėl gali būti keliamas klausimas ar tokios lėšos laikytinos papildomu infrastruktūros plėtros finansavimo šaltiniu.
Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, bei praktinį nuostatos taikymą, siūlytina patikslinti įstatymo projekto nuostatas (11 straipsnio 3 dalies 1 punktą), nustatant, kad plėtros finansavimo šaltiniais yra laikomos iniciatoriaus lėšos, kurios vėliau yra kompensuojamos įstatyme aptarta tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „23. Neprioritetinė Neprioritetinės savivaldybės infrastruktūra infrastruktūros plėtra finansuojama iš: privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus lėšų, Programos dalies, kurią sudaro neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, lėšų ir kituose įstatymuose nustatytų lėšų. 1) privačių savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), įgyvendinančių neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, lėšų, kompensuojamų šio įstatymo 13 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka;
2) kitų savivaldybės biudžeto ir (ar) kituose įstatymuose nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų;
3) kituose įstatymuose nustatytų programų lėšų.“ Pritarti 31.
Seimo Audito komitetas,
4 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto nuostatos, reglamentuojančios savivaldybių įsipareigojimą kompensuoti savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už sukurtą viešąją infrastruktūrą yra laikytinas viešojo sektoriaus įsipareigojimu, o tokie įsipareigojimai gali būti priimami tik laikantis finansinę drausmę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pritariant Finansų ministerijos ir VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ pastebėjimams, siūlytina aiškiai įstatymo projekte nustatyti, kad prisiimant įsipareigojimus dėl viešosios infrastruktūros sukūrimo kaštų kompensavimo ilguoju laikotarpiu turi būti laikomasi finansinės drausmės taisyklių. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Tais atvejais, kai savivaldybė įsipareigoja kompensuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros kaštus savivaldybės privačiam infrastruktūros plėtros iniciatoriui (iniciatoriams) per šiame įstatyme ir savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytą terminą iš savivaldybės biudžeto lėšų, toks įsipareigojimas yra ilgalaikis viešojo sektoriaus finansinis įsipareigojimas. Priimant šį įsipareigojimą turi būti užtikrinami finansinę drausmę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.“ Pritarti 32.
Seimo Audito komitetas,
2 Argumentai: Specialiųjų tyrimų tarnyba nurodė, kad įstatymo projektas yra itin reikšmingas užkertant kelią antikorupciniu požiūriu ydingai šalies savivaldybių veiklai, kai pažeidžiant laisvos valios (savanoriškumo) principą už atitinkamų sprendimų priėmimą (teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimą, statybos leidimų išdavimą ir kt.) iš suinteresuotų asmenų, t. y. statybų vystytojų, yra netiesiogiai reikalaujama paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai. Visgi įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad programos lėšas, kuriomis finansuojama savivaldybės infrastruktūros plėtra, sudaro ne tik infrastruktūros plėtros įmokos, bet ir kitos teisėtai gautos lėšos. Pritariant Specialiųjų tyrimų tarnybos 22 pastaboje iškeltoms abejonėms, manytina, kad minėta nuostata sudarys galimybes (neeliminuos dabartinės ydingos praktikos) iš suinteresuotų asmenų „prašyti“ dvigubo prisėdėjimo prie savivaldybės infrastruktūros kūrimo. Siekiant išvengti šios situacijos, siūlytina nustatyti, kad programos lėšas sudaro tik plėtros įmokos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Programos lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, kitos teisėtai gautos lėšos. Prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto sąskaitose. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybės biudžete.“ Pritarti 33.
Seimo Audito komitetas,
6 Argumentai: Siekiant užtikrinti, kad Programos lėšos būtų naudojamos tik viešosios infrastruktūros plėtros finansavimui, siūlytina patikslinti kam gali būti naudojamos įstatymo projekto 11 straipsnyje numatytos savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšos, t. y. nustatyti, kad jos gali būti naudojamos infrastruktūros, reikalingos savivaldybių viešosioms paslaugoms teikti, finansavimui. Taip pat pritariant 27 Lietuvos savivaldybių asociacijos, 10 Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymui bei pateiktai argumentacijai, siūlytina nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą bei infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų naudojimo planą tvirtina savivaldybės taryba (keičiamame straipsnyje išbraukiama Komisijos funkcija). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Programos lėšos gali būti naudojamos tik
infrastruktūros, reikalingos savivaldybių viešosioms paslaugoms teikti, finansavimui ir naudojamos pagal savivaldybės tarybos patvirtintus priemonių planą ir Programos lėšų panaudojimo planą, kurį tvirtina Komisija. Patvirtintas Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patvirtinimo dienos priemonių planas planą ir Programos lėšų panaudojimo planą skelbiamas savivaldybės savivaldybė ir savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus organizatorius (kai jis nėra savivaldybės administracija) paskelbia interneto svetainėje.“
34Seimo Audito komitetas,
1 Argumentai: Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Kompensacijos infrastruktūros plėtros iniciatoriams už patirtas išlaidas apskaičiuojamos ir išmokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, <...>“.
Nors įstatymo projekto 8 straipsnyje numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje, kuri turi būti sudaryta iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, turi būti aptartos plėtros įmokos mokėjimo sąlygos ir tvarka, nėra aišku ar savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui turėtų būti kompensuojamos visos jo faktiškai patirtos išlaidos ar tik, tos, kurios yra apskaičiuotos pagal aplinkos ministro patvirtintas metodikas. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, siūlytina įstatymo projekto 13 straipsnyje, reglamentuojančiame kompensavimo už savivaldybės infrastruktūrą tvarką, aiškiai įtvirtinti, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui kompensuojamos tik infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos infrastruktūros išlaidos, kurios būtų apskaičiuojamos iki sutarties pasirašymo dienos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kompensacijos infrastruktūros plėtros iniciatoriams už patirtas infrastruktūros
plėtros sutartyje nustatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidas apskaičiuojamos ir išmokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vadovaujantis šio straipsnio 2–4 dalimis.“
35Seimo Audito komitetas,
3 Argumentai:
komitetas pateikė 14 pasiūlymą, kuriam pritarus įstatymo projekte būtų nedviprasmiškai reglamentuota, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui kompensuojama ne už faktiškai patirtas išlaidas, o sutartyje numatyta išlaidų suma, kuri, atsižvelgiant į 24 Teisės departamento pastabą, turi būti apskaičiuojama pagal Aplinkos ministro patvirtintas tvarkas iki sutarties pasirašymo dienos.
Siekiant nuostatų suderinamumo, siūlytina įstatymo projekte aiškiai nustatyti, kad savivaldybės infrastruktūros sukūrimo (projektavimas, statyba ir (ar) įrengimas) išlaidos apskaičiuojamos iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties pasirašymo dienos. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad infrastruktūros kūrimo darbai gali būti ilgalaikiai, o kompensavimo kaštai bus nustatomi iš anksto, dėl ko gali pasikeisti kompensavimo sumos, taip pat VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 31 pasiūlymą, siekiant išvengti savivaldybių galimų nuostolių bei teisminių ginčų, siūlytina įstatymo projekte nustatyti bendrąją taisyklę, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros kainų pokyčių riziką prisiima savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai nurodė, kad Aplinkos ministerija, įgyvendindama Architektūros įstatymo 15 str. 1 d. 3 p., rengia Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijų projektą, todėl įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalyje pavadinimas „Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika“ keistinas į „Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijos“. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Savivaldybės infrastruktūros projektavimo išlaidos apskaičiuojamas apskaičiuojamos iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statinio projektavimo darbų kainų skaičiavimo metodika Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijomis.
Savivaldybės infrastruktūros statybos ir
(ar) įrengimo išlaidos apskaičiuojamos iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais. Savivaldybės infrastruktūros plėtros kainų pokyčio riziką prisiima savivaldybės infrastuktūros iniciatorius.“
36Seimo Audito komitetas,
4 Argumentai: Įstatymo projekte numatoma, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų kompensavimui už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą gali būti naudojama ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybės biudžeto ir ne daugiau kaip 20 procentų Programos įmokų už prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą. Sutiktina su Lietuvos savivaldybių asociacijos argumentais, kad situacija kuomet kompensuojant prioritetinės infrastruktūros statybą bei įrengimą iš savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos įmokų gali būti dengiama tik 20 procentų infrastruktūros plėtros iniciatoriaus patiriamų išlaidų, likę 80 ir daugiau procentų infrastruktūros įrengimui reikiamų išlaidų turės būti kompensuojama iš savivaldybių biudžetų, didins savivaldybių įsiskolinimus ir apsunkins galimybes plėsti prioritetines savivaldybių infrastruktūros teritorijas. Todėl siūlytina atsisakyti reguliavimo, nustatančio prioritetinės savivaldybių infrastruktūros plėtros finansavimo šaltinius ir konkrečius procentinius dydžius, paliekant galimybę savivaldybėms spręsti dėl finansavimo šaltinių panaudojimo procentinių išraiškų. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kompensacijos už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus vystymo etapus, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyse nustatytas kompensavimo sąlygas, savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams) terminą, mokamos iš savivaldybės biudžeto ir (ar), kituose įstatymuose nustatytais atvejais savivaldybės infrastruktūros valdytojo biudžeto, ir (ar) Programos prioritetinės infrastruktūros įmokų. Programos prioritetinės infrastruktūros įmokos naudojamos, kai kompensacijoms mokėti kitų savivaldybės ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų nepakanka. Savivaldybė ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas privalo kompensuoti visas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidas, patirtas vykdant įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje numatytos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą. Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidų kompensavimui už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą gali būti naudojama ne mažiau kaip 80 procentų savivaldybės biudžeto ir ne daugiau kaip 20 procentų Programos įmokų už prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą.“ Pritarti iš dalies Žr. TD 1 pastabą., LSA 13 pastabą., VVSK 20 pastabą. 37. Seimo Audito komitetas,
4 Argumentai: Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti savivaldybės tarybos teisę savo sprendimu, vadovaujantis tarybos nustatytais kriterijais savivaldybės biudžeto sąskaita atleisti subjektus nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo.
Pažymint, kad savivaldybių kompetencijai priskirtų mokesčių lengvatų taikymas gali būti laikomas tinkamu įrankiu investuotojų pritraukimui, sutiktina su Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymu įstatymo projekte nustatyti reikalavimą savivaldybėms reglamentuoti tvarkas (ne tik suteikti teisę tvirtinti kriterijus), kuriomis vadovaudamosi savivaldybės priimtų atitinkamus sprendimus. Taip pat atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės institucijų ir įstaigų veiksmai pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas“ pateiktą nuomonę, kad geraisiais praktikos pavyzdžiais laikytini atvejai, kuomet siekdamos didesnio lengvatų taikymo efektyvumo, savivaldybės turi patvirtintas lengvatų taikymo tvarkas, siūlytina patikslinti įstatymo projektą numatant, kad savivaldybės tarybos turi teisę savivaldybės biudžeto sąskaita savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sumažinti savivaldybės plėtros įmoką arba nuo jos atleisti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir joje patvirtintais
kriterijais, gali nustatyti kitus nei šio straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūra pastatoma ir (ar) įrengiama savivaldybės biudžeto lėšomis.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektui Nr. XIIIP-3653(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas64 Argumentai: Žr. TD 10 pastabą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Savivaldybių administracijų direktoriai Savivaldybės vykdomoji institucija turi užtikrinti ir atsako už tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas atliktų šio straipsnio 1 dalyje nurodyti savivaldybių vyriausieji inžinieriai.“
144 Argumentai: Žiedinės didžiųjų miestų savivaldybėms infrastruktūros palaikymo ir plėtros poreikiai panašūs kaip ir šalia jų esančių didžiųjų miestų, todėl svarbu, kad ir šios savivaldybės būtų atsakingos už infrastruktūrą ir jos valdymą. Pasiūlymas: Projekto 14 straipsnio 4 d. išdėstyti taip: "4. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką, įvertinęs savivaldybės infrastruktūros plėtros poreikį (vartotojų skaičių ir numatomą jo pokytį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį). Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus) tvirtina savivaldybės taryba. Teritorijose
(zonose) gali būti tvirtinami skirtingi savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifai, diferencijuojant pagal pastatų ir (ar) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, savivaldybės infrastruktūros išvystymo lygį ir plėtros poreikį. Prieš tvirtinant savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus) savivaldybės teritorijos dalyje, pagal savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentą patenkančioje į miesto, kuriame gyvena ne mažiau kaip 50 000 gyventojų, įtakos zoną, turi būti gautas šio miesto savivaldybės tarybos pritarimas." Pritarti 3.
162 Argumentai: Pritarus, siūlymui nukelti Įstatymo įsigaliojimą 2021 m. sausio 1 d., siūlytina keisti ir jo 2 d., numatant vėlesnę įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnio 2 d. ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki
2020 m. rugpjūčio 1 d. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
163 Argumentai: Pritarus, siūlymui nukelti Įstatymo įsigaliojimą 2021 m. sausio 1 d., siūloma išbraukti perteklinę 16 str. 3 d. nuostatą. Tačiau siūloma pakeisti nuostatą dėl 4 str. 1 d. 2 p. įsigaliojimo t. y. dėl suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros erdvinių duomenų TIIIS teikimo ir erdvinių duomenų tvarkymo užtikrinimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. TIIS įsigaliotų 2021-01-01, tačiau erdvinių duomenų įkėlimą tikslinga nukelti 2022-01-01, kad būtų suteikiamas bandomasis laikotarpis. Kadangi numatomi duomenys būtų užbaigti, atsižvelgiant į IS „Infostatyba" modernizavimą, kurio metu TIIS pagalba būtų sukuriami projektinių pasiūlymų teikimo procesai. Pasiūlymas:
Projekto 16 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos įsigalioja nuo 2022 m. sausio 1 d.“
8Balsavimo rezultatai: už – 10 prieš – 0,
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas
Imbrasas Biuro vedėja Birutė Pūtienė [1] Tokios esmės Projekto 8 straipsnio 3 dalies nuostatos neatskleidžia – mūsų pastaba. [2] Pagal Projekto 7 straipsnio nuostatas šie asmenys įgalioti vertinti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus siūlymus dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros. [3] Dėl Projekto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Projekto 12 straipsnio 6 dalies nuostatų tarpusavio nesuderinamumo (ar Priemonių planą tvirtina savivaldybės administracija, ar Komisija) žiūrėti 10 pastabą. [4] Plačiau 2017-10-04 antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-7424 „Dėl paramos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai teikimą reglamentuojančių teisės aktų“.
Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/cc195842a98f11e7a65c90dfe4655c64?jfwid=cqvf26ghn. [5] Projekto 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad „Savivaldybės infrastruktūra – socialinė savivaldybės infrastruktūra ir inžinerinė savivaldybės infrastruktūra“; projekto 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad „Savivaldybės infrastruktūros plėtra
Pavyzdžiui, 2018-03-12 atlikusi Investicijų į Panevėžio miesto savivaldybės infrastruktūrą, gamybos ar paslaugų sritį sutarčių sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Panevėžio savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1-399, kurio pagrindu buvo sudaryta Investicijų sutarties „Dėl Panevėžio miesto autobusų stoties ir besiribojančių teritorijų konversijos ir naujos Panevėžio miesto autobusų stoties statybos investicijų“ projekto tarp Panevėžio savivaldybės, UAB „Baltisches haus“ ir UAB „Panevėžio autobusų parkas“, bei Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 23 d. sprendimo Nr.
TSP-30 antikorupcinį vertinimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, kad savivaldybė priėmė individualų teisės aktą konkrečiam investavimo atvejui taip išvengdama specialaus (šiems tikslams sukurto) teisinio reglamentavimo taikymo. [7] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.