Projektas Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 28 straipsnio 6 dalies papildymas
1Papildyti 28 straipsnio 6 dalį,
išdėstant taip:
optimalų ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Vietovėse, kuriose savivaldybė neužtikrina asmenų teisės mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas valstybine kalba, gali būti steigiamos valstybinės mokyklos, kuriose ugdymo programos vykdomos valstybine kalba. 2 straipsnis. 29 straipsnio papildymas 2' dalimi
29 straipsnį 2' dalimi, išdėstant taip: 2' Priėmimas į valstybines ir savivaldybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas organizuojamas naudojant centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą, vadovaujantis nešališkumo principu. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Gintarė Skaistė
Projektas Projekto
lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 28 straipsnio 6 dalies papildymas
1Papildyti 28 straipsnio 6 dalį,
išdėstant taip:
optimalų ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Vietovėse, kuriose savivaldybė neužtikrina asmenų teisės mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas valstybine kalba, gali būti steigiamos valstybinės mokyklos, kuriose ugdymo programos vykdomos valstybine kalba. 2 straipsnis. 29 straipsnio papildymas 2' dalimi
29 straipsnį 2' dalimi, išdėstant taip: 2' Vadovaujantis nešališkumo principu, priėmimas į valstybines ir savivaldybės įstaigas ir (ar) mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, organizuojamas naudojant centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Gintarė Skaistė
Projektas Projekto Nr. XIIIP-3537(3) lyginamasis variantas
papildymas 2¹ dalimi Papildyti 29 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, pateikimas, mokinių eilės sudarymas, priimtų mokinių sąrašų patvirtinimas, informacijos apie priėmimą į mokyklą pateikimas, kvietimas pasirašyti mokymo sutartį ir jos pasirašymas, mokinių duomenų tvarkymas vykdomi centralizuotai, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai 2018 m. rugsėjo 27 d. Valstybės kontrolė paviešino atlikto audito ataskaitą „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ apie ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą Lietuvos savivaldybėse. Pateikti duomenys atskleidžia sisteminius trūkumus organizuojant ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą. Valstybės kontrolės duomenimis, ankstyvojo ugdymo prieinamumas užtikrinamas tik daliai vaikų: ikimokyklinio ugdymo prieinamumas atskirose savivaldybėse svyruoja nuo 14 iki 67 proc. Ataskaitoje teigiama, kad net devynių savivaldybių ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūko vietų, 30-yje savivaldybių trūko vietų tėvų pasirinktose įstaigose, laisvų vietų buvo tik kitose, labiau nutolusiose įstaigose. Tokie netolygumai tarp Lietuvos savivaldybių verčia imtis atitinkamų sprendimų nacionaliniu mastu. Iš analizuotos Valstybės kontrolės ataskaitos galima išgryninti kelias problemines sritis:
didžiuosiuose miestuose ir jų žiedinėse savivaldybėse (laisvų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra tik nutolusiose, kaimiškose teritorijose, kur vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose paklausa nėra tokia didelė);
darželių-lopšelių prieinamumas (vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikams iki 3 m. amžiaus turi tik pusė savivaldybių);
lietuvių ugdomąja kalba trūkumas Vilniaus rajone. Valstybės kontrolės duomenimis, savivaldybės realiai net nežino kiek vaikų gyvena jų teritorijose. Duomenų trūkumas trukdo efektyviai planuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą:
į darželius vis dar priima be bendros elektroninės registracijos. Šį uždavinį atlieka kiekvienas darželis atskirai, registruodamas prašymus į popierines knygas.
Todėl tėvai dažnai pateikia prašymus į kelis darželius vienu metu. Taip yra apsunkinamas darželių tinklo planavimas, nebegalima nustatyti kiek ir kokių darželio vietų toje savivaldybėje iš tikrųjų reikia. 2. Pavyzdžiui, negavę vietos darželyje lietuvių ugdomąja kalba, Vilniaus ar Kauno rajonų gyventojai deklaruoja savo gyvenamąją vietą mieste, taip siekdami patekti į miesto darželius. Dėl šios priežasties neaišku, koks yra realus vietų darželiuose poreikis, tad ir pats darželių tinklo planavimas yra gana chaotiškas. 3. Tokią priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas praktiką kaip ydingą įvardino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), teigdama, kad savarankiškas darželių eilių formavimas įstaigose dažnai tampa piktnaudžiavimo įrankiu, iškyla didesnė kyšio davimo įstaigų vadovams ar į darželius registruojantiems darbuotojams tikimybė. Todėl būtina keisti dabartinį teisinį reglamentavimą, kuris neįpareigoja savivaldybių užtikrinti optimalaus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų tinklo bei nenumato centralizuoto priėmimo į valstybines ir savivaldybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas. Šiuo įstatymu siūlomi pakeitimai:
užtikrinti visų lygių ugdymo paslaugų prieinamumą, įpareigojant savivaldybes turėti optimalų ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą;
valstybines ir savivaldybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas būtų organizuojamas naudojant centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą, vadovaujantis nešališkumo principu. Tokio įstatymo pakeitimo tikslas yra užtikrinti didesnį skaidrumą, efektyvesnę duomenų analizę, geresnį planavimą, didesnę savivaldybių atskaitomybę prieš gyventojus.
O svarbiausia - tokia nacionalinė platforma užtikrintų didesnį ikimokyklinio ugdymo prieinamumą mūsų vaikams. Ankstyvasis vaikų ugdymas turi ypatingą reikšmę tolimesniems vaikų pasiekimams ir pajamų nelygybės mažinimui, kuri ir prasideda nuo ankstyvos vaikystės ir nevienodo paslaugų prieinamumo. Todėl norėdami kovoti su vis didėjančia atskirtimi ir pajamų nelygybe, turime pradėti nuo mūsų vaikų ugdymo sistemos tobulinimo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Seimo narė Gintarė Skaistė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančioje Švietimo įstatymo redakcijoje numatyta, kad savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Dabar galiojančiame Švietimo įstatyme taip pat numatyta, jog priėmimo į valstybinę ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklą ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma įpareigoti savivaldybes užtikrinti visų lygių ugdymo paslaugų prieinamumą, įpareigojant savivaldybes turėti optimalų ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą.
Taip pat siūloma numatyti, kad priėmimas į valstybines ir savivaldybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas būtų organizuojamas naudojant centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą, vadovaujantis nešališkumo principu. Tokios teisinio reguliavimo nuostatos padėtų sumažinti korupcijos tikimybę, didintų aiškumą, skaidrumą ir pasitikėjimą priėmimo į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas tvarka, užtikrintų didesnį švietimo paslaugų prieinamumą visose savivaldybėse. Centralizuota registracijos į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo įstaigas sistema užtikrintų duomenų patikimumą, išsamumą, palyginamumą ir padėtų savivaldybėms efektyviau planuoti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo įstaigų tinklą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus tokį įstatymo pakeitimą daugiau duomenų bus vieši, todėl priimtas įstatymo pakeitimas kriminogeninei situacijai turės teigiamą įtaką ir padės sumažinti korupciją. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo pakeitimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Priimtas įstatymo projektas pareikalautų papildomų išlaidų iš Valstybės biudžeto tokiu atveju, jei būtų apsispręsta turėti nacionalinę centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą, kurioje visos savivaldybės registruotų vaikus į valstybines ir savivaldybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas bei diegiant ją visose savivaldybėse. Tačiau centralizuotos sistemos sukūrimo ir palaikymo kaštai yra nepalyginamai mažesni nei visų savivaldybių atskirai išleidžiamos sumos registracijos sistemų kūrimui ir palaikymui. Tokiu atveju, jei būtų apsispręsta nacionalinės registracijos sistemos nekurti, tos savivaldybės, kurios neturi elektroninės registracijos sistemos, turėtų jų sukūrimui numatyti lėšas savo biudžetuose. 13.
specialistų vertinimai ir išvados Matant didelę ikimokyklinio ugdymo prieinamumo problemą bei chaotišką ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo planavimą Lietuvos savivaldybėse, Seime organizuotas pasitarimas dėl priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas teisinio reglamentavimo tobulinimo. Pasitarime dalyvavo Lietuvos Savivaldybių asociacijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Švietimo informacinių technologijų centro, Valstybės kontrolės, Panevėžio rajono, Kauno rajono ir Šalčininkų savivaldybių atstovai. Visų bendrai buvo sutarta, kad centralizuota prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinė sistema būtų labai naudinga. Tokia sistema, kurioje savivaldybės registruotų vaikus į valstybines ir savivaldybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas, užtikrintų didesnį skaidrumą, efektyvesnę duomenų analizę, geresnį planavimą, didesnę savivaldybių atskaitomybę prieš gyventojus. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Ikimokyklinis ugdymas, priėmimas į ugdymo įstaigą, centralizuota priėmimo tvarka, centralizuota prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinė sistema. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Gintarė Skaistė
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai 2018 m. rugsėjo 27 d. Valstybės kontrolė paviešino atlikto audito ataskaitą „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ apie ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą Lietuvos savivaldybėse. Pateikti duomenys atskleidžia sisteminius trūkumus organizuojant ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą. Valstybės kontrolės duomenimis, ankstyvojo ugdymo prieinamumas užtikrinamas tik daliai vaikų: ikimokyklinio ugdymo prieinamumas atskirose savivaldybėse svyruoja nuo 14 iki 67 proc. Ataskaitoje teigiama, kad net devynių savivaldybių ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūko vietų, 30-yje savivaldybių trūko vietų tėvų pasirinktose įstaigose, laisvų vietų buvo tik kitose, labiau nutolusiose įstaigose. Tokie netolygumai tarp Lietuvos savivaldybių verčia imtis atitinkamų sprendimų nacionaliniu mastu. Iš analizuotos Valstybės kontrolės ataskaitos galima išgryninti kelias problemines sritis:
didžiuosiuose miestuose ir jų žiedinėse savivaldybėse (laisvų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra tik nutolusiose, kaimiškose teritorijose, kur vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose paklausa nėra tokia didelė);
darželių-lopšelių prieinamumas (vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikams iki 3 m. amžiaus turi tik pusė savivaldybių);
lietuvių ugdomąja kalba trūkumas Vilniaus rajone. Valstybės kontrolės duomenimis, savivaldybės realiai net nežino kiek vaikų gyvena jų teritorijose. Duomenų trūkumas trukdo efektyviai planuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą:
į darželius vis dar priima be bendros elektroninės registracijos. Šį uždavinį atlieka kiekvienas darželis atskirai, registruodamas prašymus į popierines knygas.
Todėl tėvai dažnai pateikia prašymus į kelis darželius vienu metu. Taip yra apsunkinamas darželių tinklo planavimas, nebegalima nustatyti kiek ir kokių darželio vietų toje savivaldybėje iš tikrųjų reikia. 2. Pavyzdžiui, negavę vietos darželyje lietuvių ugdomąja kalba, Vilniaus ar Kauno rajonų gyventojai deklaruoja savo gyvenamąją vietą mieste, taip siekdami patekti į miesto darželius. Dėl šios priežasties neaišku, koks yra realus vietų darželiuose poreikis, tad ir pats darželių tinklo planavimas yra gana chaotiškas. 3. Tokią priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas praktiką kaip ydingą įvardino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), teigdama, kad savarankiškas darželių eilių formavimas įstaigose dažnai tampa piktnaudžiavimo įrankiu, iškyla didesnė kyšio davimo įstaigų vadovams ar į darželius registruojantiems darbuotojams tikimybė. Todėl būtina keisti dabartinį teisinį reglamentavimą, kuris neįpareigoja savivaldybių užtikrinti optimalaus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjų tinklo bei nenumato centralizuoto priėmimo į valstybines ir savivaldybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas. Šiuo įstatymu siūlomi pakeitimai:
užtikrinti visų lygių ugdymo paslaugų prieinamumą, įpareigojant savivaldybes turėti optimalų ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą;
nešališkumo principu, priėmimas į valstybines ir savivaldybės įstaigas ir (ar) mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, organizuojamas naudojant centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą. Tokio įstatymo pakeitimo tikslas yra užtikrinti didesnį skaidrumą, efektyvesnę duomenų analizę, geresnį planavimą, didesnę savivaldybių atskaitomybę prieš gyventojus.
O svarbiausia - tokia nacionalinė platforma užtikrintų didesnį ikimokyklinio ugdymo prieinamumą mūsų vaikams. Ankstyvasis vaikų ugdymas turi ypatingą reikšmę tolimesniems vaikų pasiekimams ir pajamų nelygybės mažinimui, kuri ir prasideda nuo ankstyvos vaikystės ir nevienodo paslaugų prieinamumo. Todėl norėdami kovoti su vis didėjančia atskirtimi ir pajamų nelygybe, turime pradėti nuo mūsų vaikų ugdymo sistemos tobulinimo. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Seimo narė Gintarė Skaistė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančioje Švietimo įstatymo redakcijoje numatyta, kad savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Dabar galiojančiame Švietimo įstatyme taip pat numatyta, jog priėmimo į valstybinę ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklą ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma įpareigoti savivaldybes užtikrinti visų lygių ugdymo paslaugų prieinamumą, įpareigojant savivaldybes turėti optimalų ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą.
Taip pat siūloma numatyti, kad vadovaujantis nešališkumo principu, priėmimas į valstybines ir savivaldybės įstaigas ir (ar) mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, organizuojamas naudojant centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą. Tokios teisinio reguliavimo nuostatos padėtų sumažinti korupcijos tikimybę, didintų aiškumą, skaidrumą ir pasitikėjimą priėmimo į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas tvarka, užtikrintų didesnį švietimo paslaugų prieinamumą visose savivaldybėse. Centralizuota registracijos į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo įstaigas sistema užtikrintų duomenų patikimumą, išsamumą, palyginamumą ir padėtų savivaldybėms efektyviau planuoti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo įstaigų tinklą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus tokį įstatymo pakeitimą daugiau duomenų bus vieši, todėl priimtas įstatymo pakeitimas kriminogeninei situacijai turės teigiamą įtaką ir padės sumažinti korupciją. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo pakeitimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos Priimtas įstatymo projektas pareikalautų papildomų išlaidų iš Valstybės biudžeto tokiu atveju, jei būtų apsispręsta turėti nacionalinę centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą, kurioje visos savivaldybės registruotų vaikus į valstybines ir savivaldybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas bei diegiant ją visose savivaldybėse. Tačiau centralizuotos sistemos sukūrimo ir palaikymo kaštai yra nepalyginamai mažesni nei visų savivaldybių atskirai išleidžiamos sumos registracijos sistemų kūrimui ir palaikymui. Tokiu atveju, jei būtų apsispręsta nacionalinės registracijos sistemos nekurti, tos savivaldybės, kurios neturi elektroninės registracijos sistemos, turėtų jų sukūrimui numatyti lėšas savo biudžetuose. 13.
specialistų vertinimai ir išvados Matant didelę ikimokyklinio ugdymo prieinamumo problemą bei chaotišką ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo planavimą Lietuvos savivaldybėse, Seime organizuotas pasitarimas dėl priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas teisinio reglamentavimo tobulinimo. Pasitarime dalyvavo Lietuvos Savivaldybių asociacijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Švietimo informacinių technologijų centro, Valstybės kontrolės, Panevėžio rajono, Kauno rajono ir Šalčininkų savivaldybių atstovai. Visų bendrai buvo sutarta, kad centralizuota prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinė sistema būtų labai naudinga. Tokia sistema, kurioje savivaldybės registruotų vaikus į valstybines ir savivaldybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas, užtikrintų didesnį skaidrumą, efektyvesnę duomenų analizę, geresnį planavimą, didesnę savivaldybių atskaitomybę prieš gyventojus. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Ikimokyklinis ugdymas, priėmimas į ugdymo įstaigą, centralizuota priėmimo tvarka, centralizuota prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinė sistema. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Gintarė Skaistė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-06- Nr. Į 2019-06-07 Nr. S-2019-3598 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28 straipsnio 6 dalies papildymo ir 29 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP3537 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 28 straipsnio 6 dalies papildymo ir 29 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3537, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Europos Sąjungos institucinės ir Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė administracinės teisės skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi, joje nustatant, kad vadovaujantis nešališkumo principu, priėmimas į valstybines ir savivaldybės įstaigas ir (ar) mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, organizuojamas naudojant centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą. Šios nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, siūlytina tiksliau apibrėžti, ką reiškia šioje dalyje vartojama sąvoka „vadovaujantis nešališkumo principu“, kadangi ši sąvoka nei keičiamame Švietimo įstatyme, nei projekte nėra apibrėžta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Švietimo įstatymo 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra nustatomi priėmimo į mokyklas ypatumai. Antra, kadangi šioje dalyje nustatomas bendrasis priėmimo į įstaigas ir (ar) mokyklas principas visose savivaldybėse, projekto 2 straipsniu pildomoje Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2¹ dalyje vietoj žodžio „savivaldybės“ įrašytinas žodis „savivaldybių“. Trečia, ši nuostata derintina su Švietimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad ikimokyklinio ugdymo programą, parengtą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, bei su Švietimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Derinant šias Švietimo įstatymo nuostatas tarpusavyje, siūlytina projekto 2 straipsniu pildomoje Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2¹ dalyje išbraukti žodžius „įstaigas ir (ar)“. Ketvirta, nors pildomoje Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2¹ dalyje ir minima centralizuota prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinė sistema bei nustatoma viešojo administravimo subjektų (subjekto) pareiga naudoti šią sistemą, tačiau pati informacinė sistema niekaip nėra individualizuojama, t.y. nenurodomas nei šios valstybės informacinės sistemos valdytojas, nei informacinės sistemos steigimo tikslas, paskirtis ar kaupiamų duomenų pobūdis. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, pagrindinius šios informacinės sistemos reglamentavimo klausimus reikėtų apibrėžti pačiame įstatyme. 2. Projekto
priimti šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. 3. Keičiamo Švietimo įstatymo 56 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įgaliota dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką, todėl dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. 4.
į teisės technikos taisykles:
pavadinime turi būti nurodomi tik keičiamų straipsnių (ne jų dalių) numeriai, o visais atvejais keičiant ar pildant jau įstatyme esančius straipsnius, įstatymo pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“;
straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina, o pakeitimo esmė dėstytina taip:
„Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Be to, keičiamos
straipsnio dalies tekstas dėstytinas kabutėse;
straipsnio visame tekste vietoj skaičiaus „2'“ įrašytinas skaičius „2¹“;
straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina, o pakeitimo esmė dėstytina taip:
„Papildyti 29 straipsnį 2¹ dalimi:“. Be to, pildomos straipsnio
dalies tekstas dėstytinas kabutėse;
straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini skaičius ir žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-06- Nr. Į 2019-06-14 Nr. S-2019-3758 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 28 straipsnio 6 dalies papildymo ir 29 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP3537(2) derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 28 straipsnio 6 dalies papildymo ir 29 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3537(2), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Europos Sąjungos institucinės ir Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė administracinės teisės skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-04-29 Nr. XIIIP-3537(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 28 STRAIPSNIO 6 DALIES PAPILDYMO IR 29 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO nr. XIIIP-3537(2) 2020-04-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, pirmininko pavaduotojas
Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai Viktorija Čmilytė Nielsen, Liudas Jonaitis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Aistė Kairienė, Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė, mentoriai Kęstutis Kaminskas, Rūta Norkienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-06-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
2 straipsniu siūloma papildyti Švietimo įstatymo 29 straipsnį 2¹ dalimi, joje nustatant, kad vadovaujantis nešališkumo principu, priėmimas į valstybines ir savivaldybės įstaigas ir (ar) mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, organizuojamas naudojant centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą. Šios nuostatos svarstytinos keliais aspektais.
Pirma, siūlytina tiksliau apibrėžti, ką reiškia šioje dalyje vartojama sąvoka
„vadovaujantis nešališkumo principu“, kadangi ši sąvoka nei keičiamame
Švietimo įstatyme, nei projekte nėra apibrėžta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Švietimo įstatymo 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra nustatomi priėmimo į mokyklas ypatumai. Pritarti iš dalies Nustačius centralizuotą elektroninį mokinių priėmimą į mokyklas būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, priėmimo į mokyklas procesų automatiškas valdymas sumažintų žmogiškojo faktoriaus įtaką, t. y. vaikų priėmimas į mokyklas būtų vykdomas nešališkai. Atsižvelgiant į tai, atsisakoma nuostatos, kad priėmimas į valstybines ir savivaldybių mokyklas vykdomas vadovaujantis nešališkumo principu, kaip perteklinės. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-06-12 Antra, kadangi šioje dalyje nustatomas bendrasis priėmimo į įstaigas ir (ar) mokyklas principas visose savivaldybėse, projekto 2 straipsniu pildomoje Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2¹ dalyje vietoj žodžio „savivaldybės“ įrašytinas žodis „savivaldybių“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-06-12 Trečia, ši nuostata derintina su Švietimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad ikimokyklinio ugdymo programą, parengtą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, bei su Švietimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad priešmokyklinį ugdymą vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Derinant šias Švietimo įstatymo nuostatas tarpusavyje, siūlytina projekto 2 straipsniu pildomoje Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2¹ dalyje išbraukti žodžius „įstaigas ir (ar)“. Pritarti 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-06-12 Ketvirta, nors pildomoje Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2¹ dalyje ir minima centralizuota prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinė sistema bei nustatoma viešojo administravimo subjektų (subjekto) pareiga naudoti šią sistemą, tačiau pati informacinė sistema niekaip nėra individualizuojama, t.y. nenurodomas nei šios valstybės informacinės sistemos valdytojas, nei informacinės sistemos steigimo tikslas, paskirtis ar kaupiamų duomenų pobūdis. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, pagrindinius šios informacinės sistemos reglamentavimo klausimus reikėtų apibrėžti pačiame įstatyme. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nurodyta konkreti data, iki kurios turi būti priimti šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ir sporto ministerija yra įgaliota dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti valstybinę švietimo politiką, todėl dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į teisės technikos taisykles:
pavadinime turi būti nurodomi tik keičiamų straipsnių (ne jų dalių) numeriai, o visais atvejais keičiant ar pildant jau įstatyme esančius straipsnius, įstatymo pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“;
„pakeitimas“;
1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina, o pakeitimo esmė dėstytina taip:
„Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:“.
Be to, keičiamos straipsnio dalies tekstas dėstytinas kabutėse;
„2¹“;
2 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina, o pakeitimo esmė dėstytina taip:
„Papildyti 29 straipsnį 2¹ dalimi:“. Be to, pildomos
straipsnio dalies tekstas dėstytinas kabutėse;
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2019-06-27 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 28 straipsnio 6 dalies papildymo ir 29 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3537(2), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
tarnyba, 2019-10-02 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904
nuostatomis savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 28 straipsnio 6 dalies papildymo ir 29 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3537(2) (toliau – Projektas Nr. XIIIP-3537(2) antikorupcinį vertinimą. Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad Projektu Nr.
XIIIP-3537(2) be kitų tikslų siekiama priėmimą į valstybines ir savivaldybės įstaigas ir (ar) mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, organizuoti naudojant centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą. Šio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatomo teisinio reguliavimo nuostatos padėtų sumažinti korupcijos tikimybę, didintų aiškumą, skaidrumą ir pasitikėjimą priėmimo į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigas tvarka, užtikrintų didesnį švietimo paslaugų prieinamumą visose savivaldybėse. Centralizuota registracijos į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo įstaigas sistema užtikrintų duomenų patikimumą, išsamumą, palyginamumą ir padėtų savivaldybėms efektyviau planuoti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo įstaigų tinklą. Pritariame Seimo narės inicijuotame ir parengtame Projekte Nr. XIIIP-3537(2) siūlomoms įtvirtinti nuostatoms, tačiau manome, kad prie skaidresnio priėmimo į valstybines ir savivaldybės įstaigas ir (ar) mokyklas proceso prisidėtų kaip galima daugiau veiksmų, susijusių su vaikų paskirstymu į ugdymo įstaigas, automatizavimas ir žmogiškojo veiksnio įtakos sumažinimas. Todėl organizuojant priėmimą į valstybines ir savivaldybės įstaigas ir (ar) mokyklas siūlome centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą naudoti ne tik prašymų dėl vaikų priėmimo į švietimo įstaigas pateikimui ir registravimui, laukiančių eilėse vaikų sąrašų sudarymui, pageidaujančių lankyti ugdymo įstaigas vaikų duomenų tvarkymui, gyventojų informavimui, bet ir automatiniam vaikų skirstymui į ugdymo įstaigas ir jų klases ir grupes, kartu užtikrinant, kad informacinė sistema suteiktų pakankamas priimamų sprendimų objektyvumo kontrolės ir atsekamumo galimybes. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Projekte Nr.
XIIIP-3537(2) 2 straipsniu papildomą 29 straipsnio 21 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,... priėmimas į valstybines ir savivaldybės įstaigas ir (ar) mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, organizuojamas naudojant centralizuotą prašymų pateikimo, paskirstymo į ugdymo įstaigas ir gyventojų informavimo informacinę sistemą“. Pritarti iš dalies Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą Nr. 4. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-01-29 nutarimas Nr. 67 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-1402 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 28 straipsnio 6 dalies papildymo ir 29 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3537(2) (toliau – Įstatymo projektas) 1 straipsnio nuostatoms, t. y. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 28 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad savivaldybės privalo turėti optimalų ikimokyklinio ir priešmokyklinio švietimo programų teikėjų tinklą, nes Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neformalusis švietimas apima ikimokyklinį ir priešmokyklinį švietimą, todėl, atsižvelgiant į teisėkūros tikslingumo principą, siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2020-01-29 nutarimas Nr. 67 2.
67
pritarti Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatomam teisiniam reguliavimui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus:
galimybių principas (lygios galimybės – švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrinta asmens teisių įgyvendinimą, kiekvienam asmeniui laiduoja švietimo prieinamumą <...>). Įstatymo 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti priėmimo į mokyklas ypatumai. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad priėmimas į valstybines ir savivaldybių mokyklas organizuojamas naudojant centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą. Nustačius centralizuotą elektroninį mokinių priėmimą į mokyklas būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, priėmimo į mokyklas procesų automatiškas valdymas sumažintų žmogiškojo faktoriaus įtaką, t. y. vaikų priėmimas į mokyklas būtų vykdomas nešališkai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomoje Įstatymo 29 straipsnio 2ˡ dalyje atsisakyti nuostatos, kad priėmimas į valstybines ir savivaldybių mokyklas vykdomas vadovaujantis nešališkumo principu, kaip perteklinės;
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2020-01-29 nutarimas Nr. 67
į kitą mokyklą. Įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad mokykla yra juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas. Todėl derinant Įstatymo nuostatas tarpusavyje siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomoje Įstatymo 29 straipsnio 2ˡ dalyje išbraukti žodžius „įstaigas ir (ar)“;
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2020-01-29 nutarimas Nr. 67 2.3.
67 2.3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra valstybės informacinių sistemų (pvz., Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos, Švietimo valdymo informacinės sistemos), registrų (pvz., Mokinių registro, Švietimo ir mokslo institucijų registro) valdytoja. Atnaujinus ir suderinus esamas valstybės informacines sistemas ir registrus būtų galima sudaryti galimybę teikti prašymą elektronine forma dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, užtikrinti nešališką vaikų paskirstymą į mokyklas ir priėmimą, lygias galimybes į kokybišką ugdymą ir gauti informaciją dėl priėmimo elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta bei siekiant nustatyti centralizuoto mokinių priėmimo į mokyklas funkcijas ir privalomumą, siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomą 29 straipsnio 2ˡ dalį išdėstyti taip: „2ˡ. Prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, pateikimas, mokinių eilės sudarymas, priimtų mokinių sąrašų patvirtinimas, informacijos apie priėmimą į mokyklą pateikimas, kvietimas pasirašyti mokymo sutartį ir jos pasirašymas, mokinių duomenų tvarkymas vykdomi centralizuotai, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
5Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų (2,5 mln.
Eur), kurios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose 2020 metams nenumatytos, ir į tai, kad reikia laiko tinkamai pasirengti Įstatymo įgyvendinimui (funkcijoms sukurti ir duomenų mainams užtikrinti, kitiems techniniams sprendimams atlikti), siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir joje nustatyti, kad Įstatymo projektas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d., bei Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2020 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3537(3) pagal Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir siūlyti Seimui jį svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė