Projekto lyginamasis variantas
2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą
įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis, ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, mokestis už aplinkos teršimą nepavojingas atliekas deginant nepavojingų atliekų įrenginiuose, taip pat lėšos, gautos pagal šio Įstatymo 34¹ straipsnio 7 dalyje, 34² straipsnio 3 dalyje, 34⁵ straipsnio 2 dalyje ir 34¹² straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, užtikrinančius atliekų tvarkymo finansavimą. 2. Papildyti Įstatymo 34 straipsnio 3 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) Remti Žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas ir projektus atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse.“
įstatymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. balandžio 30 d. parengia šiam Įstatymui įgyvendinti reikiamus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šių įstatymo projektų rengimą paskatino Europos Komisijos komunikate „2019 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Europa saugo savo piliečius ir gerina jų gyvenimo kokybę“, skirtame Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Europos regionų komitetui, pateiktos pastabos ir pasiūlymai. Komunikate išreiškiamas susirūpinimas, jog įgyvendindama žiedinės ekonomikos pricipus, Lietuva susiduria su įvairiomis problemomis, susijusiomis su atliekų tvarkymo. Komunikate nurodoma, kad Lietuva turi užtikrinti perdirbimo tikslus, kuriuos yra įsipareigojusi pasiekti iki 2020 m., ypatingą dėmesį skiriant rūšiuojamajam surinkimui, todėl turėtų pasirūpinti, kad šalyje neatsirastų perteklinių deginimo arba mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) pajėgumų, taip užtikrinant didesnės atliekų dalies pirminį išrūšiavimą ir mažesnį MBA bei atliekų deginimo įrengimų naudojimą tvarkant biologiškai skaidžią ir kitą perdirbamą atliekų dalį. Komunikate nurodyti prioritetiniai veiksmai, rekomenduojantys taikyti naujas politikos priemones, įskaitant ekonomines, skatinti atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą, perdirbimo patrauklumą, populiarinti ir remti rūšiuojamąjį surinkimą, bei toliau gerinti perdirbimo rezultatus; taip pat rekomenduojama nustatyti atliekų deginimo ir MBA mokestį, idant kad būtų perdirbamos atliekos, tinkamos pakartotiniam naudojimui ir/arba perdirbimui.
Komunikatu reikalaujama nestatyti perteklinių galutinėms atliekoms apdoroti skirtų infrastruktūros elementų – pvz., mechaninio apdorojimo, deginimo įrenginių, sąvartynų. Keičiamomis įstatymų nuostatomis, kaip ir reikalaujama komunikate, nuo 2021 m. nustatomas mokestis nepavojingų atliekų deginimui. Mokesčio tarifas yra diferencijuojamas išskiriant: nekomunalinių atliekų srauto nepavojingų atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose apdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose neapdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. Taip pat numatomas šio mokesčio didinimas iki 2030 metų. Įstatymas yra papildomas nuostata, kad mokesčiai už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, mokestis už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, sumokėti į valstybės biudžetą, būtų naudojami Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti, kryptingai skatinant ir remiant žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai;
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Vingrienė. 3.
reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas numato mokestį už įvairius aplinkos taršos komponentus: už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių; netvarkomiems apmokestinamiesiems gaminiams, pakuotei; už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių; už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. Mokestis už aplinkos teršimą deginant nepavojingas atliekas nėra numatytas. Šiuo metu galiojantis teisės aktais nustatytas atliekų tvarkymo finansinis reguliavimas nesudaro jokių prielaidų ir galimybių atliekų tvarkymui taikyti aukštesnius atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetus, skatinti įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Galiojančiame įstatyme yra nustatytas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms atliekoms. Tai taikoma tik pačiam žemiausiam atliekų tvarkymo būdui, tačiau toks reguliavimas tiesiogiai skatina hierarchiškai sekančio, tačiau aplinkosauginiu bei žiedinės ekonomikos požiūriu taip pat nepriimtino ir neperspektyvaus atliekų tvarkymo būdo – atliekų deginimo – taikymą. Neribojamas atliekų deginimas užkertą kelia aukštesniems, žiedinės ekonomikos principus atitinkantiems atliekų tvarkymo būdams vystytis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimais siūloma aiškiai nurodyti, kurie atliekų tvarkymo būdai yra neperspektyvūs (deginimas bei šalinimas sąvartynuose), ir sudaryti prielaidas bei numatyti finansines paskatas perėjimui prie žiedinės ekonomikos principais grindžiamų atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos priemonių taikymo. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai poveikis nenumatomas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo pakeitimas sudarys papildomą finansinę naštą nepavojingų atliekų deginimo veiklos vykdytojams. Tačiau, vertinat Europos Komisijos poziciją ambicingų žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo srityje, aiškiai nubrėžus degintinų atliekų ribą iki 25 proc., atliekų deginimo apmokestinimas yra būtina prevencijos priemonė, leidžianti deginimą, kaip ir šalinimą sąvartynuose, padaryti nepatraukliu, taip sudarant sąlygas kreipti investicijas į pažangesnius, žiedinės ekonomikos principais grįstus, aplinkai draugiškiausius atliekų naudojimo ir tvarkymo būdus, deginimui paliekant tik nebeperdirbamas ir nebegalimas kitaip panaudoti atliekas. Mokesčio rinkimas sudarys finansines galimybes skatinti ir remti pažangesnius, žiedinės ekonomikos principais grįstus atliekų tvarkymo būdus, kas privalo būti pagrindiniu ir patraukliu atliekų tvarkymo tikslu, apveriančiu kelius kurtis naujo pobūdžio verslams, jų plėtrai ir naujoms darbo vietoms. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Aplinkos ministerijai būtina pavesti peržiūrėti ir pakoreguoti Atliekų tvarkymo programos nuostatas, numatant paramos galimybes skatinant žiedinės ekonomikos principais grindžiamų veiklų atsiradimą bei atliekų naudojimą kitų produktų gamybai pirminio rūšiavimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Aplinkos ministerijai pavesti koreguoti Atliekų tvarkymo programos nuostatas, numatant galimybę remti žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„aplinkos apsauga“, „atliekos“, „atliekų tvarkymas“,
„nepavojingų atliekų deginimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-06- Nr. Į 2019-06-07
Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto NR. XIIIP-3532 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3532 (toliau – Projektas), atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą bei kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą. Taip pat, pagal Įstatymo 26 straipsnį [atliekų prevencijos ir tvarkymo] reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų tvarkymo planas, kuriame nustatomos atliekų tvarkymo užduotys, strateginiai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai jiems įgyvendinti. Valstybinį atliekų tvarkymo planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė. Atsižvelgdami į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume Projektui gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Mykolas Šavelskis, tel. 8 706 63 696, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
2 dalimi keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad Atliekų tvarkymo programos lėšos naudojamos „remti Žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas ir projektus atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse“. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš keičiamo įstatymo, nei projekto nuostatų nėra aišku, kokie principai būtų laikytini Žiedinės ekonomikos principais, ir kokios veiklos ir projektai, grindžiami šiais principais, būtų remiami iš Atliekų tvarkymo programos lėšų. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. 2. Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą bei į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
eilutėje, o formuluotė „IR PAPILDYMO“ brauktina kaip perteklinė;
„pakeitimas“;
„Įstatymo“ kaip perteklinis;
dalies rašytinos kabutės;
formuluotė „ir jį išdėstyti taip“;
įgyvendinimas“;
formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“;
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“;
raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]