Projekto lyginamasis variantas
pripažinimo netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 111 straipsnį „111 straipsnis. Žemės gelmių naudojimo valstybinės nuosavybės teisės pažeidimas
1Savavališkas žemės gelmių naudojimas neturint teisės aktuose nustatyto leidimo,
žemės gelmių naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus dėl kasybos sklypo ribų, dėl žemės gelmių išteklių išgavimo kiekio, taip pat pažeidžiant žemės gelmių išteklių apskaitos, pažeistos žemės rekultivavimo ir (arba) žemės gelmių stebėsenos reikalavimus, sandorių, tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidžiančių žemės gelmių valstybinės nuosavybės teisę, sudarymas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų keturiasdešimt eurų. 2 straipsnis. 241 straipsnio pakeitimas Pakeisti 241 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „241 straipsnis. Mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaravimo tvarkos pažeidimas 1.
Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijos ar mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijos, ar mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos, ar mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijos, ar mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos, ar mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos nepateikimas iki nustatytų terminų užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų. 2. Klaidingų duomenų pateikimas mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijoje ar mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijoje, ar mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijoje, ar mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijoje, ar mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijoje, ar mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijoje užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 1.
mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijos, ar mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos, ar mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijos, ar mokestis už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamomis atliekomis deklaracijos, ar mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijos, ar mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos, ar angliavandenilių išteklių mokesčio deklaracijos nepateikimas iki nustatytų terminų užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų. 2. Klaidingų duomenų pateikimas mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijoje ar mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijoje, ar mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijoje, ar mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijoje, ar mokesčio už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamomis atliekomis deklaracijoje, ar mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijoje, ar mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijoje, ar angliavandenilių išteklių mokesčio deklaracijoje, jei dėl to buvo sumokėtas mažesnis nei priklauso mokestis. užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.“
pakeitimas Pakeisti 256 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „256 straipsnis. Specialiųjų žemės, miško, vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimas arba šių sąlygų neįrašymas ar neteisingas įrašymas į žemės, miško, vandens telkinio nuosavybę patvirtinančius dokumentus
užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2.
neteisingas įrašymas į žemės, miško, vandens telkinio nuosavybės dokumentus užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. Specialiųjų vandens telkinių naudojimo sąlygų pažeidimas arba nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. 256 straipsnis. Specialiųjų miško, paviršinių vandens telkinių naudojimo, naudingųjų iškasenų telkinių, išskyrus angliavandenilių, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų, saugomų teritorijų ir jų apsaugos zonų, natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų, pajūrio juostos sąlygų pažeidimas arba šių sąlygų neįrašymas ar neteisingas įrašymas į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastrą. 1. Specialiųjų žemės, paviršinių vandens telkinių, naudingųjų iškasenų telkinių, išskyrus angliavandenilių, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų, saugomų teritorijų ir jų apsaugos zonų, natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų, pajūrio juostos naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų penkiasdešimt eurų. 2.
telkinių, išskyrus angliavandenilių, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų, saugomų teritorijų ir jų apsaugos zonų, natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų, pajūrio juostos sąlygų neįrašymas arba neteisingas įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų.“
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 258 straipsnio 2 dalį. „2. Rekultivacijos projektų nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
Pakeisti 262 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „262 straipsnis. Žemės gelmių, jų išteklių apsaugos ir išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reikalavimų pažeidimas
išteklių ir ertmių naudojimo ir apskaitos reikalavimų pažeidimas, savavališkas žemės gelmių (geologinis) tyrimas, naudingųjų iškasenų telkinių plotų užstatymas, požeminio vandens stebėsenos gręžinių naikinimas arba gadinimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“ 2.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 262 straipsnis. Žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reikalavimų pažeidimas
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 2. Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, kai nerekultivuota iki 1 ha pažeistos žemės ploto užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, kai nerekultivuota nuo 1 ha iki 25 ha pažeistos žemės ploto užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. 4. Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, kai nerekultivuota 25 ha ir daugiau pažeistos žemės ploto užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių eurų iki penkių tūkstančių eurų. 5.
naudojimas, kai neteisėtai naudota iki 20 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų. 6. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 20 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų eurų. 7. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 8. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, kai neteisėtai naudota 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 9. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota iki 20 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 10. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas ir (arba) gavyba, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota 20 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 11. Neteisėtas nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota 100 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 1 000 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 12.
naudojimas, padaryti pakartotinai, kai neteisėtai naudota 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių dviejų šimtų iki penkių tūkstančių eurų. 13. Neteisėtas angliavandenilių naudojimas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. 14. Neteisėtas žemės gelmių ertmių, metalų rūdų ir vertingųjų mineralų naudojimas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų eurų. 15. Neteisėtas požeminio vandens naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki septynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 16. Požeminio vandens naudojimas pažeidžiant leidime naudoti požeminio vandens išteklius nustatytas sąlygas užtraukia baudą asmenims nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. 17. Neteisėtas požeminio vandens naudojimas, padarytas pakartotinai užtraukia baudą asmenims nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio šešių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 18. Požeminio vandens naudojimas, pažeidžiant leidime naudoti požeminio vandens išteklius nustatytas sąlygas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt eurų iki keturių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki aštuonių šimtų eurų. 19.
pažeidžiant leidime naudoti žemės gelmių išteklius nustatytas sąlygas ir (ar) nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano ar naudojimo projekto sprendinių užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų. 20. Žemės gelmių ertmių, metalų rūdų ir vertingųjų mineralų naudojimas pažeidžiant leidime naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes nustatytas sąlygas ir (ar) nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano sprendinių užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki septynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 21. Angliavandenilių išteklių naudojimas pažeidžiant leidime naudoti angliavandenilių išteklius nustatytas sąlygas arba nesilaikant angliavandenilių išteklių naudojimo projekto sprendinių užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 22. Angliavandenilių išteklių tyrimo ir (arba) naudojimo gręžinių, įrenginių ir prijungtosios infrastruktūros įrengimas, gręžinių konservavimas ir likvidavimas ir (arba) angliavandenilių išteklių naudojimas pažeidžiant avarijų jūroje prevencijos ir likvidavimo tvarką užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. 23. žemės gelmių išteklių apskaitos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo septyniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų. 24. Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki šimto penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų eurų. 25.
25Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo,
likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo šimto iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šimto penkiasdešimt eurų iki trijų šimtų eurų. 26. Angliavandenilių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų eurų iki tūkstančio eurų. 27. Požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimas, nenustačius požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos . užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 6 straipsnis. 263 straipsnio pakeitimas Pakeisti 263 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „263 straipsnis. Žemės gelmių (geologinio) tyrimo darbų atlikimo taisyklių ar reikalavimų pažeidimas
tyrimo darbų atlikimo taisyklių pažeidimas, taip pat žemės gelmių (geologinio) tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka užtraukia baudą asmenims nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 263 straipsnis. Žemės gelmių geologinio tyrimo reikalavimų pažeidimas 1.
Žemės gelmių geologinio tyrimo vykdymas neturint tam teisės užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki keturių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų šešiasdešimt eurų. 2. Žemės gelmių geologinio tyrimo darbų vykdymo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki vieno šimto devyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų šešiasdešimt eurų. 3. Žemės gelmių geologinių tyrimų registravimo reikalavimų pažeidimas ir (ar) žemės gelmių geologinio tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų šešiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti administraciniai nusižengimai padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų.“
Pripažinti netekusia galios 264 straipsnio 3 dalį. 3. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
265 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos vidaus ir teritorinių vandenų teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš laivų, iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, ir (arba) iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių užtraukia baudą nuo trijų šimtų vieno tūkstančio iki šešių tūkstančių eurų.“;
2Pakeisti 265 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos jūros rajono žvalgyba ir gavyba naudojimas,
jūros įrenginių, terminalų, žuvų fermų statyba, povandeninių elektros kabelių tiesimas, hidrotechninių ir kitų įrenginių, uostų statyba, rekonstravimas ar plėtimas, kasimo, gręžimo, sprogdinimo darbai, seisminiai, moksliniai tyrimai, karinės pratybos ir kita galinti turėti neigiamos įtakos jūros aplinkai veikla aplinkos apsaugos institucijos be nustatyta tvarka išduoto leidimo, taip pat kenksmingų medžiagų gabenimas pažeidžiant jūros aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“
3Papildyti 265 straipsnį nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„14. Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kurio metu į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir (arba) valdymo ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų;“;
265 straipsnį nauja15 dalimi ir ją išdėstyti taip: „15.
Pareigos užregistruoti laivo dokumentuose operacijas, susijusias su balastiniais vandenimis ir (ar) pareigos, pasirašyti šiuos dokumentus, nevykdymas, klaidingų duomenų apie operacijas su balastiniais vandenimis įrašymas į laivo dokumentus arba atsisakymas pateikti laivo dokumentus, užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.“
Pakeisti 267 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„267 straipsnis. Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis
pažeidimas
pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų. 2. Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. 3. Aplinkosaugos sąlygų plaukioti saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 4. Plaukiojimas vandens motociklais vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 5. Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 6. Plaukiojimas vandens motociklais saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 7. Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių variklio galingumas viršija 150 kW, vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 8.
8Šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai,
padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 9. Šio straipsnio 5, 6, 7 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų. 267 straipsnis. Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimas
pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2. Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. Aplinkosaugos sąlygų plaukioti saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 4. Plaukiojimas vandens telkiniuose savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių vidaus degimo varikliai turi vandens srauto pompą, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 5. Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 6. Plaukiojimas saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių vidaus degimo varikliai turi vandens srauto pompą, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio šimto penkiasdešimt eurų. 7. Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių variklio galingumas viršija 150 kW, vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 8.
8Šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai,
padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio šimto penkiasdešimt eurų. 9. Šio straipsnio 5, 6, 7 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų. 10. Už šio straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas.“
Pakeisti 268 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„268 straipsnis. Vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti ar nuotekų tvarkymo reikalavimų
pažeidimas
išgavimo reikalavimus arba paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų. 2. Vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, arba be nustatyta tvarka išduotų paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti sąlygų, kai pagal teisės aktus šios sąlygos yra reikalingos, užtraukia baudą asmenims nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki penkių šimtų septyniasdešimt eurų. 3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų. 4.
šiluminei energijai vartoti įrengimo, konservavimo ir likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 6. Išgaunamo vandens, išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dešimt iki trijų šimtų eurų. 7. Vandens išgavimo ar nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 8. Šio straipsnio 6, 7 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų septyniasdešimt iki šešių šimtų eurų. 268 straipsnis. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti ar nuotekų tvarkymo reikalavimų pažeidimas 1.
Paviršinių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti pažeidžiant leidime nustatytus vandens išgavimo reikalavimus arba paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų. 2. Paviršinių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, arba be nustatyta tvarka išduotų paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti sąlygų, kai pagal teisės aktus šios sąlygos yra reikalingos, užtraukia baudą asmenims nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki penkių šimtų septyniasdešimt eurų. 3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų. 4. Išgaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dešimt iki trijų šimtų eurų. 5.Paviršinio vandens išgavimo ar nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 6.
nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų septyniasdešimt iki šešių šimtų eurų.“
Pakeisti 269 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „269 straipsnis. Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimas
užtraukia baudą nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų. 2. Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatytų tvenkinio darbo režimo ar aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. 3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų. 269 straipsnis. Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimas
užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2. Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatytų tvenkinio darbo režimo ar aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. 3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalys įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai Kęstutis Mažeika Virginijus Sinkevičius Dainius Gaižauskas Petras Valiūnas Jonas Jarutis
Projekto
lyginamasis variantas
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR 241, 258, 262, 263, 264, 265, 267, 268, 269, 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 111 straipsnį „111 straipsnis. Žemės gelmių naudojimo valstybinės nuosavybės teisės pažeidimas
1Savavališkas žemės gelmių naudojimas neturint teisės aktuose nustatyto leidimo,
žemės gelmių naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus dėl kasybos sklypo ribų, dėl žemės gelmių išteklių išgavimo kiekio, taip pat pažeidžiant žemės gelmių išteklių apskaitos, pažeistos žemės rekultivavimo ir (arba) žemės gelmių stebėsenos reikalavimus, sandorių, tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidžiančių žemės gelmių valstybinės nuosavybės teisę, sudarymas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų keturiasdešimt eurų. 2 straipsnis. 241 straipsnio pakeitimas Pakeisti 241 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „241 straipsnis. Mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaravimo tvarkos pažeidimas 1.
Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijos ar mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijos, ar mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos, ar mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijos, ar mokesčio už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamomis atliekomis deklaracijos, ar mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos, ar mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos, ar angliavandenilių išteklių mokesčio deklaracijos nepateikimas iki nustatytų terminų užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų. 2. Klaidingų duomenų pateikimas mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijoje ar mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijoje, ar mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijoje, ar mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijoje, ar mokesčio už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamomis atliekomis deklaracijoje, ar mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijoje, ar mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijoje, ar angliavandenilių išteklių mokesčio deklaracijoje, jei dėl to buvo sumokėtas mažesnis, negu nustatyta, mokestis užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.“
pakeitimas Pakeisti 258 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „258 straipsnis. Privalomų dirvožemio apsaugos priemonių nevykdymas 1.
Privalomų dirvožemio apsaugos nuo vėjo ar vandens sukeliamos erozijos ir kitų dirvožemio būklę bloginančių procesų priemonių nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų. 2. Rekultivacijos projektų nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
Pakeisti 262 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „262 straipsnis. Žemės gelmių, jų išteklių apsaugos ir išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reikalavimų pažeidimas
išteklių ir ertmių naudojimo ir apskaitos reikalavimų pažeidimas, savavališkas žemės gelmių (geologinis) tyrimas, naudingųjų iškasenų telkinių plotų užstatymas, požeminio vandens stebėsenos gręžinių naikinimas arba gadinimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.“
pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 262 straipsnis. Žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reikalavimų pažeidimas 1.
Žemės gelmių išteklių, ir ertmių, grunto naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų septyniasdešimt eurų. 2. Žemės gelmių išteklių apskaitos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo septyniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų. 3. Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 4. Pažeistos žemės rekultivavimo reikalavimų pažeidimas, kai nerekultivuota iki 1 ha pažeistos žemės, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 5. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta veika, kai nerekultivuota nuo 1 ha iki 25 ha pažeistos žemės, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. 6. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta veika, kai nerekultivuota 25 ha ir daugiau pažeistos žemės, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų. 7. Nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimas pažeidžiant leidime naudoti žemės gelmių išteklius nustatytas sąlygas ir (ar) nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano ar naudojimo projekto arba grunto išteklių naudojimo projekto sprendinių užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų. 8.
naudojimas, kai neteisėtai naudota iki 20 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų. 9. Šio straipsnio 8 dalyje numatyta veika, kai neteisėtai naudota 20 kubinių metrų ir daugiau, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų eurų. 10. Šio straipsnio 8 dalyje numatyta veika, kai neteisėtai naudota
naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 11. Šio straipsnio 8 dalyje numatyta veika, kai neteisėtai naudota 1 000 kubinių metrų ir daugiau nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 12. Šio straipsnio 8 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 13. Šio straipsnio 9 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 14. Šio straipsnio 10 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 15. Šio straipsnio 11 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių dviejų šimtų iki penkių tūkstančių eurų. 16. Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo, likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų eurų. 17.
vandens išteklius nustatytas sąlygas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų penkiasdešimt ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų penkiasdešimt eurų. 18. Šio straipsnio 17 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų dešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų devyniasdešimt iki devynių šimtų eurų. 19. Požeminio vandens gavybos gręžinio naudojimas, nenustačius požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 20. Požeminio vandens naudojimas neturint Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki septynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 21. Šio straipsnio 20 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai užtraukia baudą asmenims nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio šešių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. 22. Žemės gelmių ertmių, metalų rūdų ir vertingųjų mineralų naudojimas pažeidžiant leidime naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes nustatytas sąlygas ir (ar) nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano sprendinių užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki septynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. 23.
23Angliavandenilių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo,
likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. 24. Angliavandenilių naudojimas pažeidžiant leidime naudoti angliavandenilių išteklius nustatytas sąlygas arba nesilaikant angliavandenilių išteklių naudojimo projekto sprendinių užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 25. Angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo gręžinių, įrenginių ir prijungtosios infrastruktūros įrengimas, gręžinių konservavimas ir likvidavimas ir (arba) angliavandenilių išteklių naudojimas pažeidžiant avarijų jūroje prevencijos ir likvidavimo tvarką užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. 26. Angliavandenilių naudojimas neturint Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo ir (ar) angliavandenilių išteklių naudojimo projekto užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. 27. Žemės gelmių ertmių, metalų rūdų ir vertingųjų mineralų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo ir (ar) žemės gelmių naudojimo plano užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų eurų. 5 straipsnis. 263 straipsnio pakeitimas Pakeisti 263 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „263 straipsnis. Žemės gelmių (geologinio) tyrimo darbų atlikimo taisyklių ar reikalavimų pažeidimas
tyrimo darbų atlikimo taisyklių pažeidimas, taip pat žemės gelmių (geologinio) tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka užtraukia baudą asmenims nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 2.
numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 263 straipsnis. Žemės gelmių geologinio tyrimo reikalavimų pažeidimas
ir (ar) žemės gelmių geologinio tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų šešiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto dešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų šešiasdešimt eurų. 3. Žemės gelmių geologinio tyrimo darbams taikomų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki vieno šimto devyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų šešiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų dvidešimt iki šešių šimtų šešiasdešimt eurų. 5. Žemės gelmių geologinio tyrimo atlikimas neturint tam teisės užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki keturių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų šešiasdešimt eurų. 6.
6Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas,
padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki devynių šimtų šešiasdešimt eurų.“
Pripažinti netekusiomis galios 264 straipsnio 3 ir 4 dalis. „3. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“
265 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos vidaus ir teritorinių vandenų teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš laivų, iš šiame rajone esančių stacionariųjų ar plūduriuojančių įrenginių, konstrukcijų ar platformų jūros įrenginių ir (arba) iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių užtraukia baudą nuo trijų šimtų vieno tūkstančio iki šešių tūkstančių eurų.“;
2Pakeisti 265 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Lietuvos Respublikos jūros rajono vandens, dugno ir gelmių gamtos išteklių žvalgyba ir gavyba naudojimas, stacionariųjų ar plūduriuojančių jūros įrenginių ar konstrukcijų, terminalų, žuvų fermų statyba, povandeninių elektros kabelių tiesimas, hidrotechninių ir kitų įrenginių, uostų statyba, rekonstravimas ar plėtimas, kasimo, gręžimo, sprogdinimo darbai, seisminiai, moksliniai tyrimai, karinės pratybos ir kita galinti turėti neigiamos įtakos jūros aplinkai veikla be aplinkos apsaugos institucijos nustatyta tvarka išduoto leidimo, taip pat kenksmingų medžiagų gabenimas pažeidžiant jūros aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“
3Papildyti 265 straipsnį 16 dalimi:
„16. Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų išleidimas Lietuvos Respublikos jūros rajone, kai į aplinką patenka neleistinas kiekis pavojingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, pažeidžiant 2004 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų;“. 4. Papildyti 265 straipsnį 17 dalimi: „17. Pareigos užregistruoti laivo dokumentuose su balastiniais vandenimis susijusias operacijas ir (ar) pareigos, pasirašyti šiuos dokumentus nevykdymas, klaidingų duomenų apie operacijas su balastiniais vandenimis įrašymas į laivo dokumentus arba atsisakymas pateikti laivo dokumentus užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.“
Pakeisti 267 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „267 straipsnis.
pažeidimas
sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt vieno šimto penkiasdešimt iki šešiasdešimt trijų šimtų eurų. 2. Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt dviejų šimtų iki devyniasdešimt keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. Aplinkosaugos sąlygų plaukioti saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt trijų šimtų iki vieno šimto dvidešimt šešių šimtų eurų. 4. Plaukiojimas vandens motociklais vandens telkiniuose savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių vidaus degimo varikliai turi vandens srauto pompą, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt trijų šimtų iki vieno šimto dvidešimt šešių šimtų eurų. 5. Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt keturių šimtų penkiasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 6. Plaukiojimas vandens motociklais saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių vidaus degimo varikliai turi vandens srauto pompą, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt šešių šimtų iki dviejų šimtų trisdešimt vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų. 7. Plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių variklio galingumas viršija 150 kW, vandens telkiniuose, kai tai daryti draudžiama, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt septynių šimtų penkiasdešimt iki trijų šimtų vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 8.
8Šio straipsnio 1,
2, 3, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt šešių šimtų iki dviejų šimtų trisdešimt vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų. 9. Šio straipsnio 5, 6, 7 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų vieno tūkstančio iki šešių šimtų trijų tūkstančių eurų. 10. Už šio straipsnio 8, 9 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas.“
Pakeisti 268 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „268 straipsnis. Paviršinių
reikalavimų pažeidimas
telkinių naudojimas vandeniui išgauti pažeidžiant leidime nustatytus vandens išgavimo reikalavimus arba paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki keturių šimtų eurų. 2. Paviršinių Vvandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, arba be nustatyta tvarka išduotų paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti sąlygų, kai pagal teisės aktus šios sąlygos yra reikalingos, užtraukia baudą asmenims nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki penkių šimtų septyniasdešimt eurų. 3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų. 4.
šiluminei energijai vartoti įrengimo, konservavimo ir likvidavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 6. 4. Išgaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dešimt iki trijų šimtų eurų. 7. 5. Paviršinio Vvandens išgavimo ar nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. 8. 6. Šio straipsnio 6, 7 4, 5 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų septyniasdešimt iki šešių šimtų eurų. 10 straipsnis. 269 straipsnio pakeitimas Pakeisti 269 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „269 straipsnis. Tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimas
patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt vieno šimto penkiasdešimt iki šešiasdešimt trijų šimtų eurų. 2.
patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklėse nustatytų tvenkinio darbo režimo ar aplinkosaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo devyniasdešimt keturių šimtų iki vieno šimto keturiasdešimt septynių šimtų eurų. 3. Šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto aštuonių šimtų iki trijų šimtų vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“11 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 589 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip:
„31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos
apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 110, 111, 114, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 308¹, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346 straipsniuose, 369 straipsnio 13, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyse, 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 dalyse, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – ir dėl šio kodekso 491 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų;“. 2.
2Pakeisti 589 straipsnio 37 punktą ir jį išdėstyti taip:
„37) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos – dėl
šio kodekso 111, 239, 253, 256, 262, 263 straipsniuose, 265 straipsnio 5 dalyje, 311, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šio įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalys įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 241, 256, 258, 262, 263, 264, 265, 267, 268, 269 straipsnių ir 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 111, 113, 114, 124, 125 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 22², 66¹ ir 123¹straipsniais įstatymo projektų rengimą paskatino siekis ištaisyti teisines spragas ir sukurti efektyvią teisinę bazę. Taip pat siekis iš esmės peržiūrėti teisės normas, nustatančias administracinę atsakomybę už žemės gelmių srities, aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis teisės aktų pažeidimus, tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimus ar nevykdymą. Numatoma atsakomybė už 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL L 178, 2013 6 28, p. 66) reikalavimų pažeidimą. Lietuvos Respublika 2017 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XIII-917 ratifikavo 2004 m. Tarptautinę konvenciją dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo, priimtą 2004 m. vasario 13 d. Londone (toliau – Konvencija). Konvencija įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 8 d.
Konvencijos šalys įsipareigojo visapusiškai įgyvendinti šios Konvencijos ir jos Priedo nuostatas, siekdamos užkirsti kelią, kuo labiau sumažinti ir galiausiai pašalinti kenksmingų vandens organizmų ir patogenų perkėlimą kontroliuojant ir valdant laivų balastinius vandenis ir nuosėdas. Atsižvelgiant į tai, nustatoma atsakomybė už balastinių vandenų reguliavimo pažeidimus. Nustatoma atsakomybė už Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimą iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Virginijus Sinkevičius, Dainius Gaižauskas, Petras Valiūnas ir Jonas Jarutis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Teisės normų, nustatančių administracinę atsakomybę už žemės gelmių reglamentuojančių nuostatų pažeidimą, suformuluotos apibendrintai, sankcijos nediferencijuotos, todėl tikslintinos. Neįgyvendinamas prevencijos ir atgrasymo principas. Vartojamos kategorijos nesuderintos su LR žemės gelmių įstatyme vartojamomis. Teisės normų, nustatančių administracinę atsakomybę už aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, tvenkinių ar patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimus, sankcijos tiek fiziniams tiek juridiniams asmenims yra per mažos. Taip pat LR aplinkos apsaugos įstatyme ir LR administracinių nusižengimų kodekse nenustatytos sankcijos už balastinių vandenų reglamentavimo pažeidimus, aplinkos teršimą išleidžiant balastinius vandenis Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimą iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Iš esmės peržiūrimos teisinę atsakomybę už žemės gelmių išteklių tyrimo ir naudojimo pažeidimus nustatančios normos.
Atsisakoma pasenusių konstrukcijų, tikslinamos sąvokos, atsakomybė diferencijuojama pagal veikas. Siūlomos nustatyti atgrasančias, efektyvias sankcijos. Tikslinamos normos, nustatančios atsakomybę už aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimus ir tvenkinių ar patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimus. Siūloma už aplinkosaugos sąlygų pažeidimus įtvirtinti poveikio priemonę – administracinio pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimą. ANK ir AAĮ papildomi normomis, nustatančiomis sankcijas už aplinkos teršimą, išleidžiant balastinius vandenis, tokiu būdu užtikrinamas Konvencijos įgyvendinimas. Tikslinama minimali bauda už Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimą iš laivų, iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, ir (arba) iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių (ANK 265 str. 3 d.). Nustatoma atsakomybė už Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimą iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių (AAĮ 66¹str.). Taip pat AAĮ projekte sistemiškai siūloma vartoti LR jūros aplinkos apsaugos įstatyme apibrėžtą sąvoką „jūros įrenginys“. Atsakomybė už žemės gelmių reglamentavimo pažeidimus diferencijuojama pagal sritis: už žemės gelmių geologinio tyrimo reikalavimų pažeidimus; už žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reikalavimų, apskaitos ir gręžinių įrengimo pažeidimus. Sunkiausiu pažeidimu laikomas tyrimo ar naudojimo veiklos vykdymas neturint teisės aktų nustatyto leidimo, t. y. veiklos vykdymas neteisėtai.
Teisės normos dėstymo pavyzdys – LR administracinių nusižengimo kodekso 236 straipsnis: viena veika, kai subjektas vykdo žemės gelmių geologinį tyrimą neturėdamas tam teisės; kita veika – žemės gelmių geologinio tyrimo darbų vykdymo reikalavimų pažeidimus, atskira veika – žemės gelmių geologinių tyrimų registravimo reikalavimų pažeidimus ir (ar) žemės gelmių geologinio tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka. Analogiškai konstruojamos ir kitos teisės normos. Normos, nustatančios atsakomybę už žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reikalavimų pažeidimus, diferencijuojamos pagal žemės gelmių išteklių rūšis ir neteisėtai ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus naudotą kiekį: nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto, požeminio vandens, žemės gelmių ertmių, metalų rūdų ir vertingųjų mineralų, angliavandenilių išteklių. Siūloma nustatyti, kad už nemetalinių naudingųjų iškasenų ir (arba) grunto naudojimą atsakomybė būtų diferencijuojama nuo 20 m³, o ne nuo 10 m³. Atitinkamai tikslinamas ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 111 straipsnis. Vartojamos kategorijos derinamos su LR žemės gelmių įstatyme vartojamomis. Atsisakoma kategorijos „išgavimas“, vartojama „naudojimas“. Atskira norma numatoma atsakomybė už angliavandenilių išteklių tyrimo ir (arba) naudojimo gręžinių, įrenginių ir prijungtosios infrastruktūros įrengimą, gręžinių konservavimą ir likvidavimą ir (arba) angliavandenilių išteklių naudojimą, pažeidžiant avarijų jūroje prevencijos ir likvidavimo tvarką. Šia nuostata numatoma atsakomybė už 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (OL L 178, 2013 6 28, p. 66) reikalavimų pažeidimą.
66) reikalavimų pažeidimą. Aiškiai išskiriamos normos, įtvirtinančios atsakomybę už požeminio vandens ir paviršinių vandens telkinių naudojimo reikalavimų pažeidimus. Atitinkamai tikslinamas LR administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 268 straipsnis, aiškiai nustatant, kad jis apima tik paviršinius vandens telkinius. Atitinkamai keičiamas ir AAĮ 124 straipsnis. Siūloma pripažinti netekusiu galios ANK 111 straipsnį, nes jame suformuluotos bendro pobūdžio nuostatos, kurios pildant ANK 262 straipsnį detalizuojamos. Taip pat į šį straipsnį inkorporuojamas ir ANK 258 straipsnis. ANK 256 straipsnis tikslinamas pagal juridinės technikos reikalavimus, t. y. kad straipsnio antraštė atspindėtų turinį, taip pat aiškiai įvardinamos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, už kurių pažeidimą tyrimą atlieka aplinkos apsaugos sistemos kontrolės pareigūnai. ANK 241 straipsnyje tikslinama kategorija „statybinis gruntas“ į „gruntas“, taip pat papildomas mokestinių deklaracijų sąrašas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, būtų peržiūrėtos teisės normų dispozicijos ir sankcijos, diferencijuota administracinė atsakomybė pagal veikų sunkumą, sukurta teisinė bazė, užtikrinanti administracinės atsakomybės taikymą už veikas, padarytas pažeidžiant žemės gelmių reglamentavimą, aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimus ir tvenkinių ar patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimus, jūrinės aplinkos teršimą cheminėmis medžiagomis ir preparatais, neteisėtai išleistais balastiniais vandenimis, užteršiant LR jūros rajoną iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymų projektus bus nustatytos adekvačios sankcijos už jūrinės aplinkos teršimą (cheminėmis medžiagomis ir preparatais, neteisėtai išleistais balastiniais vandenimis) ir už žemės gelmių išteklių naudojimo pažeidimus, aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis pažeidimus ir tvenkinių ar patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų inkorporavimui į teisinę sistemą nereikia priimti naujų, pakeisti galiojančių teisės aktų ar pripažinti netekusiais galios. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektai neapibrėžia sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Tobulinimas 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL 2008 L 164, p. 19) direktyvos perkėlimas. 11.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai derinami su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis paskelbiant Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Atsakomybė“, „žemės gelmės“,
„specialiosios sąlygos“, „jūra“, „balastiniai vandenys“, „jūros rajonas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo nariai Kęstutis Mažeika Virginijus Sinkevičius Dainius Gaižauskas Petras Valiūnas Jonas Jarutis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-06- Nr. Į 2019-05-31 Nr. S-2019-3330 Lietuvos Respublikos Seimui IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I‑2223 111, 113, 114, 124, 125 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 111, 113, 114, 124,
straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3517 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 241, 256, 258, 262, 263, 264, 267, 265, 268, 269 straipsnių ir 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-3516, informuojame, kad pastabų neturime. Direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
267, 265, 268, 269 straipsnių ir 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu pripažinus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimu kodekso (toliau - ANK) 111 straipsnį netekusiu galios, atitinkamai projektu turėtų būti tikslinami ir ANK 589 straipsnio 31 ir 37 punktai. 2. Projekto
žodžiu “mokesčio”. 3. Projekto
administracinę atsakomybę už „Klaidingų duomenų pateikimą <...> deklaracijoje, jei dėl to buvo sumokėtas mažesnis nei priklauso mokestis”. Pažymėtina, kad pagal siūlomą įtvirtinti formuluotę, administracinė atsakomybė už klaidingų duomenų pateikimą deklaracijoje kiltų tik nustačius faktą, jog dėl to buvo sumokėtas mažesnis nei priklauso mokestis. Svarstytina, ar administracinės atsakomybės už klaidingų duomenų deklaracijoje pateikimą, nenustatant fakto, jog dėl to buvo sumokėtas mažesnis nei priklauso mokestis, eliminavimas, nėra teisiškai ydingas. Be to, nėra aišku, kokiu dydžiu mažesnis nei priklauso mokestis turėtų būti sumokėtas. 4. Projekto 3 straipsniu siūloma keisti ANK 256 straipsnį, kuris pagal projekto 12 straipsnio 1 dalį įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 53, 247, 256, 305, 385 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurio 3 straipsniu ANK 256 straipsnis išdėstytas visiškai kitaip nei siūloma teikiamame įstatymo projekte.
Be to, minėtame įstatyme nustatyti trejopi ANK 256 straipsnio pakeitimų įsigaliojimo terminai - 2020 m. sausio 1 d., 2023 m. sausio 1 d. ir 2025 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio nuostatos derintinos su minėto įstatymo nuostatomis. Be to, projekto 3 straipsnyje keičiamo ANK 256 straipsnio turinys nėra aiškus ir diskutuotinas šiais aspektais:
Pirma, nėra aiškus straipsnio pavadinimas, šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl jose vartojamų formuluočių. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą (toliau
Ketvirta, nėra aišku, kodėl projekto nuostatose siūloma nustatyti administracinę atsakomybę tik už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą ir neįrašymą ar neteisingą įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą tik tam tikrose teritorijose, o ne visose SŽNSĮ nustatytose teritorijose. Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad pagal SŽNSĮ nuostatas pareigą pateikti pranešimą dėl žymų padarymo ar prašymą įrašyti (įregistruoti) SŽNSĮ nurodytas teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą turi asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymu šiose teritorijose, todėl, nėra aišku, kodėl projekto nuostatose nesiūloma nustatyti atsakomybės už šios pareigos nevykdymą. 5. Projekto 5 straipsniu keičiamo ANK 262 straipsnio 4 dalyje po žodžių „nuo dviejų tūkstančių“ brauktinas žodis „eurų“. 6. Projekto 5 straipsniu keičiamo ANK 262 straipsnio 3 - 12 dalys, 15 ir 17 dalys, 16 ir 18 dalys išdėstytos nesilaikant ANK straipsnių dėstymo struktūros, t. y., dalys, kuriose numatyta administracinė atsakomybė už nusižengimo padarymo pakartotinumą turėtų būti dėstomos po dalies, apibrėžiančios nusižengimą, vartojant formuluotę „Šio straipsnio <...> dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai“. 7. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo ANK 262 straipsnio 13- 15 dalyse išdėstytų administracinių nusižengimų dispozicijų nereikėtų tikslinti, aiškiai nurodant, kokios veikos būtų laikoma neteisėtu angliavandenilių naudojimu, neteisėtu žemės gelmių ertmių, metalų rūdų ir vertingųjų mineralų naudojimu, neteisėtu požeminio vandens naudojimu. 8. Projekto 5 straipsniu keičiamo ANK 262 straipsnio 18 dalyje po žodžių „nuo dviejų šimtų penkiasdešimt“ brauktinas žodis „eurų“. 9.
svarstomo Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIIIP-1787(2)) nuostatas, ir siekiant aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo ANK 262 straipsnio 20 dalyje prieš žodžius „naudojimo projekto“ nereikėtų įrašyti žodžius „grunto išteklių“. 10. Reikėtų suderinti projekto 5 straipsniu keičiamo ANK 262 straipsnio 13, 21 ir 22 dalyse vartojamas formuluotes „angliavandenilių naudojimas“ ir „angliavandenilių išteklių naudojimas“. 11. Projekto 5 straipsniu keičiamo ANK 262 straipsnio 25 dalyje po žodžių „nuo šimto penkiasdešimt“ brauktinas žodis „eurų“. 12. Projekto 5 straipsniu keičiamo ANK 262 straipsnio 26 dalis tikslintina, nes nėra aiški joje vartojama formuluotė „angliavandenilių gręžinių“, t. y., neaišku, kurie angliavandenilių išteklių gręžiniai (tyrimo ar (ir) naudojimo) turimi omeny. 13. Projekto 5 straipsniu keičiamo ANK 262 straipsnio 26 dalyje po žodžių „nuo šešių šimtų“ brauktinas žodis „eurų“. 14. Projekto 7 straipsniu pripažinus netekusia galios ANK 264 straipsnio 3 dalį, atitinkamai projekto 7 straipsniu reikėtų pripažinti netekusia galios ir šio straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta administracinė atsakomybė už 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pakartotinumą. 15. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo ANK 265 straipsnio 5 dalyje nėra aiškus formuluotės „jūros rajono žvalgyba ir naudojimas“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančioje normoje yra vartojam formuluotė „jūros rajono vandens, dugno ir gelmių gamtos išteklių žvalgyba ir gavyba“, tačiau iš projekto lyginamojo varianto neaišku, ar ši formuluotė yra keičiama. 16. Projekto 8 straipsniu keičiamų ANK 265 straipsnio 3 ir 5 dalių tekstas neatitinka galiojančios įstatymo redakcijos. Projekto 8 straipsniu keičiamo 265 straipsnio
išdėstyti taip“. 17.
straipsnio 3 ir 4 dalimis siūlomi ANK 265 straipsnio papildymai tikslintini. Jei būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir projekto 12 straipsnio nuostatos dėl įstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalių įsigaliojimo. 18. Projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo ANK 265 straipsnio 14 dalyje tikslintinas šiose nuostatose nurodytas konvencijos pavadinimas išbraukiant žodį „(arba)“. 19. Projekto 10 straipsniu keičiamo ANK 268 straipsnio 3 dalyje po žodžių iki „vieno tūkstančio“ brauktinas žodis „vieno“. 20. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektas tikslintinas: 20.1. įstatymo pavadinime keičiami straipsniai turėtų būti išdėstyti eilės tvarka, po žodžio „straipsnių“ įrašytinas žodis „keitimo“ ir vietoj žodžių „įstatymo projektas“ įrašytinas žodis „įstatymas“; 20.2. projekto 1 straipsnio pavadinime vietoje žodžio „pripažinimo” rašytinas žodis „pripažinimas”; 20.3. projekto 6 straipsnyje pakeitimų esmė dėstoma neparyškintomis raidėmis; 20.4. projekto 5 ir 12 straipsnių pavadinimuose brauktinas taškas po skaičių „5“ ar „12“; 20.5. projektą pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis; 20.6. projekto lyginamasis variantas parengtas nesilaikant jam keliamų teisės technikos reikalavimų. 21. Kadangi projekto nuostatos iš esmės turi būti derintinos su visiškai nauju ar nauja redakcija priimtų įstatymų (pavyzdžiui, SŽNSĮ ir su juo susiję įstatymų pakeitimai, Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1826) ar Seime priėmimo stadijoje svarstomais įstatymų projektais (pavyzdžiui, Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIIP-1787(2)) ir su juo susiję įstatymų pakeitimų projektai), kurių įsigaliojimas numatytas ne anksčiau kaip 2019 m. lapkričio 1 d. ar 2020 m. sausio 1 d. ir jų įgyvendinamieji teisės aktai dar nėra priimti, o pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų gauti Vyriausybės išvados, įvertinančios projekto ir minėtų įstatymų (ar jų projektų) bei rengiamų poįstatyminių teisės aktų sistemos suderinamumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios IR 241, 258, 262, 263, 264, 265, 267, 268, 269, 589 straipsnių
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nusižengimų kodekso (toliau – Kodekso) 262 straipsnio 7 dalyje nėra aiškus formuluotės „ar naudojimo projekto“ turinys, t. y., nėra aišku, koks naudojimo projektas (pavyzdžiui, grunto išteklių naudojimo projektas ar koks kitas) turimas omeny. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės gelmių įstatymo, įsigaliosiančio 2020 m. liepos
angliavandenilių ar grunto ištekliais. 2. Siekiant aiškumo, projekto 4 straipsniu keičiamo Kodekso 262 straipsnyje reikėtų suderinti skirtingai vartojamas sąvokas „angliavandenilių naudojimas” (24, 26 dalys) ir „angliavandenilių išteklių naudojimas“ (25 dalis). 3. Projekto 5 straipsniu keičiamo Kodekso 263 straipsnio 2 ir 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pakartotinumą. Reikėtų tikslinti keičiamo Kodekso 263 straipsnio 6 dalį arba jos atsisakyti. 4. Projekto 11 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 589 straipsnio 31 punkte po skaičiaus „251“ įrašytinas skaičius „251¹“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridienė@lrs.lt S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Aistė Gedvilienė; Simonas Gentvilas; Andrius Mazuronis; Kęstutis Mažeika; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius; Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė Toma Leonova. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-06-101 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pripažinus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimu kodekso (toliau - ANK) 111 straipsnį netekusiu galios, atitinkamai projektu turėtų būti tikslinami ir ANK 589 straipsnio 31 ir 37 punktai. Pritarti Komiteto siūlymas: papildyti projektą nauju 11 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 589 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip:
31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1,
1, 4, 5 dalyse, 235, 236, 2361, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 2431, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 261, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 2701, 271, 272, 273, 274, 275 , 276, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 3041, 3042, 305, 306, 307, 308, 3081, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 16, 17, 18, 19 dalyse, 364 straipsnyje, 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 dalyse, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
589 straipsnio 37 punktą ir jį išdėstyti taip: „37) Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio kodekso 253, 263 straipsnyje, 265 straipsnio 5 dalyje, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
keisti projekto antraštę. 2. 21
ANK 241 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti administracinę atsakomybę už „Klaidingų duomenų pateikimą <...> deklaracijoje, jei dėl to buvo sumokėtas mažesnis nei priklauso mokestis”. Pažymėtina, kad pagal siūlomą įtvirtinti formuluotę, administracinė atsakomybė už klaidingų duomenų pateikimą deklaracijoje kiltų tik nustačius faktą, jog dėl to buvo sumokėtas mažesnis nei priklauso mokestis.
Svarstytina, ar administracinės atsakomybės už klaidingų duomenų deklaracijoje pateikimą, nenustatant fakto, jog dėl to buvo sumokėtas mažesnis nei priklauso mokestis, eliminavimas, nėra teisiškai ydingas. Be to, nėra aišku, kokiu dydžiu mažesnis nei priklauso mokestis turėtų būti sumokėtas. Nepritarti Komiteto argumentai:
Atsakomybė kiltų tik nustačius faktą, kad sumokėtas per mažas mokestis, kitu atveju atsakomybė nebūtų taikoma. Atsakomybės netaikymas, kai sumokėtas didesnis mokestis, nėra teisiškai ydingas. 4. 3
nusižengimų kodekso 53, 247, 256, 305, 385 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurio 3 straipsniu ANK 256 straipsnis išdėstytas visiškai kitaip nei siūloma teikiamame įstatymo projekte. Be to, minėtame įstatyme nustatyti trejopi ANK 256 straipsnio pakeitimų įsigaliojimo terminai - 2020 m. sausio 1 d., 2023 m. sausio 1 d. ir 2025 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio nuostatos derintinos su minėto įstatymo nuostatomis. Be to, projekto 3 straipsnyje keičiamo ANK 256 straipsnio turinys nėra aiškus ir diskutuotinas šiais aspektais:
Pirma, nėra aiškus straipsnio pavadinimas, šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl jose vartojamų formuluočių. Atkreiptinas dėmesys, kad
naudojimo sąlygų įstatymą (toliau - SŽNSĮ), su kurio nuostatose vartojamomis formuluotėmis reikėtų suderinti teikiamo projekto nuostatas.
Pažymėtina, kad pagal SŽNSĮ nuostatas gali būti pažeidžiamos šiame įstatyme nurodytose teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pavyzdžiui, paviršiniuose vandens telkiniuose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o ne, kaip nurodyta projekto nuostatose, „specialiosios paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos“. Antra, projekto nuostatos su SŽNSĮ derintinos ir tuo aspektu, kad pagal minėtą įstatymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą turi būti įrašomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, o ne, kaip nurodyta projekto nuostatose, „sąlygos“. Trečia, ANK 256 straipsnio 1 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje vartojama formuluotė „specialiųjų žemės“ nedera su šio straipsnio pavadinimu, kuriame vartojama formuluotė „specialiųjų miško“. Ketvirta, nėra aišku, kodėl projekto nuostatose siūloma nustatyti administracinę atsakomybę tik už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą ir neįrašymą ar neteisingą įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą tik tam tikrose teritorijose, o ne visose SŽNSĮ nustatytose teritorijose. Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad pagal SŽNSĮ nuostatas pareigą pateikti pranešimą dėl žymų padarymo ar prašymą įrašyti (įregistruoti) SŽNSĮ nurodytas teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą turi asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymu šiose teritorijose, todėl, nėra aišku, kodėl projekto nuostatose nesiūloma nustatyti atsakomybės už šios pareigos nevykdymą. Pritarti Komiteto siūlymas:
Atsižvelgiant į 2019-08-28 LRV išvados
atitinkamai keisti tolimesnę straipsnių numeraciją. 5. 54 5.
54
dviejų tūkstančių“ brauktinas žodis „eurų“. Pritarti
dalys, 16 ir 18 dalys išdėstytos nesilaikant ANK straipsnių dėstymo struktūros, t. y., dalys, kuriose numatyta administracinė atsakomybė už nusižengimo padarymo pakartotinumą turėtų būti dėstomos po dalies, apibrėžiančios nusižengimą, vartojant formuluotę „Šio straipsnio <...> dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai“. Pritarti
aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo ANK 262 straipsnio 13- 15 dalyse išdėstytų administracinių nusižengimų dispozicijų nereikėtų tikslinti, aiškiai nurodant, kokios veikos būtų laikoma neteisėtu angliavandenilių naudojimu, neteisėtu žemės gelmių ertmių, metalų rūdų ir vertingųjų mineralų naudojimu, neteisėtu požeminio vandens naudojimu. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Neteisėtu suprantamas išteklių naudojimas neturint leidimo naudoti atitinkamos rūšies išteklių. Siūloma ANK 262 str. 13-15 d. išdėstyti taip:
„13Neteisėtas angliavandenilių naudojimas Angliavandenilių naudojimas neturint
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo ir (ar) angliavandenilių išteklių naudojimo projekto užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. 14.Neteisėtas žemės Žemės gelmių ertmių, metalų rūdų ir vertingųjų mineralų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo ir (ar) žemės gelmių naudojimo plano užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų eurų. 15.
Požeminio vandens naudojimas neturint Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki septynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“
dviejų šimtų penkiasdešimt“ brauktinas žodis „eurų“. Pritarti
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIIIP-1787(2)) nuostatas, ir siekiant aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo ANK 262 straipsnio 20 dalyje prieš žodžius „naudojimo projekto“ nereikėtų įrašyti žodžius „grunto išteklių“. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Po žodžių „naudojimo projekto“ įrašyti žodžius „grunto išteklių naudojimo projekto“
„angliavandenilių išteklių naudojimas“. Pritarti
Komiteto pasiūlymas:
išteklių naudojimas“ vartoti “angliavandenilių naudojimas“. 11. 525
šimto penkiasdešimt“ brauktinas žodis „eurų“. Pritarti
nėra aiški joje vartojama formuluotė „angliavandenilių gręžinių“, t. y., neaišku, kurie angliavandenilių išteklių gręžiniai (tyrimo ar (ir) naudojimo) turimi omeny. Nepritarti Komiteto argumentai:
tiek tyrimo, tiek naudojimo gręžinius. 13. 526
šešių šimtų“ brauktinas žodis „eurų“. Pritarti
14.
7
14Projekto 7 straipsniu pripažinus netekusia galios ANK 264 straipsnio 3 dalį,
atitinkamai projekto 7 straipsniu reikėtų pripažinti netekusia galios ir šio straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta administracinė atsakomybė už 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pakartotinumą. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Papildyti 7 str. antra dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Pripažinti netekusia galios 264 straipsnio 4 dalį. 4. Šio straipsnio 3 dalyje
numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“
aiškus formuluotės „jūros rajono žvalgyba ir naudojimas“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančioje normoje yra vartojam formuluotė „jūros rajono vandens, dugno ir gelmių gamtos išteklių žvalgyba ir gavyba“, tačiau iš projekto lyginamojo varianto neaišku, ar ši formuluotė yra keičiama. Nepritarti Komiteto argumentai:
Projekto pakeitimu siekiama suvienodinti vartojamas kategorijas su Jūros aplinkos apsaugos įstatymu (JAAĮ). JAAĮ 2 str. 17 d. įtvirtinta kategorija Lietuvos Respublikos jūros rajonas – Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų, Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos vanduo, jūros dugnas ir po juo esantis gruntas. 1961 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje 1str. apibrėžta kategorija ) „veikla Rajone“ – bet koks Rajono išteklių tyrinėjimas ir eksploatavimas. ANK siūloma vartoti specialiuosiuose nacionaliniuose teisės aktuose vartojamas kategorijas. 16. 8 3,5
neatitinka galiojančios įstatymo redakcijos.
Projekto 8 straipsniu keičiamo
„nauja“, „ir ją išdėstyti taip“. Pritarti
Komiteto pasiūlymas: 265 str. 3 d. išdėstyti taip: Lietuvos Respublikos vidaus ir teritorinių vandenų teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš laivų, iš šiame rajone esančių stacionariųjų ar plūduriuojančių įrenginių, konstrukcijų ar platformų jūros įrenginių, ir (arba) iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių 265 str. 5 d. išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos jūros rajono vandens, dugno ir gelmių
gamtos išteklių žvalgyba ir gavyba naudojimas, stacionariųjų ar plūduriuojančių jūros įrenginių ar konstrukcijų, terminalų, žuvų fermų statyba, povandeninių elektros kabelių tiesimas, hidrotechninių ir kitų įrenginių, uostų statyba, rekonstravimas ar plėtimas, kasimo, gręžimo, sprogdinimo darbai, seisminiai, moksliniai tyrimai, karinės pratybos ir kita galinti turėti neigiamos įtakos jūros aplinkai veikla be aplinkos apsaugos institucijos nustatyta tvarka išduoto leidimo, taip pat kenksmingų medžiagų gabenimas pažeidžiant jūros aplinkos apsaugos reikalavimus“ Pagal JAAĮ 3 str. 10 d. Jūros įrenginys (toliau – įrenginys) – jūroje esantis stacionarus ar plūdrus įrenginys, konstrukcija ar platforma, išskyrus laivą. 17. 8
straipsnio 3 ir 4 dalimis siūlomi ANK 265 straipsnio papildymai tikslintini. Jei būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir projekto 12 straipsnio nuostatos dėl įstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalių įsigaliojimo. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Vietoje 14 d. rašyti 16 d., o vietoje 15 d.
keičiamo ANK 265 straipsnio 14 dalyje tikslintinas šiose nuostatose nurodytas konvencijos pavadinimas išbraukiant žodį „(arba)“. Pritarti
„vieno tūkstančio“ brauktinas žodis „vieno“. Pritarti
20. 20.1. įstatymo pavadinime keičiami straipsniai turėtų būti išdėstyti eilės tvarka, po žodžio „straipsnių“ įrašytinas žodis „keitimo“ ir vietoj žodžių „įstatymo projektas“ įrašytinas žodis „įstatymas“; 20.2. projekto 1 straipsnio pavadinime vietoje žodžio „pripažinimo” rašytinas žodis „pripažinimas”; 20.3. projekto 6 straipsnyje pakeitimų esmė dėstoma neparyškintomis raidėmis; 20.4. projekto 5 ir 12 straipsnių pavadinimuose brauktinas taškas po skaičių „5“ ar „12“; 20.5. projektą pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis; 20.6. projekto lyginamasis variantas parengtas nesilaikant jam keliamų teisės technikos reikalavimų. Pritarti
nauja redakcija priimtų įstatymų (pavyzdžiui, SŽNSĮ ir su juo susiję įstatymų pakeitimai, Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1826) ar Seime priėmimo stadijoje svarstomais įstatymų projektais (pavyzdžiui, Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1787(2)) ir su juo susiję įstatymų pakeitimų projektai), kurių įsigaliojimas numatytas ne anksčiau kaip 2019 m. lapkričio 1 d. ar 2020 m. sausio 1 d. ir jų įgyvendinamieji teisės aktai dar nėra priimti, o pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų gauti Vyriausybės išvados, įvertinančios projekto ir minėtų įstatymų (ar jų projektų) bei rengiamų poįstatyminių teisės aktų sistemos suderinamumą. Pritarti 22.
Respublikos teisingumo ministerijos 2019-06-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 111, 113, 114, 124, 125 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22(2), 66(1) ir 123(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3517 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 241, 256, 258, 262, 263, 264, 267, 265,
projektą Nr. XIIIP-3516, informuojame, kad pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-08-28 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 241, 256, 258, 262, 263, 264, 267, 265, 268, 269 straipsnių ir 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-3516 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 53, 247, 256, 305,
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pažeidimus, todėl siūlome atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnio, kuriuo keičiamas
2. 2.
straipsnio reglamentavimo dalyką ir sisteminį nuostatų dėstymą, įvertinę, kad ir žemės gelmių geologinio tyrimo veikloje galimas piktnaudžiavimas teise, siūlome įtvirtinti kvalifikuojančias normas už visas pakartotinai padarytas žemės gelmių geologinio tyrimo reikalavimų pažeidimo veikas, įtvirtintas šio straipsnio 1–3 dalyse, ir diferencijuoti sankcijų dydžius. Pritarti Komiteto pasiūlymas : 236 str. išdėstyti taip: „263 straipsnis. Žemės gelmių geologinio tyrimo reikalavimų pažeidimas
neturint tam teisės užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki keturių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų šešiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki devynių šimtų šešiasdešimt eurų. 3. Žemės gelmių geologinio tyrimo darbų vykdymo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki vieno šimto devyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų šešiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų dvidešimt iki šešių šimtų šešiasdešimt eurų. 5.
registravimo reikalavimų pažeidimas ir (ar) žemės gelmių geologinio tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų šešiasdešimt eurų. 6. Šio straipsnio 1 ir 25 dalyse dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto dešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų šešiasdešimt eurų užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų.“
pripažinti netekusia galios 264 straipsnio 3 dalį, o 264 straipsnio 4 dalis nustato atsakomybę už pakartotinai padarytą veiką, siūlome pripažinti netekusia galios Administracinių nusižengimų kodekso 264 straipsnio 4 dalį. Pritarti
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 6, 11, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo nuostatomis, nuo 2019 m. sausio 1 d. aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo viena biudžetinė įstaiga – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Todėl reikia pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnį ir atskirti institucijų kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto nuostatas kompleksiškai derinti su 2019 m. liepos 2 d. Seime registruotu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262, 263, 290, 426,
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti įstatymo projektui, patikslinus jį pagal Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
268, 269 straipsnių ir 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTO
2020-06-10,
pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo narys Kęstutis Mažeika, AM Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyriausioji specialistė Toma Leonova, AM Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Agnė Kniezaitė-Gofmanė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupė vadovas Raimondas Sakalauskas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patarėja Vilija Masaitienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Sigutė Ališauskienė,
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-10 1,11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Siekiant aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 1 straipsniu pripažinus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimu kodekso (toliau - ANK) 111 straipsnį netekusiu galios, atitinkamai projektu turėtų būti tikslinami ir ANK 589 straipsnio 31 ir 37 punktai. Pritarti Projektas papildytas straipsniu, keičiančiu ANK 589 straipsnio 31 ir 37 punktus. Atitinkamai pakoreguotas įstatymo projekto pavadinimas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti administracinę atsakomybę už „Klaidingų duomenų pateikimą <...> deklaracijoje, jei dėl to buvo sumokėtas mažesnis nei priklauso mokestis”. Pažymėtina, kad pagal siūlomą įtvirtinti formuluotę, administracinė atsakomybė už klaidingų duomenų pateikimą deklaracijoje kiltų tik nustačius faktą, jog dėl to buvo sumokėtas mažesnis nei priklauso mokestis. Svarstytina, ar administracinės atsakomybės už klaidingų duomenų deklaracijoje pateikimą, nenustatant fakto, jog dėl to buvo sumokėtas mažesnis nei priklauso mokestis, eliminavimas, nėra teisiškai ydingas. Be to, nėra aišku, kokiu dydžiu mažesnis nei priklauso mokestis turėtų būti sumokėtas. Nepritarti Atsakomybė kiltų tik nustačius faktą, kad sumokėtas per mažas mokestis, kitu atveju atsakomybė nebūtų taikoma. Atsakomybės netaikymas, kai sumokėtas didesnis mokestis, nėra teisiškai ydingas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-103
siūloma keisti ANK 256 straipsnį, kuris pagal projekto 12 straipsnio 1 dalį įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 53, 247, 256, 305, 385 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurio 3 straipsniu ANK 256 straipsnis išdėstytas visiškai kitaip nei siūloma teikiamame įstatymo projekte. Be to, minėtame įstatyme nustatyti trejopi ANK 256 straipsnio pakeitimų įsigaliojimo terminai - 2020 m. sausio 1 d., 2023 m. sausio 1 d. ir
derintinos su minėto įstatymo nuostatomis. Be to, projekto 3 straipsnyje keičiamo ANK 256 straipsnio turinys nėra aiškus ir diskutuotinas šiais aspektais: Pirma, nėra aiškus straipsnio pavadinimas, šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl jose vartojamų formuluočių. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. birželio 6 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą (toliau - SŽNSĮ), su kurio nuostatose vartojamomis formuluotėmis reikėtų suderinti teikiamo projekto nuostatas. Pažymėtina, kad pagal SŽNSĮ nuostatas gali būti pažeidžiamos šiame įstatyme nurodytose teritorijose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pavyzdžiui, paviršiniuose vandens telkiniuose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o ne, kaip nurodyta projekto nuostatose, „specialiosios paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos“. Antra, projekto nuostatos su SŽNSĮ derintinos ir tuo aspektu, kad pagal minėtą įstatymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą turi būti įrašomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, o ne, kaip nurodyta projekto nuostatose, „sąlygos“. Trečia, ANK 256 straipsnio 1 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje vartojama formuluotė „specialiųjų žemės“ nedera su šio straipsnio pavadinimu, kuriame vartojama formuluotė „specialiųjų miško“.
Ketvirta, nėra aišku, kodėl projekto nuostatose siūloma nustatyti administracinę atsakomybę tik už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą ir neįrašymą ar neteisingą įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą tik tam tikrose teritorijose, o ne visose SŽNSĮ nustatytose teritorijose. Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad pagal SŽNSĮ nuostatas pareigą pateikti pranešimą dėl žymų padarymo ar prašymą įrašyti (įregistruoti) SŽNSĮ nurodytas teritorijas į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą turi asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymu šiose teritorijose, todėl, nėra aišku, kodėl projekto nuostatose nesiūloma nustatyti atsakomybės už šios pareigos nevykdymą. Pritarti Atsižvelgiant į šią pastabą bei Vyriausybės išvados 1 p., atsisakyta projekto 3 straipsnio, keičiančio ANK 256 straipsnį. Atitinkamai pakeista tolimesnė straipsnių numeracija bei koreguotas įstatymo pavadinimas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-104
keičiamo ANK 262 straipsnio 4 dalyje po žodžių „nuo dviejų tūkstančių“ brauktinas žodis „eurų“. Pritarti
keičiamo ANK 262 straipsnio 3 - 12 dalys, 15 ir 17 dalys, 16 ir 18 dalys išdėstytos nesilaikant ANK straipsnių dėstymo struktūros, t. y., dalys, kuriose numatyta administracinė atsakomybė už nusižengimo padarymo pakartotinumą turėtų būti dėstomos po dalies, apibrėžiančios nusižengimą, vartojant formuluotę „Šio straipsnio <...> dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai“. Pritarti iš dalies Straipsnis tobulintinas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, o taip pat ANK 262 str.
5, 6, 9, 10 dalyse vartotina formuluotė: „Šio straipsnio <...> dalyje numatyta veika, kai<...>“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-104
26, 27)
administracinių nusižengimų dispozicijų nereikėtų tikslinti, aiškiai nurodant, kokios veikos būtų laikoma neteisėtu angliavandenilių naudojimu, neteisėtu žemės gelmių ertmių, metalų rūdų ir vertingųjų mineralų naudojimu, neteisėtu požeminio vandens naudojimu. Pritarti Argumentai: Neteisėtu suprantamas išteklių naudojimas neturint leidimo naudoti atitinkamos rūšies išteklių. Pasiūlymas:
Siūloma ANK 262 str. 20, 26, 27 dalis išdėstyti taip:
„20. Neteisėtas požeminio Požeminio vandens
naudojimas neturint Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki septynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“ „26.Neteisėtas angliavandenilių naudojimas Angliavandenilių naudojimas neturint Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo ir (ar) angliavandenilių išteklių naudojimo projekto užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.“
„27.Neteisėtas žemės Žemės gelmių ertmių,
metalų rūdų ir vertingųjų mineralų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo ir (ar) žemės gelmių naudojimo plano užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų eurų.“
2019-06-104
keičiamo ANK 262 straipsnio 18 dalyje po žodžių „nuo dviejų šimtų penkiasdešimt“ brauktinas žodis „eurų“. Pritarti 9.
2019-06-104
atsižvelgiant į Seime šiuo metu priėmimo stadijoje svarstomo Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo (reg. Nr. XIIIP-1787(2)) nuostatas, ir siekiant aiškumo, projekto 5 straipsniu keičiamo ANK 262 straipsnio 20 dalyje prieš žodžius „naudojimo projekto“ nereikėtų įrašyti žodžius „grunto išteklių“. Pritarti Įrašomi žodžiai
„arba grunto išteklių naudojimo projekto“
2019-06-104
25, 26)
projekto 5 straipsniu keičiamo ANK 262 straipsnio 13, 21 ir 22 dalyse vartojamas formuluotes „angliavandenilių naudojimas“ ir „angliavandenilių išteklių naudojimas“. Pritarti Vietoje formuluotės „angliavandenilių išteklių naudojimas“ vartoti “angliavandenilių naudojimas“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-104
keičiamo ANK 262 straipsnio 25 dalyje po žodžių „nuo šimto penkiasdešimt“ brauktinas žodis „eurų“. Pritarti Taip pat sankcijoje prieš žodį „šimto“ įrašytinas trūkstamas žodis „vieno“. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-104
keičiamo ANK 262 straipsnio 26 dalis tikslintina, nes nėra aiški joje vartojama formuluotė „angliavandenilių gręžinių“, t. y., neaišku, kurie angliavandenilių išteklių gręžiniai (tyrimo ar (ir) naudojimo) turimi omeny. Nepritarti Projekte vartojama formuluotė
„angliavandenilių gręžinių“ yra bendrinė kategorija, kuri apima tiek tyrimo,
tiek naudojimo gręžinius. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-104
keičiamo ANK 262 straipsnio 26 dalyje po žodžių „nuo šešių šimtų“ brauktinas žodis „eurų“. Pritarti
2019-06-106 14.
Projekto 7 straipsniu pripažinus netekusia galios ANK 264 straipsnio 3 dalį, atitinkamai projekto 7 straipsniu reikėtų pripažinti netekusia galios ir šio straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta administracinė atsakomybė už 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pakartotinumą. Pritarti Projekto 6 straipsnį išdėstyti taip: “6 straipsnis. 264 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiomis galios 264 straipsnio 3 ir 4 dalis. „3. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.“
rajono žvalgyba ir naudojimas“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančioje normoje yra vartojam formuluotė „jūros rajono vandens, dugno ir gelmių gamtos išteklių žvalgyba ir gavyba“, tačiau iš projekto lyginamojo varianto neaišku, ar ši formuluotė yra keičiama. Pritarti iš dalies Projekte keičiama ne galiojanti ANK 265 str. 5 d. redakcija. Siekiama pakeisti galiojančią redakciją, suvienodinant vartojamas kategorijas su Jūros aplinkos apsaugos įstatymu (JAAĮ). JAAĮ 2 str. 17 d. įtvirtinta kategorija Lietuvos Respublikos jūros rajonas – Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų, Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos vanduo, jūros dugnas ir po juo esantis gruntas. 1961 m.
„veikla Rajone“ – bet koks Rajono išteklių tyrinėjimas ir eksploatavimas. ANK
siūloma vartoti specialiuosiuose nacionaliniuose teisės aktuose vartojamas kategorijas. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamų ANK 265 straipsnio 3 ir 5 dalių tekstas neatitinka galiojančios įstatymo redakcijos. Projekto 8 straipsniu keičiamo 265 straipsnio 14 ir 15 dalių pakeitimų esmės išdėstyme brauktini žodžiai „nauja“, „ir ją išdėstyti taip“. Pritarti Projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamą ANK 265 str. 3 d. išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos vidaus ir teritorinių vandenų
teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš laivų, iš šiame rajone esančių stacionariųjų ar plūduriuojančių įrenginių, konstrukcijų ar platformų jūros įrenginių, ir (arba) iš sausumoje esančių stacionariųjų ar mobiliųjų įrenginių“ Projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamą ANK 265 str. 5 d. išdėstyti taip: „5. Lietuvos Respublikos jūros rajono vandens, dugno ir gelmių gamtos išteklių žvalgyba ir gavyba naudojimas, stacionariųjų ar plūduriuojančių jūros įrenginių ar konstrukcijų, terminalų, žuvų fermų statyba, povandeninių elektros kabelių tiesimas, hidrotechninių ir kitų įrenginių, uostų statyba, rekonstravimas ar plėtimas, kasimo, gręžimo, sprogdinimo darbai, seisminiai, moksliniai tyrimai, karinės pratybos ir kita galinti turėti neigiamos įtakos jūros aplinkai veikla be aplinkos apsaugos institucijos nustatyta tvarka išduoto leidimo, taip pat kenksmingų medžiagų gabenimas pažeidžiant jūros aplinkos apsaugos reikalavimus“ Pagal JAAĮ 3 str. 10 d. Jūros įrenginys (toliau – įrenginys) – jūroje esantis stacionarus ar plūdrus įrenginys, konstrukcija ar platforma, išskyrus laivą. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-10 7,12 17.
Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 265 straipsnis jau turi 14 ir 15 struktūrines dalis, todėl projekto 8 straipsnio 3 ir 4 dalimis siūlomi ANK 265 straipsnio papildymai tikslintini. Jei būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti tikslinamos ir projekto 12 straipsnio nuostatos dėl įstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalių įsigaliojimo. Pritarti iš dalies Pritartina dėl
numeracija nesikeičia, todėl įstatymo įsigaliojimo nuostatose tikslintinas tik įstatymo straipsnio numeris, t. y. vietoj „8“ rašant „7“ nereikia. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
konvencijos pavadinimas išbraukiant žodį „(arba)“. Pritarti
2019-06-109
keičiamo ANK 268 straipsnio 3 dalyje po žodžių iki „vieno tūkstančio“ brauktinas žodis „vieno“. Nepritarti
taisykles, projektas tikslintinas:
keičiami straipsniai turėtų būti išdėstyti eilės tvarka, po žodžio
„straipsnių“ įrašytinas žodis „keitimo“ ir vietoj žodžių „įstatymo projektas“
įrašytinas žodis „įstatymas“;
žodžio „pripažinimo” rašytinas žodis „pripažinimas”;
pakeitimų esmė dėstoma neparyškintomis raidėmis;
straipsnių pavadinimuose brauktinas taškas po skaičių „5“ ar „12“;
pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis;
nesilaikant jam keliamų teisės technikos reikalavimų. Pritarti
2019-06-10 21.
Kadangi projekto nuostatos iš esmės turi būti derintinos su visiškai nauju ar nauja redakcija priimtų įstatymų (pavyzdžiui, SŽNSĮ ir su juo susiję įstatymų pakeitimai, Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1826) ar Seime priėmimo stadijoje svarstomais įstatymų projektais (pavyzdžiui, Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1787(2)) ir su juo susiję įstatymų pakeitimų projektai), kurių įsigaliojimas numatytas ne anksčiau kaip 2019 m. lapkričio 1 d. ar 2020 m. sausio 1 d. ir jų įgyvendinamieji teisės aktai dar nėra priimti, o pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, svarstytina, ar dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų gauti Vyriausybės išvados, įvertinančios projekto ir minėtų įstatymų (ar jų projektų) bei rengiamų poįstatyminių teisės aktų sistemos suderinamumą. Pritarti Vyriausybės išvada yra gauta. 22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-06-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 111, 113, 114, 124, 125 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22(2), 66(1) ir 123(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-3517 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 241, 256, 258, 262, 263, 264, 267, 265, 268, 269 straipsnių ir 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-3516, informuojame, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2019-11-27 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau
Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 241, 258, 262, 263, 264, 267, 265, 267, 268, 269, 589 straipsnių ir 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-3516 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jis tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai. Atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomo įstatymo 269 straipsnio 3 dalies nuostatos numato sankciją (baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) už pakartotinius šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, kurios minimalus ir vidutinis dydžiai yra mažesni už sankcijų dydžius, taikomus už minėto 269 straipsnio 2 dalyje numatytus ir pirmą kartą padaromus pažeidimus[¹]. Kadangi šių Projekto nuostatų taikymas sudarytų sąlygas už pakartotinius pažeidimus taikyti mažesnio dydžio sankcijas[²], manytume, kad minėti Projekto siūlymai svarstytini dėl atitikties Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas)
tame pačiame Kodekso straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas (kol nepasibaigęs Kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas) laikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kuri (pagal Kodekso 34 straipsnio 2 dalies nuostatas) turi reikšmės už padarytus nusižengimus skiriamos baudos dydžiui (t. y. privalo būti didinama). Atsižvelgdami į išdėstytą siūlytume apsvarstyti minėtų Projekto nuostatų tikslinimo reikalingumą. Pritarti ANK 269 str. 2 dalies sankcijoje nustatytina bauda nuo 400 iki 700 eurų, o 3 d. – nuo 800-1500 eurų. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-08-283
straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 241, 256, 258, 262, 263, 264, 267, 265, 268, 269 straipsnių ir 111 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-3516 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
administracinių nusižengimų kodekso 53, 247, 256, 305, 385 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame nustatoma atsakomybė už Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pažeidimus, todėl siūlome atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnio, kuriuo keičiamas Administracinių nusižengimų kodekso 256 straipsnis. Pritarti
sisteminį nuostatų dėstymą, įvertinę, kad ir žemės gelmių geologinio tyrimo veikloje galimas piktnaudžiavimas teise, siūlome įtvirtinti kvalifikuojančias normas už visas pakartotinai padarytas žemės gelmių geologinio tyrimo reikalavimų pažeidimo veikas, įtvirtintas šio straipsnio 1–3 dalyse, ir diferencijuoti sankcijų dydžius. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, ANK 263 straipsnis dėstytinas taip:
1.
Žemės gelmių geologinių tyrimų registravimo reikalavimų pažeidimas ir (ar) žemės gelmių geologinio tyrimo rezultatų nepateikimas nustatyta tvarka užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų šešiasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto dešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų šešiasdešimt eurų. 3. Žemės gelmių geologinio tyrimo darbams taikomų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto iki vieno šimto devyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki trijų šimtų šešiasdešimt eurų. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų dvidešimt iki šešių šimtų šešiasdešimt eurų. 5. Žemės gelmių geologinio tyrimo atlikimas neturint tam teisės užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki keturių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų šešiasdešimt eurų. 6. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų penkiasdešimt iki devynių šimtų šešiasdešimt eurų.“
2019-08-286 3.
Įvertinę, kad Įstatymo projekto 7 straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios 264 straipsnio 3 dalį, o 264 straipsnio 4 dalis nustato atsakomybę už pakartotinai padarytą veiką, siūlome pripažinti netekusia galios Administracinių nusižengimų kodekso 264 straipsnio 4 dalį. Pritarti
įstatymo Nr. IX-1005 3, 6, 11, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo nuostatomis, nuo 2019 m. sausio 1 d. aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo viena biudžetinė įstaiga – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Todėl reikia pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnį ir atskirti institucijų kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto nuostatas kompleksiškai derinti su 2019 m. liepos 2 d. Seime registruotu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262, 263, 290, 426,
iš dalies Įstatymų projektų paketas XIIIP-3627-XIIIP-3632 ir XIIIP-3516,3517 apsvarstyti Aplinkos komitete, tačiau sprendimo jungti projektų nesiūloma. Todėl sujungus tik lydimuosius projektus gali iškilti keblumų, jeigu Seime kuriam nors vienam paketui būtų nepritarta. Siūlytina juos svarstyti atskirai ir jeigu būtų poreikis, priėmimui jungti. 5. Seimo narys Kęstutis Mažeika 2020-06-0912 Argumentai:
Atsižvelgiant, kad Seime užtruko projekto svarstymas, tikslinga nustatyti, kad įstatymas, išskyrus jo 7 straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, o 7 straipsnio 3 ir 4 dalys – 2022-01-01. Ir atitinkamai keisti straipsnio numeraciją. Pasiūlymas:
dalis, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2.
įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalys įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos komitetas 2019-09-25 * Pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti įstatymo projektui, patikslinus jį pagal Teisės departamento pastabas. Pritarti Projektas tikslinamas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas bei Vyriausybės išvadą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė