Projekto lyginamasis variantas
PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 4 straipsnio ir PRIEDĖLIO PAKEITIMO
Papildyti 4 straipsnį 4 dalimi: „4. Savivaldybės mero ir mero pavaduotojo pareiginę algą nustato bei darbo užmokestį tvirtina tos savivaldybės taryba, atsižvelgdama į vidutinį tos savivaldybės gyventojų mėnesinį darbo užmokestį:
1) savivaldybės mero pareiginė alga negali viršyti 3 vidutinių tos savivaldybės mėnesinių darbo užmokesčių;
2) savivaldybės mero pavaduotojo pareiginė alga negali viršyti 2,5 vidutinių tos savivaldybės mėnesinių darbo užmokesčių;
3) vidutinis savivaldybės mėnesinis darbuotojų darbo užmokestis nustatomas pagal paskutinius viešai paskelbtus ketvirčio duomenis Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje, šio skelbėjo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.“ Pastaba. Savivaldybių tarybų, išrinktų per 2019 m. vykusius savivaldybių tarybų rinkimus, įgaliojimų laikui išrinktiems savivaldybių merams ir paskirtiems jų pavaduotojams negali būti nustatytas mažesnis darbo užmokestis nei jų kadencijos pradžioje. 2 straipsnis. Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedėlio I skirsnio „Valstybės politikų pareiginės algos“ 5 punktą. 5. Savivaldybių merai ir merų pavaduotojai:
Savivaldybės teritorijoje gyvena: per 100 tūkst. gyventojų
Savivaldybės mero ir mero pavaduotojo pareiginėms algoms taikytini koeficientai nustatomi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių, nustatytą pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatyti koeficientai galioja iki pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Masiulis
Projekto lyginamasis variantas
priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlio I skyriaus „Valstybės politikų pareiginės algos“ 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5. Savivaldybių merai ir merų pavaduotojai, kai
savivaldybės teritorijoje gyvena per 500 tūkst. gyventojų nuo 100 tūkst. gyventojų iki 500 tūkst. gyventojų nuo 50 tūkst. gyventojų iki 100 tūkst. gyventojų nuo 15 tūkst. gyventojų iki 50 tūkst. gyventojų
mero ir mero pavaduotojo algos nustatomos prie taikytino koeficiento pridedant du vidutinius tos savivaldybės darbuotojų mėnesinius darbo užmokesčius. 2. Vidutinis savivaldybės darbuotojų mėnesinis darbo užmokestis nustatomas pagal paskutinius viešai paskelbtus ketvirčio duomenis Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje, šio skelbėjo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. 1. 3. Savivaldybės mero ir mero pavaduotojo pareiginėms algoms taikytini koeficientai nustatomi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių, nustatytą pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatyti koeficientai galioja iki pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio. 2. 4.
teritorijoje yra kurortinė teritorija, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 4 procentais, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas, savivaldybės merui ir mero pavaduotojams šio įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas 5 procentais.“
Įstatymui įsigaliojus, naujai apskaičiuota mero ir mero pavaduotojo alga negali būti mažesnė už jau apskaičiuotą ir paskirtą algą. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Masiulis
DĖL valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo NR. VIII-1904 4 straipsnio ir priedėlio pakeitimo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Merams ir jų pavaduotojams pareiginė alga iki šiol buvo nustatoma pagal vieną kriterijų, neatsižvelgiant į konkrečios savivaldybės gyventojų gerovę ir jų darbo užmokesčius. Savivaldybės skiriasi savo socialiniu ir ekonominiu išsivystymu, dėl to skiriasi savivaldybių biudžetai bei pajamos, taigi neteisinga, kad merų ir jų pavaduotojų uždarbiai nepriklauso nuo savivaldybės finansinių galimybių. Kuo savivaldybės gyventojų darbo užmokesčiai didesni, tuo daugiau mokesčių patenka į savivaldybės biudžetą, tačiau ši aplinkybė niekaip neįtakoja savivaldybės vadovų pareiginės algos. Be to, savivaldybės vadovų atlyginimai nepriklauso nuo rezultatų. Jeigu savivaldybė regresuoja, tai ir atlyginimai neturėtų būti dideli, o jeigu savivaldybė vystosi sparčiai, tai ir vadovų atlygiai galėtų būti didesni. Įstatymo projektas buvo parengtas
kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris paaiškino, kad dabartinis, vis dar veikiantis atlyginimų nustatymo reglamentavimas, yra prieštaraujantis Konstitucijai ir būtini pokyčiai. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas 2019 gegužės 29 dienos išaiškinime: "Iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo už darbą atlyginti teisingai kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, diferencijuojant savivaldybių merų ir jų pavaduotojų darbo užmokesčio dydžius, remtis aiškiais, objektyviais įstatyme įtvirtintais kriterijais, kurie yra esminis teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas." Šiuo įstatymo projektu nustatomi labai aiškūs ir objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis kiekvieno miesto ir rajono savivaldybėse rinkti tarybų nariai ir nustatys merams bei jų pavaduotojams teisingas algas.
Tikslas yra susieti savivaldybės vadovų pareiginę algą su tos savivaldybės gyventojų uždarbiais, iš kurių sumokami mokesčiai. Siekiama, kad savivaldybių, kurios sparčiai vystosi, pritraukia investicijas, rūpinasi gyventojų gerove, vadovai galėtų gauti didesnius darbo užmokesčius, pvz., Vilniaus miesto mero pareiginė alga neto galėtų siekti iki 4375,2 eurų, pagal 2019 m. I ketv. duomenis. Priėmus įstatymą padidėtų savivaldybių tarybų galios ir savivalda. Vietos politikai taptų labiau atsakingi ir atskaitingi vietos bendruomenėms. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Savivaldybių vadovų pareiginės algos dydį nustato Seimo priimtas įstatymas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma savivaldybių vadovų pareiginės algos dydžius nustatinėti ne įstatymu, bet, kad tą darytų vietos savivaldybių tarybos. Pareiginės algos dydžio "lubos" būtų susietos su vidutiniu tos savivaldybės gyventojų darbo užmokesčiu, kuris atspindi savivaldybės socialinę ir ekonominę situaciją.
Savivaldybių vadovai bus labiau suinteresuoti savo vadovaujamų savivaldybių darbuotojų gerove, labiau stengsis pritraukti investicijų ir taip plėtoti vietos darbo rinką, dės daugiau pastangų kovojant su nelegaliai mokamais atlygiais, padidės vietos politikų atsakomybė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Maždaug pusei savivaldybių politikų pareiginė alga galėtų didėti, kitiems mažėtų. Tačiau galutinius sprendimus priimtų savivaldybių tarybų politikai, kurie tvirtina biudžetą, todėl žino ir gali įvertinti kiek savivaldybė yra pajėgi mokėti savo vadovams. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Turėtų mažėti šešėlinė ekonomika, nes savivaldybių vadovai bus labiau suinteresuoti stengtis, kad savivaldybėje atlyginimai nebūtų mokami "vokeliuose", o būtų skaidrios visos dirbančiųjų pajamos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Gali padidėti savivaldybių vadovų noras pritraukti daugiau investicijų ir plėtoti vietos darbo rinką. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymui įgyvendinti papildomus teisės aktus turės parengti vietos savivaldybių tarybos. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės biudžetui įstatymo priėmimas įtakos neturės, o savivaldybių tarybos pačios galės apsispręsti dėl vadovų atlygių. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projektą teigiamai įvertino Vilniaus ir Šiaulių miestų tarybų nariai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybė, meras, mero pavaduotoja 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Teikia Seimo narys Parašas Kęstutis Masiulis
DĖL valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Konstitucinis Teismas jau 2013 m. balandžio 30 d. nutarime pažymėjo, kad „<...> Konstitucijos 48 straipsnio
užtikrinta, be kita ko, reguliuojant valstybės ir savivaldybių politikų veiklą. Nustatant valstybės ir savivaldybių politikų veiklos teisinį reguliavimą privalu atsižvelgti, be kita ko, į šios veiklos specifiką, kurią lemia iš Konstitucijos kylanti politikų funkcija atstovauti Tautos, valstybės ar tam tikros savivaldybės gyventojų interesams ir įgaliojimai spręsti valstybės, tam tikros jos valdymo srities ar savivaldybės kompetencijai priklausančių sričių politikos formavimo, jos įgyvendinimo ir įgyvendinimo kontrolės klausimus, taip pat su tuo susiję atskaitomybės visuomenei ir viešumo reikalavimai, reprezentavimo ir kitos pareigos.“ Konstitucinis Teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutarime pakartojo šias nuostatas, be to, atkreipė dėmesį, kad „savivaldybės gali gerokai skirtis ne tik jų teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiumi, bet ir, be kita ko, savo dydžiu, savivaldybės kompetencijai priskirtų spręsti klausimų apimtimi dėl jų reikšmingumo ir sudėtingumo. Taigi savivaldybių politikų veiklos apimtis ir jiems tenkančios atsakomybės mastas taip pat gali skirtis dėl atitinkamos savivaldybės ypatumų, todėl teisiniu reguliavimu diferencijuojant merų (merų pavaduotojų) darbo užmokesčio dydžius turi būti atsižvelgiama ir į šią jų veiklos specifiką.“ Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar dabar galiojanti įstatymo redkacija, kuri įtvirtina iš esmės vienintelį kriterijų – gyventojų skaičių, neįvertinus nurodytų aspektų, atitinka Konstitucinio Teismo doktriną.
Siūlau taikyti kelis kriterijus – gyventojų skaičių ir vidutinį tos savivaldybės darbuotojų mėnesinį darbo užmokestį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu merų ir jų pavaduotojų algą lemia faktiškai vienintelis kriterijus – gyventojų skaičius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Savivaldybių vadovų pareiginės algos dydžius lemtų ne tik gyventojų skaičius, kaip yra dabar, bet ir tos savivaldybės vidutinės gyventojų pajamos. Savivaldybių vadovai bus labiau suinteresuoti savo vadovaujamų savivaldybių darbuotojų gerove, labiau stengsis pritraukti investicijų ir taip plėtoti vietos darbo rinką, dės daugiau pastangų kovojant su nelegaliai mokamais atlygiais, padidės vietos politikų atsakomybė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Daliai savivaldybių politikų pareiginė alga galėtų didėti, kitiems mažėtų. Būtų racionaliau nustatomas saivaldybių vadovų atlygis, priklausomai nuo vietos gyventojų sumokamų mokesčių. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Turėtų mažėti šešėlinė ekonomika, nes savivaldybių vadovai bus labiau suinteresuoti stengtis, kad savivaldybėje atlyginimai nebūtų mokami "vokeliuose", o būtų skaidrios visos dirbančiųjų pajamos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Padidėtų savivaldybių vadovų noras pritraukti daugiau investicijų ir plėtoti vietos darbo rinką. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės biudžetui įstatymo priėmimas įtakos neturės, o iš savivaldybių biudžetų reiktų adekvatesnių išlaidų nei yra skiriama dabar, priklausomai nuo gyventojų sumokamų mokesčių. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybė, meras, mero pavaduotojas 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Teikia Seimo narys Parašas Kęstutis Masiulis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-06- Nr. Į 2019-06-07 Nr. S-2019-3598 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 4 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3528, pažymime, jog neturime pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
DĖL
2019-06-10
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu pildomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnis, kuriame siūloma nustatyti savivaldybės mero ir mero pavaduotojo pareiginę algą nustatantį subjektą ir kriterijų, kuriuo remiantis ši alga būtų nustatyta. Iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad projektas parengtas Konstituciniam Teismui priėmus 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „Šiuo įstatymo projektu nustatomi labai aiškūs ir objektyvūs kriterijai, kuriais remiantis kiekvieno miesto ir rajono savivaldybėse rinkti tarybų nariai ir nustatys merams bei jų pavaduotojams teisingas algas“. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas jau 2013 m. balandžio 30 d. nutarime pažymėjo, kad „<...> Konstitucijos
būti užtikrinta, be kita ko, reguliuojant valstybės ir savivaldybių politikų veiklą.
Nustatant valstybės ir savivaldybių politikų veiklos teisinį reguliavimą privalu atsižvelgti, be kita ko, į šios veiklos specifiką, kurią lemia iš Konstitucijos kylanti politikų funkcija atstovauti Tautos, valstybės ar tam tikros savivaldybės gyventojų interesams ir įgaliojimai spręsti valstybės, tam tikros jos valdymo srities ar savivaldybės kompetencijai priklausančių sričių politikos formavimo, jos įgyvendinimo ir įgyvendinimo kontrolės klausimus, taip pat su tuo susiję atskaitomybės visuomenei ir viešumo reikalavimai, reprezentavimo ir kitos pareigos.“ Konstitucinis Teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutarime pakartojo šias nuostatas, be to, atkreipė dėmesį, kad „savivaldybės gali gerokai skirtis ne tik jų teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiumi, bet ir, be kita ko, savo dydžiu, savivaldybės kompetencijai priskirtų spręsti klausimų apimtimi dėl jų reikšmingumo ir sudėtingumo. Taigi savivaldybių politikų veiklos apimtis ir jiems tenkančios atsakomybės mastas taip pat gali skirtis dėl atitinkamos savivaldybės ypatumų, todėl teisiniu reguliavimu diferencijuojant merų (merų pavaduotojų) darbo užmokesčio dydžius turi būti atsižvelgiama ir į šią jų veiklos specifiką.“ Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar įstatymo projektas, kuris įtvirtina vienintelį kriterijų, neįvertinus nurodytų aspektų, atitinka Konstitucinio Teismo doktriną. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiško turinio įstatymo projektas buvo registruotas Seime 2014 m. sausio 15 d. (reg. Nr. XIIP-1443). Teisės departamento 2014 m. sausio 16 d. išvadoje Nr. XIIP-1443 dėl šio projekto buvo pažymėta, kad „<...> savivaldos institucijų veikla savivaldybių teritorijose neturi absoliučios įtakos gyventojų gerovei ir jų darbo užmokesčiui.
Pavyzdžiui, savivaldybės tarybos įsteigtų sveikatos priežiūros, švietimo ir kitų įstaigų darbuotojams darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytais dydžiais, o savivaldybės teritorijoje veikiančių valstybės institucijų darbuotojų darbo užmokestį nustato įstatymai. Gyventojų gerovė taip pat priklauso ne tik nuo savivaldybių tarybų, rajonų ar miestų merų, merų pavaduotojų veiklos, todėl darbo užmokestį sieti su vidutiniu tos savivaldybės gyventojų mėnesiniu darbo užmokesčiu nėra nei ekonominio nei teisinio pagrindo.“ Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją. Teisės departamentas laikosi šioje išvadoje išdėstytos nuomonės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014 m. kovo
teisinis reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui bei oficialiajai Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai dėl valstybės ir savivaldybių politikų darbo užmokesčio dydžių diferencijavimo. 3.
3Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant teisės technikos reikalavimus:
1) projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
2) projekto 1 straipsnyje dėstomoje 4 dalyje dėstoma pastaba turėtų būti dėstoma atskirame straipsnyje, reguliuojančiame pereinamojo laikotarpio nuostatas;
3) projekto 2 straipsnyje reikėtų nurodyti straipsnio pavadinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2020-01-15
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) nustatyti papildomus kriterijus, nuo kurių priklausytų savivaldybės mero ir merų pavaduotojų darbo užmokesčio dydis, t. y. siūloma nustatyti, kad ,,savivaldybės mero ir mero pavaduotojo algos nustatomos prie taikytino koeficiento pridedant du vidutinius tos savivaldybės darbuotojų mėnesinius darbo užmokesčius“. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad savivaldybės mero ir merų pavaduotojų pareiginėms algoms taikytini koeficientai yra nustatyti šio įstatymo priedėlio 5 punkte, todėl jeigu prie šių koeficientų būtų pridedami du vidutiniai tos savivaldybės darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio dydžiai, toks koeficientas, remiantis keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti dauginamas iš bazinio dydžio. Tokiu būdu apskaičiuotas mero ir merų pavaduotojų darbo užmokestis būtų neproporcingai didelis. Antra, neaišku, kokią asmenų grupę apima sąvoka ,,savivaldybės darbuotojai“ – ar čia turimi omenyje savivaldybės darbuotojai, kurie gauna darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto ir kurie yra atskaitingi savivaldybės tarybai ar kitoms savivaldybės institucijos ir įstaigoms, ar tos savivaldybės teritorijoje dirbantys darbuotojais. Trečia, pažymėtina, kad savivaldybių merų ir merų pavaduotojų veikla neturi jokios įtakos savivaldybės teritorijoje dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio dydžiui.
Be to, savivaldybių teritorijose veikia biudžetinės įstaigos, kurių darbuotojų darbo užmokesčio dydžius nustato įstatymai, todėl meras ar mero pavaduotojai savo veikla taip pat negali įtakoti šių dydžių. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar yra ekonominis ar teisinis pagrindas sieti merų ar jų pavaduotojų darbo užmokesčio dydį su vidutiniu tos savivaldybės darbuotojų mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu. 2. Tikslintina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo priedėlio
svetainėje kas ketvirtį skelbia vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio dydį, įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis arba šių duomenų neįtraukiant. Atsižvelgiant į tai, reikėtų aiškiai įtvirtinti kokį dydį reikėtų taikyti, nurodant, kad šį dydį skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Priešingu atveju gali kilti šio teisinio reguliavimo praktinio taikymo problemų apskaičiuojant merų ir jų pavaduotojų darbo užmokestį. Kartu pastebėtina, kad Lietuvos statistikos departamento nuostatuose nėra nustatyti tokios informacijos skelbimo tvarka ir terminai, todėl šios nuorodos siūlytina atsisakyti. 3. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas merų ir merų pavaduotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (t. y. atskira sąvoka ,,alga“ keičiame įstatyme nevartojama). Be to, merų ir merų pavaduotojų darbo užmokesčio dydžiai yra nustatyti keičiamu įstatymu, todėl jokiam kitam subjektui nereikia ,,apskaičiuoti ir paskirti algą“.
Pereinamojo laikotarpio nuostatose turėtų būti aiškiai nustatoma, kad merams ir merų pavaduotojams, kurių darbo užmokestis (pareiginė alga ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą), įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnis, palyginti su darbo užmokesčiu, buvusiu nustatytu iki 2020 m. gruodžio 31 d., mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs nustatytas darbo užmokestis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]