2019 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 31 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas arba kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo. Pretenduoti į seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūno – valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo ir seniūnijos– savivaldybės administracijos filialo – seniūno – karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali asmenys, atitinkantys Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus, savo gyvenamąją vietą deklaravę savivaldybės, kurioje jie pretenduoja eiti seniūno pareigas, teritorijoje. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinančius
teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Seimo nariai: Jonas Liesys Gintaras Vaičekauskas Eugenijus Gentvilas Juozas Baublys Virgilijus Alekna
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Konstitucijos
įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad valstybės valdymas ir vietos savivalda yra dvi Konstitucijoje įtvirtintos viešosios valdžios sistemos; vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, savaveiksmiškumo pagrindais veikianti vietinė viešosios valdžios sistema, tiesiogiai nepavaldi valstybės valdžios institucijoms, netapatinama su valstybės valdymu ir formuojama bei funkcionuojanti kitokiais nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais (inter alia 1998 m. vasario 18 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 11 d. sprendimas, 2007 m. vasario 9 d. nutarimas); savivaldos teisė įgyvendinama per demokratinį atstovavimą; savivaldybių tarybos – tai institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (inter alia 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimai); jie turi šios teritorinės bendruomenės mandatą (2003 m. gegužės 30 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad valstybės valdymas ir vietos savivalda yra dvi Konstitucijoje įtvirtintos viešosios valdžios sistemos; vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, savaveiksmiškumo pagrindais veikianti vietinė viešosios valdžios sistema, tiesiogiai nepavaldi valstybės valdžios institucijoms, netapatinama su valstybės valdymu ir formuojama bei funkcionuojanti kitokiais nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais (inter alia 1998 m. vasario 18 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 11 d. sprendimas, 2007 m. vasario 9 d. nutarimas); savivaldos teisė įgyvendinama per demokratinį atstovavimą; savivaldybių tarybos – tai institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (inter alia 2003 m. gegužės 30 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimai); jie turi šios teritorinės bendruomenės mandatą (2003 m. gegužės 30 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas ne tik neįžvelgė takoskyros tarp vietos bendruomenės nuolatinių gyventojų ir administracinio vieneto savitvarkos bei savaveiksmiškumo, tačiau pastebėjo glaudžią vietinių nuolatinių gyventojų ir savivaldos sąsają, be to, konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teritorinę bendruomenę, kuri tvarkosi ir veikia savarankiškai per savo atstovus, sudaro jos nuolatiniai gyventojai.
Akcentuotina, kad minėtoje jurisprudencijoje pažymėta ir tai, kad savivaldybių tarybas sudaro teritorinės bendruomenės atstovai, tai yra savivaldybių tarybų nariai, išrinkti vietos gyventojų, kurie patikėjo savo mandatą kompetentingiausiems, vietos bendruomenės gerbiamiems ir labiausiai dėl savo kompetencijos vertinamiems teritorinės bendruomenės atstovams. Vykdant seniūno atranką, kuris irgi yra vietinės bendruomenės atstovas, taikytinas analogiškas principas – vietos bendruomenę turi atstovauti teritorinės bendruomenės nuolatinis gyventojas. Be to, Įstatymo
seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys“. (Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 8 dalies pakeitimas, Nr. XIII-1377, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12045). Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma, be kita ko, iš tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguotų asmenų. Seniūnaičių, konkurso komisijos narių, paskyrimas į komisiją leidžia teigti, kad seniūnaičių dalyvavimas komisijoje tikėtinai būtinas siekiant išsiaiškinti, ar pretendentas išmano teritorinės vietos bendruomenės problematiką, ar vertinamas vietinių gyventojų. Pretendentas, kuris nėra nuolatinis vietos bendruomenės gyventojas, negali atitikti minėtų kriterijų.
Pastebėtina Konstitucinio Teismo įžvalga ta apimtimi, kuria vietos savivalda yra vietinė viešosios valdžios sistema, tiesiogiai nepavaldi valstybės valdžios institucijoms, netapatinama su valstybės valdymu ir formuojama bei funkcionuojanti kitokiais, nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais – Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo seniūnas, vietinės bendruomenės atstovas, tuo pačiu yra ir valstybės tarnautojas, nekoreliuoja su Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad pretenduoti į seniūno pareigas gali nuolatiniai vietos bendruomenės gyventojai, atitinkantys Valstybės tarnybos įstatyme keliamus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vietos savivaldos įstatymo (toliau – Įstatymas) 31 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, kad: „Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos
dalies pakeitimas, Nr. XIII-1377, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12045), tačiau pastebėtina, kad, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, biudžetinės įstaigos vadovas atrenkamas tik konkurso tvarka, o administracijos filialo seniūnas yra valstybės karjeros tarnautojas, kuriam taikytinos tos priėmimo į pareigas garantijos, kurios taikomos kitiems karjeros valstybės tarnautojams.
Įstatymo pakeitimo tikslas – užtikrinti tinkamą ir kokybišką seniūnijos gyventojų atstovavimą, sudarant galimybę seniūnijos vietinės bendruomenės gyventojams, atrankos komisijoje talkinant deleguotiems atstovams – seniūnaičiams, seniūną rinkti iš pretendentų, nuolatinių vietos bendruomenės gyventojų, atitinkančių Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus bei išmanančių seniūnijos problematiką, vertinamų seniūnijos teritorinės bendruomenės gyventojų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Jonas Liesys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančios Vietos savivaldos įstatymo redakcijos 31 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad „Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas arba kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui.. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją.
Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo. Seniūnui savivaldybės, kurioje jis eina pareigas, teritorijos ribose, tarnybinio kaitumo. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti, kad pretenduoti į seniūno pareigas gali asmenys, atitinkantys Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus, savo gyvenamąją vietą deklaravę savivaldybės, kurioje jie pretenduoja eiti seniūno pareigas, teritorijoje. Teritorinės bendruomenės vertinamas, seniūnijos problematiką išmanantis kompetentingas seniūnas tinkamai atstovautų seniūnijos gyventojus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės
sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo pakeitimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektą, keistinas Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios seniūno teisinį statusą. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą galimai keistinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 1176 ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Priimtas įstatymo projektas papildomų išlaidų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
„Seniūnas“, „seniūnija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Jonas Liesys Seimo nariai: Gintaras Vaičekauskas Eugenijus Gentvilas Juozas Baublys Virgilijus Alekna
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad „<...> Pretenduoti į seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūno – valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo ir seniūnijos– savivaldybės administracijos filialo – seniūno – karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali asmenys, atitinkantys Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus, savo gyvenamąją vietą deklaravę savivaldybės, kurioje jie pretenduoja eiti seniūno pareigas, teritorijoje <...>“ (išskirta – mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalį piliečiai inter alia turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą sietina inter alia su Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimuose yra inter alia pažymėjęs, kad piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą yra kiekvieno asmens konstitucinės teisės pasirinkti darbą atmaina. Pažymėtina, kad Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, neturi būti aiškinama tik lingvistiškai ir neturi būti suprantama tik kaip teisė stoti į valstybės tarnybą, t. y. tik kaip susijusi su asmens priėmimu į valstybės tarnybą.
Kaip ne kartą pažymėjo Konstitucinis Teismas, valstybės tarnybos santykiai apima ne tik santykius, susijusius su piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą įgyvendinimu, bet ir santykius, susiklostančius piliečiui įstojus į valstybės tarnybą ir einant pareigas valstybės tarnyboje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas inter alia 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad, sudarydamas teisines prielaidas įgyvendinti teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą (taigi ir stoti į valstybės tarnybą), įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygas. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą nėra absoliuti: valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybės tarnyboje. Valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, priimti dirbti joje asmenys turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius. Norintieji tapti valstybės tarnautojais, pareigūnais paprastai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę patirtį, kai kurias asmens savybes, be to, kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 22 d., 2011 m. liepos 11 d. nutarimai).
Tuo tarpu pagal projekto 1 straipsniu siūlomą teisinį reguliavimą galimybę stoti į valstybės tarnybą (pretenduoti užimti seniūno pareigas) galėtų lemti ne tiek į pareigas pretenduojančio asmens išsilavinimas, profesinė patirtis, reikiamos asmeninės savybės, kiek formalus dalykas – atitinkamos savivaldybės teritorijoje deklaruota gyvenamoji vieta, kuri, be kita ko, nebūtinai turi sutapti su asmens faktine gyvenamąja vieta. Todėl projekto 1 straipsnyje išdėstyta keičiamo įstatymo 31 straipsnio 9 dalies nuostata, pagal kurią „Pretenduoti į seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūno – valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo ir seniūnijos– savivaldybės administracijos filialo – seniūno – karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali asmenys, atitinkantys Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus, savo gyvenamąją vietą deklaravę savivaldybės, kurioje jie pretenduoja eiti seniūno pareigas, teritorijoje” vertintina kaip prieštaraujanti Konstitucijos 33 straipsnio pirmosios dalies nuostatai, pagal kurią piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, 48 straipsnio pirmajai daliai, pagal kurią kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. 2.
2Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte, be kita ko,
teigiama, kad „Įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „<...> Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys“. <...> Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma, be kita ko, iš tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguotų asmenų. Seniūnaičių, konkurso komisijos narių, paskyrimas į komisiją leidžia teigti, kad seniūnaičių dalyvavimas komisijoje tikėtinai būtinas siekiant išsiaiškinti, ar pretendentas išmano teritorinės vietos bendruomenės problematiką, ar vertinamas vietinių gyventojų. Pretendentas, kuris nėra nuolatinis vietos bendruomenės gyventojas, negali atitikti minėtų kriterijų <...>“. Svarstytina, ar išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguotų asmenų dalyvavimas pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijoje, kuris, kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte tikėtinai būtinas siekiant išsiaiškinti, ar pretendentas išmano teritorinės vietos bendruomenės problematiką, ar vertinamas vietinių gyventojų, nėra pakankama sąlyga užtikrinti, kad pretendentas turi reikiamas seniūno pareigoms eiti savybes. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto 1 straipsniu siūlomą teisinį reguliavimą pretendentas turi būti deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą savivaldybės, o ne seniūnijos, teritorijoje.
Kažin, ar, pavyzdžiui, asmuo deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybės Naujosios Vilnios seniūnijoje ir faktiškai joje gyvenantis, dėl šios priežasties traktuotinas kaip išmanantis pavyzdžiui Karoliniškių Grigiškių ar Senamiesčio vietos bendruomenės problematiką ir vertinamas šių bendruomenių gyventojų, todėl projekto 1 straipsniu siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip neatitinkantis teisėkūros principų - tikslingumo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, ir proporcingumo, reiškiančio, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
reguliavimas vertintinas kaip neišbaigtas, nes nei šiame, nei kartu su šiuo projektu teikiamame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-3616) neaptariama, kokios kiltų pasekmės, jei asmuo laimėjęs konkursą į seniūno pareigas ir jas užėmęs, deklaruotų kitą nuolatinę gyvenamąją vietą (deklaruotų ją kitoje savivaldybėje). 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti patikslinta jo įsigaliojimo data taip, kad ji atitiktų lex retro non agit principą, priešingu atveju priimtas įstatymas prieštaraus Konstitucijos 7 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. 5.
perteklinės, nes pagal projekto 1 straipsniu siūlomą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad jokių Vyriausybės priimamų įgyvendinančių teisės aktų nereikės. Jei šios projekto nuostatos būtų atsisakyta, atitinkamai tikslintinas 2 straipsnio pavadinimas. 6. Projektas redaguotinas pagal teisės technikos taisykles – vienintelė jo 1straipsnio dalis nenumeruotina, Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-07- Nr. Į 2019-06-28
Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-3615 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė Ieva Visockienė, tel. 8