Projekto lyginamais variantas
Papildyti Įstatymą nauju 22² straipsniu ir jį išdėstyti taip: „22²straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimą nesilaikant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama iki 1000 kubinių metrų balastinių vandenų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama iki 1000 kubinių metrų balastinių vandenų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, kai pažeidimas yra padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m.
Tarptautinėje konvencijoje dėl Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama virš 1000 kubinių metrų balastinių vandenų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama virš 1000 kubinių metrų balastinių vandenų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, kai pažeidimas yra padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.“
straipsniu Papildyti įstatymą nauju 66¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„66¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą Lietuvos
Respublikos jūros rajono teršimą iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, ir (arba) iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki šešių tūkstančių eurų.“
Pakeisti 111 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „111 straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimą, gavybą ir žemės gelmių ertmių naudojimą Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta iki 10 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 10 kubinių metrųir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta iki 10 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų.
Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 10 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki aštuoniasdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas angliavandenilių naudojimas ir
(arba) gavyba užtraukia baudą nuo penkiasdešimt penkių tūkstančių iki vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas žemės gelmių ertmių, metalų rūdų iškasenų ir vertingųjų mineralų naudojimas ir (arba) gavyba užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų. 111 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reikalavimų pažeidimus Žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų.
Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota iki 20 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 20 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota iki 20 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota 20 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki aštuoniasdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas angliavandenilių naudojimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt penkių tūkstančių iki vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas žemės gelmių ertmių, metalų rūdų iškasenų ir vertingųjų mineralų naudojimas užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas požeminio vandens naudojimas, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. Požeminio vandens naudojimas pažeidžiant leidime naudoti požeminio vandens išteklius nustatytas sąlygas, užtraukia baudą nuo trijų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Neteisėtas požeminio vandens naudojimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių šešių šimtų iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų. Požeminio vandens naudojimas, pažeidžiant leidime naudoti požeminio vandens išteklius nustatytas sąlygas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas pažeidžiant leidime naudoti žemės gelmių išteklius nustatytas sąlygas ir (ar) nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano ar naudojimo projekto sprendinių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki devynių šimtų keturiasdešimt eurų. Žemės gelmių ertmių, metalų rūdų ir vertingųjų mineralų naudojimas pažeidžiant leidime naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes nustatytas sąlygas ir (ar) nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano sprendinių, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. Angliavandenilių išteklių naudojimas pažeidžiant leidime naudoti angliavandenilių išteklius nustatytas sąlygas arba nesilaikant angliavandenilių išteklių naudojimo projekto sprendinių, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų. Angliavandenilių išteklių tyrimo ir (arba) naudojimo gręžinių, įrenginių ir prijungtosios infrastruktūros įrengimas, gręžinių konservavimas ir likvidavimas ir (arba) angliavandenilių išteklių naudojimas pažeidžiant avarijų jūroje prevencijos ir likvidavimo tvarką, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.“
Pakeisti 113 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„113 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė
už žemės gelmių (geologinio) tyrimo reikalavimų pažeidimą Žemės gelmių (geologinio) tyrimo darbų vykdymo reikalavimų pažeidimas, taip pat žemės gelmių tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. 113 straipsnis.
žemės gelmių geologinio tyrimo reikalavimų pažeidimą Žemės gelmių geologinio tyrimo vykdymas neturint tam teisės, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio šimto eurų. Žemės gelmių geologinio tyrimo darbų vykdymo reikalavimų pažeidimas, užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų Žemės gelmių geologinių tyrimų registravimo reikalavimų pažeidimas ir (ar) žemės gelmių geologinio tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų“
Pakeisti 114 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „114 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo reikalavimų pažeidimą Gręžinių geriamajam gėlam ir gamybiniam požeminiam vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti įrengimo, konservavimo ir likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų. Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas, užtraukia baudą dviejų šimtų penkiasdešimt eurų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Angliavandenilių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.“
Įstatymo papildymas nauju 123¹straipsniu Papildyti įstatymą nauju 123¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „123¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už naudingųjų iškasenų telkinių, išskyrus angliavandenilių, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų reikalavimų pažeidimą, ar požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimą, nenustačius požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos Naudingųjų iškasenų telkinių, išskyrus angliavandenilių, naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Naudingųjų iškasenų telkinių, išskyrus angliavandenilių, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų, sąlygų neįrašymas arba neteisingas įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki tūkstančio penkių šimtų eurų. Naudingųjų iškasenų telkinių, išskyrus angliavandenilių, naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas, padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3-osios juostos reikalavimų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų. Požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 2-ios juostos reikalavimų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų eurų. Požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-iosios juostos reikalavimų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. Šio straipsnio 6 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki septynių šimtų eurų.
Požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimas, nenustačius požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, užtraukia baudą nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio šimto eurų.“
Pakeisti 124 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „124 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti ar nuotekų tvarkymo nustatytų reikalavimų pažeidimą Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta iki 1 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 10 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 100 000 kubinių metrų ir daugiau vandens, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. Išgaunamo vandens, išleidžiamų nuotekų arba teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, apskaitos nevykdymas ar netinkamas vykdymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Ataskaitų apie išgaunamą vandenį, išleidžiamas nuotekas arba teršalus, išleidžiamus su nuotekomis, nepateikimas ar akivaizdžiai neteisingų duomenų pateikimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 124 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti ar nuotekų tvarkymo nustatytų reikalavimų pažeidimą Paviršinių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta iki 1 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Paviršinių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Paviršinių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 10 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Paviršinių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 100 000 kubinių metrų ir daugiau vandens, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. Išgaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, apskaitos nevykdymas ar netinkamas vykdymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.
Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Ataskaitų apie išgaunamą paviršinį vandenį, išleidžiamas nuotekas arba teršalus, išleidžiamus su nuotekomis, nepateikimas ar akivaizdžiai neteisingų duomenų pateikimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.“
Pakeisti 125 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„125 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už
tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimą Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Teisės aktų nustatyta tvarka išduotame tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančiame dokumente nustatytų reikalavimų dėl vandens debito, aukščiausio ir (ar) žemiausio leistino vandens lygio pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimas neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančio dokumento užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 125 straipsnis.
tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimą Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki devynių šimtų eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų. Teisės aktų nustatyta tvarka išduotame tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančiame dokumente nustatytų reikalavimų dėl vandens debito, aukščiausio ir (ar) žemiausio leistino vandens lygio pažeidimas užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki dviejų tūkstančių šimto eurų. Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimas neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančio dokumento užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių šimto iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų.“
1Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį,
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Kęstutis Mažeika Virginijus Sinkevičius Dainius Gaižauskas Petras Valiūnas Jonas Jarutis
Projekto Nr. XIIIP-3517(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos
ministerijos valstybės tarnautojai, kuriems Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios, – dėl šio įstatymo 111–115 straipsniuose numatytų pažeidimų;
4) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio įstatymo 113, 115 straipsniuose numatytų pažeidimų;“. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 66¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 66¹ straipsniu:
„66¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą Lietuvos
Respublikos jūros rajono teršimą iš šiame jūros rajone esančių jūros įrenginių ir (arba) iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame jūros rajone esančių jūros įrenginių ir (arba) iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki šešių tūkstančių eurų.“
Papildyti Įstatymą 70²: „70²straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimą nesilaikant
kontrolės ir valdymo ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m.
Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir
(arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama iki 1 000 kubinių metrų balastinių vandenų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir
(arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama iki 1000 kubinių metrų balastinių vandenų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, kai pažeidimas yra padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir
(arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama daugiau kaip 1 000 kubinių metrų balastinių vandenų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir
(arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama daugiau kaip 1 000 kubinių metrų balastinių vandenų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, kai pažeidimas yra padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.“
Pakeisti 111 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„111 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą naudingųjų
iškasenų ir (arba) grunto naudojimą, gavybą ir žemės gelmių ertmių naudojimą Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta iki 10 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 10 kubinių metrųir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta iki 10 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 10 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.
Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki aštuoniasdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas angliavandenilių naudojimas ir
(arba) gavyba užtraukia baudą nuo penkiasdešimt penkių tūkstančių iki vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas žemės gelmių ertmių, metalų rūdų iškasenų ir vertingųjų mineralų naudojimas ir (arba) gavyba užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų. 111 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reikalavimų pažeidimus Žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota iki 20 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 20 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip
baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota iki 20 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai naudota 20 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai naudota 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai naudota 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki aštuoniasdešimt tūkstančių eurų.
Neteisėtas angliavandenilių naudojimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt penkių tūkstančių iki vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas žemės gelmių ertmių, metalų rūdų iškasenų ir vertingųjų mineralų naudojimas užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas požeminio vandens naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. Požeminio vandens naudojimas pažeidžiant leidime naudoti požeminio vandens išteklius nustatytas sąlygas užtraukia baudą nuo trijų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Neteisėtas požeminio vandens naudojimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių šešių šimtų iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų. Požeminio vandens naudojimas, pažeidžiant leidime naudoti požeminio vandens išteklius nustatytas sąlygas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas pažeidžiant leidime naudoti žemės gelmių išteklius nustatytas sąlygas ir (ar) nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano ar naudojimo projekto ar grunto išteklių naudojimo projekto sprendinių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki devynių šimtų keturiasdešimt eurų. Žemės gelmių ertmių, metalų rūdų ir vertingųjų mineralų naudojimas pažeidžiant leidime naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes nustatytas sąlygas ir (ar) nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano sprendinių, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų.
Angliavandenilių naudojimas pažeidžiant leidime naudoti angliavandenilių išteklius nustatytas sąlygas arba nesilaikant angliavandenilių išteklių naudojimo projekto sprendinių, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų. Angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo gręžinių, įrenginių ir prijungtosios infrastruktūros įrengimas, gręžinių konservavimas ir likvidavimas ir (arba) angliavandenilių išteklių naudojimas pažeidžiant avarijų jūroje prevencijos ir likvidavimo tvarką užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.“
Pakeisti 113 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „113 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių (geologinio) tyrimo reikalavimų pažeidimą Žemės gelmių (geologinio) tyrimo darbų vykdymo reikalavimų pažeidimas, taip pat žemės gelmių tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. 113 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių geologinio tyrimo reikalavimų pažeidimą Žemės gelmių geologinio tyrimo vykdymas neturint tam teisės užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų.
Žemės gelmių geologinio tyrimo darbų vykdymo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų. Žemės gelmių geologinių tyrimų registravimo reikalavimų pažeidimas ir (ar) žemės gelmių geologinio tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki devynių šimtų eurų.“
Pakeisti 114 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „114 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo reikalavimų pažeidimą Gręžinių geriamajam gėlam ir gamybiniam požeminiam vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti įrengimo, konservavimo ir likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų. 114 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo reikalavimų pažeidimą Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Angliavandenilių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.“
Papildyti įstatymą 123¹ straipsniu: „123¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymą žemės gelmių išteklių telkiniuose, išskyrus angliavandenilių, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, pažeidžiant šiuose naudingųjų iškasenų telkinių, išskyrus angliavandenilių, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ar požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimą, nenustačius požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas žemės gelmių išteklių telkiniuose pažeidžiant taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Prašymo įregistruoti nustatytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Nekilnojamojo turto registre per įstatymuose nustatytą terminą nepateikimas, kai šį prašymą turi pateikti asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki tūkstančio penkių šimtų eurų. Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3-joje juostoje pažeidžiant taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.
Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 2-joje juostoje pažeidžiant taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų nevykdymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų eurų. Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-joje juostoje pažeidžiant taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų nevykdymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. Šio straipsnio 6 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki septynių šimtų eurų. Požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimas, nenustačius požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos užtraukia baudą nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio šimto eurų.“
Pakeisti 124 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „124 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti ar nuotekų tvarkymo nustatytų reikalavimų pažeidimą Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta iki 1 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 10 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 100 000 kubinių metrų ir daugiau vandens, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. Išgaunamo vandens, išleidžiamų nuotekų arba teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, apskaitos nevykdymas ar netinkamas vykdymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Ataskaitų apie išgaunamą vandenį, išleidžiamas nuotekas arba teršalus, išleidžiamus su nuotekomis, nepateikimas ar akivaizdžiai neteisingų duomenų pateikimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 124 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti ar nuotekų tvarkymo nustatytų reikalavimų pažeidimą Paviršinių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta iki 1 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Paviršinių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Paviršinių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 10 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Paviršinių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 100 000 kubinių metrų ir daugiau vandens, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. Išgaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, apskaitos nevykdymas ar netinkamas vykdymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Ataskaitų apie išgaunamą paviršinį vandenį, išleidžiamas nuotekas arba teršalus, išleidžiamus su nuotekomis, nepateikimas ar akivaizdžiai neteisingų duomenų pateikimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.“
Pakeisti 125 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „125 straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimą Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Teisės aktų nustatyta tvarka išduotame tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančiame dokumente nustatytų reikalavimų dėl vandens debito, aukščiausio ir (ar) žemiausio leistino vandens lygio pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimas neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančio dokumento užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 125 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimą Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki devynių šimtų eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų. Teisės aktų nustatyta tvarka išduotame tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančiame dokumente nustatytų reikalavimų dėl vandens debito, aukščiausio ir (ar) žemiausio leistino vandens lygio pažeidimas užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.
Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki dviejų tūkstančių šimto eurų. Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimas neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančio dokumento užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių šimto iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų.“
1Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį,
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
Projekto Nr. XIIIP-3517(3) lyginamasis variantas
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos
ministerijos valstybės tarnautojai, kuriems Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios, – dėl šio įstatymo 111–115 straipsniuose numatytų pažeidimų;
4) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio įstatymo 113, 115 straipsniuose numatytų pažeidimų;“. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 66¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 66¹ straipsniu:
„66¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą Lietuvos
Respublikos jūros rajono teršimą iš šiame jūros rajone esančių jūros įrenginių ir (arba) iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame jūros rajone esančių jūros įrenginių ir (arba) iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki šešių tūkstančių eurų.“
Papildyti Įstatymą 70²: „70²straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimą nesilaikant
kontrolės ir valdymo ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m.
Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir
(arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama iki 1 000 kubinių metrų balastinių vandenų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir
(arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama iki 1000 kubinių metrų balastinių vandenų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, kai pažeidimas yra padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir
(arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama daugiau kaip 1 000 kubinių metrų balastinių vandenų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir
(arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama daugiau kaip 1 000 kubinių metrų balastinių vandenų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, kai pažeidimas yra padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.“
Pakeisti 111 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„111 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą naudingųjų
iškasenų ir (arba) grunto naudojimą, gavybą ir žemės gelmių ertmių naudojimą Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta iki 10 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 10 kubinių metrųir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta iki 10 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 10 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų.
Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota ir (arba) išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki aštuoniasdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas angliavandenilių naudojimas ir
(arba) gavyba užtraukia baudą nuo penkiasdešimt penkių tūkstančių iki vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas žemės gelmių ertmių, metalų rūdų iškasenų ir vertingųjų mineralų naudojimas ir (arba) gavyba užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų. 111 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reikalavimų pažeidimus Žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota iki 20 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir
(arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 20 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip
baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki keturiasdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota iki 20 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio septynių šimtų iki keturių tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai naudota 20 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai naudota 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo septyniolikos tūkstančių iki trisdešimt penkių tūkstančių eurų. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padarytas pakartotinai, kai neteisėtai naudota 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trisdešimt penkių tūkstančių iki aštuoniasdešimt tūkstančių eurų.
Neteisėtas angliavandenilių naudojimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt penkių tūkstančių iki vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas žemės gelmių ertmių, metalų rūdų iškasenų ir vertingųjų mineralų naudojimas užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų. Neteisėtas požeminio vandens naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. Požeminio vandens naudojimas pažeidžiant leidime naudoti požeminio vandens išteklius nustatytas sąlygas užtraukia baudą nuo trijų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Neteisėtas požeminio vandens naudojimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių šešių šimtų iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų. Požeminio vandens naudojimas, pažeidžiant leidime naudoti požeminio vandens išteklius nustatytas sąlygas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas pažeidžiant leidime naudoti žemės gelmių išteklius nustatytas sąlygas ir (ar) nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano ar naudojimo projekto ar grunto išteklių naudojimo projekto sprendinių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki devynių šimtų keturiasdešimt eurų. Žemės gelmių ertmių, metalų rūdų ir vertingųjų mineralų naudojimas pažeidžiant leidime naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes nustatytas sąlygas ir (ar) nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano sprendinių, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų.
Angliavandenilių naudojimas pažeidžiant leidime naudoti angliavandenilių išteklius nustatytas sąlygas arba nesilaikant angliavandenilių išteklių naudojimo projekto sprendinių, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų. Angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo gręžinių, įrenginių ir prijungtosios infrastruktūros įrengimas, gręžinių konservavimas ir likvidavimas ir (arba) angliavandenilių išteklių naudojimas pažeidžiant avarijų jūroje prevencijos ir likvidavimo tvarką užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.“
Pakeisti 113 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „113 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių (geologinio) tyrimo reikalavimų pažeidimą Žemės gelmių (geologinio) tyrimo darbų vykdymo reikalavimų pažeidimas, taip pat žemės gelmių tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. 113 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už žemės gelmių geologinio tyrimo reikalavimų pažeidimą Žemės gelmių geologinio tyrimo vykdymas neturint tam teisės užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų.
Žemės gelmių geologinio tyrimo darbų vykdymo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų. Žemės gelmių geologinių tyrimų registravimo reikalavimų pažeidimas ir (ar) žemės gelmių geologinio tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki devynių šimtų eurų.“
Pakeisti 114 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „114 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo reikalavimų pažeidimą Gręžinių geriamajam gėlam ir gamybiniam požeminiam vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti įrengimo, konservavimo ir likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki penkių tūkstančių eurų. 114 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo reikalavimų pažeidimą Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Angliavandenilių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.“
Papildyti įstatymą 123¹ straipsniu: „123¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymą žemės gelmių išteklių telkiniuose, išskyrus angliavandenilių, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, pažeidžiant šiuose naudingųjų iškasenų telkinių, išskyrus angliavandenilių, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ar požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimą, nenustačius požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas žemės gelmių išteklių telkiniuose pažeidžiant taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Prašymo įregistruoti nustatytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Nekilnojamojo turto registre per įstatymuose nustatytą terminą nepateikimas, kai šį prašymą turi pateikti asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki tūkstančio penkių šimtų eurų. Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3-joje juostoje pažeidžiant taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.
Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 2-joje juostoje pažeidžiant taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų nevykdymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų eurų. Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-joje juostoje pažeidžiant taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų nevykdymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. Šio straipsnio 6 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki septynių šimtų eurų. Požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimas, nenustačius požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos užtraukia baudą nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio šimto eurų.“
Pakeisti 124 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „124 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti ar nuotekų tvarkymo nustatytų reikalavimų pažeidimą Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta iki 1 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 10 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 100 000 kubinių metrų ir daugiau vandens, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. Išgaunamo vandens, išleidžiamų nuotekų arba teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, apskaitos nevykdymas ar netinkamas vykdymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Ataskaitų apie išgaunamą vandenį, išleidžiamas nuotekas arba teršalus, išleidžiamus su nuotekomis, nepateikimas ar akivaizdžiai neteisingų duomenų pateikimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 124 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti ar nuotekų tvarkymo nustatytų reikalavimų pažeidimą Paviršinių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta iki 1 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Paviršinių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 1 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Paviršinių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 10 000 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 000 kubinių metrų vandens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Paviršinių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 100 000 kubinių metrų ir daugiau vandens, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. Išgaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, apskaitos nevykdymas ar netinkamas vykdymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Ataskaitų apie išgaunamą paviršinį vandenį, išleidžiamas nuotekas arba teršalus, išleidžiamus su nuotekomis, nepateikimas ar akivaizdžiai neteisingų duomenų pateikimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.“
Pakeisti 125 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „125 straipsnis.
Juridinių asmenų atsakomybė už tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimą Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Teisės aktų nustatyta tvarka išduotame tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančiame dokumente nustatytų reikalavimų dėl vandens debito, aukščiausio ir (ar) žemiausio leistino vandens lygio pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimas neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančio dokumento užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 125 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimą Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki devynių šimtų eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų. Teisės aktų nustatyta tvarka išduotame tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančiame dokumente nustatytų reikalavimų dėl vandens debito, aukščiausio ir (ar) žemiausio leistino vandens lygio pažeidimas užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.
Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki dviejų tūkstančių šimto eurų. Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimas neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą leidžiančio dokumento užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių šimto iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų.“
1Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2022 m.
sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 241, 256, 258, 262, 263, 264, 265, 267, 268, 269 straipsnių ir 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 111, 113, 114, 124, 125 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 22², 66¹ ir 123¹straipsniais įstatymo projektų rengimą paskatino siekis ištaisyti teisines spragas ir sukurti efektyvią teisinę bazę. Taip pat siekis iš esmės peržiūrėti teisės normas, nustatančias administracinę atsakomybę už žemės gelmių srities, aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis teisės aktų pažeidimus, tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimus ar nevykdymą. Numatoma atsakomybė už 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL L 178, 2013 6 28, p. 66) reikalavimų pažeidimą. Lietuvos Respublika 2017 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XIII-917 ratifikavo 2004 m. Tarptautinę konvenciją dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo, priimtą 2004 m. vasario 13 d. Londone (toliau – Konvencija). Konvencija įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 8 d.
Konvencijos šalys įsipareigojo visapusiškai įgyvendinti šios Konvencijos ir jos Priedo nuostatas, siekdamos užkirsti kelią, kuo labiau sumažinti ir galiausiai pašalinti kenksmingų vandens organizmų ir patogenų perkėlimą kontroliuojant ir valdant laivų balastinius vandenis ir nuosėdas. Atsižvelgiant į tai, nustatoma atsakomybė už balastinių vandenų reguliavimo pažeidimus. Nustatoma atsakomybė už Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimą iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Virginijus Sinkevičius, Dainius Gaižauskas, Petras Valiūnas ir Jonas Jarutis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Teisės normų, nustatančių administracinę atsakomybę už žemės gelmių reglamentuojančių nuostatų pažeidimą, suformuluotos apibendrintai, sankcijos nediferencijuotos, todėl tikslintinos. Neįgyvendinamas prevencijos ir atgrasymo principas. Vartojamos kategorijos nesuderintos su LR žemės gelmių įstatyme vartojamomis. Teisės normų, nustatančių administracinę atsakomybę už aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, tvenkinių ar patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimus, sankcijos tiek fiziniams tiek juridiniams asmenims yra per mažos. Taip pat LR aplinkos apsaugos įstatyme ir LR administracinių nusižengimų kodekse nenustatytos sankcijos už balastinių vandenų reglamentavimo pažeidimus, aplinkos teršimą išleidžiant balastinius vandenis Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimą iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Iš esmės peržiūrimos teisinę atsakomybę už žemės gelmių išteklių tyrimo ir naudojimo pažeidimus nustatančios normos.
Atsisakoma pasenusių konstrukcijų, tikslinamos sąvokos, atsakomybė diferencijuojama pagal veikas. Siūlomos nustatyti atgrasančias, efektyvias sankcijos. Tikslinamos normos, nustatančios atsakomybę už aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimus ir tvenkinių ar patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimus. Siūloma už aplinkosaugos sąlygų pažeidimus įtvirtinti poveikio priemonę – administracinio pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimą. ANK ir AAĮ papildomi normomis, nustatančiomis sankcijas už aplinkos teršimą, išleidžiant balastinius vandenis, tokiu būdu užtikrinamas Konvencijos įgyvendinimas. Tikslinama minimali bauda už Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimą iš laivų, iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, ir (arba) iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių (ANK 265 str. 3 d.). Nustatoma atsakomybė už Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimą iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių (AAĮ 66¹str.). Taip pat AAĮ projekte sistemiškai siūloma vartoti LR jūros aplinkos apsaugos įstatyme apibrėžtą sąvoką „jūros įrenginys“. Atsakomybė už žemės gelmių reglamentavimo pažeidimus diferencijuojama pagal sritis: už žemės gelmių geologinio tyrimo reikalavimų pažeidimus; už žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reikalavimų, apskaitos ir gręžinių įrengimo pažeidimus. Sunkiausiu pažeidimu laikomas tyrimo ar naudojimo veiklos vykdymas neturint teisės aktų nustatyto leidimo, t. y. veiklos vykdymas neteisėtai.
Teisės normos dėstymo pavyzdys – LR administracinių nusižengimo kodekso 236 straipsnis: viena veika, kai subjektas vykdo žemės gelmių geologinį tyrimą neturėdamas tam teisės; kita veika – žemės gelmių geologinio tyrimo darbų vykdymo reikalavimų pažeidimus, atskira veika – žemės gelmių geologinių tyrimų registravimo reikalavimų pažeidimus ir (ar) žemės gelmių geologinio tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka. Analogiškai konstruojamos ir kitos teisės normos. Normos, nustatančios atsakomybę už žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reikalavimų pažeidimus, diferencijuojamos pagal žemės gelmių išteklių rūšis ir neteisėtai ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus naudotą kiekį: nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, požeminio vandens, žemės gelmių ertmių, metalų rūdų ir vertingųjų mineralų, angliavandenilių išteklių. Siūloma nustatyti, kad už nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimą atsakomybė būtų diferencijuojama nuo 20 m³, o ne nuo 10 m³. Atitinkamai tikslinamas ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 111 straipsnis. Vartojamos kategorijos derinamos su LR žemės gelmių įstatyme vartojamomis. Atsisakoma kategorijos „išgavimas“, vartojama „naudojimas“. Atskira norma numatoma atsakomybė už angliavandenilių išteklių tyrimo ir (arba) naudojimo gręžinių, įrenginių ir prijungtosios infrastruktūros įrengimą, gręžinių konservavimą ir likvidavimą ir (arba) angliavandenilių išteklių naudojimą, pažeidžiant avarijų jūroje prevencijos ir likvidavimo tvarką. Šia nuostata numatoma atsakomybė už 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL L 178, 2013 6 28, p. 66) reikalavimų pažeidimą.
66) reikalavimų pažeidimą. Aiškiai išskiriamos normos, įtvirtinančios atsakomybę už požeminio vandens ir paviršinių vandens telkinių naudojimo reikalavimų pažeidimus. Atitinkamai tikslinamas LR administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 268 straipsnis, aiškiai nustatant, kad jis apima tik paviršinius vandens telkinius. Atitinkamai keičiamas ir AAĮ 124 straipsnis. Siūloma pripažinti netekusiu galios ANK 111 straipsnį, nes jame suformuluotos bendro pobūdžio nuostatos, kurios pildant ANK 262 straipsnį detalizuojamos. Taip pat į šį straipsnį inkorporuojamas ir ANK 258 straipsnis. ANK 256 straipsnis tikslinamas pagal juridinės technikos reikalavimus, t. y. kad straipsnio antraštė atspindėtų turinį, taip pat aiškiai įvardinamos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, už kurių pažeidimą tyrimą atlieka aplinkos apsaugos sistemos kontrolės pareigūnai. ANK 241 straipsnyje tikslinama kategorija „statybinis gruntas“ į „gruntas“, taip pat papildomas mokestinių deklaracijų sąrašas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, būtų peržiūrėtos teisės normų dispozicijos ir sankcijos, diferencijuota administracinė atsakomybė pagal veikų sunkumą, sukurta teisinė bazė, užtikrinanti administracinės atsakomybės taikymą už veikas, padarytas pažeidžiant žemės gelmių reglamentavimą, aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimus ir tvenkinių ar patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimus, jūrinės aplinkos teršimą cheminėmis medžiagomis ir preparatais, neteisėtai išleistais balastiniais vandenimis, užteršiant LR jūros rajoną iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymų projektus bus nustatytos adekvačios sankcijos už jūrinės aplinkos teršimą (cheminėmis medžiagomis ir preparatais, neteisėtai išleistais balastiniais vandenimis) ir už žemės gelmių išteklių naudojimo pažeidimus, aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimus ir tvenkinių ar patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų inkorporavimui į teisinę sistemą nereikia priimti naujų, pakeisti galiojančių teisės aktų ar pripažinti netekusiais galios. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektai neapibrėžia sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Tobulinimas 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL 2008 L 164, p. 19) direktyvos perkėlimas. 11.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai derinami su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis paskelbiant Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Atsakomybė“, „žemės gelmės“,
„specialiosios sąlygos“, „jūra“, „balastiniai vandenys“, „jūros rajonas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo nariai Kęstutis Mažeika Virginijus Sinkevičius Dainius Gaižauskas Petras Valiūnas Jonas Jarutis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-06- Nr. Į 2019-05-31 Nr. S-2019-3330 Lietuvos Respublikos Seimui IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I‑2223 111, 113, 114, 124, 125 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 111, 113, 114, 124,
straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3517 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 241, 256, 258, 262, 263, 264, 267, 265, 268, 269 straipsnių ir 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-3516, informuojame, kad pastabų neturime. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu, kuriame nustatoma juridinių asmenų atsakomybė už tam tikrą pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų atsakomybę už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus reglamentuoja keičiamo įstatymo VIII skyrius, o konkretūs pažeidimai nustatyti keičiamo įstatymo 55 – 128 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu siūlomos nuostatos turėtų būti dėstomos minėtame keičiamo įstatymo skyriuje įterpiant šį straipsnį į pagal turinį susijusių straipsnių eilę. Jei būtų atsižvelgta į šią pastabą, ir projektu siūlomi pakeitimai būtų dėstomi ne projekto 1 straipsnyje, tai atitinkamai reikėtų tikslinti ir projekto 9 straipsnio nuostatas dėl įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 66¹ straipsnio turinys neatitinka šio straipsnio pavadinimo, t. y., pažeidimo turinys išdėstytas plačiau nei nurodyta straipsnio pavadinime. Taip pat iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar neteisėtu (kaip nurodyta straipsnio pavadinime) jūros rajono teršimu būtų laikomas bet koks teršimas iš jūros rajone esančių jūros įrenginių ir (arba) sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių, ar koks kitoks teršimas. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 111 straipsnio 1 dalies sankcijoje brauktinas žodis „asmenims“. 4. Svarstytina, ar atsižvelgiant į Seime šiuo metu priėmimo stadijoje svarstomo Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo (reg. Nr.
Nr. XIIIP-1787(2)) nuostatas, ir siekiant aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 111 straipsnio 16 dalyje prieš žodžius „naudojimo projekto“ nereikėtų įrašyti žodžius „grunto išteklių“. 5. Reikėtų suderinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 111 straipsnio 10 ir 18 dalyse vartojamas formuluotes „angliavandenilių naudojimas“ ir „angliavandenilių išteklių naudojimas“. 6. Siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinimo, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „nustatytas administracinis nusižengimas“ įrašytini žodžiai „numatytas pažeidimas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 123¹ straipsnio
žodžių „nuo dviejų šimtų penkiasdešimt“ brauktinas žodis „eurų“. 8. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 114 straipsnio 3 dalis tikslintina, nes nėra aiški joje vartojama formuluotė „angliavandenilių gręžinių“, t. y., neaišku, kurie angliavandenilių išteklių gręžiniai (tyrimo ar
(ir) naudojimo) turimi omeny. 9. Projekto 6 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 123¹ straipsniu, kuriame be kita ko numatyta juridinių asmenų atsakomybė už naudingųjų iškasenų telkinių reikalavimų pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar atitinkamai projektu neturėtų būti tikslinamos keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, nustatant jose, kad Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai, taip pat tiria ir nagrinėja naudingųjų iškasenų telkinių reikalavimų pažeidimus. 10. Projekto 6 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 123¹ straipsniu, kurio nuostatų turinys nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, ar jo nuostatos derinamos su 2019 m. birželio 6 d. Seimo priimtu Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu (toliau - SŽNSĮ), ar kuriuo kitu įstatymu.
Šiose projekto nuostatose nėra aišku, ar siūloma nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už naudingųjų iškasenų telkinių naudojimo sąlygų, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos juostų reikalavimų pažeidimus (atkreiptinas dėmesys, kad šios formuluotės savo turiniu taip pat nėra aiškios), ar atsakomybę už žemės gelmių išteklių telkiniuose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimą. Be to, projekto nuostatos su SŽNSĮ derintinos ir tuo aspektu, kad pagal minėtą įstatymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą turi būti įrašomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, o ne, kaip nurodyta projekto nuostatose,
„sąlygos“ (projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 123¹straipsnio 2
dalis). 11. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas: 11.1. įstatymo pavadinime vietoj žodžių „įstatymo projektas“ įrašytinas žodis „įstatymas“; 11.2. projekto 1 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme brauktini žodžiai „nauju“, „ir jį išdėstyti taip“; 11.3. projekto 2 ir 6 projekto straipsnių pavadinime brauktinas žodis
„nauju“, pakeitimų esmės išdėstyme brauktini žodžiai „nauju“, „ir jį išdėstyti
taip“; 11.4. projekto 3 straipsnyje pakeitimų esmė dėstoma neparyškintomis raidėmis; 11.5. projekto lyginamasis variantas parengtas nesilaikant jam keliamų teisės technikos reikalavimų. 12. Kadangi projekto nuostatos iš esmės turi būti derintinos su visiškai nauju ar nauja redakcija priimtų įstatymų (pavyzdžiui, SŽNSĮ ir su juo susiję įstatymų pakeitimai, Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1826) ar Seime priėmimo stadijoje svarstomais įstatymų projektais (pavyzdžiui, Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-1787(2)) ir su juo susiję įstatymų pakeitimų projektai), kurių įsigaliojimas numatytas ne anksčiau kaip 2019 m. lapkričio 1 d. ar 2020 m. sausio 1 d. ir jų įgyvendinamieji teisės aktai dar nėra priimti, o pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų gauti Vyriausybės išvados, įvertinančios projekto ir minėtų įstatymų (ar jų projektų) bei rengiamų poįstatyminių teisės aktų sistemos suderinamumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pačią dieną kaip ir teikiamas projektas įstatymų projektai (reg. Nr. XIIIP-3627(2)
minėta reforma susijusio Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 12, 31, 33, 37 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-3628(2)) 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, kad priimtas teikiamas įstatymo projektas įsigaliotų anksčiau nei įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3628(2)), svarstytina, ar tikslinga iki reformos įsigaliojimo projekto
nuostatų dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių suteikimo Lietuvos geologijos tarnybos valstybės tarnautojams. Dėl tų pačių priežasčių, taip pat svarstytina, ar minėtomis projekto nuostatomis tikslinga atsisakyti nuostatų, kad Lietuvos geologijos tarnybos valstybės tarnautojai pažeidimus tiria, protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja dėl juridinių asmenų padarytų pažeidimų, numatytų keičiamo įstatymo 111 straipsnyje. 2.
siūloma nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimą Lietuvos Respublikos jūros rajone. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, nereikėtų tikslinti šio straipsnio 1 – 4 dalių formuluočių, kuriose nustatomas tik išleidžiamų balastinių vandenų kiekis, įrašant ir nuosėdas (pavyzdžiui, šio straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „iki 1 000 kubinių metrų balastinių vandenų“ įrašant formuluotę „iki 1 000 kubinių metrų balastinių vandenų ir nuosėdų“). 3. Siekiant aiškumo, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 111 straipsnyje reikėtų suderinti skirtingai vartojamas sąvokas „angliavandenilių naudojimas” (10, 18 dalys) ir „angliavandenilių išteklių naudojimas“ (19 dalis). 4. Siekiant išlaikyti sistemiškumą, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 111 straipsnio 13 ir 14 dalis reikėtų sukeisti vietomis. 5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 111 straipsnio 16 dalyje nėra aiškus formuluotės „ar naudojimo projekto“ turinys, t. y., nėra aišku, koks naudojimo projektas (pavyzdžiui, grunto išteklių naudojimo projektas ar koks kitas) turimas omeny. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės gelmių įstatymo, įsigaliosiančio 2020 m. liepos
angliavandenilių ar grunto ištekliais. 6. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 114 straipsnio 2 dalyje po žodžių „užtraukia baudą“ įrašytinas žodis „nuo“. 7. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 123¹ straipsnio pavadinimas turėtų būti tikslinamas, nes jose nėra aiškus formuluotės „išskyrus angliavandenilius“ turinys (ar turimas omeny angliavandenilių išteklių telkinys, ar kas kita).
Kita vertus, svarstytina, ar tikslinga pavadinime įrašyti išimtį dėl angliavandenilių, kurios be kita ko nėra įrašyta straipsnio nuostatose, nes pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 109 straipsnį specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos tik aprobuotų atviru kasybos būdu (nuo žemės paviršiaus karjerais) išgaunamų žemės gelmių išteklių telkiniuose. Be to, straipsnio pavadinime reikėtų suderinti vartojamas skirtingas formuluotes „žemės gelmių išteklių telkiniai“ ir „naudingųjų iškasenų telkiniai“. 8. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 123¹ straipsnio 3 dalyje prieš žodį „tūkstančio“ įrašytinas žodis „vieno“. 9. Reikėtų atsisakyti projekto 10 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Aistė Gedvilienė; Simonas Gentvilas; Andrius Mazuronis; Kęstutis Mažeika; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius; Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė Toma Leonova. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas
10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu, kuriame nustatoma juridinių asmenų atsakomybė už tam tikrą pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinių asmenų atsakomybę už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus reglamentuoja keičiamo įstatymo VIII skyrius, o konkretūs pažeidimai nustatyti keičiamo įstatymo 55 – 128 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu siūlomos nuostatos turėtų būti dėstomos minėtame keičiamo įstatymo skyriuje įterpiant šį straipsnį į pagal turinį susijusių straipsnių eilę.
Jei būtų atsižvelgta į šią pastabą, ir projektu siūlomi pakeitimai būtų dėstomi ne projekto 1 straipsnyje, tai atitinkamai reikėtų tikslinti ir projekto 9 straipsnio nuostatas dėl įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Projekto 1 straipsnyje dėstomas nuostatas dėstyti kaip 70², ir atitinkamai keisti AAĮ projekto antraštę, išbraukiant 22²ir įrašant 70². „13 straipsnis. Įstatymo papildymas 22²70² straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 22²70² straipsniu: „22²70²straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimą nesilaikant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama iki 1 000 kubinių metrų balastinių vandenų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m.
Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama iki 1000 kubinių metrų balastinių vandenų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, kai pažeidimas yra padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama daugiau kaip 1 000 kubinių metrų balastinių vandenų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kai nesilaikant nustatytų reikalavimų išleidžiama daugiau kaip 1 000 kubinių metrų balastinių vandenų, turinčių kenksmingų gyvųjų organizmų, kai pažeidimas yra padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt tūkstančių iki keturiolikos tūkstančių eurų.“ „910 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
straipsnį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 13 straipsnis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“
2.
2
neatitinka šio straipsnio pavadinimo, t. y., pažeidimo turinys išdėstytas plačiau nei nurodyta straipsnio pavadinime. Taip pat iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar neteisėtu (kaip nurodyta straipsnio pavadinime) jūros rajono teršimu būtų laikomas bet koks teršimas iš jūros rajone esančių jūros įrenginių ir (arba) sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių, ar koks kitoks teršimas. Pritarti Komiteto pasiūlymas: tikslinti 2 straipsnio antraštę ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 66¹ straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 66¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„66¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą
Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimą iš šiame jūros rajone esančių jūros įrenginių ir (arba) iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame jūros rajone esančių jūros įrenginių, ir (arba) iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki šešių tūkstančių eurų.“
brauktinas žodis „asmenims“. Pritarti
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIIIP-1787(2)) nuostatas, ir siekiant aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 111 straipsnio 16 dalyje prieš žodžius
„naudojimo projekto“ nereikėtų įrašyti žodžius „grunto išteklių“. Pritarti
Komiteto pasiūlymas: 111 str. 16 d. išdėstyti taip:
„Nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas
pažeidžiant leidime naudoti žemės gelmių išteklius nustatytas sąlygas ir (ar) nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano ar naudojimo projekto, ar grunto išteklių naudojimo projekto sprendinių užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki devynių šimtų keturiasdešimt eurų.“ 5.
4 10,18
ir 18 dalyse vartojamas formuluotes „angliavandenilių naudojimas“ ir
„angliavandenilių išteklių naudojimas“. Pritarti
Komiteto pasiūlymas: „111 str. 18 d. išdėstyti taip: „Angliavandenilių išteklių naudojimas pažeidžiant leidime naudoti angliavandenilių išteklius nustatytas sąlygas arba nesilaikant angliavandenilių išteklių naudojimo projekto sprendinių užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų.“
47
keičiamo įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „nustatytas administracinis nusižengimas“ įrašytini žodžiai „numatytas pažeidimas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 123¹ straipsnio 7 dalies nuostatoms. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: atsižvelgti į LRV išvados siūlymą ir derinti šio projekto nuostatą su Projektu XIIIP-3628 ir 113 str. išdėstyti taip:
„113 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už žemės
gelmių geologinio tyrimo reikalavimų pažeidimą Žemės gelmių geologinio tyrimo vykdymas neturint tam teisės užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų.
Žemės gelmių geologinio tyrimo darbų vykdymo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų. Žemės gelmių geologinių tyrimų registravimo reikalavimų pažeidimas ir (ar) žemės gelmių geologinio tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki devynių šimtų eurų.“ Tikslinti 123¹antraštę ir ją išdėstyti taip: „67 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 123¹straipsniu Papildyti įstatymą nauju123¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:“ 123¹ str. 7 d. išdėstyti taip: „Šio straipsnio 6 dalyje numatytas administracinis nusižengimas numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki septynių šimtų eurų.“
„nuo dviejų šimtų penkiasdešimt“ brauktinas žodis „eurų“. Pritarti
8Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 114 straipsnio 3 dalis tikslintina,
nes nėra aiški joje vartojama formuluotė „angliavandenilių gręžinių“, t. y., neaišku, kurie angliavandenilių išteklių gręžiniai (tyrimo ar (ir) naudojimo) turimi omeny. Nepritarti Komiteto argumentai: vartojama kategorija apima tiek tyrimo, tiek naudojimo gręžinius. Norma būtų taikoma abiem atvejais. 9. 1
9Projekto 6 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 123¹ straipsniu,
kuriame be kita ko numatyta juridinių asmenų atsakomybė už naudingųjų iškasenų telkinių reikalavimų pažeidimą.
Atsižvelgiant į tai, ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar atitinkamai projektu neturėtų būti tikslinamos keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, nustatant jose, kad Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai, taip pat tiria ir nagrinėja naudingųjų iškasenų telkinių reikalavimų pažeidimus. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: papildyti projektą nauju 1 straipsniu ir atitinkamai keisti kitų straipsnių numeraciją.„1 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos
ministerijos valstybės tarnautojai, kuriems Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios, – dėl šio įstatymo 111–115 straipsniuose numatytų pažeidimų; „4) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio įstatymo 113,
10Projekto 6 straipsniu siūloma papildyti įstatymą 123¹ straipsniu,
kurio nuostatų turinys nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, ar jo nuostatos derinamos su 2019 m. birželio 6 d. Seimo priimtu Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu (toliau - SŽNSĮ), ar kuriuo kitu įstatymu. Šiose projekto nuostatose nėra aišku, ar siūloma nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už naudingųjų iškasenų telkinių naudojimo sąlygų, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos juostų reikalavimų pažeidimus (atkreiptinas dėmesys, kad šios formuluotės savo turiniu taip pat nėra aiškios), ar atsakomybę už žemės gelmių išteklių telkiniuose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimą.
Be to, projekto nuostatos su SŽNSĮ derintinos ir tuo aspektu, kad pagal minėtą įstatymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą turi būti įrašomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, o ne, kaip nurodyta projekto nuostatose, „sąlygos“ (projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 123¹straipsnio 2 dalis). Pritarti Komiteto pasiūlymas: 123¹str. išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju
123¹straipsniu Papildyti įstatymą nauju123¹ straipsniuir jį išdėstyti taip: „123¹ straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymą naudingųjų iškasenų telkinių telkiniuose, išskyrus angliavandenilių, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, pažeidžiant šiuose naudingųjų iškasenų telkinių, išskyrus angliavandenilių, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, reikalavimų pažeidimą, ar požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimą, nenustačius požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos Ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymas naudingųjų iškasenų telkinių telkiniuose, išskyrus angliavandenilių, pažeidžiant šiuose naudingųjų iškasenų telkinių, išskyrus angliavandenilių, taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
Prašymo įregistruoti nustatytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Nekilnojamojo turto registre per įstatymuose nustatytą terminą nepateikimas, kai šį prašymą turi pateikti asmuo, suinteresuotas ūkinės ir
(ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, Naudingųjų iškasenų telkinių, išskyrus angliavandenilių, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų, sąlygų neįrašymas arba neteisingas įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki tūkstančio penkių šimtų eurų. Naudingųjų iškasenų telkinių, išskyrus angliavandenilių, naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas, padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Ūkinės ir
(ar) kitokios veiklos vykdymas Požeminio požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3-osios juostos 3-joje juostoje pažeidžiant taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų nevykdymas reikalavimų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų. Ūkinės ir
(ar) kitokios veiklos vykdymas Požeminio požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 2-ios juostos 2-joje juostoje pažeidžiant taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų nevykdymas reikalavimų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų eurų. Ūkinės ir
(ar) kitokios veiklos vykdymas Požeminio požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 1-iosios juostos 1-joje juostoje pažeidžiant taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ar jų nevykdymas reikalavimų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų eurų.
Šio straipsnio 6 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, Šio straipsnio 6 dalyje numatytas administracinis nusižengimasnumatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki septynių šimtų eurų. Požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimas, nenustačius požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, užtraukia baudą nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio šimto eurų.“
tikslintinas: 11.1. įstatymo pavadinime vietoj žodžių „įstatymo projektas“ įrašytinas žodis „įstatymas“; 11.2. projekto 1 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme brauktini žodžiai „nauju“, „ir jį išdėstyti taip“; 11.3. projekto 2 ir 6 projekto straipsnių pavadinime brauktinas žodis „nauju“, pakeitimų esmės išdėstyme brauktini žodžiai „nauju“, „ir jį išdėstyti taip“; 11.4. projekto 3 straipsnyje pakeitimų esmė dėstoma neparyškintomis raidėmis; 11.5. projekto lyginamasis variantas parengtas nesilaikant jam keliamų teisės technikos reikalavimų. Pritarti
nauja redakcija priimtų įstatymų (pavyzdžiui, SŽNSĮ ir su juo susiję įstatymų pakeitimai, Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1826) ar Seime priėmimo stadijoje svarstomais įstatymų projektais (pavyzdžiui, Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-1787(2)) ir su juo susiję įstatymų pakeitimų projektai), kurių įsigaliojimas numatytas ne anksčiau kaip 2019 m. lapkričio 1 d. ar 2020 m. sausio 1 d. ir jų įgyvendinamieji teisės aktai dar nėra priimti, o pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų gauti Vyriausybės išvados, įvertinančios projekto ir minėtų įstatymų (ar jų projektų) bei rengiamų poįstatyminių teisės aktų sistemos suderinamumą. Atsižvelgti Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. liepos 10 d. sprendimu
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ Nr. SV-S-1309 (1 punktas) kreipėsi į Lietuvos
Respublikos Vyriausybę išvados dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 241, 256, 258, 262, 263, 264, 265, 267, 268, 269 straipsnių ir 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-3516. Vyriausybė pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymo projekto siūlomo teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo. Dėl AAĮ Seimo valdyba nesikreipė. 13. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019-06-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 111, 113, 114, 124, 125 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22(2), 66(1) ir 123(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3517 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 241, 256, 258, 262, 263, 264, 267, 265,
projektą Nr. XIIIP-3516, informuojame, kad pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė
siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3517 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė