Projekto Projekto lyginamasis variantas
CIVILINIO KODEKSO 4.173, 4.177 straipsnių, KETVIRTOSIOS knygos II dalies XI skyriaus antrojo SKIRSNIO, 4.184, 4.189 straipsnių, KETVIRTOSIOS knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo IR PENKTOJO skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209,
Pakeisti 4.173 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sujungus kelis įkeistus nekilnojamuosius
daiktus, kiekvieno iš jų hipoteka apima po sujungimo suformuotą nekilnojamąjį daiktą. Hipotekos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė nustatoma pagal hipotekos įregistravimo Hipotekos viešame registre laiką.“
Pakeisti 4.177 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Įmonės hipoteka registruojama Hipotekos viešame
registre. Juridinių asmenų registre, ir Nekilnojamojo turto registre registruojamas juridinis faktas, kad juridinio asmens turtas įkeistas pagal įmonės hipotekos taisykles.“
Pakeisti 4.184 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Duomenys apie sąlyginės hipotekos sąlygos, su kuria siejamas hipotekos galiojimas, atsiradimą ar pabaigą pateikiami Hipotekos viešam registrui Hipotekos šio registro nuostatuose nustatyta tvarka.“
skirsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
įregistravimas
būti notarinės formos. 2. Hipotekos sandoris gali būti sudaromas kaip atskiras sandoris arba susitarimas dėl hipotekos gali būti įtrauktas į sutartį, iš kurios atsiranda pagrindinė prievolė. 3. Hipotekos sandorio šalys yra skolininkas, kreditorius ir įkaito davėjas.
Kai daiktas įkeičiamas vienašaliu jo savininko pareiškimu, hipotekos sandorio šalis yra tik įkeičiamo daikto savininkas. 4. Hipotekos sandorį patvirtinęs notaras Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka pateikia Hipotekos viešam registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka duomenis apie hipoteką hipotekai įregistruoti. 5. Priverstinė hipoteka nustatoma teismo, notaro arba įstatymų įgalioto pareigūno ar institucijos sprendimu. Priverstinę hipoteką nustatęs teismas, notaras, įstatymų įgaliotas pareigūnas ar institucija arba kreditorius duomenis hipotekai įregistruoti pateikia Hipotekos viešo registro nuostatų nustatyta tvarka. 6. Hipotekos sandorio pakeitimai turi būti tokios pat formos kaip ir hipotekos sandoris, hipotekos pakeitimo duomenys įrašomi ir yra registruojami Hipotekos viešame registre ta pačia tvarka kaip ir hipoteka. Priverstinės hipotekos pakeitimai nustatomi ta pačia tvarka kaip ir priverstinė hipoteka. 7. Hipotekos registro duomenys Viešo registro duomenys apie hipoteką yra vieši, jie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Įrodinėti savo teises remdamiesi Hipotekos viešame registre įregistruotais juridiniais faktais hipoteka gali tik sąžiningi tretieji asmenys. 4.186 straipsnis. Hipotekos sandorio turinys
1Hipotekos sandoryje turi būti nurodyta:
sandorio sudarymo vieta, data ir laikas, skolininkas, kreditorius ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaito davėjas ne tas pats asmuo), jų gyvenamoji vieta (buveinė), hipotekos objektas, hipoteka užtikrinta prievolė (prievolės) ir jos (jų) konkretus ar maksimalus dydis, prievolės įvykdymo terminas, hipotekos sandorio originalo egzempliorių skaičius ir subjektai, kuriems sandorio sudarymo metu perduodami originalo egzemplioriai. Įmonės hipotekos, sąlyginės hipotekos ir maksimaliosios hipotekos sandoriuose privalo būti nurodyta hipotekos rūšis.
Sąlyginės hipotekos sandoryje nurodoma sąlyga, su kuria siejamas hipotekos galiojimas. 2. Hipotekos sandoriams netaikomi specialūs sandorių turinio reikalavimai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 3. Šalių susitarimu arba vienašaliu įkeičiamo daikto savininko pareiškimu gali būti nustatyta, kad hipotekos sandoris yra vertybinis popierius. Šiuo atveju hipotekos sandoris sudaromas kaip atskiras sandoris vienu egzemplioriumi, kuris perduodamas hipotekos kreditoriui. 4. Tais atvejais, kai keliems kreditoriams atstovauja vienas atstovas, kreditorių susitarimu arba vienašaliu įkeičiamo daikto savininko pareiškimu hipotekos sandoryje gali būti nustatyta, kad Hipotekos viešame registre kaip kreditorius nurodomas tik kreditorių atstovas. Šiuo atveju Hipotekos viešame registre turi būti nurodytas atstovavimo pagrindas. 5. Hipotekos sandoryje, kurį vienašališkai surašo įkeičiamo daikto savininkas, kreditorius gali būti nenurodytas. Prieš sąžiningus trečiuosius asmenis pareikštinę hipoteką galima naudoti nuo kreditoriaus nurodymo Hipotekos viešame registre momento. 4.187 straipsnis. Hipotekos įsigaliojimo momentas
hipotekos sandorio sudarymo momento, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. 2. Prieš sąžiningus trečiuosius asmenis hipotekos sandoris gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai hipoteka Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka įregistruota Hipotekos viešame registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka. 3. Priverstinė hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos viešame registre momento. 4.188 straipsnis. Hipotekos sandorio ir Hipotekos viešo registro duomenų neatitikimas Kai hipotekos sandorio tekstas nesutampa su Hipotekos viešo registro duomenimis, sprendžiamąją galią turi Hipotekos viešo registro duomenys.“
1.
Pakeisti 4.189 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai hipotekos sandoris yra vertybinis
popierius, hipoteka užtikrintas reikalavimas perleidžiamas perduodant hipotekos sandorį indosamentu (hipotekos kreditoriaus įrašu, kuriuo hipotekos sandoris perduodamas kitam asmeniui). Indosamentas turi būti įrašytas hipotekos sandoryje nurodant asmenį, kuriam perleidžiamas hipotekos reikalavimas, taip pat pasirašytas indosanto (hipotekos kreditoriaus) ir įregistruotas Hipotekos viešame registre.“
išdėstyti taip:
„4. Hipoteka užtikrinto reikalavimo ar jo
dalies perleidimas, hipotekos teisės perleidimas, hipotekos sandorio indosamentas gali būti panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis įregistravus Hipotekos viešame registre Hipotekos šio registro nuostatų nustatyta tvarka.“
ketvirtojo skirsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
išieškojimo ir vykdomojo įrašo atlikimas
įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką ir vykdomojo įrašo formą nustato teisingumo ministras. 2. Priverstine hipoteka užtikrintą reikalavimo teisę turintis kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo laikydamasis teismo sprendime arba notaro nustatytų terminų. Skolos išieškojimas iš priverstine hipoteka įkeisto turto pagal įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimą vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka. 3.
viešame registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkaito davėją ir jų adresus (buveines). Už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius. 4. Notaras, patikrinęs, ar hipotekos kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos viešo registro duomenis, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, skolininkui išsiunčia pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko hipotekos kreditoriaus nurodytą per hipotekos sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis. Apie vykdomojo įrašo atlikimo faktą notaras nedelsdamas praneša Hipotekos viešam registrui ir vykdomojo įrašo kopiją išsiunčia skolininkui ir įkaito davėjui. Nuo vykdomojo įrašo įregistravimo Hipotekos viešame registre dienos skolininkas neturi teisės disponuoti įkeistu turtu be kreditoriaus sutikimo. 5. Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 6. Jeigu iki vykdomojo įrašo pateikimo antstoliui vykdyti, skolininkas prievolę įvykdo sumokėdamas pinigus į notaro depozitinę sąskaitą, skolininko ar kreditoriaus prašymu notaras vykdomąjį įrašą panaikina ir apie tai praneša kreditoriui ir Hipotekos viešam registrui. 7.
hipotekos kreditoriaus pasirinkimu gali būti parduodamas iš viešųjų varžytynių arba perduodamas kreditoriui administruoti, išskyrus įmonės hipotekos ir svetimo turto hipotekos atvejus. Jeigu įkeistas daiktas buvo perduotas hipotekos kreditoriui administruoti ir jį administruojant paaiškėjo, kad negalima patenkinti hipoteka užtikrinto reikalavimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į antstolį dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių. 8. Iki varžytynių pradžios skolininko (įkaito davėjo) ir hipotekos kreditoriaus susitarimu hipotekos objektas gali būti hipotekos kreditoriaus ir skolininko (įkaito davėjo) notarine forma sudarytu sandoriu perleidžiamas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn arba trečiajam asmeniui Civilinio proceso kodekso 704 straipsnio nustatyta tvarka. Kelis kartus įkeistas daiktas gali būti realizuojamas hipotekos kreditoriaus ir įkaito davėjo sandoryje nustatytu būdu tik visų kreditorių sutikimu. 9. Kai išieškoma pagal maksimaliąją hipoteką, notaras vykdomąjį įrašą atlieka nesvarbu, ar skolos dydis yra užfiksuotas. Jeigu maksimaliosios hipotekos skolos dydis nėra užfiksuotas, notaras tai pažymi vykdomajame įraše. 4.192¹ straipsnis. Skolos išieškojimo iš įmonės hipoteka įkeisto turto ypatumai
išieškoma pagal įmonės hipotekos sandorį, įmonei gali būti nustatomas turto administravimas. Turto administravimą nustato antstolis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Turto administratoriumi skiriamas hipotekos kreditorius arba kitas asmuo hipotekos kreditoriaus sutikimu. 2. Nuo vykdomojo įrašo įregistravimo Hipotekos viešame registre dienos įkeistos įmonės valdymo organai be išankstinio rašytinio hipotekos kreditoriaus (kol nepaskirtas turto administratorius) arba turto administratoriaus sutikimo neturi teisės disponuoti turtu, kuris yra įmonės hipotekos objektas. 3.
administratoriaus nurodymai dėl įmonės turto, kuris yra įmonės hipotekos objektas, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo yra privalomi įmonės valdymo organo nariams. 4. Turto administratorius įstatymų jam suteiktomis teisėmis gali naudotis tik tiek, kiek reikia reikalavimams, užtikrintiems įmonės hipoteka, įvykdyti. 5. Paaiškėjus, kad iš administruojamo įkeisto įmonės turto gaunamų pajamų negalima patenkinti hipoteka užtikrinto reikalavimo, turto administratorius (kreditorius) gali kreiptis į antstolį dėl visos įmonės pardavimo šio kodekso 6.402–6.410 straipsniuose nustatyta tvarka. Šiuo atveju turto administratorius veikia kaip pardavėjas. Jeigu paaiškėja, kad visą įmonę parduoti neįmanoma arba ekonomiškai netikslinga, turto administratorius (kreditorius) gali kreiptis į antstolį dėl įmonės turto pardavimo dalimis. 4.193 straipsnis. Hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto
kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. 2. Jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal hipotekos įregistravimo Hipotekos viešame registre laiką eilės tvarka. 3. Jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, bet kuris iš hipotekos kreditorių turi teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir pateikti vykdomąjį įrašą vykdyti antstoliui. Antstolis, kuriam pateikiamas vykdomasis įrašas, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka praneša kitiems hipotekos kreditoriams apie vykdomojo įrašo pateikimą vykdyti. 4. Jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, priverstinis išieškojimas negali būti pradėtas be pirmesnių eilėje hipotekos kreditorių rašytinio sutikimo. 5.
antstoliams, išieškojimą iš hipoteka užtikrinto turto vykdo tas antstolis, kuriam vykdomasis įrašas pateiktas anksčiausiai. 6. Jeigu pirmesnis eilėje hipotekos kreditorius be pateisinamos priežasties neduoda sutikimo pradėti išieškojimą ir dėl to paskesnis eilėje hipotekos kreditorius patiria nuostolių, pirmesnis eilėje hipotekos kreditorius privalo atlyginti paskesnio eilėje kreditoriaus nuostolius. 7. Jeigu įkeistas daiktas paimamas visuomenės poreikiams ar konfiskuojamas, hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina atitinkamai naujasis daikto valdytojas ar valstybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė. 8. Jeigu įkeistas daiktas pereina valstybės ar savivaldybės nuosavybėn paveldėjimo teise arba įkeistas bešeimininkis daiktas perduodamas teismo sprendimu valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina valstybė ar savivaldybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė. 4.194 straipsnis. Skolos išieškojimas parduodant varžytynėse jungtine hipoteka įkeistą daiktą
1Jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. 2. Pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytynėse, skola
išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. 4.194¹ straipsnis. Skolininko (įkaito davėjo) interesų garantijos
termino pabaigos iki hipotekos objekto realizavimo momento panaikinti hipoteką tinkamai įvykdydamas hipoteka užtikrintą prievolę. 2. Jeigu hipoteka užtikrinta prievolė gali būti įvykdyta dalimis, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę prašyti sustabdyti išieškojimą iš hipotekos objekto įvykdydamas prievolės dalį, kurios įvykdymo terminas praleistas. 3.
nuostolius, atsiradusius dėl kreditoriaus neteisėtai vykdyto išieškojimo, taip pat nuostolius, kurie atsirado kreditoriui neteisėtai administruojant hipotekos objektą ar jį priverstinai pardavus. Kreditorius neatsako už antstolio veiksmus. 4. Kreditorius privalo išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau ir negali nepagrįstai praturtėti skolininko (įkaito davėjo) sąskaita. 5. Nuo duomenų apie vykdomojoąjį įrašoą įrašymo įregistravimo Hipotekos viešame registre dienos skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę perleisti hipotekos objektą tik kreditoriaus sutikimu. Kreditorius, įsitikinęs skolininko pasiūlyto pirkėjo mokumu, privalo duoti sutikimą sudaryti perleidimo sandorį, jeigu įkeisto daikto pardavimo kaina atitinka hipoteka užtikrinto pagrindinio reikalavimo ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų dydį. Pardavus įkeistą daiktą gautų lėšų suma, reikalinga hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti, turi būti pervesta į notaro, tvirtinančio perleidimo sandorį, depozitinę sąskaitą. 6. Jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Ieškinio padavimas nesustabdo išieškojimo veiksmų. Išieškojimas gali būti sustabdytas tik įstatymų nustatytais atvejais teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. 4.195 straipsnis. Skolos išieškojimas iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto
įkeistu savo daiktu. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. 2. Svetimo turto hipoteka įkeistam turtui negali būti nustatomas turto administravimas. 3.
priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. 4. Jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. 4.196 straipsnis. Teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą
kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, kai:
priimtas sprendimas jį likviduoti;
skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, ir šios įsipareigojimo dalies nepadengė gauta draudimo suma;
draudimo sutarčiai, daiktas nebeapdraudžiamas;
dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, arba daiktas žuvo, kreditoriai turi teisę į daikto draudimo sumą, neviršijančią jų reikalavimų sumos, išmokamą tokia pat eile, kokia turėjo būti patenkinti jų reikalavimai. Gavus raštišką visų kreditorių sutikimą, draudimo suma gali būti išmokama įkeisto daikto savininkui.“
Kodekso ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus penktojo skirsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus penktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
prašymu išlaisvina jį nuo visų galiojančių hipotekų. 2. Hipoteka pasibaigia, kai:
1) yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais;
2) teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka;
3) hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos;
4) hipotekos objektas žuvo, išnyko arba teisės aktų nustatyta tvarka panaikintas;
5) yra kiti šiame kodekse nustatyti atvejai. 3. Hipoteka gali atsinaujinti šio kodekso nustatytais atvejais. Atsinaujinusią hipoteką hipotekos kreditoriaus prašymu įformina notaras. 4. Jeigu suėjus skolos grąžinimo terminui hipotekos kreditorius atsisako priimti hipoteka užtikrintos prievolės dalyką, skolininkas gali sumokėti atitinkamą sumą į kredito įstaigos arba notaro depozitinę sąskaitą. Sumokėjus visą skolos sumą į depozitinę sąskaitą, hipoteka baigiasi. 5. Kreditorius turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti hipotekos. 6. Sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, Hipotekos viešame registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš Hipotekos viešo registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. 7.
registro. Hipotekos kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymas dėl hipotekos pabaigos pateikiamas notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda Hipotekos viešam registrui. išskyrus atvejus, kai hipoteka pasibaigia šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais ir hipotekos kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymas dėl hipotekos pabaigos gali būti pateikiamas informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant hipotekos pabaigą viešame registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka (kai prašymą teikia skolininkas arba turto savininkas, turi būti gautas hipotekos kreditoriaus patvirtinimas). Sąlyginė hipoteka, sudaryta siekiant įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį daiktą Civilinio proceso kodekso VI dalyje nustatyta tvarka, išregistruojama iš Hipotekos viešo registro pagal antstolio pranešimą, kad sąlyginę hipoteką sudaręs asmuo netapo šio turto savininku.“
Pakeisti 4.202 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vykdydamas įprastą komercinę veiklą, įkaito
davėjas turi teisę disponuoti įkeistą turtinį kompleksą sudarančiais objektais tik jeigu nemažėja bendra šio įkeisto turto vertė. Įkeitimo sandorio šalys gali susitarti, kad įkaito davėjui disponuojant įkeistu turtu negali mažėti bendra jo vertė. Įkaito davėjui teisėtai disponuojant įkeistu turtu, įkeitimas perleistiems objektams pasibaigia, o įkaito davėjo naujai įgytas turtas tampa įkeitimo objektu nuo jo įgijimo nuosavybėn momento.“
Pakeisti 4.207 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įkeistojo daikto nuosavybės teisei perėjus
iš įkaito davėjo kitam asmeniui, įkeitimas lieka galioti, kai įkeitimo objektas buvo perduotas įkaito turėtojui arba kai įkeitimo sandoris buvo įregistruotas Hipotekos viešame registre, jeigu įstatymuose ar įkeitimo sandoryje nenustatyta kitaip.
Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai įkeitimo objektas yra turtinės teisės.“
Pakeisti 4.209 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4.209 straipsnis. Įkeitimo sandorio forma
formos. Kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, sudaromas rašytinis įkeitimo sandoris. Rašytinės formos nesilaikymas įkeitimo sandorį daro negaliojantį. 2. Kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, šio sandorio pagrindu atsiradęs įkeitimas gali būti registruojamas viešame registre arba įkeitimo sandoris gali būti sudaromas informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant įkeitimą viešame registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka. 23. Kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, įkeitimo sandorįio ir įkeitimo objekto savininko rašytinio vienašalįio pareiškimąo įkeisti daiktus ar turtines teises, tvirtina notaras ir jie registruojami Hipotekos pagrindu atsiradęs įkeitimas registruojamas viešame registre arba įkeitimo sandoris ir įkeitimo objekto savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktus ar turtines teises gali būti sudaromi informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant įkeitimą viešame registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka. 34. Įkeitimo sandoris gali būti sudaromas kaip atskiras sandoris arba susitarimas dėl įkeitimo gali būti įtrauktas į sandorį, iš kurio atsiranda pagrindinė prievolė. 45. Įkeitimo sandorio šalys yra įkaito davėjas, skolininkas, kreditorius ir asmuo, kuriam perduotas įkeitimo objektas. Kai įkeitimo objektas įkeičiamas vienašaliu jo savininko pareiškimu, įkeitimo sandorio šalis yra tik įkaito davėjas.“
išdėstyti taip:
„3. Tais atvejais, kai keliems kreditoriams
atstovauja vienas atstovas, kreditorių susitarimu arba įkeičiamo daikto savininko vienašaliu pareiškimu įkeitimo sandoryje gali būti nustatyta, kad Hipotekos viešame registre kaip kreditorius nurodomas tik kreditorių atstovas. Šiuo atveju Hipotekos viešame registre turi būti nurodytas atstovavimo pagrindas.“
išdėstyti taip:
„4. Įkeitimo sandoryje, kurį vienašališkai
surašo įkeičiamo daikto savininkas, kreditorius gali būti nenurodytas. Prieš sąžiningus trečiuosius asmenis pareikštinį įkeitimą galima naudoti nuo kreditoriaus nurodymo Hipotekos viešame registre momento.“
Pakeisti 4.212 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai dėl to paties įkeitimo objekto yra
sudaryti keli įkeitimo sandoriai, įregistruoti Hipotekos viešame registre, pirmumo teisę turi anksčiau Hipotekos viešame registre įregistruotu įkeitimo sandoriu užtikrintas reikalavimas.“
Pakeisti 4.213 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam
asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, prieš sąžiningus trečiuosius asmenis įkeitimas gali būti panaudotas tik tuo atveju, kai įkeitimo teisė įregistruota Hipotekos viešame registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka Hipotekos registre.“
Pakeisti 4.223 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam
asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, įkeitimu užtikrintos reikalavimo teisės perleidimas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis nuo šios teisės perleidimo įregistravimo viešame registre momento.
Kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, įkeitimu užtikrintos reikalavimo teisės perleidimas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis nuo įkeitimo objekto valdymo perleidimo naujajam kreditoriui.“
Pakeisti 4.224 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pasibaigęs įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, išregistruojamas iš Hipotekos viešo registro. Kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymas dėl įkeitimo pabaigos pateikiamas notarui, o šis duomenis apie įkeitimo pabaigą perduoda viešajam Hipotekos viešam registrui (kai prašymą teikia skolininkas arba turto savininkas, turi būti gautas kreditoriaus patvirtinimas).“
Pakeisti 4.225 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Nuo vykdomojo įrašo įregistravimo Hipotekos
viešame registre dienos skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę perleisti įkeistą turtą kreditoriaus sutikimu. Kreditorius, įsitikinęs skolininko (įkaito davėjo) pasiūlyto pirkėjo mokumu, privalo duoti sutikimą sudaryti perleidimo sandorį, jeigu įkeisto daikto pardavimo kaina atitinka įkeitimu užtikrinto pagrindinio reikalavimo ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų dydį.“
Pakeisti 6.104 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu perleidžiamas reikalavimas, kurio
įvykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), tai tokio reikalavimo perleidimas turi būti pažymimas hipotekos viešame registre. Šiuo atveju pradinis kreditorius su naujuoju kreditoriumi privalo imtis priemonių, kad būtų padaryti atitinkami įrašai hipotekos viešame registre.“
Pakeisti 6.561 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6.561 straipsnis. Draudimas išnuomoti įkeistą
žemę Jeigu įkeistos žemės savininkas sutartyje nustatytu laiku neįvykdo skolinio įsipareigojimo ir hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą žemę viešame registre yra įrašyta žyma apie atliktą notaro vykdomąjį įrašą, šią žemę draudžiama išnuomoti.“
4 dalis ir 8 straipsnį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos hipotekos (įkeitimo) sutartys keičiamos ir pasibaigia šio įstatymo nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2021 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto
lyginamasis variantas
CIVILINIO KODEKSO 4.173, 4.177 straipsnių, KETVIRTOSIOS knygos II dalies XI skyriaus antrojo SKIRSNIO, 4.184, 4.189 straipsnių, KETVIRTOSIOS knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo IR PENKTOJO skirsnių, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224,
Pakeisti 4.173 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sujungus kelis įkeistus nekilnojamuosius
daiktus, kiekvieno iš jų hipoteka apima po sujungimo suformuotą nekilnojamąjį daiktą. Hipotekos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė nustatoma pagal hipotekos įregistravimo Hipotekos viešame registre laiką.“
Pakeisti 4.177 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Įmonės hipoteka registruojama Hipotekos viešame
registre. Juridinių asmenų registre, ir Nekilnojamojo turto registre registruojamas juridinis faktas, kad juridinio asmens turtas įkeistas pagal įmonės hipotekos taisykles.“
Pakeisti 4.184 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Duomenys apie sąlyginės hipotekos sąlygos, su kuria siejamas hipotekos galiojimas, atsiradimą ar pabaigą pateikiami Hipotekos viešam registrui Hipotekos šio registro nuostatuose nustatyta tvarka.“
skirsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
įregistravimas
būti notarinės formos. 2. Hipotekos sandoris gali būti sudaromas kaip atskiras sandoris arba susitarimas dėl hipotekos gali būti įtrauktas į sutartį, iš kurios atsiranda pagrindinė prievolė. 3. Hipotekos sandorio šalys yra skolininkas, kreditorius ir įkaito davėjas.
Kai daiktas įkeičiamas vienašaliu jo savininko pareiškimu, hipotekos sandorio šalis yra tik įkeičiamo daikto savininkas. 4. Hipotekos sandorį patvirtinęs notaras Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka pateikia Hipotekos viešam registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka duomenis apie hipoteką hipotekai įregistruoti. 5. Priverstinė hipoteka nustatoma teismo, notaro arba įstatymų įgalioto pareigūno ar institucijos sprendimu. Priverstinę hipoteką nustatęs teismas, notaras, įstatymų įgaliotas pareigūnas ar institucija arba kreditorius duomenis hipotekai įregistruoti pateikia Hipotekos viešo registro nuostatų nustatyta tvarka. 6. Hipotekos sandorio pakeitimai turi būti tokios pat formos kaip ir hipotekos sandoris, hipotekos pakeitimo duomenys įrašomi ir yra registruojami Hipotekos viešame registre ta pačia tvarka kaip ir hipoteka. Priverstinės hipotekos pakeitimai nustatomi ta pačia tvarka kaip ir priverstinė hipoteka. 7. Hipotekos registro duomenys Viešo registro duomenys apie hipoteką yra vieši, jie laikomi teisingais ir išsamiais tol, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Įrodinėti savo teises remdamiesi Hipotekos viešame registre įregistruotais juridiniais faktais hipoteka gali tik sąžiningi tretieji asmenys. 4.186 straipsnis. Hipotekos sandorio turinys
1Hipotekos sandoryje turi būti nurodyta:
sandorio sudarymo vieta, data ir laikas, skolininkas, kreditorius ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaito davėjas ne tas pats asmuo), jų gyvenamoji vieta (buveinė), hipotekos objektas, hipoteka užtikrinta prievolė (prievolės) ir jos (jų) konkretus ar maksimalus dydis, prievolės įvykdymo terminas, hipotekos sandorio originalo egzempliorių skaičius ir subjektai, kuriems sandorio sudarymo metu perduodami originalo egzemplioriai. Įmonės hipotekos, sąlyginės hipotekos ir maksimaliosios hipotekos sandoriuose privalo būti nurodyta hipotekos rūšis.
Sąlyginės hipotekos sandoryje nurodoma sąlyga, su kuria siejamas hipotekos galiojimas. 2. Hipotekos sandoriams netaikomi specialūs sandorių turinio reikalavimai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 3. Šalių susitarimu arba vienašaliu įkeičiamo daikto savininko pareiškimu gali būti nustatyta, kad hipotekos sandoris yra vertybinis popierius. Šiuo atveju hipotekos sandoris sudaromas kaip atskiras sandoris vienu egzemplioriumi, kuris perduodamas hipotekos kreditoriui. 4. Tais atvejais, kai keliems kreditoriams atstovauja vienas atstovas, kreditorių susitarimu arba vienašaliu įkeičiamo daikto savininko pareiškimu hipotekos sandoryje gali būti nustatyta, kad Hipotekos viešame registre kaip kreditorius nurodomas tik kreditorių atstovas. Šiuo atveju Hipotekos viešame registre turi būti nurodytas atstovavimo pagrindas. 5. Hipotekos sandoryje, kurį vienašališkai surašo įkeičiamo daikto savininkas, kreditorius gali būti nenurodytas. Prieš sąžiningus trečiuosius asmenis pareikštinę hipoteką galima naudoti nuo kreditoriaus nurodymo Hipotekos viešame registre momento. 4.187 straipsnis. Hipotekos įsigaliojimo momentas
hipotekos sandorio sudarymo momento, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. 2. Prieš sąžiningus trečiuosius asmenis hipotekos sandoris gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai hipoteka Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka įregistruota Hipotekos viešame registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka. 3. Priverstinė hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos viešame registre momento. 4.188 straipsnis. Hipotekos sandorio ir Hipotekos viešo registro duomenų neatitikimas Kai hipotekos sandorio tekstas nesutampa su Hipotekos viešo registro duomenimis, sprendžiamąją galią turi Hipotekos viešo registro duomenys.“
1.
Pakeisti 4.189 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai hipotekos sandoris yra vertybinis
popierius, hipoteka užtikrintas reikalavimas perleidžiamas perduodant hipotekos sandorį indosamentu (hipotekos kreditoriaus įrašu, kuriuo hipotekos sandoris perduodamas kitam asmeniui). Indosamentas turi būti įrašytas hipotekos sandoryje nurodant asmenį, kuriam perleidžiamas hipotekos reikalavimas, taip pat pasirašytas indosanto (hipotekos kreditoriaus) ir įregistruotas Hipotekos viešame registre.“
išdėstyti taip:
„4. Hipoteka užtikrinto reikalavimo ar jo
dalies perleidimas, hipotekos teisės perleidimas, hipotekos sandorio indosamentas gali būti panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis įregistravus Hipotekos viešame registre Hipotekos šio registro nuostatų nustatyta tvarka.“
ketvirtojo skirsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
išieškojimo ir vykdomojo įrašo atlikimas
įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką ir vykdomojo įrašo formą nustato teisingumo ministras. 2. Priverstine hipoteka užtikrintą reikalavimo teisę turintis kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo laikydamasis teismo sprendime arba notaro nustatytų terminų. Skolos išieškojimas iš priverstine hipoteka įkeisto turto pagal įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimą vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka. 3.
viešame registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkaito davėją ir jų adresus (buveines). Už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius. 4. Notaras, patikrinęs, ar hipotekos kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos viešo registro duomenis, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, skolininkui išsiunčia pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko hipotekos kreditoriaus nurodytą per hipotekos sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis. Apie vykdomojo įrašo atlikimo faktą notaras nedelsdamas praneša Hipotekos viešam registrui ir vykdomojo įrašo kopiją išsiunčia skolininkui ir įkaito davėjui. Nuo vykdomojo įrašo įregistravimo Hipotekos viešame registre dienos skolininkas neturi teisės disponuoti įkeistu turtu be kreditoriaus sutikimo. 5. Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 6. Jeigu iki vykdomojo įrašo pateikimo antstoliui vykdyti, skolininkas prievolę įvykdo sumokėdamas pinigus į notaro depozitinę sąskaitą, skolininko ar kreditoriaus prašymu notaras vykdomąjį įrašą panaikina ir apie tai praneša kreditoriui ir Hipotekos viešam registrui. 7.
hipotekos kreditoriaus pasirinkimu gali būti parduodamas iš viešųjų varžytynių arba perduodamas kreditoriui administruoti, išskyrus įmonės hipotekos ir svetimo turto hipotekos atvejus. Jeigu įkeistas daiktas buvo perduotas hipotekos kreditoriui administruoti ir jį administruojant paaiškėjo, kad negalima patenkinti hipoteka užtikrinto reikalavimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į antstolį dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių. 8. Iki varžytynių pradžios skolininko (įkaito davėjo) ir hipotekos kreditoriaus susitarimu hipotekos objektas gali būti hipotekos kreditoriaus ir skolininko (įkaito davėjo) notarine forma sudarytu sandoriu perleidžiamas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn arba trečiajam asmeniui Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyjeio nustatyta tvarka. Kelis kartus įkeistas daiktas gali būti realizuojamas hipotekos kreditoriaus ir įkaito davėjo sandoryje nustatytu būdu tik visų kreditorių sutikimu. 9. Kai išieškoma pagal maksimaliąją hipoteką, notaras vykdomąjį įrašą atlieka nesvarbu, ar skolos dydis yra užfiksuotas, ar ne. Jeigu maksimaliosios hipotekos skolos dydis nėra užfiksuotas, notaras tai pažymi vykdomajame įraše. 4.192¹ straipsnis. Skolos išieškojimo iš įmonės hipoteka įkeisto turto ypatumai
išieškoma pagal įmonės hipotekos sandorį, įmonei gali būti nustatomas turto administravimas. Turto administravimą nustato antstolis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Turto administratoriumi skiriamas hipotekos kreditorius arba kitas asmuo hipotekos kreditoriaus sutikimu. 2. Nuo vykdomojo įrašo įregistravimo Hipotekos viešame registre dienos įkeistos įmonės valdymo organai be išankstinio rašytinio hipotekos kreditoriaus (kol nepaskirtas turto administratorius) arba turto administratoriaus sutikimo neturi teisės disponuoti turtu, kuris yra įmonės hipotekos objektas. 3.
administratoriaus nurodymai dėl įmonės turto, kuris yra įmonės hipotekos objektas, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo yra privalomi įmonės valdymo organo nariams. 4. Turto administratorius įstatymų jam suteiktomis teisėmis gali naudotis tik tiek, kiek reikia reikalavimams, užtikrintiems įmonės hipoteka, įvykdyti. 5. Paaiškėjus, kad iš administruojamo įkeisto įmonės turto gaunamų pajamų negalima patenkinti hipoteka užtikrinto reikalavimo, turto administratorius (kreditorius) gali kreiptis į antstolį dėl visos įmonės pardavimo šio kodekso 6.402–6.410 straipsniuose nustatyta tvarka. Šiuo atveju turto administratorius veikia kaip pardavėjas. Jeigu paaiškėja, kad visą įmonę parduoti neįmanoma arba ekonomiškai netikslinga, turto administratorius (kreditorius) gali kreiptis į antstolį dėl įmonės turto pardavimo dalimis. 4.193 straipsnis. Hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto
kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko kito turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. 2. Jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal hipotekos įregistravimo Hipotekos viešame registre laiką eilės tvarka. 3. Jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, bet kuris iš hipotekos kreditorių turi teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir pateikti vykdomąjį įrašą vykdyti antstoliui. Antstolis, kuriam pateikiamas vykdomasis įrašas, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka praneša kitiems hipotekos kreditoriams apie vykdomojo įrašo pateikimą vykdyti. 4. Jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, priverstinis išieškojimas negali būti pradėtas be pirmesnių eilėje hipotekos kreditorių rašytinio sutikimo. 5.
antstoliams, išieškojimą iš hipoteka užtikrinto turto vykdo tas antstolis, kuriam vykdomasis įrašas pateiktas anksčiausiai. 6. Jeigu pirmesnis eilėje hipotekos kreditorius be pateisinamos priežasties neduoda sutikimo pradėti išieškojimą ir dėl to paskesnis eilėje hipotekos kreditorius patiria nuostolių, pirmesnis eilėje hipotekos kreditorius privalo atlyginti paskesnio eilėje kreditoriaus nuostolius. 7. Jeigu įkeistas daiktas paimamas visuomenės poreikiams ar konfiskuojamas, hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina atitinkamai naujasis daikto valdytojas ar valstybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė. 8. Jeigu įkeistas daiktas pereina valstybės ar savivaldybės nuosavybėn paveldėjimo teise arba įkeistas bešeimininkis daiktas perduodamas teismo sprendimu valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina valstybė ar savivaldybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė. 4.194 straipsnis. Skolos išieškojimas parduodant varžytynėse jungtine hipoteka įkeistą daiktą
1Jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. 2. Pardavus jungtine hipoteka įkeistus daiktus viešose varžytynėse, skola
išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. 4.194¹ straipsnis. Skolininko (įkaito davėjo) interesų garantijos
termino pabaigos iki hipotekos objekto realizavimo momento panaikinti hipoteką tinkamai įvykdydamas hipoteka užtikrintą prievolę. 2. Jeigu hipoteka užtikrinta prievolė gali būti įvykdyta dalimis, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę prašyti sustabdyti išieškojimą iš hipotekos objekto įvykdydamas prievolės dalį, kurios įvykdymo terminas praleistas. 3.
nuostolius, atsiradusius dėl kreditoriaus neteisėtai vykdyto išieškojimo, taip pat nuostolius, kurie atsirado kreditoriui neteisėtai administruojant hipotekos objektą ar jį priverstinai pardavus. Kreditorius neatsako už antstolio veiksmus. 4. Kreditorius privalo išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau ir negali nepagrįstai praturtėti skolininko (įkaito davėjo) sąskaita. 5. Nuo duomenų apie vykdomojoąjį įrašoą įrašymo įregistravimo Hipotekos viešame registre dienos skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę perleisti hipotekos objektą tik kreditoriaus sutikimu. Kreditorius, įsitikinęs skolininko pasiūlyto pirkėjo mokumu, privalo duoti sutikimą sudaryti perleidimo sandorį, jeigu įkeisto daikto pardavimo kaina atitinka hipoteka užtikrinto pagrindinio reikalavimo ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų dydį. Pardavus įkeistą daiktą gautų lėšų suma, reikalinga hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti, turi būti pervesta į notaro, tvirtinančio perleidimo sandorį, depozitinę sąskaitą. 6. Jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Ieškinio padavimas nesustabdo išieškojimo veiksmų. Išieškojimas gali būti sustabdytas tik įstatymų nustatytais atvejais teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. 4.195 straipsnis. Skolos išieškojimas iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto
įkeistu savo daiktu. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. 2. Svetimo turto hipoteka įkeistam turtui negali būti nustatomas turto administravimas. 3.
priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. 4. Jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. 4.196 straipsnis. Teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą
kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, kai:
priimtas sprendimas jį likviduoti;
vertė, o skolininkas neįvykdė įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, ir šios įsipareigojimo dalies nepadengė gauta draudimo suma;
draudimo sutarčiai, daiktas nebeapdraudžiamas;
dalies, kuria sumažėjo daikto vertė, arba daiktas žuvo, kreditoriai turi teisę į daikto draudimo sumą, neviršijančią jų reikalavimų sumos, išmokamą tokia pat eile, kokia turėjo būti patenkinti jų reikalavimai. Gavus raštišką visų kreditorių sutikimą, draudimo suma gali būti išmokama įkeisto daikto savininkui.“
Kodekso ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus penktojo skirsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus penktąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
prašymu išlaisvina jį nuo visų galiojančių hipotekų. 2. Hipoteka pasibaigia, kai:
1) yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais;
2) teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka;
3) hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos;
4) hipotekos objektas žuvo, išnyko arba teisės aktų nustatyta tvarka panaikintas;
5) yra kiti šiame kodekse nustatyti atvejai. 3. Hipoteka gali atsinaujinti šio kodekso nustatytais atvejais. Atsinaujinusią hipoteką hipotekos kreditoriaus prašymu įformina notaras. 4. Jeigu suėjus skolos grąžinimo terminui hipotekos kreditorius atsisako priimti hipoteka užtikrintos prievolės dalyką, skolininkas gali sumokėti atitinkamą sumą į kredito įstaigos arba notaro depozitinę sąskaitą. Sumokėjus visą skolos sumą į depozitinę sąskaitą, hipoteka baigiasi. 5. Kreditorius turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti hipotekos. 6. Sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, Hipotekos viešame registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš Hipotekos viešo registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. 7.
registro. Hipotekos kreditoriaus, skolininko arba turto savininko įkaito davėjo prašymas dėl hipotekos pabaigos išregistruoti pasibaigusią hipoteką pateikiamas notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda Hipotekos viešam registrui. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais pasibaigusi hipoteka taip pat gali būti išregistruojama hipotekos kreditoriaus, skolininko arba įkaito davėjo prašymu, pateiktu informacinių technologijų priemonėmis viešam registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka (kai prašymą išregistruoti pasibaigusią hipoteką teikia skolininkas arba įkaito davėjas, hipotekos kreditorius privalo informacinių technologijų priemonėmis pateikti hipotekos pabaigos patvirtinimą). Sąlyginė hipoteka, sudaryta siekiant įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį daiktą Civilinio proceso kodekso VI dalyje nustatyta tvarka, išregistruojama iš Hipotekos viešo registro pagal antstolio pranešimą, kad sąlyginę hipoteką sudaręs asmuo netapo šio turto savininku.“
Pakeisti 4.207 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įkeistojo daikto nuosavybės teisei perėjus
iš įkaito davėjo kitam asmeniui, įkeitimas lieka galioti, kai įkeitimo objektas buvo perduotas įkaito turėtojui arba kai įkeitimo sandoris buvo įregistruotas Hipotekos viešame registre, jeigu įstatymuose ar įkeitimo sandoryje nenustatyta kitaip. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai įkeitimo objektas yra turtinės teisės.“
Pakeisti 4.209 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4.209 straipsnis. Įkeitimo sandorio forma
kreditoriui, sudaromas rašytinis įkeitimo sandoris. Šio sandorio pagrindu atsiradęs įkeitimas gali būti registruojamas viešame registre.
Šioje dalyje nurodytas įkeitimo sandoris gali būti sudaromas informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant įkeitimą viešame registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Rašytinės formos nesilaikymas įkeitimo sandorį daro negaliojantį. 2. Kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, įkeitimo sandorį ir įkeitimo objekto savininko vienašalį pareiškimą įkeisti daiktus ar turtines teises tvirtina notaras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, ir jie registruojami Hipotekos viešame registre. 3. Kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, o kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaito davėjas yra ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys, įkeitimo sandoris, įkeitimo objekto savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktus ar turtines teises taip pat gali būti sudaromi informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant įkeitimą viešame registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka. 34. Įkeitimo sandoris gali būti sudaromas kaip atskiras sandoris arba susitarimas dėl įkeitimo gali būti įtrauktas į sandorį, iš kurio atsiranda pagrindinė prievolė. 45. Įkeitimo sandorio šalys yra įkaito davėjas, skolininkas, kreditorius ir asmuo, kuriam perduotas įkeitimo objektas. Kai įkeitimo objektas įkeičiamas vienašaliu jo savininko pareiškimu, įkeitimo sandorio šalis yra tik įkaito davėjas.“
išdėstyti taip:
„3. Tais atvejais, kai keliems kreditoriams
atstovauja vienas atstovas, kreditorių susitarimu arba įkeičiamo daikto savininko vienašaliu pareiškimu įkeitimo sandoryje gali būti nustatyta, kad Hipotekos viešame registre kaip kreditorius nurodomas tik kreditorių atstovas. Šiuo atveju Hipotekos viešame registre turi būti nurodytas atstovavimo pagrindas.“ 2.
Pakeisti 4.210 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Įkeitimo sandoryje, kurį vienašališkai
surašo įkeičiamo daikto savininkas, kreditorius gali būti nenurodytas. Prieš sąžiningus trečiuosius asmenis pareikštinį įkeitimą galima naudoti nuo kreditoriaus nurodymo Hipotekos viešame registre momento.“
Pakeisti 4.212 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai dėl to paties įkeitimo objekto yra
sudaryti keli įkeitimo sandoriai, įregistruoti Hipotekos viešame registre, pirmumo teisę turi anksčiau Hipotekos viešame registre įregistruotu įkeitimo sandoriu užtikrintas reikalavimas.“
Pakeisti 4.213 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam
asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, prieš sąžiningus trečiuosius asmenis įkeitimas gali būti panaudotas tik tuo atveju, kai įkeitimo teisė įregistruota Hipotekos viešame registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka Hipotekos registre.“
Pakeisti 4.223 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam
asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, įkeitimu užtikrintos reikalavimo teisės perleidimas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis nuo šios teisės perleidimo įregistravimo viešame registre momento. Kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, įkeitimu užtikrintos reikalavimo teisės perleidimas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis nuo įkeitimo objekto valdymo perleidimo naujajam kreditoriui.“
Pakeisti 4.224 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pasibaigęs įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, išregistruojamas iš Hipotekos viešo registro.
Kreditoriaus, skolininkoas arba turto savininko įkaito davėjas prašymąas dėl įkeitimo pabaigos išregistruoti pasibaigusį įkeitimą informacinių technologijų priemonėmis pateikiamas notarui, o šis duomenis apie įkeitimo pabaigą perduoda viešajam Hipotekos viešam registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka (kai prašymą išregistruoti pasibaigusį įkeitimą teikia skolininkas arba įkaito davėjas, kreditorius privalo informacinių technologijų priemonėmis pateikti įkeitimo pabaigos patvirtinimą). Kreditoriaus, skolininko arba įkaito davėjo prašymas išregistruoti pasibaigusį įkeitimą taip pat gali būti pateikiamas notarui, o šis duomenis apie įkeitimo pabaigą perduoda viešam registrui.“
Pakeisti 4.225 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Nuo vykdomojo įrašo įregistravimo Hipotekos
viešame registre dienos skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę perleisti įkeistą turtą kreditoriaus sutikimu. Kreditorius, įsitikinęs skolininko (įkaito davėjo) pasiūlyto pirkėjo mokumu, privalo duoti sutikimą sudaryti perleidimo sandorį, jeigu įkeisto daikto pardavimo kaina atitinka įkeitimu užtikrinto pagrindinio reikalavimo ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų dydį.“
Pakeisti 6.104 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu perleidžiamas reikalavimas, kurio
įvykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), tai tokio reikalavimo perleidimas turi būti pažymimas hipotekos viešame registre. Šiuo atveju pradinis kreditorius su naujuoju kreditoriumi privalo imtis priemonių, kad būtų padaryti atitinkami įrašai hipotekos viešame registre.“
Pakeisti 6.561 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6.561 straipsnis.
Draudimas išnuomoti įkeistą žemę Jeigu įkeistos žemės savininkas sutartyje nustatytu laiku neįvykdo skolinio įsipareigojimo ir hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą žemę viešame registre yra žyma apie atliktą notaro vykdomąjį įrašą, šią žemę draudžiama išnuomoti.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. sudarytos hipotekos (įkeitimo) sutartys keičiamos ir pasibaigia, pasibaigusios hipotekos (įkeitimai) išregistruojamos iš viešo registro šio įstatymo nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2021 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
4.173, 4.177 straipsnių, KETVIRTOSIOS knygos II dalies XI skyriaus antrojo SKIRSNIO, 4.184, 4.189 straipsnių, KETVIRTOSIOS knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo IR PENKTOJO skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223,
4.177, 4. 4.178, 4.179, 4.180, 4.181, 4.182, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.187, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192, 4.193, 4.195, 4.196, 4.197, 4.198, 4.199, 4.200, 4.201, 4.202, 4.204, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211, 4.212, 4.213,
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 746 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos hipotekos registro įstatymo Nr. I-1544 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 5, 11, 15, 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sutarčių registro įstatymo Nr. XI-1140 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 46 ir 49¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 16 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.127, 4.170, 4.171, 4.172, 4.173, 4.174, 4.175, 4.176, 4.177, 4. 4.178, 4.179, 4.180, 4.181, 4.182, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.187, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192, 4.193, 4.195, 4.196, 4.197, 4.198, 4.199, 4.200, 4.201, 4.202, 4.204, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211, 4.212, 4.213, 4.214, 4.216, 4.219, 4.220, 4.221, 4.223, 4.224, 4.225, 4.226, 4.256 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 4.192¹, 4.194¹ straipsniais įstatymo Nr. XI-1842 pakeitimo įstatymo (toliau – CK pakeitimo įstatymas), Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo Nr.
IX-1181 42 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 31 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 103 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos patentų įstatymo Nr. I-372
įstatymo Nr. I-1513 81 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 28 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 40 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, IV prioriteto „Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra“ 4.2 krypties „Verslo sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimas, vartotojų teisių apsaugos stiprinimas“
„Tarptautiniu lygiu vertinamų verslo ciklą (nuo įsteigimo iki pasibaigimo)
reglamentuojančių teisės aktų ir procedūrų (pagal Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ sritis) bei įrankių patobulinimas“ 11 punkte numatytą priemonę „Įkeisto turto registravimo teisinio reguliavimo peržiūra ir siūlymų dėl tolesnio reglamentavimo ir (ar) kitų būtinų imtis veiksmų, užtikrinančių gerosios praktikos šioje srityje įgyvendinimą, pateikimas Vyriausybei“.
Įstatymų projektais siekiama patobulinti ir paspartinti šiuo metu veikiančio Lietuvos Respublikos hipotekos registro (toliau – Hipotekos registras) veiklos procesus: sukurti elektronines paslaugas įkeitimo sandorio šalims, optimizuoti sąveikas su susijusiais registrais, skatinti naudotis įkeitimo institutu. Bus nustatytas įstatyminis pagrindas valstybės informacinių išteklių optimizavimui: įkeitimai bus registruojami Sutarčių registre (Sutarčių registras bus reorganizuotas ir vadinsis Sandorių ir teisių suvaržymų registru), kuriame šiuo metu jau yra registruojamos daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys, lizingo sutartys, pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartys, hipotekos bus registruojamos reorganizuotame Nekilnojamojo turto registre, nebeliks Hipotekos registro. Siekiant Lietuvai įsitraukti į regioninį ir pasaulinį privatinės teisės (verslo taisyklių) harmonizavimo ir unifikavimo procesą, Įstatymų projektai buvo parengti atsižvelgiant į Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ tyrimo metu pateiktas rekomendacijas ir Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) Įstatymų leidėjo gido užtikrintiems sandoriams nuostatas, įtvirtinančias tikslą, kiek įmanoma supaprastinti užtikrinimo teisių procesus.
Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ tyrimo metu Lietuvai nebuvo skirta balų už tai, jog Lietuvoje nėra modernaus įkeisto turto registro, kuriame įkeisto turto įregistravimą, pakeitimus, atšaukimą ir paiešką būtų galima vykdyti internetu ir registras būtų prieinamas bet kuriai suinteresuotai trečiajai šaliai. Įgyvendinus Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, būtų pagerintas Lietuvos reitingas Pasaulio banko „Doing Business“ tyrime. Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į valstybės įmonės Registrų centro užsakytą galimybių studiją „Lietuvos Respublikos hipotekos registro modernizavimas“, kurios metu buvo išnagrinėta pasaulio valstybių praktika, taikomi hipotekos ir įkeitimo modeliai, įvertintos alternatyvos, atsižvelgiant į finansinius rodiklius bei ekonominę ir socialinę naudą. Taip pat po neformalių konsultacijų su Pasaulio banko ekspertais ir susipažinus su Pasaulio banko teigiamai įvertintu Latvijos Respublikos teisiniu reguliavimu, siūloma keisti Civilinio kodekso 4.202 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad, vykdydamas įprastą komercinę veiklą, įkaito davėjas turi teisę disponuoti įkeistą turtinį kompleksą sudarančiais objektais, tik jeigu nemažėja bendra šio įkeisto turto vertė, išskyrus atvejus, kai sandorio šalys susitaria kitaip. Šis pakeitimas leistų užtikrinti, kad sandorio šalys galėtų pačios susitarti dėl disponavimo įkeistą turtinį kompleksą sudarančiais objektais, atsižvelgdamos į šių objektų pobūdį, šalių tarpusavio santykius ir pan. 2.
Įstatymo projekto iniciatoriai – Teisingumo ministerija kartu su valstybės įmone Registrų centru. Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės (vadovė Jolita Sinkevičiūtė, tel. (8 5) 266 2993, el. p. [email protected]) vyr. specialistė Virmantė Voinilko, tel. (8 5) 266 2895, el. p. [email protected], kartu su valstybės įmonės Registrų centro Teisės departamento Veiklos teisinio reguliavimo skyriaus vadove Giedre Malikėniene, tel. (8 5) 231 3609, el. p. [email protected]. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pažymėtina, kad:
metu kilnojamojo turto įkeitimo institutu, kaip vienu iš prievolinių santykių užtikrinimo būdų, naudojamasi itin retai, jis nėra patrauklus civilinių santykių dalyviams – per brangus, ilgas ir sudėtingas bei nepritaikytas patiems šių santykių dalyviams betarpiškai pateikti duomenis registruoti, lanksčiai keisti sutarties sąlygas, pranešti duomenis apie sutarties pabaigą, atlikti sutarties duomenų paiešką ir pan. (sutarties sudarymui, jos pakeitimui ar nutraukimui numatyta privaloma notarinė forma). Pastebėtina, kad įregistruotų sutartinių įkeitimų skaičius yra itin mažas. Dažnai atliekami sutartinio įkeitimo sandorių pakeitimai, o ne įregistruojami nauji sutartinio įkeitimo sandoriai. 2013–2017 m. laikotarpiu įkeitimai, lyginant su hipoteka, tesudarė 10–14 proc. (pvz.: 2017 m. 31 930 sutartinių hipotekų ir tik 3 435 sutartinių įkeitimų, t. y. tik 11 proc.). Kredito įstaigos yra verslo subjektai, kurie orientuoti paslaugas suteikti greitai, pigiai ir kokybiškai. Esama situacija rodo, kad verslo subjektai nenaudoja įkeitimu užtikrintos prievolės, nes tai brangina ir pratęsia kredito suteikimo procedūrą.
Pažymėtina, kad dėl šių praktikoje ne itin dažnai naudojamų įrankių bei dėl to, kad Hipotekos registre nėra galimybės kreditoriams betarpiškai įregistruoti, keisti duomenis ar atsisakyti įkeitimo sandorių elektroninėmis priemonėmis bei registras neveikia pranešimų pagrindu pagrįsta sistema, Lietuva prarado balus ,,Doing Business 2017“ tyrimo reitinge. 3.2. Šiuo metu hipotekos, kaip nekilnojamojo turto įkeitimo instituto, registravimas dubliuojamas dviejuose valstybės registruose – hipoteka kaip sandoris ir daiktinė teisė registruojama Lietuvos Respublikos hipotekos registre ir kaip juridinis faktas – Nekilnojamojo turto registre, kas nėra racionalu valstybės informacinių išteklių tvarkymo aspektu ir sąlygoja papildomas laiko, žmogiškųjų ir techninių pajėgumų sąnaudas. 3.3. Pastebėtina, kad šiuo metu notaras dalyvauja hipotekos ir įkeitimo išregistravimo procese, kai hipoteka ar įkeitimas baigiamas tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą (be šalių ginčų), kas sąlygoja sutarties šalims papildomas sąnaudas ir apsunkina notaro darbą. Tvarkant Hipotekos registrą, dažnai pastebimas nemažas laiko skirtumas tarp faktinės hipotekos pabaigos, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas, ir hipotekos išregistravimo iš Hipotekos registro. Taip atsitinka dėl to, kad kreditorius, skolininkas arba turto savininkas prašymą dėl hipotekos pabaigos privalo pateikti notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoti Hipotekos registrui. Toks pat laiko skirtumas pastebimas ir nuo įkeitimo pabaigos iki jo išregistravimo. Dėl šio laiko skirtumo susidaro situacija, kai Hipotekos registre tvarkomi neteisingi duomenys (pasibaigę hipoteka ar įkeitimas vis dar įregistruoti registre, kas gali pažeisti suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
Šiuo metu notaras, perduodamas duomenis Hipotekos registrui, įsitikina, kad: įkeitimo ar hipotekos išregistravimo prašymą padavė tinkamas, atitinkamai Civilinio kodekso 4.224 straipsnio 3 dalyje ir 4.197 straipsnio 7 dalyje nurodytas, subjektas (t. y. kreditorius, skolininkas arba turto savininkas); visa pagrindinė prievolė yra įvykdyta (kartu su prašymu išregistruoti įkeitimą ar hipoteką notarui turi būti pateikti įrodymai, jog yra įkeitimo /hipotekos pabaigos pagrindai (pvz.: kreditoriaus patvirtinimas). 3.4. Remiantis „Doing Business 2018“ vertinimo ataskaitos duomenimis, Pasaulio bankas paskyrė Lietuvos Respublikai 6 iš 12 galimų taškų pagal kredito gavimo rodiklio juridinių teisių indeksą. Vadovaujantis neformaliomis konsultacijomis su Pasaulio banko ekspertais bei susipažinus su Pasaulio banko teigiamai įvertintu Latvijos Respublikos teisiniu reguliavimu, Lietuvos teisiniame reguliavime turėtų būti numatytas lankstesnis reguliavimas dėl įkeisto turtinio komplekso disponavimo. Atitinkamai siūloma tikslinti su tuo susijusias Civilinio kodekso nuostatas (4.202 straipsnį). 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektuose siūloma, kad:
duomenų perdavimo viešam registrui procesuose. Sutartinis (priverstinis) įkeitimas būtų registruojamas, duomenys tvarkomi ir saugomi Sandorių ir teisių suvaržymų registre (reorganizuotame Sutarčių registre) (po reorganizavimo panaikinto Hipotekos registro objektai paskirstomi Nekilnojamojo turto registrui ir Sandorių ir teisių suvaržymų registrui).
Nauju teisiniu reguliavimu siūloma atsisakyti privalomo notaro dalyvavimo šalių sudaromo įkeitimo sandorio bei duomenų apie sudarytą sandorį perdavimo viešam registrui procese. Siūloma, kad šalys, sudariusios įkeitimo sandorį, apie tokio sandorio sudarymą viešam registrui galėtų pranešti pačios, užpildydamos pranešimą (pranešimas būtų teikiamas informacinių technologijų priemonių pagalba) arba šalys įkeitimo sandorį galėtų sudaryti informacinių technologijų priemonių pagalba naudodamosi valstybės įmonės Registrų centro savitarnoje pateiktomis įkeitimo sutarčių formomis. Įkeitimas pirmuoju atveju viešame registre būtų registruojamas šalių pateikto pranešimo pagrindu, antruoju atveju
Modernizavimo procese, reorganizavus Hipotekos, Sutarčių ir Nekilnojamojo turto registrus, Sandorių ir teisių suvaržymų registre būtų registruojami įkeitimai (išskyrus turtinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, įregistruotų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, įkeitimus); hipotekos, kurių įkeitimo objektas nėra Nekilnojamojo turto registro objektas: nekilnojamiesiems daiktams prilyginto turto hipotekos, įmonės hipotekos, sąlyginės hipotekos (kai įkeičiamas būsimas nekilnojamasis daiktas, kuris bus sukurtas ateityje arba kurio savininku įkaito davėjas taps ateityje); daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, kai neregistruojami daiktai įsigyjami paslaugoms teikti arba įmonės verslui, sutartys, pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise, kai neregistruojami daiktai perkami paslaugoms teikti arba įmonės verslui, sutartys, lizingo (finansinės nuomos), kurio dalykas yra neregistruojamas daiktas, skirtas naudoti verslo tikslams, sutartys ir kitos sutartys. Atsižvelgiant į tai, kad Hipotekos registro objektai po šio registro modernizavimo priklausomai nuo įkeičiamo objekto rūšies bus tvarkomi Nekilnojamojo turto ir Sandorių ir teisių suvaržymų registruose, atitinkamai tikslinami registrų objektų sąrašai. Nekilnojamojo turto registre bus registruojamos ne tik hipotekos (išskyrus hipotekas, kuriomis įkeičiami Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti daiktai), bet ir įkeitimai, tačiau tik tuo atveju, kai įkeitimo objektas susijęs su teisėmis į Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą (įkeitimo objektas, apibrėžtas CK 4.204 str.).
Įkeičiamos teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti įvairios, t. y., ne tik daiktinės teisės, bet ir, pvz., nuomos teisė ir pan. Atsižvelgiant į tai, turtinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įkeitimas (reglamentuojamas CK 4.204 straipsnyje), kaip tiesiogiai susijęs su nekilnojamuoju turtu, nurodomas Nekilnojamojo turto registro įstatyme, kaip šio registro objektas (11 straipsnio 1 dalis papildoma 9 punktu). Atitinkamai, apibrėžiant Sandorių ir teisių suvaržymų registro objektus, nurodoma išimtis, kad šio registro objektais yra įkeitimai, išskyrus turtinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, įregistruotų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, įkeitimus. 4.2. Sutartinė (priverstinė) hipoteka būtų registruojama, duomenys tvarkomi ir saugomi Nekilnojamojo turto registre. Priėmus Įstatymų projektus būtų sukurtas pagrindas modernizuoti hipotekos ir įkeitimo registravimo procesus – modernizavimo metu būtų reorganizuoti Hipotekos registras, Nekilnojamojo turto registras ir Sutarčių registras, sudarant sąlygas hipotekas ir turtinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įkeitimus, susijusius su nekilnojamuoju turtu, registruoti ne Hipotekos, o Nekilnojamojo turto registre, atitinkamai duomenis apie atliktus kilnojamojo turto įkeitimus pateikti modernizuotam Sandorių ir teisių suvaržymų registrui, kuriame šiuo metu jau yra registruojamos daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys, lizingo sutartys, pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartys.
Taip pat Sandorių ir teisių suvaržymų registre bus registruojamos ir kai kurios hipotekos rūšys, kurios nėra tiesiogiai susijusios su kitais nekilnojamojo turto registro objektais (nekilnojamiesiems daiktams prilyginto turto hipotekos, įmonės hipotekos, sąlyginės hipotekos, kai įkeičiamas būsimas nekilnojamasis daiktas, kuris bus sukurtas ateityje arba kurio savininku įkaito davėjas taps ateityje). Įstatymų projektais siūloma atsisakyti šiuo metu atliekamo hipotekos registravimo dviejuose registruose – Hipotekos ir Nekilnojamojo turto, o hipoteką, kaip daiktinę teisę, siūloma registruoti tik Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, Nekilnojamojo turto registras būtų papildomas nauju registravimo objektu – hipoteka. 4.3. Įkeitimo ir Hipotekos sandorio pabaigos procesas taptų paprastesnis. Notaras nedalyvautų įkeitimo išregistravimo procese. Kreditoriaus, skolininko ar turto savininko prašymas dėl įkeitimo išregistravimo elektroniniu būdu būtų pateikiamas tiesiogiai Sandorių ir teisių suvaržymų registrui (prašymą teikiant skolininkui arba turto savininkui, būtų reikalaujama gauti kreditoriaus patvirtinimą).
Hipotekos sandorio pabaigos procesas taip pat taptų paprastesnis, nes tais atvejais, kai hipoteka pasibaigia Civilinio kodekso 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais, numatoma galimybė prašymą dėl hipotekos sandorio pabaigos pateikti viešam registrui informacinių technologijų priemonių pagalba. Civilinio kodekso 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti hipotekos pabaigos pagrindai, kai nebelieka skolininko prievolės (kai skolinis įsipareigojimas tinkamai įvykdytas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais). Hipotekos sandorio šalys, įvertinusios, kad hipoteka užtikrinta prievolė yra pilnai įvykdyta ir esant kreditoriaus sutikimui (t. y. kai dėl įvykdymo nekyla ginčo), hipoteką galės išregistruoti notarui nedalyvaujant. Notaro dalyvavimas įkeitimo ar hipotekos išregistravimo procese, kai įkeitimas ar hipoteka baigiasi tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą (be šalių ginčų), yra nebūtinas, kadangi iš esmės šis procesas nėra sudėtingas ar reikalaujantis specifinių teisinių žinių ir dėl to šalys pačios prašymus dėl įkeitimo ir hipotekos išregistravimo galėtų pateikti elektroniniu būdu tiesiogiai atitinkamai Sandorių ir teisių suvaržymų arba Nekilnojamojo turto registrui. Šiame procese notaro vykdoma prevencinė funkcija galėtų būti užtikrinta kitais būdais, t. y. modernizavus atitinkamus registrus ir (ar) patobulinus procesus.
Kai įkeitimas ar hipoteka baigiamas (-a) tinkamai įvykdžius skolinį įsipareigojimą, atitinkamam registrui prašymą dėl hipotekos (įkeitimo) išregistravimo kartu su kreditoriaus patvirtinimu apie tinkamą prievolės įvykdymą pateiktų kreditoriai, skolininkai ar turto savininkai, patvirtinę savo tapatybę per valstybės įmonės Registrų centro savitarną. Sudarius sąlygas, kad minėti procesai vyktų be notaro dalyvavimo, būtų sutaupyta sandorio šalių lėšų, kartu užtikrinant įkeitimo ir hipotekos sandorių šalių interesus ir nekeičiant įkeitimo ir hipotekos pabaigos įregistravimo reikšmės. 4.4. Išieškojimo iš įkeitimo ar hipotekos sandoriais įkeisto turto procesas nepakistų. Nepriklausomai nuo sandorio formos, notaro žyma Sandorių ir teisių suvaržymų registre ar Nekilnojamojo turto registre būtų daroma naudojantis elektroninėmis priemonėmis. 4.5. Vadovaujantis
„Doing Business 2018“ vertinimo ataskaitos rekomendacijomis, būtų nustatytas
lankstesnis reguliavimas dėl įkeisto turtinio komplekso disponavimo, atitinkamai tikslinant su tuo susijusias Civilinio kodekso nuostatas (4.202 straipsnį). 4.6. Būtų patikslintas teisinis reguliavimas: Įstatymų projektai tikslinami atsisakant nuorodos į Hipotekos registrą, pagal registro objektą atitinkamai keičiant nuorodomis į Nekilnojamojo turto registrą, Sandorių ir teisių suvaržymų registrą arba į abu šiuos registrus, kuriuose po registro modernizavimo bus registruojami Hipotekos registro objektai. Tik Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso pakeitimuose vietoje nuorodos į Hipotekos registrą, siūloma teikti nuorodas vartojant bendrinę formuluotę „viešasis registras“, kuri yra vartojama ir kituose šių kodeksų straipsniuose (konkretus registro pavadinimas nustatomas registro steigimo teisinius pagrindus reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos įstatyme).
Atsižvelgiant į tai, kad žemės hipotekos bus registruojamos Nekilnojamojo turto registre, tikslinama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 52 straipsnio 11 dalis, atsisakant nuostatos, pagal kurią Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas duomenis perduoda Hipotekos registrui. Tikslinamas ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 16 straipsnis. Nekilnojamojo turto registre (kuris Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 16 straipsnio pagrindu priskiriamas pagrindiniams valstybės registrams) registruojami nekilnojamieji daiktai ir būtent daiktinės teisės į juos, tuo tarpu kitos teisės (pvz., nuoma) šiame registre neregistruojamos, o tik atitinkami juridiniai faktai (žr. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.). Atsižvelgiant į tai, 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotė „nekilnojamasis turtas ir teisės į jį“ yra per plati. To paties straipsnio 6 punkto formuluotė „daiktų ir turtinių teisių įkeitimas“ keičiama tikslesne „daiktinės teisės“, apimančia tiek hipoteką, tiek ir visų rūšių įkeitimus (atsižvelgiant į tai, kad daiktinių teisių registravimas nurodomas 6 punkte, atitinkamai tikslinamas 3 punktas atsisakant perteklinės nuostatos „ir teisės į jį“). 2012 metais vykdant reformą dėl hipotekos skyrių prie apylinkės teismų ir hipotekos teisėjų funkcijų, buvo priimtas CK pakeitimo įstatymas, tačiau liko nepakeistas Civilinio kodekso 6.561 straipsnis, vis dar numatantis hipotekos teisėjo funkciją priimti nutartį areštuoti įkeistą žemę.
Civilinio kodekso 6.561 straipsnyje, vietoje hipotekos teisėjo priimamos nutarties areštuoti įkeistą žemę, numatomas žymos apie atliktą notaro vykdomąjį įrašą registravimas. Atsižvelgiant į redakcinio pobūdžio netikslumus (registruojami ne patys kreditorių reikalavimai, bet hipotekos (įkeitimo) sutartys, iš kurių kyla kreditorių reikalavimai), tikslinama CK pakeitimo įstatymo 54 straipsnio 3 dalies formuluotė. Šis pakeitimas reikalingas siekiant ištaisyti klaidą nuostatoje, kuri praktikoje dar yra /gali būti taikoma (nustatant kreditorių eilę), tačiau atsižvelgiant į techninį pakeitimo pobūdį, jis nesukels teisės taikymo problemų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektais siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. Priešingai, manytina, kad priėmus Įstatymo projektų siūlomus pakeitimus, būtų sudarytos palankios sąlygos gerinti socialinę aplinką, mažinti įkeitimo ir hipotekos šalims tenkančią administracinę ir finansinę naštą, kadangi naujos paslaugos sudarytų galimybes tam tikrais atvejais nesinaudoti notaro paslaugomis ir taip sutaupyti tiek laiko, tiek finansinių sąnaudų. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir mažins prielaidas korupcijai. 7.
priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės teigiamos įtakos, kadangi bus sukurtos patrauklesnės naudojimosi įkeitimo institutu ir jo pasirinkimo prielaidos, kas sąlygos civilinių teisinių santykių plėtrą Lietuvoje, spartins ekonominių santykių raidą, pagerins Lietuvos indeksą Pasaulio banko atliekame tyrime „Doing Business“. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Atsižvelgiant į tai, kad nebeliks Hipotekos registro, turės būti atitinkamai tikslinamos kituose įstatymuose pateikiamos nuorodos į šį registrą. Numatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui su priimtų įstatymų įgyvendinimu susijusių įstatymų pakeitimų projektus. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus įstatymų projektus, reikės patvirtinti įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus: pakeisti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 17 d. nutarimą Nr.
Sutarčių registro nuostatų patvirtinimo“, Valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos direktoriaus 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. B1-169 „Dėl Sutarčių registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių patvirtinimo“, pripažinti netekusiais galios: Lietuvos Respublikos Vyriausybės
registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatų patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 1R-179 „Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių patvirtinimo“; Šiuos teisės aktų pakeitimų projektus rengs Teisingumo ministerija kartu su valstybės įmone Registrų centru. Numatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos parengia ir iki 2021 m. sausio1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus (kadangi valstybės įmonei Registrų centui reikės pasirengti įgyvendinti Įstatymų projektais numatomus pakeitimus pakeičiant Nekilnojamojo turto ir Sandorių ir teisių suvaržymų registrų programines priemones, Įstatymų projektų įsigaliojimo data numatoma 2022 m. sausio 1 d., tuo paliekant metų laikotarpį priimti įgyvendinamuosius teisės aktus ir pasirengti įgyvendinimui). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymų projektų įgyvendinimas preliminariai pareikalautų apie 770 tūkst. eurų lėšų (planuojamos valstybės biudžeto (taip pat ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos) kartu su valstybės įmonės Registrų centro lėšomis). 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai patikslinti atsižvelgiant į Įstatymų projektų derinimo metu pateiktus specialistų vertinimus, rekomendacijas ar išvadas. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „registras“, „hipoteka“, „įkeitimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
7 ir 10 straipsniais keičiamo Civilinio kodekso (toliau – keičiamas įstatymas) 4. 197 straipsnio 7 dalyje ir 4.209 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinama galimybė prašymus dėl tam tikrų daiktinių teisių (hipotekos, įkeitimo) įregistravimo ar išregistravimo pateikti informacinių technologijų priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu įstatymo projektu yra siekiama suteikti asmenims galimybę tam tikrus daiktinių teisių įregistravimo ar išregistravimo veiksmus atlikti informacinių technologijų priemonėmis, tačiau nepriklausomai nuo prašymo atlikti minėtus veiksmus pateikimo būdo, tiek hipotekos pabaiga, tiek įkeitimas būtų registruojami viešame registre. Atsižvelgiant į tai manytina, kad turėtų būti tikslinamos keičiamo įstatymo 4. 197 straipsnio 7 dalies ir 4. 209 straipsnio 2 ir 3 dalių formuluotės, atsisakant sakinių dalių jungimu alternatyvos būdu (jungtukai „arba“) bei žodžių junginio „gali būti“. Pastebėtina, kad pavyzdžiui iš projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 4.209 straipsnio 2 dalies formuluotės galima daryti prielaidą, kad įkeitimo objektą perdavus kreditoriui, šio sandorio pagrindu atsiradęs įkeitimas gali būti ir neregistruojamas viešajame registre ( „<...> šio sandorio pagrindu atsiradęs įkeitimas gali būti registruojamas viešame registre arba <...>“).
Be to, nėra aiškus ir žodžių junginio „gali būti“ tikslas minėtoje normoje, nes jei daikto ar turtinių teisių įkeitimas nėra registruojamas tiesiogiai kreipiantis į viešąjį registrą ir pristatant reikiamus dokumentus, toks įkeitimas privalo, o ne gali būti registruojamas informacinių technologijų būdu (<...> savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktus ar turtines teises gali būti sudaromi informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant įkeitimą viešame registre <...>“). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes siūlytina projekto 7 ir 10 straipsniais keičiamo įstatymo nuostatas formuluoti pirmiausia nustatant bendrą taisyklę, kad hipotekos pasibaigimas ar daikto ar turtinių teisių įkeitimas yra registruojami viešame registre, vėliau nuosekliai išvardinant visus viešame registre registruojamus objektus, tarp jų minint tiek informacinių technologijų pagalba, tiek ir įprasta tvarka, sudaromus ir registruojamus sandorius, taip atsisakant siūlomų dviprasmiško turinio alternatyvų vartojimo. 2. Projekto
prašymą dėl hipotekos pabaigos informacinių technologijų priemonėmis teikia skolininkas arba turto savininkas, turi būti gautas hipotekos kreditoriaus patvirtinimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokia forma minėtas kreditoriaus patvirtinimas turėtų būti pateikiamas – ar patvirtinimą informacinių technologijų priemonėmis pateikia pats prašymą išregistruoti teikiantis asmuo (prisegdamas savo „paskyroje“), ar šis patvirtinimas taip pat informacinių technologijų priemonėmis turėtų būti gautas tiesiogiai iš kreditoriaus. Atsižvelgiant į tai, kad yra atsisakoma notaro kaip duomenų ir dokumentų tikrintojo, pirmuoju atveju būtų keliama kreditoriaus sutikimo autorizavimo problema. 3. Tikslintinas projekto 19 straipsnis, nes šio straipsnio 1 dalyje pateikiam nuorodą į projekto 19 straipsnio 4 dalį, kurios projekto 19 straipsnis neturi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 4.173, 4.177 STRAIPSNIŲ, KETVIRTOSIOS KNYGOS II DALIES XI SKYRIAUS ANTROJO SKIRSNIO, 4.184,
2019 m. gruodžio 4 d. Nr. 102-P-63
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, vyr. specialistė Virmantė Voinilko, VĮ Registrų centro Turto ir apribojimų IS departamento vadovė Edita Jauniškienė, VĮ Registrų centro l. e. Teisės departamento vadovo pareigas, Veiklos teisinio reguliavimo skyriaus vadovė Giedrė Malikėnienė, VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Hipotekos ir Sutarčių registrų skyriaus vadovas Klaidas Navickas, Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, Lietuvos notarų rūmų administracijos konsultantė Eglė Čaplinskienė, Lietuvos notarų rūmų administracijos teisininkė Sima Sakalauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Elena Masnevaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-12 7,9
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 4.197 straipsnio 7 dalyje ir 4.209 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinama galimybė prašymus dėl tam tikrų daiktinių teisių (hipotekos, įkeitimo) įregistravimo ar išregistravimo pateikti informacinių technologijų priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu įstatymo projektu yra siekiama suteikti asmenims galimybę tam tikrus daiktinių teisių įregistravimo ar išregistravimo veiksmus atlikti informacinių technologijų priemonėmis, tačiau nepriklausomai nuo prašymo atlikti minėtus veiksmus pateikimo būdo, tiek hipotekos pabaiga, tiek įkeitimas būtų registruojami viešame registre. Atsižvelgiant į tai manytina, kad turėtų būti tikslinamos keičiamo įstatymo
4197 straipsnio 7 dalies ir 4. 209 straipsnio 2 ir 3 dalių formuluotės,
atsisakant sakinių dalių jungimu alternatyvos būdu (jungtukai „arba“) bei žodžių junginio „gali būti“. Pastebėtina, kad pavyzdžiui iš projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 4.209 straipsnio 2 dalies formuluotės galima daryti prielaidą, kad įkeitimo objektą perdavus kreditoriui, šio sandorio pagrindu atsiradęs įkeitimas gali būti ir neregistruojamas viešajame registre ( „<...> šio sandorio pagrindu atsiradęs įkeitimas gali būti registruojamas viešame registre arba <...>“).
Be to, nėra aiškus ir žodžių junginio „gali būti“ tikslas minėtoje normoje, nes jei daikto ar turtinių teisių įkeitimas nėra registruojamas tiesiogiai kreipiantis į viešąjį registrą ir pristatant reikiamus dokumentus, toks įkeitimas privalo, o ne gali būti registruojamas informacinių technologijų būdu (<...> savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktus ar turtines teises gali būti sudaromi informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant įkeitimą viešame registre <...>“). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes siūlytina projekto 7 ir 10 straipsniais keičiamo įstatymo nuostatas formuluoti pirmiausia nustatant bendrą taisyklę, kad hipotekos pasibaigimas ar daikto ar turtinių teisių įkeitimas yra registruojami viešame registre, vėliau nuosekliai išvardinant visus viešame registre registruojamus objektus, tarp jų minint tiek informacinių technologijų pagalba, tiek ir įprasta tvarka, sudaromus ir registruojamus sandorius, taip atsisakant siūlomų dviprasmiško turinio alternatyvų vartojimo. Pritarti iš dalies Projekto 7 straipsniu keičiama Civilinio kodekso 4.197 straipsnio 7 dalis patobulinta, nurodant imperatyvią taisyklę (kuri galioja ir šiuo metu), kad pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš viešo registro. Tuomet dėstomi pasibaigusios hipotekos išregistravimo būdai. Siekiant galimybę išregistruoti pasibaigusią hipoteką informacinių technologijų priemonėmis, nesikreipiant į notarą, įtvirtinti kaip alternatyvų (bet ne privalomą) būdą, atsisakyti žodžių „gali būti“ netikslinga. Tuo tarpu patobulinto Projekto 9 straipsniu keičiamos 4.209 str.
posesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui) sandorio pagrindu atsiradusius įkeitimus registruoti viešame registre. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, įkeitimo sandorio registravimas registre numatytas tik neposesorinio (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) sandorio pagrindu atsiradusiems įkeitimams (Civilinio kodekso 4.209 str. 1, 2 d.). Šios Projekto formuluotės tikslas – paskatinti sandorio šalis pasinaudoti papildoma teisių apsauga įregistruojant posesorinius įkeitimus viešame registre (įregistravimas – kaip papildomas skolos grąžinimo garantas, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nustatymo priemonė ir pan.). Tačiau numatomu teisiniu reguliavimu nėra siekiama įtvirtinti privalomą posesorinių įkeitimų registravimą (įkeitimo sandorio galiojimui užtenka rašytinės formos), todėl negalima sutikti su siūlymu 4.209 str. 1 dalyje (pradiniame projekte - 2 dalyje) atsisakyti žodžių junginių „gali būti“, taip pat negalima formuluoti taisyklės, jog visais atvejais turtinių teisių įkeitimas yra registruojamas viešame registre. Projekto 9 straipsniu keičiamos Civilinio kodekso 4.209 straipsnio 2 ir 3 dalys patobulintos, nurodant imperatyvią taisyklę kad neposesorinis įkeitimas registruojamas viešame registre. Taip pat išdėstomi būdai: per notarą arba tam tikrais atvejais (kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaitos davėjas ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys) informacinių technologijų priemonėmis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
prašymą dėl hipotekos pabaigos informacinių technologijų priemonėmis teikia skolininkas arba turto savininkas, turi būti gautas hipotekos kreditoriaus patvirtinimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokia forma minėtas kreditoriaus patvirtinimas turėtų būti pateikiamas
Projektas patobulintas, nurodant, kad kai prašymą išregistruoti pasibaigusią hipoteką teikia skolininkas arba įkaito davėjas, hipotekos kreditorius privalo informacinių technologijų priemonėmis pateikti patvirtinimą apie hipotekos pabaigą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 19 straipsnis, nes šio straipsnio 1 dalyje pateikiam nuorodą į projekto 19 straipsnio 4 dalį, kurios projekto 19 straipsnis neturi. Pritarti Patobulinto Projekto 18 straipsnio 1 dalis koreguotina pritariant Teisės departamento pastabai bei atsižvelgiant į tai, kad nutarta atsisakyti Projekto 8 straipsnio keičiančio Civilinio kodekso 4.202 straipsnį:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 ir
d.“
8 Projekto 8 straipsniu siūloma pakeisti CK 4.202 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad pakeisti 4.202 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vykdydamas įprastą komercinę veiklą, įkaito davėjas
turi teisę disponuoti įkeistą turtinį kompleksą sudarančiais objektais tik jeigu nemažėja bendra šio įkeisto turto vertė.
Įkeitimo sandorio šalys gali susitarti, kad įkaito davėjui disponuojant įkeistu turtu negali mažėti bendra jo vertė. Įkaito davėjui teisėtai disponuojant įkeistu turtu, įkeitimas perleistiems objektams pasibaigia, o įkaito davėjo naujai įgytas turtas tampa įkeitimo objektu nuo jo įgijimo nuosavybėn momento.“ Pažymėtina, kad analogiškai pakeisti galiojantį reguliavimą siūloma ir kitu projektu, t.y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3309(2). Nagrinėjamo projekto Nr. XIIIP-3633 kontekste pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas projektui XIIIP-3309(2) pateikė šią pastabą:
„<...> Svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu
reguliavimu būtų išlaikyta įkaito davėjo ir įkaito gavėjo interesų pusiausvyra, nes įkaito davėjas visais atvejais turėtų teisę disponuoti įkeistu turtiniu kompleksu, taip sumažindamas įkeisto turto vertę, kas, mūsų manymu, abejotina, ar atitinka įkaito gavėjo interesus. Ir tik tuo atveju, jeigu šalys susitartų, disponuodamas įkeistu turtiniu kompleksu, įkaito davėjas negalėtų mažinti įkeisto turto vertės. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinti įkaito gavėjo interesas gauti prievolės įvykdymą iš įkeisto turto, disponuojant kuriuo jo vertė gali sumažėti iki tokio dydžio, kurio neužtektų pagrindinei prievolei įvykdyti.“ Pritarti Nutarta Projektą tobulinti atsisakant 8 straipsnio keičiančio Civilinio kodekso 4.202 straipsnį. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos notarų rūmai 2019-07-16 * 2019 m. birželio 19 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio B dalyje kaip papildomas klausimas (25 darbotvarkės klausimas), kuris įtrauktas posėdžio pradžioje, buvo svarstomas klausimas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų pakeitimo projektų (TAP-19-714(2); TAIS NR. 18-12967(4)) (toliau - Projektai). Šis Projektas Tarpinstituciniame pasitarime pakartotinai buvo svarstomas 2019 m. birželio
pasitarime buvo nuspręsta Projektų svarstymą atidėti iki kol bus parengta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma. Į Tarpinstitucinio pasitarimo, vykusio 2019 m. birželio 18 d. darbotvarkę klausimas dėl Projektų buvo įtrauktas paskutinę akimirką, t.y. prieš pat pasitarimą, faktiškai eliminuojant galimybę Notarų rūmų atstovams dalyvauti šiame pasitarime. Notarų rūmų nuomone, Projekto renginio ir svarstymo Vyriausybėje procedūros nebuvo pilnai įgyvendintos, todėl atitinkamai buvo pažeistas vienas iš esminių teisėkūros principų - atvirumo ir skaidrumo principas. Lietuvos notarų rūmai teikė pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto, taip pat buvo pateiktos ir teisės mokslininkų-akademikų mokslinės išvados dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Projekto rengėjas - Teisingumo ministerija - į didžiąją daugumą pateiktų pastabų neatsižvelgė, tai pažymėdama ir derinimo pažymoje. Tačiau paminėtina, kad į derinimo pažymą apskritai neįtraukta nemaža dalis Notarų rūmų teiktų pastabų bei teisės mokslininkų įžvalgų. Pažymėtina, kad pastabų ir pasiūlymų neaptarimas negali būti laikomas jų suderinimu. Vadovaujantis Vyriausybės darbo reglamento 33 punktu rengėjas, nesutinkantis su išvadas teikiančių subjektų pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais, organizuoja suinteresuotų institucijų pasitarimą, jeigu nesutarimų pašalinti nepavyksta kitais būdais.
Ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki suinteresuotų institucijų pasitarimo rengėjas pateikia suinteresuotoms institucijoms derinimo pažymą. Suinteresuotų institucijų atstovai pasitarime pateikia institucijų nuomonę dėl nesuderintų pastabų ir pasiūlymų. Projekto rengėjas jokiais būdais nebandė su Notarų rūmais suderinti teiktų pastabų, taip pat nebuvo organizuotas Vyriausybės darbo reglamento 33 punkte įtvirtintas susitikimas, kuris yra vienas iš teisės aktų projektų rengimo reikalavimų. Taigi Notarų pažymos, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymos bei pateiktos pastabos nebuvo iš tikrųjų suderintos. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 72 punktu, ministras turi teisę, prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimus, kreiptis į Ministrą Pirmininką su pasiūlymu įtraukti į darbotvarkę naują klausimą (ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki Vyriausybės posėdžio pranešus apie tai suinteresuotoms institucijoms), nurodydamas motyvus, kodėl klausimas turi būti svarstomas nedelsiant, Kaip papildomi klausimai gali būti siūlomi svarstyti tik Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka su suinteresuotomis institucijomis derinti klausimai, kurių priėmimo būtinybės ir skubos nebuvo galima suplanuoti ir numatyti, išskyrus Vyriausybės įstatyme nustatytus atvejus. Pažymėtina, kad Notarų rūmai nebuvo informuoti apie tai, kad teisingumo ministras siūlys klausimą dėl projektų svarstyti 2019 m. birželio 19 d. Vyriausybės posėdyje. Taip pat nėra aiški aptariamų teisės aktų priėmimo būtinybė ir skuba, dėl kurios šio Projekto svarstymas turėjo būti įtrauktas į Vyriausybės posėdį kaip papildomas klausimas.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas atvirumo ir skaidrumo principas, kuriuo privaloma vadovautis teisėkūroje. Šis principas reiškia, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesą grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai. Taigi svarstant siūlyti Projektą teikti Lietuvos Respublikos Seimui neinformavus apie tai Notarų rūmų buvo pažeistas vienas iš esminių teisėkūros principų. Taip pat paminėtina, kad teisingumo ministras 2018 m. birželio 19 d, vykusio Vyriausybės posėdžio metu pristatydamas Projektą ir nurodydamas, kad šis Projektas suderintas su visomis institucijomis, suklaidino ir neteisingai informavo Vyriausybę. Notarų rūmai 2019 m. birželio
rūmams numatomo poveikio vertinimo pažymą bei sudaryti galimybę pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl jos, bei buvo prašoma derinimo pažymoje įvertinti visas pateiktas Notarų rūmų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, nes, kaip buvo nurodyta anksčiau, tam tikros pastabos ir pasiūlymai derinimo pažymoje nebuvo įtraukti. Tačiau Teisingumo ministerija atsakymo Notarų rūmams nepateikė, o numatomo poveikio vertinimo pažymą pateikė tik 2019 m. birželio 19 d. popietę, jau įvykus Vyriausybės posėdžiui.
Neatsižvelgti Komitetas svarstydamas jam pateiktą Projektą, visapusiškai vertina visų subjektų (papildomų komitetų, ekspertų, suinteresuotų asmenų bei asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę) pastabas, pasiūlymus, išvadas tiek pateiktus raštu, tiek klausymų metu žodžiu. Teisingumo ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2019-07-19 rezoliucija Nr. S-2503, ir susipažinusi su Lietuvos notarų rūmų (toliau – Rūmai) 2019-07-15 raštu Nr. S-371 (toliau – Raštas), pateikė savo paaiškinimus:
„-2019 m. gegužės 28 d. vyko Tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame 16
darbotvarkės klausimu buvo svarstytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo bei susijusių įstatymų pakeitimo projektų paketas (toliau – Projektas) (TAP-19-714) (TAIS 18-12967(3);
Teisingumo ministerijai įvertinti Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės ir Viešojo valdymo grupės, Finansų ministerijos ir Lietuvos notarų rūmų pastabas. Patikslintą projektą po 2 savaičių svarstyti Tarpinstituciniame pasitarime ir Vyriausybės pasitarime (2019 m. gegužės 28 d. protokolas Nr. 22);
Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės ir Viešojo valdymo grupės ir Finansų ministerijos pastabas, taip pat dar kartą įvertino Rūmų pateiktas pastabas bei papildė Projekto derinimo pažymą.
Teisingumo ministerijos nuomone, daugiau pastabų, kurios, kaip teigiama Rūmų Rašte, nebuvo įvertintos, neliko, jų taip pat neįvardija ir patys Rūmai;
Tarpinstitucinio pasitarimo protokoliniame sprendime numatytos 2 savaitės[1], todėl patikslintas Projektas buvo pateiktas svarstymui kiek įmanoma skubiau: 2019-06-14 buvo viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS (18-12967(3)) ir įtrauktas į 2019 m. birželio 18 d. Tarpinstitucinį pasitarimą bei 2019 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdį;
punktų[3] nuostatomis, Rūmai nepatenka į sąvokos „išvadas teikiantys subjektai“ apimtį, todėl Teisingumo ministerija Vyriausybės darbo reglamento 33 punkte[4] nurodyto pasitarimo neorganizavo, nes su išvadas teikiančiai subjektais Projektas suderintas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Projekto derinimo ir svarstymo proceso metu atvirumo, skaidrumo, visuomenės informavimo principai bei teisės aktų rengimo bei derinimo reikalavimai nebuvo pažeisti.“ Prie šio rašto Teisingumo ministerija pridėjo Tarpinstitucinio pasitarimo 2019 m. gegužės 28 d. protokolo Nr. 22 kopiją ir Projekto derinimo pažymą. 2. Lietuvos notarų rūmai 2019-07-16 * Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 664 nutarė pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo (toliau - Projektas) ir susijusių įstatymų pakeitimo projektams (toliau kartu - Įstatymų projektai), kuriais keičiamas hipotekos ir įkeitimo teisinis reguliavimas, ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui.
Kadangi Įstatymų projektai į Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio darbotvarkę buvo įtraukti kaip papildomas klausimas, neinformuojant apie tai suinteresuotų institucijų, o numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma nebuvo pateikta suinteresuotoms institucijoms įstatymų projektų derinimo stadijoje ir iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priėmimo nebuvo sudaryta galimybė pateikti pastabas dėl jos, teikiame Jums Lietuvos notarų rūmų pastabas dėl Įstatymų projektų Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymos. Taip pat pateikiame Jums svarbiausias nuostatas iš teisės mokslininkų išvadų, dėl kurių nepasisakyta ar į kurias neatsižvelgta derinimo pažymoje. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1R-54 (su vėlesniais pakeitimais), siekiant užtikrinti kokybišką ir įvairiapusišką problemų, kylančių taikant Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir su Civiliniu kodeksu susijusius teisės aktus, sprendimą bei priimti optimalius sprendimus dėl Civilinio kodekso ir su juo susijusių teisės aktų tobulinimo ar pasiūlyti kitų alternatyvų, kurios leistų suformuoti visiems priimtiną praktiką, kartu kiek įmanoma išlaikant Civilinio kodekso stabilumą, yra sudarytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priežiūros komitetas. Šiam komitetui pavesta nagrinėti praktikoje kylančias problemas dėl Civilinio kodekso ir su juo susijusių teisės aktų taikymo ir siūlyti šių problemų sprendimo būdus, taip pat svarstyti ir teikti išvadas dėl Civilinio kodekso ir su juo susijusių teisės airių nuostatų pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiomis galios iniciatyvų.
Šiuo atveju esminiai Civilinio kodekso pakeitimai parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos Seimui neapsvarsčius jų Civilinio kodekso priežiūros komitete, nevykdant paties teisingumo ministro priimto įsakymo. Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje ir jos priede pateikiamų teiginių Lietuvos notarų rūmai, susipažinę su š.m. birželio 19 d. (jau po Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio) gauta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma (toliau - Pažyma) dėl teisės aktų projektų, reguliuojančių hipotekos ir įkeitimo teisinės registracijos modernizavimą, teikia šias pastabas:
I) Kaip nurodoma Pažymoje, vienas pagrindinių projekto tikslų - „siekis įkeitimo institutą padaryti patrauklesnį ir pigesnį vartotojams, jiems sudarant galimybę sandorį dėl kilnojamojo turto sudaryti informacinių technologijų priemonėmis nedalyvaujant notarui, taip pat sudaryti galimybę pačioms sandorio šalims pranešti registrams apie sudarytus, pakeistus ar pabaigtus įkeitimo sandorius, atlikti duomenų paiešką registre.
Pažymoje taip pat akcentuojama, jog siūlomi pokyčiai prisidėtų prie tarptautiniu lygiu vertinamų verslo ciklą reglamentuojančių teisės aktų, procedūrų ir įrankių patobulinimo bei bendro verslo sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimo ir vartotojų teisių apsaugos stiprinimo Taigi, pasak projekto rengėjų, siekiama pagerinti vartotojų ekonominių interesų įgyvendinimo procesą, stiprinti jų teisių apsaugą, akcentuojant procesų greitumą ir pigumą, tačiau neįvertinama, ar siūlomi procesai bus atliekami kokybiškai, realiai užtikrinantys vartotojų teisių apsaugą, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Siūlomos nuostatos leidžia susidaryti situacijai, kai skolininkas - vartotojas, būdamas sunkioje materialinėje padėtyje ir stokodamas teisinių žinių, gali pasirašyti daikto(-ų) įkeitimo sutartį, kuri jam būtų visiškai nenaudinga. Įstatymo projekte nėra jokių nuostatų, kurios gintų tokį skolininką - vartotoją. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog tokiu įstatymu galėtų būti ženkliai pabloginta skolininkų - vartotojų padėtis, kiek tai susiję su jų informavimu apie sudaromą sandorį, jo teisines pasekmes ir sandorio sąlygų aiškinimu.
Tokiu atveju asmenys savo teises galės apginti tik teisme. Teisminis procesas šalims kainuos daugiau ir užtruks ilgiau negu išankstinis notaro atliekamas sandorio teisėtumo užtikrinimas. Pažymime, kad ne tik nacionalinės, bet ir Europos Sąjungos institucijos ragina ne tik formaliai deklaruoti vartotojų teisių apsaugos įgyvendinimą, tačiau efektyviai užtikrinti sukurtų mechanizmų efektyvų veikimą ir taikymą. Pažymoje taip pat akcentuojama, jog „būtų sutaupytas laikas (skirtas: notaro padėjėjo, notaro, kreditoriaus ar jo darbuotojo ir skolininko kelionėms, dokumentų peržiūrai, pasirašymui ir pan.), išlaidos kelionei, bet to, skolininkams nereikėtų mokėti atlygio už notarų veiksmus”. Manytina, jog siekis sutaupyti asmenų laiką ir pinigines lėšas įgyvendinamas neatsižvelgiant, jog siūlomas įkeitimo reguliavimas sudaro sąlygas asmenų nesąžiningumui, piktnaudžiavimui, teisminių ginčų kilimui. Pažymoje taip pat nepateikiama motyvų, kodėl dabar galiojantis reglamentavimas nepasiteisino ar sukelia neigiamų teisinių pasekmių. II) Pažymoje nurodoma, jog „nors pats notarinis veiksmas laiko atžvilgiu netrunka itin ilgai (įvertinant sandorio sudarymo laiką ir duomenų pateikimą registrui), tačiau laiko sąnaudas, reikalingas sandoriui įregistruoti/išregistruoti, sudaro ir kiti procesai. Pirmiausia - tai notaro paslaugų pasiekiamumas: mažesni notarų biurai dažnai nepajėgūs priimti kliento iš karto, todėl būtinas išankstinis užsiregistravimas, kuris gali užtrukti nuo kelių valandų (atsižvelgiant į biuro darbo laiką ir notaro užimtumą) iki savaitės ar nei kelių (ypač mažesniuose miestuose, kur dirba vienas notaras, ir nėra galimybių nedelsiant gauti notarinių paslaugų ne tik dėl notaro užimtumo, bet ir tokių veiksnių, kaip atostogos, liga ar pan.).
Taip pat svarbu įvertinti, kad sudarant įkeitimo sandorį, notaro kontaktas su klientu paprastai trunka du kartus - būsimo sandorio šalys pateikia sandorio sudarymui reikalingus dokumentus, po to, parengus projektą, notaras susitinka su sandorio šalimis antrą kartą, privalo išaiškinti šalims tokio sandorio esmę ir teisines pasekmes, išsiaiškinti tikrąją šalių valią, galiausiai, pasirašius sandorį, jis teikiamas Hipotekos registrui registruoti. Pažymoje taip pat teigiama, kad „be sandorių šalių, sudarant įkeitimo sandorį, dalyvauja papildomos dvi grandys - notarų padėjėjai ir patys notarai.“. Visų pirma, pažymėtina, jog išankstinis užsiregistravimas reikalingas siekiant tinkamai organizuoti notaro biuro darbą, t.y. užtikrinti sklandų asmenų priėmimą, nuoseklų notaro biuro darbuotojų, rengiančių dokumentų projektus, laiko planavimą, todėl išankstinė registracija negali būti siejama su notaro paslaugų nepasiekiamumu. Antra, Pažymoje aprašytas dokumentų pateikimo ir notarinio veiksmo atlikimo procesas yra klaidingas. Pažymėtina, jog dokumentai notarui gali būti pateikiami nuotolinio ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, siunčiant elektroniniu paštu, todėl atvykimas į notarų biurą nėra privalomas, o dokumentų originalai notarui gali būti pateikiami sandorio sudarymo dieną.
Taip pat pažymėtina, kad dažniausių kreditorių - bankų - skyrių mažesniuose miestuose tiesiog nėra, todėl argumentas dėl nesančių galimybių greitai gauti notaro paslaugas įkeitimo sandoriams sudaryti mažesniuose miestuose yra visiškai neaktualus ir spekuliatyvus. Taip pat akcentuotina, jog notaras bei jo padėjėjai, jeigu jie pasitelkiami, negali būti laikomi papildomomis grandimis. Notariato
šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Taigi, notaro pagrindinė pareiga - užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, apibrėžtumą ir aiškumą, o ši pareiga neatsiejama nuo tinkamo teisinių santykių esmės ir pasekmių išaiškinimo, todėl sąvoka papildoma grandis, leidžianti manyti, kad notaro darbas šiame procese tėra formalumas, yra nekorektiška notaro bei jo biuro darbuotojų atžvilgiu. Be to, Pažymoje nepateikiamas vertinimas kokiomis naujomis priemonėmis bus užtikrinamas civilinių teisinių santykių stabilumas ir saugumas atsisakius įkeitimo sandorių notarinio tvirtinimo. Pažymoje nepateiktas vertinimas, ar sandorio šalių pateikti patvirtinimai, sudarant sandorį informacinių technologijų priemonėmis, objektyviai užtikrins tokio pat teisėtumo ir šalių interesų apsaugos lygį kaip šiuo metu užtikrina notaras. Prof. habil. dr.
Prof. habil. dr. V.Mikelėnas mokslinėje išvadoje taip pat akcentuoja, kad atsisakant notaro dalyvavimo sandorių patvirtinimo procese, nėra nurodomos alternatyvos, kurios galėtų pakeisti ir užtikrinti dabartinę notarų atliekamą prevencinę funkciją. Taip pat Pažymoje nurodoma, jog „skolininkams nereikėtų mokėti atlygio už notarų veiksmus”, tokiu būdu sudarant prielaidą, jog procesas turėtų atpigti, tačiau pažymoje nurodant poveikį atitinkamai sričiai pažymima, jog „buvo įvertinta ir galima kaštų padidėjimo rizika, pvz. tais atvejais, kai viena iš įkeitimo sandorio šalių - kreditorius - bus bankas ar kita kredito įstaiga, ji galėtų pareikalauti
„sutarties sudarymo mokesčio” (už sutarties parengimą ir įkeitimo
įregistravimą)”. Taigi, akcentuojama, jog nelikus mokesčio už notarines paslaugas, siūlomi įkeitimo procesai taptų pigesni, tačiau kitoje Pažymos dalyje pasisakoma, jog galimas naujas mokestis, kurį taikytų bankai už sutarties sudarymą, taigi, hipotekos (įkeitimo) išregistravimas ar įkeitimo sandorio sudarymas, šiuose procesuose nedalyvaujant notarui, gali ne atpigti, o priešingai - pabrangti. Sudarant įkeitimo sandorius rašytine forma bei išregistruojant hipotekos (įkeitimo) sandorius šiame procese visada dalyvaus kreditorius, kuris dažnai yra profesionalus skolintojas. Būdamas privačiu juridiniu asmeniu, bankas ar kitas kreditorius laisvai sprendžia dėl klientams taikomo įkainio, o notaro imamo atlyginimo dydį nustato valstybė. Jau dabar bankai ima kredito sutarties sudarymo mokestį, kuris pagal viešai skelbiamą informaciją yra nuo 0,3 procento iki 0,5 procento nuo kredito sumos (ne mažiau kaip 130 - 180 Eur) privatiems klientams ir nuo 0,4 procento iki 2 procentų nuo kredito sumos (ne mažiau kaip 120 - 500 Eur) verslo klientams. Komerciniai bankai ima 15-45 eurų dydžio atlyginimą už patvirtinimą apie paskolos sumokėjimą. Jei patvirtinimas išduodamas greičiau nei per standartinį banko nustatytą terminą, kai kurie bankai ima dar papildomą mokestį.
O nustatytas notaro atlyginimas už duomenų perdavimą valstybės registrams (taigi, ir duomenų apie hipotekos pabaigą) – nuo 2,90 iki 8,69 Eur. Priėmus siūlomus pakeitimus, kreditorius turės atlikti papildomus veiksmus, jis, tikėtina, už tai pareikalaus papildomo atlyginimo, kuriam valstybė daryti įtakos (priešingai negu notaro imamo atlyginimo) negali. Taip pat pasisakant dėl Pažymoje klaidingai aprašyto dokumentų pateikimo ir notarinio veiksmo atlikimo, atkreipiame Jūsų dėmesį, jog teiginys jog „esant ir dabartiniam teisiniam reglamentavimui, stambios kredito įstaigos, o ne notarai, rengia sandorių projektus", yra neteisingas, nes visų notaro tvirtinamų sandorių projektai rengiami išimtinai tik notaro biure. Sandorių projektų rengimo metu sandorių turinys gali būti rengiamas pagal sandorių šalių pateiktas pastabas ar pageidaujamas sandorio sąlygas, neprieštaraujančias teisės aktų reikalavimams, tačiau šis procesas negali būti vertinamas kaip viso sandorio projekto parengimas. III) Pažymoje nurodoma, kad „naujos elektroninės paslaugos sudarys sąlygas informacinių technologijų priemonėmis ne tik sudaryti kilnojamojo turto įkeitimo sandorį, registruoti jo pakeitimą ar hipotekos /įkeitimo sandorio pabaigą ir pateikti duomenis ir dokumentus registrui, bet ir elektroniniu būdu (bet kurio Lietuvos ar užsienio banko išduotomis atsiskaitymo kortelėmis: tiek debetinėmis, tiek kreditinėmis, ar naudojantis elektroninės bankininkystės paslaugomis) sumokėti už registravimo veiksmą“. Atkreiptinas dėmesys, jog sumokėti už notarines paslaugas elektroniniu būdu galima ir šiuo metu - daugelyje notarų biurų veikia elektroniniai mokėjimo kortelių skaitytuvai arba kitu atveju - sudaroma galimybė klientams už paslaugas atsiskaityti bankiniu pavedimu. Taigi, notarų biurų klientai už suteiktas notaro paslaugas gali sumokėti jiems patogiu būdu.
IV) Vertinant Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymos priedą (toliau - Priedas), kuriame pateikiami skaičiavimai bei galima socialinė ekonominė nauda, matyti, jog skaičiavimai atlikti vadovaujantis 2016 metais surinktais duomenimis. Manytina, kad siekiant objektyvių ir tikslių analizės rezultatų, turėtų būti vertinami aktualūs statistiniai duomenys. Taip pat Priedo dalyje, kurioje pateikiami laiko taupymo vertinimo kriterijai, nurodoma, jog notarų bei jų padėjėjų sugaištas laikas nustatytas žodžiu apklausus notarus, tačiau nenurodoma, kiek notarų buvo apklausta, kokiu metu tai buvo atlikta, Taip pat laiko ir piniginių sąnaudų sutaupymo vertinimo kriterijuose nurodoma, jog šie du analizės objektai vertinami darant prielaidas (pavyzdžiui, „daroma prielaida, kad vienos kelionės (pirmyn ir atgal trukmė sudaro apie 1 valandą“; „daroma prielaida, kad vienos kelionės (pirmyn ir atgal sąnaudos vidutiniškai sudaro
šios prielaidos buvo suformuotos. Vadovaujantis tuo, manytina, jog ekonominės ir socialinės ekonominės naudos vertinimas atliktas pasitelkiant neaktualius, neobjektyvius duomenis, todėl jame pateikiamos prognozės neatspindi realaus galimo rezultato, kuris būtų pasiektas priėmus siūlomus hipotekos (įkeitimo) pabaigos ir įkeitimo teisinės registracijos pakeitimus. Atsižvelgti iš dalies Pažymėtina, kad Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymos turinio Komitetas nekeičia. Komitetas svarstydamas jam pateiktą Projektą, visapusiškai vertina visų subjektų (papildomų komitetų, ekspertų, suinteresuotų asmenų bei asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę) pastabas, pasiūlymus, išvadas tiek pateiktus raštu, tiek klausymų metu žodžiu.
Teikiamos pastabos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priežiūros komitetas, sudarytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1R-54 (toliau – Komitetas). Į jo sudėtį įtraukti įvairių sričių (teismų, valstybės institucijų, mokslo ir kt.) teisės specialistai. Projekto autoriai atsižvelgdami į tai, kad Projektui pastabas teikė šių specialistų atstovaujamos institucijos (subjektai), atskirai Komitetui svarstyti Projekto nebeteikė. Be to, Projekto autorių teigimu, minėto įsakymo 2.1 papunkčiu pareiga „nagrinėti praktikoje kylančias problemas dėl Civilinio kodekso ir su juo susijusių teisės aktų taikymo ir siūlyti šių problemų sprendimo būdus, taip pat svarstyti ir teikti išvadas dėl Civilinio kodekso ir su juo susijusių teisės aktų nuostatų pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiomis galios iniciatyvų“ nustatyta Komitetui, tuo tarpu projektų rengėjams pareigos savo parengtus projektus derinti su Komitetu nustatyta nėra. Projektas buvo parengtas ir pateiktas derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje visuomenei ir visoms suinteresuotoms institucijoms ir subjektams susipažinti.
Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, diskusijas Komiteto organizuotų klausymų (2019 m. lapkričio 8 ir 25 dienomis) metu, Projektas patobulintas, nustatant, kad neposesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) atveju įkeitimo sandorį ir įkeitimo objekto savininko vienašalį pareiškimą įkeisti daiktus ar turtines teises turėtų tvirtinti notaras, išskyrus atvejus kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaito davėjas ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys. Manytina, kad tokiomis pataisomis, atsižvelgiant į Projekto autorių motyvus ir argumentus, bus palengvinta verslo subjektų (ypač tų, kuriems kilnojamojo turto įkeitimas yra nuolatinio pobūdžio verslo praktika) administracinė našta. Tuo pačiu, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo reguliavimo, patobulintu Projektu bus tinkamai užtikrinta fizinių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Pateiktos pastabos kontekste pažymėtina, kad Teisingumo ministerija Komiteto organizuotiems klausymams taip pat pateikė poziciją, kad jokiu būdu nekvestionuoja išankstinio užsiregistravimo pas notarą ar notaro padėjėjų vykdomų funkcijų poreikio, o tik pagrindžia, kad Projektu siūloma įkeitimo sandorių sudarymo bei hipotekos ir įkeitimo išregistravimo procedūra, ją atliekant informacinių technologijų priemonėmis, nesikreipiant pas notarą, būtų nepalyginamai greitesnė. Projekto autorių nuomone, „prevencinė funkcija“ tam tikrais atvejais yra deklaratyvi (dėl kilnojamųjų daiktų nuosavybės teisių nustatymo ribotų galimybių, arba priešingai – dėl formalaus duomenų patikrinimo registruose registruojamų daiktų įkeitimo atveju), kurią galėtų atlikti pačios sandorio šalys.
Be to, sudarant įkeitimo sandorį naudojantis informacinių technologijų priemonėmis, sandorio formose būtų numatytos tipinės ir būtinos įkeitimo sandorių sąlygos, nurodyta tokio sandorio esmė ir sudarymo pasekmės. Kaip nurodyta aukščiau, Komitetas iš dalies atsižvelgdamas į šiuos ir kitus Projekto autorių argumentus bei gautas pastabas (tame tarpe ir Lietuvos notarų rūmų) Projektą patobulino taip, kad būtų palengvinta verslo subjektų administracinė našta ir tuo pačiu tinkamai užtikrinta fizinių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas leidžia pasirinkti notarinę sandorių formą net ir tais atvejais, kai ji nebūtina (1.77 str. tvirtina, kad: „1. Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromi paprastos rašytinės formos ar notarinės formos. 2. Notarinės formos gali būti ir tie sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą.“), todėl sandorio šalims lieka alternatyva dėl įkeitimo registravimo ir hipotekos (įkeitimo) išregistravimo kreiptis į notarą, jei sandorio šalims taip pigiau, patogiau ir pan. Projekto autorių teigimu, Projekto poveikio vertinimo pažymoje galimybė elektroniniu būdu atsiskaityti už įkeitimo sandorio įregistravimą aptariama siekiant iliustruoti, jog sudaromos sąlygos sudaryti įkeitimo sandorį, įregistruoti/išregistruoti įkeitimą „neišeinant iš namų“.
Projekto autoriai Komiteto klausymams pateikė paaiškinimą, kad atsižvelgdama į tai, kad nuo 2016 m. teisinis reguliavimas, kiek jis susijęs su įkeitimo sandorių sudarymu ir registravimu bei atliekamais notariniais veiksmais, nesikeitė, Teisingumo ministerija vadovavosi pirminio projekto metu surinktais ir turimais (2016 m.) duomenimis, kurie yra patikimi ir objektyvūs, siekiant iliustruoti bendrą statistinę informaciją nagrinėjamoje srityje. Kai kurios prielaidos daromos dėl objektyvių priežasčių – pvz., neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, taip pat nėra ir oficialios statistinės informacijos, kokį atstumą nuvažiuoja, kiek užtrunka bei kokias kitas kelionės sąnaudas (kuras, bilieto kaina, transporto priemonės nusidėvėjimas ir pan.) patiria sandorio šalys, vykdamos į notarų biurą ar pas kitą sandorio šalį. Atliekant poveikio vertinimą yra leidžiama vadovautis pagrįstomis prielaidomis, kai išorės efektai negali būti kiekybiškai išmatuoti, nes priešingu atveju poveikio vertinimas būtų neįmanomas. Pažymėtina, kad prielaidos atliekant poveikio vertinimą, yra numatytos ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276: „<...> pridedama informacija apie atliktus skaičiavimus, naudotus duomenų šaltinius, prielaidos, kuriomis vadovautasi atliekant vertinimą, kita vertinimą pagrindžianti informacija.“ (23 p.). 3.
notarų rūmai 2019-07-16 * Dėl teisės mokslininkų išvadų dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo ir jo lydimųjų teisės aktų projektų Projekto rengėjai neatsižvelgė į aspektus, susijusius su įkeitimo reglamentavimu, kurie detaliai atskleidžiami teisės mokslininkų pateiktose išvadose ir, be kita ko, nebuvo aptarti derinimo pažymoje;
I) Dr. A. Smaliukas atkreipė dėmesį, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu sudaroma galimybė piktnaudžiauti teise, sudarant rašytinius įkeitimo sandorius, Atsiranda reali rizika, kad įkeitimas bus pradėtas naudoti siekiant apsaugoti skolininko turtą nuo sąžiningų kreditorių reikalavimų. Skolininkas, sutaręs su bet kokiu susijusiu asmeniu, galės įkeitimu apsunkinti visą savo kilnojamąjį turtą ir apsimestinis kreditorius įgis absoliutų prioritetą prieš visus kitus skolininko kreditorius. Tokių nesąžiningų skolininkų atsiras ir socialiai jautriose srityse. Pavyzdžiui, asmuo, turintis mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, įkels savo turtą (įskaitant ir pinigines lėšas) pagal menamas prievoles, ir į jo turtą (taip pat ir lėšas) išieškojimas galės būti nukeiptas tik po labai ilgo proceso. Toks piktnaudžiavimas teise sukompromituos visą įkeitimo teisinį reguliavimą, registro duomenų patikimumą bei sukels visuomenės pasipiktinimą. II) Projektai rengėjai nesvarsto galimybės, kaip siūloma prof. habil. dr. V.Mikelėno ir dr. E. Baranausko mokslinėse išvadose, pasirinkti ne kraštutinę priemonę - visišką notaro atsisakymą tvirtinant sandorius ir išregistruojant hipoteką (įkeitimą), o, pavyzdžiui, notarinių veiksmų atlikimą panaudojant šiuolaikines informacines technologijas.
Paminėtina, kad Lietuvos notarų rūmai įgyvendina projektą, sudarantį galimybę tam tikrus notarinius veiksmus atlikti nuotoliniu būdu. III) Dr. A. Smaliuko ir Mykolo Romėno universiteto Teisingumo tyrimų laboratorijos mokslininkų grupės išvadose keliami pagrįsti klausimai dėl Projekto suderinamumo su valstybės registruose kaupiamos informacijos teisingumu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsniu, registro duomenys turi prima facie galią, t.y. didesnę įrodomąją galią, šie duomenys yra nenustatinėjami, neįrodinėjami ir laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Taigi turi būti užtikrinama, kad registre kaupiami duomenys bus teisingi. Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta notarinių dokumentų teisėtumo prezumpcija, pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi, kaip teigiama Mykolo Romerio universiteto Teisingumo tyrimų laboratorijos mokslininkų grupės akademinėje išvadoje: „ [...] tuo atveju, kai konkretiems sandoriams taikoma notarinė forma, registro tvarkytojas gali pasikliauti notaro patvirtintuose dokumentuose pateiktais duomenimis ir nebeatlikti papildomo savarankiško jų patikrinimo. Atitinkamai, registrų duomenimis gali pasikliauti ir visi civilinių teisinių santykių dalyviai.
Jeigu teisę teikti registrams prašymus dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo turės bet kurie asmenys, gali kilti reali grėsmė minėtam registruose esančių duomenų patikimumui, o tai gali trikdyti ir normalią civilinę apyvartą. Visiškas teisinio tyrimo eliminavimas gali sugriauti taip ilgai kurtą registro duomenų patikimumo koncepciją, Dėl prioriteto suteikimo sandorių sudarymo lankstumui kiltų grėsmė minėtam informacijos patikimumo principui. Jeigu teisinio tyrimo atlikimo našta būtų perkelta registro tvarkytojui, neabejotinai didėtų jo administracinės sąnaudos. Kita vertus, kokybiškam tokio tyrimo atlikimui būtina aukšta teisinė kvalifikacija. Iki šiol tokį tyrimą atlikdavo tik hipotekos teisėjai ir notarai.“ Apibendrinant paminėtina, kad Projekte įtvirtintas leidimas pačioms šalims išregistruoti hipoteką ir pateikti duomenis apie sudarytą neposesorinį įkeitimo sandorį, neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto sistemiškumo principo, nes yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo normomis ir neužtikrina registro duomenų teisingumo prezumpcijos. IV) Profesorius V. Mikelėnas ir dr. L. Didžiulis taip pat kelia klausimus dėl šablonų kūrimo ir atsakomybės už jų teisingumą. Profesorius V. Mikelėnas nurodo, kad „[..] šablonų turinys, nei teisės aktas, kuriame tokie šablonai būtų pateikti ar tokių šablonų panaudojimo tvarka Pakeitimų projektuose nėra atskleista. Be kitų, kyla ir klausimas, ar toks įkeitimo/hipotekos sutarties šablonas galėtų būti sutarties šalių keičiamas, ar norint susitarti dėl individualių sąlygų, jau būtų reikalinga kreiptis į notarą.
Taip pat projektuose visiškai neaptariama, kaip informacinių technologijų priemonių pagalba sudarant sandorius bus patikrintas šalių veiksnumas, įgaliojimai, kaip bus sprendžiamas informacinės sistemos klaidų klausimas, kaip bus nustatomas ofertos ir akcepto Įsigaliojimo klausimas, kaip bus nustatomi tikrieji šalių ketinimai, kaip bus aiškinamos tokios sutartys ir kt. [..] Taip pat nėra aišku, kas rengs tokių sutarčių šablonus, ar tokios šabloninės sutarties nuostatos bus laikomos standartinėmis sutarčių sąlygomis (CK 6.185 str.). Taigi, teikiamas projektas visiškai nesuderintas sistemiškai su kitomis CK dalimis.“. Dr. L. Didžiulis savo išvadoje kelia klausimus dėl šablonų turinio ir atsakomybės už turinio teisingumą:
„a. Kas rengs, keis ir tvirtins šablonus?
b. Ar šablonų turinį šalys galės pačios keisti? i. Jei taip - kaip eliminavus notarinę patikrą bus užtikrinama, kad stiprioji šalis, pavyzdžiui, bankas, neprimestų nesąžiningų sąlygų silpnajai šaliai, pavyzdžiui, vartotojui? Kokia lygiaverte priemone bus pakeičiama notarinė patikra? Kaip bus užtikrinama, kad hipotekos sandoriai būtų vienodai aiškinami teismų praktikoje, notarinėje praktikoje ir bankinėje praktikoje? . ii. Jei ne - ar valstybė neš visišką deliktinę atsakomybę prieš sandorio šalis už šablonų negaliojimą, jei teismas konkrečioje byloje pripažins hipotekos sandorio turinį neteisėtu? Kaip tai dera su Projektu nekeičiama LR CK 4.186 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią hipotekos sandoriams netaikomi specialūs sandorių turinio reikalavimai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus? V) Profesorius V.
V) Profesorius V. Mikelėnas nurodo, kad šiais informacinių technologijų laikais, daugelio procesų perkėlimas į skaitmeninę erdvę, kelia pagristas abejones dėl galimų tapatybės vagysčių atvejų ir technologijų saugumo: „Asmens tapatybė yra viena iš aktualiausių temų, susijusių su šiuolaikinių vartotojų technologijų atsiradimu. Kai finansiniai sandoriai atliekami per skaitmeninius tinklus, o ne gyvai, „akis į akį, reikalingos didesnės apsaugos priemonės, kad būtų išvengta duomenų pažeidimų ir tapatybės vagysčių. Patikimiems tinklams būdingas vienas paprastas klausimas: kaip man žinoti, kad esate tie, kurie sakote, kad esate? Šios problemos skaičiai tiek pasaulio, tiek ir Europos Šalių kontekste, atrodo išties grėsmingai: vien Jungtinėje Karalystėje nuo 2008 m. iki 2016 m. tapatybės vagysčių padaugėjo nuo 77 642 iki 172 919 atvejų . Pagal tyrimų bendrovės Javelin Strategy & Research duomenis, 2017 m. tapatybės sukčiavimo aukomis visame pasaulyje tapo net 16,7 mln. asmenų. [...] Atsižvelgiant j visas nurodytas grėsmes, yra akivaizdu, kad prieš priimant bet kokius sprendimus, susijusius su technologijų įdiegimu teisiniuose procesuose, pirmiausia yra būtina ne tik užtikrinti šių technologijų patrauklumą vartotojui (proceso patogumas ir pigumas), bet ir maksimalų tokių technologijų saugumą. Priešingu atveju tokie pokyčiai neduos norimos naudos, kadangi sumažinus kaštus, asmenų patiriamus notarų paslaugoms, tikėtina, vis dėlto padaugėtų teisminių ginčų (reikalaujančių daug laiko ir piniginių resursų), asmenims ginant pažeistas jų teises.“. Nei Projekte, nei derinimo pažymoje neužsimenama kaip bus sprendžiamos profesoriaus V. Mikelėno keliamos problemos. VI) Mykolo Romerio universiteto Teisingumo tyrimų laboratorijos mokslininkų grupės išvadoje akcentuojama, kad notarams vykdomuosius įrašus pavesta atlikti ne bet kokiuose sandoriuose ir skolos išieškojimas supaprastintas ne dėl iš visų ir bet kokių sutarčių.
Pagal bendrą taisyklę notarai atlieka vykdomuosius įrašus tik pagal notarine forma patvirtintus sandorius, kadangi, tvirtinant sandorį, notaras jau yra atlikęs teisinį pateiktų dokumentų, šalių valios ir sudaromo sandorio atitikimo teisės aktams teisinį vertinimą ir ekspertizę. Įkeitimo sandorio šalių interesai ir civilinės apyvartos stabilumas apsaugomas tada, kai sandorio teisėtumas tikrinamas preventyviai - jo sudarymo metu, o ne tada, kai, kreditoriui kreipiantis dėl išieškojimo, notaras vertina, ar anksčiau šalių sudarytas ir vykdytas sandoris yra teisėtas. Taigi, atsisakius prevencinės patikros, neįmanoma tikėtis, kad prievolių, kylančių iš dviejų privačių asmenų sudaryto sandorio, įvykdymo galima būtų reikalauti supaprastinta tvarka be teismo. Taip pat praktikoje susidarys paradoksali situacija, kai užtikrinamam sandoriui bus privaloma notarinė forma (pavyzdžiui, tam tikrais atvejais paskolos, akcijų perleidimo sutartims), o jas užtikrinančiam įkeitimo sandoriui tokia forma nebus privaloma. Tačiau išieškojimas bus atliekamas ne pagal notarine forma patvirtintą pagrindinį sandorį, bet pagal paprastesne tvarka - rašytine - sudarytą sandorį. VII) Paminėtina, kad Projekto rengėjai aiškinamajame rašte dėsto tikrovės neatitinkančias ir nepagrįstas aplinkybes, pavyzdžiui, Mykolo Romerio universiteto Teisingumo tyrimų laboratorijos mokslininkų grupės išvadoje nurodoma, kad: „Kaip papildomą argumentą Projektų autoriai nurodo hipotekos išregistravimo trukmę, kuomet šiame procese dalyvauja notaras. Jau minėta, pagal bendrąją civilinėje teisėje galiojančią taisyklę, negali skirtis sandorio sudarymo ir vėlesnių jo pakeitimų ar užbaigimo forma.
Be to, notaras yra saistomas labai aiškių taisyklių, kaip pranešimas apie hipotekos išregistravimą turi būti perduotas, tuo tarpu sandorio šalims jokios taisyklės nebegaliotų. Kita vertus, prieš išregistruojant hipoteką svarbu įsitikinti šio veiksmo atlikimui būtinomis sąlygomis. Priešingu atveju, išregistravus hipoteką, kai tam nėra visų būtinų sąlygų, gali kilti labai neigiamos pasekmės kreditoriui (įkaito turėtojui). Bet kuriuo atveju, hipoteka (įkeitimas), vykdomasis įrašas įregistruojamas (išregistruojamas), duomenų pakeitimo veiksmai atliekami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo duomenų teikėjo pranešimo gavimo, todėl argumentas dėl gaištamo laiko yra visiškai nepagrįstas ir supriešinamas su teisėtumo užtikrinimu.“ VIII) Projekto rengėjai teisės mokslininkų išvadas vertino ne sistemiškai, bet selektyviai išskirdami tik projekto autorių argumentus paremiančias frazes, paimtas iš platesnio konteksto. Pavyzdžiui, netinkamai buvo pasinaudota dr. Lauryno Didžiulio išvadoje aptariamu finansų teisės profesoriaus P. Wood‘o požiūriu: „Žvelgiant iš finansavimo perspektyvos, labai svarbu yra finansavimo kaštų mažinimas ir paprasta prieiga prie kredito, todėl finansų teisės doktrinoje galime sutikti kiek skeptišką požiūrį į notarinę užtikrinimo sandorių formą. Antai, lyginamosios finansų teisės profesorius P. Wood‘as, kurio darbus cituoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrai nurodo, kad užtikrinimo sandorių formalumai paprastai praktikoje sukuria nereikalingas išlaidas ir nepatogumus ir šiuo metu yra rimtas pagrindas tarptautiniu lygiu atsisakyti šių praeities reliktų.
Kaip sugriežtintos sandorio formos privalumus, jis nurodo: apsaugą nuo apgaulės; skolininko apsaugą parodant jam jo veiksmo rimtumą; dokumentinių mokesčių surinkimą; sandorių viešumo ir apskaitos užtikrinimą, Kaip trūkumus nurodo: nepatogumą sandorio šalims; skolininkų apsaugos nepagrįstumą komerciniams sandoriams ir net vartojimo, kur veikia specialios apsauginės normos; kaštų didinimą; apgaulės galimybę, kai asmuo gavęs kreditą, vėliau išsisukinėja nuo atsakomybės dengdamasis formalumų nevykdymu; elektroninio amžiaus ignoravimą, Kalbant konkrečiai apie notarinę formą, P. Wood‘as mato jos prasmę labiau tame, kad notaro patvirtintas dokumentas leidžia neabejoti jame nurodytų faktų tikrumu ir yra vykdytinas dokumentas, kuris pakeičia teismo sprendimą.„. Projekto autoriai derinimo pažymoje naudojasi tik anksčiau paryškintu teiginiu, tačiau aiškiai matyti, kad jis paimtas iš konteksto ir negali būti vertinamas vienareikšmiškai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad atliktas teisės aktų projektų, reguliuojančių hipotekos ir įkeitimo teisinės registracijos procesus, poveikio vertinimas yra formalus ir neatskleidžiantis tikrųjų galimų padarinių, kilsiančių priėmus siūlomus teisės aktų pakeitimus. Apibendrinant teisės mokslininkų akademines išvadas, darytina išvada, kad Projektas prieštarauja vientisos, nuoseklios ir darnios teisinės sistemos kūrimo siekiamybei. Vadovaujantis tuo, siūlome Projektą atmesti.
Atsižvelgti iš dalies Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, diskusijas Komiteto organizuotų klausymų (2019 m. lapkričio 8 ir 25 dienomis) metu, Projektas patobulintas, nustatant, kad neposesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) atveju įkeitimo sandorį ir įkeitimo objekto savininko vienašalį pareiškimą įkeisti daiktus ar turtines teises turėtų tvirtinti notaras, išskyrus atvejus kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaito davėjas ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys. Manytina, kad tokiomis pataisomis, atsižvelgiant į Projekto autorių motyvus ir argumentus, bus palengvinta verslo subjektų (ypač tų, kuriems kilnojamojo turto įkeitimas yra nuolatinio pobūdžio verslo praktika) administracinė našta. Tuo pačiu, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo reguliavimo, patobulintu Projektu bus tinkamai užtikrinta fizinių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Projekto autorių teigimu, pasirinkus notarinių veiksmų atlikimą panaudojant šiuolaikines informacines technologijas – nebūtų užtikrintas Projekto tikslas atpiginti procesą, nebūtų pilna apimtimi pasiektas tikslas pagreitinti įkeitimo sandorių sudarymo ir registravimo procesą. Projekto autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje nėra (išskyrus kai kurias išimtis) privalomos kilnojamųjų daiktų registracijos, nors Lietuva ir priklauso lotyniškojo notariato modeliui, kuriam būdinga registro duomenų teisingumo prezumpcija, tačiau realiai, jų teigimu, Hipotekos registras, kiek tai susiję su kilnojamojo turto įkeitimu, atlieka tik teisės išviešinimo funkciją. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad notarinė sandorio forma reikalaujama tik neposesorinio įkeitimo atvejais, kai tuo tarpu jau dabar posesoriniai įkeitimai sudaromi be notaro ir neregistruojami Hipotekos registre.
Pažymėtina, kad „posesorinis“ nuo
„neposesorinio“ įkeitimo skiriasi turto perdavimo kreditoriui aspektu, tačiau
turto perdavimas tėra papildomas skolos grąžinimo garantas (turto perdavimas kreditoriui neužtikrina kreditorių pirmumo teisių įrodinėjimo, todėl Projektu siūloma papildoma šalių teisių apsauga – galimybė išviešinti
„posesorinius“ įkeitimus). Teisingumo ministerijos ir valstybės
įmonės „Registrų centras“ atstovai klausymams pateikė informaciją, kad pagal Projektą šalys, norėdamos sudaryti įkeitimo sandorį, turėtų prisijungti prie registro informacinės sistemos ir suvesti reikalaujamus duomenis – esmines įkeitimo sandorio sąlygas, tačiau būtų užtikrintos techninės galimybės papildomai įtraukti ir savo individualias sąlygas (sąvoka „šablonas“ šiame kontekste yra kiek per siaura, nes sandorio sudarymas „informacinių technologijų priemonėmis“ nėra apribotas duomenų kiekiu ar pildomais laukeliais). Mykolo Romerio universiteto mokslininkų grupė savo išvadoje nurodo, kad, „notaras, kaip ir prieš tvirtindamas bet kurį sandorį, be kita ko, atlieka šiuos veiksmus: 1) išaiškina atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (30 str. 1 d.); 2) atlikdamas notarinius veiksmus nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę (31 str. 1 d.); 3) tvirtinant sandorius, įsitikina fizinių asmenų veiksnumu ir patikrina juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumą; jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrina jo įgaliojimus (30 str.
asmenys suvokia savo veiksmų reikšmę, sudaromo sandorio pobūdį bei pasekmes ir išreiškia savo tikrąją valią sudaryti sandorį, parengia dokumento projektą ir, prieš tvirtindamas, pasiūlo šalims su juo susipažinti ir jį pasirašyti;
5) tvirtinant sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus notarinius veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais – patikrina sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumą (31 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 str. 1 d. papildomai nustato, jog nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius notaras tvirtina tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui. Tvirtindamas, hipotekos (įkeitimo) sandorius, notaras nurodo sandorio sudarymo laiką (valandą ir minutes). Patvirtinęs hipotekos (įkeitimo) sandorį, hipotekos (įkeitimo) pabaigą, nustatęs priverstinę hipoteką (įkeitimą), notaras duomenis apie hipoteką (įkeitimą) perduoda Hipotekos registrui įregistruoti.“ Projekto autorių manymu, įkeitimo sandorio tvirtinimo procese didžiąją dalį funkcijų gali pakeisti informacinių technologijų priemonės (pvz.: tapatybės identifikavimas, teisės atstovauti įgaliotoją patvirtinimas, teisnumo ir veiksnumo patikrinimas per susijusius registrus, sandorio sudarymo laiko nustatymas, duomenų įregistravimas ir pan.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir dabar yra analogiškų pavyzdžių, kai notarai atlieka vykdomuosius įrašus pagal patvirtintus sandorius, kuriems neprivaloma notarinė forma: notarai atlieka vykdomuosius įrašus vekseliuose, kuriems ne visais atvejais privaloma notarinė forma (Civilinio kodekso 1.105 str. 5 d.), bei vykdomuosius įrašus čekiuose. Pažymėtina, kad Projektu notaro dalyvavimo išregistruojant hipoteką atsisakoma ne visais atvejais, o tik kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas ir nekyla ginčo tarp sandorio šalių. Tais atvejais, kai hipoteka (įkeitimu) užtikrintas skolinis įsipareigojimas yra įvykdomas ir kreditorius nebeturi jokių pretenzijų skolininkui, numatoma galimybė jo laisva valia išregistruoti hipoteką operatyviau ir be papildomų išlaidų notarinėms paslaugoms. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018-11-12 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas daug platesnės numatomo teisinio reguliavimo apimties projektas (TAIS Nr. 18-12967) (toliau – ankstesnis projektas), numatantis ne tik kilnojamųjų daiktų įkeitimo sandorių registravimo, bet ir hipotekos reformą.
Po pirmojo derinimo su institucijomis (taip pat atsižvelgiant į Lietuvos notarų rūmų pateiktas išvadas dėl hipotekos sandorių objektų specifikos, vertės, socialinės reikšmės, sandorių sudarymo pasekmių ir pan.), ankstesnis projektas buvo iš esmės pakoreguotas, gerokai susiaurinant numatomo teisinio reguliavimo apimtį – buvo atsisakyta reformuoti hipotekos sandorių sudarymo ir registravimo procesą, todėl dabartinis Projektas iš esmės susijęs tik su kilnojamųjų daiktų įkeitimo sandoriais (išskyrus paties Hipotekos registro reformą ir išplečiamas hipotekos išregistravimo galimybes). Projekto autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad didžioji dalis pastabų buvo pateiktos ankstesniam projektui ir neaktualios vertinant dabartinį Projektą. Projektas, priešingai nei ankstesnis projektas, iš esmės susijęs tik su kilnojamųjų daiktų įkeitimo sandorių registravimu. Todėl, atsižvelgiant į hipoteka ir kilnojamojo daikto įkeitimu įkeičiamo turto specifiką, vertę, socialinę reikšmę, sandorių sudarymo pasekmes ir pan., yra akivaizdus skirtumas tiek tarp šių sandorių rūšių (hipotekos ir įkeitimo), tiek tarp ankstesniojo projekto ir dabartinio Projekto. Projekto autoriai taip pat paaiškino, kad mokslininkų-akademikų studijos, pateiktos ne atskirų konkrečių pastabų forma, bet straipsnio ar kito aprašomojo-analitinio darbo forma, be to, pastabos ir keliamos problemos
Papildydami Lietuvos notarų rūmų 2019 m. liepos 15 d. raštą Nr. S-372, teikiame papildomus argumentus dėl siūlomo reglamentavimo neigiamos įtakos vartotojų teisių apsaugai.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, nagrinėdamas bylas dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, pasisakė dėl vartotojų teisių apsaugos šiame procese. Teisingumo Teismas
93/13/EEB turi būti aiškinama taip, kad ja nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais remiantis notarui, pagal formalius reikalavimus parengusiam notarinį dokumentą dėl pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo sudarytos sutarties, leidžiama šiame dokumente daryti vykdomąjį įrašą arba atsisakyti jį panaikinti, nė vienoje iš procedūros stadijų neįvykdžius jokios sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendime byloje C-407/18 nurodė, kad, nors notarai privalo teikti vartotojams konsultacijas ir informaciją, tam, kad būtų užtikrinta sutarties nesąžiningų sąlygų prevencinė kontrolė, vis dėlto vien tokios prevencinės kontrolės neužtenka siekiant užtikrinti direktyva 93/13/EEB garantuojamos apsaugos veiksmingumą. Taigi, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, kad net ir notaro atliekama prevencinė vartotojų teisių užtikrinimo kontrolė tam tikrais atvejais gali būti nepakankama. O teikiamais įstatymų pakeitimų projektais siūloma prevencinės vartotojų teisių apsaugos kontrolės (kurią šiuo metu atlieka notaras) įkeitimo sandoriuose iš viso atsisakyti. Akivaizdu, kad teikiami įstatymų projektai, kuriais atsisakoma privalomos notarinės formos įkeitimo sandoriams, susilpnintų vartotojų teisių apsaugą.
Atsižvelgti iš dalies Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, diskusijas Komiteto organizuotų klausymų (2019 m. lapkričio 8 ir 25 dienomis) metu, Projektas patobulintas, nustatant, kad neposesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) atveju įkeitimo sandorį ir įkeitimo objekto savininko vienašalį pareiškimą įkeisti daiktus ar turtines teises turėtų tvirtinti notaras, išskyrus atvejus kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaito davėjas ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys. Manytina, kad tokiomis pataisomis, atsižvelgiant į Projekto autorių motyvus ir argumentus, bus palengvinta verslo subjektų (ypač tų, kuriems kilnojamojo turto įkeitimas yra nuolatinio pobūdžio verslo praktika) administracinė našta. Tuo pačiu, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo reguliavimo, patobulintu Projektu bus tinkamai užtikrinta fizinių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Pateiktų pastabų kontekste Projekto autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad Projektas be pastabų suderintas su vartotojų teises ginančia ir jos interesus atstovaujančia institucija – Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. 5. Lietuvos notarų rūmai 2019-09-25 * Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-3633) ir susijusių įstatymų pakeitimo projektus (toliau kartu - Įstatymų pakeitimo projektai).
Lietuvos notarų rūmai atkreipia dėmesį, kad, sudarant įkeitimo sandorius, siūloma atsisakyti valstybės priežiūros, kurią įgyvendina notaras, užtikrindamas, kad sandoris atitiktų teisės aktų reikalavimus, jį sudarantys asmenys suprastų sandorio pasekmes, besidraudžiantis savo profesinę civilinę atsakomybę ir, draudimo sumos nepakakus, atsakantis visu savo turtu. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia pavojų dėl sudaromų piktnaudžiavimo galimybių, kainų vartotojams padidėjimo bei vartotojų teisių apsaugos lygio sumažinimo:
pakeitimo projektų rengėjai neatsižvelgia į tai, kad siūlomas įkeitimo reguliavimas atveria kelią piktnaudžiavimui. Atsiranda reali rizika, kad įkeitimas bus pradėtas naudoti siekiant apsaugoti skolininko turtą nuo sąžiningų kreditorių reikalavimų. Skolininkas, sutaręs su bet kokiu susijusiu asmeniu, galės įkeitimu apsunkinti visą savo kilnojamąjį turtą ir apsimestinis kreditorius įgis absoliutų prioritetą prieš visus kitus skolininko kreditorius. Tokių nesąžiningų skolininkų atsiras ir socialiai jautriose srityse. Pavyzdžiui, asmuo, turintis mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, įkeis savo turtą (įskaitant ir pinigines lėšas) pagal menamas prievoles, ir į jo turtą (taip pat ir lėšas) išieškojimas galės būti nukreiptas tik po labai ilgo proceso. Toks piktnaudžiavimas teise sukompromituos visą įkeitimo teisinį reguliavimą, registro duomenų patikimumą bei sukels visuomenės pasipiktinimą. 2. Įstatymų pakeitimų projektų rengėjai neanalizavo ar specialiai nutyli, kad hipotekos (įkeitimo) išregistravimas ar įkeitimo sandorio sudarymas, šiuose procesuose nedalyvaujant notarui, gali klientui ne atpigti, o priešingai - pabrangti. Sudarant įkeitimo sandorius rašytine forma bei išregistruojant hipotekos (įkeitimo) sandorius šiame procese visada dalyvaus kreditorius, kuris dažnai yra profesionalus skolintojas.
Būdamas privačiu juridiniu asmeniu, bankas ar kitas kreditorius laisvai sprendžia dėl klientams taikomo įkainio, o notaro imamo atlyginimo dydį nustato valstybė. Jau dabar bankai ima kredito sutarties sudarymo mokestį, kuris pagal viešai skelbiamą informaciją yra nuo 0,3 procento iki 0,5 procento nuo kredito sumos (ne mažiau kaip 130 - 180 Eur) privatiems klientams ir nuo 0,4 procento iki 2 procentų nuo kredito sumos (ne mažiau kaip 120 - 500 Eur) verslo klientams. Komerciniai bankai ima 15-45 eurų dydžio atlyginimą už patvirtinimą apie paskolos sumokėjimą. Jei patvirtinimas išduodamas greičiau nei per standartinį banko nustatytą terminą, kai kurie bankai ima dar papildomą mokestį. O nustatytas notaro atlyginimas už duomenų perdavimą valstybės registrams (taigi, ir duomenų apie hipotekos pabaigą) - nuo 2,90 iki 8,69 Eur. Priėmus siūlomus pakeitimus, kreditorius turės atlikti papildomus veiksmus, jis, tikėtina, už tai pareikalaus papildomo atlyginimo, kurio valstybė įtakoti (priešingai negu notaro imamo atlyginimo) negali. 3. Siūlomos Įstatymų pakeitimo projektų nuostatos leidžia susidaryti situacijai, kai skolininkas - vartotojas, būdamas sunkioje materialinėje padėtyje ir stokodamas teisinių žinių, gali pasirašyti įkeitimo sutartį, kuri jam būtų visiškai nenaudinga. Įstatymų pakeitimo projektuose nėra jokių nuostatų, kurios gintų tokį skolininką - vartotoją. Todėl, priėmus teikiamus Įstatymų pakeitimo projektus, gali būti ženkliai pabloginta skolininkų – vartotojų padėtis, kiek tai susiję su šalių lygiateisiškumo užtikrinimu, skolininkų informavimu apie sudaromą sandorį, jo teisines pasekmes ir sandorio sąlygų išaiškinimu.
Šalys savo teises galės ginti tik teisme, tačiau teisminis procesas šalims kainuos brangiau ir užtruks ilgiau negu išankstinis notaro atliekamas sandorio teisėtumo užtikrinimas. Be to, Įstatymų pakeitimo projektų rengėjai nesvarsto mokslininkų (prof. habil. dr. V.Mikelėno ir dr. E.Baranausko) siūlymo pasirinkti ne kraštutinę priemonę - visišką notaro atsisakymą tvirtinant sandorius ir išregistruojant hipoteką (įkeitimą), o, pavyzdžiui, notarinių veiksmų atlikimą panaudojant šiuolaikines informacines technologijas. Paminėtina, kad Lietuvos notarų rūmai įgyvendina projektą, sudarantį galimybę tam tikrus notarinius veiksmus atlikti nuotoliniu būdu. Taip pat pažymime, kad, teikiant teisės aktų projektus svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nebuvo parengta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupei ir Teisės grupei pateikus pastabą dėl pažymos nebuvimo, ji buvo skubiai parengta. Tačiau numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma buvo tiesiog priderinta prie jau parengtų teisės aktų projektų, todėl yra formali ir tikrasis poveikio vertinimas nebuvo atliktas. Be to, tiek į pakartotinio Tarpinstitucinio pasitarimo, tiek į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę klausimas dėl Įstatymų pakeitimo projektų buvo įtraukas paskutinę akimirką, faktiškai eliminuojant galimybę Notarų rūmų atstovams dalyvauti Tarpinstituciniame pasitarime ir nesuteikiant galimybės pateikti nuomonės dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymos.
Atsižvelgti iš dalies Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, diskusijas Komiteto organizuotų klausymų (2019 m. lapkričio 8 ir 25 dienomis) metu, Projektas patobulintas, nustatant, kad neposesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) atveju įkeitimo sandorį ir įkeitimo objekto savininko vienašalį pareiškimą įkeisti daiktus ar turtines teises turėtų tvirtinti notaras, išskyrus atvejus kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaito davėjas ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys. Manytina, kad tokiomis pataisomis, atsižvelgiant į Projekto autorių motyvus ir argumentus, bus palengvinta verslo subjektų (ypač tų, kuriems kilnojamojo turto įkeitimas yra nuolatinio pobūdžio verslo praktika) administracinė našta. Tuo pačiu, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo reguliavimo, patobulintu Projektu bus tinkamai užtikrinta fizinių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Žiūr. ankstesnius argumentus. Atkreiptinas dėmesys į šiuo metu galiojančius atlyginimo už notaro paslaugas dydžius:
Taip pat galimos papildomos išlaidos: už dokumento parengimą (0,58 Eur už 1 psl.), už sandorio projektą nuo 14,48 iki 28,96 Eur);
Lietuvos bankų asociacija (toliau – LBA), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų sistemoje įregistruotu įstatymų dėl hipotekos/įkeitimo reformos projektų paketu, teikia žemiau nurodytas konsoliduotas narių pastabas ir pasiūlymus: LBA kviečia grįžti prie šios reformos pagrindinės idėjos – galimybės atsisakyti hipotekos sandorių notarinės formos tais atvejais, kai hipotekos sandoris sudaromas informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant hipoteką viešajame registre. Notarinė hipotekos sandorių forma buvo numatyta rengiant Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, t.y. prieš 19 metų.
Nuo to laiko skaitmenizacija paveikė visas visuomenės ir verslo sritis, atsirado ir ištobulėjo tiek techninės galimybės, tiek Lietuvos visuomenės lūkesčiai, tiek ir pasaulinės tendencijos vienareikšmiai juda duomenų ir procesų skaitmeninimo keliu. Manome, kad į tai būtina atsižvelgti ir Lietuvos įstatymų leidėjams. Civiliniame kodekse notarinis hipotekos/įkeitimo sandorio tvirtinimas buvo numatytas siekiant, kad notaro dalyvavimas užtikrintų:
(i) tinkamą sandorio šalies identifikavimą;
(ii) sandorio objekto/turto identifikavimą; ir
(iii) įkaito davėjo teisių gynimą, išaiškinant jam galimas neigiamas tokio sandorio pasekmes. Šiuo metu visos šios paminėtos problemos gali būti sėkmingai išspręstos pigiau, efektyviau ir be notaro dalyvavimo:
(i) asmens identifikavimas - naudojant kvalifikuotą el parašą;
(ii) turto (ypač nekilnojamojo turto) identifikavimas - paimant naujausius/galiojančius duomenis tiesiogiai iš atitinkamų registrų;
(iii) teisių gynimas iš esmės aktualus tik vartotojų, t.y. fizinių asmenų atveju, bet net ir tokiu atveju, paprasto hipotekos sandorio atveju tai galima užtikrinti parengiant paprastas, aiškias, lengvai suprantamas hipotekos sandorio formas, kuriose į svarbiausias sąlygas būtų papildomai atkreipiamas vartotojo dėmesys (pvz., reikalaujant patvirtinimų, uždėti "varneles" ir pan.) Šiai dienai dažnu atveju notarinis hipotekos/įkeitimo sandorio tvirtinimas, ypač atsižvelgus į notarų taikomus labai didelius įkainius, tik generuoja papildomas sandorio šalių išlaidas bei verčia gaišti laiką, tuo neigiamai įtakojant Lietuvos verslo konkurencingumą. Įkeitimo/hipotekos sandorių sudarymo ir registracijos procesas neturėtų būti verslas, jo kaina turėtų būti lygi tik procese dalyvaujančių asmenų realiai patiriamiems ir būtiniems kaštams.
Galimybės hipotekos ir įkeitimo sandorius sudaryti informacinių technologijų priemonėmis be notaro, įkeitimo institutą padarytų patrauklesnį ir pigesnį tiek vartotojams fiziniams asmenims, tiek ir verslo įmonėms, kas ypatingai aktualu smulkiajam ir vidutiniam verslui. Šio proceso skaitmenizacija padėtų Lietuvos pažangai ir tarptautiniuose reitinguose, įskaitant Pasaulio banko tyrimą „Doing Bussiness“. Atkreipiame dėmesį, kad atitinkami įstatymų projektai Teisingumo ministerijos buvo parengti ir visuomenei viešai pristatyti 2018 m. lapkričio mėnesį. LBA palaiko pirminę hipotekos/įkeitimo reformos idėją, bei raginame numatyti galimybę atsisakyti hipotekos sandorių notarinės formos, sudarant galimybę sandorį dėl kilnojamojo ir, tam tikrais atvejais, nekilnojamojo turto, sudaryti informacinių technologijų priemonėmis be notaro. Taip būtų modernizuotas įkeitimo institutas, kuris taptų paprastesnis (patrauklesnis) ir pigesnis vartotojams, būtų sukurtos naujos elektroninės paslaugos, supaprastintas ir optimizuotas įkeitimo sandorio registravimo procesas. Šiai dienai modernios technologijos leidžia užtikrinti pakankamą tokio sandorio saugumą (jei bus užtikrintas kvalifikuoto parašo naudojimas ir apsikeitimas informacija tarp Nekilnojamojo turto ir kitų registrų). LBA siūlo leisti hipotekos/įkeitimo sandorius sudaryti informacinių technologijų priemonėmis, kai tokie sandoriai sudaromi tarp juridinių asmenų, taip pat ir standartinių/paprastų hipotekos sandorių tarp fizinių asmenų atveju. Bet kuriuo atveju, notarinis tvirtinimas galėtų likti kaip alternatyva, pasirenkama pačių sandorio šalių valia. Nepritarti 2018-11-12 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas daug platesnės numatomo teisinio reguliavimo apimties projektas (TAIS Nr.
18-12967) (toliau – ankstesnis projektas), numatantis ne tik kilnojamųjų daiktų įkeitimo sandorių registravimo, bet ir hipotekos reformą. Tačiau po pirmojo derinimo su institucijomis (taip pat atsižvelgiant į Lietuvos notarų rūmų pateiktas išvadas dėl hipotekos sandorių objektų specifikos, vertės, socialinės reikšmės, sandorių sudarymo pasekmių ir pan.), ankstesnis projektas buvo iš esmės pakoreguotas, gerokai susiaurinant numatomo teisinio reguliavimo apimtį – buvo atsisakyta reformuoti hipotekos sandorių sudarymo ir registravimo procesą. Įvertinus visas gautas pastabas (žr. TAIS Nr. 18-12967), buvo pasirinktas tarpinis, Seimui pateiktas variantas, kuriuo skaitmenizuojamas įkeitimo sandorių sudarymo (keitimo) procesas, ir įkeitimo bei hipotekos išregistravimas, nurodytais atvejais atsisakant privalomo notarinio tvirtinimo. 7. Lietuvos notarų rūmai 2019-11-2914
teisėtvarkos komiteto klausymų metu, svarstant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-3633, toliau - Projektas), kilo diskusija dėl įkeitimo išregistravimo tvarkos. Kaip esame nurodę 2019 m. liepos 15 d. rašte Nr. S-372, manome, kad neturi skirtis sandorio sudarymo ir vėlesnių jo pakeitimų ar užbaigimo forma, todėl notarine forma sudaryti sandoriai (tiek hipotekos, tiek įkeitimo) turi būti išregistruojami dalyvaujant notarui. Be to, taip būtų užtikrintas ir registro duomenų teisingumas.
Jeigu būtų nuspręsta pasirinkti Projekte siūlomą hipotekos išregistravimo tvarką, kai tam tikru pagrindu hipoteką galima būtų išregistruoti nedalyvaujant notarui, siekiant užtikrinti Civilinio kodekso sistemiškumą, siūlome notarinės formos įkeitimo sandoriams nustatyti tokią pačią išregistravimo tvarką kaip ir hipotekos sandoriams, o rašytinių įkeitimo sandorių atveju sandorio šalims palikti alternatyvą – išregistravimą per notarą arba informacinių technologijų priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, siūlome Civilinio kodekso 4.224 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Pasibaigęs įkeitimas išregistruojamas iš viešo
registro. Kreditoriaus, skolininko arba įkaito davėjo prašymas išregistruoti pasibaigusį įkeitimą pateikiamas notarui, o šis duomenis apie įkeitimo pabaigą perduoda viešam registrui. Šio kodekso 4.224 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais pasibaigęs įkeitimas ir šio kodekso 4.209 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti pasibaigę įkeitimai taip pat gali būti išregistruojami kreditoriaus, skolininko arba įkaito davėjo prašymu pateiktu informacinių technologijų priemonėmis viešam registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka (kai prašymą išregistruoti pasibaigusį įkeitimą teikia skolininkas arba įkaito davėjas, kreditorius privalo informacinių technologijų priemonėmis pateikti patvirtinimą apie įkeitimo pabaigą).“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad nors hipoteka ir įkeitimas yra panašios daiktinės teisės, tačiau jų reguliavimas skiriasi – ne tik šių sandorių sudarymo ir įregistravimo reikalavimai, bet ir pabaigos pagrindai – galiojančios CK nustatytos numato skirtingus hipotekos (4.197 str. 2 d.) ir įkeitimo (4.224 str. 1 d.) pabaigos pagrindus. Jau dabar galiojančio CK 4.224 str. 1 d.
formuluotė nurodo įkeitimo sandorio šalių laisvo susitarimo galimybę, t. y. nepaisant kitų aplinkybių (pvz. ar įkeitimu užtikrinta prievolė yra pasibaigusi (1 p.), ar įkeistas daiktas žuvo (2 p.), baigėsi senaties terminas (5 p.) ir t.t.), CK įtvirtina įkeitimo teisės pabaigą „šalių susitarimu ar kreditoriui atsisakius įkeitimo“. Būtent laisvą šalių valią įtvirtina ir Projekto rengėjų siūloma formuluotė, leidžianti bet kuriai įkeitimo sandorio šaliai pateikti prašymą dėl įkeitimo išregistravimo, kuriam visais atvejais turi pritarti kreditorius (teikia arba prašymą išregistruoti, arba patvirtinimą, jog sutinka su įkeitimo pabaiga, todėl be kreditoriaus valios įkeitimo negalima bus išregistruotas). Projekte taip pat paliekama galimybė bet kuriai sandorio šaliai (tiek skolininkui, tiek kreditoriui ar įkaito davėjui) dėl įkeitimo teisės pabaigos kreiptis į notarą, nepriklausomai nuo to, kuriuo pagrindu baigiasi įkeitimas. Jei būtų pasirinkta Lietuvos notarų rūmų siūloma formuluotė, siekiant formalaus sistemiškumo ir įkeitimo teisės pabaigos suvienodinimo su hipotekos pabaigos reglamentavimu, nebūtų pasiekti Projekto tikslai – supaprastinti, pagreitinti ir atpiginti inter alia įkeitimo išregistravimo procesą; būtų ribojama įkeitimo sandorio šalių teisė laisva valia spręsti dėl įkeitimo pabaigos įforminimo apie tai tiesiogiai pranešant registrui informacinių technologijų priemonėmis. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-10-169 Lietuvos Aukščiausiajame Teisme susipažinome su pateiktais Įstatymų projektais Nr. XIIIP-3633-3648, ir teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1.
kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies I skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3633 (toliau ir – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3633)
projekto Nr. XIIIP-3633 10 straipsnio, kuriuo keičiamas Civilinio kodekso
technologijų priemonėmis, santykis su įkeitimo sandorio rašytinės formos reikalavimu (keičiamo Civilinio kodekso 4.209 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pagal keičiamo CK 4.209 straipsnio 1 dalį, įkeitimo sandoris turi būti rašytinės formos (tiek tuo atveju, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui (vadinamasis „posesorinis” įkeitimas), tiek ir tuo atveju, kai įkeitimo objektas neperduodamas kreditoriui (vadinamasis „neposesorinis” įkeitimas)). Pastebėtina, kad ir pagal šiuo metu galiojančias Civiliniame kodekse įtvirtintas nuostatas, sandoris gali būti sudarytas telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Pavyzdžiui, Civilinio kodekso 1.76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tai visais atvejais privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti. Jeigu tokių duomenų nėra, šalys, kilus ginčui, negali remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti.
Pagal Civilinio kodekso 6.192 straipsnio 2 dalį, kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą. 1.2. Nekvestionuojama, kad ateityje turėtų būti kuo plačiau panaudojamos ir modernizuojamos informacinės technologijos, tačiau iš pateikto Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3633 susidaro įspūdis, kad informacinių technologijų priemonėmis sudaromas įkeitimo sandoris yra tarsi dar viena sandorio sudarymo forma (šalia notarinės formos ir paprastos rašytinės formos). 1.3. Iš pateikto Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3633 (kaip ir Aiškinamojo rašto) taip pat nėra aišku, kaip, sudarant įkeitimo sandorį panaudojant informacines technologijas, būtų užtikrinama, pavyzdžiui, kad atitinkamą įkeitimo sandorį sudaro veiksnus asmuo; kad sandorio sudarymas yra asmens laisvos valios išraiška; tuo atveju, jeigu sandoris sudaromas per atstovą, kaip užtikrinama, jog atstovas veikia jam suteiktų įgaliojimų ribose; kaip vyks asmens tapatybės nustatymas; kaip užtikrinama įkeičiamo objekto bendrasavininkių teisių apsauga; kad įkeitimo sandoris sudaromas dėl tinkamo objekto; kad būtų užtikrinta vartotojų teisių apsauga; koks tokio įkeitimo sandorio, sudaromo panaudojant informacines technologijas, santykis su sutarčių laisvės principu; kaip bus užtikrintas registro duomenų patikimumo principas ir kt. 1.4. Vadinasi, turės būti sukurtas atitinkamas mechanizmas, kurio pagalba turėtų būti užtikrinama, jog civilinėje apyvartoje nebūtų bent jau akivaizdžiai neteisėtų sandorių, taip, be kita ko, užtikrinant ir trečiųjų asmenų teisių apsaugą.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso
trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui (vadinamasis
„neposesorinis” įkeitimas), tai užtikrina notaras, kurio civilinė atsakomybė
yra draudžiama. 1.5. Kartu manytume, kad privalomos notarinės formos (sandorių teisėtumo kontrolės) atsisakymas vadinamojo
„neposesorinio” įkeitimo atveju (Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3633 10
straipsnis (keičiamo Civilinio kodekso 4.2019 straipsnio 3 dalis)), gali lemti didesnę teisminių ginčų tikimybę. Atitinkami klausimai, kuriuos siekiama išspręsti siūlomu keisti teisiniu reglamentavimu, manytume, didžiąja dalimi gali būti išsprendžiami skaitmeninant ir modernizuojant notarinių veiksmų atlikimą, pavyzdžiui, ir eNotaras informacinės sistemos pagalba. 1.6. Iš pateikto Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3633 taip pat nėra aišku, kokia forma turės būti gautas hipotekos kreditoriaus patvirtinimas tuo atveju, kai prašymą dėl hipotekos pabaigos skolininkas arba turto savininkas pateiks informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant hipotekos pabaigą viešame registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka (Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3633 7 straipsnis, kuriuo keičiamas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus penktasis skirsnis (keičiamo Civilinio kodekso 4.197 straipsnio 7 dalis)). 1.7. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, mūsų nuomone, pateiktame Įstatymo projekte Nr.
XIIIP-3633 siūlomiems pakeitimams stokojama išbaigtumo; nėra aišku, kaip faktiškai veiks nurodytasis įkeitimo sandorio, sudaromo panaudojant informacines technologijas, sudarymo mechanizmas, kaip bus užtikrinama, kad civilinėje apyvartoje nebūtų akivaizdžiai neteisėtų sandorių, ir trečiųjų asmenų teisių apsauga, todėl neatmetama ir didesnė teisminių ginčų šioje srityje tikimybė (žr. 1.3-1.5 punktus). Atsižvelgti iš dalies Patobulintu Projektu siūloma atsisakyti privalomos notarinės įkeitimo sandorio formos, įtvirtinant paprastos rašytinės formos reikalavimą neposesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) atveju, kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaito davėjas ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys. „Informacinių technologijų priemonės“ yra modernesnis įrankis sudaryti ir įregistruoti rašytinės formos įkeitimo sandorį. Nors šiuo metu vis dažniau sandoriai sudaromi naudojantis informacinių technologijų priemonėmis, tačiau tokių sandorių forma Civilinio kodekso prasme laikoma rašytine. Keičiamose Civilinio kodekso 4.209 str. 1 ir 3 dalyse (taip pat ir 4.197 str. 7 d.) nurodytos „informacinių technologijų priemonės“ yra tik įrankis sudaryti ir įregistruoti rašytinės formos įkeitimo sandorį. Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, diskusijas Komiteto organizuotų klausymų (2019 m. lapkričio 8 ir 25 dienomis) metu, Projektas patobulintas, nustatant, kad neposesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) atveju įkeitimo sandorį ir įkeitimo objekto savininko vienašalį pareiškimą įkeisti daiktus ar turtines teises turėtų tvirtinti notaras, išskyrus atvejus kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaito davėjas ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys.
Manytina, kad tokiomis pataisomis, atsižvelgiant į Projekto autorių motyvus ir argumentus, bus palengvinta verslo subjektų (ypač tų, kuriems kilnojamojo turto įkeitimas yra nuolatinio pobūdžio verslo praktika) administracinė našta. Tuo pačiu, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo reguliavimo, patobulintu Projektu bus tinkamai užtikrinta fizinių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Pažymėtina, kad Projekto autorių manymu, įkeitimo sandorio tvirtinimo procese didžiąją dalį funkcijų gali pakeisti informacinių technologijų priemonės (pvz.: tapatybės identifikavimas, teisės atstovauti įgaliotoją patvirtinimas, teisnumo ir veiksnumo patikrinimas per susijusius registrus, sandorio sudarymo laiko nustatymas, duomenų įregistravimas ir pan.). Be to, atkreiptas dėmesys į įkeitimo sandorio objekto – kilnojamojo turto – specifiką, nes Lietuvoje nėra (išskyrus kai kurias išimtis) privalomos kilnojamųjų daiktų registracijos.
Atsižvelgiant į tai, kad Projektu siekiama ne tik supaprastinti, bet ir modernizuoti įkeitimo sandorių sudarymo ir įregistravimo procesą, įgyvendinant Projekte numatytas nuostatas reikės atlikti nemažai techninių pakeitimų – pertvarkyti Hipotekos, Sutarčių (Sutarčių ir teisių suvaržymo) bei Nekilnojamojo turto registrus, sukurti reikalingas valstybės registrų sąsajas (pvz. su Įgaliojimų ar Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrais), sukurti įrankį, suteikiantį galimybę informacinių technologijų priemonėmis sudaryti ir įregistruoti įkeitimo sandorius ir pan. Šie ir kiti techniniai Projekto nuostatų įgyvendinimo aspektai bus sureguliuoti įgyvendinamais teisės aktais (pvz. registrų nuostatais) ir išspręsti praktinėmis techninėmis priemonėmis. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2019-11-189 1, 2,3 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau
Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3633 (toliau – Projektas), taip pat Projekto rengėjų siūlymų dėl Projekto
nuostatų antikorupcinį vertinimą.
Atlikus Projekto ir siūlymų antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jie tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai, tačiau dalis Projekto ir siūlymų nuostatų gali būti suvokiamos dviprasmiškai, todėl siekiant teisinio aiškumo Projekto nuostatos galėtų būti tobulinamos. Dėl Projekto teikiame šią pastabą ir pasiūlymą:
kodekso 4.209 straipsnio 2 dalį nustatant, kad „Kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, šio sandorio pagrindu atsiradęs įkeitimas gali būti registruojamas viešame registre arba įkeitimo sandoris gali būti sudaromas informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant įkeitimą viešame registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, iš minėtų Projekto nuostatų neaišku, ar įkeitimas (kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui) privalo būti registruojamas viešajame registre, ar toks registravimas nėra privalomas. Kadangi Projektu siūlomų nuostatų kontekstas, taip pat Projekto aiškinamajame rašte išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įkeitimas (kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) arba įkeitimo pasibaigimas privalo būti registruojami viešajame registre, siūlytume minėtas Projekto nuostatas konkretinti. Dėl Projekto rengėjų siūlymų dėl Projekto 10 straipsnio, numatančio Civilinio kodekso 4.209 straipsnio pakeitimus: 2.
Projekto rengėjai Civilinio kodekso 4.209 straipsnio 1 dalyje siūlo nustatyti, kad „Kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, sudaromas rašytinis įkeitimo sandoris, kurio pagrindu atsiradęs įkeitimas gali būti registruojamas viešajame registre arba įkeitimo sandoris gali būti sudaromas informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant įkeitimą viešame registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Rašytinės formos nesilaikymas įkeitimo sandorį daro negaliojantį“. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą pastabą manytume, kad siūlomos nuostatos gali būti suvokiamos dviprasmiškai (kadangi lieka neaišku, ar įkeitimas privalo būti registruojamas viešajame registre, ar toks registravimas nėra privalomas), todėl siūlytume apsvarstyti siūlomų nuostatų tobulinimo tikslingumą. Pritarti iš dalies Projekto 9 straipsniu keičiamos 4.209 str. 1 dalies teisinio reguliavimo tikslas būtent ir yra sudaryti galimybę posesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui) sandorio pagrindu atsiradusius įkeitimus registruoti viešame registre, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą, įkeitimo sandorio registravimas registre numatytas tik neposesorinio (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) sandorio pagrindu atsiradusiems įkeitimams (Civilinio kodekso 4.209 str. 1, 2 d.). Šios Projekto formuluotės tikslas – paskatinti sandorio šalis pasinaudoti papildoma teisių apsauga įregistruojant posesorinius įkeitimus viešame registre (įregistravimas – kaip papildomas skolos grąžinimo garantas, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nustatymo priemonė ir pan.). Tačiau numatomu teisiniu reguliavimu nėra siekiama įtvirtinti privalomą posesorinių įkeitimų registravimą (įkeitimo sandorio galiojimui užtenka rašytinės formos), todėl negalima sutikti su siūlymu 4.209 str.
formuluoti taisyklės, jog visais atvejais turtinių teisių įkeitimas yra registruojamas viešame registre. Projekto 9 straipsniu keičiamos Civilinio kodekso 4.209 straipsnio 2 ir 3 dalys patobulintos, nurodant imperatyvią taisyklę kad neposesorinis įkeitimas registruojamas viešame registre. Taip pat išdėstomi būdai: per notarą arba tam tikrais atvejais (kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaitos davėjas ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys) informacinių technologijų priemonėmis. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba
siūlomų Civilinio kodekso 4.209 straipsnio nuostatomis numatomas skirtingas teisinis reglamentavimas[5], taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybai papildomai pateikta medžiaga leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu yra kilusi diskusija, ar Projektu numatomos galimybės įkeitimo sandorius sudaryti informacinių technologijų priemonėmis atsisakant tokio sandorio notarinio tvirtinimo formos nesudarys prielaidų pažeisti įkeitimo sandorio šalių teisėtų interesų. Atsižvelgdama į tai, kad Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimą konkretizuos lydintieji teisės aktai (pavyzdžiui, Sutarčių registro nuostatai, kurie Projekto priėmimo atveju turės būti keičiami ir /ar tikslinami), Specialiųjų tyrimų tarnyba, neturėdama galimybės įvertinti tokio teisinio reglamentavimo, šiuo klausimu negali pateikti objektyvios nuomonės.
Tačiau atsižvelgdama į tai, kad informacinių technologijų priemonės šiuo metu naudojamos kitokio pobūdžio sandorių sudarymui, šios priemonės yra nuolat tobulinamos, Specialiųjų tyrimų tarnyba mano, kad atsižvelgiant į įkeitimo sandorių specifiką ir lydinčiaisiais teisės aktais detalizuojant Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo teisinį reglamentavimą galima užtikrinti įkeitimo sandorių šalių teisėtus interesus. Taip pat manytume, kad Projektu galima nustatyti ir alternatyvias įkeitimo sandorių sudarymo galimybes, pavyzdžiui: Projektas galėtų nustatyti, kad įkeitimo sandorio šalys pačios gali susitarti dėl įkeitimo sandorio sudarymo formos – ar jį sudaryti informacinių technologijų priemonėmis, ar taikyti notarinio tvirtinimo formą. Atsižvelgti Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, diskusijas Komiteto organizuotų klausymų (2019 m. lapkričio 8 ir 25 dienomis) metu, Projektas patobulintas, nustatant, kad neposesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) atveju įkeitimo sandorį ir įkeitimo objekto savininko vienašalį pareiškimą įkeisti daiktus ar turtines teises turėtų tvirtinti notaras, išskyrus atvejus kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaito davėjas ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys. Manytina, kad tokiomis pataisomis, atsižvelgiant į Projekto autorių motyvus ir argumentus, bus palengvinta verslo subjektų (ypač tų, kuriems kilnojamojo turto įkeitimas yra nuolatinio pobūdžio verslo praktika) administracinė našta.
Tuo pačiu, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo reguliavimo, patobulintu Projektu bus tinkamai užtikrinta fizinių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga. 4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019-11-20 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įvertino Civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą reg. Nr. XIII-3633 ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2019 m. lapkričio 8 d. organizuotų klausymų projekto autorių pateiktus siūlymus. Informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti
komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 4. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Irena Haase, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M. Civilkienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė [1] Pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės, Viešojo valdymo grupės, Finansų ministerijos ir Lietuvos notarų rūmų pastabas reikėjo ne tik patikslinti Projektą, bet ir parengti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymą bei 8 naujus įstatymų projektus. [2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“. [3]
„18. Parengti teisės aktų projektai (išskyrus teisės aktų, kuriuose yra
valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, ir teisės taikymo aktų, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, projektus) teikiami derinti Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau
Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą (toliau –
„25. Dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų (išskyrus Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų.“ „26. Kai Vyriausybės nutarimo projektą teikia vienos valdymo srities ministras, o Vyriausybės priimtą nutarimą pasirašo kitos valdymo srities ministras, išvada dėl teisės akto projekto turi būti gauta iš tos ministerijos, kuriai vadovauja ministras, turintis pasirašyti priimtą nutarimą.“ [4] „33.
Rengėjas, nesutinkantis su išvadas teikiančių subjektų pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais, organizuoja suinteresuotų institucijų pasitarimą (išskyrus dėl Vyriausybės nutarimų projektų, kuriuose teikiamos Vyriausybės išvados dėl Seime svarstomų teisės aktų projektų), jeigu nesutarimų pašalinti nepavyksta kitais būdais.“ [5] Pagal Projektą įkeitimo sandoriai galėtų būti sudaromi informacinių technologijų priemonėmis, o pagal Projekto rengėjų siūlymus atvejais, kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, tokį sandorį turėtų tvirtinti notaras, išskyrus atvejus, kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas yra juridiniai asmenys;