Projekto Projekto lyginamasis variantas
35, 36,
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis Įstatymas nustato aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas vykdančią instituciją bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų įgaliotos institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei asmenų, padariusių šiuos pažeidimus šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn.“
2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.“
2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme ,ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme.“ Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės turinys Siekdamos Siekdama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai:
1) organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų;
2) kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, augalijos (įskaitant miškus), gyvūnijos (įskaitant žuvų išteklius) bei kitus gamtos išteklius;
3) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pareigą įveisti ar atkurti gamtos išteklius, laiku ir tinkamai šią pareigą vykdo;
4) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo savo pareigą saugoti aplinką;
išmetimo ir išleidimo į aplinką bei aplinkos kokybės reikalavimų normų;
6) kontroliuoja, ar tinkamai tvarkoma aplinkos komponentų užterštumo, aplinkos komponentų tyrimų kokybės, gamtos išteklių naudojimo, atliekų apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys;
7) kontroliuoja, kaip įgyvendinamos aplinkos apsaugos programos i
r priemonės;
8) esant šiame Įstatyme numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims privalomuosius nurodymus;
9) taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas (įstatymų nustatytais atvejais perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) ir ekonomines baudas, sustabdo aplinkai kenksmingą veiklą, taiko kitas įstatymų nustatytas teisinio poveikio priemones;
10) nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo;
11) kontroliuoja, ar cheminės medžiagos ir preparatai (išskyrus tiekiamas rinkai chemines medžiagas ir preparatus, skirtus vartotojų asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti) klasifikuojami, ženklinami, pakuojami, įtraukiami į apskaitą ir jų apskaita tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus; ar laikomasi cheminių medžiagų registracijos, pavojingų cheminių medžiagų autorizacijos reikalavimų ir sąlygų, cheminių medžiagų ar preparatų saugos duomenų lapų sudarymo ir pateikimo, informacijos apie chemines medžiagas perdavimo jų tiekimo grandinėje, ataskaitų dėl cheminių medžiagų ir preparatų teikimo, pavojingų cheminių medžiagų, preparatų ir gaminių gamybos, naudojimo, tiekimo rinkai apribojimų reikalavimų; taip pat pagal kompetenciją kontroliuoja, ar nepažeidžiami pavojingų cheminių medžiagų, jų turinčių preparatų ar gaminių importo (įvežimo) į Lietuvos Respublikos teritoriją ar eksporto (išvežimo) iš Lietuvos Respublikos teritorijos reikalavimai;
12) kontroliuoja, ar genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ir organizmai ribotai naudojami, išleidžiami į aplinką laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
13) kontroliuoja, ar teisėtai ir laikantis nustatytų reikalavimų naudojamas Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audi
to sistemos (toliau – EMAS) logotipas ir Europos Sąjungos ekologinis ženklas;
14) konsultuoja ūkio subjektus Viešojo administravimo įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka;
15) atlieka ūkio subjektų veiklos patikrinimus Viešojo administravimo įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka;
16) vertina teisės aktų nustatyta tvarka gautą informaciją apie ūkio subjektų veiklą.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės turinys Siekdamos Siekdama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai:
1) organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų;
2) kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, augalijos (įskaitant miškus), gyvūnijos (įskaitant žuvų išteklius) bei kitus gamtos išteklius;
3) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pareigą įveisti ar atkurti gamtos išteklius, laiku ir tinkamai šią pareigą vykdo;
4) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo savo pareigą saugoti aplinką;
išmetimo ir išleidimo į aplinką bei aplinkos kokybės reikalavimų normų;
6) kontroliuoja, ar tinkamai tvarkoma aplinkos komponentų užterštumo, aplinkos komponentų tyrimų kokybės, gamtos išteklių naudojimo, atliekų apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys;
7) kontroliuoja, kaip įgyvendinamos aplinkos apsaugos programos ir priemonės;
8) esant šiame Įstatyme numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims privalomuosius nurodymus;
9) taiko aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas (įstatymų nustatytais atvejais perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms spręsti klausimą dėl kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) ir ekonomines baudas, sustabdo aplinkai kenksmingą veiklą, taiko kitas įsta
tymų nustatytas teisinio poveikio priemones;
10) nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo;
11) kontroliuoja, ar cheminės medžiagos ir preparatai (išskyrus tiekiamas rinkai chemines medžiagas ir preparatus, skirtus vartotojų asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti) klasifikuojami, ženklinami, pakuojami, įtraukiami į apskaitą ir jų apskaita tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus; ar laikomasi cheminių medžiagų registracijos, pavojingų cheminių medžiagų autorizacijos reikalavimų ir sąlygų, cheminių medžiagų ar preparatų saugos duomenų lapų sudarymo ir pateikimo, informacijos apie chemines medžiagas perdavimo jų tiekimo grandinėje, ataskaitų dėl cheminių medžiagų ir preparatų teikimo, pavojingų cheminių medžiagų, preparatų ir gaminių gamybos, naudojimo, tiekimo rinkai apribojimų reikalavimų; taip pat pagal kompetenciją kontroliuoja, ar nepažeidžiami pavojingų cheminių medžiagų, jų turinčių preparatų ar gaminių importo (įvežimo) į Lietuvos Respublikos teritoriją ar eksporto (išvežimo) iš Lietuvos Respublikos teritorijos reikalavimai;
12) kontroliuoja, ar genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ir organizmai ribotai naudojami, išleidžiami į aplinką laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
13) kontroliuoja, ar teisėtai ir laikantis nustatytų reikalavimų naudojamas Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (toliau – EMAS) logotipas ir Europos Sąjungos ekologinis ženklas;
14) konsultuoja ūkio subjektus Viešojo administravimo įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka;
15) atlieka ūkio subjektų veiklos patikrinimus Viešojo administravimo įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka;
16) vertina teisės aktų nustatyta tvarka gautą informaciją apie ūkio subjektų veiklą. 17) prireikus atlieka patikrinimus prieš išduodant ar pakeičiant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, taršos leidimus, taip pat prireikus ir jeigu būtina ištirti su aplinkosa
uga susijusius skundus, ekologinius įvykius, jų priežastis ir pasekmes, teršimo incidentus ir kitus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, nustatyti, ar laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
19) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo.
17) prireikus atlieka patikrinimus prieš išduodant ar pakeičiant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, taršos leidimus, taip pat prireikus ir jeigu būtina ištirti su aplinkosauga susijusius skundus, ekologinius įvykius, jų priežastis ir pasekmes, teršimo incidentus ir kitus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, nustatyti, ar laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
19) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą.“4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis.
Pagrindiniai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principai Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama šiais principais:
1) prevencijos principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai;
2) minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklą;
3) sprendimų priėmimo savarankiškumo ir pareigūnų asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai sprendimus pagal savo kompetenciją priima savarankiškai ir asmeniškai už juos atsako;
4) atsakomybės neišvengiamumo principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas teisinėn atsakomybėn, teisingai ir laiku nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes;
5) objektyvumo principas
6) nepiktnaudžiavimo valdžia principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams draudžiama vykdyti veiklą neturint tam suteiktų galių arba priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų;
7) viešumo principas
Pagrindiniai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principai Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama šiais principais:
1) prevencijos principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai;
2) minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklą;
3) sprendimų priėmimo savarankiškumo ir pareigūnų asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai sprendimus pagal savo kompetenciją priima savarankiškai ir asmeniškai už juos atsako;
4) atsakomybės neišvengiamumo principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas teisinėn atsakomybėn, teisingai ir laiku nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes;
5) objektyvumo principas
6) nepiktnaudžiavimo valdžia principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams draudžiama vykdyti veiklą neturint tam suteiktų galių arba priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų;
7) viešumo principas
8) nediskriminavimo principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai negali atlikti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos kontrolės, kuria būtų diskriminuojami ūkio subjektai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys dėl jų nuosavybės formos, pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės, kurioje asmuo yra įsisteigęs, ar pagal kitus objektyvius šių asmenų požymius, jeigu kitos sąlygos, turinčios reikšmės asmens veiklos rizikingumo laipsniui, iš esmės nesiskiria;
9) planavimo principas – ūkio subjektų veiklos aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė turi būti planuojama.
Poveikio priemonių ūkio subjektams skaičius, dydis, vertė negali būti planavimo objektas;
10) metodinės pagalbos teikimo principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai bendradarbiauja su ūkio subjektais, konsultuoja ūkio subjektus savo kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemones taiko kaip ultima ratio priemonę. Šis principas netaikomas ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu šio principo taikymas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.“
8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos pagrindinės funkcijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija:
1) tikrina, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai laikosi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų aplinkos apsaugos valdymo srityje, tinkamai atlieka savo funkcijas ir pareigas, tikrina, analizuoja ir vertina, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija efektyviai vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę;
2) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų vykdančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiklos efektyvumui įvertinti tikrina, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
3) vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valdymą bei metodiškai vadovauja aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms vykdančiai institucijai;
4) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais nagrinėja ginčus dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų priimtų sprendimų;
5) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pavestas funkcijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valstybinę kontrolę vykdančios bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros priežiūrą atliekančios institucijų santykiai su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis
kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija kitų valstybės bei savivaldybių institucijų prašymu privalo neatlygintinai joms pateikti turimą informaciją, būtiną šių institucijų funkcijoms atlikti. 2. Kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, valstybės, savivaldybių įmonės, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valstybinę kontrolę vykdančios bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros priežiūrą atliekančios institucijų prašymu privalo neatlygintinai teikti turimą informaciją, būtiną aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei organizuoti, vykdyti, priežiūrai atlikti.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galios suteikiamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų vykdančios institucijos valstybės tarnautojams priimant juos į šias pareigas arba aplinkos ministro įsakymu.“
straipsnio pakeitimas 1.
12 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip:
„20) įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ar/ir apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat esant įtarimams dėl neblaivumo ar apsvaigimo, kai asmuo nesutinka tikrintis dėl neblaivumo ar apsvaigimo, ar užfiksavus, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, neleisti šiam asmeniui dalyvauti medžioklėje Vyriausybės nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta, tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų blaivumą.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyresnieji aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio straipsnio 1 dalies 7 ir
teisių ir pareigų.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio straipsnio 1 dalies 7 ir 18 punktuose nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių ir teisės teisių ir pareigų vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę tarptautiniuose vandenyse. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kuriems galios suteiktos šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, neturi galių, numatytų šio straipsnio 1 dalies 6 punkte.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos Aplinkos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos ministras išduoda jų galias patvirtinančius pažymėjimus išduoda Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vadovas, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams – aplinkos ministras.“
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vykdanti institucija, gavusios gavusi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno sutikimą, turi teisę nustatyti laiką, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu.“10 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ūkio subjektų konsultavimas, tam tikru laikotarpiu planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašo (toliau – patikrinimų planas) įgyvendinimas, informacijos apie atliekamą patikrinimą visuomenės informavimo priemonėms ir kitiems su patikrinimu nesusijusiems asmenims pateikimas, poveikio priemonių taikymas ūkio subjektams, su ūkio subjektų veiklos aplinkos apsaugos valstybine kontrole susijusios informacijos skelbimas, informacijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai teikimas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų valstybinę kontrolę vykdančios institucijos veiklos vertinimas ir atskaitomybė atliekami Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Privalomajame nurodyme nustatytus jo įvykdymo terminus ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui pakartotinai gali pratęsti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovas.“
ir ją išdėstyti taip:
„2. Privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti
skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui.“
23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.“
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Atvejai, kai aplinkai kenksminga veikla sustabdoma nedelsiant Šio Įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas (nenustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas) ir apie tai praneša Aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui ar jo įgaliotam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą
terminų pratęsimas
asmens motyvuotu prašymu, kuris turi būti pateikiamas ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą termino pabaigos, pratęsti gali aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas nustatė pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminą, vadovas, įvertinęs prašymo motyvų pagrįstumą, tačiau ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui. 2. Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, juos gali pratęsti institucijos, kurios pareigūnas pratęsė pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminus, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija.“
Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Informaciją apie neįvykdytą nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valstybinę kontrolę vykdanti institucija per 3 darbo dienas nuo šio nutarimo įvykdymo termino pabaigos raštu pateikia institucijai, kuri Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka turi teisę panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo galiojimą arba išregistruoti įrenginį, kai stabdoma veikla yra vykdoma taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo pagrindu ar įregistravus įrenginį. Be to, šią informaciją aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valstybinę kontrolę vykdanti institucija raštu pateikia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai per
termino pabaigos.“
Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Fizinis ar juridinis asmuo, įvykdęs nutarime sustabdyti aplinkai
kenksmingą veiklą nustatytus reikalavimus, apie tai raštu praneša šį nutarimą priėmusiam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui. Pastarasis ne ilgiau kaip per 7 dienas nuo tokio pranešimo gavimo dienos privalo patikrinti, ar nutarime nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, ir jeigu taip, – jį panaikinti bei apie tai pranešti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, vadovui.“
Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.“18 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
38 straipsnį ir išdėstyti jį nauja redakcija: „1. Už fizinio ar juridinio asmens patirtus nuostolius, kitas pasekmes, atsiradusius teisėtai sustabdžius aplinkai kenksmingą veiklą, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neatsako. 2. Už fizinio ar juridinio asmens patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.“19 straipsnis. 39⁸ straipsnio pakeitimas Pakeisti 39⁸ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39⁸ straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ir institucijos privalo užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms teikti turimą informaciją, susijusią su jūros aplinkos teršimu arba kitu jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, taip pat atlikti kitus veiksmus, kurie padeda ar gali padėti nustatyti jūros aplinką teršiančius arba kitaip jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus pažeidžiančius laivus ir (ar) su tokia veika susijusias aplinkybes.“20 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis.
Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždaviniai Pagrindinis neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždavinys – teikti visokeriopą pagalbą institucijoms aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Pažymėjimus neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams išduoda Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.“ 2.Pakeisti 48 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Aplinkos apsaugos departamentas Aplinkos
apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas suteikia galias neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje.“
49 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) užfiksavę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pagal savo kompetenciją imtis priemonių užkirsti jam kelią, išsiaiškinti priežastis bei pažeidimą padariusius asmenis. Kai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai pagal savo kompetenciją negali imtis priemonių dėl aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų, jie privalo apie tokius pažeidimus pranešti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms vykdančiai institucijai ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams;“ 2.
Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams apie pastebėtus avarinius ir kitus aplinkos užteršimo, gyvūnų žuvimo, augalijos naikinimo bei ekologinių pokyčių atvejus ir dalyvauti organizuojant pasekmių likvidavimą.“23 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kartu
su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, vykdančiais valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, turi teisę:
1) įstatymų nustatyta tvarka įeiti į gyvenamąsias ir kitas patalpas, patekti į ūkinių objektų teritorijas ir atlikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pavestas užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams išaiškinti ar jų pasekmėms likviduoti;
2) tikrinti asmenų ir pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius;
3) padėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams atlikti kontrolinius pirkimus, pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jo sutikimu, į atitinkamų institucijų patalpas administracinio nusižengimo protokolui surašyti; reikalauti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pažeidėjo asmens tapatybei nustatyti, o jos nenustačius – kreiptis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo.“24 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, nedalyvaujantiems arba neaktyviai dalyvaujantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veikloje, suteiktos galios gali būti nepratęsiamos.“25 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Fiziniai ir juridiniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę apskųsti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų vykdančios institucijos bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmus (neveikimą).“
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos per vieną mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto Nr. XIIIP-3627(2) lyginamasis variantas
35, 36,
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis Įstatymas nustato aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas vykdančią instituciją ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu ir asmenų, padariusių šiuos pažeidimus, šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn.“
2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.“
2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme.“
pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Siekdamos Siekdami užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai:“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pareigą įveisti ar atkurti gamtos išteklius, laiku ir tinkamai šią pareigą vykdo;“. 3.
straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) kontroliuoja, ar teisėtai ir laikantis nustatytų reikalavimų naudojamas Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (toliau – EMAS) logotipas ir Europos Sąjungos ekologinis ženklas;“. 4. Papildyti 3 straipsnio 18 punktu: „18) atlieka valstybinę saugomų teritorijų kontrolę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje;“. 5. Papildyti 3 straipsnio 19 punktu:
„19) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas aplinkos
apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą.“4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklą;“. 2.
straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) atsakomybės neišvengiamumo principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas teisinėn atsakomybėn, teisingai ir laiku nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes;“. 3. Pakeisti 4 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) objektyvumo principas – sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;“. 4. Pakeisti 4 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nepiktnaudžiavimo valdžia principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams draudžiama vykdyti veiklą neturint tam suteiktų galių arba priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų;“. 5. Pakeisti 4 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) nediskriminavimo principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai negali atlikti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos kontrolės, kuria būtų diskriminuojami ūkio subjektai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys dėl jų nuosavybės formos, pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės, kurioje asmuo yra įsisteigęs, ar pagal kitus objektyvius šių asmenų požymius, jeigu kitos sąlygos, turinčios reikšmės asmens veiklos rizikingumo laipsniui, iš esmės nesiskiria;“. 6.
straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) metodinės pagalbos teikimo principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai bendradarbiauja su ūkio subjektais, konsultuoja ūkio subjektus savo kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemones taiko kaip ultima ratio priemonę. Šis principas netaikomas ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu šio principo taikymas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos pagrindinės funkcijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija:
1) tikrina, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai laikosi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų aplinkos apsaugos valdymo srityje, tinkamai atlieka savo funkcijas ir pareigas, tikrina, analizuoja ir vertina, ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija efektyviai vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę;
2) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų vykdančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiklos efektyvumui įvertinti tikrina, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
3) vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valdymą ir metodiškai vadovauja aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms vykdančiai institucijai;
4) šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais nagrinėja ginčus dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų priimtų sprendimų;
5) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pavestas funkcijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valstybinę kontrolę vykdančios ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros priežiūrą atliekančios institucijų santykiai su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis 1.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija kitų valstybės bei savivaldybių institucijų prašymu privalo neatlygintinai joms pateikti turimą informaciją, būtiną šių institucijų funkcijoms atlikti. 2. Kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, valstybės, savivaldybių įmonės, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valstybinę kontrolę vykdančios bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros priežiūrą atliekančios institucijų prašymu privalo neatlygintinai teikti turimą informaciją, būtiną aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei organizuoti, vykdyti, priežiūrai atlikti.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galios suteikiamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų vykdančios institucijos valstybės tarnautojams priimant juos į šias pareigas arba aplinkos ministro įsakymu.“
straipsnio pakeitimas 1.
12 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 20 punktą ir jį išdėstyti taip:
„20) įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ar (ir) apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat esant įtarimų dėl neblaivumo ar apsvaigimo, kai asmuo medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas nesutinka tikrintis dėl neblaivumo ar apsvaigimo, ar užfiksavus, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, neleisti šiam medžiotojui dalyvauti medžioklėje Vyriausybės nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta, tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų blaivumą.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyresnieji aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio straipsnio 1 dalies 7 ir
teisių ir pareigų.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio straipsnio 1 dalies 7 ir 18 punktuose nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių ir teisės teisių ir pareigų vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę tarptautiniuose vandenyse. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kuriems galios suteiktos šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, neturi galių, numatytų šio straipsnio 1 dalies 6 punkte.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos Aplinkos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos ministras išduoda jų galias patvirtinančius pažymėjimus išduoda Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vadovas, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams – aplinkos ministras.“ 5.
Pakeisti 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vykdanti institucija, gavusios gavusi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno sutikimą, turi teisę nustatyti laiką, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu.“10 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ūkio subjektų konsultavimas, tam tikru laikotarpiu planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašo (toliau – patikrinimų planas) įgyvendinimas, informacijos apie atliekamą patikrinimą visuomenės informavimo priemonėms ir kitiems su patikrinimu nesusijusiems asmenims pateikimas, poveikio priemonių taikymas ūkio subjektams, su ūkio subjektų veiklos aplinkos apsaugos valstybine kontrole susijusios informacijos skelbimas, informacijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai teikimas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų valstybinę kontrolę vykdančios institucijos veiklos vertinimas ir atskaitomybė atliekami Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Privalomajame nurodyme nustatytus jo įvykdymo terminus ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui pakartotinai gali pratęsti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovas.“
ir ją išdėstyti taip:
„2. Privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti
skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui.“
23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.“
3Pakeisti 23 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Jeigu privalomąjį nurodymą davė šio Įstatymo 6 straipsnyje
nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.“
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Atvejai, kai aplinkai kenksminga veikla sustabdoma nedelsiant Šio Įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkai kenksmingą veiklą sustabdo nedelsdamas (nenustatomas pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminas) ir apie tai praneša Aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui ar jo įgaliotam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą
terminų pratęsimas
asmens motyvuotu prašymu, kuris turi būti pateikiamas ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą termino pabaigos, pratęsti gali aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas nustatė pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminą, vadovas, įvertinęs prašymo motyvų pagrįstumą, tačiau ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui. 2. Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, juos gali pratęsti institucijos, kurios pareigūnas pratęsė pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminus, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija.“
Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Informaciją apie neįvykdytą nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valstybinę kontrolę vykdanti institucija per 3 darbo dienas nuo šio nutarimo įvykdymo termino pabaigos raštu pateikia institucijai, kuri Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka turi teisę panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo galiojimą arba išregistruoti įrenginį, kai stabdoma veikla yra vykdoma taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo pagrindu ar įregistravus įrenginį. Be to, šią informaciją aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valstybinę kontrolę vykdanti institucija raštu pateikia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai per
termino pabaigos.“
Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Fizinis ar juridinis asmuo, įvykdęs nutarime sustabdyti aplinkai
kenksmingą veiklą nustatytus reikalavimus, apie tai raštu praneša šį nutarimą priėmusiam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui. Pastarasis ne ilgiau kaip per 7 dienas nuo tokio pranešimo gavimo dienos privalo patikrinti, ar nutarime nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, ir jeigu taip, – jį panaikinti bei apie tai pranešti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, vadovui.“
Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.“18 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas 1.
38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Už fizinio ar juridinio asmens patirtus nuostolius, kitas pasekmes, atsiradusius teisėtai sustabdžius aplinkai kenksmingą veiklą, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neatsako. 2. Už fizinio ar juridinio asmens patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.“19 straipsnis. 39⁸ straipsnio pakeitimas Pakeisti 39⁸ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39⁸ straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ir institucijos privalo užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms teikti turimą informaciją, susijusią su jūros aplinkos teršimu arba kitu jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, taip pat atlikti kitus veiksmus, kurie padeda ar gali padėti nustatyti jūros aplinką teršiančius arba kitaip jūros aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus pažeidžiančius laivus ir (ar) su tokia veika susijusias aplinkybes.“20 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždaviniai
Pagrindinis neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždavinys – teikti visokeriopą pagalbą institucijoms aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.“
1.
ir ją išdėstyti taip: „3. Pažymėjimus neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams išduoda Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.“
ir ją išdėstyti taip:
„4. Aplinkos apsaugos departamentas Aplinkos
apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas suteikia galias neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje.“
49 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) užfiksavę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pagal savo kompetenciją imtis priemonių užkirsti jam kelią, išsiaiškinti priežastis bei pažeidimą padariusius asmenis. Kai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai pagal savo kompetenciją negali imtis priemonių dėl aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų, jie privalo apie tokius pažeidimus pranešti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms vykdančiai institucijai ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams;“. 2. Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms valstybinę kontrolę vykdančiai institucijai ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams apie pastebėtus avarinius ir kitus aplinkos užteršimo, gyvūnų žuvimo, augalijos naikinimo bei ekologinių pokyčių atvejus ir dalyvauti organizuojant pasekmių likvidavimą;“. 23 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, vykdančiais valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, turi teisę:
1) įstatymų nustatyta tvarka įeiti į gyvenamąsias ir kitas patalpas, patekti į ūkinių objektų teritorijas ir atlikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pavestas užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams išaiškinti ar jų pasekmėms likviduoti;
2) tikrinti asmenų ir pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius;
3) padėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams atlikti kontrolinius pirkimus, pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jo sutikimu, į atitinkamų institucijų patalpas administracinio nusižengimo protokolui surašyti; reikalauti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pažeidėjo asmens tapatybei nustatyti, o jos nenustačius, – kreiptis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo.“24 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, nedalyvaujantiems arba neaktyviai dalyvaujantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veikloje, suteiktos galios gali būti nepratęsiamos.“25 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Fiziniai ir juridiniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę apskųsti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų vykdančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmus (neveikimą).“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2.
Vyriausybė ir ar jo įgaliotos institucijos iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 39⁸, 46,
Lietuvos Respublikos APLINKOS APSAUGOS įstatymo Nr. I-2223 12, 31, 33, 37, 41 IR 113 straipsniŲ pakeitimo įstatymo, LIETUVOS
ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos MIŠKŲ įstatymo Nr. I-671 2, 5, 6 ir 23 straipsnių pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU įstatymo, Lietuvos Respublikos SAUGOMŲ TERITORIJŲ įstatymo Nr. X-301 2, 20, 27, 30, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS
IR 16 straipSnių pakeitimo ir ĮSTATYMO papildymo 4¹ straipSniu
aiškinamasis raštas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 39⁸, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AAVKĮ projektas), Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 6 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas (toliau – MĮ projektas), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 20, 27, 30, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – STĮ projektas), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 12, 31, 33, 37, 41 ir 113 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AAĮ projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262, 263, 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr.
IX-966 2 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 4¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Medžioklės įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vykdomą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pertvarką, kuria siekiama sustiprinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. lapkričio 21 d. priimtą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 6, 11, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-772, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, ir efektyvinant medžiotojų neblaivumo tikrinimą, esant įtarimams dėl jų neblaivumo ar apsvaigimo, jiems taikytinas poveikio priemones. Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžių parkų ir rezervatų direkcijų, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos vykdytos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijos, kurias vykdė šių institucijų darbuotojai, turintys pareigūnų įgalinimus, perduodamos Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.
AAVKĮ projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) nuostatas įrašant oficialų, Juridinių asmenų registre įregistruotą, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavadinimą – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos; patikslinti kitas AAVKĮ nuostatas, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią ir darnią aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą. Taip pat patikslinti nuostatas dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės tikrinti, esant įtarimams dėl neblaivumo ar apsvaigimo, medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų neblaivumą ar apsvaigimą. Medžioklė vykdoma naudojant šaunamuosius ginklus, todėl yra būtina efektyvi medžiotojų kontrolė. MĮ projekto tikslas – konsoliduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vienoje institucijoje ir tokiu būdu sustiprinti valstybinės visų nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę. Siekiant šio tikslo, siūloma valstybinės visų nuosavybės formų miškų būklės naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolės ir kitas su miškų kontrole susijusias funkcijas nuo 2019 m. liepos 1 d. perduoti vykdyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Įstatymo projektu taip pat tikslinamos ir kitos Valstybinės miškų tarnybos vykdomos funkcijos, bei numatomos naujos funkcijos, kurios šiuo metu faktiškai vykdomos, tačiau Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – MĮ) nėra įtvirtintos.
MĮ projektu taip pat siekiama įgyvendinti Europos Tarybos 1999/105/EB direktyvos dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga reikalavimus. Direktyvos 2 straipsnyje numatyta, kad Direktyvoje numatytus uždavinius turi atlikti įkurta arba paskirta institucija, atsakinga už prekybos miško dauginamąja medžiaga kontrolę ir (arba) šios medžiagos kokybę bei kitus su tuo susijusius dalykus. Šiai įstaigai turi būti suteiktos tam tikros išimtinai viešosios funkcijos. Be to, toks juridinis asmuo ir jo veikloje dalyvaujantys asmenys negali būti asmeniškai suinteresuoti priemonių, kurias jie taiko, rezultatais. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Valstybinė miškų tarnyba vykdo miško medžių selekcijos darbus, tvirtina sėklinę miško bazę ir pati ją kontroliuoja. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant į nacionalinę teisę tinkamai perkelti Europos Tarybos 1999/105/EB direktyvos dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga nuostatas, MĮ projektu siūloma miško medžių genetinių išteklių selekcijos vykdymo darbus perduoti vykdyti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, sėklinės miško bazės kilmės ir kokybės vertinimo funkciją pavesti vykdyti Valstybinei miškų tarnybai, o ūkinių priemonių vykdymo sėklinės miško bazės objektuose kontrolę perduoti vykdyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Taip pat MĮ projekte siūloma numatyti valstybinių miškų apsaugos darbuotojus, kurie prisidės prie valstybinių miškų ir jų išteklių apsaugos organizavimo ir vykdymo.
STĮ projekto tikslas – konsoliduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vienoje institucijoje ir siekiant šio tikslo siūloma saugomų teritorijų kontrolės funkcijas nuo 2019 m. liepos 1 d. perduoti vykdyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, patikslinti straipsnius, kuriais saugomų teritorijų kontrolė yra perduodama vienai biudžetinei įstaigai Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. AAĮ projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) nuostatas, kuriose nustatyta, kokie pareigūnai vykdo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę, turi teisę taikyti atsakomybę juridiniams asmenims už AAĮ numatytų padarytų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. AAĮ projektu naikinamos nuostatos dėl valstybinių miškų pareigūnų, valstybinių saugomų teritorijų pareigūnų ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų, kuriems AAVKĮ nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios. Taip pat patikslinamos AAĮ nuostatos, kuriose įvardijami pareigūnai, turintys teisę pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos.
ANK projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) nuostatas, numatant, kad atsakomybę už saugomų teritorijų režimo, miškų naudojimo ir apsaugos, žemės gelmių išteklių, kitų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus taikys viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (tuo pačiu patikslinant ANK 262, 263, 426, 589, 604 straipsnius), tikslinti medžiotojams taikomas administracinio poveikio priemones už dalyvavimą medžioklėje neblaiviems, siekiant, kad taikytinos poveikio priemonės būtų proporcingos padarytai neteisėtai veikai. Medžioklės įstatymo projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau
Respublikos aplinkos ministerija. AAVKĮ projektą, AAĮ projektą, ANK projektą, Medžioklės įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupė (vadovas Raimondas Sakalauskas, tel. 8 706 62709, el. p. [email protected]).
MĮ projektą, STĮ projektą parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės (vyriausiasis patarėjas
Masaitienė, tel. (8 5) 278 6565, el. p. [email protected], vyriausioji specialistė Sigutė Ališauskienė, tel. 8 5 272 6544, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Vadovaujantis AAVKĮ nuostatomis aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo kelios institucijos, tad AAVKĮ 1, 2, 3, 4, 8, 9, 11, 14, 38, 46, 49, 54 straipsnių nuostatose vartojama institucijų daugiskaitos forma. Vadovaujantis AAVKĮ 12 straipsnio 5 dalimi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos ministras išduoda jų galias patvirtinančius pažymėjimus. AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 20 punkte yra numatyta teisė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta, tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų neblaivumą. Nurodyta teisė neapima teisės tikrinti medžiotojų neblaivumą, kai objektyviai neįmanoma patikrinti neblaivumo specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta (pvz. asmuo dėl neblaivumo nesugeba pūsti į alkotesterį), taip pat neapima teisės tikrinti medžiotojų apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis MĮ 5 straipsnio 3 dalimi, valstybinę visų nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę ir kitas su miškų kontrole susijusias funkcijas šiuo metu vykdo Valstybinė miškų tarnyba. Vadovaujantis MĮ 5 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Valstybinė miškų tarnyba organizuoja sėklinės miško bazės kūrimą, atrenka ir aprobuoja miško medžių genetinius išteklius, bei kontroliuoja sėklinės miško bazės kilmę ir kokybę.
Šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinė kontrolę saugomose teritorijose vykdo aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai. Vadovaujantis AAĮ nuostatomis, už šiame įstatyme numatytų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, padarytus juridinių asmenų, atsakomybę taikyti turi teisę ne tik valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, bet ir vyriausieji valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai, kuriems AAVKĮ nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios. Vadovaujantis AAĮ 37 straipsnio nuostatomis šiems pareigūnams numatyta teisė tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus, nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo. Vadovaujantis AAĮ 41 straipsnio nuostatomis, tiek aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, tiek ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, kuriems AAVKĮ nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios, turi teisę priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius. AAĮ projektu tikslinama juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių tyrimo reikalavimų pažeidimus. Atsakomybė už žemės gelmių geologinių tyrimų pažeidimus diferencijuojama pagal veikas. Sunkiausia veika laikoma – tyrimo vykdymas neturint tam teisės. Siūlomos nustatyti atgrasančias, efektyvias sankcijas už žemės gelmių geologinių tyrimų pažeidimus.
Vadovaujantis ANK nuostatomis už miškų naudojimo ir apsaugos reikalavimų pažeidimus administracinę atsakomybę taiko – miškų urėdijų ir Valstybinės miškų tarnybos valstybiniai miškų pareigūnai, už saugomų teritorijų režimo pažeidimus administracinę atsakomybę taiko – saugomų teritorijų pareigūnai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, už žemės gelmių išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus administracinę atsakomybę taiko – Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, už kitus aplinkos apsaugos reikalavimų pažemius administracinę atsakomybę taiko – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Pagal ANK 426 straipsnio nuostatas numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių nestojimą, kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinio miško pareigūnai, stabdo šviesiu paros metu ir asmuo nepaklūsta reikalavimui sustoti. Pagal ANK 604 straipsnio nuostatas, numatyta teisė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, valstybiniams saugomų teritorijų pareigūnams, priverstinai nuvežti neteisėtai saugomose teritorijose pastatytus, laikomus ar apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams naudojamus vagonėlius, kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius tik tada, kai pažeidimas pakartotinis. ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės asmenims, kurie medžioja neblaivūs (nuo 1,5 promilės ir daugiau). Už neblaivumą (nuo 0,4 promilės iki 1,49 promilės) medžiojant atsakomybė taikytina pagal šio straipsnio 1 dalį („Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir
(ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas <...>) numatant neadekvačiai mažas administracines nuobaudas (nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų).
dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo nuostatomis administracinių nusižengimų bylas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ANK nustatyta tvarka nagrinėja ir teisę medžioti atima ne tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, bet ir valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai. Medžioklės įstatyme šiuo metu nenumatyta pareiga medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams būti blaiviems ir neapsvaigusiems. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. AAVKĮ projektu siūloma tikslinti oficialų, Juridinių asmenų registre įregistruotą, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavadinimą – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos; o taip pat kitas AAVKĮ nuostatas atsižvelgiant į tai, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdys viena institucija. AAVKĮ projektu siūloma numatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams jų galias patvirtinančius pažymėjimus išduoda Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vadovas, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros institucijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams – aplinkos ministras.
AAVKĮ projektu siūloma pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 20 punktą nurodant, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat esant įtarimams dėl neblaivumo ar apsvaigimo, kai asmuo nesutinka tikrintis dėl neblaivumo ar apsvaigimo, ar užfiksavus, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, neleisti šiam asmeniui dalyvauti medžioklėje. Taip pat AAVKĮ projektu keičiama 2 straipsnio 10 dalis papildant nuostata, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir Medžioklės įstatyme. MĮ projektu siūloma numatyti, kad valstybinę visų nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolės funkciją ir kitas su miškų kontrole susijusias funkcijas vykdo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Siūlomu teisiniu reguliavimu bus užtikrintas aiškus miškų politikos formavimo, miškų politikos įgyvendinimo ir miškų kontrolės funkcijų atskyrimas. Konsolidavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vienoje institucijoje bus užtikrintas vieningas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės (įskaitant miškų kontrolę) planavimas bei vykdymas, efektyvesnė pažeidimų kontrolė ir prevencija turės teigiamą įtaką aplinkai, įskaitant ir miškų būklei.
Pažymėtina, kad visos Valstybinės miškų tarnybos vykdomos miškų būklės, naudojimo, įveisimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolės funkcijos Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos bus perduodamos kartu su šioms funkcijoms vykdyti skirtomis darbuotojų pareigybėmis. MĮ projektu taip pat siūloma atskirti sėklinės miško bazės kūrimo bei sėklinės miško bazės kontrolės funkcijas. Sėklinės miško bazės kūrimo funkciją siūloma pavesti vykdyti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, sėklinės miško bazės kilmės ir kokybės vertinimo funkciją pavesti vykdyti Valstybinei miškų tarnybai, o ūkinių priemonių vykdymo sėklinės miško bazės objektuose kontrolę perduoti vykdyti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Priėmus siūlomus pakeitimus, bus užtikrintas tinkamas Europos Tarybos 1999/105/EB direktyvos dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga įgyvendinimas. MĮ projektu taip pat siūloma pavesti VĮ Valstybinių miškų urėdijos valstybinių miškų apsaugos darbuotojams organizuoti ir vykdyti valstybinio miško apsaugą nuo neteisėtų MĮ išvardintų veiksmų.
Šie darbuotojai turės prievolę imtis priemonių, kad būtų nustatytos ir užfiksuotos pažeidimo aplinkybės, esant asmens veikoje administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos, susijusios su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, požymiams, informuoti apie tai kompetentingą instituciją, kuriai perduos surinktą medžiagą tolimesniam tyrimui bei, be kitų MĮ nustatytų teisių, šie darbuotojai turės teisę, teisės aktų nustatyta tvarka, bendradarbiauti su policija ir kitomis teisėsaugos ar kompetentingomis institucijomis vykdant miško ir jo išteklių apsaugą, užtikrinant administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą bei tyrimą, t. y. turės teisę su šiomis kompetentingomis institucijomis vykdyti bendrus miško ir jo išteklių apsaugos prevencinius veiksmus, teikti reikiamą informaciją teisėsaugos ir kitoms kompetentingoms institucijoms sėkmingam pažeidimų tyrimui ir pan. Priėmus STĮ projektą valstybinė saugomų teritorijų apsaugos kontrolė bus organizuojama kaip sudėtinė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės saugomose teritorijose dalis ir ją vykdys Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai. AAĮ projektu siūloma patikslinti AAĮ nuostatas atsižvelgiant į tai, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdys vienos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pareigūnai. ANK projektu siūloma tikslinti ANK nuostatas, įrašant, kad atsakomybę už saugomų teritorijų režimo, miškų naudojimo ir apsaugos, žemės gelmių išteklių, kitų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus taikys viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgalioti valstybės tarnautojai taikys administracinio poveikio priemones už žemės gelmių (geologinio) tyrimo reikalavimų pažeidimą, valstybės gamtos išteklių registrų ir kadastrų nuostatų[1] pažeidimą, Lietuvos Respublikos jūros rajono vandens, dugno ir gelmių gamtos išteklių žvalgybą be aplinkos apsaugos institucijos leidimo. Valstybinės miškų tarnybos įgalioti valstybės tarnautojai taikys administracinio poveikio priemones už valstybės gamtos išteklių registrų ir kadastrų nuostatų[2] pažeidimą. Atitinkamai siūloma tikslinti ANK 262, 263, 426, 589, 604 straipsnių nuostatas. ANK projektu siūloma tikslinti 262 straipsnį, atsisakant sankcijų taikymo už požeminio vandens stebėsenos gręžinių naikinimą arba gadinimą. Pastebėtina, kad požeminio vandens stebėsenos gręžinius gali įrengti įvairūs asmenys (fiziniai, juridiniai (tiek privatūs, tiek vieši). Manytina, kad tokio turto naikinimas ar gadinimas ir dėl to atsiradusi žala turėtų būti atlyginama civilinio proceso kodekso tvarka, jei asmuo savanoriškai neatlygina padarytos žalos, arba taikomos ANK 115 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 str. 3 d. numatyta Aplinkos ministerijos (jos įgaliotos institucijos) kompetencija išimtinai laukinės gyvūnijos gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinime, tikslinamos ANK 589 straipsnio 31 punkto nuostatos eliminuojant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pareigas susijusias su pavojingų ir kovinių veislių šunų kontrole.
ANK projektu taip pat siūloma pakeisti 290 straipsnį numatant atsakomybę už medžiotojų dalyvavimą medžioklėje neblaiviems pagal atskiras šio straipsnio dalis, numatant proporcingą atsakomybę pagal nustatytą neblaivumą, tikslinti straipsnio dėstymą. Taip pat šiame straipsnyje numatoma administracinė atsakomybė medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams dėl apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei numatoma administracinė atsakomybė už atsisakymą, esant įtarimams dėl neblaivumo ar apsvaigimo, tikrintis neblaivumą ar apsvaigimą. Už neblaivumą ar apsvaigimą, ar atsisakymą tikrintis neblaivumo ar apsvaigimo, nenumatoma teisė ar pareiga konfiskuoti medžioklės įrankius, tačiau pagal 290 straipsnio nuostatas tam tikram laikui numatomas teisės medžioti atėmimas. Medžioklės įstatymo projektu siūloma tikslinti Medžioklės įstatymo nuostatas, įrašant, kad atsakomybę už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus taikys tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, atitinkamai siūloma tikslinti Medžioklės įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taip pat Medžioklės įstatymo projektu siūloma nustatyti pareigą medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams būti blaiviems ir neapsvaigusiems. Nustatoma riba (0,4 promilės ir daugiau) kuriai esant laikoma, kad asmenys dalyvaujantys medžioklėje yra neblaivūs.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme yra nurodytas reikalavimas, kad ginklų, jų šaudmenų savininkams draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Medžioklės įstatymas papildomas aiškinamosiomis sąvokomis „Medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas“, „Neblaivumas“. Sąvoka „Medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas“ apibrėžiama kaip medžiotojas, (pagal Medžioklės įstatymo aiškinamąsias sąvokas, medžiotojas, tai fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje) įrašytas į aplinkos ministro nustatytos formos medžioklės lapą medžioti ir esantis šiame dokumente nurodytu laiku nurodytame medžioklės plotų vienete, tai yra, jei medžiotojas jau yra medžioklės vietoje (nurodytame medžioklės plotų vienete) medžioklės lape nurodytu laiku, nesvarbu ar jis jau medžioja (naudoja medžioklės įrankius medžiojimui), ar dar ruošiasi juos naudoti (pvz. deda į ginklą šovinius), jis turi būti blaivus ir neapsvaigęs. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. Numatoma laiko rizika – priimti reikalingus įstatyminius pakeitimus reikia Seimo pavasario sesijoje.
Priėmus Įstatymų projektus bus sudarytos sąlygos vieningam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės (įskaitant miškų kontrolę) planavimui ir vykdymui: bus užtikrinama efektyvesnė MĮ, Medžioklės įstatymo ir kitų miškų naudojimą, priežiūrą ir apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų kontrolė, taip pat šių pažeidimų prevencija, o tai turės teigiamos įtakos gamtos išteklių, įskaitant miškus, būklei. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai turės teigiamą įtaką, nes ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos kontrolė aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje taps aiškesnė. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės (susiję Įstatymų projektai teikiami kartu). 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. MĮ projekte siūloma įvesti naują Valstybinių miškų apsaugos darbuotojo sąvoką. Medžioklės įstatymo projekte siūloma įvesti naujas Medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo ir Neblaivumo sąvokas.
Siūlomos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Įstatymų projektų įsigaliojimą siūlome nustatyti nuo 2019 m. liepos
atlikti kiti veiksmai, būtini įstatymų įsigaliojimui. Planuojama, kad iki 2019 m. liepos 1 d. bus perkeltas /surinktas personalas, perimtos Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžių parkų ir rezervatų direkcijų, darbo patirtis ir žinios, ir pasiruošta vieningam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymui. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priimtiems įstatymams įgyvendinti turės būti priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:
Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 855 „Dėl Anykščių, Dubysos, Krekenavos, Metelių, Pavilnių, Rambyno, Salantų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Verkių ir Vištyčio regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr.
nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 490 „Dėl Regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1407 „Dėl Anykščių regioninio parko nuostatų patvirtinimo“;
Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“;
Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 272 „Dėl Per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimo miško savininkų lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. 205 „Dėl kompetentingų institucijų, atsakingų už 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 995/2010 taikymą, paskyrimo“;
gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 597 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“. Priimtiems įstatymams įgyvendinti iki 2019 m. birželio 30 d.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras turės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šiuos įsakymus:
įsakymą Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“. 2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 418 „Dėl Aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos patvirtinimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. D1-208 „Dėl valstybinių miškų pareigūnų pareigybių sąrašo patvirtinimo bei valstybinių miškų pareigūnų įgalinimų suteikimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-8 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių suteikimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. D1-544 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ar atėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. D1-605 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pažymėjimo formos patvirtinimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. D1-43 „Dėl valstybinės saugomų teritorijų apsaugos kontrolės nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. D1-406 „Dėl miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“;
10) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr.
D1-464 „Dėl Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos, Valstybinės miškotvarkos tarnybos ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reorganizavimo“;
11) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. D1-823 „Dėl apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. D1-313 „Dėl Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiais galios“;
12) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. D1-277 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Išlaidos, susijusios su Įstatymų projektais siūlomų nurodyti funkcijų įgyvendinimu, ir toliau būtų finansuojamos iš valstybės biudžeto asignavimų. Valstybinės visų nuosavybės formų miškų kontrolės stiprinimui Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos, reikės papildomai įsteigti 30 aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, vykdysiančių valstybinę visų nuosavybės formų miškų kontrolę, pareigybių. Kasmet šių papildomų pareigybių darbo užmokesčiui reikės apie 500 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad reikiamas finansavimas būtų skiriamas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos. Papildomų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, vykdysiančių valstybinę visų nuosavybės formų miškų kontrolę, pareigybių pagrindimas.
Iki 2018 m. sausio 1 d. miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizavo ir koordinavo Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, kartu vykdydama ir šių darbų kontrolę. 2018 m. sausio 8 d. 42 valstybės įmonės miškų urėdijos reorganizuotos prijungiant jas prie valstybės įmonės Valstybinio miškotvarkos instituto, kurio pavadinimas pakeistas į valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją, 2018 m. gegužės 1 d. likviduota Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Todėl atitinkamai atsirado poreikis vykdyti papildomas valstybinių miškų atkūrimo, apsaugos, miško išteklių naudojimo kontrolės funkcijas, kurias šiuo metu epizodiškai pradėjo vykdyti Valstybinė miškų tarnyba, o vėliau sistemiškai ir išplėtotai vykdys Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Taip pat, atsižvelgiant į augantį nusižengimų, susijusių su miško žemės naudojimu ne pagal paskirtį (neteisėta pastatų statyba, miško žemės aptvėrimai ir kt.) skaičių, numatyta ženkliai stiprinti ir optimizuoti (epizodinius patikrinimus keičiant sisteminga kontrole) miško žemės naudojimo pagal paskirtį kontrolę. Siekiant šių tikslų, būtina numatyti reikšmingai didesnį nei šiuo metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, vykdysiančių valstybinę visų nuosavybės formų miškų kontrolę, pareigybių skaičių. Taip pat siekiant be kita ko užtikrinti tinkamą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos, įgyvendinimo priežiūrą, papildomai numatyta vykdyti žaliavinę medieną naudojančių ūkio subjektų kontrolę, ūkio subjektų konsultavimą valstybinės miškų kontrolės klausimais.
Pažymėtina, kad 30 papildomų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, vykdysiančių valstybinę visų nuosavybės formų miškų kontrolę, pareigybių, vertinant pagal funkcijų apimtį, atitinka apie 30 proc. padidėjimą lyginant su šiuo metu šias funkcijas vykdančių valstybinių miškų pareigūnų pareigybių skaičiumi. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektai skelbiami Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „miškų apsauga“, „aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“, „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas“, „privalomasis nurodymas“, „nutarimas stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą“, „žala aplinkai“, „saugomos teritorijos“,
„atsakomybės taikymas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir
gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus“,
„neblaivumas“, „apsvaigimas“, „medžioklė“, „medžiojimas“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Žemės gelmių registro valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos [2] Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojas yra Valstybinė miškų tarnyba
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką ,,aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“, jos apibrėžime nurodant, kad tai valstybės įgaliotos institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų atliekama atitinkama veikla. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo viena įstatyme nurodyta valstybės institucija – biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgus į tai bei siekiant aiškumo bei galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo, svarstytina, ar nuostatą ,,valstybės įgaliotos institucijos“ nereikėtų sukonkretinti, vietoj jos įrašant nuostatą ,,Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos“. Be to, atkreipiame dėmesį, kad kituose projekto straipsniuose apibūdinant tą patį subjektą, vartojama kiek kitokia sąvoka - ,,aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija“. Atsižvelgus į tai, kartu svarstytina, ar projekte vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. 2. Projekto
valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai vykdo valstybinę saugomų teritorijų kontrolę. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tarpusavio santykyje su kartu teikiamo susijusio Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 20, 27, 30, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIIIP-3631) (toliau – projektas Nr.
XIIIP-3631) 4 straipsniu keičiamo Saugomų teritorijų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 1 punkto nuostatomis. Projekto Nr. XIIIP-3631 4 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „valstybinė saugomų teritorijų kontrolė aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje organizuojama kaip sudėtinė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės dalis, vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatomis“, o šiuo straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad „Vyriausybės įgaliotos institucijos vykdo valstybinę saugomų teritorijų kontrolę“. Taigi iš abiejų projektų nuostatų nėra pakankamai aišku, kuri institucija -Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ar Vyriausybės įgaliota institucija - vykdytų valstybinę saugomų teritorijų kontrolę. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 19 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios konkrečiai, kurių institucijų bei nuo kada perimtos funkcijos, kurias perėmė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, turimos omenyje. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti arba projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu įstatymo nuostatų taikymą, kuriose būtų pašalinti aukščiau nurodyti neaiškumai.
Pastebėtina ir tai, kad dėl savo veiksmų ir neveikimo, kuriais galimai būtų pažeistas viešasis interesas, į prokuratūrą turėtų kreiptis pats Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo
principus. 4. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio nuostatas bei į kitose projekto ir keičiamo įstatymo nuostatose vartojamą formuluotę
„aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas“ ir
siekiant aiškumo, projekto 12 straipsniu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatose vartojamos formuluotės „šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos vadovas“, kurios turinys projekto nuostatų kontekste nėra pakankamai aiškus. 5. Projekto
siūlomi pakeitimai kritikuotini dėl šių aspektų:
vartojami du, subjekto, kurio neblaivumą ar apsvaigimą tikrins aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, apibrėžimai – „medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas“ ir „asmuo“. Pažymėtina, kad žodis „asmuo“ gali būti suprantamas plačiau, nei „medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas“, todėl siūlytina sukonkretinti siūlomas įtvirtinti nuostatas, nustatant, kokių konkrečiai subjektų neblaivumą ar apsvaigimą tikrins aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. 5.2.
siekiama numatyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams teisę, esant įtarimams dėl neblaivumo ar apsvaigimo, kai asmuo nesutinka tikrintis dėl neblaivumo ar apsvaigimo, ar užfiksavus, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, neleisti šiam asmeniui dalyvauti medžioklėje. Pažymėtina, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto, nei kitų galiojančių įstatymų nėra pakankamai aišku, kokiais būdais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai galės užtikrinti jiems įstatymų numatytą teisę. 5.3. Atsižvelgiant į keičiamame 20 punkte vartojamas formuluotes, siūlytina pirmos punkto eilutės formuluotėje „neblaivus ar/ir apsvaigęs“ išbraukti jungtuką „ir“. 6. Projekto
nurodyti ir šio straipsnio pavadinimą. Be to, šio straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme vietoj formuluotės „išdėstyti jį nauja redakcija“ įrašytina formuluotė „jį išdėstyti taip“. 7. Projekto 26 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos per vieną mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pažymėtina, kad įsigaliojus įstatymui, jo taikymas iki tol, kol nebus priimti ir įsigalios jo įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai, gali būti apsunkintas, nes poįstatyminiuose teisės aktuose įstatymo nuostatos nebus detalizuotos. Be to, tokios įstatymo nuostatos prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytam teisėkūros sistemiškumo principui, reiškiančiam, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 8.
variante po 2 straipsnio išdėstytos redakcijos įrašytina formuluotė „3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad 2020 m. sausio 28 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, įstatymo papildymo 6¹ straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-2794 (toliau - įstatymas Nr. XIII-2794), kuris įsigaliojo
kontrolės įstatymo 2 straipsnis buvo išdėstytas nauja redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomi pakeitimai neatitinka naujos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės (toliau – keičiamo įstatymas) 2 straipsnio redakcijos. Todėl projekto 2 straipsnį reikėtų tikslinti: 1 dalyje reikėtų dėstyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies pakeitimus, 2 dalies siūlytina atsisakyti, nes joje siūlomi sąvokos „privalomasis nurodymas“ pakeitimai jau yra galiojantys, 3 dalį reikėtų dėstyti kaip 2 dalį ir joje išvardintus įstatymus dėstyti abėcėlės tvarka. 2. Pagal projekto 3 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 19 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tais atvejais, kai viešasis interesas būtų pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo, pats Aplinkos apsaugos departamentas apie tokius savo veiksmus turėtų pranešti prokuratūrai, kad juos pastaroji įvertintų ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes, manytina, kad Aplinkos apsaugos departamentas nebūtų suinteresuotas dėl galimai viešą interesą pažeidžiančių savo veiksmų pats kreiptis į prokuratūrą. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti, nustatant, kad be paties Aplinkos apsaugos departamento į prokuratūrą dėl minėto departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidžiančių viešąjį interesą, galėtų kreiptis ir kiti subjektai, pavyzdžiui, Aplinkos ministerija ar panašiai. Jeigu būtų pritarta aukščiau nurodytai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais bei siekiant teisės aktų suderinamumo, reikėtų atitinkamai papildyti ir teikiamą įstatymo projektą lydinčiojo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5, 6 ir 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3630(2)) 3 straipsnio 4 dalyje dėstomo Miškų įstatymo 5 straipsnio 4¹ dalies 3 punktą, kuriame siūlomas nustatyti analogiškas teisinis reguliavimas dėl viešo intereso gynimo, kai viešasis interesas pažeidžiamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmais ar neveikimu miškų apsaugos srityje. 3.
projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 20 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ar
(ir) apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka turėtų teisę tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, o užfiksavus, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs ar dalyvaujantis medžioklėje medžiotojas nesutinka tikrintis dėl neblaivumo ar apsvaigimo, neleisti šiam medžiotojui dalyvauti medžioklėje. Atsižvelgiant į tai, kad medžioklėse gali dalyvauti ne tik medžiotojai, bet ir kiti asmenys, pavyzdžiui, varovai, kurių veiksmai medžioklėje, manytina, taip pat gali turėti įtakos medžioklės saugumui, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų papildyti, nustatant, kad, esant įtarimų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali patikrinti ir kitų medžioklėje dalyvaujančių asmenų blaivumą ar apsvaigimą nuo kitų medžiagų, o, įtarimams pasitvirtinus, neleisti jiems dalyvauti medžioklėje. Pritarus šiai pastabai, kitiems medžioklėje dalyvaujantiems asmenims atitinkamai turėtų būti nustatyta administracinė atsakomybė už dalyvavimą medžioklėje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo kitų narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat administracinė atsakomybė už atsisakymą pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tuo tikslu reikėtų papildyti teikiamą įstatymo projekto lydinčiojo Administracinių nusižengimų kodekso 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3629(2)) 1 straipsnyje dėstomas Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 9, 11, 13, 15 dalių nuostatas.
Tuo atveju, jeigu būtų nepritarta pastarajai pastabai ir asmenų, kurių blaivumą ar apsvaigimą turėtų teisę tikrinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, ratas nebūtų išplėstas, projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 20 punkte vietoj žodžio ,,asmuo“ įrašytini žodžiai ,,medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas“. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymu Nr. XIII-2794 keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas yra pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, projekto 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse vietoj nuorodos „1 dalies 7 ir 18 punktuose“ įrašytina nuoroda „1 dalies 18 punkte“. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymu Nr. XIII-2794 keičiamo įstatymo IV skyriaus antrasis skirsnis išdėstytas nauja redakcija. Atsižvelgiant į tai, būtina iš naujo įvertinti projekto 11 ir 12 straipsniais siūlomus keičiamo įstatymo 22 ir 23 straipsnio pakeitimus (ar jie tikslingi), nes šiais projekto straipsniais siūlomi pakeitimai padaryti nebegaliojančios keičiamo įstatymo 22 ir 23 straipsnių redakcijos pagrindu ir neatitinka galiojančios šių straipsnių redakcijos (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 22 straipsnis viso turi tris struktūrines dalis, tad projekto 11 straipsniu keisti šio straipsnio 4 dalį yra neįmanoma; tas pats pasakytina ir apie projekto 12 straipsnį – keičiamo įstatymo 23 straipsnis turi tik vieną struktūrinę dalį, o projektu siūloma keisti šio straipsnio 2, 3 ir 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turi būti tikslinamos. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymu Nr. XIII-2794 keičiamo įstatymo IV skyriaus trečiasis skirsnis (25 - 39 straipsniai) yra pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atsisakyti projekto 13 - 18 straipsnių, nes juose siūloma keisti nebegaliojančius keičiamo įstatymo 27, 29, 35, 36, 37, 38 straipsnius.
Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamas ir įstatymo pavadinimas. 7. Projekto 26 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į įstatymo projekto priėmimo, pasirašymo, paskelbimo procedūrų trukmę bei į tai, kad projektu siūlomi pakeitimai susiję su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų funkcijų pokyčiais, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad su projektu susijusiame ir kartu teikiamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290, 426, 589 ir 604 straipsnių projekto (reg. Nr. XIIIP-3629(2)) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2021 m. liepos 1 d., tad visų susijusių įstatymų įsigaliojimo data turėtų sutapti. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data, atitinkamai turėtų būti tikslinama ir projekto 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data. 8. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas:
pastraipą reikėtų dėstyti kabutėse;
„straipsnio“ įrašytinas žodis „straipsnį“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 398, 46, 48,
2019-12-04
dalyvavo: Komiteto pirmininkas: Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė, Aistė Gedvilienė, Andrius Mazuronis; komiteto biuro darbuotojai: vedėja: Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Audrius Želvys. kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai: R. Sakalauskas, T. Leonova, A. Klimavičius, N. Kupstaitis, R. Vaitkevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos
51
apibrėžti sąvoką ,,aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“, jos apibrėžime nurodant, kad tai valstybės įgaliotos institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų atliekama atitinkama veikla. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo viena įstatyme nurodyta valstybės institucija – biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgus į tai bei siekiant aiškumo bei galimo nevienodo įstatymo nuostatų aiškinimo, svarstytina, ar nuostatą ,,valstybės įgaliotos institucijos“ nereikėtų sukonkretinti, vietoj jos įrašant nuostatą ,,Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos“.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad kituose projekto straipsniuose apibūdinant tą patį subjektą, vartojama kiek kitokia sąvoka - ,,aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija“. Atsižvelgus į tai, kartu svarstytina, ar projekte vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti. Pritarti Pasiūlymas: patikslinti vietoj „valstybės įgaliotos institucijos“ įrašant „aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos“
išdėstyti taip: „„3. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei asmenų, padariusių šiuos pažeidimus šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn.“
kanceliarijos Teisės departamentas
valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai vykdo valstybinę saugomų teritorijų kontrolę. Šios projekto nuostatos nėra aiškios tarpusavio santykyje su kartu teikiamo susijusio Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 20, 27, 30, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIIIP-3631) (toliau – projektas Nr.
XIIIP-3631) 4 straipsniu keičiamo Saugomų teritorijų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 1 punkto nuostatomis. Projekto Nr. XIIIP-3631 4 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „valstybinė saugomų teritorijų kontrolė aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje organizuojama kaip sudėtinė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės dalis, vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatomis“, o šiuo straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad „Vyriausybės įgaliotos institucijos vykdo valstybinę saugomų teritorijų kontrolę“. Taigi iš abiejų projektų nuostatų nėra pakankamai aišku, kuri institucija -Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ar Vyriausybės įgaliota institucija - vykdytų valstybinę saugomų teritorijų kontrolę. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Pasiūlymas: 3 straipsnio, kuriuo keičiamas 3 straipsnis, 18 punktą išdėstyti taip:
„18) vykdo valstybinę saugomų teritorijų kontrolę
aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje;“
kanceliarijos Teisės departamentas
valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios konkrečiai, kurių institucijų bei nuo kada perimtos funkcijos, kurias perėmė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, turimos omenyje.
Siekiant aiškumo, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti arba projektą papildyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu įstatymo nuostatų taikymą, kuriose būtų pašalinti aukščiau nurodyti neaiškumai. Pastebėtina ir tai, kad dėl savo veiksmų ir neveikimo, kuriais galimai būtų pažeistas viešasis interesas, į prokuratūrą turėtų kreiptis pats Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: patikslinti nuostatas ir vietoj formuluotės „institucijų, kurių funkcijas jis perėmė“ įrašyti formuluotę
„kitų institucijų“. 3 straipsnio 19 punktą išdėstyti taip:
„19) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos arba institucijų, kurių funkcijas jis perėmė, veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-055 4.
Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio nuostatas bei į kitose projekto ir keičiamo įstatymo nuostatose vartojamą formuluotę „aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas“ ir siekiant aiškumo, projekto 12 straipsniu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatose vartojamos formuluotės „šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos vadovas“, kurios turinys projekto nuostatų kontekste nėra pakankamai aiškus. Pritarti
dalį išdėstyti taip:
ją išdėstyti taip: „8. Jeigu privalomąjį nurodymą davė šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytos Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
siūlomi pakeitimai kritikuotini dėl šių aspektų:
įtvirtinti nuostatose vartojami du, subjekto, kurio neblaivumą ar apsvaigimą tikrins aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, apibrėžimai
pakeitimuose siekiama numatyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams teisę, esant įtarimams dėl neblaivumo ar apsvaigimo, kai asmuo nesutinka tikrintis dėl neblaivumo ar apsvaigimo, ar užfiksavus, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, neleisti šiam asmeniui dalyvauti medžioklėje. Pažymėtina, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto, nei kitų galiojančių įstatymų nėra pakankamai aišku, kokiais būdais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai galės užtikrinti jiems įstatymų numatytą teisę. 5.3. Atsižvelgiant į keičiamame 20 punkte vartojamas formuluotes, siūlytina pirmos punkto eilutės formuluotėje „neblaivus ar/ir apsvaigęs“ išbraukti jungtuką „ir“. Pritarti
straipsnis, 1 dalį išdėstyti taip:
„) įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis
medžiotojas yra neblaivus ar (ir) apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat esant įtarimams dėl neblaivumo ar apsvaigimo, kai asmuo medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas nesutinka tikrintis dėl neblaivumo ar apsvaigimo, ar užfiksavus, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, neleisti šiam asmeniui dalyvauti medžioklėje Vyriausybės nustatyta tvarka specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta, tikrinti medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų blaivumą.“ Argumentas dėl 5.2.: Teikiamo paketo aiškinamajame rašte nurodyta, kad ketinama keisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“. Jose ketinama nustatyti reikiamą reglamentavimą, atitinkamas pareigas medžioklės vadovui, medžioklėje dalyvaujančiam medžiotojui. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-0518 6.
Projekto 18 straipsnyje dėstant keičiamo įstatymo 38 straipsnį nauja redakcija, reikėtų nurodyti ir šio straipsnio pavadinimą. Be to, šio straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme vietoj formuluotės „išdėstyti jį nauja redakcija“ įrašytina formuluotė „jį išdėstyti taip“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
institucijos per vieną mėnesį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pažymėtina, kad įsigaliojus įstatymui, jo taikymas iki tol, kol nebus priimti ir įsigalios jo įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai, gali būti apsunkintas, nes poįstatyminiuose teisės aktuose įstatymo nuostatos nebus detalizuotos. Be to, tokios įstatymo nuostatos prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytam teisėkūros sistemiškumo principui, reiškiančiam, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Pritarti 26 straipsnį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ar jo įgaliotos institucijos
iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kanceliarijos Teisės departamentas
lyginamajame variante po 2 straipsnio išdėstytos redakcijos įrašytina formuluotė „3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas:
kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 39⁸, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3627 ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 1, 2, 3, 4, 6, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 23, 27, 29, 35, 36, 37, 38, 39⁸, 46, 48, 49, 50, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3627, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Patarėjas Audrius Želvys