Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4) valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) – valstybinės žemės sklypų, šio Įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų Valstybės žemės fondo administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Laisvos valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, – jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat šio Įstatymo nustatytais atvejais – Valstybės žemės fondas.“
pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Valstybės, savivaldybių institucijų ir Valstybės žemės fondo valstybės įmonės Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centro kompetencija reguliuojant žemės santykius.“
straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies Lietuvos Respublikos žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti išteklių naudojimo stebėsenai;“ 3.
Pakeisti 32 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas;“
nauju 16 punktu: „16) įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus;“
17 punktu: „17) organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;“
punktą laikyti 18 punktu. 7. Pakeisti 32 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Valstybės žemės fondas įmonė Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centras:
1) rengia duomenis apie šalies Lietuvos Respublikos žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną;
2) tvarko Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą;
3) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus;
4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;
vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Žemės informacinė sistema
informacinės sistemos paskirtis – naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kiekybines ir kokybines savybes, žemės naudojimo sąlygas, kitas žemės naudojimui turinčias įtakos charakteristikas. 2. Žemės informacinę sistemą valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tvarko – Valstybės žemės fondas. 3 2. Žemės informacinės sistemos tvarkomų duomenų turinys, apimtis, duomenų įrašymo, tvarkymo ir teikimo tvarka nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintuose Žemės informacinės sistemos nuostatuose.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagrindinis žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti,
analizuoti ir prognozuoti šalies Lietuvos Respublikos žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei žemės išteklių būklę.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Žemės išteklių naudojimo stebėseną organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba, o vykdo Valstybės žemės fondas įmonė Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centras.“
pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai
rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja Valstybės žemės fondas Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės konsolidacijos projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse, kurias apima patvirtintas savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas. 2. Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba, valstybinės žemės patikėtiniai (išskyrus Nacionalinę žemės tarnybą) (toliau – kiti valstybinės žemės patikėtiniai, kiti valstybinės žemės sklypų patikėtiniai) paduoda Valstybės žemės fondui Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui.
Nustatęs, kad rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, savivaldybės taryba ar valstybinės žemės patikėtiniai, Valstybės žemės fondas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius bei kitus naudotojus ir organizuoja šios vietovės žemės savininkų bei savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Į susirinkimą žemės savininkai, savivaldybės tarybos ir kitų valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. Konsoliduojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą pateikusių privačios žemės savininkų ir (ar) savivaldybės žemės sklypais arba kurie yra greta tokių žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai. Susirinkime:
1) pagrindžiamas žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis;
2) nustatomi žemės sklypai, kuriuos tikslinga pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos projektą;
3) nustatomi asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir sąlygos;
4) išrenkami asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus. 3.
Nacionalinės žemės tarnybos numatytoje preliminarioje teritorijoje žemės konsolidacijos projektui rengti nėra valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų, susirinkimo sprendimai teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės sklypų, numatomų įtraukti į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkų ir šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. 4. Kai kartu su privačios žemės sklypais į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti numatoma įtraukti valstybinės ir savivaldybės žemės sklypus, susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu jame dalyvauja Valstybės žemės fondo įgaliotas asmuo, numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir ne mažiau kaip du trečdaliai žemės savininkų ir sprendimams pritaria Valstybės žemės fondo įgaliotas asmuo, valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir
(ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. 5.
projekto parengiamųjų darbų, projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras, taip pat sudarant žemės konsolidacijos sutartį, Valstybės žemės fondui atstovauja jo vadovas arba vadovo įgaliotas asmuo, kitiems valstybinės žemės patikėtiniams atstovauja jų įgalioti asmenys: valstybės tarnautojai arba, jeigu valstybinės žemės patikėtinis neturi valstybės tarnautojų, – kiti darbuotojai, o savivaldybėms – savivaldybės tarybos įgalioti asmenys, atliekantys savivaldybės vietos valdžios ir (ar) viešojo administravimo funkcijas: savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos direktorius arba kiti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai. 6. Po susirinkimo kiekvienas konsoliduoti žemės sklypus pageidaujantis žemės savininkas, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti jiems patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį žemės konsolidacijos projekto rengimo organizatoriui Valstybės žemės fondui Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia rašytinį sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kurį rengiant ir įgyvendinant bus konsoliduojami sutikimą davusio asmens turimi žemės sklypai, nurodydamas numatomus konsoliduoti žemės sklypus, ir įsipareigojimą nepagrįsto atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį atveju atlyginti išlaidas, susijusias su jo turimų žemės sklypų pertvarkymu rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip pat išlaidas, patirtas tikslinant žemės konsolidacijos projektą dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį. Tais atvejais, kai žemės sklypas priklauso keliems asmenims, sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte turi duoti kiekvienas žemės sklypo bendraturtis.
Nacionalinė žemės tarnyba vietoj sutikimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte Valstybės žemės fondui perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys sudaro numatomų konsoliduoti jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą. Valstybės žemės fondas, patvirtinęs teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas, nuo šio sprendimo priėmimo dienos įgyja patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės tarnybos sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus ir per 5 darbo dienas pateikia prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti šią teisę Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisė į šiuos valstybinės žemės sklypus pasibaigia nuo Valstybės žemės fondo sprendimo patvirtinti teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas priėmimo. 7. Teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. 8. Negali būti konsoliduojami ir žemės konsolidacijos sutarties objektu negali būti areštuoti žemės sklypai arba žemės sklypai, esantys teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio su žemės sklypu ir teisėmis į jį, objektu. 9. Numatomų konsoliduoti privačios žemės sklypų savininkai, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, arba valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, apie žemės sklypų konsolidaciją privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į šiuos žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Konsoliduojami gali būti tik tie žemės sklypai, į kuriuos tretieji asmenys turi daiktines teises, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu tretieji asmenys duoda rašytinius sutikimus dėl žemės sklypų konsolidacijos.
Trečiojo asmens, turinčio daiktines teises, išskyrus servitutą ir hipoteką į numatomą konsoliduoti žemės sklypą, sutikime papildomai turi būti nurodyta, kad asmuo sutinka iki žemės konsolidacijos sutarties sudarymo su konsoliduojamo žemės sklypo savininku išspręsti klausimą dėl daiktinių teisių į konsoliduojamą žemės sklypą pasibaigimo. 10. Valstybės žemės fondas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinio vadovas tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir su Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu suderintą žemės konsolidacijos projekto rengimo reikalavimų sąrašą, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios Valstybės žemės fondui pateikti sutikimai dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos Valstybės žemės fondui perdavė Nacionalinė žemės tarnyba ir kurių patikėtinis patikėtinė yra Valstybės žemės fondas Nacionalinė žemės tarnyba ir kuriuos Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įtraukė į numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų sąrašą, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu. 11.
žemės konsolidacijos projekte pateikęs asmuo perleidžia jam priklausantį žemės sklypą (jo dalį), priskirtą žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kitiems asmenims, tokio žemės sklypo (jo dalies) perleidimo sutartyje turi būti nurodyta, kad žemės sklypą (jo dalį) įsigyjantis asmuo sutinka dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir kad žemės sklypą (jo dalį) perleidęs asmuo privalo per vieną mėnesį nuo žemės sklypo (jo dalies) perleidimo apie tai raštu pranešti Valstybės žemės fondui Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. Jeigu žemės sklypą perleidęs asmuo per nustatytą terminą nepraneša Valstybės žemės fondui Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui apie žemės sklypo (jo dalies) savininko pasikeitimą ir jo sutikimą dalyvauti konsolidacijos projekte, žemės savininkas, pateikęs sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, laikomas nepagrįstai atsisakiusiu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte. 12. Iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos keičiamos ir nauji žemės sklypai priskiriami šiai teritorijai Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka. Sprendimą pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priima Valstybės žemės fondas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas. Žemės sklypų, priskiriamų teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkai, kiti valstybinės žemės patikėtiniai ar savivaldybės taryba iki sprendimo pakeisti šią teritoriją turi pateikti Valstybės žemės fondui Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje. Teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti papildomai priskiriami valstybinės žemės sklypai, patikėjimo teise valdomi Nacionalinės žemės tarnybos. Valstybės žemės fondui perduodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 13.
sprendimas patvirtinti arba pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba. 14. Valstybės žemės fondas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti arba pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą kiekvieno žemės sklypo, nurodyto sprendime patvirtinti ar pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, registro įraše padaryti žymą apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą. 15 14. Žemės konsolidacijos projekto rengėjas parenkamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Žemės vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir numatomų konsoliduoti žemės sklypų savininkai, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, kai konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai. Kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, žemės vertinimo planui visais atvejais turi pritarti Valstybės žemės fondo įgaliotas asmuo, neatsižvelgiant į tai, kad Valstybės žemės fondas nėra konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis. Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Pradėjęs rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja konsolidacijos projekte dalyvaujančių asmenų – konsoliduojamų privačios žemės sklypų savininkų, savivaldybės tarybos įgalioto asmens, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, valstybinės žemės patikėtinių įgaliotų asmenų, jeigu konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, – susirinkimus.
Susirinkimui pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti. Kai žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriami valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, susirinkimo sprendimai teisėti, jeigu jame dalyvauja Valstybės žemės fondo įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Valstybės žemės fondas, ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir jeigu šiems sprendimams pritaria Valstybės žemės fondo įgaliotas asmuo, valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą.
Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus šiais žemės konsolidacijos projekto rengimo klausimais:
1) dėl žemės vertinimo;
2) dėl projektuojamų bendro naudojimo kelių ir servituto teise naudojamų kelių išdėstymo;
3) dėl konsoliduojamų žemės sklypų vietos ir ribų projektavimo;
4) dėl kadastrinių matavimų darbų laiko ir konsoliduotų žemės sklypų naudojimo pradžios;
5) dėl bendrų teritorijos tvarkymo darbų įgyvendinant projekto sprendinius;
6) kitais su projekto rengimu susijusiais klausimais.“
ir ją išdėstyti taip: „5. Sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikę asmenys savo pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto Valstybės žemės fondui ir Nacionalinei žemės tarnybai gali pateikti iki projekto viešo svarstymo pabaigos.“
ir ją išdėstyti taip: „7. Kai asmenys, pateikę sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisako jame dalyvauti, Valstybės žemės fondo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas, išbraukiant žemės sklypus, priklausančius žemės konsolidacijos projekte atsisakiusiems dalyvauti asmenims, ir patikslinti žemės konsolidacijos projektą. Tokiais atvejais taikomas šio Įstatymo 49 straipsnio 7 dalies reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, o 49 straipsnio
rengti ribos gali būti keičiamos iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui, netaikoma.
Valstybės žemės fondas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 5 darbo dienas nuo sprendimo pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą išregistruoti juridinį faktą apie žemės sklypo (sklypų) priskyrimą teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Žemės sklypų, konsoliduotų (pertvarkytų) pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja ir sutartį pasirašo Valstybės žemės fondo vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitų valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu pertvarkomų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Valstybės žemės fondas, o savivaldybei – savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Kai asmenys atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, Valstybės žemės fondas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą, nurodytą šio Įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje.“
netekusia galios 52 straipsnio 14 dalį. 14. Valstybės žemės fondas pateikia Nacionalinei žemės tarnybai konsoliduotų valstybinės žemės sklypų, kuriuos šis fondas įregistravo Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, sąrašą.
Nacionalinė žemės tarnyba per 5 darbo dienas nuo tokio sąrašo gavimo pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šiuos valstybinės žemės sklypus. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas rengti, bet nepatvirtintas žemės konsolidacijos projektų rengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo procedūras baigia Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo neatlygintinai pakeičia valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtiniu nurodytas Valstybės žemės fondas, registro duomenis, įrašydamas valstybinės žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktoje Lietuvos valstybės valdomų įmonių valdymo apžvalgoje rekomenduota valstybės valdomų įmonių teisinių formų peržiūra, įskaitant valstybės įmonių pertvarkymą į bendroves. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“,
sistemos pertvarką, mažinti ministerijų, Vyriausybės įstaigų, valstybės įmonių, viešųjų ir verslą reguliuojančių įstaigų skaičių, panaikinant dirbtinai sukurtas ir perteklines valdymo sritis, kurios dubliuojamos, ir jas įgyvendinančias institucijas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 3.1.6 darbo veiksmą „Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrinimas ir grąžos visuomenei didinimas“ numatytas valstybės valdomų įmonių vykdomų perteklinių ir neaktualių funkcijų atsisakymas bei įmonių konsolidavimas, įvertinant funkcijas, kurios neturi valstybei strateginės reikšmės, bei teisinės formos tinkamumo įvertinimas ir pakeitimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasitarime pritarta pakeistam Valstybės įmonių pertvarkos priemonių planui ir pavesta Žemės ūkio ministerijai derinti su Ekonomikos ir inovacijų ministerija visus su valstybės įmonės Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro
„Gis-centras“ (toliau – „Gis-centras“) pertvarka susijusius veiksmus.
Valstybės įmonių pertvarkos priemonių plane yra numatyta – valstybės įmonę Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą (toliau – ŽŪIKVC), „Gis-centras“, valstybės įmonę Valstybės žemės fondą (toliau – VŽF) reorganizuoti jungimo būdu į valstybės įmonę Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centrą (toliau – ŽŪEIC). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, parengti šių įstatymų pakeitimo projektai: 1) Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (toliau – ŽŪMŪKPĮ), 2) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ), 3) Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ),
4) Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo (toliau – GKĮ), 5) Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (toliau – MĮ), 6) Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – KBĮ), 7) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ),
8) Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ), 9) Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ), 10) Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ), 11) Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymo (toliau – FĮ), 12) Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo.
Įstatymų projektais siūloma mažinti Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės įmonių skaičių, naujoje valstybės įmonėje ŽŪEIC konsoliduojant daugiausia informacinių išteklių kūrimo ir palaikymo funkcijas, kurios šiuo metu atliekamos 3 valstybės įmonėse, o dalį likusių funkcijų, nesusijusių su informaciniais ištekliais, perduoti biudžetinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės ūkio ministerijos valdymo srities informacinių technologijų (toliau – IT) kūrimo ir palaikymo funkcijų konsolidavimas vienoje įmonėje leis padidinti turimos informacijos ir duomenų valdymo operatyvumą, optimaliau panaudoti turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūrinius išteklius, operatyviau reaguoti į poreikį keisti ir /ar tobulinti /kurti naujus registrus ar sistemas. Tokiu būdu būtų išvengta neefektyvių sprendimų, kurie pasitaiko dėl skirtingos institucijų kompetencijos /supratimo ir interpretavimo, kuriant ir diegiant informacinius sprendimus.
ŽŪEIC nuo 2020 m. sausio 1 d. būtų koncentruota IT analitika, IT programavimas ir IT eksploatavimas tų informacinių sistemų ir registrų, kurių tvarkytojai šiuo metu yra ŽŪIKVC,
„GIS-Centras“ ir VŽF. GKĮ projektu siūlomą dalį
valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų – t. y. Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus pavesti vykdyti geoinformacinių technologijų, geodezinės ir kartografinės veiklos srityje veiksiančiai valstybės įmonei ŽŪEIC. Pagal siūlomas nuostatas ŽŪEIC vykdytų funkciją, kuri pagal pobūdį nepriskirtina viešajam administravimui, tačiau valstybei yra būtina. Siekiant Žemės ūkio ministerijai atsisakyti nebūdingų funkcijų, kurios susijusių su politikos įgyvendinimu, bet ne su politikos formavimu, siūloma ŽŪMŪKPĮ projekto 4 straipsnį papildyti 3¹ dalimi, kuria numatoma, kad ŽŪEIC yra kompetentinga institucija dėl žemės ar miškų ūkio transporto priemonių atitikties įvertinimo ir tipo patvirtinimo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Žemės ūkio ministerija. Įstatymų projektai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3D-373 „Dėl projekto inicijavimo“ sudarytos darbo grupės sprendimais. Tiesioginis rengėjas – Žemės ūkio ministerijos Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus (vedėjas Andrius Burlėga, tel. (8 5) 239 1283), patarėjas Modestas Važnevičius, tel. (8 5) 239 1041, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai ŽŪIKVC, „Gis-centras“ ir VŽF yra Žemės ūkio ministerijos valdymo srities įmonės, kuriose šiuo metu didžiąja dalimi atliekamos šios srities informacinių išteklių kūrimo ir palaikymo funkcijos.
Pagal ŽŪMŪKPĮ 8, 11 ir 12 straipsnių nuostatas ŽŪIKVC yra viena iš valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruojančių ir įgyvendinančių bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą ir Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinę sistemą tvarkančių institucijų. Šiuo metu ši įmonė atlieka daugumos Žemės ūkio ministerijos valdomų valstybės registrų (Ūkininkų ūkių, Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų, Fitosanitarinio ir kitų registrų) ir informacinių sistemų (Paraiškų priėmimo, Tiesioginių išmokų už pieną ir kitų informacinių sistemų) tvarkytojo funkcijas. Be to, ŽŪIKVC atlieka viešojo administravimo funkcijas pagal KBĮ (nagrinėja prašymus ir teikia išvadas dėl kooperatinių bendrovių pripažinimo žemės ūkio kooperatine bendrove), pagal ŽŪMŪKPĮ 10 straipsnį atlieka statistikos skaičiavimus, kurie, be kita ko, naudojami ir VSDĮ, SDĮ ir EEĮ reguliavimo srityse. GKĮ 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Gis-centras“ yra Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkytojas. „Gis-centras“ taip pat, kaip privatus subjektas, teikia įprastas ir specializuotas geografinės informacijos sistemų (GIS) paslaugas, kuria teminius duomenų rinkinius, skaitmeninius ir spausdintus žemėlapius, plėtoja specializuotų GIS informacinių sistemų kūrimą. GKĮ 4 straipsnio 1 dalyje pateiktas valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų sąrašas, o 7 straipsnyje nustatyta galimybė juos finansuoti valstybės biudžeto lėšomis. Šiuo metu valstybiniai geodezijos ir kartografijos darbai vykdomi viešųjų pirkimų būdu atrinkto rangovo.
Pagal ŽŪPŽĮĮ 4 ir 5 straipsniuose, ŽĮ 7, 13, 32, 34 ir 35 straipsniuose suteiktus įgaliojimus VŽF: rengia duomenis apie šalies žemės fondo būklę, vykdo žemės išteklių naudojimo stebėseną; tvarko Lietuvos Respublikos žemės informacinę sistemą; įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus; organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą; veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti; vykdo valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus bei melioracijos darbų ir melioracijos statinių naudojimo valstybinę priežiūrą. Pagal Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-243, 5 punktą melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos pirminius duomenis formuoja ir saugo institucijos, patikėjimo teise valdančios ir naudojančios valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius,
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma mažinti Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės įmonių skaičių, naujoje valstybės įmonėje konsoliduojant informacinių išteklių kūrimo ir palaikymo funkcijas, kurios šiuo metu atliekamos 3 valstybės įmonėse. Žemės ūkio ministerijos valdymo srities informacinių technologijų kūrimo ir palaikymo funkcijų konsolidavimas vienoje įmonėje leis padidinti turimos informacijos ir duomenų valdymo operatyvumą, optimaliau panaudoti turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūrinius išteklius, operatyviau reaguoti į poreikį keisti ir /ar tobulinti /kurti naujus registrus ar sistemas. Tokiu būdu būtų išvengta neefektyvių sprendimų, kurie pasitaiko dėl skirtingos institucijų kompetencijos /supratimo ir interpretavimo kuriant ir diegiant informacinius sprendimus. Naujoje valstybės įmonėje – ŽŪEIC nuo 2020 m. sausio 1 d. bus koncentruojama Žemės ūkio ministerijos valdymo srities informacinių išteklių analitika, programavimas ir eksploatavimas tų informacinių sistemų ir registrų, kurių tvarkytojai šiuo metu yra ŽŪIKVC, „GIS-centras“ ir VŽF. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį valstybės registro steigimo teisinius pagrindus nustato bendras tam tikrą visuomenės gyvenimo sritį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame nurodomi steigiamas valstybės registras, registruojamas objektas (objektai), valstybės registro valdytojas, nustatomi įgaliojimai Vyriausybei paskirti valstybės registro tvarkytoją (tvarkytojus) ir (arba) kita su steigiamu valstybės registru susijusi informacija, arba Europos Sąjungos teisės aktas. Pagal šio įstatymo nuostatas tiek valstybės registrų tvarkytojai, tiek valstybės informacinių sistemų valdytojai ir tvarkytojai skiriami žemesnės teisinės galios aktais. Todėl keičiami įstatymai (FĮ, GGAĮ, ŽĮ ir GKĮ) yra tikslinami pagal minėtus reikalavimus.
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad biudžeto asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti. Atsižvelgiant į šią nuostatą, visos valstybės funkcijos, kurias šiuo metu vykdo pertvarkyme dalyvaujančios įmonės, ir vykdytų būsima įmonė, bei galimybė šias funkcijas finansuoti valstybės biudžeto lėšomis yra įtvirtinama įstatymuose (ŽŪMŪKPĮ, KBĮ, ŽĮ, MĮ) (taip pat ir tos funkcijos, kurios šiuo metu konkrečiai ŽŪIKVC vykdomos žemesnio lygmens teisės aktų pagrindu (pvz., galvijų ir kiaulių genetinis vertinimas). Kadangi, kaip minėta, valstybės registrų ir informacinių sistemų atžvilgiu taikomos specialios Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatos, šių informacinių išteklių tvarkytojo funkcija nustatytina ne įstatymuose, bet Vyriausybės nutarimuose, o bendra galimybė finansuoti šios funkcijos vykdymą įtvirtinta Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 45 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra pagrindinė valstybinės žemės patikėtinė ir turi kitus plačius įgaliojimus žemės tvarkymo ir administravimo politikos įgyvendinimo srityje, keičiamais ŽĮ ir ŽŪPŽĮĮ siūloma pagal šios institucijos veiklos pobūdį jai perduoti šias VŽF funkcijas: valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemonių, gerinančių žemės valdų struktūras ir mažinančių apleistos žemės plotus įgyvendinimą; veikimą valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti. Pastebėtina, kad NŽT šiuo metu jau dalyvauja žemės konsolidacijos procese kaip žemės konsolidacijos projektą tvirtinanti institucija, be to, iki 2010 m. pagal tuo metu galiojusį reguliavimą pati organizavo 14 žemės konsolidacijos projektų. Todėl šią VŽF vykdomą funkciją siūloma grąžinti vykdyti NŽT. Pagal ŽĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatas Žemės informacinė sistema skirta naudojantis atskiruose teminiuose erdvinių duomenų rinkiniuose sukauptais ir į vieną sistemą susietais erdviniais duomenimis apie žemę, tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį, žemės kiekybines ir kokybines savybes, žemės naudojimo sąlygas, kitas žemės naudojimui turinčias įtakos charakteristikas.
Taigi, Žemės informacinės sistemos duomenis sudaro erdvinių duomenų apie žemę rinkiniai. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaita taip pat apima visumą žinių apie teisinę, geografinę ir ūkinę melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklę. ŽŪEIC pagal siūlomas nuostatas vykdytų valstybei svarbią funkciją, kuri pagal pobūdį nepriskirtina viešajam administravimui – valstybės sienos kartografavimą. Darbus prie Lietuvos valstybės sienos planuoja ir organizuoja Vyriausybės komisija Lietuvos Respublikos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti, išskirtinei ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti ir valstybės sienos priežiūros klausimams spręsti, Lietuvos–Latvijos, Lietuvos–Rusijos, Lietuvos–Lenkijos, Lietuvos–Baltarusijos Bendros tarpvalstybinės sienos komisijos. Pažymėtina, kad kaip rodo praktika, perkant sienos kartografavimo paslaugas viešųjų pirkimų būdu, ne visada galima tiksliai nustatyti darbų apimtis, galutinių rezultatų priėmimo tikslius terminus, nes rezultatų priėmimas ir vertinimas priklauso ir nuo kitos valstybės politikos ir sprendimų priėmimo procesų. Taip pat pasitaiko atvejų, kai komisijų iškeltas užduotis dėl sunaikintų valstybės sienos ženklų ar hidrografinių pasikeitimų reikia spręsti greitai, profesionaliai, objektyviai ir trumpais laiko terminais su esamomis priemonėmis ir turimais darbo resursais.
Todėl komisijų darbui būtinas tiek ekspertų, tiek rangovų pastovumas, jų nuolatinis dalyvavimas demarkavimo komisijos posėdžiuose, techninių darbo grupių veikloje ir bendravimas su užsienio valstybių sienos demarkavimo ir sienos priežiūros partneriais, kurie ypač vertina įgytą pasitikėjimą. Atsižvelgiant į tai, Geodezijos ir kartografijos įstatymo projektu siūlomą dalį valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus pavesti vykdyti geoinformacinių technologijų, geodezinės ir kartografinės veiklos srityje veiksiančiai valstybės įmonei, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendins Žemės ūkio ministerija. Pagal siūlomas nuostatas valstybės įmonė ŽŪEIC vykdytų funkciją, kuri pagal pobūdį nepriskirtina viešajam administravimui, tačiau valstybei yra būtina. Paaiškiname, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbams vykdyti pasirinkta valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, kadangi tik esant tokiam santykiui tarp šių abiejų viešojo administravimo subjektų (t. y. pavaldumo ryšiais tarpusavyje susijusioms institucijai ir įmonei), ministerija turėtų galimybę pavesti spręsti Lietuvos Respublikos valstybės sienos kartografavimo klausimus ar įgyvendinti tarpvalstybinių komisijų sprendimus. Nors valstybės įmonė ŽŪEIC centras rinkoje veiktų ir kaip privatus subjektas, tačiau didžioji dalis šios įmonės atliekamų funkcijų būtų priskirtina prie viešojo administravimo - apie 70 proc. įmonės veiklos sudarys administracinių paslaugų teikimas. Paminėtina, kad dar 2004 m.
Paminėtina, kad dar 2004 m. Valstybės įmonės Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ įstatuose, patvirtintuose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2004 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1P-86 „Dėl Valstybės įmonės Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ įstatų tvirtinimo“, buvo įtvirtinta, kad ši įmonė, be kita ko, vykdys veiklą, reikalingą siekiant tenkinti viešuosius interesus geoinformacinių technologijų, kartografijos ir geodezijos srityse; toks šios įmonės veiklos tikslas išliko iki šiol. Taigi, pavedus valstybės įmonei ŽŪEIC vykdyti valstybei būtiną funkciją, tokia veikla (t. y. Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbų vykdymas) atitiktų tikslą, kurį įmonei pavesta įgyvendinti. Svarbu pažymėti, kad nei viena Lietuvoje veikianti įmonė neturi patirties atliekant Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus, o užsienio subjektų dalyvavimas vykdant šiuos darbus, galimai keltų grėsmę valstybės sienos duomenų konfidencialumui. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad valstybės sienos kartografavimo darbų rezultatai svarbūs visai valstybei, todėl reikalauja ypatingai patikimo tokių darbų vykdytojo, manome, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbus tikslinga pavesti vykdyti valstybės įmonei ŽŪEIC. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. gegužės 29 d. priimtas Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymo Nr. VIII-1481 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 2, 3, 10, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo Nr. IX-602 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymo Nr.
IX-618 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4 straipsnio pakeitimo įstatymo <...> projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, kuriuo Seimui teikiama to paties Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 4 straipsnio skirtinga redakcija. Todėl Lietuvos Respublikos Seimui priėmus minėtą įstatymą, su jo nuostatomis reikės suderinti Žemės ūkio plėtros įstatymo projekto nuostatas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, reikės keisti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus: 2016 m. gruodžio 28 d. Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“; 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 1268 „Dėl Gyvūnų augintinių registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir registro veiklos pradžios nustatymo“; 2015 m. birželio
ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“; 2015 m. vasario 11 d. Nr. 128 „Dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“; 2015 m. vasario 4 d. Nr. 104 „Dėl Gazolių, skirtų naudoti akvakultūros ir verslinę žvejybą vidaus vandenyse vykdančioms įmonėms, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“; 2014 m. rugsėjo 3 d. Nr. 907 „Dėl institucijų, atsakingų už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos valdymą ir kontrolę, paskyrimo“; 2014 m. liepos 22 d. Nr.
Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“; 2013 m. lapkričio 27 d. Nr. 1111 „Dėl Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro nuostatų patvirtinimo“; 2010 m. spalio 13 d. Nr. 1460
„Dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temų
patvirtinimo“; 2009 m. liepos 22 d. Nr. 813 „Dėl Valstybės turto informacinės paieškos sistemos steigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“; 2007 m. rugsėjo 11 d. Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“; 2007 m. vasario 13 d. Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“; 2006 m. lapkričio 10 d. Nr. 1100 „Dėl Kompensacijų žemės savininkams ir valdytojams, kurių žemės valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 2006 m. spalio 11 d. Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“; 2006 m. kovo 14 d. Nr. 247 „Dėl Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“;
juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“; 2003 m. gruodžio 31 d. Nr.
Nr. 1706 „Dėl Nuostolių dėl fitosanitarijos priemonių naudojimo dalinio kompensavimo taisyklių patvirtinimo“; 2003 m. birželio 25 d. Nr. 817 „Dėl Ūkininkų ūkių registro reorganizavimo ir Ūkininkų ūkių registro nuostatų patvirtinimo“; 2002 m. spalio 29 d. Nr. 1704 „Dėl Paramos žemės ūkio subjektams, nukentėjusiems nuo sausros, teikimo taisyklių patvirtinimo“; 2002 m. spalio 16 d. Nr. 1637 „Dėl Sausros padarinių žemės ūkyje dalinio kompensavimo programos“; 2002 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 1351 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“; 2002 m. vasario 6 d. Nr. 178 „Dėl valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro steigimo“; 2013 m. kovo 13 d. Nr. 215 „Dėl Georeferencinio pagrindo kadastro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo“; 2004 m. birželio 10 d. Nr. 715 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos adresų registro įsteigimo“;
ūkio ministerijos įsteigimo“; 2014 m. kovo 19 d. Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“;
sklypų pardavimo“; 2010 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 1169 „Dėl valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto pavadinimo pakeitimo ir valstybės įmonės Valstybės žemės fondo savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“; 2007 m. lapkričio 21 d. Nr. 1257 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti“; 2005 m. birželio 27 d. Nr. 697 „Dėl Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“; 2003 m. birželio 25 d. Nr.
Nr. 841 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“; 2003 m. vasario 18 d. Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“; 2002 m. vasario 26 d. Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 įgyvendinimo“; 1999 m. birželio 2 d. Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“; 1999 m. vasario 24 d. Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“; 2012 m. gruodžio 12 d. Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“; 2002 m. vasario 15 d. Nr. 241
„Dėl Asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo
projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“. Būtina parengti Vyriausybės nutarimus dėl valstybės įmonių reorganizavimo. Taip pat ministerijoms ir kitoms įnstitucijoms pagal jų valdymo sritis reikės keisti ir kitus įgyvendinamuosius teisės aktus – įsakymus (ŽŪIKVC yra paminėtas 669 galiojančiuose įsakymuose, „Gis-centras“
ŽŪIKVC ir VŽF savo veikloje naudojasi ESRI programinės įrangos įmonės licencija (toliau – ELA (Enterprise licensing agreement), o „Gis-centras“ naudoja ESRI programinės įrangos licencijas darbo vietoms (Desktop). Šiuo metu ŽŪIKVC yra įsigijęs ELA su trejų metų palaikymu, kuris baigsis 2021 m. sausio 31 d., tuo tarpu VŽF ELA palaikymas baigėsi 2019 m. vasario mėnesį.
Reorganizuojant šias įmones, ŽŪIKVC turimos ELA licencijos kaina ir naudojamų licencijų kiekis neišaugs, tačiau kitų reorganizuojamų įmonių (VŽF ir „Gis-centras“) licencijos, pagal ESRI nustatytą licencijavimo tvarką, turės būti atnaujintos iki naujausios versijos (šiuo metu turimos ŽŪIKVC) ir įskaičiuotos į naujos įmonės naudojamų licencijų kiekį. Tai papildomai kainuos apie 520 000 Eur. ELA nauda: galimybė lanksčiai plėtoti GIS naudojimą; mažesni programinės įrangos kaštai skaičiuojant per darbo vietą, ypač plėtros atveju; sumažinti administravimo kaštai – vienas pirkimas trejiems metams; pašalinamas netikėtumo efektas (dėl nenumatyto poreikio) ir priklausomybė nuo biudžeto, nes licencijų kiekiai sutarties galiojimo metu iš esmės yra neriboti; pastovi naujumo garantija – užtikrina naujausių versijų naudojimą, palaikymą, mokymus ir konsultacijas: naujausių technologijų ir pasaulinių tendencijų panaudojimą; visų įmonių naudojamumo vientisumą – vieningi formatai, versijos; architektūros lankstumas (projektuojant sistemas, jas modifikuojant, leistų remtis neribotais licencijų kiekiais ir versijomis, produktais); vyksta vidinio bendradarbiavimo stiprinimas, standartizavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad visos sujungiamos valstybės įmonės turi geografinių informacinių sistemų infrastruktūras, todėl jų sujungimo atveju gali prireikti konsultacinių paslaugų GIS infrastruktūrai sutvarkyti, kurios kainuotų apie 50 000 Eur. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Valstybės įmonė“, „registras“, „duomenų apdorojimas“, „žemės ūkis“, „žemės ūkio politika“ „žemės sklypas“, „žemės ūkio statistika“, „geografinė informacijos sistema“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rašoma įstatymo priėmimo data. 2. Projekto 3 straipsnio 3 dalimi siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Seime priėmimo stadijoje yra svarstomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2624(2)), kurio 4 straipsniu taip pat yra keičiamos 32 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatos. Atsižvelgiant į tai, teikiamo ir minėto projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 3. Atsižvelgiant į projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies nuostatas ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų tikslinti, po žodžių „Nacionalinės žemės tarnybos“ įrašant žodžius „teritorinio padalinio“. Taip pat svarstytina, ar analogiško turinio pastaba neturėtų būti taikoma ir projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio
teritoriniam padaliniui“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
7, 13, 32, 34, 35, 49, 50,
2019-10-02
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas - Andriejus Stančikas,
Komiteto pirmininko pavaduotojas - Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Aurimas Gaidžiūnas, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Remeikienė, Rolandas Juknevičius, Augustė Matulevičienė; kviestieji asmenys: Petras Narkevičius - žemės ūkio viceministras, Neringa Tamonienė - ŽŪM Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus patarėja, Algis Bagdonas – NŽT direktoriaus pavaduotojas, Milda Stankūnaitė – NŽT Teisės departamento direktorė, Nerijus Kupstaitis – AM Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas, Jonas Talmantas – LŪS pirmininkas, Jonas Sviderskis – LŽŪBA generalinis direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-07-03) Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projekto pavadinimo eilutės centre turi būti rašoma įstatymo priėmimo data. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-07-03) 3(32) 3(3)
tikslinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Seime priėmimo stadijoje yra svarstomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2624(2)), kurio 4 straipsniu taip pat yra keičiamos 32 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, teikiamo ir minėto projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti. Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2624(2) priimtas 2019-07-09 (įstatymas Nr. XIII-2283), nuostatas reikia derinti. 3. Seimo
straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies nuostatas ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų tikslinti, po žodžių
„Nacionalinės žemės tarnybos“ įrašant žodžius „teritorinio padalinio“. Taip pat svarstytina, ar analogiško
turinio pastaba neturėtų būti taikoma ir projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 51 straipsnio 5 dalies nuostatoms: vietoj žodžio „tarnybai“ įrašant žodžius „tarnybos teritoriniam padaliniui“. Pritarti. 3. iliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: : negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VĮ Registrų centras
3 Lietuvos Respublikos Seime 2019 m. birželio 25 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3591 (toliau – Įstatymo projektas). Susipažinę su Įstatymo projektu, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad jis aktualus valstybės įmonei Registrų centrui, kuriam nustatomos tam tikros pareigos, todėl norime pateikti savo pastebėjimus dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalies.
Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalyje (antrasis sakinys) numatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo neatlygintinai pakeičia valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtiniu nurodytas Valstybės žemės fondas, registro duomenis, įrašydamas valstybinės žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Mūsų nuomone, ši Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostata yra nesuderinama su galiojančiomis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Daiktinės patikėjimo teisės registravimą Nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas. Vadovaujantis šio įstatymo 23 straipsniu, daiktinės patikėjimo teisės registravimas Nekilnojamojo turto registre turi būti inicijuojamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiant atitinkamą prašymą. Šiuo atveju, prašymą turi pateikti daiktinės patikėjimo teisės turėtojas (t. y. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) arba asmuo, suinteresuotas šios teisės įregistravimu (23 straipsnio 1 dalis). Atlyginimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui už daiktinės patikėjimo teisės registravimą klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas.
Vadovaujantis šio įstatymo
(šiuo atveju – daiktinei patikėjimo teisei) registruoti, teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, atlikdamos teisės aktuose nustatytas funkcijas, dėl registro objekto, už kurio registravimą imamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atlyginimas, registravimo atsiradusios sąnaudos teikiamos, tikrinamos, vertinamos ir finansuojamos iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Taigi, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui už Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą valstybinės žemės sklypų duomenų pakeitimą turi būti atlyginama iš valstybės biudžeto lėšų. Tačiau Įstatymo projekto 10 straipsnio
pakeitimą galimai nesuderinama su galiojančiomis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Pažymime, kad siūloma Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostata, mūsų nuomone, sukurs neaiškią teisinę situaciją ir gali sukelti nereikalingus valstybės įmonės Registrų centro, kaip Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir už valstybės biudžeto lėšų skirstymą atsakingų institucijų ginčus dėl atlyginimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui už duomenų, apibūdinančių daiktinę patikėjimo teisę, pakeitimą. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, siūlome Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip (pateikiame lyginamąjį variantą): „3.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas rengti, bet nepatvirtintas žemės konsolidacijos projektų rengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo procedūras baigia Nacionalinės Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo pateikia prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dėl neatlygintinai pakeičia valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtiniu nurodytas Valstybės žemės fondas, registro duomenis duomenų pakeitimo, įrašydamas įrašant valstybinės žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.“ Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas atmesti Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3591, kadangi atmestas Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX987 4, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3590. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė