Projekto lyginamasis variantas
želdynų įstatymo nr. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 straipsnių pakeitimo
straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Brandus medis - kiekinę brandą (vertinant tūrio prieaugį) pasiekęs ir (ar) kitas brandos stadijas (rekreacinę, sanitarinę-higieninę, vandens apsaugos, techninę, gamtinę) atitinkantis medis.“
2 straipsnio 3-35 dalis laikyti atitinkamai 4-36 dalimis. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) želdynuose ir želdiniuose saugoma biologinė įvairovė, nepažeistų, nepavojingų brandžių medžių gyvybingumas;“
straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) pertvarkant esamus želdynus ir kuriant naujus, įvertinama suinteresuotos visuomenės motyvuota nuomonė Priimant sprendimus dėl želdynų ir želdinių pertvarkymo ir naujų kūrimo, remiamasi viešuoju interesu, darnaus vystymosi principu, derinami valstybės, savivaldybių, bendruomenių ir visuomenės interesai, sudaromos sąlygos visuomenei išreikšti motyvuotą nuomonę ir į ją atsižvelgiama;“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) išduoda leidimus saugotinų ir brandžių medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams;“
straipsnio 1 dalį nauju 14 punktu: „14) aplinkos ministro nustatyta tvarka, iš anksto (ne vėliau kaip per 1 mėnesį) informuoja visuomenę apie planuojamus esamų želdynų ir želdinių tvarkymo ar pertvarkymo darbus, rengiamus viešosiose erdvėse esančių želdynų ir želdinių tvarkymo ar naujų želdynų kūrimo projektus ir jų sprendinius, organizuoja konsultacijas su visuomene;“
straipsnio 1 dalies 14, 15 punktus laikyti atitinkamai 15, 16 punktais. 4 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio
išdėstyti taip: „1. Gamtosaugos asociacijos, biologinio, dekoratyviosios želdininkystės, kraštotvarkos profilio mokslo ir mokymo įstaigos pagal Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintas neformaliojo ir formaliojo mokymo programas gali apmokyti darbų vadovus, darbininkus želdinių apsaugos, tvarkymo, atkūrimo ir naujų želdinių veisimo klausimais. Apmokytiems Tik tinkamą kvalifikaciją turintiems darbų vadovams ir darbininkams suteikiama teisė atlikti minėtus darbus.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 13 straipsnį 4 dalimi: „4. Valstybės institucijos ir savivaldybės privalo užtikrinti, kad viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo, pertvarkymo ir priežiūros darbus atliktų ir jiems vadovautų tik šio įstatymo 12 ir 13 straipsnio reikalavimus atitinkantys juridiniai ir fiziniai asmenys.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Aplinkos ministro nustatyta tvarka, iš anksto informuoja visuomenę ir organizuoja viešas konsultacijas su bendruomenėmis ir su visuomenės atstovais, kai numatomi vykdyti želdynų tvarkymo, pertvarkymo, kūrimo, medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, kitokio naikinimo darbai ar keičiama žemės sklypo, kuriame auga želdiniai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ar žemės sklypo naudojimo būdas;“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Saugotinų ir brandžių medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Saugotinų ir brandžių medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, intensyvaus genėjimo atvejus, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. 8 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Želdynų ir želdinių tvarkymo metu turi būti išsaugoti esami gyvybingi perspektyvūs želdiniai. Draudžiama kirsti ar kitaip iš augimo vietos pašalinti ir intensyviai genėti (daugiau nei
atvejus, kai jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui ir (ar) kelių eismo saugumui. “
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. rugpjūčio 1 d.,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Aplinkos ministerija iki 2019 m. liepos
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė (Parašas) Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą parengti paskatino nuo praėjusių metų besikartojantys atvejai ir piliečių kreipimaisi, kai miestų ir miestelių viešosios erdvės tvarkomos gana beatodairiškai elgiantis su esamais želdiniais ir želdynais, tinkamai nesikonsultuojant su visuomene, brandūs, gyvybingi medžiai kertami ir intensyviai genėjami jų vegetacijos ir paukščių perėjimo bei naujų vadų auginimo metu, paliekant juos be buveinių, taip piktinant visuomenę. Šįmet pastebėtas didesnių paukščių, matyt, saugančių lizdus, agresyvus elgesys – Vilniuje nuo varnų, kaip manoma, dėl medžių genėjimo jų perėjimo metu, nukentėjo keletas žmonių, kuriems teko kreiptis į gydytojus. Nors dabartinėje Želdynų įstatymo redakcijoje yra įtvirtintas biologinės įvairovės želdynuose ir želdiniuose išsaugojimo principas, tačiau yra akivaizdu, kad būtina aiškiau išdėstyti kai kuriuos želdynų ir želdinių tvarkymo principus, kurie apimtų geresnį visuomenės informavimą ir įsiklausymą į suivisuomenės bei bendruomenės nuomonę, stipresnę sveikų ir pavojaus gyventojų sveikatai, turtui, kelių eismui nekeliančių brandžių medžių apsaugą, užtikrintų, kad želdinių ir želdynų tvarkymo darbus atliktų ir jiems vadovautų tik tinkamai parengti juridiniai ir fiziniai asmenys. Įstatymo projekto tikslas - suderinti miestų ir miestelių viešųjų erdvių tvarkymo tikslus su darnaus miestų vystymosi principu, užtikrinti geresnę brandžių medžių apsaugą, atliekamų tvarkymo darbų kokybę, įtvirtinti geresnį visuomenės informavimą, atsižvelgimą į bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų nuomonę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo iniciatorė ir rengėja Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Želdynų įstatyme nustatyta, kad tarp kitų želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo principų yra biologinės įvairovės apsauga, pertvarkant esamus želdynus ir kuriant naujus, įvertinama suinteresuotos visuomenės nuomonė. Numatyta valstybės institucijų ir savivaldybių pareiga informuoti visuomenę apie numatomus darbus. Nustatyta, kad želdynų ir želdinių tvarkymo metu turi būti išsaugoti esami gyvybingi perspektyvūs želdiniai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma Želdynų įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja sąvoka "brandus medis", nurodant, kad tai yra medis, pasiekęs kiekinę brandą (tai amžius, kai medžio tūrio prieaugis būna didžiausias, medžių gyvybiniai procesai pasiekia maksimumą) ir (ar) kitas brandos stadijas (rekreacinę, sanitarinę-higieninę, vandens apsaugos, techninę, gamtinę) atitinkantis medis. Brandžių medžių apsauga numatyta papildant įstatymo 3 straipsnį, kuriome nurodoma, kad želdynuose ir želdiniuose turi būti saugojamas sveikų, nepavojingų brandžių medžių gyvybingumas, papildant 10 straipsnį, kuriame įtvirtinama savivaldybių funkcija išduoti leidimus brandžių medžių kirtimui, ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui, ir papildant 7 straipsnį, pagal kurį brandžių medžių kriterijus nustatytų Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu, o brandžių medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo iš augimo vietos, intensyvaus genėjimo atvejus, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, vertės atlyginimo tvarką nustatytų Aplinkos ministerija. Įstatymo 22 straipsnyje siūloma nustatyti apribojimą kirsti ar kitaip iš augimo vietos pašalinti ir intensyviai genėti (daugiau nei 30 proc. lajos) brandžius medžius jų vegetacijos laikotarpiu, išskyrus tuos atvejus, kai jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui ir (ar) kelių eismo saugumui.
Visuomenės informavimo tikslas stiprinamas pakeičiant 3 straipsnio 3 dalies 7 punkto formuluotę ir nurodant, kad priimant sprendimus dėl želdynų ir želdinių pertvarkymo ir naujų kūrimo, remiamasi viešuoju interesu, darnaus vystymosi principu, derinami valstybės, savivaldybių, bendruomenių ir visuomenės interesai, sudaromos sąlygos visuomenei išreikšti motyvuotą nuomonę ir į ją atsižvelgiama. 10 straipsnis papildomas nauja 14 dalimi, kurioje nustatoma, kad savivaldybės, aplinkos ministro nustatyta tvarka, iš anksto (ne vėliau kaip per 1 mėnesį) informuoja visuomenę apie planuojamus esamų želdynų ir želdinių tvarkymo ar pertvarkymo darbus, rengiamus viešosiose erdvėse esančių želdynų ir želdinių tvarkymo ar naujų želdynų kūrimo projektus ir jų sprendinius, organizuoja konsultacijas su visuomene. Įstatymo 16 straipsnis atitinkamai patikslinamas nustatant, kad valstybė institucijos ir savivaldybės, aplinkos ministro nustatyta tvarka, iš anksto informuoja visuomenę ir organizuoja viešas konsultacijas su bendruomenėmis ir su visuomenės atstovais, kai numatomi vykdyti želdynų tvarkymo, pertvarkymo, kūrimo, medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, kitokio naikinimo darbai ar keičiama žemės sklypo, kuriame auga želdiniai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ar žemės sklypo naudojimo būdas. Tvarkymo darbų kokybė stiprinama Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodant, kad želdinių apsaugos, tvarkymo, atkūrimo ir naujų želdinių veisimo darbams vadovauti ir šiuos darbus atlikti gali tik tinkamą kvalifikaciją turintys vadovai ir darbininkai.
Valstybės ir savivaldybės institucijų prievolė užtikrinti, kad viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo, pertvarkymo ir priežiūros darbus atliktų ir jiems vadovautų tik nustatytus reikalavimus atitinkantys juridiniai ir fiziniai asmenys, nustatoma papildant Įstatymo 13 straipsnį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą bus pasiektas geresnis viešąjį interesą ir darnų miestų vystymosi principą atitinkantis viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo reguliavimas, sudarytos sąlygos visuomenei kuo anksčiau susipažinti su tvarkymo sprendiniais ir dėl jų išreikšti motyvuotą nuomonę. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimto įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą reikės atitinkamai koreguoti Želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisykles, nustatyti brandžių medžių kriterijus, leidimų išidavimo ir visuomenės informavimo - Aplinkos ministerija ir savivaldybės iki liepos 31 dienos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Želdynų ir želdinių tvarkymas“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Parašas Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-06- Nr. Į 2019-06-14
Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-3555 (toliau – Projektas) norėtume atkreipti dėmesį į Projekto 4 straipsnį, kurio keičiamos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos numatant, kad tik tinkamą kvalifikaciją turintiems darbų vadovams ir darbininkams suteikiama teisė atlikti želdinių apsaugos, tvarkymo, atkūrimo ir naujų želdinių veisimo darbus. Pažymėtina, kad kvalifikacija yra įgyjama pagal nacionalines taisykles, tačiau šios taisyklės turi atitikti taip pat Europos Sąjungos teisės keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 49 straipsnyje nustatyta, kad „vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai draudžiami“ (įsisteigimo teisė), SESV 56 straipsnyje nustatyta, kad
„<...> Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai,
taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos“ (laisvė teikti paslaugas).
Pagal nurodytus straipsnius ir su šiais straipsniais susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką yra reikalaujama, jog vienos valstybės narės institucijos prieš priimdamos sprendimą dėl asmens teisės užsiimti tam tikra veikla jos teritorijoje, privalo atsižvelgti į šio asmens įgytas žinias ir kvalifikaciją kitoje valstybėje narėje[1]. Pripažįstama, kad įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas įgyvendinimas būtų kliudomas, jeigu pagal nacionalines taisykles nebūtų galima atsižvelgti į asmens žinias, įgūdžius ir kvalifikacijas įgytas kitoje valstybėje narėje. Taigi atsakingos institucijos turi pareigą įvertinti, ar, ir kokia apimtimi, asmens įgytos žinios, patvirtintos kitos valstybės narės išduotu diplomu, taip pat įgyta kvalifikacija ar profesinė patirtis (tiek kitoje valstybėje narėje, tiek valstybėje narėje, kurioje siekiama įgyti teisę vykdyti tam tikrą veiklą) atitinka keliamus reikalavimus tam tikrai veiklai[2]. Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, manytume, kad turėtų būti tikslinamas visas Projekto 12 straipsnio 1 dalies punktas (ne tik antrasis sakinys) numatant galimybę užsiimti atitinkama veikla asmenims (įskaitant Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius), turintiems atitinkamą kvalifikaciją nepriklausomai nuo jos įgyjimo vietos (įstaigos).
Taip pat atkreipiame dėmesį į Projekto 8 straipsnio nuostatas, kurio papildoma Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 22 straipsnio 2 dalis. Tikėtina, kad pavojus gali kilti ne tik gyventojo statusą turintiems asmenims, ar jų turtui, bet ir kitiems asmenims (pavyzdžiui, fiziniams asmenims, juridinams asmenims, ūkio subjektams, kurie neturi juridinio asmens statuso). Be to, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme reglamentuojamos nuostatos susiję ne tik su atomobilių keliais, bet ir geležinkelio keliais. Atsižvelgdami į tai, siūlytume tikslinti Projekto 8 straipsnio nuostatų formuluotę. Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė Ieva Visockienė, tel. 8
[1] Sprendimas Vlassopoulou, C-340/89, EU:C:1991:193; 16 punktas, Sprendimas Morgenbesser, C-313/01, EU:C:2003:612, 61 ir 62 punktai. [2] Sprendimas Morgenbesser, 67 punktas.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti nauja 3 dalimi, apibrėžiant sąvokos ,,brandus medis“ turinį. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos sąvokos apibrėžime vartojama kita keičiamame įstatyme neapibrėžta sąvoka ,,kiekinė branda“. Taip pat nėra pakankamai aiškus ir kitų brandų medį apibūdinančių kriterijų – brandos stadijų (rekreacinės, sanitarinės – higieninės, vandens apsaugos, techninės ir gamtinės) reikšmė. Be to, projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad ,,brandžių medžių“ kriterijus nustato ir pagal juos medžius saugotiniems priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Taigi pagal projekto 1 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 1 dalimi atitinkamai keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,brandaus medžio“ kriterijai būtų nustatyti tiek įstatyme, tiek juos galėtų nustatyti ir Vyriausybė. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, ,,brandaus miško“ kriterijai neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o Vyriausybė poįstatyminiame teisės akte juos detalizuotų ir atitinkamai medžius priskirtų brandaus miško kategorijai. 2. Projekto
pakeitimus, atsižvelgus į keičiamos nuostatos turinį, siūlytina dėstyti atskiru punktu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus žodžių junginio „brandžių medžių gyvybingumas“ turinys. Siūlytina nuostatą tikslinti arba projekte atskleisti jos turinį. 3.
dėmesys, kad projekto 3 straipsnio 2 dalyje sąvoka „iš anksto“ yra paaiškinama
atlikti ,,tik tinkamą kvalifikaciją turintiems darbų vadovams ir darbininkams“. Pažymėtina, kad nuostata ,,tinkama kvalifikacija“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Manytina, kad siekiant aiškumo, projekte reikėtų nustatyti, kokie konkrečiai reikalavimai darbų vadovams ir darbininkams yra keliami (tam tikrų formalaus ar neformalaus ugdymo programų baigimas, kvalifikacijos suteikimas ir ją suteikiantys subjektai ir pan.), kad jie galėtų atlikti keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nurodytus darbus. 5. Projekto
saugotinus medžius ir brandžius medžius išskirti į atskiras kategorijas. Atkreiptinas dėmesys, kad brandūs medžiai pagal projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą gali būti priskirti prie saugotinų medžių.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas išskyrimas yra pagrįstas. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus projekto 7 straipsnyje naudojamos sąvokos „intensyvus genėjimas“ turinys. Pastebėtina, kad projekto 8 straipsnyje „intensyvus genėjimas“ įvardijamas kaip genėjimas daugiau nei 30 procentų lajos, todėl svarstytina, ar sąvokos neturėtų būti vienodinamos visame teikiamame projekte. 7. Projekto 8 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. 8. Pastebėtina, kad brandūs medžiai gali kelti pavojų ne tik gyventojams, bet ir kitiems asmenims (įskaitant juridinius) bei jų turtui, siūlytina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje žodį „gyventojams“ keisti žodžiu „asmenims“. 9. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamos ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija, atitinkamai tikslintina projekto 9 straipsnio 2 dalis. 10. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo ir politiką kartu su savivaldybėmis įgyvendina Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 11. Atkreipiame dėmesį, kad Seimas 2019 m. birželio 6 d. priėmė Želdynų įstatymo Nr. X-1241 8, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą reg. Nr. XIIIP-2841(2), kurio 3 straipsniu buvo pakeistas keičiamo įstatymo 13 straipsnis. Atsižvelgus į tai, kad teikiamo įstatymo projekto 5 straipsniu taip pat siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnį, jį papildant 4 dalimi, minėtas pakeitimas derintinas su Seimo jau priimto įstatymo nuostatomis.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el.p [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3555 2019-10-09
pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Simantė Kairienė, Rolandas Juknevičius. Kviestieji asmenys: Petras Narkevičius - Žemės ūkio ministerijos viceministras, Algirdas Klimavičius - Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas, Neringa Pėtnyčytė - Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyriaus vyriausioji specialistė, Gerda Gintautė – Lietuvos Respublikos Prezidento Aplinkos ir infrastruktūros grupės konsultantė, Sigitas Dimaitis – Žemės ūkio rūmų direktorius, Jonas Sviderskis – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius, Jonas Talmantas – Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2019-06-10 Nr. XIIIP-3555 1(2) 1(3)
(toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnį siūloma papildyti nauja 3 dalimi, apibrėžiant sąvokos ,,brandus medis“ turinį. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos sąvokos apibrėžime vartojama kita keičiamame įstatyme neapibrėžta sąvoka ,,kiekinė branda“. Taip pat nėra pakankamai aiškus ir kitų brandų medį apibūdinančių kriterijų – brandos stadijų (rekreacinės, sanitarinės – higieninės, vandens apsaugos, techninės ir gamtinės) reikšmė.
Be to, projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio
medžius saugotiniems priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Taigi pagal projekto 1 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 1 dalimi atitinkamai keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,brandaus medžio“ kriterijai būtų nustatyti tiek įstatyme, tiek juos galėtų nustatyti ir Vyriausybė. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, ,,brandaus miško“ kriterijai neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o Vyriausybė poįstatyminiame teisės akte juos detalizuotų ir atitinkamai medžius priskirtų brandaus miško kategorijai. Pritarti
Teisės departamentas 2019-06-10 Nr. XIIIP-3555 2(3) 1(3)
įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto pakeitimus, atsižvelgus į keičiamos nuostatos turinį, siūlytina dėstyti atskiru punktu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus žodžių junginio „brandžių medžių gyvybingumas“ turinys. Siūlytina nuostatą tikslinti arba projekte atskleisti jos turinį. Pritarti
dalyje sąvoka „iš anksto“ yra paaiškinama – ne vėliau kaip per vieną mėnesį, tuo tarpu projekto 6 straipsnyje sąvokos „iš anksto“ turinys nėra atskleidžiamas. Siūlytina vienodinti teikiamo projekto nuostatas. Pritarti
Teisės departamentas 2019-06-10 Nr. XIIIP-35554
keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra naudojamas šiuo metu nebeegzistuojančios įstaigos pavadinimas.
Atsižvelgiant į tai, kad minėta įstaiga tvirtina neformaliojo ir formaliojo mokymo programas, kurių baigimas/išklausymas suteikia teisę užsiimti keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nurodytomis veiklomis, turėtų būti nuosekliai peržiūrimas visas keičiamo įstatymo
būti tikslinama ir „mokslo ir mokymo įstaigų“ sąvoka derinant ją su Švietimo bei Mokslo ir studijų įstatymais. Be to, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad želdinių apsaugos, tvarkymo, atkūrimo ir naujų želdinių veisimo darbus suteikiama teisė atlikti ,,tik tinkamą kvalifikaciją turintiems darbų vadovams ir darbininkams“. Pažymėtina, kad nuostata ,,tinkama kvalifikacija“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Manytina, kad siekiant aiškumo, projekte reikėtų nustatyti, kokie konkrečiai reikalavimai darbų vadovams ir darbininkams yra keliami (tam tikrų formalaus ar neformalaus ugdymo programų baigimas, kvalifikacijos suteikimas ir ją suteikiantys subjektai ir pan.), kad jie galėtų atlikti keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nurodytus darbus. Pritarti
Teisės departamentas 2019-06-10 Nr. XIIIP-35553
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje siūloma saugotinus medžius ir brandžius medžius išskirti į atskiras kategorijas. Atkreiptinas dėmesys, kad brandūs medžiai pagal projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą gali būti priskirti prie saugotinų medžių. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas išskyrimas yra pagrįstas. Pritarti
Teisės departamentas 2019-06-10 Nr. XIIIP-35557 6.
7 straipsnyje naudojamos sąvokos „intensyvus genėjimas“ turinys. Pastebėtina, kad projekto 8 straipsnyje „intensyvus genėjimas“ įvardijamas kaip genėjimas daugiau nei 30 procentų lajos, todėl svarstytina, ar sąvokos neturėtų būti vienodinamos visame teikiamame projekte. Pritarti
dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti
Teisės departamentas 2019-06-10 Nr. XIIIP-35558
pavojų ne tik gyventojams, bet ir kitiems asmenims (įskaitant juridinius) bei jų turtui, siūlytina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje žodį
„gyventojams“ keisti žodžiu „asmenims“. Pritarti
2
atitinkamos ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija, atitinkamai tikslintina projekto 9 straipsnio 2 dalis. Pritarti
nustatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo ir politiką kartu su savivaldybėmis įgyvendina Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti LRV išvada gauta (žr. šios išvados 5 lentelę)
Teisės departamentas 2019-06-10 Nr. XIIIP-35555
d. priėmė Želdynų įstatymo Nr. X-1241 8, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą reg. Nr.
Nr. XIIIP-2841(2), kurio 3 straipsniu buvo pakeistas keičiamo įstatymo 13 straipsnis. Atsižvelgus į tai, kad teikiamo įstatymo projekto 5 straipsniu taip pat siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnį, jį papildant 4 dalimi, minėtas pakeitimas derintinas su Seimo jau priimto įstatymo nuostatomis. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-3555 (toliau – Projektas) norėtume atkreipti dėmesį į Projekto 4 straipsnį, kurio keičiamos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 12 straipsnio
darbų vadovams ir darbininkams suteikiama teisė atlikti želdinių apsaugos, tvarkymo, atkūrimo ir naujų želdinių veisimo darbus. Pažymėtina, kad kvalifikacija yra įgyjama pagal nacionalines taisykles, tačiau šios taisyklės turi atitikti taip pat Europos Sąjungos teisės keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV)
subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai draudžiami“ (įsisteigimo teisė), SESV 56 straipsnyje nustatyta, kad
„<...> Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai,
taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos“ (laisvė teikti paslaugas). Pagal nurodytus straipsnius ir su šiais straipsniais susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką yra reikalaujama, jog vienos valstybės narės institucijos prieš priimdamos sprendimą dėl asmens teisės užsiimti tam tikra veikla jos teritorijoje, privalo atsižvelgti į šio asmens įgytas žinias ir kvalifikaciją kitoje valstybėje narėje[¹].
Pripažįstama, kad įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas įgyvendinimas būtų kliudomas, jeigu pagal nacionalines taisykles nebūtų galima atsižvelgti į asmens žinias, įgūdžius ir kvalifikacijas įgytas kitoje valstybėje narėje. Taigi atsakingos institucijos turi pareigą įvertinti, ar, ir kokia apimtimi, asmens įgytos žinios, patvirtintos kitos valstybės narės išduotu diplomu, taip pat įgyta kvalifikacija ar profesinė patirtis (tiek kitoje valstybėje narėje, tiek valstybėje narėje, kurioje siekiama įgyti teisę vykdyti tam tikrą veiklą) atitinka keliamus reikalavimus tam tikrai veiklai[²]. Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, manytume, kad turėtų būti tikslinamas visas Projekto 12 straipsnio 1 dalies punktas (ne tik antrasis sakinys) numatant galimybę užsiimti atitinkama veikla asmenims (įskaitant Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius), turintiems atitinkamą kvalifikaciją nepriklausomai nuo jos įgijimo vietos
departamentas prie Teisingumo ministerijos
Taip pat atkreipiame dėmesį į Projekto 8 straipsnio nuostatas, kurio papildoma Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 22 straipsnio 2 dalis. Tikėtina, kad pavojus gali kilti ne tik gyventojo statusą turintiems asmenims, ar jų turtui, bet ir kitiems asmenims (pavyzdžiui, fiziniams asmenims, juridinams asmenims, ūkio subjektams, kurie neturi juridinio asmens statuso). Be to, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme reglamentuojamos nuostatos susiję ne tik su atomobilių keliais, bet ir geležinkelio keliais.
į tai, siūlytume tikslinti Projekto 8 straipsnio nuostatų formuluotę. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-09-23 Nr. 1.02-0701 (g-2019-7620) 1(2)
Žemės ūkio rūmai (toliau – Rūmai) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2,3,10,12,13,16,20,22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3555 (toliau – Projektas) ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus:
1) Projekto 1 straipsnyje apibrėžiama, kad „brandus medis – kiekinę brandą (vertinant tūrio prieaugį) pasiekęs ir (ar) kitas brandos stadijas (rekreacinę, sanitarinę- higieninę, vandens apsaugos, techninę, gamtinę) atitinkantis medis“, tačiau nėra nustatyti kiekinės brandos nustatymo kriterijai. Pažymime, kad 2010 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl miško kirtimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. D1-79 patvirtintų miško kirtimų taisyklių
medžių rūšis pasiekusi minimalų pagrindinio miško kirtimo amžių“, todėl tikslinga analogišką kriterijų dėl minimalaus želdinių kirtimo amžiaus nustatyti ir brandžiam medžiui. Pritarti
2019-09-23 Nr. 1.02-0701 (g-2019-7620) 7(20) (1,3)
2) Siūlome panaikinti Projekto 7 straipsnį, kadangi siūlymas aplinkos ministerijai pavesti nustatyti saugotinų ir brandžių medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje kriterijus yra perteklinis, nes brandūs medžiai ir krūmai turintys vertę gali būti (ir yra) priskiriami saugotiniems. Taip pat netikslinga kurti naujos brandžių medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo tvarkos.
2019-09-23 Nr. 1.02-0701 (g-2019-7620)
3) Projekto lydimoje medžiagoje (aiškinamajame rašte) nurodyta, kad Projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, tačiau Projekto 6 straipsnyje apibrėžiamos aplinkos ministerijai numatytos naujos funkcijos, susijusios su papildomu visuomenės informavimu, konsultavimu, todėl nėra aišku kokiomis lėšomis remiantis šios funkcijos bus įgyvendinamos. Taip pat nėra įvertinta kokią administracinę naštą sukurs šios naujos aplinkos ministerijai priskirtos funkcijos. Pritarti
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybė 2019-08-28 Nr. 893 1(2)1 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3555 (toliau – projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Siūlytina pakeisti sąvokos „brandus medis“ apibrėžtį dėl šių priežasčių:
žemėje augančių medžių priskyrimas sąvokos apibrėžtyje nurodytoms brandos grupėms (kiekinei, rekreacinei, sanitarinei-higieninei, vandens apsaugos, techninei, gamtinei) yra teisiškai nereglamentuotas; 1.2. pagrindinis medžio brandumą nusakantis kriterijus yra jo amžius (metai). Medžio brandos laikotarpiai priklauso nuo medžio rūšies, jo augimo vietos ir sąlygų, todėl net tos pačios rūšies medžiai vieną ar kitą brandos stadiją gali pasiekti skirtingu metu. Kitos sąvokos apibrėžtyje nurodytos medžio brandos (rekreacinė, sanitarinė-higieninė, vandens apsaugos, techninė, gamtinė) eina po kiekinės medžio brandos, todėl reikštų, kad brandžiu medžiu reikėtų laikyti kiekinę brandą, kuriai apibūdinti projekte nėra nustatytų aiškių kriterijų, pasiekusį medį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas priežastis, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlytina sąvoką formuluoti taip: „Brandus medis – gamtinę brandą pasiekęs medis“. Tokia sąvokos „brandus medis“ apibrėžtis grindžiama teisės aktuose miško medynams nustatytomis brandumo grupėmis. Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 1 priede išskirtos šios miško medynų brandumo grupės: jaunuolynai, pusamžiai, bręstantys, brandūs ir perbrendę medynai. Pažymėtina, kad skirtingų medžių rūšių branda yra skirtinga pagal miškų grupes.
Želdinių apsaugos ir naudojimo teisinio reguliavimo požiūriu artimiausia ne miškų ūkio paskirties žemėje esantiems želdynams ir želdiniams laikytina miško žemėje II miškų grupei priskirta rekreacinių miškų, kuriems priklauso miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai, grupė. Šioje miškų grupėje augantys medynai (medžiai) laikomi brandžiais, kai jie pasiekia gamtinę brandą (pušis, maumedis, uosis, klevas, bukas, guoba nuo 171 metų; eglė nuo 121 metų; ąžuolas nuo 201 metų; beržas, juodalksnis, liepa nuo 91 metų; drebulė nuo 81; baltalksnis, gluosnis, blindė nuo
normų suderinamumo, ne miškų ūkio paskirties žemėje augančius medžius brandžiais siūloma laikyti tokio paties amžiaus medžius, kaip ir miško žemėje II miškų grupės rekreaciniuose miškuose augančius medžius. Pritarti
Vyriausybė 2019-08-28 Nr. 893 2(3) 1(3)
siūloma papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir želdynų ir želdinių apsaugą ir tvarkymą organizuoti pagal vieną iš principų: „želdynuose ir želdiniuose saugoma biologinė įvairovė, nepažeistų, nepavojingų brandžių medžių gyvybingumas“. Atkreipiame dėmesį, kad miestuose, miesteliuose, kitose urbanizuotose teritorijose yra nemažai pažeistų medžių, kurių stiebas yra su nedideliais mechaniniais pažeidimais, nedidelėmis drevėmis, drevėse matomu medienos suminkštėjimu, džiūstančiomis šakomis ar viršūne, tačiau šie želdiniai, tinkamai juos tvarkant ir prižiūrint, vis dar yra perspektyvūs. Siūlymas saugoti „nepažeistų“ medžių gyvybingumą užkirstų kelią saugoti ir tvarkyti pažeistus, tačiau pavojaus asmenims, jų turtui ar eismui nekeliančius medžius.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj formuluotės
„nepažeistų, nepavojingų brandžių medžių gyvybingumas“ įrašyti formuluotę „saugomi perspektyvūs želdiniai –
dar nepasiekę gamtinės brandos ar ją pasiekę, tačiau esantys geros būklės, nekeliantys fizinio, ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojaus aplinkai; kuo ilgiau palaikomas brandžių medžių gyvybingumas“. Pritarti
Vyriausybė 2019-08-28 Nr. 893 2(3) 2(3)
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 7 punkte įrašytą formuluotę „želdynų ir želdinių pertvarkymo ir naujų kūrimo“ siūlytina suderinti su keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtomis sąvokomis „želdyno kūrimas“ ir „želdyno pertvarkymas“ ir iš dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 7 punkto išbraukti žodžius „ir želdinių“. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 7 punktas nustato, kad „įvertinama suinteresuotos visuomenės motyvuota nuomonė“, o projekte siūloma nustatyti, kad į visuomenės nuomonę būtų atsižvelgiama. Žinant tai, kad visuomenės nuomonių gali būti įvairių – viena kitai prieštaraujančių, neproporcingų ir pan., siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 7 punkto formuluotę, taip pat ir atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžtą „suinteresuotos visuomenės“ sąvoką. Pritarti
10 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyti, kad savivaldybės išduoda leidimus ne tik saugotinų medžių ir krūmų, bet ir brandžių medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (toliau – leidimas tvarkymo darbams).
Šios nuostatos teisinio reguliavimo proporcingumą siūlytina įvertinti tokiais aspektais:
ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“, dauguma rūšių medžių, atsižvelgiant į jų stiebų augimo tempą, dar gerokai iki jų brandos jau yra priskiriami saugotiniems želdiniams, todėl leidimas daugumos rūšių brandžių medžių tvarkymo darbams yra faktiškai privalomas vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu. Projektu siūlomas pakeitimas dėl leidimo brandžių medžių tvarkymo darbams išdavimo faktiškai sukurtų naują reguliavimą tik dėl tokių medžių rūšių, kurių medžiai šiuo metu iš viso nepriskiriami saugotiniems, pavyzdžiui, tuopos, drebulės arba baltalksniai, t. y. tokių medžių, kurie yra trumpaamžiai, greito augimo, palyginti trapios medienos ir kitais požiūriais laikytini menkaverčiais, todėl nesaugotinais; 4.2. medžio ar krūmo brandos kriterijus yra jų amžius, t. y. metai. Tiksliai nustatyti medžio ar krūmo metus jį apžiūrint neįmanoma.
Medžio ar krūmo amžiaus nustatymas – sudėtingas veiksmas, reikalaujantis specifinių žinių, specialaus prietaiso, fizinės jėgos, palyginti didelių laiko sąnaudų, o amžiaus nustatymo paklaida gali būti reikšminga sprendžiant leidimo tvarkymo darbams išdavimo ir šio proceso kontrolės klausimus, be to, tvarkymo darbais suinteresuotas asmuo pats negalėtų nustatyti, ar yra pareiga gauti leidimą tvarkymo darbams;
tvarkymo darbams išdavimas būtų privalomas net ir tais atvejais, kai atliekamas nereikšmingas nurodytų medžių ir krūmų genėjimas, pavyzdžiui, smulkių šakų, trukdančių praeiti žmonėms ar pravažiuoti transporto priemonėms, pašalinimas. Kadangi toks genėjimas nesukelia grėsmės saugotinų medžių ir krūmų būklei, siūlytina šios nuostatos netaikyti tiems genėjimo atvejams, kai genimos iki 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos, jei jos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos
kai atliekami kiti želdynų ir želdinių tvarkymo darbai. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje pateiktą sąvokos „želdyno tvarkymas“ apibrėžimą, kiti tvarkymo darbai apimtų iš esmės visus, net elementariausius želdyno augalijos reikiamos būklės palaikymo veiksmus, pavyzdžiui, nukritusių lapų surinkimą, sausų šakų nugenėjimą, augalų tręšimą, laistymą. Tokia plati apibrėžtis leistų interpretuoti, kad tokiems elementariems darbams taip pat būtų taikoma pareiga gauti leidimą tvarkymo darbams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktą išdėstyti taip: „13) išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, persodinimui, genėjimui, išskyrus atvejus, kai genimos iki 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos, jei jos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos
Vyriausybė 2019-08-28 Nr. 8933
dalimi dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 14 punkto formuluotę „želdynų ir želdinių tvarkymo ar naujų želdynų kūrimo projektus“ siūlytina suderinti su keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta sąvoka „želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo projektas“. Atkreipiame dėmesį, kad panaši nuostata, kurią nauju punktu siūloma papildyti ir išdėstyti projekto 3 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 14 punkte, yra jau įtvirtinta keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Siūlytina koreguoti minėtą galiojančią keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, o ne pildyti keičiamą įstatymą nauju, iš esmės dubliuojančiu galiojantį teisinį reguliavimą, punktu. Pritarti
Vyriausybė 2019-08-28 Nr. 8934
straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką
„darbininkai“ siūlytina suderinti su Lietuvos Respublikos darbo kodekso
sąvoka turėtų būti tikslinama ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4
8937
7Siūlytina atsisakyti projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimų, kuriuose
numatoma nustatyti ne tik saugotinų, bet ir brandžių medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai būtų priskirti saugotiniems dėl šio nutarimo 4 punkte nurodytų priežasčių. Vietoje projekto 7 straipsnyje siūlomų keisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalių, siūlome projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnį papildyti 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Istoriniai želdynai, registruoti Kultūros vertybių registre kaip pavieniai ar į kompleksus įeinantys kultūros paveldo objektai, saugomi ir tvarkomi taip, kad būtų išsaugotos jų vertingosios savybės.“
Vyriausybė 2019-08-28 Nr. 8935
4 dalimi, kurioje formuluojama pareiga valstybės institucijoms ir savivaldybėms užtikrinti, kad viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo, pertvarkymo ir priežiūros darbus atliktų ir jiems vadovautų tik keičiamo įstatymo 12 ir
atitinkantys juridiniai ir fiziniai asmenys. Šios nuostatos teisinio reguliavimo proporcingumą siūlytina įvertinti tuo požiūriu, kad keičiamo įstatymo 12 ir 13 straipsniai iškelia reikalavimą juridiniams ir fiziniams asmenims įgyti ir įrodyti turint tinkamą kvalifikaciją minėtiems darbams atlikti, kurie be kita ko apima ir priežiūros darbus, kurie neapibrėžti keičiamame įstatyme, todėl gali būti skirtingai interpretuojama, kad specialios kvalifikacijos turi būti reikalaujama ir iš elementarią einamąją priežiūrą, pavyzdžiui, vejų šienavimą ar lapų surinkimą atliekančių darbuotojų.
Siūlytina apibrėžti želdynų ir želdinių priežiūros darbus taip, kad jie apimtų tik reikšmingą įtaką želdynų ir želdinių būklei turinčius darbus, t. y. želdinių veisimą, medžių ir krūmų kirtimą, genėjimą, vejų ir gėlynų įrengimą, želdinių apsaugą nuo ligų ir kenkėjų. Siūlytina projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Valstybės institucijos ir savivaldybės privalo užtikrinti, kad
viešųjų želdynų kūrimo ir pertvarkymo, želdinių veisimo, medžių ir krūmų kirtimo, genėjimo, vejų ir gėlynų įrengimo, želdinių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų darbus atliktų ir jiems vadovautų tik šio įstatymo 12 ir 13 straipsnio reikalavimus atitinkantys juridiniai ir fiziniai asmenys.“
Vyriausybė 2019-08-28 Nr. 8936
straipsnio 2 punkto formuluotė, kurioje numatoma, kad valstybės ir savivaldybės institucijos „iš anksto informuoja visuomenę ir organizuoja viešas konsultacijas su bendruomenėmis ir su visuomenės atstovais, kai numatomi vykdyti želdynų tvarkymo, pertvarkymo <...> darbai“, prieštarauja keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 daliai, kurioje teigiama, kad „želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra“.
Taip pat siūlytina įvertinti, ar nurodant, kad viešos konsultacijos vyks „su bendruomenėmis ir su visuomenės atstovais“ nesusiaurinamas subjektų ratas
Vyriausybė 2019-08-28 Nr. 8938
1
į tai, kad projekte reglamentuojamos nuostatos susijusios ne tik su automobilių, bet ir geležinkelio keliais ir orlaivių skrydžiais, siūlytina tikslinti projekto 8 straipsnio 1 punktu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatų formuluotę ir ją išdėstyti taip: „2.
Želdynų ir želdinių tvarkymo metu turi būti išsaugoti esami gyvybingi perspektyvūs želdiniai. Draudžiama kirsti ar kitaip iš augimo vietos pašalinti ir intensyviai genėti (daugiau nei 30 proc. lajos) brandžius medžius jų vegetacijos laikotarpiu, išskyrus tuos atvejus, kai jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui ir (ar) automobilių, geležinkelio kelių eismo ir skrydžių saugumui.“
pasiūlymai: Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3555) grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė bei tai, kad šiuo metu Vyriausybėje derinamas Aplinkos ministerijos parengtas naujos redakcijos Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektas. 7. Balsavimo rezultatai: už –7, prieš – , susilaikė – . 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Čimbaras. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė) [1] Sprendimas Vlassopoulou, C-340/89, EU:C:1991:193; 16 punktas, Sprendimas Morgenbesser, C-313/01, EU:C:2003:612, 61 ir 62 punktai. [2] Sprendimas Morgenbesser, 67 punktas.
2020-12-02 Nr. 107-P-50(3)
pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Arvydas Nekrošius, Andrius Palionis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos viceministrė Ligita Valalytė, Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Vyresnioji patarėja Ieva Klimašauskė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos
1
(toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnį siūloma papildyti nauja 3 dalimi, apibrėžiant sąvokos ,,brandus medis“ turinį. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos sąvokos apibrėžime vartojama kita keičiamame įstatyme neapibrėžta sąvoka ,,kiekinė branda“. Taip pat nėra pakankamai aiškus ir kitų brandų medį apibūdinančių kriterijų – brandos stadijų (rekreacinės, sanitarinės – higieninės, vandens apsaugos, techninės ir gamtinės) reikšmė. Be to, projekto 7 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio
medžius saugotiniems priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu.
Taigi pagal projekto 1 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 1 dalimi atitinkamai keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,brandaus medžio“ kriterijai būtų nustatyti tiek įstatyme, tiek juos galėtų nustatyti ir Vyriausybė. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, ,,brandaus miško“ kriterijai neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme, o Vyriausybė poįstatyminiame teisės akte juos detalizuotų ir atitinkamai medžius priskirtų brandaus miško kategorijai. Pritarti
1
įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto pakeitimus, atsižvelgus į keičiamos nuostatos turinį, siūlytina dėstyti atskiru punktu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus žodžių junginio „brandžių medžių gyvybingumas“ turinys. Siūlytina nuostatą tikslinti arba projekte atskleisti jos turinį. Pritarti
Teisės departamentas 2019-06-10 3,62
dalyje sąvoka „iš anksto“ yra paaiškinama – ne vėliau kaip per vieną mėnesį, tuo tarpu projekto 6 straipsnyje sąvokos „iš anksto“ turinys nėra atskleidžiamas. Siūlytina vienodinti teikiamo projekto nuostatas. Pritarti
keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra naudojamas šiuo metu nebeegzistuojančios įstaigos pavadinimas.
Atsižvelgiant į tai, kad minėta įstaiga tvirtina neformaliojo ir formaliojo mokymo programas, kurių baigimas/išklausymas suteikia teisę užsiimti keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nurodytomis veiklomis, turėtų būti nuosekliai peržiūrimas visas keičiamo įstatymo 12 straipsnis ir naudojama aktuali terminija. Pastebėtina ir tai, kad turėtų būti tikslinama ir „mokslo ir mokymo įstaigų“ sąvoka derinant ją su Švietimo bei Mokslo ir studijų įstatymais. Be to, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad želdinių apsaugos, tvarkymo, atkūrimo ir naujų želdinių veisimo darbus suteikiama teisė atlikti ,,tik tinkamą kvalifikaciją turintiems darbų vadovams ir darbininkams“. Pažymėtina, kad nuostata ,,tinkama kvalifikacija“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Manytina, kad siekiant aiškumo, projekte reikėtų nustatyti, kokie konkrečiai reikalavimai darbų vadovams ir darbininkams yra keliami (tam tikrų formalaus ar neformalaus ugdymo programų baigimas, kvalifikacijos suteikimas ir ją suteikiantys subjektai ir pan.), kad jie galėtų atlikti keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nurodytus darbus. Pritarti
1
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje siūloma saugotinus medžius ir brandžius medžius išskirti į atskiras kategorijas. Atkreiptinas dėmesys, kad brandūs medžiai pagal projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą gali būti priskirti prie saugotinų medžių. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas išskyrimas yra pagrįstas. Pritarti
Teisės departamentas 2019-06-107 6.
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus projekto 7 straipsnyje naudojamos sąvokos „intensyvus genėjimas“ turinys. Pastebėtina, kad projekto 8 straipsnyje „intensyvus genėjimas“ įvardijamas kaip genėjimas daugiau nei 30 procentų lajos, todėl svarstytina, ar sąvokos neturėtų būti vienodinamos visame teikiamame projekte. Pritarti
dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti
pavojų ne tik gyventojams, bet ir kitiems asmenims (įskaitant juridinius) bei jų turtui, siūlytina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje žodį
„gyventojams“ keisti žodžiu „asmenims“. Pritarti
2
atitinkamos ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija, atitinkamai tikslintina projekto 9 straipsnio 2 dalis. Pritarti
nustatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo ir politiką kartu su savivaldybėmis įgyvendina Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
d. priėmė Želdynų įstatymo Nr. X-1241 8, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą reg. Nr. XIIIP-2841(2), kurio 3 straipsniu buvo pakeistas keičiamo įstatymo 13 straipsnis.
Atsižvelgus į tai, kad teikiamo įstatymo projekto 5 straipsniu taip pat siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnį, jį papildant 4 dalimi, minėtas pakeitimas derintinas su Seimo jau priimto įstatymo nuostatomis. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos 2019-06-284 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-3555 (toliau – Projektas) norėtume atkreipti dėmesį į Projekto 4 straipsnį, kurio keičiamos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 12 straipsnio
darbų vadovams ir darbininkams suteikiama teisė atlikti želdinių apsaugos, tvarkymo, atkūrimo ir naujų želdinių veisimo darbus. Pažymėtina, kad kvalifikacija yra įgyjama pagal nacionalines taisykles, tačiau šios taisyklės turi atitikti taip pat Europos Sąjungos teisės keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV)
subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai draudžiami“ (įsisteigimo teisė), SESV 56 straipsnyje nustatyta, kad
„<...> Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai,
taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos“ (laisvė teikti paslaugas). Pagal nurodytus straipsnius ir su šiais straipsniais susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką yra reikalaujama, jog vienos valstybės narės institucijos prieš priimdamos sprendimą dėl asmens teisės užsiimti tam tikra veikla jos teritorijoje, privalo atsižvelgti į šio asmens įgytas žinias ir kvalifikaciją kitoje valstybėje narėje[¹].
Pripažįstama, kad įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas įgyvendinimas būtų kliudomas, jeigu pagal nacionalines taisykles nebūtų galima atsižvelgti į asmens žinias, įgūdžius ir kvalifikacijas įgytas kitoje valstybėje narėje. Taigi atsakingos institucijos turi pareigą įvertinti, ar, ir kokia apimtimi, asmens įgytos žinios, patvirtintos kitos valstybės narės išduotu diplomu, taip pat įgyta kvalifikacija ar profesinė patirtis (tiek kitoje valstybėje narėje, tiek valstybėje narėje, kurioje siekiama įgyti teisę vykdyti tam tikrą veiklą) atitinka keliamus reikalavimus tam tikrai veiklai[²]. Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, manytume, kad turėtų būti tikslinamas visas Projekto 12 straipsnio 1 dalies punktas (ne tik antrasis sakinys) numatant galimybę užsiimti atitinkama veikla asmenims (įskaitant Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius), turintiems atitinkamą kvalifikaciją nepriklausomai nuo jos įgijimo vietos (įstaigos). Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos 2019-06-288 Taip pat atkreipiame dėmesį į Projekto 8 straipsnio nuostatas, kurio papildoma Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 22 straipsnio 2 dalis. Tikėtina, kad pavojus gali kilti ne tik gyventojo statusą turintiems asmenims, ar jų turtui, bet ir kitiems asmenims (pavyzdžiui, fiziniams asmenims, juridinams asmenims, ūkio subjektams, kurie neturi juridinio asmens statuso). Be to, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme reglamentuojamos nuostatos susiję ne tik su atomobilių keliais, bet ir geležinkelio keliais.
į tai, siūlytume tikslinti Projekto 8 straipsnio nuostatų formuluotę. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 2. Žemės ūkio rūmai 2019-09-231 Žemės ūkio rūmai (toliau – Rūmai) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2,3,10,12,13,16,20,22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3555 (toliau – Projektas) ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus:
1) Projekto 1 straipsnyje apibrėžiama, kad „brandus medis – kiekinę brandą (vertinant tūrio prieaugį) pasiekęs ir (ar) kitas brandos stadijas (rekreacinę, sanitarinę- higieninę, vandens apsaugos, techninę, gamtinę) atitinkantis medis“, tačiau nėra nustatyti kiekinės brandos nustatymo kriterijai. Pažymime, kad 2010 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl miško kirtimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. D1-79 patvirtintų miško kirtimų taisyklių
medžių rūšis pasiekusi minimalų pagrindinio miško kirtimo amžių“, todėl tikslinga analogišką kriterijų dėl minimalaus želdinių kirtimo amžiaus nustatyti ir brandžiam medžiui. Pritarti
2019-09-237
2) Siūlome panaikinti Projekto 7 straipsnį, kadangi siūlymas aplinkos ministerijai pavesti nustatyti saugotinų ir brandžių medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje kriterijus yra perteklinis, nes brandūs medžiai ir krūmai turintys vertę gali būti (ir yra) priskiriami saugotiniems. Taip pat netikslinga kurti naujos brandžių medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo tvarkos. Pritarti 4.
2019-09-23
3) Projekto lydimoje medžiagoje (aiškinamajame rašte) nurodyta, kad Projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, tačiau Projekto 6 straipsnyje apibrėžiamos aplinkos ministerijai numatytos naujos funkcijos, susijusios su papildomu visuomenės informavimu, konsultavimu, todėl nėra aišku kokiomis lėšomis remiantis šios funkcijos bus įgyvendinamos. Taip pat nėra įvertinta kokią administracinę naštą sukurs šios naujos aplinkos ministerijai priskirtos funkcijos. Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų,
turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos
1 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3555 (toliau – projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
žemėje augančių medžių priskyrimas sąvokos apibrėžtyje nurodytoms brandos grupėms (kiekinei, rekreacinei, sanitarinei-higieninei, vandens apsaugos, techninei, gamtinei) yra teisiškai nereglamentuotas; 1.2. pagrindinis medžio brandumą nusakantis kriterijus yra jo amžius (metai).
Medžio brandos laikotarpiai priklauso nuo medžio rūšies, jo augimo vietos ir sąlygų, todėl net tos pačios rūšies medžiai vieną ar kitą brandos stadiją gali pasiekti skirtingu metu. Kitos sąvokos apibrėžtyje nurodytos medžio brandos (rekreacinė, sanitarinė-higieninė, vandens apsaugos, techninė, gamtinė) eina po kiekinės medžio brandos, todėl reikštų, kad brandžiu medžiu reikėtų laikyti kiekinę brandą, kuriai apibūdinti projekte nėra nustatytų aiškių kriterijų, pasiekusį medį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas priežastis, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo siūlytina sąvoką formuluoti taip: „Brandus medis – gamtinę brandą pasiekęs medis“. Tokia sąvokos „brandus medis“ apibrėžtis grindžiama teisės aktuose miško medynams nustatytomis brandumo grupėmis. Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 1 priede išskirtos šios miško medynų brandumo grupės: jaunuolynai, pusamžiai, bręstantys, brandūs ir perbrendę medynai. Pažymėtina, kad skirtingų medžių rūšių branda yra skirtinga pagal miškų grupes. Želdinių apsaugos ir naudojimo teisinio reguliavimo požiūriu artimiausia ne miškų ūkio paskirties žemėje esantiems želdynams ir želdiniams laikytina miško žemėje II miškų grupei priskirta rekreacinių miškų, kuriems priklauso miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai, grupė.
Šioje miškų grupėje augantys medynai (medžiai) laikomi brandžiais, kai jie pasiekia gamtinę brandą (pušis, maumedis, uosis, klevas, bukas, guoba nuo 171 metų; eglė nuo 121 metų; ąžuolas nuo 201 metų; beržas, juodalksnis, liepa nuo 91 metų; drebulė nuo 81; baltalksnis, gluosnis, blindė nuo
normų suderinamumo, ne miškų ūkio paskirties žemėje augančius medžius brandžiais siūloma laikyti tokio paties amžiaus medžius, kaip ir miško žemėje II miškų grupės rekreaciniuose miškuose augančius medžius. Pritarti
1
dalyje siūloma papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir želdynų ir želdinių apsaugą ir tvarkymą organizuoti pagal vieną iš principų: „želdynuose ir želdiniuose saugoma biologinė įvairovė, nepažeistų, nepavojingų brandžių medžių gyvybingumas“. Atkreipiame dėmesį, kad miestuose, miesteliuose, kitose urbanizuotose teritorijose yra nemažai pažeistų medžių, kurių stiebas yra su nedideliais mechaniniais pažeidimais, nedidelėmis drevėmis, drevėse matomu medienos suminkštėjimu, džiūstančiomis šakomis ar viršūne, tačiau šie želdiniai, tinkamai juos tvarkant ir prižiūrint, vis dar yra perspektyvūs. Siūlymas saugoti „nepažeistų“ medžių gyvybingumą užkirstų kelią saugoti ir tvarkyti pažeistus, tačiau pavojaus asmenims, jų turtui ar eismui nekeliančius medžius.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj formuluotės
„nepažeistų, nepavojingų brandžių medžių gyvybingumas“ įrašyti formuluotę „saugomi perspektyvūs želdiniai –
dar nepasiekę gamtinės brandos ar ją pasiekę, tačiau esantys geros būklės, nekeliantys fizinio, ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojaus aplinkai; kuo ilgiau palaikomas brandžių medžių gyvybingumas“. Pritarti
2
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 7 punkte įrašytą formuluotę „želdynų ir želdinių pertvarkymo ir naujų kūrimo“ siūlytina suderinti su keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtomis sąvokomis „želdyno kūrimas“ ir „želdyno pertvarkymas“ ir iš dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 7 punkto išbraukti žodžius „ir želdinių“. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 7 punktas nustato, kad „įvertinama suinteresuotos visuomenės motyvuota nuomonė“, o projekte siūloma nustatyti, kad į visuomenės nuomonę būtų atsižvelgiama. Žinant tai, kad visuomenės nuomonių gali būti įvairių – viena kitai prieštaraujančių, neproporcingų ir pan., siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 7 punkto formuluotę, taip pat ir atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžtą „suinteresuotos visuomenės“ sąvoką. Pritarti
1
dalimi siūloma keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyti, kad savivaldybės išduoda leidimus ne tik saugotinų medžių ir krūmų, bet ir brandžių medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (toliau – leidimas tvarkymo darbams).
Šios nuostatos teisinio reguliavimo proporcingumą siūlytina įvertinti tokiais aspektais:
ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“, dauguma rūšių medžių, atsižvelgiant į jų stiebų augimo tempą, dar gerokai iki jų brandos jau yra priskiriami saugotiniems želdiniams, todėl leidimas daugumos rūšių brandžių medžių tvarkymo darbams yra faktiškai privalomas vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu. Projektu siūlomas pakeitimas dėl leidimo brandžių medžių tvarkymo darbams išdavimo faktiškai sukurtų naują reguliavimą tik dėl tokių medžių rūšių, kurių medžiai šiuo metu iš viso nepriskiriami saugotiniems, pavyzdžiui, tuopos, drebulės arba baltalksniai, t. y. tokių medžių, kurie yra trumpaamžiai, greito augimo, palyginti trapios medienos ir kitais požiūriais laikytini menkaverčiais, todėl nesaugotinais; 4.2. medžio ar krūmo brandos kriterijus yra jų amžius, t. y. metai. Tiksliai nustatyti medžio ar krūmo metus jį apžiūrint neįmanoma.
Medžio ar krūmo amžiaus nustatymas – sudėtingas veiksmas, reikalaujantis specifinių žinių, specialaus prietaiso, fizinės jėgos, palyginti didelių laiko sąnaudų, o amžiaus nustatymo paklaida gali būti reikšminga sprendžiant leidimo tvarkymo darbams išdavimo ir šio proceso kontrolės klausimus, be to, tvarkymo darbais suinteresuotas asmuo pats negalėtų nustatyti, ar yra pareiga gauti leidimą tvarkymo darbams;
tvarkymo darbams išdavimas būtų privalomas net ir tais atvejais, kai atliekamas nereikšmingas nurodytų medžių ir krūmų genėjimas, pavyzdžiui, smulkių šakų, trukdančių praeiti žmonėms ar pravažiuoti transporto priemonėms, pašalinimas. Kadangi toks genėjimas nesukelia grėsmės saugotinų medžių ir krūmų būklei, siūlytina šios nuostatos netaikyti tiems genėjimo atvejams, kai genimos iki 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos, jei jos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos
kai atliekami kiti želdynų ir želdinių tvarkymo darbai. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje pateiktą sąvokos „želdyno tvarkymas“ apibrėžimą, kiti tvarkymo darbai apimtų iš esmės visus, net elementariausius želdyno augalijos reikiamos būklės palaikymo veiksmus, pavyzdžiui, nukritusių lapų surinkimą, sausų šakų nugenėjimą, augalų tręšimą, laistymą. Tokia plati apibrėžtis leistų interpretuoti, kad tokiems elementariems darbams taip pat būtų taikoma pareiga gauti leidimą tvarkymo darbams.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 punktą išdėstyti taip: „13) išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, persodinimui, genėjimui, išskyrus atvejus, kai genimos iki 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos, jei jos nėra medžio lajos skeletą formuojančios šakos
2
dalimi dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 14 punkto formuluotę „želdynų ir želdinių tvarkymo ar naujų želdynų kūrimo projektus“ siūlytina suderinti su keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta sąvoka „želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo projektas“. Atkreipiame dėmesį, kad panaši nuostata, kurią nauju punktu siūloma papildyti ir išdėstyti projekto 3 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 14 punkte, yra jau įtvirtinta keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Siūlytina koreguoti minėtą galiojančią keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, o ne pildyti keičiamą įstatymą nauju, iš esmės dubliuojančiu galiojantį teisinį reguliavimą, punktu. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką
„darbininkai“ siūlytina suderinti su Lietuvos Respublikos darbo kodekso
sąvoka turėtų būti tikslinama ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte). Pritarti
Vyriausybė 2019-08-287 7.
Siūlytina atsisakyti projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimų, kuriuose numatoma nustatyti ne tik saugotinų, bet ir brandžių medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai būtų priskirti saugotiniems dėl šio nutarimo 4 punkte nurodytų priežasčių. Vietoje projekto 7 straipsnyje siūlomų keisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalių, siūlome projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnį papildyti 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Istoriniai želdynai, registruoti Kultūros vertybių registre kaip pavieniai ar į kompleksus įeinantys kultūros paveldo objektai, saugomi ir tvarkomi taip, kad būtų išsaugotos jų vertingosios savybės.“
4 dalimi, kurioje formuluojama pareiga valstybės institucijoms ir savivaldybėms užtikrinti, kad viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo, pertvarkymo ir priežiūros darbus atliktų ir jiems vadovautų tik keičiamo įstatymo 12 ir
atitinkantys juridiniai ir fiziniai asmenys. Šios nuostatos teisinio reguliavimo proporcingumą siūlytina įvertinti tuo požiūriu, kad keičiamo įstatymo 12 ir 13 straipsniai iškelia reikalavimą juridiniams ir fiziniams asmenims įgyti ir įrodyti turint tinkamą kvalifikaciją minėtiems darbams atlikti, kurie be kita ko apima ir priežiūros darbus, kurie neapibrėžti keičiamame įstatyme, todėl gali būti skirtingai interpretuojama, kad specialios kvalifikacijos turi būti reikalaujama ir iš elementarią einamąją priežiūrą, pavyzdžiui, vejų šienavimą ar lapų surinkimą atliekančių darbuotojų.
Siūlytina apibrėžti želdynų ir želdinių priežiūros darbus taip, kad jie apimtų tik reikšmingą įtaką želdynų ir želdinių būklei turinčius darbus, t. y. želdinių veisimą, medžių ir krūmų kirtimą, genėjimą, vejų ir gėlynų įrengimą, želdinių apsaugą nuo ligų ir kenkėjų. Siūlytina projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Valstybės institucijos ir savivaldybės privalo užtikrinti, kad
viešųjų želdynų kūrimo ir pertvarkymo, želdinių veisimo, medžių ir krūmų kirtimo, genėjimo, vejų ir gėlynų įrengimo, želdinių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų darbus atliktų ir jiems vadovautų tik šio įstatymo 12 ir 13 straipsnio reikalavimus atitinkantys juridiniai ir fiziniai asmenys.“
straipsnio 2 punkto formuluotė, kurioje numatoma, kad valstybės ir savivaldybės institucijos „iš anksto informuoja visuomenę ir organizuoja viešas konsultacijas su bendruomenėmis ir su visuomenės atstovais, kai numatomi vykdyti želdynų tvarkymo, pertvarkymo <...> darbai“, prieštarauja keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 daliai, kurioje teigiama, kad „želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra“.
Taip pat siūlytina įvertinti, ar nurodant, kad viešos konsultacijos vyks „su bendruomenėmis ir su visuomenės atstovais“ nesusiaurinamas subjektų ratas
1
į tai, kad projekte reglamentuojamos nuostatos susijusios ne tik su automobilių, bet ir geležinkelio keliais ir orlaivių skrydžiais, siūlytina tikslinti projekto 8 straipsnio 1 punktu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatų formuluotę ir ją išdėstyti taip: „2.
Želdynų ir želdinių tvarkymo metu turi būti išsaugoti esami gyvybingi perspektyvūs želdiniai. Draudžiama kirsti ar kitaip iš augimo vietos pašalinti ir intensyviai genėti (daugiau nei 30 proc. lajos) brandžius medžius jų vegetacijos laikotarpiu, išskyrus tuos atvejus, kai jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui ir (ar) automobilių, geležinkelio kelių eismo ir skrydžių saugumui.“
paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2019-10-11 Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3555) grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė bei tai, kad šiuo metu Vyriausybėje derinamas Aplinkos ministerijos parengtas naujos redakcijos Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo šį įstatymo projektą atmesti. 7. Komiteto sprendimas: atsižvelgus į gautas pastabas ir į tai, kad komitetas svarsto naujos redakcijos LR Vyriausybės pateiktą Želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4383, atmesti Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2, 3, 10, 12, 13, 16, 20, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3555. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė [1] Sprendimas Vlassopoulou, C-340/89, EU:C:1991:193; 16 punktas, Sprendimas Morgenbesser, C-313/01, EU:C:2003:612, 61 ir 62 punktai. [2] Sprendimas Morgenbesser, 67 punktas.