Projekto lyginamasis variantas
6¹
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsniu Papildyti įstatymą 6¹straipsniu „6¹ straipsnis. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenys
sistemos tvarkytojui teikiami šie duomenys apie fondo dalininkus:
1) kiekvieno dalininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė). Teikiant duomenis apie dalininką – užsienio valstybės fizinį asmenį, papildomai nurodoma to asmens gimimo data (jeigu pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, nurodoma tik gimimo data) ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas, o, teikiant duomenis apie dalininką – užsienio valstybės juridinį asmenį, papildomai nurodoma valstybė, kurioje tas juridinis asmuo įregistruotas, registras, kuriame juridinis asmuo įregistruotas, ir jo įregistravimo tame registre data;
2) dalininko teisių įgijimo data;
3) dalininko teisių perleidimo data;
4) dalininko įnašo vertė. 2. Jeigu dalininkas – fizinis asmuo – fondui yra nurodęs savo gyvenamąją vietą ir adresą korespondencijai, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui teikiamas tik adresas korespondencijai. 3. Duomenys apie fondo dalininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 4. Įregistravus fondą Juridinių asmenų registre, duomenys apie fondo dalininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo fondo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, o pasikeitus šiems duomenims – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių pasikeitimų dienos. 5.
pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui atsakingas fondo valdymo organas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsniu Papildyti Įstatymą 6¹straipsniu: „6¹ straipsnis. Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenys
sistemos tvarkytojui teikiami šie duomenys apie fondo, siekiančio nevyriausybinės organizacijos statuso, dalininkus:
1) kiekvieno dalininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas). Teikiant duomenis apie dalininką – užsienio valstybės fizinį asmenį, papildomai nurodoma to asmens gimimo data (jeigu pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, nurodoma tik gimimo data) ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas, o teikiant duomenis apie dalininką – užsienio valstybės juridinį asmenį, papildomai nurodoma valstybė, kurioje tas juridinis asmuo įregistruotas, registras, kuriame juridinis asmuo įregistruotas, ir jo įregistravimo tame registre data;
2) dalininko teisių įgijimo data;
3) dalininko teisių perleidimo data;
4) dalininko įnašo vertė. 2. Jeigu dalininkas – fizinis asmuo fondui yra nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą ir adresą korespondencijai, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui teikiamas tik adresas korespondencijai. 3. Duomenys apie fondo dalininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 4.
asmenų registre, duomenys apie fondo dalininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo fondo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, o pasikeitus šiems duomenims, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasikeitimo dienos. 5. Už duomenų apie fondo dalininkus pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui atsakingas fondo valdymo organas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris galioja iki šiol, buvo priimtas 2013 m. gruodžio 19 d.
Nors Įstatymo priėmimas buvo svarbus žingsnis reglamentuojant nevyriausybinių organizacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitas nevyriausybinių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias nevyriausybinių organizacijų plėtrą, Įstatymu nustatytas galiojantis teisinis reguliavimas nėra pakankamai išsamus ir aiškus:
Nors Įstatymo priėmimas buvo svarbus žingsnis reglamentuojant nevyriausybinių organizacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitas nevyriausybinių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias nevyriausybinių organizacijų plėtrą, Įstatymu nustatytas galiojantis teisinis reguliavimas nėra pakankamai išsamus ir aiškus:
Teikiamo Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – patikslinti nevyriausybinės organizacijos sąvoką, numatyti nevyriausybinės organizacijos statuso registravimo galimybę Juridinių asmenų registre, Nevyriausybinių organizacijų tarybos (taip pat ir savivaldybės lygiu) sudarymo ir jos veiklos principus, sudaryti sąlygas nevyriausybinių organizacijų instituciniam stiprinimui sukuriant Nevyriausybinių organizacijų fondą ir numatant reikalingą teisinį reguliavimą nevyriausybinių organizacijų finansavimui iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų užtikrinti. Siekiant užtikrinti tinkamą nevyriausybinės organizacijos statuso suteikimą organizacijoms, teikiami Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Projektas Nr.
2), nes pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nepakanka informacijos apie organizacijos narius ir dalininkus teikiamos tiek metiniuose organizacijos pranešimuose ar ataskaitose, tiek Juridinių asmenų registrui. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros klausimais Aurelija Olendraitė (tel. 8 706 68 248, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatymo
valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomas savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų įgyvendinimas. Valstybė ar savivaldybė, juridinis asmuo, kurio visuotiniame dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 1/3 balsų, negali turėti daugiau kaip 1/3 balsų nevyriausybinės organizacijos visuotiniame dalyvių susirinkime. Pažymėtina, kad pastaroji nuostata dėl valstybės, savivaldybės, juridinių asmenų dalyvavimo nevyriausybinės organizacijos visuotiniame narių susirinkime atsirado dėl anksčiau galiojusio reglamentavimo, susijusio su valstybės ir savivaldybių valdomo turto disponavimu ir nevyriausybinių organizacijų galimybių savo veiklai gauti patalpas iš valstybės ar savivaldybių.
Pasikeitus reglamentavimui, ši nuostata neteko prasmės, nes šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka viešosioms įstaigoms, jei bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, o tokiu atveju organizacija jau nebūtų laikoma nevyriausybine. Toks pat neaiškumas kyla ir vertinant Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą atvejį, kai susivienijimai, kurių daugiau kaip 1/3 dalyvių yra privatūs juridiniai asmenys, taip pat nepriskirtini nevyriausybinėms organizacijoms, todėl šį punktą reikia koreguoti paaiškinant, apie kokius konkrečiai privačius juridinius asmenis kalbama. Įstatymo
asociacijos bendru sutarimu į Nevyriausybinių organizacijų tarybą deleguoja ne daugiau kaip 8 nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų atstovus ir ne mažiau kaip 2 kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus. Praktika rodo, kad esamas nevyriausybinių organizacijų atstovų delegavimo principas sunkiai įgyvendinamas dėl bendro sutarimo reikalavimo ir delegavimo iš skirtingų formų nevyriausybinių organizacijų – nevyriausybines organizacijas vienijančios asociacijos ir kitos nevyriausybinės organizacijos, todėl sunkiau sudaryti Nevyriausybinių organizacijų tarybą.
Įstatymo
tarybos formavimo ir veiklos principus. Savivaldybės skirtingai reglamentuoja savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos funkcijas, jų veiklos principus, įgaliojimus ir kompetenciją. Įstatyme nenumatyta savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimo procedūra, taip pat nenurodytas nevyriausybinių organizacijų atstovo delegavimo principas. Atkreiptinas dėmesys, kad esamas reglamentavimas nenumato vieno savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos formavimo principo, taip pat nenustato aiškių jos įgaliojimų savivaldybei priimant sprendimus ir juos įgyvendinant. Įstatymas nenumato nevyriausybinių organizacijų, vykdančių veiklas įvairiose srityse, vienos objektyviais kriterijais pagrįstos finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ir atsiskaitymo už jas tvarkos. Įstatymo IV skirsnyje nustatyta, kad nevyriausybinių organizacijų duomenys ir dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka tvarkomi Juridinių asmenų registre arba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais – kitose valstybės informacinėse sistemose. Tačiau Juridinių asmenų registre nėra duomenų, kurie padėtų nustatyti, ar organizacija turi nevyriausybinės organizacijos statusą. Tokių duomenų Juridinis asmenų registras nekaupia. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nevertina, ar juridinis asmuo atitinka Įstatyme nustatytus nevyriausybinės organizacijos požymius.
Esamas teisinis reguliavimas nenumato nevyriausybinės organizacijos identifikavimo bei duomenų kaupimo Juridinių asmenų registre procedūros galimybės. Nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek juridinių asmenų, turinčių nevyriausybinės organizacijos statusą, yra Lietuvoje. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad asociacijos veiklos ataskaitoje turi būti nurodytas bendras asociacijos narių skaičius finansinių metų pabaigoje, todėl negalima patikrinti, ar nariai yra fiziniai, ar juridiniai asmenys. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad labdaros ir paramos fondo metiniame pranešime turi būti nurodytas šio fondo dalininkų skaičius finansinių metų pabaigoje. Tačiau ši nuostata nėra pakankamai išsami siekiant tinkamai įvertinti, ar organizacija laikoma nevyriausybine. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant nustatyti aiškesnį nevyriausybinės organizacijos sąvokos taikymą, Įstatymo projekto
organizacijos yra nepriklausomos nuo valstybės ir savivaldybės institucijų bei jų įstaigų valdymo, o taip pat įsteigtos savanoriškumo pagrindu. Siekiant daugiau aiškumo, siūloma atsisakyti nuostatos, kad „valstybė, savivaldybė, juridinis asmuo, kurio visuotiniame dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 1/3 balsų, negali turėti daugiau kaip 1/3 balsų nevyriausybinės organizacijos visuotiniame dalyvių susirinkime“, numatant, kad nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi juridiniai asmenys, kurių daugiau nei 1/3 dalyvių – juridinių asmenų, nėra nevyriausybinės organizacijos.
Siūlomomis naujomis teisinio reguliavimo nuostatomis sukuriama galimybė aiškiau identifikuoti kurie juridiniai asmenys nepriskirtini nevyriausybinėms organizacijoms, taigi būtų išvengta praktikoje pasitaikančio įvairaus minėtų nuostatų traktavimo. Patikslinus nevyriausybinių organizacijų apibrėžimą ir, vadovaujantis šiuo apibrėžimu, sukūrus atitinkamą duomenų bazę, pirmą kartą Lietuvoje bus įmanoma aiškiai ir detaliai apskaičiuoti, kiek finansavimo iš biudžeto lėšų tenka nevyriausybinėms organizacijoms, o nevyriausybinėms organizacijoms, kaip organizuotai pilietinės visuomenės daliai, patobulintas reglamentavimas padės sustiprėti, nes valstybės ištekliai, skiriami pilietinei visuomenei stiprinti, iš tiesų pasieks numatytą visuomenės grupę. Atribojus subjektus, kurių veikla nesusijusi su pilietinėmis paskatomis, valstybės ištekliai bus panaudojami efektyviau, kadangi asignavimų valdytojai turės įrankį (NVO duomenų bazę), kuriuo remiantis galės aiškiai identifikuoti ar atitinkamas subjektas yra laikytinas nevyriausybine organizacija. Įstatymo projektu siūloma tikslinti Nevyriausybinių organizacijų tarybos sudarymo tvarką, pakeičiant nevyriausybinių organizacijų atstovų delegavimo tvarką: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Nevyriausybinių organizacijų atstovus (10 asmenų) į Nevyriausybinių organizacijų tarybą siūlo tik Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose nustatytus kriterijus atitinkančios nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos.
Toks konsoliduotas šių organizacijų sprendimas padėtų užtikrinti tinkamą įvairiose viešosios politikos srityse veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovų delegavimo principo laikymąsi bei palengvintų Nevyriausybinių organizacijų tarybos formavimą. Siekiant aiškiau apibrėžti Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų sudarymo bei veiklos principus, šių tarybų veiklos reglamentuojamos atskiruose straipsniuose. Siekiant aiškiai apibrėžti savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų veiklą, Įstatymo projektu išplečiamas iki šiol galiojęs reguliavimas dėl savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų formavimo, funkcijų, įgaliojimų. Įstatymo projekte numatyta, kad į savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybą atstovus gali siūlyti tik savivaldybės teritorijoje veikiančios nevyriausybinių organizacijų asociacijos. Atskirai numatoma savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimo tvarka, t. y. jei savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrenkamas savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovas, pirmininko pavaduotoju turi būti renkamas nevyriausybinių organizacijų atstovas. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku išrinkus nevyriausybinių organizacijų atstovą, pirmininko pavaduotoju renkamas savivaldybės institucijos ar įstaigos atstovas. Priėmus Įstatymo projektą, tikimasi, kad savivaldybių nevyriausybinės organizacijos efektyviau dirbs ir bus paskatintos veikti visose Lietuvos savivaldybėse.
Numačius aiškų savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos vaidmenį savivaldybei priimant sprendimus ir juos įgyvendinant įvairiose veiklos srityse, bus sudarytos sąlygos stiprinti savivaldybės institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą ir partnerystę. Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimų reglamentavimas padės užtikrinti objektyvesnę ir aiškesnę jų rinkimo procedūrą, laikytis pariteto principo. Įstatymo projektu siūloma apibrėžti nevyriausybinių organizacijų teisę gauti finansavimą ir nustatyti atsiskaitymo už gautą finansavimą tvarką. Taip pat numatomi pagrindai, kai lėšos nevyriausybinėms organizacijoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų neskiriamos, įtvirtinama informacijos apie nevyriausybinių organizacijų finansavimą teikimo tvarka. Įstatymą siūloma papildyti nauju skyriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“,
organizacijas ir bendruomenes į sprendimų priėmimo procesus“ 3 priemone
„Nevyriausybinių organizacijų institucinis stiprinimas, numatant tikslines
finansavimo priemones, įkuriant Nevyriausybinių organizacijų fondą“ ir įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų plėtros koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų plėtros koncepcijos patvirtinimo“, priedo 4 priemonę
„Nustatyti iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamos
NVO veiklos vertinimo, atskaitomybės ir viešumo principus“.
Siūlomas teisinis reguliavimas numato nevyriausybinėms organizacijoms, vykdančioms veiklas įvairiose srityse, vieną finansavimo valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis politiką, Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje nurodant, kokiems tikslams gali būti teikiamas finansavimas. Įstatymo projekte numatytas informacijos apie finansavimo teikimą nevyriausybinėms organizacijoms viešinimo principas. Šios Įstatymo projektu siūlomos naujos nuostatos padės užtikrinti skaidrų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų skiriamą finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms ir galimybę joms gauti visą reikiamą informaciją apie finansavimo perspektyvas. Pilietinės visuomenės plėtros agentūros 2017 m. atliktos galimybių studijos duomenimis, nevyriausybinių organizacijų finansinis nestabilumas laikomas vienu rimčiausių pilietinės visuomenės plėtrą ribojančių iššūkių, trukdančių tiek profesionaliai bendradarbiauti valdžios institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, tiek įtraukti piliečius į nevyriausybinių organizacijų veiklas. Formuojasi uždaras ratas: organizacija, turėdama nestabilių finansinių išteklių, negali pritraukti kvalifikuotų aktyvių darbuotojų, savanorių ir narių, kurie stiprintų bendradarbiavimą su valdžios institucijomis, gebėtų pritraukti lėšų, parduotų paslaugas ir kt. Siekiant, kad nevyriausybinės organizacijos būtų įregistruotos Juridinių asmenų registre ir duomenys apie šias organizacijas būtų jame kaupiami, Įstatymo projekto IV skyriuje numatoma galimybė įregistruoti nevyriausybinės organizacijos statusą Juridinių asmenų registre, t. y.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkantys juridiniai asmenys galės kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl nevyriausybinės organizacijos statuso įregistravimo. Toks teisinis reguliavimas padėtų kaupti duomenis Juridinių asmenų registre apie Lietuvoje veikiančias nevyriausybines organizacijas ir aiškiai nustatyti, kiek juridinių asmenų, turinčių nevyriausybinės organizacijos statusą, veikia Lietuvoje. Tokia informacija būtų ypač naudinga valstybinėms institucijoms, konkursų būdu skiriančioms finansavimą iš valstybės biudžeto. Įkūrus Nevyriausybinių organizacijų fondą, būtų sudarytos geresnės sąlygos nevyriausybinių organizacijų stabilumui ir plėtrai užtikrinti.
Siekiant užtikrinti, kad šiuo metu veikiančios organizacijos nepatirtų neigiamų pasekmių, siūloma numatyti pereinamąjį laikotarpį:
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje nustatyto reikalavimo, kurio esmė – tinkamumo sąlygas atitikti paraiškų paramai gauti pateikimo metu ir jų laikymąsi užtikrinti visą projektų įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpį, asociacijoms, kurios iki šio įstatymo projekto įsigaliojimo yra gavusios finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir pagal šią programą įgyvendina vietos plėtros strategijas, iki 2023 m. gruodžio 31 d. netaikyti naujo nevyriausybinės organizacijos apibrėžimo;
pastabą dėl Rytų Europos studijų centro galimybės atitikti nevyriausybinės organizacijos apibrėžimą, siekiant užtikrinti organizacijos finansavimą ir organizacijai gyvybiškai svarbias funkcijas, šiai organizacijai iki 2022 m. gruodžio 31 d. netaikyti naujo nevyriausybinės organizacijos apibrėžimo. Norint tinkamai įvertinti, ar organizacija atitinka visus nevyriausybinėms organizacijoms būdingus požymius ir suteikti jai nevyriausybinės organizacijos statusą, Projektu Nr. 1 siūloma nurodyti, kad asociacijos teikiamoje veiklos ataskaitoje turi būti pateiktas ne tik asociacijos narių skaičius, bet ir juridinių asmenų, esančių asociacijos nariais, skaičius, nurodant juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą. Dėl anksčiau minėtų priežasčių parengtas ir Projektas Nr. 2, kuriuo Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas papildomas 6¹ straipsniu ir aiškiai numatoma, kokie duomenys apie dalininkus ir per kiek laiko teikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai, kas gali gauti šiuos duomenis. 5.
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymų projektų įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Koks Įstatymų įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamas Įstatymo projektas nesusijęs su verslo sąlygomis ir plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose pateiktos sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Iki 2019 m. gruodžio 31 d.:
1) pakeisti Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr.
nuostatų patvirtinimo“ (rengėja – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
2) parengti Nevyriausybinių organizacijų fondo nuostatus (rengėja – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
3) parengti šiuos dokumentus (rengėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija):
1) pakeisti Juridinių asmenų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (rengėja – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija);
2) pakeisti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr.
1R-231 „Dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (rengėja – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija);
3) patvirtinti klasifikatorius, kurie reikalingi siekiant įvertinti juridinio asmens atitiktį Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3–4 punktų nuostatoms (rengėja – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
4) nustatyti finansavimo teikimo iš savivaldybės biudžeto ir lėšų administravimo tvarką bei finansuotinas nevyriausybinių organizacijų veiklas (rengėjos – savivaldybių administracijos). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Vertinant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamas nevyriausybinių organizacijų stiprinimo programas bei kitų subjektų, konkursų būdu teikiančių finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms, duomenis (pateiktų ir kokybiškai parengtų paraiškų skaičių ir lėšų poreikį), skaičiuojama, kad instituciniam nevyriausybinių organizacijų stiprinimui (Nevyriausybinių organizacijų fondui įsteigti ir jo veiklai užtikrinti) reikės 3–5 mln. Eur per metus. Lėšų poreikis (paraiškose nurodyta suma) skaičiuojamas vertinant šiuo metu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamas priemones nevyriausybinių organizacijų gebėjimams stiprinti: 2018 m. lėšų poreikis – 2 027 612,90 Eur, 2019 m. lėšų poreikis – 2 239 195,26 Eur. bei prognozuojant, kad 60 savivaldybių organizacijų gebėjimams stiprinti būtų skiriama nuo 20 000 iki 40 000 Eur. per metus.
Tačiau šiuo metu nacionalinio lygmens nevyriausybinių organizacijų instituciniams gebėjimams stiprinti skiriama tik 950 000 Eur., o regioniniame lygmenyje gebėjimų stiprinimui lėšų skiriama praktiškai nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojami konkursai, skirti nevyriausybinių organizacijų instituciniams gebėjimams stiprinti, yra vienintelė priemonė, kuria nevyriausybinės organizacijos gali stiprinti gebėjimus dalyvauti viešojoje politikoje, taip pat stiprinti piliečių atstovavimą nacionaliniu lygiu. Manytina, kad, įsteigus Nevyriausybinių organizacijų fondą, taip pat būtina stiprinti regionuose veikiančių nevyriausybinių organizacijų institucinius gebėjimus, skatinti dalyvavimą viešojoje politikoje ir piliečių atstovavimą, todėl lėšų, skiriamų šiam tikslui, poreikis dar labiau išaugs. Papildomų lėšų taip pat reikės naujai Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos funkcijai (programų priemonių pakeitimai), sudarančiai sąlygas Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui teikti labdaros ir paramos fondų dalininkų duomenis, sukurti (Teisingumo ministerijos duomenimis, šiam darbui reikės apie 150 tūkst. Eur). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant įstatymų projektus, dalyvavo Nevyriausybinių organizacijų taryba, VšĮ „NVO teisės institutas“.
Vykdytos ekspertų konsultacijos, kurias organizavo
„Kurk Lietuvai“ dalyviai, su nevyriausybinėmis organizacijomis, Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2017 m. lapkričio–gruodžio mėn. „Kurk Lietuvai“ dalyviai vykdė viešąją konsultaciją su visuomene dėl nevyriausybinių organizacijų sąvokos. Įvykdžius viešąją konsultaciją buvo parengta ataskaita dėl nevyriausybinės organizacijos apibrėžimo ir pateiktos rekomendacijos. 2019 m. sausio 10 d. ir kovo 1 d. vyko susitikimai su Lietuvos vyskupų konferencijos atstovais dėl nevyriausybinių organizacijų apibrėžimo. Susitikimų metu buvo nurodyta nekeisti nevyriausybinės organizacijos apibrėžimo dalyje dėl religinių bendruomenių ir bendrijų. 2019 m. balandžio 26 d. buvo gautos Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės grupės išvada bei Socialinės politikos grupės pažyma. Į pateiktas pastabas buvo atsižvelgta, visos pastabos suderintos darbo tvarka. 2019 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje vyko pasitarimas tarp Žemės ūkio, Užsienio reikalų, Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovų dėl nevyriausybinės organizacijos statuso ir duomenų bazės reglamentavimo nuostatų. 2019 m. gegužės 13 d. vyko susitikimas Teisingumo ministerijoje, kurio metu buvo suderintos nuostatos dėl nevyriausybinės organizacijos teisinio statuso registravimo ir duomenų teikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai. 14.
Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Nevyriausybinių organizacijų taryba“, „nevyriausybinė organizacija“, „nevyriausybinių organizacijų finansavimas“, „nevyriausybinių organizacijų fondas“,
„nevyriausybinių organizacijų duomenų bazė“, „asociacija“, „labdaros ir paramos
fondai“, „nevyriausybinės organizacijos dalininkai“, „nevyriausybinės organizacijos nariai“, „Juridinių asmenų registras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LABDAROS IR PARAMOS FONDŲ ĮSTATYMO NR. I-1232 PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-07-05 Nr. XIIIP-3625 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
DĖL
2019-11-25
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų reikalavimams, atkreipiame dėmesį į projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kokie duomenys teikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui apie fondo, siekiančio nevyriausybinės organizacijos statuso, dalininkus. Iš šios redakcijos neaišku, kokie yra išskirtiniai fondo, siekiančio nevyriausybinės organizacijos statuso, požymiai (nei galiojančiuose teisės aktuose, nei kartu teikiamame projekte reg. Nr. XIIIP- 3623(3) taip pat nėra atskleista), taip pat, ar minėti duomenys turės būti teikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui kai fondas bus įgijęs nevyriausybinės organizacijos statusą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2019-09-18
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė
I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Olendraitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyr. patarėja NVO ir bendruomenių plėtros klausimais, A. Raišys – Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyr. specialistas, M. Žaltauskas – Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius, R. Jokubauskas – NVO teisės instituto direktorius, A. Černiauskaitė – NVO teisės instituto teisininkė, R. Povilaitis – Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-05 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų reikalavimams, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
pateiktam įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjas: Tomas Tomilinas.
Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2019-09-25
finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Vytautas Kamblevičius, Mykolas Majauskas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-07-05
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų reikalavimams, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6Komiteto sprendimas:
Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7; prieš – 0; susilaikė - 1
paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Gintarė Skaistė Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė Komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2019-10-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys, Vytautas Kamblevičius. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Eitvydas Bingelis, SADM vyriausioji patarėja nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros klausimais Aurelija Olendraitė, Nacionalinės NVO Tarybos pirmininkas /Maltos ordino pagalbos tarnybos atstovas Edvinas Regelskis, NVO informacijos ir paramos centro atstovas Martinas Žaltauskas, Nacionalinio švietimo NVO tinklo atstovė Judita Akromienė, NVO teisės instituto atstovas Rytis Jokubauskas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos atstovė Neringa Čiakienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas Aivaras Raišys, Vyriausybės kanceliarijos atstovė Diana Varnaitė, Laisvos visuomenės instituto atstovas Ramūnas Aušrotas, ALF atstovė Sandra Adomavičiūtė, Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas Vygantas Malinauskas, NVO ekspertė Gaja Šavelė, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos atstovė Virginija Šetkienė, Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Henrika Varnienė, Ministro Pirmininko patarėjas Paulius Gradeckas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, NVO teisės instituto atstovė Agnė Černiauskaitė, Vyriausybės kanceliarijos Socialinės politikos grupės patarėja Daiva Buivydaitė-Garbštienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-07-05 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti 3-4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui XIIIP-3625(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto / Komisijos nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-09
Siekiant nekurti perteklinės administracinės naštos labdaros ir paramos fondams ir rinkti tik tuos duomenis, kurie reikalingi Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo tikslams sistemiškai įgyvendinti, siūlome numatyti pareigą teikti detalesnę informaciją apie fondų dalininkus tik tiems fondams, kurie siekia nevyriausybinės organizacijos statuso. Taigi šis straipsnis būtų taikomas tik fondams, kurie siekia nevyriausybinės organizacijos statuso. Straipsnio dalis taip pat patikslinta pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcinio pobūdžio pastabas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui teikiami šie duomenys apie fondo, siekiančio nevyriausybinės organizacijos statuso, dalininkus:
1) kiekvieno dalininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta gyvenamosios vietos adresas arba adresas korespondencijai; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas). Teikiant duomenis apie dalininką – užsienio valstybės fizinį asmenį, papildomai nurodoma to asmens gimimo data (jeigu pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, nurodoma tik gimimo data) ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas, o teikiant duomenis apie dalininką – užsienio valstybės juridinį asmenį, papildomai nurodoma valstybė, kurioje tas juridinis asmuo įregistruotas, registras, kuriame juridinis asmuo įregistruotas, ir jo įregistravimo tame registre data;
2) dalininko teisių įgijimo data;
3) dalininko teisių perleidimo data;
4) dalininko įnašo vertė.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3625(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė