Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 262 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės gelmių apsaugos nuo užteršimo ir išsekinimo, racionalaus žemės gelmių
išteklių ir ertmių naudojimo ir apskaitos reikalavimų pažeidimas, savavališkas žemės gelmių (geologinis) tyrimas, naudingųjų iškasenų telkinių plotų užstatymas, požeminio vandens stebėsenos gręžinių naikinimas arba gadinimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
Pakeisti 263 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „263 straipsnis. Žemės gelmių (geologinio) tyrimo darbų atlikimo taisyklių ar reikalavimų pažeidimas
reikalavimų pažeidimas, taip pat žemės gelmių (geologinio) tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka užtraukia baudą asmenims nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 3. Žemės gelmių (geologinio) tyrimo vykdymas neturint tam teisės užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
Pakeisti 290 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „290 straipsnis.
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas
Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų. 3. Medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtų kilpų laikymas, gaminimas, pirkimas ar pardavimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. 4. Turinčio teisę medžioti asmens (m Medžiotojo) buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį asmenį (medžiotoją) ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 5. Medžiojimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba mMedžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 7.
medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. 8. Gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno, kurio sumedžiojimas limituojamas, gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. 9. Medžiotojo dalyvavimas medžioklėje neblaiviam (nuo 0,4 promilės iki 1,5 promilės) užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų. 10. Medžiotojo dalyvavimas medžioklėje neblaiviam (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 11. Medžiotojo dalyvavimas medžioklėje neblaiviam (nuo 2,51 promilės ir daugiau) ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 12. Medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo, įtarus, kad šis asmuo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atsisakymas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 13. Už šio straipsnio 4, 9 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų šešių mėnesių. 14. Už šio straipsnio 7, 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų metų aštuonių mėnesių iki dviejų metų šešių mėnesių. 159.
straipsnio 4, 5, 8, 11, 12 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų trejų iki penkerių metų. 1610. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti kilpų konfiskavimą. Už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. 1711. Administracinės atsakomybės neužtraukia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nepaklusimas uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės
kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, Lietuvos Respublikos muitinės (toliau šiame straipsnyje – muitinė) pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų).
Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės arba muitinės pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. 5 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 589 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip:
„31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 92 straipsnio 1 dalyje, 110, 111, 112, 114, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 261, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 270¹, 271, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 308¹, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 16, 17, 18, 19 dalyse, 364 straipsnyjeiuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 dalyse, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
2Pakeisti 589 straipsnio 37 punktą ir jį išdėstyti taip:
„37) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio kodekso 111, 239, 253, 262, 263 straipsniuoseyje,
administracinių nusižengimų;“ 3.
Pripažinti netekusiais galios 589 straipsnio 43 ir 89 punktus: „43) miškų urėdijos (urėdijų) valstybiniai miškų pareigūnai – dėl šio kodekso 110, 112, 114 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 256, 261, 264, 270, 271, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 286, 290, 305,
numatytų administracinių nusižengimų;“ „89) valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų ir saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai – dėl šio kodekso 92 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 256, 266, 278, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7, 8, 9 dalyse, 285, 287, 304, 304², 305, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
4Pakeisti 589 straipsnio 69 punktą ir jį išdėstyti taip:
„69) Valstybinės miškų tarnybos valstybiniai miškų pareigūnai įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio kodekso 110, 112, 114 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 253, 256, 261, 264, 270, 270¹, 271, 272, 273, 274, 275, 276, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 286, 290, 305,
numatytų administracinių nusižengimų.“
pakeitimas Pakeisti 604 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „604 straipsnis.
Neteisėtai pastatytų, laikomų ar apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams naudojamų vagonėlių, kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinis nuvežimas Padarius šio kodekso
administraciniusį nusižengimusą, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams naudojamus vagonėlius, kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius.“
dienos Valstybinės miškų tarnybos pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 114 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 256, 261, 264, 270, 270¹, 271, 272, 273, 274, 275, 276, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 286, 290, 305, 364 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 111, 239, 253, 262 ir 311 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. 3.
dienos valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 92 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 256, 266, 278, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7, 8, 9 dalyse, 285, 287, 304, 304², 305, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigos. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos miškų urėdijos (urėdijų) pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 114 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 256, 261, 264, 270, 271, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 286, 290, 305,
numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3629(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 290 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „290 straipsnis. Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas
Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų. 3. Medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtų kilpų laikymas, gaminimas, pirkimas ar pardavimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. 4. Turinčio teisę medžioti asmens (m Medžiotojo) buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį asmenį (medžiotoją) ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 5. Medžiojimas, kai tai daro neblaivus (nustatytas vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumas) ar atsisakęs pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, arba mMedžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. 6.
numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 7. Medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. 8. Gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. 9. Neblaivaus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) medžiotojo dalyvavimas medžioklėje užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų. 10. Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki devynių šimtų eurų. 11. Neblaivaus (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) medžiotojo dalyvavimas medžioklėje užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 12. Šio straipsnio 11 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 13. Neblaivaus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų medžiotojo dalyvavimas medžioklėje užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 14. Šio straipsnio 13 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 15.
dalyvaujančio medžiotojo, kuris įtariamas neblaivumu ar apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atsisakymas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 16. Šio straipsnio 15 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 17. Už šio straipsnio 4, 9 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų šešių mėnesių. Už šio straipsnio 10 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų metų trijų mėnesių iki dvejų metų. Už šio straipsnio 7, 11 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų metų aštuonių mėnesių iki dvejų metų šešių mėnesių. Už šio straipsnio 12 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo dvejų metų trijų mėnesių iki trejų metų. Už šio straipsnio 4, 5, 8, 13, 15 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų trejų iki penkerių metų. Už šio straipsnio 14,
teisės medžioti atėmimą nuo ketverių iki penkerių metų. 1810. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti kilpų konfiskavimą.
Už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir
(ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. 1911. Administracinės atsakomybės neužtraukia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka įforminti gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimo atvejai.“2 straipsnis. 426 straipsnio pakeitimas
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nepaklusimas uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės
kontrolės pareigūno, valstybinioų miškų apsaugos pareigūno, Lietuvos Respublikos muitinės (toliau šiame straipsnyje – muitinė) pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinioų miškų apsaugos pareigūno, muitinės, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti.
Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu
„STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas
bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, valstybinių miškų apsaugos pareigūnas arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų).
Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto kontrolės priežiūros tarnybų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, valstybinių miškų apsaugos pareigūnų arba muitinės pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.“3 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 589 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip:
„31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų
aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 92 straipsnio 1 dalyje, 110, 111, 112, 114 straipsniuose, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 251¹, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 261, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 270¹straipsniuose, 271 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 dalyse, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 308¹, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318 straipsniuose, 346 straipsniuose, straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 16, 17, 18, 19 dalyse, 364 straipsnyje, 369 straipsnio 13, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyse, 426 straipsnio 4, 6 dalyjse, 431 straipsnio 1, 2 dalyse, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – ir dėl šio kodekso 491 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų;”. 2. Pakeisti 589 straipsnio 37 punktą ir jį išdėstyti taip: „37) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio kodekso 111, 239, 253 , 262, 263 straipsniuose,
administracinių nusižengimų;“. 3.
3Pakeisti 589 straipsnio 43 punktą ir jį išdėstyti taip:
„43) miškų urėdijos valstybiniaių miškų apsaugos pareigūnai – dėl šio kodekso 110, 112, 114 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 256 straipsnio 1 dalyje, 261, 264, 270, 271, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, kai pažeidimai padaryti miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose valstybiniuose miškuose, 284 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 286, 290 straipsnyje, 305, 364 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje ir 6 dalyse, 505 straipsnyje, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4. Pakeisti 589 straipsnio 69 punktą ir jį išdėstyti taip: „69) Valstybinės miškų tarnybos valstybiniai miškų pareigūnai įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio kodekso 110, 112, 114 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 253 straipsnyje, 256, 261, 264, 270, 270¹, 271 straipsnio 5 dalyje,, 272, 273, 274, 275, 276, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 286, 290, 305, 364 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 5. Pripažinti netekusiu galios 589 straipsnio 89 punktą: „89) valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų ir saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai – dėl šio kodekso 92 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 256, 266, 278, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7, 8, 9 dalyse, 285, 287, 304, 304², 305, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“4 straipsnis. 604 straipsnio pakeitimas Pakeisti 604 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „604 straipsnis.
Neteisėtai pastatytų, laikomų ar apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams naudojamų vagonėlių, kitų kilnojamųjų objektų arba įrenginių priverstinis nuvežimas Padarius šio kodekso
administraciniusį nusižengimusą, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams naudojamus vagonėlius, kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius.“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Valstybinės miškų tarnybos valstybinių miškų pareigūnų pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 114 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 256, 261, 264, 270, 270¹, 271 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 dalyse, 272, 273, 274, 275, 276, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 286, 290, 305, 364 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 111, 239, 262 ir 311 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. 4.
įstatymo įsigaliojimo valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų pareigūnų pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 92 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 256, 266, 278, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7, 8, 9 dalyse, 285, 287, 304, 304², 305, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. 5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo miškų urėdijos valstybinių miškų pareigūnų pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 114, 256 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 264, 271, 273, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 284 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 286 290, 305, 364, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo miškų urėdijos valstybinių miškų pareigūnų pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 256 straipsnio 1 dalyje, 261, 270, 272, 274, 275 straipsniuose, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, 426 straipsnio 4 ir
administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia valstybinių miškų apsaugos pareigūnai. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 39⁸, 46,
Lietuvos Respublikos APLINKOS APSAUGOS įstatymo Nr. I-2223 12, 31, 33, 37, 41 IR 113 straipsniŲ pakeitimo įstatymo, LIETUVOS
ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos MIŠKŲ įstatymo Nr. I-671 2, 5, 6 ir 23 straipsnių pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU įstatymo, Lietuvos Respublikos SAUGOMŲ TERITORIJŲ įstatymo Nr. X-301 2, 20, 27, 30, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS
IR 16 straipSnių pakeitimo ir ĮSTATYMO papildymo 4¹ straipSniu
aiškinamasis raštas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 39⁸, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AAVKĮ projektas), Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 6 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas (toliau – MĮ projektas), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 20, 27, 30, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – STĮ projektas), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 12, 31, 33, 37, 41 ir 113 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AAĮ projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262, 263, 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr.
IX-966 2 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Medžioklės įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vykdomą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pertvarką, kuria siekiama sustiprinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. lapkričio 21 d. priimtą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 6, 11, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-772, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, ir efektyvinant medžiotojų neblaivumo tikrinimą, esant įtarimams dėl jų neblaivumo ar apsvaigimo, jiems taikytinas poveikio priemones. Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžių parkų ir rezervatų direkcijų, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos vykdytos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijos, kurias vykdė šių institucijų darbuotojai, turintys pareigūnų įgalinimus, perduodamos Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.
AAVKĮ projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) nuostatas įrašant oficialų, Juridinių asmenų registre įregistruotą, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavadinimą – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos; patikslinti kitas AAVKĮ nuostatas, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią ir darnią aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą. Taip pat patikslinti nuostatas dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės tikrinti, esant įtarimams dėl neblaivumo ar apsvaigimo, medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų neblaivumą ar apsvaigimą. Medžioklė vykdoma naudojant šaunamuosius ginklus, todėl yra būtina efektyvi medžiotojų kontrolė. MĮ projekto tikslas – konsoliduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vienoje institucijoje ir tokiu būdu sustiprinti valstybinės visų nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę. Siekiant šio tikslo, siūloma valstybinės visų nuosavybės formų miškų būklės naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolės ir kitas su miškų kontrole susijusias funkcijas nuo 2019 m. liepos 1 d. perduoti vykdyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Įstatymo projektu taip pat tikslinamos ir kitos Valstybinės miškų tarnybos vykdomos funkcijos, bei numatomos naujos funkcijos, kurios šiuo metu faktiškai vykdomos, tačiau Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – MĮ) nėra įtvirtintos.
MĮ projektu taip pat siekiama įgyvendinti Europos Tarybos 1999/105/EB direktyvos dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga reikalavimus. Direktyvos 2 straipsnyje numatyta, kad Direktyvoje numatytus uždavinius turi atlikti įkurta arba paskirta institucija, atsakinga už prekybos miško dauginamąja medžiaga kontrolę ir (arba) šios medžiagos kokybę bei kitus su tuo susijusius dalykus. Šiai įstaigai turi būti suteiktos tam tikros išimtinai viešosios funkcijos. Be to, toks juridinis asmuo ir jo veikloje dalyvaujantys asmenys negali būti asmeniškai suinteresuoti priemonių, kurias jie taiko, rezultatais. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Valstybinė miškų tarnyba vykdo miško medžių selekcijos darbus, tvirtina sėklinę miško bazę ir pati ją kontroliuoja. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant į nacionalinę teisę tinkamai perkelti Europos Tarybos 1999/105/EB direktyvos dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga nuostatas, MĮ projektu siūloma miško medžių genetinių išteklių selekcijos vykdymo darbus perduoti vykdyti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, sėklinės miško bazės kilmės ir kokybės vertinimo funkciją pavesti vykdyti Valstybinei miškų tarnybai, o ūkinių priemonių vykdymo sėklinės miško bazės objektuose kontrolę perduoti vykdyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Taip pat MĮ projekte siūloma numatyti valstybinių miškų apsaugos darbuotojus, kurie prisidės prie valstybinių miškų ir jų išteklių apsaugos organizavimo ir vykdymo.
STĮ projekto tikslas – konsoliduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vienoje institucijoje ir siekiant šio tikslo siūloma saugomų teritorijų kontrolės funkcijas nuo 2019 m. liepos 1 d. perduoti vykdyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, patikslinti straipsnius, kuriais saugomų teritorijų kontrolė yra perduodama vienai biudžetinei įstaigai Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. AAĮ projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) nuostatas, kuriose nustatyta, kokie pareigūnai vykdo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę, turi teisę taikyti atsakomybę juridiniams asmenims už AAĮ numatytų padarytų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. AAĮ projektu naikinamos nuostatos dėl valstybinių miškų pareigūnų, valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų, kuriems AAVKĮ nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios. Taip pat patikslinamos AAĮ nuostatos, kuriose įvardijami pareigūnai, turintys teisę pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos.
ANK projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) nuostatas, numatant, kad atsakomybę už saugomų teritorijų režimo, miškų naudojimo ir apsaugos, žemės gelmių išteklių, kitų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus taikys viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (tuo pačiu patikslinant ANK 262, 263, 426, 589, 604 straipsnius), tikslinti medžiotojams taikomas administracinio poveikio priemones už dalyvavimą medžioklėje neblaiviems, siekiant, kad taikytinos poveikio priemonės būtų proporcingos padarytai neteisėtai veikai. Medžioklės įstatymo projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau
Respublikos aplinkos ministerija. AAVKĮ projektą, AAĮ projektą, ANK projektą, Medžioklės įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupė (vadovas Raimondas Sakalauskas, tel. 8 706 62709, el. p. [email protected]).
MĮ projektą, STĮ projektą parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės (vyriausiasis patarėjas
Masaitienė, tel. (8 5) 278 6565, el. p. [email protected], vyriausioji specialistė Sigutė Ališauskienė, tel. 8 5 272 6544, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Vadovaujantis AAVKĮ nuostatomis aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo kelios institucijos, tad AAVKĮ 1, 2, 3, 4, 8, 9, 11, 14, 38, 46, 49, 54 straipsnių nuostatose vartojama institucijų daugiskaitos forma. Vadovaujantis AAVKĮ 12 straipsnio 5 dalimi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos ministras išduoda jų galias patvirtinančius pažymėjimus. AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 20 punkte yra numatyta teisė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta, tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų neblaivumą. Nurodyta teisė neapima teisės tikrinti medžiotojų neblaivumą, kai objektyviai neįmanoma patikrinti neblaivumo specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta (pvz. asmuo dėl neblaivumo nesugeba pūsti į alkotesterį), taip pat neapima teisės tikrinti medžiotojų apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis MĮ 5 straipsnio 3 dalimi, valstybinę visų nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę ir kitas su miškų kontrole susijusias funkcijas šiuo metu vykdo Valstybinė miškų tarnyba. Vadovaujantis MĮ 5 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Valstybinė miškų tarnyba organizuoja sėklinės miško bazės kūrimą, atrenka ir aprobuoja miško medžių genetinius išteklius, bei kontroliuoja sėklinės miško bazės kilmę ir kokybę.
Šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinė kontrolę saugomose teritorijose vykdo aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai. Vadovaujantis AAĮ nuostatomis, už šiame įstatyme numatytų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, padarytus juridinių asmenų, atsakomybę taikyti turi teisę ne tik valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, bet ir vyriausieji valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai, kuriems AAVKĮ nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios. Vadovaujantis AAĮ 37 straipsnio nuostatomis šiems pareigūnams numatyta teisė tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo. Vadovaujantis AAĮ 41 straipsnio nuostatomis, tiek aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, tiek ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, kuriems AAVKĮ nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios, turi teisę priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius. AAĮ projektu tikslinama juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių tyrimo reikalavimų pažeidimus. Atsakomybė už žemės gelmių geologinių tyrimų pažeidimus diferencijuojama pagal veikas. Sunkiausia veika laikoma – tyrimo vykdymas neturint tam teisės. Siūlomos nustatyti atgrasančias, efektyvias sankcijas už žemės gelmių geologinių tyrimų pažeidimus.
Vadovaujantis ANK nuostatomis už miškų naudojimo ir apsaugos reikalavimų pažeidimus administracinę atsakomybę taiko – miškų urėdijų ir Valstybinės miškų tarnybos valstybiniai miškų pareigūnai, už saugomų teritorijų režimo pažeidimus administracinę atsakomybę taiko – saugomų teritorijų pareigūnai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, už žemės gelmių išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus administracinę atsakomybę taiko – Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, už kitus aplinkos apsaugos reikalavimų pažemius administracinę atsakomybę taiko – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Pagal ANK 426 straipsnio nuostatas numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių nestojimą, kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinio miško pareigūnai, stabdo šviesiu paros metu ir asmuo nepaklūsta reikalavimui sustoti. Pagal ANK 604 straipsnio nuostatas, numatyta teisė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, valstybiniams saugomų teritorijų pareigūnams, priverstinai nuvežti neteisėtai saugomose teritorijose pastatytus, laikomus ar apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams naudojamus vagonėlius, kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius tik tada, kai pažeidimas pakartotinis. ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės asmenims, kurie medžioja neblaivūs (nuo 1,5 promilės ir daugiau). Už neblaivumą (nuo 0,4 promilės iki 1,49 promilės) medžiojant atsakomybė taikytina pagal šio straipsnio 1 dalį („Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir
(ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas <...>) numatant neadekvačiai mažas administracines nuobaudas (nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų).
dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo nuostatomis administracinių nusižengimų bylas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ANK nustatyta tvarka nagrinėja ir teisę medžioti atima ne tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, bet ir valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai. Medžioklės įstatyme šiuo metu nenumatyta pareiga medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams būti blaiviems ir neapsvaigusiems. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. AAVKĮ projektu siūloma tikslinti oficialų, Juridinių asmenų registre įregistruotą, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavadinimą – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos; o taip pat kitas AAVKĮ nuostatas atsižvelgiant į tai, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdys viena institucija. AAVKĮ projektu siūloma numatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams jų galias patvirtinančius pažymėjimus išduoda Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vadovas, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros institucijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams – aplinkos ministras.
AAVKĮ projektu siūloma pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 20 punktą nurodant, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat esant įtarimams dėl neblaivumo ar apsvaigimo, kai asmuo nesutinka tikrintis dėl neblaivumo ar apsvaigimo, ar užfiksavus, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, neleisti šiam asmeniui dalyvauti medžioklėje. Taip pat AAVKĮ projektu keičiama 2 straipsnio 10 dalis papildant nuostata, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir Medžioklės įstatyme. MĮ projektu siūloma numatyti, kad valstybinę visų nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolės funkciją ir kitas su miškų kontrole susijusias funkcijas vykdo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Siūlomu teisiniu reguliavimu bus užtikrintas aiškus miškų politikos formavimo, miškų politikos įgyvendinimo ir miškų kontrolės funkcijų atskyrimas. Konsolidavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vienoje institucijoje bus užtikrintas vieningas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės (įskaitant miškų kontrolę) planavimas bei vykdymas, efektyvesnė pažeidimų kontrolė ir prevencija turės teigiamą įtaką aplinkai, įskaitant ir miškų būklei.
Pažymėtina, kad visos Valstybinės miškų tarnybos vykdomos miškų būklės, naudojimo, įveisimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės funkcijos Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos bus perduodamos kartu su šioms funkcijoms vykdyti skirtomis darbuotojų pareigybėmis. MĮ projektu taip pat siūloma atskirti sėklinės miško bazės kūrimo bei sėklinės miško bazės kontrolės funkcijas. Sėklinės miško bazės kūrimo funkciją siūloma pavesti vykdyti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, sėklinės miško bazės kilmės ir kokybės vertinimo funkciją pavesti vykdyti Valstybinei miškų tarnybai, o ūkinių priemonių vykdymo sėklinės miško bazės objektuose kontrolę perduoti vykdyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Priėmus siūlomus pakeitimus, bus užtikrintas tinkamas Europos Tarybos 1999/105/EB direktyvos dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga įgyvendinimas. MĮ projektu taip pat siūloma pavesti VĮ Valstybinių miškų urėdijos valstybinių miškų apsaugos darbuotojams organizuoti ir vykdyti valstybinio miško apsaugą nuo neteisėtų MĮ išvardintų veiksmų.
Šie darbuotojai turės prievolę imtis priemonių, kad būtų nustatytos ir užfiksuotos pažeidimo aplinkybės, esant asmens veikoje administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos, susijusios su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, požymiams, informuoti apie tai kompetentingą instituciją, kuriai perduos surinktą medžiagą tolimesniam tyrimui bei, be kitų MĮ nustatytų teisių, šie darbuotojai turės teisę, teisės aktų nustatyta tvarka, bendradarbiauti su policija ir kitomis teisėsaugos ar kompetentingomis institucijomis vykdant miško ir jo išteklių apsaugą, užtikrinant administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, t. y. turės teisę su šiomis kompetentingomis institucijomis vykdyti bendrus miško ir jo išteklių apsaugos prevencinius veiksmus, teikti reikiamą informaciją teisėsaugos ir kitoms kompetentingoms institucijoms sėkmingam pažeidimų tyrimui ir pan. Priėmus STĮ projektą valstybinė saugomų teritorijų apsaugos kontrolė bus organizuojama kaip sudėtinė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės saugomose teritorijose dalis ir ją vykdys Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai. AAĮ projektu siūloma patikslinti AAĮ nuostatas atsižvelgiant į tai, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdys vienos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pareigūnai. ANK projektu siūloma tikslinti ANK nuostatas, įrašant, kad atsakomybę už saugomų teritorijų režimo, miškų naudojimo ir apsaugos, žemės gelmių išteklių, kitų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus taikys viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgalioti valstybės tarnautojai taikys administracinio poveikio priemones už žemės gelmių (geologinio) tyrimo reikalavimų pažeidimą, valstybės gamtos išteklių registrų ir kadastrų nuostatų[1] pažeidimą, Lietuvos Respublikos jūros rajono vandens, dugno ir gelmių gamtos išteklių žvalgybą be aplinkos apsaugos institucijos leidimo. Valstybinės miškų tarnybos įgalioti valstybės tarnautojai taikys administracinio poveikio priemones už valstybės gamtos išteklių registrų ir kadastrų nuostatų[2] pažeidimą. Atitinkamai siūloma tikslinti ANK 262, 263, 426, 589, 604 straipsnių nuostatas. ANK projektu siūloma tikslinti 262 straipsnį, atsisakant sankcijų taikymo už požeminio vandens stebėsenos gręžinių naikinimą arba gadinimą. Pastebėtina, kad požeminio vandens stebėsenos gręžinius gali įrengti įvairūs asmenys (fiziniai, juridiniai (tiek privatūs, tiek vieši). Manytina, kad tokio turto naikinimas ar gadinimas ir dėl to atsiradusi žala turėtų būti atlyginama civilinio proceso kodekso tvarka, jei asmuo savanoriškai neatlygina padarytos žalos, arba taikomos ANK 115 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 str. 3 d. numatyta Aplinkos ministerijos (jos įgaliotos institucijos) kompetencija išimtinai laukinės gyvūnijos gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinime, tikslinamos ANK 589 straipsnio 31 punkto nuostatos eliminuojant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pareigas susijusias su pavojingų ir kovinių veislių šunų kontrole.
ANK projektu taip pat siūloma pakeisti 290 straipsnį numatant atsakomybę už medžiotojų dalyvavimą medžioklėje neblaiviems pagal atskiras šio straipsnio dalis, numatant proporcingą atsakomybę pagal nustatytą neblaivumą, tikslinti straipsnio dėstymą. Taip pat šiame straipsnyje numatoma administracinė atsakomybė medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams dėl apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei numatoma administracinė atsakomybė už atsisakymą, esant įtarimams dėl neblaivumo ar apsvaigimo, tikrintis neblaivumą ar apsvaigimą. Už neblaivumą ar apsvaigimą, ar atsisakymą tikrintis neblaivumo ar apsvaigimo, nenumatoma teisė ar pareiga konfiskuoti medžioklės įrankius, tačiau pagal 290 straipsnio nuostatas tam tikram laikui numatomas teisės medžioti atėmimas. Medžioklės įstatymo projektu siūloma tikslinti Medžioklės įstatymo nuostatas, įrašant, kad atsakomybę už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus taikys tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, atitinkamai siūloma tikslinti Medžioklės įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taip pat Medžioklės įstatymo projektu siūloma nustatyti pareigą medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams būti blaiviems ir neapsvaigusiems. Nustatoma riba (0,4 promilės ir daugiau) kuriai esant laikoma, kad asmenys dalyvaujantys medžioklėje yra neblaivūs.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme yra nurodytas reikalavimas, kad ginklų, jų šaudmenų savininkams draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Medžioklės įstatymas papildomas aiškinamosiomis sąvokomis „Medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas“, „Neblaivumas“. Sąvoka „Medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas“ apibrėžiama kaip medžiotojas, (pagal Medžioklės įstatymo aiškinamąsias sąvokas, medžiotojas, tai fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje) įrašytas į aplinkos ministro nustatytos formos medžioklės lapą medžioti ir esantis šiame dokumente nurodytu laiku nurodytame medžioklės plotų vienete, tai yra, jei medžiotojas jau yra medžioklės vietoje (nurodytame medžioklės plotų vienete) medžioklės lape nurodytu laiku, nesvarbu ar jis jau medžioja (naudoja medžioklės įrankius medžiojimui), ar dar ruošiasi juos naudoti (pvz. deda į ginklą šovinius), jis turi būti blaivus ir neapsvaigęs. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. Numatoma laiko rizika – priimti reikalingus įstatyminius pakeitimus reikia Seimo pavasario sesijoje.
Priėmus Įstatymų projektus bus sudarytos sąlygos vieningam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės (įskaitant miškų kontrolę) planavimui ir vykdymui: bus užtikrinama efektyvesnė MĮ, Medžioklės įstatymo ir kitų miškų naudojimą, priežiūrą ir apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolė, taip pat šių pažeidimų prevencija, o tai turės teigiamos įtakos gamtos išteklių, įskaitant miškus, būklei. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės teigiamą įtaką, nes ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos kontrolė aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje taps aiškesnė. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės (susiję Įstatymų projektai teikiami kartu). 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. MĮ projekte siūloma įvesti naują Valstybinių miškų apsaugos darbuotojo sąvoką. Medžioklės įstatymo projekte siūloma įvesti naujas Medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo ir Neblaivumo sąvokas.
Siūlomos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Įstatymų projektų įsigaliojimą siūlome nustatyti nuo 2019 m. liepos
atlikti kiti veiksmai, būtini įstatymų įsigaliojimui. Planuojama, kad iki 2019 m. liepos 1 d. bus perkeltas /surinktas personalas, perimtos Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžių parkų ir rezervatų direkcijų, darbo patirtis ir žinios, ir pasiruošta vieningam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymui. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priimtiems įstatymams įgyvendinti turės būti priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:
Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 855 „Dėl Anykščių, Dubysos, Krekenavos, Metelių, Pavilnių, Rambyno, Salantų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Verkių ir Vištyčio regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr.
nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 490 „Dėl Regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1407 „Dėl Anykščių regioninio parko nuostatų patvirtinimo“;
Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“;
Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 272 „Dėl Per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimo miško savininkų lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. 205 „Dėl kompetentingų institucijų, atsakingų už 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 995/2010 taikymą, paskyrimo“;
gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 597 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“. Priimtiems įstatymams įgyvendinti iki 2019 m. birželio 30 d.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras turės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šiuos įsakymus:
įsakymą Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“. 2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 418 „Dėl Aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos patvirtinimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. D1-208 „Dėl valstybinių miškų pareigūnų pareigybių sąrašo patvirtinimo bei valstybinių miškų pareigūnų įgalinimų suteikimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-8 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių suteikimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. D1-544 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ar atėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. D1-605 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pažymėjimo formos patvirtinimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. D1-43 „Dėl valstybinės saugomų teritorijų apsaugos kontrolės nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. D1-406 „Dėl miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“;
10) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr.
D1-464 „Dėl Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos, Valstybinės miškotvarkos tarnybos ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reorganizavimo“;
11) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. D1-823 „Dėl apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. D1-313 „Dėl Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiais galios“;
12) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. D1-277 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Išlaidos, susijusios su Įstatymų projektais siūlomų nurodyti funkcijų įgyvendinimu, ir toliau būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto asignavimų. Valstybinės visų nuosavybės formų miškų kontrolės stiprinimui Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos, reikės papildomai įsteigti 30 aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, vykdysiančių valstybinę visų nuosavybės formų miškų kontrolę, pareigybių. Kasmet šių papildomų pareigybių darbo užmokesčiui reikės apie 500 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad reikiamas finansavimas būtų skiriamas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos. Papildomų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, vykdysiančių valstybinę visų nuosavybės formų miškų kontrolę, pareigybių pagrindimas.
Iki 2018 m. sausio 1 d. miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizavo ir koordinavo Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, kartu vykdydama ir šių darbų kontrolę. 2018 m. sausio 8 d. 42 valstybės įmonės miškų urėdijos reorganizuotos prijungiant jas prie valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto, kurio pavadinimas pakeistas į valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją, 2018 m. gegužės 1 d. likviduota Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Todėl atitinkamai atsirado poreikis vykdyti papildomas valstybinių miškų atkūrimo, apsaugos, miško išteklių naudojimo kontrolės funkcijas, kurias šiuo metu epizodiškai pradėjo vykdyti Valstybinė miškų tarnyba, o vėliau sistemiškai ir išplėtotai vykdys Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Taip pat, atsižvelgiant į augantį nusižengimų, susijusių su miško žemės naudojimu ne pagal paskirtį (neteisėta pastatų statyba, miško žemės aptvėrimai ir kt.) skaičių, numatyta ženkliai stiprinti ir optimizuoti (epizodinius patikrinimus keičiant sisteminga kontrole) miško žemės naudojimo pagal paskirtį kontrolę. Siekiant šių tikslų, būtina numatyti reikšmingai didesnį nei šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, vykdysiančių valstybinę visų nuosavybės formų miškų kontrolę, pareigybių skaičių. Taip pat siekiant be kita ko užtikrinti tinkamą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos, įgyvendinimo priežiūrą, papildomai numatyta vykdyti žaliavinę medieną naudojančių ūkio subjektų kontrolę, ūkio subjektų konsultavimą valstybinės miškų kontrolės klausimais.
Pažymėtina, kad 30 papildomų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, vykdysiančių valstybinę visų nuosavybės formų miškų kontrolę, pareigybių, vertinant pagal funkcijų apimtį, atitinka apie 30 proc. padidėjimą lyginant su šiuo metu šias funkcijas vykdančių valstybinių miškų pareigūnų pareigybių skaičiumi. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektai skelbiami Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „miškų apsauga“, „aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“, „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas“, „privalomasis nurodymas“, „nutarimas stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“, „žala aplinkai“, „saugomos teritorijos“,
„atsakomybės taikymas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir
gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus“,
„neblaivumas“, „apsvaigimas“, „medžioklė“, „medžiojimas“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Žemės gelmių registro valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos [2] Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojas yra Valstybinė miškų tarnyba
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Svarstytina,
ar siekiant suderinti įstatymuose vartojamas formuluotes, projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 263 straipsnyje žodį „geologinio“ reikėtų rašyti ne kabutėse, kaip tai yra su projektu susijusio Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 12, 312, 33, 37, 41 ir 113 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3628) (toliau – projektas Nr. XIIIP-3628) 6 straipsnyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir projekto Nr. XIIIP-3628 6 straipsnį juridinių asmenų padarytus analogiškus žemės gelmių geologinio tyrimo reikalavimų pažeidimus tiria, juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų šiems pareigūnams nustatyti teisių ir tiriant fizinių asmenų padarytus analogiško turinio pažeidimus, tikslinant projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo ANK 589 straipsnio 31 punkto nuostatas. 2. Projekto
neblaivaus medžiotojo, dalyvaujančio medžioklėje, atsakomybę pagal neblaivumo laipsnį. Aptariamo straipsnio 9 dalyje siūloma numatyti, jog neblaiviu laikomas medžiotojas, kuriam nustatytas neblaivumas nuo 0,4 promilės iki 1,5 promilės.
Pažymėtina, kad pagal ANK 11 straipsnio 3 dalį, jeigu konkrečiame straipsnyje nenustatyta kitaip, šiame kodekse neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės analogiškas diferencijavimas yra numatytas ANK 227 straipsnyje, reglamentuojančiame ginklų, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Pagal aptariamo straipsnio 1 dalį, neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas neblaivumas nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės. 3. Reikėtų tikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 290 straipsnio 13 ir 15 dalių nuostatas, nes iš jų nėra aišku, kuriam laikotarpiui būtų atimama teisė medžioti už šio straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. 4. Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo ANK 589 straipsnio
pareigūnai administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo už ANK 253 straipsnyje (valstybės gamtos išteklių registrų ir kadastrų nuostatų pažeidimas) numatytus administracinius pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančius įstatymus Lietuvos Respublikoje yra įsteigtų įvairių valstybės gamtos išteklių registrų ir kadastrų, pavyzdžiui, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 13¹ straipsnį yra įsteigtas valstybės Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras.
Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar pagal projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo ANK 589 straipsnio
būtų kompetentingi nagrinėti kitų (ne Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro) valstybės gamtos išteklių registrų ir kadastrų nuostatų pažeidimus. 5. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūlomus pripažinti ANK 589 straipsnio 43 ir 89 punktus reikėtų išdėstyti atskirose projekto 5 straipsnio struktūrinėse dalyse, nes jie eina ne iš eilės. ANK 589 straipsnio 43 punkto pripažinimas netekusiu galios turėtų būti dėstomas projekto 5 straipsnio 3 dalyje, o 89 punkto - projekto 5 straipsnio 5 dalyje. 6. Projekto
įsigaliojimo dienos Valstybinės miškų tarnybos bei miškų urėdijos (urėdijų) pradėtą ir nebaigtą ANK 290 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia atitinkamai Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad kartu teikiamo Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir
projekto (reg. Nr.
Nr. XIIIP-3632) 3 straipsnyje, kuriuo keičiama įstatymo 16 straipsnio 3 dalis, siūloma nustatyti, kad administracinių nusižengimų bylas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ir teisę medžioti atima aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų patikslinti subjektą, kuris, priėmus minėtus įstatymus, užbaigs iki teikiamo įstatymo įsigaliojimo dienos Valstybinės miškų tarnybos bei miškų urėdijos (urėdijų) pradėtus ir nebaigtus ANK 290 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų tyrimus ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimus. Be to, šias projekto nuostatas reikėtų patikslinti, nes ne Valstybinė miškų tarnyba ar miškų urėdija (urėdijos) pradėjo ir nebaigė administracinių nusižengimų tyrimus ir šių nusižengimų bylų nagrinėjimą, o miškų urėdijos (urėdijų) ar Valstybinės miškų tarnybos valstybiniai miškų pareigūnai. Kartu pažymėtina, kad projekto 7 straipsnio 4 dalyje vartojamos formuluotės „baigia valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija“ turinys nėra aiškus, nes ši įmonė nėra įvardinta nei galiojančiame ANK, nei Miškų įstatyme. Be to, pagal kartu su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5,
nuostatas šioje įmonėje dirbantys valstybinių miškų apsaugos darbuotojai nebeturės valstybinių miškų pareigūnų įgaliojimų, atitinkamai jie negalės baigti administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo (kaip tai numatyta ir projekto 7 straipsnio 3 dalyje). 7.
7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas įstatymo taikymas taip pat yra ydingas, nes juo siūloma nustatyti, kad administracinių nusižengimų tyrimus ir šių nusižengimų bylų nagrinėjimą turėtų baigti tos institucijos, kurių pareigūnams pagal projekto 5 straipsnio 1-3 dalių nuostatas įgaliojimai tai daryti yra panaikinami. 8. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426, 449, 454, 455, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 449(1) straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3361(2)), kuriuo, kaip ir teikiamu įstatymo projektu, yra keičiamos ANK 426 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatos, įstatymo įsigaliojimas numatytas 2019 m. lapkričio 1 d. Be to, Seime yra registruotas Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3339(2)), kuriuo, kaip ir teikiamu įstatymo projektu, yra keičiamas ANK 589 straipsnio 31 punktas, įstatymo įsigaliojimas numatytas 2019 m. lapkričio 1 d., Seime taip pat yra registruotas Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3492), kuriuo, kaip ir teikiamu įstatymo projektu, keičiamas ANK 589 straipsnio 43 punktas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Svarstytina,
ar projekto 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimo kodekso (toliau – keičiamo Kodekso) 290 straipsnio 1 dalies nuorodos „šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse“ nereikėtų pagal analogiją patikslinti, įtraukiant į ją ir 6 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už šio straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pakartotinumą, nes šioje nuorodoje yra įtrauktos nuorodos į kitose dalyse nustatytų administracinių nusižengimų pakartotinį padarymą – 10, 12, 14 ir 16 dalys. Atitinkamai, turėtų būti tikslinama ir keičiamo kodekso 290 straipsnio 17 dalis, nes iš šios dalies nuostatų nėra aišku, ar būtų atimama ir kokiam terminui teisė medžioti už šio straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. 2. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamas įstatymo projektas yra Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 39⁸, 46, 48, 49, 50, 53 ir
įstatymo projektas.
Pastarajam projektui Teisės departamentas yra pateikęs pastabą, kad ne vien dalyvaujančių medžioklėje medžiotojų veiksmai, bet ir kitų medžioklės dalyvių veiksmai, pavyzdžiui, varovų, gali turėti neigiamos įtakos medžioklės saugumui, todėl svarstytina galimybė nustatyti draudimą ir kitiems medžioklėje dalyvaujantiems asmenims būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo kitų narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat nustatyti jiems pareigą leistis patikrinamiems dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo kitų medžiagų. Analogiška Teisės departamento pastaba pateikta ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4¹ straipsniu įstatymo projektui (reg. Nr. XIIIP-3632(2)). Tuo atveju, jeigu būtų pritarta aukščiau nurodytai pastabai ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme bei Medžioklės įstatyme būtų įtvirtinti aukščiau nurodyti draudimai, kitiems medžioklėje dalyvaujantiems asmenims turėtų būti nustatyta administracinė atsakomybė už dalyvavimą medžioklėje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo kitų narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat administracinė atsakomybė už atsisakymą pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tuo tikslu reikėtų papildyti teikiamo projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo Kodekso 290 straipsnio 9, 11, 13, 15 dalių nuostatas. 3. Projekto
braukti formuluotę „o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – ir dėl šio kodekso 491 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų;” ir skaičių „491” įrašyti prieš skaičių „505”.
Be to, šiose nuostatose vietoj formuluotės „426 straipsnio 4,
straipsnio 2 dalimi keičiamo Kodekso 426 straipsnio 6 dalis jokio administracinio nusižengimo nenumato. Pastaroji pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu 3 dalimi keičiamo Kodekso 583 straipsnio 43 punkto bei projekto 5 straipsnio 6 dalies formuluotei „426 straipsnio 4 ir 6 dalyse“. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime tuo pačiu metu numatytas teikiamo projekto bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 241, 258, 262, 263, 264, 265, 267, 268, 269, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. 3516(2)) priėmimas. Pažymėtina, kad minėtas projektas įsigaliotų anksčiau nei teikiamas projektas. Atsižvelgiant į tai, kad pastarajame projekte Administracinių nusižengimų kodekso 111 straipsnis pripažįstamas netekusiu galios, manytina, kad turėtų būti atitinkamai tikslintinas ir teikiamo projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 589 straipsnio 31 punktas, išbraukiant jame skaičių „111“. Taip pat svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinamos ir projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatos. 5. Projekto
„275“ brauktinas žodis „straipsniuose“. 6. Atsižvelgus
į tai, kad projekto 5 straipsnyje siūloma reglamentuoti tik įstatymo įsigaliojimą ir taikymą, projekto 5 straipsnio pavadinimą reikėtų išdėstyti taip: ,,5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas”. 7. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.
Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas įstatymo projektas yra Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 39⁸, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3627(2)) lydintysis įstatymo projektas, abiejuose projektuose reikėtų nustatyti vienodas įstatymų įsigaliojimo datas. 8. Iš projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, kokiems subjektams yra perduodami Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų pradėti ir nebaigti Administracinių nusižengimų kodekso 256 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų tyrimai ir administracinių nusižengimų bylos. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose po skaičiaus „239“ nereikėtų įrašyti skaičiaus „256“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
ĮSTATYMo projekto NR. XIIIP-3629 2019-12-04 Nr. 107-P-38 Vilnius
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas: Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Kęstutis Mažeika, Aistė Gedvilienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė, Andrius Mazuronis; komiteto biuro darbuotojai: vedėja: Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Audrius Želvys; padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai: R. Sakalauskas, T. Leonova, A. Klimavičius, N. Kupstaitis, R. Vaitkevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
departamentas
1Svarstytina,
ar siekiant suderinti įstatymuose vartojamas formuluotes, projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 263 straipsnyje žodį „geologinio“ reikėtų rašyti ne kabutėse, kaip tai yra su projektu susijusio Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 12, 312, 33, 37, 41 ir 113 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3628) (toliau – projektas Nr. XIIIP-3628) 6 straipsnyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir projekto Nr. XIIIP-3628 6 straipsnį juridinių asmenų padarytus analogiškus žemės gelmių geologinio tyrimo reikalavimų pažeidimus tiria, juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų šiems pareigūnams nustatyti teisių ir tiriant fizinių asmenų padarytus analogiško turinio pažeidimus, tikslinant projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo ANK 589 straipsnio 31 punkto nuostatas. Pritarti iš dalies atsižvelgiant į tai, kad Seime registruotas ANK projektas TAIS Nr. XIIIP-3516 apima veikas, susijusias su žemės gelmių išteklių tyrimu ir naudojimu, šiame projekte TAIS Nr. XIIIP-3629 siūloma 262 ir 263 str. atsisakyti šių straipsnio keitimo. Atitinkamai keisti straipsnių numeraciją. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu ANK 290 straipsnį pildant 9-11 dalimis siūloma diferencijuoti neblaivaus medžiotojo, dalyvaujančio medžioklėje, atsakomybę pagal neblaivumo laipsnį. Aptariamo straipsnio 9 dalyje siūloma numatyti, jog neblaiviu laikomas medžiotojas, kuriam nustatytas neblaivumas nuo 0,4 promilės iki 1,5 promilės. Pažymėtina, kad pagal ANK 11 straipsnio 3 dalį, jeigu konkrečiame straipsnyje nenustatyta kitaip, šiame kodekse neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės analogiškas diferencijavimas yra numatytas ANK 227 straipsnyje, reglamentuojančiame ginklų, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Pagal aptariamo straipsnio 1 dalį, neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas neblaivumas nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės. Pritarti Projekto 1 str., kuriuo keičiamas 290 str., 9 d. išdėstyti taip: „9.
Medžiotojo dalyvavimas medžioklėje neblaiviam (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų.“
departamentas
tikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo ANK 290 straipsnio 13 ir 15 dalių nuostatas, nes iš jų nėra aišku, kuriam laikotarpiui būtų atimama teisė medžioti už šio straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Pritarti
dalį išdėstyti taip:
„15. Už šio straipsnio 5, 8, 11, 12 dalyse
numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų trejų iki penkerių metų.“
departamentas
tikslu projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo ANK 589 straipsnio 31 punkte naikinama nuostata, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo už ANK 253 straipsnyje (valstybės gamtos išteklių registrų ir kadastrų nuostatų pažeidimas) numatytus administracinius pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančius įstatymus Lietuvos Respublikoje yra įsteigtų įvairių valstybės gamtos išteklių registrų ir kadastrų, pavyzdžiui, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 13¹ straipsnį yra įsteigtas valstybės Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar pagal projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo ANK 589 straipsnio 69 punkto nuostatas Valstybinės miškų tarnybos įgalioti valstybės tarnautojai būtų kompetentingi nagrinėti kitų (ne Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro) valstybės gamtos išteklių registrų ir kadastrų nuostatų pažeidimus.
Nepritarti Argumentas: Šiuo straipsniu reglamentuojami pažeidimai nėra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pažeidimų sritis. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalyje siūlomus pripažinti ANK 589 straipsnio 43 ir 89 punktus reikėtų išdėstyti atskirose projekto 5 straipsnio struktūrinėse dalyse, nes jie eina ne iš eilės. ANK 589 straipsnio 43 punkto pripažinimas netekusiu galios turėtų būti dėstomas projekto 5 straipsnio 3 dalyje, o 89 punkto - projekto 5 straipsnio 5 dalyje. Pritarti iš dalies 3 str., kuriuo keičiamas 589 str., išdėstyti taip“
straipsnio pakeitimas 1.
589 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip: „31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 92 straipsnio 1 dalyje, 110, 111, 112, 114, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 261, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 270¹, 271 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 dalyse, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 308¹, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 16, 17, 18, 19 dalyse, 364 straipsnyjeiuose, 426 straipsnio 4 dalyje,
administracinių nusižengimų;“
jį išdėstyti taip: „37) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio kodekso 111, 239, 253, 262, 263 straipsniuoseyje,
administracinių nusižengimų;“ 3.
Pakeisti 589 straipsnio 43 punktą ir jį išdėstyti taip:
„43) miškų urėdijos (urėdijų) valstybiniai miškų
pareigūnai valstybinių miškų apsaugos pareigūnai– dėl šio kodekso 110, 112, 114 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 256 straipsnio 1 dalyje, 261, 264, 270, 271, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, kai pažeidimai padaryti miškų urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose, 284 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 286, 290, 305, 364 straipsniuose, 426 straipsnio 4 ir 6 dalyse, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
straipsnio 89 punktą
„89) valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir
biosferos rezervatų direkcijų ir saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai – dėl šio kodekso 92 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 256, 266, 278, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7, 8, 9 dalyse, 285, 287, 304, 304², 305, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“ 5.
Pakeisti 589 straipsnio 69 punktą ir jį išdėstyti taip:
„69) Valstybinės miškų tarnybos valstybiniai
miškų pareigūnai įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio kodekso 110, 112, 114 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 253, 256, 261, 264, 270, 270¹, 271 straipsnio 5 dalies,, 272, 273, 274, 275, 276, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 286, 290, 305, 364 straipsniuose, 426 straipsnio
nusižengimų.“ Atitinkamai pakeisti 2 str. kuriuo keičiamas 426 str., 4 ir 6 dalis ir jas išdėstyti taip:
taip: „4. Nepaklusimas uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio valstybinių miškų apsaugos pareigūno, Lietuvos Respublikos muitinės (toliau šiame straipsnyje – muitinė) pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno ar Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“
taip: „6.
Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų valstybinių miškų apsaugos pareigūno, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, valstybinių miškų apsaugos pareigūnas arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų).
Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, valstybinių miškų apsaugos pareigūnų arba muitinės pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.“
departamentas
straipsnio 1 ir 4 dalyse siūloma numatyti, kad iki teikiamo įstatymo įsigaliojimo dienos Valstybinės miškų tarnybos bei miškų urėdijos (urėdijų) pradėtą ir nebaigtą ANK 290 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia atitinkamai Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad kartu teikiamo Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4¹ straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIIIP-3632) 3 straipsnyje, kuriuo keičiama įstatymo 16 straipsnio 3 dalis, siūloma nustatyti, kad administracinių nusižengimų bylas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ir teisę medžioti atima aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų patikslinti subjektą, kuris, priėmus minėtus įstatymus, užbaigs iki teikiamo įstatymo įsigaliojimo dienos Valstybinės miškų tarnybos bei miškų urėdijos (urėdijų) pradėtus ir nebaigtus ANK 290 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų tyrimus ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimus. Be to, šias projekto nuostatas reikėtų patikslinti, nes ne Valstybinė miškų tarnyba ar miškų urėdija (urėdijos) pradėjo ir nebaigė administracinių nusižengimų tyrimus ir šių nusižengimų bylų nagrinėjimą, o miškų urėdijos (urėdijų) ar Valstybinės miškų tarnybos valstybiniai miškų pareigūnai. Kartu pažymėtina, kad projekto 7 straipsnio 4 dalyje vartojamos formuluotės
„baigia valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija“ turinys nėra aiškus, nes
ši įmonė nėra įvardinta nei galiojančiame ANK, nei Miškų įstatyme. Be to, pagal kartu su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 6 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu (reg. Nr. XIIIP-3630) nuostatas šioje įmonėje dirbantys valstybinių miškų apsaugos darbuotojai nebeturės valstybinių miškų pareigūnų įgaliojimų, atitinkamai jie negalės baigti administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo (kaip tai numatyta ir projekto 7 straipsnio 3 dalyje). Pritarti Pasiūlymas: 7 str. išdėstyti taip:
2020 m. liepos 1 d. 2.
įsigaliojimo dienos Valstybinės miškų tarnybos pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 114 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 256, 261, 264, 270, 270¹, 271 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 dalyse, 272, 273, 274, 275, 276, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 286, 290, 305,
administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 111, 239, 253, 262 ir 311 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 92 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 256, 266, 278, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7, 8, 9 dalyse, 285, 287, 304, 304², 305, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigos. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 5.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos miškų urėdijos (urėdijų) pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 114, 256 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 264, 271, 273, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 284 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 286, 305, 364, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.“
departamentas
straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas įstatymo taikymas taip pat yra ydingas, nes juo siūloma nustatyti, kad administracinių nusižengimų tyrimus ir šių nusižengimų bylų nagrinėjimą turėtų baigti tos institucijos, kurių pareigūnams pagal projekto 5 straipsnio 1-3 dalių nuostatas įgaliojimai tai daryti yra panaikinami. Pritarti
departamentas
dėmesį, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426, 449, 454, 455, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 449(1) straipsniu įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-3361(2)), kuriuo, kaip ir teikiamu įstatymo projektu, yra keičiamos ANK 426 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatos, įstatymo įsigaliojimas numatytas 2019 m. lapkričio 1 d. Be to, Seime yra registruotas Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-3339(2)), kuriuo, kaip ir teikiamu įstatymo projektu, yra keičiamas ANK 589 straipsnio 31 punktas, įstatymo įsigaliojimas numatytas 2019 m. lapkričio 1 d., Seime taip pat yra registruotas Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-3492), kuriuo, kaip ir teikiamu įstatymo projektu, keičiamas ANK 589 straipsnio 43 punktas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: pritarti dėl teikiamo projekto ir projektų (Reg. Nr. XIIIP-3361(2) ir Reg. Nr.
Nr. XIIIP-3339(2)) nuostatų suderinimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262, 263, 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3629 ir Komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: negauta
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė. Komiteto
pirmininkas Juozas Imbrasas Aplinkos apsaugos komiteto patarėjas Audrius Želvys
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. AM Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyriausioji specialistė Toma Leonova, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patarėja Vilija Masaitienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Sigutė Ališauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-05 1, 2(N) Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymuose vartojamas formuluotes, projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 263 straipsnyje žodį „geologinio“ reikėtų rašyti ne kabutėse, kaip tai yra su projektu susijusio Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 12, 312, 33, 37, 41 ir 113 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr.
Nr. XIIIP-3628) (toliau – projektas Nr. XIIIP-3628) 6 straipsnyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir projekto Nr. XIIIP-3628 6 straipsnį juridinių asmenų padarytus analogiškus žemės gelmių geologinio tyrimo reikalavimų pažeidimus tiria, juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų šiems pareigūnams nustatyti teisių ir tiriant fizinių asmenų padarytus analogiško turinio pažeidimus, tikslinant projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo ANK 589 straipsnio 31 punkto nuostatas. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Seime svarstomas kitas ANK pakeitimo projektas Nr. XIIIP-3516 apima veikas, susijusias su žemės gelmių išteklių tyrimu ir naudojimu, šiame projekte atsisakoma 262 ir 263 straipsnių keitimo. Atitinkamai keistina straipsnių numeracija. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pildant 9-11 dalimis siūloma diferencijuoti neblaivaus medžiotojo, dalyvaujančio medžioklėje, atsakomybę pagal neblaivumo laipsnį. Aptariamo straipsnio 9 dalyje siūloma numatyti, jog neblaiviu laikomas medžiotojas, kuriam nustatytas neblaivumas nuo 0,4 promilės iki 1,5 promilės. Pažymėtina, kad pagal ANK 11 straipsnio 3 dalį, jeigu konkrečiame straipsnyje nenustatyta kitaip, šiame kodekse neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės analogiškas diferencijavimas yra numatytas ANK 227 straipsnyje, reglamentuojančiame ginklų, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Pagal aptariamo straipsnio 1 dalį, neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas neblaivumas nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės.
Pritarti Projekto 1 str., kuriuo keičiamas 290 str., 9 d. išdėstyti taip:
„9. Medžiotojo dalyvavimas medžioklėje neblaiviam
(nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų.“
keičiamo ANK 290 straipsnio 13 ir 15 dalių nuostatas, nes iš jų nėra aišku, kuriam laikotarpiui būtų atimama teisė medžioti už šio straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Pritarti
1
straipsnio 1 dalimi keičiamo ANK 589 straipsnio 31 punkte naikinama nuostata, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo už ANK 253 straipsnyje (valstybės gamtos išteklių registrų ir kadastrų nuostatų pažeidimas) numatytus administracinius pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal aplinkos apsaugą reglamentuojančius įstatymus Lietuvos Respublikoje yra įsteigtų įvairių valstybės gamtos išteklių registrų ir kadastrų, pavyzdžiui, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 13¹ straipsnį yra įsteigtas valstybės Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar pagal projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo ANK 589 straipsnio 69 punkto nuostatas Valstybinės miškų tarnybos įgalioti valstybės tarnautojai būtų kompetentingi nagrinėti kitų (ne Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro) valstybės gamtos išteklių registrų ir kadastrų nuostatų pažeidimus. Pritarti Tikslinga ANK 589 str. 31 punkte palikti nuorodą į 253 straipsnį. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-053 5.
Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūlomus pripažinti ANK 589 straipsnio 43 ir 89 punktus reikėtų išdėstyti atskirose projekto 5 straipsnio struktūrinėse dalyse, nes jie eina ne iš eilės. ANK 589 straipsnio 43 punkto pripažinimas netekusiu galios turėtų būti dėstomas projekto 5 straipsnio 3 dalyje, o 89 punkto - projekto 5 straipsnio 5 dalyje. Pritarti
siūloma numatyti, kad iki teikiamo įstatymo įsigaliojimo dienos Valstybinės miškų tarnybos bei miškų urėdijos (urėdijų) pradėtą ir nebaigtą ANK 290 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia atitinkamai Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad kartu teikiamo Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4¹ straipsniu įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3632) 3 straipsnyje, kuriuo keičiama įstatymo 16 straipsnio 3 dalis, siūloma nustatyti, kad administracinių nusižengimų bylas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ir teisę medžioti atima aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, nereikėtų patikslinti subjektą, kuris, priėmus minėtus įstatymus, užbaigs iki teikiamo įstatymo įsigaliojimo dienos Valstybinės miškų tarnybos bei miškų urėdijos (urėdijų) pradėtus ir nebaigtus ANK 290 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų tyrimus ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimus.
Be to, šias projekto nuostatas reikėtų patikslinti, nes ne Valstybinė miškų tarnyba ar miškų urėdija (urėdijos) pradėjo ir nebaigė administracinių nusižengimų tyrimus ir šių nusižengimų bylų nagrinėjimą, o miškų urėdijos (urėdijų) ar Valstybinės miškų tarnybos valstybiniai miškų pareigūnai. Kartu pažymėtina, kad projekto 7 straipsnio 4 dalyje vartojamos formuluotės „baigia valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija“ turinys nėra aiškus, nes ši įmonė nėra įvardinta nei galiojančiame ANK, nei Miškų įstatyme. Be to, pagal kartu su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 6 ir
nuostatas šioje įmonėje dirbantys valstybinių miškų apsaugos darbuotojai nebeturės valstybinių miškų pareigūnų įgaliojimų, atitinkamai jie negalės baigti administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo (kaip tai numatyta ir projekto 7 straipsnio 3 dalyje). Pritarti Projekto 5 straipsnis dėstytinas taip:
„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2021 m. liepos 1 d. 2.
įsigaliojimo dienos Valstybinės miškų tarnybos valstybinių miškų pareigūnų pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 114 straipsniuose, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 256, 261, 264, 270, 270¹, 271 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 dalyse, 272, 273, 274, 275, 276, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, 284 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 286, 290, 305, 364 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 111, 239, 262 ir 311 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų pareigūnų pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 92 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse,
straipsniuose, 284 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7, 8, 9 dalyse, 285, 287, 304, 304², 305, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. 5.
įsigaliojimo dienos miškų urėdijos valstybinių miškų pareigūnų pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 114, 256 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 264, 271, 273, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 284 straipsnio 1, 3, 4 dalyse, 286 290, 305, 364, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.“
įstatymo įsigaliojimo dienos miškų urėdijos valstybinių miškų pareigūnų pradėtą ir nebaigtą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 247 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 256 straipsnio 1 dalyje, 261, 270, 272, 274, 275 straipsniuose, 277, 278, 279, 280, 282, 283 straipsniuose, 426 straipsnio 4 ir 6 dalyse, 505 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų tyrimą ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą baigia valstybinių miškų apsaugos pareigūnai.“
straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas įstatymo taikymas taip pat yra ydingas, nes juo siūloma nustatyti, kad administracinių nusižengimų tyrimus ir šių nusižengimų bylų nagrinėjimą turėtų baigti tos institucijos, kurių pareigūnams pagal projekto 5 straipsnio 1-3 dalių nuostatas įgaliojimai tai daryti yra panaikinami. Pritarti
5
registruotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426, 449, 454, 455, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 449(1) straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3361(2)), kuriuo, kaip ir teikiamu įstatymo projektu, yra keičiamos ANK 426 straipsnio
d. Be to, Seime yra registruotas Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-3339(2)), kuriuo, kaip ir teikiamu įstatymo projektu, yra keičiamas ANK 589 straipsnio
taip pat yra registruotas Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3492), kuriuo, kaip ir teikiamu įstatymo projektu, keičiamas ANK 589 straipsnio 43 punktas. Pritarti Pastaboje minimi įstatymų projektai jau yra priimti Seime. Todėl Projekto nuostatos derintinos su priimtais įstatymais Nr. XIII-2445, XIII-2636, XIII-2468. 9. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
1 Projekto 3 str. diferencijuojant ANK 290 str. 5 dalies nusižengimą pagal neblaivumo lygį, įvedamos naujos šio straipsnio 9-12 dalys. Atkreiptinas dėmesys, jog galiojančioje šio straipsnio redakcijoje buvo numatyta atsakomybė už 5 dalies pažeidimus, padarytus pakartotinai. Tuo tarpu projekte už 9-12 dalyse nustatytus pažeidimus, padarytus pakartotinai atsakomybės jau nebelieka. Svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta tokia atsakomybė. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą yra nustatyta atsakomybė už pažeidimus, padarytus pakartotinai: „9. Medžiotojo dalyvavimas medžioklėje neblaiviam (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų. 10. Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki devynių šimtų eurų. 11. Medžiotojo dalyvavimas medžioklėje neblaiviam (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 12. Šio straipsnio 11 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 13.
neblaiviam (nuo 2,51 promilės ir daugiau) ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų. 14. Šio straipsnio 13 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt iki devynių tūkstančių penkių šimtų eurų.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija Dėl Įstatymo paketo, susijusio su Valstybinės augalininkystės tarnybos funkcijų perdavimo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nutraukimo Šių metų liepos 10 d. LR Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje bus svarstomas įstatymų pakeitimo paketas, susijęs su Valstybinės augalininkystės tarnybos (toliau VATŽŪM) funkcijų perdavimu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau VMVT). Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (toliau Asociacija) primena, kad VATŽŪM buvo įsteigta
grūdų tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybinį augalų veislių tyrimo centrą. Tokiu būdu VATŽŪM veiklos sritys: augalų dauginamosios medžiagos, augalininkystės produktų kokybės tyrimų, augalų apsaugos produktų naudojimo, agrochemijos, augalų veislių ir fitosanitarijos reglamentavimas ir priežiūra - yra tipiniai augalininkystės, bet ne gyvulininkystės šakos atributai. Nepaisant tamprių sąsajų tarp šių šakų, kiekviena iš jų turi savo specifiką, reikalaujančią gilių, savo srities žinių ir atitinkamos kompetencijos.
Todėl neatsitiktinai Lietuvoje nuo seno yra atskirtas augalininkystės ir gyvulininkystės specialistų ruošimas: augalininkystės specialistai ruošiam i Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabar VDU sudėtyje), gyvulininkystės - Veterinarijos akademijoje (SMU). Analogiška situacija su augalininkystės ir gyvulininkystės mokslu: taip pat atskiri yra LAM M C ir Gyvulininkystės institutai. Užsienio patirtis (Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos ir kt.) taip pat rodo, kad augalininkystę ir gyvulininkystę prižiūri skirtingos institucijos. Lietuviška augalinės kilmės žemės ūkio produkcija eksportuojam a į daugelį pasaulio šalių. Augalinės ir gyvulinės produkcijos sertifikavimo reikalavimai ir derinimo procedūros skiriasi – jomis rūpinasi skirtingos užsienio šalių institucijos. Lietuvoje tai atlieka VATŽŪM. Pastaruoju metu vis didesnio visuomenės dėmesio susilaukia trąšų, pesticidų naudojimas žemės ūkyje. Be jų šiuo metu yra neįmanomas gyventojų aprūpinimas maisto produktais, pramonės ir eksportuotojų - žaliavomis. Žemdirbiams nerimą keliančius, neretai populistinius siūlymus dėl jų naudojimo ribojimo ar reglamentavimo turi nagrinėti ir išvadas bei rekomendacijas pateikti aukščiausios kompetencijos šios srities specialistai. Tokių specialistų komanda yra suburta VATŽŪM, kuriai papildomai pavesta vykdyti trąšų kontrolę. Prijungus VATŽŪM prie VM VT, minėtų problemų atstovavimas gali tapti antraeilis ir šalies žemdirbiai būtų pastatyti j blogesnes konkurencines sąlygas kitų ES narių bei trečiųjų šalių gamintojų atžvilgiu. Tuo labiau, kad VM V T visai neseniai jau buvo pavestos dar vienos, VM V T visai nebūdingos, veislininkystės funkcijos. Žemės ūkio ministerijos aiškinamajame rašte pažymima, kad numatoma sutaupyti 147.000 Eur, atsisakius kelių pareigybių ir perkeliant VATŽŪM regioninius skyrius į VM VT patalpas.
Asociacijos nuomone, tokia nauda yra niekinė, įvertinus problemas, su kuriomis žemdirbiams gali tekti susidurti po prijungimo. Tuo labiau, kad bendromis patalpomis galima naudotis ir neatliekant tarnybų jungimo. ŽUM teigia, kad sujungimas papildomų lėšų nepareikalaus. Vien tik iškabų, logotipų, interneto svetainių pakeitimui prireiks papildomų lėšų, nekalbant apie laboratorijų akreditacijas, informacines sistemas, darbuotojų išeitines kompensacijas ir t.t. Ūkio ministerija, vertindama kontroliuojančias įstaigas, 2018 metais VM VT ir VATŽŪM skyrė, atitinkamai 5 ir 7 vietas iš visų Lietuvoje veikiančių 56 priežiūros įstaigų. Todėl stebina planai reformuoti pažangiausiai dirbančias įstaigas, užtikrinančias tinkamą žemdirbių interesų atstovavimo ir aptarnavimo lygį. Todėl Asociacija kreipiasi į LR Seimo Kaimo reikalų komitetą, prašydama nutraukti VATŽŪM funkcijų perdavimo VM VT veiksmus. Atsižvelgti Iš esmės nuomonė skirta pagrindiniam komitetui, dėl jų svarstomų pakete esančių įstatymų projektų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos komitetas 2019-12-11 * Pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262, 263, 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3629 ir Komiteto išvadoms. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad projektai nespės praeiti visas stadijas Seime svarstant projektus ir negalės įsigalioti 2020 m. liepos 1 d., projekto autorių pasiūlymu nustatyta vėlesnė įsigaliojimo data
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020-06-171
Argumentai: ANK 290 str. 8 d. įtvirtintos alternatyvios veikų sudėtys: gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto gyvūno, kurio sumedžiojimas limituotas, gabenimas ar dorojimas. Antroji sudėtis yra siauresnė, nes apima tik neteisėtai sumedžioto limituoto gyvūno gabenimą ir dorojimą. Tai yra spraga, leidžianti išvengti teisinės atsakomybės asmeniui, kuris gabena ar doroja, neteisėtai sumedžiotą gyvūną, kurio medžiojimas nelimituotas. Todėl siekiant ištaisyti šią spragą, siūloma įtvirtinti, kad teisinė atsakomybė už gabenimą ir dorojimą kiltų nepriklausomai ar sumedžioto gyvumo medžiojimas yra limituotas ar ne, t. y. įtvirtinti bendrą normą, kad visais atvejais kyla teisinė atsakomybė už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ir dorojimą. Pasiūlymas:
Siūlytina ANK
papildymo, išbraukiant žodžius “kurio sumedžiojimas limituotas” ir dispoziciją išdėstyti taip:
„8. Gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai
sumedžioto gyvūno, kurio sumedžiojimas limituojamas, gabenimas ar dorojimas“
paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė