Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:
,,4. Elitinis medis – selekciškai labai vertingas medis, įvertintas pagal paveldėtus dauginant sėklomis vertingus požymius ir savybes.“
2Buvusias 2 straipsnio 4–32 dalis laikyti atitinkamai 5–33 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 27 dalimi:
,,27. Rinktinis medis – selekciškai vertingas medis, atrinktas pagal nustatytus klasifikacinius fenotipinius požymius.“
4Buvusias 2 straipsnio 27–33 dalis laikyti atitinkamai 28–34 dalimis. 5. Papildyti 2 straipsnį nauja 29 dalimi:
„29. Sėklinė miško bazė – sėkliniai ir genetiniai medynai, sėklinės miško medžių
plantacijos, miško medžių klonų rinkiniai, bandomieji miško medžių želdiniai, miško medžių genetiniai draustiniai, rinktiniai ir elitiniai medžiai, atrinkti medynai, kiti įvertinti miško medžių objektai (medynai, medžių grupės ir pavieniai medžiai), iš kurių gaunama miško dauginamoji medžiaga.“
dalimis. 7. Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip: „31. Valstybinis miškų pareigūnas – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojas, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu. 34. Valstybinių miškų apsaugos darbuotojas – pagal darbo sutartį miškų urėdijoje dirbantis asmuo, vykdantis miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų apsaugą ir turintis Miškų įstatymo nustatytus įgaliojimus. Valstybinių miškų apsaugos darbuotojo statusas suteikiamas miškų urėdijos direktoriaus įsakymu.“
1.
1Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) organizuoja ir koordinuoja valstybinę visų šalies miškų inventorizaciją, miškų tvarkymo (miškotvarkos) projektų schemų rengimą, koordinuoja miškų monitoringą;“
2Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybinė miškų tarnyba – įstaiga prie Aplinkos ministerijos,
skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (tai yra miškų) dalies – miškų - valdymo srityje įgyvendinti.
Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą;
2) 1) atlieka valstybinę miškų inventorizaciją atrankos metodu ir miškų apskaitą, rengia ir skelbia oficialiąją miškų statistiką;
2) išduoda planavimo sąlygas ir derina saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planus; derina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
3) rengia valstybinės reikšmės miškų plotų schemų projektus ir miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
3) 4) atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę tvirtina vidinės miškotvarkos projektus;
4) 5) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams, įskaitant servituto turėtojus, kai miško kirtimas yra būtinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;
5) kontroliuoja miškotvarkos darbų kokybę;
6) kontroliuoja miško dauginamosios medžiagos kilmę, kokybę, auginimą, prekybą ir naudojimą koordinuoja genetinių miško medžių išteklių išsaugojimą ir selekciją;
7) atrenka ir aprobuoja miško genetinius išteklius, organizuoja sėklinės miško bazės kūrimą ir palaikymą, vertina ir kontroliuoja jos kilmę ir kokybę išduoda miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę patvirtinančius dokumentus, išduoda leidimus įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti, registruoja miško dauginamosios medžiagos tiekėjus;
8) kontroliuoja vykdo miškų būklės stebėseną, seka, prognozuoja ligų ir kenkėjų pažeidimus, koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą;
9) konsultuoja miško valdytojus ir naudotojus miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais;
10) prižiūri nepriklausomų medienos matuotojų veiklą;
11) nustačiusi galimą viešojo intereso pažeidimą valstybinių miškų apsaugos srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo; 12)10) atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.“ 3.
Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą;
2) 1) atlieka valstybinę miškų inventorizaciją atrankos metodu ir miškų apskaitą, rengia ir skelbia oficialiąją miškų statistiką;
2) išduoda planavimo sąlygas ir derina saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planus; derina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
3) rengia valstybinės reikšmės miškų plotų schemų projektus ir miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
3) 4) atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę tvirtina vidinės miškotvarkos projektus;
4) 5) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams, įskaitant servituto turėtojus, kai miško kirtimas yra būtinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;
5) kontroliuoja miškotvarkos darbų kokybę;
6) kontroliuoja miško dauginamosios medžiagos kilmę, kokybę, auginimą, prekybą ir naudojimą koordinuoja genetinių miško medžių išteklių išsaugojimą ir selekciją;
7) atrenka ir aprobuoja miško genetinius išteklius, organizuoja sėklinės miško bazės kūrimą ir palaikymą, vertina ir kontroliuoja jos kilmę ir kokybę išduoda miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę patvirtinančius dokumentus, išduoda leidimus įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti, registruoja miško dauginamosios medžiagos tiekėjus;
8) kontroliuoja vykdo miškų būklės stebėseną, seka, prognozuoja ligų ir kenkėjų pažeidimus, koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą;
9) konsultuoja miško valdytojus ir naudotojus miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais;
10) prižiūri nepriklausomų medienos matuotojų veiklą;
11) nustačiusi galimą viešojo intereso pažeidimą valstybinių miškų apsaugos srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo; 12)10) atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.“
3Papildyti 5 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę;
2) kontroliuoja miško dauginamosios medžiagos kilmę, kokybę, auginimą, prekybą, naudojimą ir ūkinių priemonių vykdymą sėklinėje miško bazėje;
3) ) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės miškų apsaugos srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;
4) vykdo ūkio subjektų konsultavimą valstybinės miškų kontrolės klausimais;
5) vykdo 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 995/2010 kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL 2010, L 295, p. 23) įgyvendinimo priežiūrą;
6) kontroliuoja žaliavinę medieną naudojančius ūkio subjektus;
7) atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.“
4Papildyti 5 straipsnio 5 dalį 5 punktu:
„5) vykdo miško medžių selekciją ir vysto sėklinę miško bazę.“
5Papildyti 5 straipsnio 5 dalį 6 punktu:
„6) organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą
siekiant užtikrinti šio įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintų miško apsaugos uždavinių įgyvendinimą.”
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1.
Valstybiniai miškų pareigūnai atlieka šias pareigas:
1) vykdo valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę;
2) organizuoja ir vykdo miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, medienos ir miško išteklių grobstymo, brakonieriavimo, miško teršimo, šiukšlinimo, neteisėto lankymosi miške, miško padegimo, naminių gyvulių miškams daromos žalos;
3) kontroliuoja, kaip miško valdytojai, savininkai ir naudotojai saugo mišką nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkuria iškirstą mišką, mišką naudoja tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauja miško žemėje (miške), palaiko dirvožemio našumą, saugo biologinę įvairovę, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų;
4) gavę pranešimą apie šio įstatymo ir kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imasi visų priemonių, kad būtų išaiškintas pažeidimas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoja kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti;
5) konsultuoja privačių miškų savininkus miškininkavimo klausimais;
6) vykdo švietėjišką veiklą miškų ūkio klausimais. 2.
miškų pareigūnai turi šias teises:
1) turėti ir nešioti nustatyto pavyzdžio uniformą ir skiriamuosius ženklus;
2) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka stabdyti ir tikrinti transportą ir dokumentus, įtarus, kad šiuo transportu gabenama mediena, kiti miško ištekliai, įsigyti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, arba gabenami pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką sumedžioti gyvūnai;
3) reikalauti iš juridinių ir fizinių asmenų pažymų apie miško išteklių įsigijimą ir naudojimą, o jeigu jų nėra, – reikalauti žodinių ir rašytinių pasiaiškinimų dėl veiksmų, susijusių su miško išteklių naudojimu;
4) įstatymų nustatyta tvarka paimti iš asmenų, padariusių administracinius nusižengimus, neteisėtai įsigytą medieną, kitus miško išteklius ar sumedžiotus gyvūnus, brakonieriavimo priemones;
5) asmenis, padariusius administracinius nusižengimus, jų sutikimu įstatymų nustatyta tvarka pristatyti į policiją arba į savivaldybės seniūnijos patalpas kaimo gyvenamojoje vietovėje asmens tapatybei nustatyti, o kai jie nesutinka, – kreiptis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo;
6) sustabdyti arba uždrausti neteisėtą ūkinę veiklą miško valdoje, jeigu šia veikla pažeidžiamas šis įstatymas, kitų teisės aktų reikalavimai ir daroma žala miškui;
7) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, skirti administracines nuobaudas už šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse;
8) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka saugoti, nešioti šaunamąjį ginklą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, išskyrus 41 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktus, nustatytais atvejais ir tvarka panaudoti psichinę ir fizinę prievartą bei šaunamąjį ginklą;
9) įstatymų nustatyta tvarka surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo, skirti ekonomines sankcijas juridiniams asmenims už šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme;
10) kitų įstatymų suteiktas teises.
Valstybiniai miškų pareigūnai turi šias teises:
1) turėti ir nešioti nustatyto pavyzdžio uniformą ir skiriamuosius ženklus;
2) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka stabdyti ir tikrinti transportą ir dokumentus, įtarus, kad šiuo transportu gabenama mediena, kiti miško ištekliai, įsigyti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, arba gabenami pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką sumedžioti gyvūnai;
3) reikalauti iš juridinių ir fizinių asmenų pažymų apie miško išteklių įsigijimą ir naudojimą, o jeigu jų nėra, – reikalauti žodinių ir rašytinių pasiaiškinimų dėl veiksmų, susijusių su miško išteklių naudojimu;
4) įstatymų nustatyta tvarka paimti iš asmenų, padariusių administracinius nusižengimus, neteisėtai įsigytą medieną, kitus miško išteklius ar sumedžiotus gyvūnus, brakonieriavimo priemones;
5) asmenis, padariusius administracinius nusižengimus, jų sutikimu įstatymų nustatyta tvarka pristatyti į policiją arba į savivaldybės seniūnijos patalpas kaimo gyvenamojoje vietovėje asmens tapatybei nustatyti, o kai jie nesutinka, – kreiptis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo;
6) sustabdyti arba uždrausti neteisėtą ūkinę veiklą miško valdoje, jeigu šia veikla pažeidžiamas šis įstatymas, kitų teisės aktų reikalavimai ir daroma žala miškui;
7) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, skirti administracines nuobaudas už šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse;
8) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka saugoti, nešioti šaunamąjį ginklą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, išskyrus 41 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktus, nustatytais atvejais ir tvarka panaudoti psichinę ir fizinę prievartą bei šaunamąjį ginklą;
9) įstatymų nustatyta tvarka surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo, skirti ekonomines sankcijas juridiniams asmenims už šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme;
10) kitų įstatymų suteiktas teises. 3.
miškų pareigūnai ir miškų urėdijos darbuotojai neturi teisės dirbti pagal darbo sutartis, būti privačių medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonių steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais), vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą ir kitų įstatymų draudžiamą veiklą. 4. Valstybinių miškų pareigūnų – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba, jų nesant, darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. „6 straipsnis. Valstybinių miškų apsaugos darbuotojų pareigos, teisės ir socialinės garantijos 1.
Valstybinių miškų apsaugos darbuotojai turi šias pareigas:
1) organizuoja ir vykdo valstybinio miško apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko medžių ir krūmų kirtimo, naikinimo arba žalojimo miško žemėje, specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pažeidimo miško žemėje, neteisėto miško naudojimo, neteisėto miško sodmenų, miško želdinių ir žėlinių, sėklinių miško medžių plantacijų, pomiškio ir jaunuolynų naikinimo arba žalojimo, medienos ir miško išteklių grobstymo, medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, neteisėto važiavimo per miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, miškų riboženklių, kvartalinių stulpų ir ženklų, informacinių stendų, priešgaisrinių ir rekreacinių įrenginių gadinimo, naikinimo ar savavališko perkėlimo, lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimo, miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimo;
pagal kompetenciją imtis visų priemonių, kad būtų nustatytos ir užfiksuotos pažeidimo aplinkybės. Jei patys to padaryti negali, – informuoja kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimą išaiškinti ir pažeidėją nustatyti;
3) jei asmens veikoje yra administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos, susijusios su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, požymių, informuoja apie tai kompetentingą instituciją, kuriai perduoda surinktą medžiagą tolimesniam tyrimui;
nusikalstamą veiką, susijusią su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus;
skiriamaisiais ženklais arba aprangą su užrašu „Valstybinių miškų apsauga“. 2.
2Valstybinių miškų apsaugos darbuotojai turi šias teises:
1) aplinkos ministro nustatyta tvarka valstybinių miškų teritorijoje stabdyti ir tikrinti asmenis, transporto priemones, jų krovinį ir dokumentus siekiant įsitikinti, kad šiomis transporto priemonėmis nėra gabenama valstybiniuose miškuose pagaminta mediena, kiti miško ištekliai neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, arba gabenami pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką sumedžioti gyvūnai;
2) teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauti su policija, kitomis teisėsaugos ir kompetentingomis valstybės institucijomis vykdant miško ir jo išteklių apsaugą, užtikrinant administracinių nusižengimų ir nusikalstamos veikos prevenciją, atskleidimą ir tyrimą. 3. Valstybinių miškų apsaugos darbuotojų statusą suteikia miškų urėdijos direktorius aplinkos ministro nustatyta tvarka. 4. Valstybinių miškų apsaugos darbuotojai ir kiti miškų urėdijos darbuotojai neturi teisės būti privačių medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonių steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais), taip pat dirbti šiose įmonėse pagal darbo sutartis, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą. 5. Valstybinių miškų apsaugos darbuotojų gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba, jų nesant, darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“
Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) valstybiniai miškų pareigūnai Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, kai žala padaroma miškui, kaip aplinkos objektui.“
Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos miškų įstatymo priedas
1. 1999 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos direktyva 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 28 tomas, p. 148).“6 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos per vieną mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-3630(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.“
1Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:
,,4. Elitinis medis – selekciškai labai vertingas medis, įvertintas pagal paveldėtus dauginant sėklomis vertingus požymius ir savybes.“
2Buvusias 2 straipsnio 4–32 dalis laikyti atitinkamai 5–33 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 27 dalimi:
,,27. Rinktinis medis – selekciškai vertingas medis, atrinktas pagal nustatytus klasifikacinius fenotipinius požymius.“
4Buvusias 2 straipsnio 27–33 dalis laikyti atitinkamai 28–34 dalimis. 5. Papildyti 2 straipsnį nauja 29 dalimi:
„29. Sėklinė miško bazė – sėkliniai ir genetiniai medynai, sėklinės miško medžių plantacijos, miško medžių klonų rinkiniai, bandomieji miško medžių želdiniai, miško medžių genetiniai draustiniai, rinktiniai ir elitiniai medžiai, atrinkti medynai, kiti įvertinti miško medžių objektai (medynai, medžių grupės ir pavieniai medžiai), iš kurių gaunama miško dauginamoji medžiaga.“ 6.
Buvusias 2 straipsnio 29–34 dalis laikyti atitinkamai 30–35 dalimis. 7. Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip: „34. Valstybinis Valstybinių miškų apsaugos pareigūnas – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojas, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu miškų urėdijos darbuotojas, atliekantis miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų apsaugą ir turintis šio įstatymo nustatytus įgaliojimus. Valstybinių miškų apsaugos pareigūno statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu. “
5 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) organizuoja ir koordinuoja valstybinę visų šalies miškų inventorizaciją, miškų tvarkymo (miškotvarkos) projektų schemų rengimą, koordinuoja miškų monitoringą;“. 2. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 10 punktu:
„10) nustato valstybinių miškų apsaugos pareigūno statuso
suteikimo tvarką.“
5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybinė miškų tarnyba – įstaiga prie Aplinkos ministerijos,
skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (tai yra miškų) dalies – miškų – valdymo srityje įgyvendinti.
Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą;
2) 1) atlieka valstybinę miškų inventorizaciją atrankos metodu ir miškų apskaitą, rengia ir skelbia oficialiąją miškų statistiką;
2) rengia valstybinės reikšmės miškų plotų schemų projektus ir miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
3) atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę tvirtina vidinės miškotvarkos projektus;
4) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams, įskaitant servituto turėtojus, kai miško kirtimas yra būtinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;
5) kontroliuoja miškotvarkos darbų kokybę;
5) kontroliuoja miško dauginamosios medžiagos kilmę, kokybę, auginimą, prekybą ir naudojimą koordinuoja genetinių miško medžių išteklių išsaugojimą ir selekciją;
ir aprobuoja miško genetinius išteklius, organizuoja sėklinės miško bazės kūrimą ir palaikymą, vertina ir kontroliuoja jos kilmę ir kokybę išduoda miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę patvirtinančius dokumentus, išduoda leidimus įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti, registruoja miško dauginamosios medžiagos tiekėjus;
7) kontroliuoja vykdo miškų būklės stebėseną, seka, prognozuoja ligų ir kenkėjų pažeidimus, koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą;
8) konsultuoja miško valdytojus ir naudotojus miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais;
10) prižiūri nepriklausomų medienos matuotojų veiklą;
11) nustačiusi galimą viešojo intereso pažeidimą valstybinių miškų apsaugos srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo;
9) 12atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.“ 4.
Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą;
2) 1) atlieka valstybinę miškų inventorizaciją atrankos metodu ir miškų apskaitą, rengia ir skelbia oficialiąją miškų statistiką;
2) rengia valstybinės reikšmės miškų plotų schemų projektus ir miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
3) atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę tvirtina vidinės miškotvarkos projektus;
4) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams, įskaitant servituto turėtojus, kai miško kirtimas yra būtinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;
5) kontroliuoja miškotvarkos darbų kokybę;
5) kontroliuoja miško dauginamosios medžiagos kilmę, kokybę, auginimą, prekybą ir naudojimą koordinuoja genetinių miško medžių išteklių išsaugojimą ir selekciją;
ir aprobuoja miško genetinius išteklius, organizuoja sėklinės miško bazės kūrimą ir palaikymą, vertina ir kontroliuoja jos kilmę ir kokybę išduoda miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę patvirtinančius dokumentus, išduoda leidimus įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti, registruoja miško dauginamosios medžiagos tiekėjus;
7) kontroliuoja vykdo miškų būklės stebėseną, seka, prognozuoja ligų ir kenkėjų pažeidimus, koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą;
8) konsultuoja miško valdytojus ir naudotojus miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais;
10) prižiūri nepriklausomų medienos matuotojų veiklą;
11) nustačiusi galimą viešojo intereso pažeidimą valstybinių miškų apsaugos srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo;
9) 12atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.“
4Papildyti 5 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, vykdydamas šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę;
2) kontroliuoja miško dauginamosios medžiagos kilmę, kokybę, auginimą, prekybą, naudojimą ir ūkinių priemonių vykdymą sėklinėje miško bazėje;
3) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės miškų apsaugos srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;
4) vykdo ūkio subjektų konsultavimą miško naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės klausimais; valstybinės miškų kontrolės klausimais;
5) vykdo 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL 2010, L 295, p. 23), įgyvendinimo priežiūrą;
6) vykdo žaliavinę medieną naudojančių ūkio subjektų žaliavinės medienos apskaitos ir sanitarinės apsaugos reikalavimų laikymosi kontrolę kontroliuoja žaliavinę medieną naudojančius ūkio subjektus;
6) atlieka kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
5Papildyti 5 straipsnio 5 dalį 5 punktu:
„5) vykdo miško medžių selekciją ir vysto sėklinę miško bazę;“. 6.
6Papildyti 5 straipsnio 5 dalį 6 punktu:
„6) organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą
siekiant užtikrinti šio įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintų miško apsaugos uždavinių įgyvendinimą.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
miškų pareigūnai atlieka šias pareigas:
1) vykdo valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę;
2) organizuoja ir vykdo miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, medienos ir miško išteklių grobstymo, brakonieriavimo, miško teršimo, šiukšlinimo, neteisėto lankymosi miške, miško padegimo, naminių gyvulių miškams daromos žalos;
3) kontroliuoja, kaip miško valdytojai, savininkai ir naudotojai saugo mišką nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkuria iškirstą mišką, mišką naudoja tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauja miško žemėje (miške), palaiko dirvožemio našumą, saugo biologinę įvairovę, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų;
4) gavę pranešimą apie šio įstatymo ir kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imasi visų priemonių, kad būtų išaiškintas pažeidimas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoja kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti;
5) konsultuoja privačių miškų savininkus miškininkavimo klausimais;
6) vykdo švietėjišką veiklą miškų ūkio klausimais. 2.
miškų pareigūnai turi šias teises:
1) turėti ir nešioti nustatyto pavyzdžio uniformą ir skiriamuosius ženklus;
2) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka stabdyti ir tikrinti transportą ir dokumentus, įtarus, kad šiuo transportu gabenama mediena, kiti miško ištekliai, įsigyti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, arba gabenami pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką sumedžioti gyvūnai;
3) reikalauti iš juridinių ir fizinių asmenų pažymų apie miško išteklių įsigijimą ir naudojimą, o jeigu jų nėra, – reikalauti žodinių ir rašytinių pasiaiškinimų dėl veiksmų, susijusių su miško išteklių naudojimu;
4) įstatymų nustatyta tvarka paimti iš asmenų, padariusių administracinius nusižengimus, neteisėtai įsigytą medieną, kitus miško išteklius ar sumedžiotus gyvūnus, brakonieriavimo priemones;
5) asmenis, padariusius administracinius nusižengimus, jų sutikimu įstatymų nustatyta tvarka pristatyti į policiją arba į savivaldybės seniūnijos patalpas kaimo gyvenamojoje vietovėje asmens tapatybei nustatyti, o kai jie nesutinka, – kreiptis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo;
6) sustabdyti arba uždrausti neteisėtą ūkinę veiklą miško valdoje, jeigu šia veikla pažeidžiamas šis įstatymas, kitų teisės aktų reikalavimai ir daroma žala miškui;
7) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, skirti administracines nuobaudas už šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse;
8) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka saugoti, nešioti šaunamąjį ginklą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, išskyrus 41 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktus, nustatytais atvejais ir tvarka panaudoti psichinę ir fizinę prievartą bei šaunamąjį ginklą;
9) įstatymų nustatyta tvarka surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo, skirti ekonomines sankcijas juridiniams asmenims už šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme;
10) kitų įstatymų suteiktas teises.
Valstybiniai miškų pareigūnai turi šias teises:
1) turėti ir nešioti nustatyto pavyzdžio uniformą ir skiriamuosius ženklus;
2) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka stabdyti ir tikrinti transportą ir dokumentus, įtarus, kad šiuo transportu gabenama mediena, kiti miško ištekliai, įsigyti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, arba gabenami pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką sumedžioti gyvūnai;
3) reikalauti iš juridinių ir fizinių asmenų pažymų apie miško išteklių įsigijimą ir naudojimą, o jeigu jų nėra, – reikalauti žodinių ir rašytinių pasiaiškinimų dėl veiksmų, susijusių su miško išteklių naudojimu;
4) įstatymų nustatyta tvarka paimti iš asmenų, padariusių administracinius nusižengimus, neteisėtai įsigytą medieną, kitus miško išteklius ar sumedžiotus gyvūnus, brakonieriavimo priemones;
5) asmenis, padariusius administracinius nusižengimus, jų sutikimu įstatymų nustatyta tvarka pristatyti į policiją arba į savivaldybės seniūnijos patalpas kaimo gyvenamojoje vietovėje asmens tapatybei nustatyti, o kai jie nesutinka, – kreiptis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo;
6) sustabdyti arba uždrausti neteisėtą ūkinę veiklą miško valdoje, jeigu šia veikla pažeidžiamas šis įstatymas, kitų teisės aktų reikalavimai ir daroma žala miškui;
7) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, skirti administracines nuobaudas už šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse;
8) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatyta tvarka saugoti, nešioti šaunamąjį ginklą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, išskyrus 41 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktus, nustatytais atvejais ir tvarka panaudoti psichinę ir fizinę prievartą bei šaunamąjį ginklą;
9) įstatymų nustatyta tvarka surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo, skirti ekonomines sankcijas juridiniams asmenims už šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme;
10) kitų įstatymų suteiktas teises. 3.
miškų pareigūnai ir miškų urėdijos darbuotojai neturi teisės dirbti pagal darbo sutartis, būti privačių medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonių steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais), vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą ir kitų įstatymų draudžiamą veiklą. 4. Valstybinių miškų pareigūnų – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba, jų nesant, darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. „6 straipsnis. Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų pareigos, teisės ir socialinės garantijos 1.
Valstybinių miškų apsaugos pareigūnai turi šias pareigas:
1) organizuoja ir vykdo miškų urėdijos valdomų valstybinių miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko medžių ir krūmų kirtimo, naikinimo arba žalojimo miško žemėje, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimo miško žemėje, neteisėto miško naudojimo, neteisėto miško sodmenų, miško želdinių ir žėlinių, sėklinių miško medžių plantacijų, pomiškio ir jaunuolynų naikinimo arba žalojimo, medienos ir miško išteklių grobstymo, medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, neteisėto važiavimo per miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, miškų riboženklių, kvartalinių stulpų ir ženklų, informacinių stendų, priešgaisrinių ir rekreacinių įrenginių gadinimo, naikinimo ar savavališko perkėlimo, lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimo, miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimo, atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo;
priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jeigu patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti;
3) jeigu asmens veikoje yra valstybinių miškų apsaugos pareigūno kompetencijai nepriklausančio administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos, susijusios su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, požymių, informuoja apie tai kompetentingą instituciją, kuriai perduoda surinktą medžiagą tolesniam tyrimui;
nusikalstamą veiką, susijusią su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus;
pareigas, dėvėti Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus nustatyto pavyzdžio uniformą.
Valstybinių miškų apsaugos pareigūnai turi šias pareigas:
1) organizuoja ir vykdo miškų urėdijos valdomų valstybinių miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko medžių ir krūmų kirtimo, naikinimo arba žalojimo miško žemėje, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimo miško žemėje, neteisėto miško naudojimo, neteisėto miško sodmenų, miško želdinių ir žėlinių, sėklinių miško medžių plantacijų, pomiškio ir jaunuolynų naikinimo arba žalojimo, medienos ir miško išteklių grobstymo, medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, neteisėto važiavimo per miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, miškų riboženklių, kvartalinių stulpų ir ženklų, informacinių stendų, priešgaisrinių ir rekreacinių įrenginių gadinimo, naikinimo ar savavališko perkėlimo, lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimo, miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimo, atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo;
priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jeigu patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti;
3) jeigu asmens veikoje yra valstybinių miškų apsaugos pareigūno kompetencijai nepriklausančio administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos, susijusios su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, požymių, informuoja apie tai kompetentingą instituciją, kuriai perduoda surinktą medžiagą tolesniam tyrimui;
nusikalstamą veiką, susijusią su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus;
pareigas, dėvėti Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus nustatyto pavyzdžio uniformą. 2.
2Valstybinių miškų apsaugos pareigūnas turi šias teises:
nustatyta tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas už šio įstatymo reikalavimų pažeidimus;
2) įstatymų nustatyta tvarka atlikti daiktų, dokumentų patikrinimą, apžiūrėti įvykio vietą, sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones;
3) įstatymų nustatyta tvarka asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra pažeidimo įrankis ar tiesioginis objektas, gali paimti tyrimą atliekantis pareigūnas;
4) asmenis, padariusius administracinius nusižengimus, jų sutikimu įstatymų nustatyta tvarka pristatyti į policiją arba į savivaldybės seniūnijos patalpas kaimo gyvenamojoje vietovėje asmens tapatybei nustatyti, o kai jie nesutinka, – kreiptis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo;
5) aplinkos ministro nustatyta tvarka stabdyti ir tikrinti asmenis, transporto priemones, jų krovinį ir dokumentus, siekdami įsitikinti, kad šiomis transporto priemonėmis nėra gabenama miškų urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose pagaminta mediena, kiti miško ištekliai neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, arba gabenami pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką sumedžioti gyvūnai;
6) teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauti su policija, kitomis teisėsaugos ir kompetentingomis valstybės institucijomis vykdant miško ir jo išteklių apsaugą, užtikrinant administracinių nusižengimų ir nusikalstamos veikos prevenciją, atskleidimą ir tyrimą. 3.
miškų apsaugos pareigūnai ir kiti miškų urėdijos darbuotojai neturi teisės būti privačių medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonių steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais), taip pat dirbti šiose įmonėse pagal darbo sutartis, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą. 4. Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba, jeigu jų nėra, darbo sutartyse ir negali būti mažesni, negu nurodyti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“5 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, kai žala padaroma miškui, kaip aplinkos objektui kai žala padaryta aplinkai.“6 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos miškų įstatymo priedas
1. 1999 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos direktyva 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 28 tomas, p. 148).“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m.
liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ar jo įgaliotos institucijos iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 39⁸, 46,
Lietuvos Respublikos APLINKOS APSAUGOS įstatymo Nr. I-2223 12, 31, 33, 37, 41 IR 113 straipsniŲ pakeitimo įstatymo, LIETUVOS
ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos MIŠKŲ įstatymo Nr. I-671 2, 5, 6 ir 23 straipsnių pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU įstatymo, Lietuvos Respublikos SAUGOMŲ TERITORIJŲ įstatymo Nr. X-301 2, 20, 27, 30, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS
IR 16 straipSnių pakeitimo ir ĮSTATYMO papildymo 4¹ straipSniu
aiškinamasis raštas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 39⁸, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AAVKĮ projektas), Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 6 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas (toliau – MĮ projektas), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 20, 27, 30, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – STĮ projektas), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 12, 31, 33, 37, 41 ir 113 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AAĮ projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262, 263, 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr.
IX-966 2 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Medžioklės įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vykdomą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pertvarką, kuria siekiama sustiprinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. lapkričio 21 d. priimtą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 6, 11, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-772, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, ir efektyvinant medžiotojų neblaivumo tikrinimą, esant įtarimams dėl jų neblaivumo ar apsvaigimo, jiems taikytinas poveikio priemones. Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžių parkų ir rezervatų direkcijų, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos vykdytos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijos, kurias vykdė šių institucijų darbuotojai, turintys pareigūnų įgalinimus, perduodamos Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.
AAVKĮ projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) nuostatas įrašant oficialų, Juridinių asmenų registre įregistruotą, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavadinimą – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos; patikslinti kitas AAVKĮ nuostatas, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią ir darnią aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą. Taip pat patikslinti nuostatas dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės tikrinti, esant įtarimams dėl neblaivumo ar apsvaigimo, medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų neblaivumą ar apsvaigimą. Medžioklė vykdoma naudojant šaunamuosius ginklus, todėl yra būtina efektyvi medžiotojų kontrolė. MĮ projekto tikslas – konsoliduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vienoje institucijoje ir tokiu būdu sustiprinti valstybinės visų nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę. Siekiant šio tikslo, siūloma valstybinės visų nuosavybės formų miškų būklės naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolės ir kitas su miškų kontrole susijusias funkcijas nuo 2019 m. liepos 1 d. perduoti vykdyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Įstatymo projektu taip pat tikslinamos ir kitos Valstybinės miškų tarnybos vykdomos funkcijos, bei numatomos naujos funkcijos, kurios šiuo metu faktiškai vykdomos, tačiau Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – MĮ) nėra įtvirtintos.
MĮ projektu taip pat siekiama įgyvendinti Europos Tarybos 1999/105/EB direktyvos dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga reikalavimus. Direktyvos 2 straipsnyje numatyta, kad Direktyvoje numatytus uždavinius turi atlikti įkurta arba paskirta institucija, atsakinga už prekybos miško dauginamąja medžiaga kontrolę ir (arba) šios medžiagos kokybę bei kitus su tuo susijusius dalykus. Šiai įstaigai turi būti suteiktos tam tikros išimtinai viešosios funkcijos. Be to, toks juridinis asmuo ir jo veikloje dalyvaujantys asmenys negali būti asmeniškai suinteresuoti priemonių, kurias jie taiko, rezultatais. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Valstybinė miškų tarnyba vykdo miško medžių selekcijos darbus, tvirtina sėklinę miško bazę ir pati ją kontroliuoja. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant į nacionalinę teisę tinkamai perkelti Europos Tarybos 1999/105/EB direktyvos dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga nuostatas, MĮ projektu siūloma miško medžių genetinių išteklių selekcijos vykdymo darbus perduoti vykdyti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, sėklinės miško bazės kilmės ir kokybės vertinimo funkciją pavesti vykdyti Valstybinei miškų tarnybai, o ūkinių priemonių vykdymo sėklinės miško bazės objektuose kontrolę perduoti vykdyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Taip pat MĮ projekte siūloma numatyti valstybinių miškų apsaugos darbuotojus, kurie prisidės prie valstybinių miškų ir jų išteklių apsaugos organizavimo ir vykdymo.
STĮ projekto tikslas – konsoliduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vienoje institucijoje ir siekiant šio tikslo siūloma saugomų teritorijų kontrolės funkcijas nuo 2019 m. liepos 1 d. perduoti vykdyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, patikslinti straipsnius, kuriais saugomų teritorijų kontrolė yra perduodama vienai biudžetinei įstaigai Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. AAĮ projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) nuostatas, kuriose nustatyta, kokie pareigūnai vykdo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę, turi teisę taikyti atsakomybę juridiniams asmenims už AAĮ numatytų padarytų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. AAĮ projektu naikinamos nuostatos dėl valstybinių miškų pareigūnų, valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų, kuriems AAVKĮ nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios. Taip pat patikslinamos AAĮ nuostatos, kuriose įvardijami pareigūnai, turintys teisę pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos.
ANK projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) nuostatas, numatant, kad atsakomybę už saugomų teritorijų režimo, miškų naudojimo ir apsaugos, žemės gelmių išteklių, kitų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus taikys viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (tuo pačiu patikslinant ANK 262, 263, 426, 589, 604 straipsnius), tikslinti medžiotojams taikomas administracinio poveikio priemones už dalyvavimą medžioklėje neblaiviems, siekiant, kad taikytinos poveikio priemonės būtų proporcingos padarytai neteisėtai veikai. Medžioklės įstatymo projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau
Respublikos aplinkos ministerija. AAVKĮ projektą, AAĮ projektą, ANK projektą, Medžioklės įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupė (vadovas Raimondas Sakalauskas, tel. 8 706 62709, el. p. [email protected]).
MĮ projektą, STĮ projektą parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės (vyriausiasis patarėjas
Masaitienė, tel. (8 5) 278 6565, el. p. [email protected], vyriausioji specialistė Sigutė Ališauskienė, tel. 8 5 272 6544, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Vadovaujantis AAVKĮ nuostatomis aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo kelios institucijos, tad AAVKĮ 1, 2, 3, 4, 8, 9, 11, 14, 38, 46, 49, 54 straipsnių nuostatose vartojama institucijų daugiskaitos forma. Vadovaujantis AAVKĮ 12 straipsnio 5 dalimi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos ministras išduoda jų galias patvirtinančius pažymėjimus. AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 20 punkte yra numatyta teisė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta, tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų neblaivumą. Nurodyta teisė neapima teisės tikrinti medžiotojų neblaivumą, kai objektyviai neįmanoma patikrinti neblaivumo specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta (pvz. asmuo dėl neblaivumo nesugeba pūsti į alkotesterį), taip pat neapima teisės tikrinti medžiotojų apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis MĮ 5 straipsnio 3 dalimi, valstybinę visų nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę ir kitas su miškų kontrole susijusias funkcijas šiuo metu vykdo Valstybinė miškų tarnyba. Vadovaujantis MĮ 5 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Valstybinė miškų tarnyba organizuoja sėklinės miško bazės kūrimą, atrenka ir aprobuoja miško medžių genetinius išteklius, bei kontroliuoja sėklinės miško bazės kilmę ir kokybę.
Šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinė kontrolę saugomose teritorijose vykdo aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai. Vadovaujantis AAĮ nuostatomis, už šiame įstatyme numatytų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, padarytus juridinių asmenų, atsakomybę taikyti turi teisę ne tik valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, bet ir vyriausieji valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai, kuriems AAVKĮ nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios. Vadovaujantis AAĮ 37 straipsnio nuostatomis šiems pareigūnams numatyta teisė tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo. Vadovaujantis AAĮ 41 straipsnio nuostatomis, tiek aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, tiek ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, kuriems AAVKĮ nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios, turi teisę priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius. AAĮ projektu tikslinama juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių tyrimo reikalavimų pažeidimus. Atsakomybė už žemės gelmių geologinių tyrimų pažeidimus diferencijuojama pagal veikas. Sunkiausia veika laikoma – tyrimo vykdymas neturint tam teisės. Siūlomos nustatyti atgrasančias, efektyvias sankcijas už žemės gelmių geologinių tyrimų pažeidimus.
Vadovaujantis ANK nuostatomis už miškų naudojimo ir apsaugos reikalavimų pažeidimus administracinę atsakomybę taiko – miškų urėdijų ir Valstybinės miškų tarnybos valstybiniai miškų pareigūnai, už saugomų teritorijų režimo pažeidimus administracinę atsakomybę taiko – saugomų teritorijų pareigūnai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, už žemės gelmių išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus administracinę atsakomybę taiko – Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, už kitus aplinkos apsaugos reikalavimų pažemius administracinę atsakomybę taiko – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Pagal ANK 426 straipsnio nuostatas numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių nestojimą, kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinio miško pareigūnai, stabdo šviesiu paros metu ir asmuo nepaklūsta reikalavimui sustoti. Pagal ANK 604 straipsnio nuostatas, numatyta teisė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, valstybiniams saugomų teritorijų pareigūnams, priverstinai nuvežti neteisėtai saugomose teritorijose pastatytus, laikomus ar apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams naudojamus vagonėlius, kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius tik tada, kai pažeidimas pakartotinis. ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės asmenims, kurie medžioja neblaivūs (nuo 1,5 promilės ir daugiau). Už neblaivumą (nuo 0,4 promilės iki 1,49 promilės) medžiojant atsakomybė taikytina pagal šio straipsnio 1 dalį („Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir
(ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas <...>) numatant neadekvačiai mažas administracines nuobaudas (nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų).
dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo nuostatomis administracinių nusižengimų bylas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ANK nustatyta tvarka nagrinėja ir teisę medžioti atima ne tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, bet ir valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai. Medžioklės įstatyme šiuo metu nenumatyta pareiga medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams būti blaiviems ir neapsvaigusiems. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. AAVKĮ projektu siūloma tikslinti oficialų, Juridinių asmenų registre įregistruotą, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavadinimą – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos; o taip pat kitas AAVKĮ nuostatas atsižvelgiant į tai, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdys viena institucija. AAVKĮ projektu siūloma numatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams jų galias patvirtinančius pažymėjimus išduoda Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vadovas, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros institucijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams – aplinkos ministras.
AAVKĮ projektu siūloma pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 20 punktą nurodant, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat esant įtarimams dėl neblaivumo ar apsvaigimo, kai asmuo nesutinka tikrintis dėl neblaivumo ar apsvaigimo, ar užfiksavus, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, neleisti šiam asmeniui dalyvauti medžioklėje. Taip pat AAVKĮ projektu keičiama 2 straipsnio 10 dalis papildant nuostata, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir Medžioklės įstatyme. MĮ projektu siūloma numatyti, kad valstybinę visų nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolės funkciją ir kitas su miškų kontrole susijusias funkcijas vykdo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Siūlomu teisiniu reguliavimu bus užtikrintas aiškus miškų politikos formavimo, miškų politikos įgyvendinimo ir miškų kontrolės funkcijų atskyrimas. Konsolidavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vienoje institucijoje bus užtikrintas vieningas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės (įskaitant miškų kontrolę) planavimas bei vykdymas, efektyvesnė pažeidimų kontrolė ir prevencija turės teigiamą įtaką aplinkai, įskaitant ir miškų būklei.
Pažymėtina, kad visos Valstybinės miškų tarnybos vykdomos miškų būklės, naudojimo, įveisimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės funkcijos Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos bus perduodamos kartu su šioms funkcijoms vykdyti skirtomis darbuotojų pareigybėmis. MĮ projektu taip pat siūloma atskirti sėklinės miško bazės kūrimo bei sėklinės miško bazės kontrolės funkcijas. Sėklinės miško bazės kūrimo funkciją siūloma pavesti vykdyti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, sėklinės miško bazės kilmės ir kokybės vertinimo funkciją pavesti vykdyti Valstybinei miškų tarnybai, o ūkinių priemonių vykdymo sėklinės miško bazės objektuose kontrolę perduoti vykdyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Priėmus siūlomus pakeitimus, bus užtikrintas tinkamas Europos Tarybos 1999/105/EB direktyvos dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga įgyvendinimas. MĮ projektu taip pat siūloma pavesti VĮ Valstybinių miškų urėdijos valstybinių miškų apsaugos darbuotojams organizuoti ir vykdyti valstybinio miško apsaugą nuo neteisėtų MĮ išvardintų veiksmų.
Šie darbuotojai turės prievolę imtis priemonių, kad būtų nustatytos ir užfiksuotos pažeidimo aplinkybės, esant asmens veikoje administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos, susijusios su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, požymiams, informuoti apie tai kompetentingą instituciją, kuriai perduos surinktą medžiagą tolimesniam tyrimui bei, be kitų MĮ nustatytų teisių, šie darbuotojai turės teisę, teisės aktų nustatyta tvarka, bendradarbiauti su policija ir kitomis teisėsaugos ar kompetentingomis institucijomis vykdant miško ir jo išteklių apsaugą, užtikrinant administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, t. y. turės teisę su šiomis kompetentingomis institucijomis vykdyti bendrus miško ir jo išteklių apsaugos prevencinius veiksmus, teikti reikiamą informaciją teisėsaugos ir kitoms kompetentingoms institucijoms sėkmingam pažeidimų tyrimui ir pan. Priėmus STĮ projektą valstybinė saugomų teritorijų apsaugos kontrolė bus organizuojama kaip sudėtinė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės saugomose teritorijose dalis ir ją vykdys Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai. AAĮ projektu siūloma patikslinti AAĮ nuostatas atsižvelgiant į tai, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdys vienos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pareigūnai. ANK projektu siūloma tikslinti ANK nuostatas, įrašant, kad atsakomybę už saugomų teritorijų režimo, miškų naudojimo ir apsaugos, žemės gelmių išteklių, kitų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus taikys viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgalioti valstybės tarnautojai taikys administracinio poveikio priemones už žemės gelmių (geologinio) tyrimo reikalavimų pažeidimą, valstybės gamtos išteklių registrų ir kadastrų nuostatų[1] pažeidimą, Lietuvos Respublikos jūros rajono vandens, dugno ir gelmių gamtos išteklių žvalgybą be aplinkos apsaugos institucijos leidimo. Valstybinės miškų tarnybos įgalioti valstybės tarnautojai taikys administracinio poveikio priemones už valstybės gamtos išteklių registrų ir kadastrų nuostatų[2] pažeidimą. Atitinkamai siūloma tikslinti ANK 262, 263, 426, 589, 604 straipsnių nuostatas. ANK projektu siūloma tikslinti 262 straipsnį, atsisakant sankcijų taikymo už požeminio vandens stebėsenos gręžinių naikinimą arba gadinimą. Pastebėtina, kad požeminio vandens stebėsenos gręžinius gali įrengti įvairūs asmenys (fiziniai, juridiniai (tiek privatūs, tiek vieši). Manytina, kad tokio turto naikinimas ar gadinimas ir dėl to atsiradusi žala turėtų būti atlyginama civilinio proceso kodekso tvarka, jei asmuo savanoriškai neatlygina padarytos žalos, arba taikomos ANK 115 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 str. 3 d. numatyta Aplinkos ministerijos (jos įgaliotos institucijos) kompetencija išimtinai laukinės gyvūnijos gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinime, tikslinamos ANK 589 straipsnio 31 punkto nuostatos eliminuojant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pareigas susijusias su pavojingų ir kovinių veislių šunų kontrole.
ANK projektu taip pat siūloma pakeisti 290 straipsnį numatant atsakomybę už medžiotojų dalyvavimą medžioklėje neblaiviems pagal atskiras šio straipsnio dalis, numatant proporcingą atsakomybę pagal nustatytą neblaivumą, tikslinti straipsnio dėstymą. Taip pat šiame straipsnyje numatoma administracinė atsakomybė medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams dėl apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei numatoma administracinė atsakomybė už atsisakymą, esant įtarimams dėl neblaivumo ar apsvaigimo, tikrintis neblaivumą ar apsvaigimą. Už neblaivumą ar apsvaigimą, ar atsisakymą tikrintis neblaivumo ar apsvaigimo, nenumatoma teisė ar pareiga konfiskuoti medžioklės įrankius, tačiau pagal 290 straipsnio nuostatas tam tikram laikui numatomas teisės medžioti atėmimas. Medžioklės įstatymo projektu siūloma tikslinti Medžioklės įstatymo nuostatas, įrašant, kad atsakomybę už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus taikys tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, atitinkamai siūloma tikslinti Medžioklės įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taip pat Medžioklės įstatymo projektu siūloma nustatyti pareigą medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams būti blaiviems ir neapsvaigusiems. Nustatoma riba (0,4 promilės ir daugiau) kuriai esant laikoma, kad asmenys dalyvaujantys medžioklėje yra neblaivūs.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme yra nurodytas reikalavimas, kad ginklų, jų šaudmenų savininkams draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Medžioklės įstatymas papildomas aiškinamosiomis sąvokomis „Medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas“, „Neblaivumas“. Sąvoka „Medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas“ apibrėžiama kaip medžiotojas, (pagal Medžioklės įstatymo aiškinamąsias sąvokas, medžiotojas, tai fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje) įrašytas į aplinkos ministro nustatytos formos medžioklės lapą medžioti ir esantis šiame dokumente nurodytu laiku nurodytame medžioklės plotų vienete, tai yra, jei medžiotojas jau yra medžioklės vietoje (nurodytame medžioklės plotų vienete) medžioklės lape nurodytu laiku, nesvarbu ar jis jau medžioja (naudoja medžioklės įrankius medžiojimui), ar dar ruošiasi juos naudoti (pvz. deda į ginklą šovinius), jis turi būti blaivus ir neapsvaigęs. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. Numatoma laiko rizika – priimti reikalingus įstatyminius pakeitimus reikia Seimo pavasario sesijoje.
Priėmus Įstatymų projektus bus sudarytos sąlygos vieningam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės (įskaitant miškų kontrolę) planavimui ir vykdymui: bus užtikrinama efektyvesnė MĮ, Medžioklės įstatymo ir kitų miškų naudojimą, priežiūrą ir apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolė, taip pat šių pažeidimų prevencija, o tai turės teigiamos įtakos gamtos išteklių, įskaitant miškus, būklei. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės teigiamą įtaką, nes ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos kontrolė aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje taps aiškesnė. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės (susiję Įstatymų projektai teikiami kartu). 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. MĮ projekte siūloma įvesti naują Valstybinių miškų apsaugos darbuotojo sąvoką. Medžioklės įstatymo projekte siūloma įvesti naujas Medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo ir Neblaivumo sąvokas.
Siūlomos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Įstatymų projektų įsigaliojimą siūlome nustatyti nuo 2019 m. liepos
atlikti kiti veiksmai, būtini įstatymų įsigaliojimui. Planuojama, kad iki 2019 m. liepos 1 d. bus perkeltas /surinktas personalas, perimtos Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžių parkų ir rezervatų direkcijų, darbo patirtis ir žinios, ir pasiruošta vieningam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymui. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priimtiems įstatymams įgyvendinti turės būti priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:
Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 855 „Dėl Anykščių, Dubysos, Krekenavos, Metelių, Pavilnių, Rambyno, Salantų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Verkių ir Vištyčio regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr.
nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 490 „Dėl Regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1407 „Dėl Anykščių regioninio parko nuostatų patvirtinimo“;
Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“;
Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 272 „Dėl Per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimo miško savininkų lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. 205 „Dėl kompetentingų institucijų, atsakingų už 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 995/2010 taikymą, paskyrimo“;
gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 597 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“. Priimtiems įstatymams įgyvendinti iki 2019 m. birželio 30 d.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras turės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šiuos įsakymus:
įsakymą Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“. 2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 418 „Dėl Aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos patvirtinimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. D1-208 „Dėl valstybinių miškų pareigūnų pareigybių sąrašo patvirtinimo bei valstybinių miškų pareigūnų įgalinimų suteikimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-8 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių suteikimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. D1-544 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ar atėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. D1-605 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pažymėjimo formos patvirtinimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. D1-43 „Dėl valstybinės saugomų teritorijų apsaugos kontrolės nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. D1-406 „Dėl miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“;
10) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr.
D1-464 „Dėl Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos, Valstybinės miškotvarkos tarnybos ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reorganizavimo“;
11) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. D1-823 „Dėl apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. D1-313 „Dėl Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiais galios“;
12) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. D1-277 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Išlaidos, susijusios su Įstatymų projektais siūlomų nurodyti funkcijų įgyvendinimu, ir toliau būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto asignavimų. Valstybinės visų nuosavybės formų miškų kontrolės stiprinimui Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos, reikės papildomai įsteigti 30 aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, vykdysiančių valstybinę visų nuosavybės formų miškų kontrolę, pareigybių. Kasmet šių papildomų pareigybių darbo užmokesčiui reikės apie 500 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad reikiamas finansavimas būtų skiriamas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos. Papildomų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, vykdysiančių valstybinę visų nuosavybės formų miškų kontrolę, pareigybių pagrindimas.
Iki 2018 m. sausio 1 d. miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizavo ir koordinavo Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, kartu vykdydama ir šių darbų kontrolę. 2018 m. sausio 8 d. 42 valstybės įmonės miškų urėdijos reorganizuotos prijungiant jas prie valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto, kurio pavadinimas pakeistas į valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją, 2018 m. gegužės 1 d. likviduota Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Todėl atitinkamai atsirado poreikis vykdyti papildomas valstybinių miškų atkūrimo, apsaugos, miško išteklių naudojimo kontrolės funkcijas, kurias šiuo metu epizodiškai pradėjo vykdyti Valstybinė miškų tarnyba, o vėliau sistemiškai ir išplėtotai vykdys Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Taip pat, atsižvelgiant į augantį nusižengimų, susijusių su miško žemės naudojimu ne pagal paskirtį (neteisėta pastatų statyba, miško žemės aptvėrimai ir kt.) skaičių, numatyta ženkliai stiprinti ir optimizuoti (epizodinius patikrinimus keičiant sisteminga kontrole) miško žemės naudojimo pagal paskirtį kontrolę. Siekiant šių tikslų, būtina numatyti reikšmingai didesnį nei šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, vykdysiančių valstybinę visų nuosavybės formų miškų kontrolę, pareigybių skaičių. Taip pat siekiant be kita ko užtikrinti tinkamą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos, įgyvendinimo priežiūrą, papildomai numatyta vykdyti žaliavinę medieną naudojančių ūkio subjektų kontrolę, ūkio subjektų konsultavimą valstybinės miškų kontrolės klausimais.
Pažymėtina, kad 30 papildomų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, vykdysiančių valstybinę visų nuosavybės formų miškų kontrolę, pareigybių, vertinant pagal funkcijų apimtį, atitinka apie 30 proc. padidėjimą lyginant su šiuo metu šias funkcijas vykdančių valstybinių miškų pareigūnų pareigybių skaičiumi. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektai skelbiami Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „miškų apsauga“, „aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“, „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas“, „privalomasis nurodymas“, „nutarimas stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“, „žala aplinkai“, „saugomos teritorijos“,
„atsakomybės taikymas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir
gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus“,
„neblaivumas“, „apsvaigimas“, „medžioklė“, „medžiojimas“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Žemės gelmių registro valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos [2] Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojas yra Valstybinė miškų tarnyba
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad pagal teisės technikos reikalavimus tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės aktai nurodomi įstatymo priede, kartu įstatymo pradžioje (nurodant jo paskirtį ir kitas bendrąsias nuostatas) daroma nuoroda į įstatymo priedą. Atsižvelgiant į tai, projektu taip pat turėtų būti pildomas antrąja dalimi keičiamo įstatymo 1 straipsnis. 2. Projekto
„Miškų įstatyme“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Be to, antrojo sakinio
nuostatų turinys yra beveik identiškas projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
perteklinių. 3. Projekto
nuostatose nėra pakankamai aiškus formuluotės „derina saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planus“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas tam tikrų saugomų teritorijų ribos yra nustatomos šių teritorijų ribų planuose, o kitų - planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose). Siekiant aiškumo, projekto nuostatos derintinos su minėto įstatymo nuostatomis. 4. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4¹ dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios konkrečiai, kurių institucijų bei nuo kada perimtos funkcijos, kurias perėmė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, turimos omenyje. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti arba projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu įstatymo taikymą, kuriose būtų pašalinti aukščiau nurodyti neaiškumai. Pastebėtina ir tai, kad dėl savo veiksmų ir neveikimo, kuriais galimai būtų pažeistas viešasis interesas, į prokuratūrą turėtų kreiptis pats Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. 5. Projekto
punkte nėra aiškus sąvokos „valstybinė miškų kontrolė“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta ir vartojama nei tolesnėse projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose. 6. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4¹ dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ,,kontroliuoja žaliavinę medieną naudojančius ūkio subjektus“. Ši nuostata diskutuotina dviem aspektais:
Pirma, nėra aišku, kokias konkrečiai teises turėtų minėtas departamentas vykdydamas žaliavinę medieną naudojančių ūkio subjektų kontrolę bei tokios kontrolės vykdymo tvarka.
Antra, nėra aišku, ar sąvoka ,,žaliavinę medieną naudojantys ūkio subjektai“ apimtų ir žaliavinės medienos pirkėjus, ar tik subjektus, kurie žaliavinę medieną pradėjo naudoti konkrečioms reikmėms. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. 7. Projekto
vartojamos formuluotės „specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą Nr. XIII-2166, su kurio nuostatomis reikėtų suderinti projekto nuostatas. 8. Projekto
punkte vartojamos skirtingos sąvokos „kompetentingos valstybės institucijos“ ir
„kompetentingos institucijos“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nereikėtų
suvienodinti šių sąvokų vartojimo. 9. Projekto
miškų apsaugos darbuotojų teises, kurias iš esmės turėjo valstybiniai miškų pareigūnai ir kurias turi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktus: stabdyti ir tikrinti asmenis, transporto priemones, jų krovinį ir dokumentus.
Abejotina, ar valstybiniai miškų apsaugos darbuotojai, neturintys pareigūnų įgalinimų, galės tinkamai įgyvendinti šias teises, nes iš projekto nuostatų nėra pakankami aišku, kokius veiksmus (tik užfiksuoti pažeidimo aplinkybes, kviesti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūną ar kt.) jie turėtų atlikti, nustatę, kad, pavyzdžiui, sustabdytoje transporto priemonėje yra gabenamas krovinys be nustatyta tvarka išduoto leidimo ar gabenami neteisėtai sumedžioti gyvūnai. Kita vertus, nėra aišku, ar tikrinami asmenys turėtų paklusti ir vykdyti valstybinių miškų apsaugos darbuotojų, neturinčių administracinių pareigūnų įgalinimų, nurodymus (nėra, aišku, ar šie darbuotojai, įgyvendindami savo teises, turėtų prisistatyti tikrinamiems asmenims, parodyti kokį nors dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir pan.), nes pagal Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį, asmenys administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami, jei jie kliudo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises; o pagal kartu su projektu susijusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262, 263, 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3629) 4 straipsniu keičiamo kodekso
nepaklusimą valstybinių miškų apsaugos darbuotojo teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, šio straipsnio 6 dalyje nėra siūloma nustatyti reikalavimų, kai transporto priemonę stabdo minėti darbuotojai. 10.
nustatyti, kad pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, kai žala yra padaroma miškui, kaip aplinkos objektui. Pagal galiojančio keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą teisinį reguliavimą tokius ieškinius pareiškia valstybiniai miškų pareigūnai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar į iki įstatymo įsigaliojimo iškeltų, bet nebaigtų nagrinėti bylų dėl žalos atlyginimo pagal valstybinių miškų pareigūnų pateiktus ieškinius procesą turėtų įstoti Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo nuostatų taikymas, pašalinant aukščiau nurodytą neaiškumą. 11. Projekto
vieną mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pažymėtina, kad įsigaliojus įstatymui, jo taikymas iki tol, kol nebus priimti ir įsigalios jo įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai, gali būti apsunkintas, nes poįstatyminiuose teisės aktuose įstatymo nuostatos nebus detalizuotos. Be to, tokios įstatymo nuostatos prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytam teisėkūros sistemiškumo principui, reiškiančiam, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 12. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra svarstomas Miškų įstatymo Nr.
I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13,
tų pačių keičiamo įstatymo straipsnių atskiras struktūrines dalis siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamu įstatymo projektu. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikia suderinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau - keičiamas įstatymas) 1 straipsnis, atitinkamai tikslintinas įstatymo pavadinimas, po įstatymo numeriu įrašant skaičių „1“. 2. Pagal projekto 3 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4¹ dalies 3 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tais atvejais, kai viešasis interesas miškų apsaugos srityje būtų pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo, pats Aplinkos apsaugos departamentas apie tokius savo veiksmus turėtų pranešti prokuratūrai, kad juos pastaroji įvertintų ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes, manytina, kad Aplinkos apsaugos departamentas nebūtų suinteresuotas dėl galimai viešą interesą pažeidžiančių savo veiksmų pats kreiptis į prokuratūrą. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti, nustatant, kad be paties Aplinkos apsaugos departamento į prokuratūrą dėl minėto departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidžiančių viešąjį interesą, galėtų kreiptis ir kiti subjektai, pavyzdžiui, Aplinkos ministerija ar panašiai. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto 2020 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.
1R-72, nuostatomis, teikiant nuorodas į įgyvendinamuosius Europos Sąjungos teisės aktus neliko rekomendacijos nurodyti oficialiojo leidinio pavadinimo sutrumpinimo, metų, leidinio serijos (L arba C), leidinio numerio ir puslapio, kuriame prasideda teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4¹ dalies 5 punkte brauktina formuluotė „(OL 2010, L 295, p. 23)“, o projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo priedo 1 punkte – „(OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 28 tomas, p. 148)“. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojama formuluotė „Valstybinių miškų urėdijos direktorius“. Atkreiptinas dėmesys, kad nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose daugiau formuluotė „Valstybinių miškų urėdija“ nėra vartojama, todėl nėra pakankamai aiškus šios formuluotės turinys. Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto nuostatų tikslinti, bent jau nurodant, kad turima omeny valstybės įmonė „Valstybinių miškų urėdija“, o vietoj žodžio ,,direktoriaus“ įrašyti žodį ,,vadovo“. 5. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Svarstytina, ar atsižvelgiant į įstatymo projekto priėmimo, pasirašymo, paskelbimo procedūrų trukmę nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teikiamas įstatymo projektas yra Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 39⁸, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3627(2)) lydintysis įstatymo projektas, abiejuose projektuose reikėtų nustatyti vienodas įstatymų įsigaliojimo datas. 6.
būtų pritarta aukščiau nurodytai pastabai ir projekto 7 straipsnio 1 dalyje būtų nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, projekto 7 straipsnio 2 dalyje atitinkamai reikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
2019-12-04
dalyvavo: Komiteto pirmininkas: Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė, Aistė Gedvilienė, Andrius Mazuronis; komiteto biuro darbuotojai: vedėja: Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Audrius Želvys. kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos atstovai: R. Sakalauskas, T. Leonova, A. Klimavičius, N. Kupstaitis, R. Vaitkevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
reikalavimus tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės aktai nurodomi įstatymo priede, kartu įstatymo pradžioje (nurodant jo paskirtį ir kitas bendrąsias nuostatas) daroma nuoroda į įstatymo priedą. Atsižvelgiant į tai, projektu taip pat turėtų būti pildomas antrąja dalimi keičiamo įstatymo 1 straipsnis. Pritarti Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu, atitinkamai pakeisti kitų straipsnių numeraciją. 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.“
7
įstatymo“.
Be to, antrojo sakinio nuostatų turinys yra beveik identiškas projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl siūlytina vienų iš jų atsisakyti kaip perteklinių. Pritarti iš dalies Projekto 2 straipsnio 7 dalį, kuria keičiama 2 straipsnio 34 dalis išdėstyti taip: „31. Valstybinis Valstybinių miškų apsaugos pareigūnas – valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojas, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu. miškų urėdijos darbuotojas, vykdantis miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų apsaugą ir turintis šio įstatymo nustatytus įgaliojimus.“ Manytina, kad valstybinių miškų apsaugos pareigūno statuso suteikimas yra ne sąvokos apibrėžties dalykas, o turinio reglamentavimo dalykas, siūloma projekto 3 straipsnį, kuriuo keičiamas 5 straipsnis, papildyti nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:„2. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 10 punktu ir jį išdėstyti taip: „10. Nustato valstybinių miškų apsaugos pareigūno statuso suteikimo tvarką.“
2
pakankamai aiškus formuluotės „derina saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planus“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas tam tikrų saugomų teritorijų ribos yra nustatomos šių teritorijų ribų planuose, o kitų - planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose). Siekiant aiškumo, projekto nuostatos derintinos su minėto įstatymo nuostatomis.
Pritarti iš dalies AM nuomonė:: braukti šį punktą, kadangi visos punkte minimos funkcijos nustatytos kituose teisės aktuose: 2008 m. gegužės
sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos apraše, 2014 m. sausio 8 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-24 patvirtintose Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėse, žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4¹ dalies
pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios konkrečiai, kurių institucijų bei nuo kada perimtos funkcijos, kurias perėmė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, turimos omenyje. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti arba projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu įstatymo taikymą, kuriose būtų pašalinti aukščiau nurodyti neaiškumai. Pastebėtina ir tai, kad dėl savo veiksmų ir neveikimo, kuriais galimai būtų pažeistas viešasis interesas, į prokuratūrą turėtų kreiptis pats Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus.
Pritarti iš dalies Projekto 3 straipsnio 4 dalies, kuria įstatymo 5 straipsnis papildomas 4¹dalimi, 3 p. išdėstyti taip:
„3) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės miškų apsaugos srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus
atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;
„valstybinė miškų kontrolė“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta ir
vartojama nei tolesnėse projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose. Pritarti 5 straipsnio 4¹ dalies 4 punktą išdėstyti taip:
„4) vykdo ūkio subjektų konsultavimą miško naudojimo,
atkūrimo, įveisimo ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės klausimais valstybinės miškų kontrolės klausimais;
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4¹ dalies
ministerijos ,,kontroliuoja žaliavinę medieną naudojančius ūkio subjektus“. Ši nuostata diskutuotina dviem aspektais: Pirma, nėra aišku, kokias konkrečiai teises turėtų minėtas departamentas vykdydamas žaliavinę medieną naudojančių ūkio subjektų kontrolę bei tokios kontrolės vykdymo tvarka.
Antra, nėra aišku, ar sąvoka ,,žaliavinę medieną naudojantys ūkio subjektai“ apimtų ir žaliavinės medienos pirkėjus, ar tik subjektus, kurie žaliavinę medieną pradėjo naudoti konkrečioms reikmėms. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. Pritarti 6 punktą išdėstyti taip: „6) vykdo žaliavinę medieną naudojančių ūkio subjektų žaliavinės medienos apskaitos ir sanitarinės apsaugos reikalavimų laikymosi kontrolę kontroliuoja žaliavinę medieną naudojančius ūkio subjektus;“
straipsnio 1 dalies 1 dalyje nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą Nr. XIII-2166, su kurio nuostatomis reikėtų suderinti projekto nuostatas. Pritarti iš dalies 4 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 6 straipsnis dėstyti taip: „„6 straipsnis. Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų pareigos, teisės ir socialinės garantijos 1.
Valstybinių miškų apsaugos pareigūnai turi šias pareigas:
1) organizuoja ir vykdo miškų urėdijos valdomų valstybinių miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko medžių ir krūmų kirtimo, naikinimo arba žalojimo miško žemėje, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimo miško žemėje, neteisėto miško naudojimo, neteisėto miško sodmenų, miško želdinių ir žėlinių, sėklinių miško medžių plantacijų, pomiškio ir jaunuolynų naikinimo arba žalojimo, medienos ir miško išteklių grobstymo, medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, neteisėto važiavimo per miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, miškų riboženklių, kvartalinių stulpų ir ženklų, informacinių stendų, priešgaisrinių ir rekreacinių įrenginių gadinimo, naikinimo ar savavališko perkėlimo, lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimo, miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimo, atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo;
2) gavę pranešimą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti;
kompetencijai nepriklausančio administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos, susijusios su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, požymių, informuoja apie tai kompetentingą instituciją, kuriai perduoda surinktą medžiagą tolimesniam tyrimui;
4) įtarus, kad asmuo rengiasi daryti ar daro administracinį nusižengimą arba nusikalstamą veiką, susijusią su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus;
5) vykdant valstybinių miškų apsaugos pareigūno pareigas, dėvėti uniformą su aiškiai matomu miškų urėdijos pavadinimu ir skiriamaisiais ženklais arba aprangą su užrašu „Valstybinių miškų apsauga“.
Valstybinių miškų apsaugos pareigūnai turi šias pareigas:
1) organizuoja ir vykdo miškų urėdijos valdomų valstybinių miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko medžių ir krūmų kirtimo, naikinimo arba žalojimo miško žemėje, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimo miško žemėje, neteisėto miško naudojimo, neteisėto miško sodmenų, miško želdinių ir žėlinių, sėklinių miško medžių plantacijų, pomiškio ir jaunuolynų naikinimo arba žalojimo, medienos ir miško išteklių grobstymo, medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, neteisėto važiavimo per miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, miškų riboženklių, kvartalinių stulpų ir ženklų, informacinių stendų, priešgaisrinių ir rekreacinių įrenginių gadinimo, naikinimo ar savavališko perkėlimo, lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimo, miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimo, atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo;
2) gavę pranešimą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti;
kompetencijai nepriklausančio administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos, susijusios su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, požymių, informuoja apie tai kompetentingą instituciją, kuriai perduoda surinktą medžiagą tolimesniam tyrimui;
4) įtarus, kad asmuo rengiasi daryti ar daro administracinį nusižengimą arba nusikalstamą veiką, susijusią su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus;
5) vykdant valstybinių miškų apsaugos pareigūno pareigas, dėvėti uniformą su aiškiai matomu miškų urėdijos pavadinimu ir skiriamaisiais ženklais arba aprangą su užrašu „Valstybinių miškų apsauga“. 2.
šias teises:
1) Įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas už šio įstatymo reikalavimų pažeidimus. 2) įstatymų nustatyta tvarka atlikti daiktų, dokumentų patikrinimą, apžiūrėti įvykio vietą, sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones
3) įstatymų nustatyta tvarka asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra pažeidimo įrankis ar tiesioginis objektas, gali paimti tyrimą atliekantis pareigūnas. 4) asmenis, padariusius administracinius nusižengimus, jų sutikimu įstatymų nustatyta tvarka pristatyti į policiją arba į savivaldybės seniūnijos patalpas kaimo gyvenamojoje vietovėje asmens tapatybei nustatyti, o kai jie nesutinka, – kreiptis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo;
5) aplinkos ministro nustatyta tvarka stabdyti ir tikrinti asmenis, transporto priemones, jų krovinį ir dokumentus siekiant įsitikinti, kad šiomis transporto priemonėmis nėra gabenama miškų urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose pagaminta mediena, kiti miško ištekliai neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, arba gabenami pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką sumedžioti gyvūnai;
6) teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauti su policija, kitomis teisėsaugos ir kompetentingomis valstybės institucijomis vykdant miško ir jo išteklių apsaugą, užtikrinant administracinių nusižengimų ir nusikalstamos veikos prevenciją, atskleidimą ir tyrimą.
7) Valstybinių miškų apsaugos pareigūnai ir kiti miškų urėdijos darbuotojai neturi teisės būti privačių medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonių steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais), taip pat dirbti šiose įmonėse pagal darbo sutartis, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą. 8) Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba, jų nesant, darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“
2019-07-05 8.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, 2 dalies 2 punkte vartojamos skirtingos sąvokos „kompetentingos valstybės institucijos“ ir „kompetentingos institucijos“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nereikėtų suvienodinti šių sąvokų vartojimo. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti valstybinių miškų apsaugos darbuotojų teises, kurias iš esmės turėjo valstybiniai miškų pareigūnai ir kurias turi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktus: stabdyti ir tikrinti asmenis, transporto priemones, jų krovinį ir dokumentus. Abejotina, ar valstybiniai miškų apsaugos darbuotojai, neturintys pareigūnų įgalinimų, galės tinkamai įgyvendinti šias teises, nes iš projekto nuostatų nėra pakankami aišku, kokius veiksmus (tik užfiksuoti pažeidimo aplinkybes, kviesti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūną ar kt.) jie turėtų atlikti, nustatę, kad, pavyzdžiui, sustabdytoje transporto priemonėje yra gabenamas krovinys be nustatyta tvarka išduoto leidimo ar gabenami neteisėtai sumedžioti gyvūnai.
Kita vertus, nėra aišku, ar tikrinami asmenys turėtų paklusti ir vykdyti valstybinių miškų apsaugos darbuotojų, neturinčių administracinių pareigūnų įgalinimų, nurodymus (nėra, aišku, ar šie darbuotojai, įgyvendindami savo teises, turėtų prisistatyti tikrinamiems asmenims, parodyti kokį nors dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir pan.), nes pagal Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį, asmenys administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami, jei jie kliudo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises; o pagal kartu su projektu susijusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262, 263, 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3629) 4 straipsniu keičiamo kodekso 426 straipsnio 4 dalį nėra siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už nepaklusimą valstybinių miškų apsaugos darbuotojo teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, šio straipsnio 6 dalyje nėra siūloma nustatyti reikalavimų, kai transporto priemonę stabdo minėti darbuotojai. Pritarti. Žr. 7 pastabą
nustatyti, kad pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, kai žala yra padaroma miškui, kaip aplinkos objektui.
Pagal galiojančio keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies
valstybiniai miškų pareigūnai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar į iki įstatymo įsigaliojimo iškeltų, bet nebaigtų nagrinėti bylų dėl žalos atlyginimo pagal valstybinių miškų pareigūnų pateiktus ieškinius procesą turėtų įstoti Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo nuostatų taikymas, pašalinant aukščiau nurodytą neaiškumą. Pritarti iš dalies 5 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 23 str. 2d. 2 p. išdėstyti taip: „2) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai valstybiniai miškų pareigūnai, kai žala padaroma miškui, kaip aplinkos objektui kai žala padaryta aplinkai Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.“ Iki įstatymo įsigaliojimo iškeltų, bet nebaigtų nagrinėti bylų dėl žalos atlyginimo pagal valstybinių miškų pareigūnų pateiktus ieškinius, klausimas sprendžiamas per Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo pakeitimo projektą. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos per vieną mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pažymėtina, kad įsigaliojus įstatymui, jo taikymas iki tol, kol nebus priimti ir įsigalios jo įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai, gali būti apsunkintas, nes poįstatyminiuose teisės aktuose įstatymo nuostatos nebus detalizuotos.
Be to, tokios įstatymo nuostatos prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytam teisėkūros sistemiškumo principui, reiškiančiam, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Pritarti
išdėstyti taip „7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3491), kuriuo tų pačių keičiamo įstatymo straipsnių atskiras struktūrines dalis siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamu įstatymo projektu. Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikia suderinti tarpusavyje. Nepritarti Argumentai. Atsižvelgiant į minimo projekto specifiškumą ir tai, kad jis keičiamas tik ta apimtimi ir tik tiek, kiek tai būtina Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimui dėl formuluotės „miškų urėdija (urėdijos)“, ir nekeičiamos kitos nuostatos, manome, kad šių projektų suderinimas nėra tikslingas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-08-142 Įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnį ir minėto straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti, kad Valstybinė miškų tarnyba derina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 62 punkte ir 62.2.1 papunktyje reglamentuojama, kad organizatorius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, išskyrus atvejus, kai visa žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas derinamas su Valstybine miškų tarnyba, kai pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą: planuojama miško žemę paversti kitomis naudmenomis Miškų įstatymo 11straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais; pertvarkomam ar formuojamam žemės sklypui nustatoma miškų ūkio paskirtis; žemės sklypas pertvarkomas Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.
Atsižvelgdami į tai, kad Valstybinė miškų tarnyba ne visais atvejais nustatyta tvarka derina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, taip pat vadovaudamiesi imperatyviais teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principais (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 ir 7 punktai), siūlome tikslinti Įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsniu siūlomą pakeisti Miškų įstatymo 5 straipsnį ir minėto straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti, kokiais atvejais Valstybinė miškų tarnyba derina žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kadangi pagal siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą Valstybinei miškų tarnybai pavedama visais atvejais atlikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų derinimo funkciją. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
narys Kęstutis Bacvinka
37 Argumentai: Vadovaujantis ES Tarybos 1999 m. gruodžio 22 d. direktyvos 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga (toliau ؘ– Direktyva) 2 straipsnio k) punkto i) papunkčiu, prižiūrint nacionalinei vyriausybei valstybė narė turi įkurti arba paskirti instituciją – oficialią įstaigą, ,,atsakingą už prekybos miško dauginamąja medžiaga kontrolę ir (arba) šios medžiagos kokybę bei kitus su tuo susijusius dalykus“. Kitame šio straipsnio k) punkto ii) papunktyje nurodyta, kad ,,laikydamosi savo nacionalinių teisės aktų, oficialios įstaigos gali pavesti šioje direktyvoje numatytus uždavinius atlikti jų vadovaujamam ir prižiūrimam bet kokiam juridiniam asmeniui, reglamentuojamam viešosios arba privatinės teisės ir kuriam pagal oficialiai patvirtintus jo įstatus suteiktos tam tikros išimtinai viešosios funkcijos, jeigu toks juridinis asmuo ir jo veikloje dalyvaujantys asmenys nėra asmeniškai suinteresuoti priemonių, kurias jie taiko, rezultatais. Valstybės narės praneša Komisijai apie savo atsakingas oficialias įstaigas. Komisija šią informaciją perduoda kitoms valstybėms narėms“. Direktyvos 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės narės nustato, kad miško dauginamosios medžiagos tiekėjas būtų oficialiai registruotas atsakingoje oficialioje įstaigoje, o direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje – kad, ,,surinkus derlių, oficiali įstaiga visai dauginamajai medžiagai, gautai iš patvirtintos sėklinės bazės, išduoda pagrindinį sertifikatą“,
rezultatus ir sėklinę bazę“ ir kt.
Atlikdama šias funkcijas ir įgyvendindama Direktyvos 16 straipsnio 5 dalyje nurodytą uždavinį – ,,valstybės narės imasi visų priemonių, užtikrinančių, kad Direktyvos nuostatų būtų laikomasi, nustatydamos tinkamą miško dauginamosios medžiagos oficialios kontrolės tvarką, kuri būtų taikoma šios medžiagos gavyboje, siekiant ją parduoti ir parduodant“, oficiali įstaiga, nurodyta Direktyvos
kilmę ir kokybę patvirtinančius dokumentus, leidimus įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą, registruodama jos tiekėjus, neišvengiamai turi pati sekti (kontroliuoti) visą miško dauginamosios medžiagos gavybos ir naudojimo (pradedant medynų derėjimo įvertinimu, sėklų ruoša ir baigiant iš jų išaugintų sodmenų auginimo, pateikimo rinkai ir naudojimo miškui želdinti) procesą ir su tuo susijusią miško dauginamosios medžiagos tiekėjų veiklą, kurios pagrindu ir gali būti išduodami minėti dokumentai bei kontroliuojamas prekybos procesas taip, kaip nurodyta Direktyvos 2 straipsnio k) punkto i) papunktyje. Arba, kaip nurodyta šio straipsnio k) punkto ii) papunktyje, kai kurias funkcijas pavesti jos vadovaujamai ir prižiūrimai įstaigai. Atkreipiame dėmesį, kad visose ES šalyse Direktyvoje nurodytas minėtas funkcijas atlieka viena oficiali įstaiga. Tačiau teikiamame Miškų įstatymo pakeitimo projekte siūloma, kad Lietuvoje šias funkcijas įgyvendintų dvi institucijos – Valstybinė miškų tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentas.
Tačiau Aplinkos apsaugos departamentas nėra pavaldus Valstybinei miškų tarnybai, o ši neatlieka šio departamento veiklos priežiūros. Jeigu Valstybinė miškų tarnyba ir toliau atliks ,,oficialios įstaigos“ funkcijas, tai ji turi vykdyti ir prekybos miško dauginamąja medžiaga kontrolę, ir išduoti miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus, kokybės pažymas, įvairius leidimus, atlikti sėklinės bazės įvertinimą ir tvirtinimą, registruoti tiekėjus, tvarkyti sėklinės miško bazės informacinę sistemą (direktyvos 10 straipsnio reikalavimas), taip kaip nurodyta Direktyvoje. Šias funkcijas sėkmingai nuo 2004 m. vykdė Valstybinė miškų tarnyba ir atstovavo Lietuvą Europos Komisijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinėje miškų tarnyboje veikia stacionari, visus ES reikalavimus atitinkanti miško medžių ir krūmų sėklų kokybės tyrimų laboratorija, kurioje nustatomi būtini miško medžių ir sėklų kokybiniai rodikliai ir jais remiantis išduodama miško medžių ir krūmų sėklų kokybės pažyma, t.y. antras svarbiausias dokumentas, po pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato. Šie dokumentai užtikrina dvi esmines Direktyvoje įtvirtintas sąlygas: miško dauginamosios medžiagos kilmes, kokybės nustatymas ir identifikavimas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant Direktyvoje nurodytų uždavinių tinkamo įgyvendinimo, siūlome visas šias minėtas funkcijas, kaip ir iki šiol, pavesti vykdyti Valstybinei miškų tarnybai, kadangi miško dauginamosios medžiagos identifikavimas ir prekybos kontrolė neįmanoma be jos gavybos, auginimo ir naudojimo procesų kontrolės ir neatsiejamas nuo sėklinės miško bazės informacinės sistemos.
Pasiūlymas: pakeisti įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) kontroliuoja miško dauginamosios medžiagos kilmę, kokybę,
auginimą, prekybą, naudojimą ir ūkinių priemonių vykdymą sėklinėje miško bazėje, išduoda miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę patvirtinančius dokumentus, išduoda leidimus įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti, registruoja miško dauginamosios medžiagos tiekėjus;“ Nepritarti Veiklos reguliavimo ir veiklos kontrolės funkcijos turi būti atskirtos. 2. Seimo narys Kęstutis Bacvinka 2019-09-235 4¹ Pasiūlymas: pakeisti 5 straipsnio 4 ¹dalį ir ją išdėstyti taip:
„4¹. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos
ministerijos, vykdydamas šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka šias pagrindines funkcijas:
nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę;
dauginamosios medžiagos kilmę, kokybę, auginimą, prekybą, naudojimą ir ūkinių priemonių vykdymą sėklinėje miško bazėje;
viešasis interesas pažeistas valstybinės miškų apsaugos srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo.
Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą;
konsultavimą valstybinės miškų kontrolės klausimais;
veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL 2010, L 295, p. 23) įgyvendinimo priežiūrą;
medieną naudojančius ūkio subjektus;
aktuose numatytas funkcijas.“ Nepritarti
įvardinamos ir kelios institucijos, tai visiškai atitinka ES teisę
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas:
straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektui Nr. XIIIP-3630 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 6 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3630, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Patarėjas Audrius Želvys