Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip: „49. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.“
straipsnio pakeitimas
nauju 9 punktu: „9) nusikalstamą veiką, kuria padaryta žala valstybei, arba analogiški nusikaltimai ar teisės pažeidimai pagal kitos valstybės teisę.“ 2.
Papildyti 46 straipsnio 4 dalį 9 punktu: „9) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas, kito valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, yra atleistas (atleisti) iš valstybės tarnybos už šiurkštaus (šiurkščių) tarnybinių nusižengimų padarymą, paaiškėjus, kad neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, atleistas (atleisti) arba pašalintas (pašalinti) iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo dienos praėjo mažiau nei 5 metai.“
10 punktu: „10) tiekėjo patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės vadovas, kito valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, atitinka bent vieną iš šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies 9 punkte nurodytų pašalinimo pagrindų. Perkančioji organizacija pašalinusi tiekėją remiantis šiuo pašalinimo pagrindu per 10 dienų informuoja Viešųjų pirkimų tarnybą pateikdama informaciją apie tiekėją, jo patronuojamą įmonę ir pašalinimo pagrindą. 3 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 95 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu:
„20) renka, sistemina ir viešina aktualią informaciją apie patronuojančiasias įmones, kurių patronuojamosios įmonės yra šalinamos iš viešųjų pirkimų procedūrų pagal šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 10 punktą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vytautas Bakas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO NR. XI-1491 4, 34, 42 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ir Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. i-1491 2,
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projektai parengti siekiant eliminuoti ne tik tiekėjus, kurie veikia priešingai nacionaliniams saugumo interesams, bet ir patronuojančias ir/ar patronuojamas įmones, kurios gali veikti tiesiogiai viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančius teikėjus. Be to, siekiama viešuosiuose pirkimuose sudaryti galimybes perkančiosioms organizacijoms eliminuoti iš viešųjų pirkimų tuos tiekėjus, kuriuose vadovaujantieji asmenys turi reputacijos trūkumų (atleisti už šiurkščius tarnybinius pažeidimus, sulaužę priesaiką, kt.). Šiais pakeitimais siekiama išgryninti jautrius viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje, atsižvelgiant į susiklosčiusią sudėtingą Lietuvos Respublikos geopolitinę situaciją bei kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Vytautas Bakas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymuose neapibrėžtos, tačiau jame vartojamos kitos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme ar Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme. Įstatymuose įtvirtintas privalomas pašalinimo pagrindas dėl teistumo už šioje dalyje išvardytas nusikalstamas veikas (tokias kaip dalyvavimas nusikalstamame susivienijame, teroro aktas, sukčiavimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir kt.), kuriam esant perkančioji organizacija turi atmesti tiekėjo paraišką ar pasiūlymą.
Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyti tiekėjų paraiškų ir pasiūlymų pašalinimo pagrindai, kuriuos perkančiosios organizacijos gali, bet neprivalo taikyti, pavyzdžiui, kai tiekėjas bankrutavęs, likviduojamas, jam iškelta bankroto, restruktūrizavimo byla, yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, yra pateikęs melagingą informaciją, yra nepatikimas ir kelia pavojų nacionaliniam saugumui, nemoka mokesčių ar socialinio draudimo įmokų. Įstatymuose įtvirtinta, kad „Perkančioji organizacija gali pripažinti netinkamais kandidato ar dalyvio paraiškoje ar pasiūlyme nurodytus subrangovus arba laimėjusio dalyvio pirkimo sutarties vykdymo metu pasirinktus subrangovus. Subrangovų pripažinimas netinkamais gali būti pagrįstas tik subrangovų neatitiktimi perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams, informacijos apsaugos ar tiekimo patikimumo reikalavimams. Tokiu atveju perkančioji organizacija raštu nurodo kandidatui, dalyviui ar laimėjusiam dalyviui, kodėl, jos manymu, subrangovai neatitinka šių reikalavimų.“
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 34,
naujos teisinio reguliavimo nuostatos. Dėl Įstatymo projektu numatomo 4 straipsnio pakeitimo.
Siekiant užtikrinti, kad teisės aktuose būtų vienodai suprantama sąvokos patronuojančioji, patronuojamoji įmonė reikšmė, nustatoma, kad keičiamame įstatyme sąvokos bus suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme ir kituose teisės aktuose.“ Dėl Įstatymo projektu keičiamo 34 straipsnio. Šiuo metu yra susiformavusi ydinga praktika, kai tiekėjai, įrašyti į nepatikimų tiekėjų sąrašus, įsteigia naują juridinį asmenį, vykdantį analogišką veiklą, ir taip toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose išvengdami atsakomybės už Viešųjų pirkimų įstatymo ar ankstesnių viešųjų pirkimų sutarčių pažeidimus. Todėl siūloma įstatyme nustatyti ne galimybę, bet pareigą perkančiosioms organizacijoms atmesti tiekėjų paraiškas dėl pačio tiekėjo bei ir dėl jį patronuojančiosios įmonės kvalifikacijos trūkumų:
1 dalies 3 punkto redakcija);
Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka arba Seimo nutarimu, už kurį balsavo ne mažiau kaip 4/5 Seimo narių, yra pripažinta kaip nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais arba jų neatitinka.“(siūloma 34 str.
1 dalies 4 punkto redakcija); Taip pat įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę perkančiosioms organizacijoms nustatyti ir šiuos reikalavimus tiekėjams, kuriems esant paraiškos atmetamos:
teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas, nusikalstamas veikas, kuriomis padaryta žala valstybei bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje nustatytas nusikalstamas veikas; (siūloma 34 str.
2 dalies 3 punkto redakcija); ;
kuris yra juridinis asmuo ar jį patronuojančiosios įmonės vadovas, akcininkas, dalininkas, taip pat tiekėjo patronuojančiosios įmonės akcininkas, dalininkas, vadovas, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas
(kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, yra atleistas (atleisti) iš valstybės tarnybos už šiurkštaus (šiurkščių) tarnybinių nusižengimų padarymą, pažeidus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, atleistas (atleisti) arba pašalintas (pašalinti) iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo dienos praėjo mažiau nei 5 metai.“ (siūloma 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunkčio redakcija).
Dėl įstatymo projektu keičiamo 42 straipsnio: Siekiama įtvirtinti, kad kvalifikacijos trūkumai būtų vertinami ne tik pačių tiekėjų, bet ir subtiekėjų, kad kvalifikacijos reikalavimus, dėl kurių privaloma atmesti teikėjų paraiškas, būtų taikomi ir subrangovams. Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2,
nuostatos. Dėl Įstatymo projektu numatomo 2 straipsnio pakeitimo. Siekiant užtikrinti, kad teisės aktuose būtų vienodai suprantama sąvokos patronuojančioji, patronuojamoji įmonė reikšmė, nustatoma, kad keičiamame įstatyme sąvokos bus suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme ir kituose teisės aktuose.“ Dėl Įstatymo projektu keičiamo 46 straipsnio. Šiuo metu yra susiformavusi ydinga praktika, kai tiekėjai, įrašyti į nepatikimų tiekėjų sąrašus, įsteigia naują juridinį asmenį, vykdantį analogišką veiklą, ir taip toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose išvengdami atsakomybės už Viešųjų pirkimų įstatymo ar ankstesnių viešųjų pirkimų sutarčių pažeidimus.
Todėl siūloma įstatyme nustatyti ne galimybę, bet pareigą perkančiosioms organizacijoms atmesti tiekėjų paraiškas dėl pačio tiekėjo bei ir dėl jį patronuojančiosios įmonės kvalifikacijos trūkumų:
Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka arba Seimo nutarimu, už kurį balsavo ne mažiau kaip 4/5 Seimo narių, yra pripažinta kaip nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais arba jų neatitinka.“ Dėl įstatymo projektu keičiamo 95 straipsnio: Siekiama papildyti Viešųjų pirkimų tarnybos kompetenciją – “renka, sistemina ir viešina aktualią informaciją apie patronuojančiasias įmones, kurių patronuojamosios įmonės yra šalinamos iš viešųjų pirkimų procedūrų pagal šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 10 punktą.“ 5.
Todėl siūloma įstatyme nustatyti ne galimybę, bet pareigą perkančiosioms organizacijoms atmesti tiekėjų paraiškas dėl pačio tiekėjo bei ir dėl jį patronuojančiosios įmonės kvalifikacijos trūkumų:
Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka arba Seimo nutarimu, už kurį balsavo ne mažiau kaip 4/5 Seimo narių, yra pripažinta kaip nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais arba jų neatitinka.“ Dėl įstatymo projektu keičiamo 95 straipsnio: Siekiama papildyti Viešųjų pirkimų tarnybos kompetenciją – “renka, sistemina ir viešina aktualią informaciją apie patronuojančiasias įmones, kurių patronuojamosios įmonės yra šalinamos iš viešųjų pirkimų procedūrų pagal šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 10 punktą.“
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įstatymo projekto nuostatos sudarys prielaidas eliminuoti keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui tiekėjus ir juos patronuojančias įmones, subrangovus iš viešųjų pirkimų procedūrų ir užtikrins skaidresnį bei labiau apsaugantį mechanizmą viešuosiuose pirkimuose gynybos ir saugumo srityje. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Aiškesnis viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, reglamentavimas sumažins prielaidas atsirasti korupcijai ir užtikrins nacionalinio saugumo interesus. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo nuostatos bus aiškesnės ir suderintos su Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. Jeigu įstatymo projekto nuostatos sudarytų prielaidas skaidresniam tiekėjų dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose gynybos ir saugumo srityje, svarstytina galimybė šiuos saugiklius reglamentuoti ir viešųjų pirkimų įstatyme. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Viešųjų pirkimų tarnyba pagal kompetenciją turės iki 2019 m. birželio 30 d. priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat perkančiosios organizacijos turės koreguoti savo viešųjų pirkimų taisykles. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymo projektą, Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauti specialistų vertinimai ir išvados. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „viešasis pirkimas“, „patronuojančioji įmonė“. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į 2019-05-15 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto išvadą „Dėl preliminaraus įvertinimo, ar Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybs ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 34,42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3319 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Įstatymas turėtų būti išverstas į anglų kalbą.
Teikia Seimo nariai: Vytautas Bakas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 2, 46 ir 95 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto pavadinime visi žodžiai rašomi didžiosiomis raidėmis. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 46
straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu, nustatant, jog perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu patikrinusi pagal šio įstatymo 50 ir 51 straipsnius ar kitu būdu sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už nusikalstamą veiką, kuria padaryta žala valstybei, arba analogiški nusikaltimai ar teisės pažeidimai pagal kitos valstybės teisę. Projekto nuostata diskutuotina. Pirma, neaišku, kokia žala valstybei turima omenyje – turtinė, kai konkretaus Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnio dispozicijoje žala valstybei įvardinta kaip nusikaltimo požymis, ar kai teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatyta, jog tenkinamas civilinis ieškinys ir priteista konkreti žalos suma, o gal, atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą, turima omenyje BK XVI skyriuje nurodyti nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Pastebėtina, jog tiekėjo paraiškos atmetimo pagrindu galėtų būti konkrečiame Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnyje ar skyriuje nurodyta veika, kaip tai yra nustatyta galiojančio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Tačiau projektu siūloma nustatyti, jog tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu jis nuteistas už bet kokią nusikalstamą veiką, kuria buvo „padaryta žala valstybei“. BK nėra atskiro straipsnio, kuriame būtų nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, kuria padaryta žala valstybei.
Galiojančio BK straipsnių dispozicijose nusikaltimo požymis padaryta žala valstybei nėra įvardintas, keliuose BK straipsniuose yra įvardintas būtinasis nusikalstamos veikos požymis – valstybė patyrė didelės žalos ar valstybei padaryta didelė žala (BK 228, 229, 301, 302, 302¹,
pareigų neatlikimą, antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimą, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimą, pagrobtojo panaudojimą, sunaikinimą, sugadinimą ar paslėpimą, įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą). Antra, neaišku kaip susijęs projekto tikslas - eliminuoti iš viešojo pirkimo procedūrų tiekėjus, kurie veikia priešingai Lietuvos nacionaliniams interesams, su projekto nuostata, jog iš pirkimo procedūrų pašalinami tiekėjai, padarę analogiškus nusikaltimus ar teisės pažeidimus pagal kitos valstybės teisę. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nors Europos Sąjungos teisė ir nedraudžia valstybei narei numatyti kitų neleidimo dalyvauti konkurse pagrindų, be tų, kurie numatyti ES teisės aktuose, tačiau tokios priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir neturi pernelyg sumažinti konkurencijos (Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-538/07 Assitur Srl prieš Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura di Milano). 3.
tiekėją iš pirkimo procedūros, kuris pats (kai tiekėjas fizinis asmuo) ar jo valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas punkte nurodytas asmuo (kai tiekėjas yra juridinis asmuo), yra atleistas (atleisti) iš valstybės tarnybos už šiurkštaus (šiurkščių) tarnybinių nusižengimų padarymą, paaiškėjus, kad neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, atleistas (atleisti) arba pašalintas (pašalinti) iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo dienos praėjo mažiau nei 5 metai. Projekto nuostata diskutuotina. Kelia abejonių analizuojamų nuostatų proporcingumas siekiamam tikslui – eliminuoti iš viešojo pirkimo procedūrų asmenis, kurie veikia priešingai nacionaliniams saugumo interesams. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas neatsispindi projekte. Pagal projektą, analizuojamoje nuostatoje nurodytiems asmenims, atleistiems iš valstybės tarnybos arba pašalintiems iš skiriamų ar renkamų pareigų joje nurodytais pagrindais, būtų taikoma tokia pati sankcija (draudimas dalyvauti viešajame pirkime ar užimti atitinkamas pareigas juridiniame asmenyje, kuris siekia dalyvauti viešajame pirkime), kaip ir asmenims, nuteistiems už 46 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus nusikaltimus ar padariusiems 4 dalies 6-8 punktuose ar 6 dalyje nurodytus teisės pažeidimus. Be to, šių asmenų atžvilgiu praktiškai nebūtų galima pritaikyti 46 straipsnio 8 dalyje nurodytų atitikties priemonių, atitinkamai nepakeitus 46 straipsnio 8 dalies nuostatų. Taigi, taikant įstatymą, analizuojamoje nuostatoje nurodyti asmenys praktiškai gali atsidurti blogesnėje padėtyje nei nuteisti už nusikaltimų padarymą ar įstatyme nurodytus teisės pažeidimus padarę asmenys.
Todėl abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas proporcingas siekiamam tikslui, ar tokiu būdu nebus nepagrįstai suvaržyta asmenų teisė pasirinkti darbą ir ūkinės veiklos laisvė. 4. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti įstatymo
įmonei ir jos vadovams ar priežiūros organo nariams bei kitiems analizuojamoje nuostatoje nurodytiems asmenims tokias pačias sankcijas, kaip ir tiekėjui. Nuostata diskutuotina. Pirma, projektu siūloma įstatyme įtvirtinti prezumpciją, jog tiekėjo patronuojančioji įmonė ar jos vadovas, kito valdymo ar priežiūros organo narys visada yra atsakingi už patronuojamosios įmonės viešojo pirkimo politiką. Nurodyti asmenys negalės nurodytos prezumpcijos paneigti, o tiekėjas bet kuriuo atveju turės būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūrų net ir tada, kai jį patronuojanti įmonė negalės įtakoti ir (ar) neįtakos dalyvavimo konkrečiame viešajame pirkime. Šiame kontekste pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 46 straipsnio 8 dalies nuostatos, kuriose nurodytos atitikties priemonės, kuriomis siekiama ištaisyti nusikalstamų veikų ar nusižengimų padarinius ir užtikrinti veiksmingą kitų galimų pažeidimų prevenciją, negalės būti taikomos, atitinkamai jų nepataisius, nes pagal jas tiekėjas turi nurodyti, kokių priemonių ėmėsi jis pats, o patronuojančiai įmonei tokia teisė nesuteikta.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Teisingumo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą Assitur Srl prieš Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura di Milano byloje C-538/07, kurioje buvo nagrinėjamas Italijos įstatymo nuostatos, kurioje aiškiai ir imperatyviai perkančiosioms organizacijoms nustatyta absoliuti pareiga pašalinti iš viešojo pirkimo procedūros įmones, kurios pateikia atskirus ir konkuruojančius pasiūlymus, jei jos susijusios tarpusavyje kontrolės santykiais, atitikimas Direktyvos 92/50 29 straipsnio nuostatoms. Teisingumo Teismo nuomone „<...> vien to, kad tarp atitinkamų įmonių yra kontrolės santykiai dėl nuosavybės ar balsavimo teisių skaičiaus, kuriuo galima pasinaudoti nuolatiniuose akcininkų susirinkimuose, nepakanka, kad perkančiosios organizacijos galėtų automatiškai pašalinti iš viešojo pirkimo procedūros šias įmones, nepatikrindamos, ar tokie santykiai turėjo konkrečią įtaką jų veiksmams per šią procedūrą.“ (32 punktas). Manytume, jog nors nurodytoje byloje buvo nagrinėjama kiek kitokio turinio įstatymo nuostata, teismo sprendime išdėstytas požiūris dėl valstybės narės įstatyme nustatyto absoliutaus draudimo įmonėms, tarp kurių yra kontrolės santykiai, dalyvavimo viešajame pirkime yra aktualus ir analizuojamo projekto kontekste.
Antra, nuostata „ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, atitinka bent vieną iš šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies 9 punkte nurodytų pašalinimo pagrindų“ laikytina pertekline, nes ji pakartoja įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2022-11-30
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-07-10 I Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
didžiosiomis raidėmis. Pritarti
Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu, nustatant, jog perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu patikrinusi pagal šio įstatymo 50 ir 51 straipsnius ar kitu būdu sužino, kad tiekėjas arba jo atsakingas asmuo, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, nuteistas už nusikalstamą veiką, kuria padaryta žala valstybei, arba analogiški nusikaltimai ar teisės pažeidimai pagal kitos valstybės teisę. Projekto nuostata diskutuotina.
Pirma, neaišku, kokia žala valstybei turima omenyje – turtinė, kai konkretaus Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnio dispozicijoje žala valstybei įvardinta kaip nusikaltimo požymis, ar kai teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatyta, jog tenkinamas civilinis ieškinys ir priteista konkreti žalos suma, o gal, atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą, turima omenyje BK XVI skyriuje nurodyti nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Pastebėtina, jog tiekėjo paraiškos atmetimo pagrindu galėtų būti konkrečiame Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnyje ar skyriuje nurodyta veika, kaip tai yra nustatyta galiojančio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Tačiau projektu siūloma nustatyti, jog tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu jis nuteistas už bet kokią nusikalstamą veiką, kuria buvo „padaryta žala valstybei“. BK nėra atskiro straipsnio, kuriame būtų nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, kuria padaryta žala valstybei. Galiojančio BK straipsnių dispozicijose nusikaltimo požymis padaryta žala valstybei nėra įvardintas, keliuose BK straipsniuose yra įvardintas būtinasis nusikalstamos veikos požymis – valstybė patyrė didelės žalos ar valstybei padaryta didelė žala (BK 228, 229, 301, 302, 302¹, 303 straipsniai, kuriais nustatoma atsakomybė už piktnaudžiavimą, tarnybos pareigų neatlikimą, antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimą, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimą, pagrobtojo panaudojimą, sunaikinimą, sugadinimą ar paslėpimą, įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą).
Antra, neaišku kaip susijęs projekto tikslas - eliminuoti iš viešojo pirkimo procedūrų tiekėjus, kurie veikia priešingai Lietuvos nacionaliniams interesams, su projekto nuostata, jog iš pirkimo procedūrų pašalinami tiekėjai, padarę analogiškus nusikaltimus ar teisės pažeidimus pagal kitos valstybės teisę. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nors Europos Sąjungos teisė ir nedraudžia valstybei narei numatyti kitų neleidimo dalyvauti konkurse pagrindų, be tų, kurie numatyti ES teisės aktuose, tačiau tokios priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir neturi pernelyg sumažinti konkurencijos (Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-538/07 Assitur Srl prieš Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura di Milano). Pritarti 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-102
N Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalį 9 punktu, nustatant, jog perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, kuris pats (kai tiekėjas fizinis asmuo) ar jo valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas punkte nurodytas asmuo (kai tiekėjas yra juridinis asmuo), yra atleistas (atleisti) iš valstybės tarnybos už šiurkštaus (šiurkščių) tarnybinių nusižengimų padarymą, paaiškėjus, kad neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, atleistas (atleisti) arba pašalintas (pašalinti) iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo dienos praėjo mažiau nei 5 metai. Projekto nuostata diskutuotina. Kelia abejonių analizuojamų nuostatų proporcingumas siekiamam tikslui – eliminuoti iš viešojo pirkimo procedūrų asmenis, kurie veikia priešingai nacionaliniams saugumo interesams. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas neatsispindi projekte. Pagal projektą, analizuojamoje nuostatoje nurodytiems asmenims, atleistiems iš valstybės tarnybos arba pašalintiems iš skiriamų ar renkamų pareigų joje nurodytais pagrindais, būtų taikoma tokia pati sankcija (draudimas dalyvauti viešajame pirkime ar užimti atitinkamas pareigas juridiniame asmenyje, kuris siekia dalyvauti viešajame pirkime), kaip ir asmenims, nuteistiems už 46 straipsnio
punktuose ar 6 dalyje nurodytus teisės pažeidimus. Be to, šių asmenų atžvilgiu praktiškai nebūtų galima pritaikyti 46 straipsnio 8 dalyje nurodytų atitikties priemonių, atitinkamai nepakeitus 46 straipsnio 8 dalies nuostatų. Taigi, taikant įstatymą, analizuojamoje nuostatoje nurodyti asmenys praktiškai gali atsidurti blogesnėje padėtyje nei nuteisti už nusikaltimų padarymą ar įstatyme nurodytus teisės pažeidimus padarę asmenys.
Todėl abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas proporcingas siekiamam tikslui, ar tokiu būdu nebus nepagrįstai suvaržyta asmenų teisė pasirinkti darbą ir ūkinės veiklos laisvė. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-102
Projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti įstatymo 46 straipsnio 1 dalį nauju 10 punktu, nustatant jame tiekėjo patronuojančiajai įmonei ir jos vadovams ar priežiūros organo nariams bei kitiems analizuojamoje nuostatoje nurodytiems asmenims tokias pačias sankcijas, kaip ir tiekėjui. Nuostata diskutuotina. Pirma, projektu siūloma įstatyme įtvirtinti prezumpciją, jog tiekėjo patronuojančioji įmonė ar jos vadovas, kito valdymo ar priežiūros organo narys visada yra atsakingi už patronuojamosios įmonės viešojo pirkimo politiką. Nurodyti asmenys negalės nurodytos prezumpcijos paneigti, o tiekėjas bet kuriuo atveju turės būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūrų net ir tada, kai jį patronuojanti įmonė negalės įtakoti ir (ar) neįtakos dalyvavimo konkrečiame viešajame pirkime. Šiame kontekste pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 46 straipsnio
ištaisyti nusikalstamų veikų ar nusižengimų padarinius ir užtikrinti veiksmingą kitų galimų pažeidimų prevenciją, negalės būti taikomos, atitinkamai jų nepataisius, nes pagal jas tiekėjas turi nurodyti, kokių priemonių ėmėsi jis pats, o patronuojančiai įmonei tokia teisė nesuteikta.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Teisingumo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą Assitur Srl prieš Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura di Milano byloje C-538/07, kurioje buvo nagrinėjamas Italijos įstatymo nuostatos, kurioje aiškiai ir imperatyviai perkančiosioms organizacijoms nustatyta absoliuti pareiga pašalinti iš viešojo pirkimo procedūros įmones, kurios pateikia atskirus ir konkuruojančius pasiūlymus, jei jos susijusios tarpusavyje kontrolės santykiais, atitikimas Direktyvos 92/50 29 straipsnio nuostatoms. Teisingumo Teismo nuomone „<...> vien to, kad tarp atitinkamų įmonių yra kontrolės santykiai dėl nuosavybės ar balsavimo teisių skaičiaus, kuriuo galima pasinaudoti nuolatiniuose akcininkų susirinkimuose, nepakanka, kad perkančiosios organizacijos galėtų automatiškai pašalinti iš viešojo pirkimo procedūros šias įmones, nepatikrindamos, ar tokie santykiai turėjo konkrečią įtaką jų veiksmams per šią procedūrą.“ (32 punktas). Manytume, jog nors nurodytoje byloje buvo nagrinėjama kiek kitokio turinio įstatymo nuostata, teismo sprendime išdėstytas požiūris dėl valstybės narės įstatyme nustatyto absoliutaus draudimo įmonėms, tarp kurių yra kontrolės santykiai, dalyvavimo viešajame pirkime yra aktualus ir analizuojamo projekto kontekste.
Antra, nuostata „ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, atitinka bent vieną iš šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies 9 punkte nurodytų pašalinimo pagrindų“ laikytina pertekline, nes ji pakartoja įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerijos Europos teisės
viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 46 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3611 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi yra papildoma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 46 straipsnio 4 dalis dviem naujais punktais, nustatančiais naujus tiekėjų pašalinimo pagrindus, susijusius su tiekėjų profesinėmis savybėmis (sąžiningumu, mokumu arba patikimumu). Atkreiptinas dėmesys, kad šie pašalinimo pagrindai nėra įtvirtinti Direktyvos 2014/24/ES[1] 57 straipsnio 4 dalyje, kuri, be kita ko, yra perkeliama Įstatymo 46 straipsnio 4 dalimi.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika pašalinimo pagrindų sąrašas įtvirtintas Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalyje yra baigtinis ir negali būti plečiamas[2]. Atsižvelgiant į tai, naujų tiekėjų pašalinimo pagrindų nustatymas Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje laikytinas nesuderinamu su Direktyva 2014/24/ES. Siekiant Projekto suderinamumo su Direktyva 2014/24/ES, siūlytina naujus pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūros pagrindus dėstyti kaip jau esamų pašalinimo pagrindų dalį. Pritarti
perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, kai tiekėjo vadovas, kito valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo, turintis teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalteris ar kitas asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, yra atleistas iš valstybės tarnybos už šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymą, pažeidus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo dienos praėjo mažiau nei 5 metai. Siūlomas reguliavimas diskutuotinas. 2.1. Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės apibrėžia tiekėjų pašalinimo pagrindų įgyvendinimo sąlygas, tačiau tai daro atsižvelgdamos į Europos Sąjungos teisę.
Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalyje (perkeliama Įstatymo 46 straipsnio 4 dalimi) dėstomi pašalinimo iš viešojo pirkimo konkurso pagrindai yra sietini tiesiogiai su tiekėjo vykdoma profesine veikla, t. y. tiekėjas gali būti pašalintas, kai nustatoma, kad jis vykdydamas savo profesinę veiklą pažeidė tam tikrus tiekėjui keliamus reikalavimus ir dėl šios priežasties gali būti suabejota jo sąžiningumu, patikimumu. Manytina, Projektu siūloma Įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostatos formuluotė neatitinka sąsajos su profesine veikla požymio, nes pagal ją ekonominės veiklos vykdytoją butų galima iš viešojo pirkimo procedūros pašalinti už bet kokius jo vadovo, akcininko, dalininko, buhalterio pažeidimus, net nesusijusius su ekonominės veiklos vykdytojo vykdoma profesine veikla. Todėl siūloma nuostatos formuluotė laikytina nesuderinama su Direktyva 2014/24/EB. Siekiant Projekto ir Direktyvos 2014/24/EB nuostatų suderinamumo, keičiamo Įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 9 punktas turėtų būti formuluojamas taip, kad šiame punkte nurodytų asmenų pažeidimai būtų sietini su tiekėju (pavyzdžiui, asmuo iš tarnybos ar pareigų buvo atleistas ar nušalintas dėl to, kad veikė viešojo pirkimo konkurse dalyvaujančio tiekėjo interesų naudai). 2.2. Už Įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 9 punkte nurodytus pažeidimus siūloma nustatyti 5 metų tiekėjo pašalinimo senaties terminą. Pažymėtina, kad toks siūlymas yra nesuderinamas su Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 7 dalimi, kurioje įtvirtina, kad ilgiausias tiekėjo pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūros terminas, kai tiekėjas pašalinamas dėl tiekėjo profesinių savybių (t. y. pagal Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalį), negali būti ilgesnis kaip trys metai nuo atitinkamo įvykio dienos.
Be to, pažymėtina, kad tokio termino nustatymas laikytinas nepagrįstu, atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (4 straipsnio 2 dalies 5 punktas), Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (39 straipsnio 4 dalis), Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme (11 straipsnio 4 dalies
nurodytiems analogiškiems pažeidimams taikomas 3 metų senaties terminas. Pritarti
straipsnio 4 dalies 10 punkte įtvirtinamas tiekėjo pašalinimo pagrindas, pagal kurį tiekėjas, kuris yra patronuojamoji (dukterinė) įmonė, būtų šalinamas iš viešojo pirkimo procedūros dėl jį patronuojančiosios (motininės) įmonės vadovo, kito valdymo ar priežiūros organo nario ar kito asmens, turinčio teisę atstovauti tiekėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ar buhalterio ar kito asmens, turinčio teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, veiksmų. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 7 dalimi, valstybės narės turi tam tikrą diskreciją apibrėžti pašalinimo pagrindų įgyvendinimo sąlygas, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę[3], be kita ko, į proporcingumo principą (nustatomi tiekėjo dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje apribojimai turi būti tinkami tikslui, kurio jais siekiama, įgyvendinti ir neturi viršyti to, kas būtina jam pasiekti).
Kyla abejonių dėl siekiamų nustatyti pašalinimo pagrindų atitikties proporcingumo principui, kiek tiekėjo pašalinimo pagrindai siejami ne su jo paties ar jo atstovų, o su jį patronuojančiosios įmonės ir jos atstovų veiksmais. Siūlomas teisinis reguliavimas leistų iš viešojo pirkimo procedūros pašalinti net tuos tiekėjus, kurie nebuvo susiję su patronuojančiosios įmonės vykdomais veiksmais, kurie vertinti kaip pašalinimo pagrindas. Toks reguliavimas neatitiktų proporcingumo principo būtinumo kriterijaus, t. y. nustatomi tiekėjo dalyvavimo apribojimai būtų nepagrįstai platūs. Manytina, kad nagrinėjami pašalinimo pagrindai galėtų atitikti proporcingumo principą, jeigu pašalinimas iš viešojo pirkimo procedūros būtų siejamas su patronuojančiosios įmonės ar jos atstovų veiksmais, kuriuose dalyvavo ir tiekėjas ar jo atstovai. Pritarti
4Specialiųjų tyrimų tarnyba,
2022-09-27
<...>
1Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiame. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiame. 3. Kitos pastabos ir pasiūlymai: Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
<...>
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 34, 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3319(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 46 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3611 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) tikslui – iš pirkimų siekti eliminuoti tiekėjus, veikiančius priešingai nacionaliniams saugumo interesams, tačiau siūlo jų nesvarstyti dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 (toliau – Gynybos srities pirkimų įstatymas) 34 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtintos draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime sąlygos, įgyvendina 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančios direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB 39 straipsnio nuostatas. Atitinkamai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 (toliau – Įstatymas) 46 straipsnyje nustatyti tiekėjų pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūros pagrindai įgyvendina 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 57 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad minėti direktyvų straipsniai nustato baigtinį sąlygų, draudžiančių tiekėjams dalyvauti pirkimuose, sąrašą, todėl Gynybos srities pirkimų įstatyme ir Įstatyme įtvirtinti sąrašai negalėtų būti plečiami. Pritarti 2.
pakeitimai, kuriais, atsižvelgiant į Europos Sąjungos viešųjų pirkimų reguliavimą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (2019 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Nr. C-41/18), patikslintos nuostatos, susijusios su tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų dėl rimto profesinio pažeidimo pagrindais. Įstatyme nebėra įtvirtinto baigtinio teisės aktų pažeidimų, kurie laikomi rimtais profesiniais pažeidimais, sąrašo. Todėl perkančioji organizacija pati gali apsibrėžti šios nuostatos taikymo mastą ir prireikus tiekėjus iš pirkimo šalinti analogiškomis sąlygomis, kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. 2. Nauju teisiniu reguliavimu perkančiajai organizacijai taip pat suteikta diskrecijos teisė, įvertinus turimą informaciją apie rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio ji abejoja tiekėjo sąžiningumu, spręsti, ar tiekėją šalinti iš pirkimo procedūros, ar ne. Svarbu paminėti, kad priemonės, kuriomis perkančioji organizacija gali įrodyti minėto pagrindo buvimą, nebėra išimtinai siejamos su teismo ar kitos institucijos sprendimu, o diskrecijos teisė bet kokiomis priemonėmis įrodyti turimą informaciją apie teikėjo patikimumą vykdyti pirkimo sutartį suteikta pačiai perkančiajai organizacijai. Įstatymo projekto Nr. 1 ir Įstatymo projekto Nr. 2 aiškinamajame rašte teigiama, kad siūlomais pakeitimais siekiama keisti ydingą praktiką, kai tiekėjas, negalėdamas pats dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, įsteigia kitą juridinį asmenį, vykdantį analogišką veiklą ir dalyvausiantį pirkimuose. Pažymėtina, kad siekiant išvengti Įstatymo 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo Įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta pareiga perkančiajai organizacijai pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1925, kuriuo tikslinamos Gynybos srities pirkimų įstatymo 34 straipsnio nuostatos atsižvelgiant į Įstatymo 46 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindus. Vienas iš Įstatymo projekte Nr. 1 ir Įstatymo projekte Nr. 2 siūlomų tiekėjų šalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų yra siejamas su Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka priimtu sprendimu, kad tiekėjas ar jo vykdoma veikla neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Pažymėtina, kad, vadovaudamasi Gynybos srities pirkimų įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, Įstatymo 37 straipsnio 8 dalimi ir 47 straipsnio 8 dalimi, perkančioji organizacija šalina tiekėją iš pirkimo ar nesudaro pirkimo sutarties su tiekėju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu.
Siekdama apsaugoti nacionalinio saugumo interesus ir vadovaudamasi Gynybos srities pirkimų įstatymo 33 ir 40 straipsnių ir Įstatymo 37, 45 ir 47 straipsnių nuostatomis, perkančioji organizacija minėtuose straipsniuose nustatytomis sąlygomis gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, jo siūlomos prekės, gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys, prekių kilmė ar paslaugų teikimo vieta yra nurodyta Lietuvos
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad:
Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 57 straipsnio nuostatas, kuriose nustatytas baigtinis sąlygų, draudžiančių tiekėjams dalyvauti pirkimuose, sąrašas,
C-41/18), patikslintos nuostatos, susijusios su tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų dėl rimto profesinio pažeidimo pagrindais apima svarstomo įstatymo projekto iniciatoriaus teikiamus siūlymus tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, siūlyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 46 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3611 atmesti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Skardžius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja R. Petrukaitė) [1] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB. [2] Sprendimas Forposta ir ABC Direct Contac, C-465/11, EU:C:2012:801, 38 ir 39 punktai. [3] Taip pat žr. Sprendimo Impresa di Costruzioni Ing. E. Mantovani ir RTI Mantovani e Guerrato, C-178/16, EU:C:2017:1000, 32 punktą.