LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS 2016 M. RUGSĖJO 14 D. ĮSTATYMU NR. XII-2603 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 (toliau – LGĮ) pakeitimo bei Lietuvos Respublikos Darbo kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 projektų (toliau – įstatymų projektai) rengimą paskatino poreikis tobulinti teisinę bazę, skirtą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – LGKT, Tarnyba) veikai efektyvinti, LGKT vystymuisi ir plėtrai bei ombudsmeninių institucijų veiklos reglamentavimo nuoseklumui užtikrinti. Atsižvelgiant į LGKT praktikoje kylantį reglamentavimo poreikį, gerąją užsienio valstybių teisinio reglamentavimo praktiką, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išvystytą praktiką, išskirtini šie teisinės bazės tobulinimo poreikio aspektai: Tarnyboje atliekamų skundų dėl diskriminacijos proceso tobulinimas, sankcijų mechanizmo efektyvinimas, diskriminavimo formų apibrėžimų tobulinimas, lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijų didinimas. Pažymėtina, jog LGĮ pakeitimais siekiama sukurti nuoseklų, vientisą teisės aktą, įtvirtinantį pagrindinius kovos su diskriminacija principus ir mechanizmus Lietuvoje, suvienodinant LGĮ pakeitimo projekto nuostatas dėl diskriminacijos lyties pagrindu su Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų įstatyme įtvirtintomis nuostatomis. LGĮ pakeitimo projekte reglamentuojant visus diskriminacijos atvejus bei išlygas, būtų išvengta neaiškumų, aiškinant sąvokas bei diskriminacijos išimtis, kurios tam tikrais atvejais skirtingai traktuojamos LGĮ bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme.
Projektų rengimo tikslas – parengti išsamią, europinius standartus atitinkančią teisinę bazę, užtikrinančią efektyvią LGKT veiklą, sklandų skundų dėl diskriminacijos tyrimo procesą. Projektų rengimo uždaviniai:
tobulinimas;
didinimas;
atlikus tyrimą dėl diskriminacijos, sąrašo praplėtimas;
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymų projektų iniciatoriai – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, rengėjai – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją, LGKT veiklos principus, tikslus bei uždavinius, diskriminacijos pagrindus bei sritis, skundų dėl diskriminacijos tyrimo procesą yra LGĮ. Šiuo metu galiojančiose LGĮ nuostatose pasigendama lygių galimybių kontrolieriaus priimamų sprendimų įvairovės, atlikus tyrimą dėl lygių galimybių pažeidimo, skundų tyrimo proceso suderinamumo su praktikoje kylančiu reglamentavimo poreikiu, tam tikrų nuostatų, reglamentuojančių Seimui atskaitingų ombudsmenų įstaigų veiklą, suvienodinimo, taip pat LGĮ bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatų nuoseklumo. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: LGĮ pakeitimo projekto 2 straipsnyje įtvirtinama nauja diskriminacijos forma – siejamoji diskriminacija, išvystyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, siekiant įtvirtinti asmenų apsaugą nuo diskriminacijos tais atvejais, kai asmuo yra diskriminuojamas dėl jo ryšių su kitu asmeniu (pavyzdžiui, asmuo diskriminuojamas darbovietėje dėl to, jog augina vaiką, turintį negalią, ir pan.). Minėtame straipsnyje apibrėžiama seksualinio priekabiavimo sąvoka, kuri iki šiol buvo įtvirtinta tik Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, nors ši sąvoka vartojama ir šiuo metu galiojančioje LGĮ redakcijoje (LGĮ 7 straipsnyje yra įtvirtina darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų apsaugą nuo seksualinio priekabiavimo). Atsižvelgiant į esamą reglamentavimą bei siūlomus LGĮ pakeitimus, kuriais būtų įtvirtinta asmenų apsauga nuo seksualinio priekabiavimo švietimo bei paslaugų teikimo srityse, tikslinga LGĮ įtvirtinti seksualinio priekabiavimo sąvoką. LGĮ pakeitimo projekto 2 straipsnyje įtvirtinama daugialypė diskriminacija, t. y. atvejai, kai asmuo diskriminuojamas dėl dviejų ar daugiau pagrindų (pavyzdžiui, dėl lyties ir rasės, dėl lyties ir neįgalumo ir pan.). Praplečiama LGĮ pakeitimo projekto 2 straipsnyje įtvirtinta socialinės padėties sąvoka, į ją įtraukiant šeiminės padėties požymį, taip sudarant sąlygas lygių galimybių kontrolieriui tirti skundus asmenų, diskriminuojamų dėl jų šeiminės padėties. Pažymėtina, jog socialinės padėties sąvokos praplėtimas padiktuotas LGKT praktikoje pasitaikančių atvejų, kuomet į Tarnybą kreipiasi asmenys, diskriminuojami dėl jų šeiminio statuso, vaikų skaičiaus ir pan., tačiau iki šiol pagal LGĮ nuostatas tokių skundų lygių galimybių kontrolierius negalėjo tirti.
Atkreiptinas dėmesys, jog visuomenėje socialinė padėtis dažniausiai suprantama kaip apimanti ir asmens šeiminę padėtį, todėl įtraukus šį požymį į socialinės padėties apibrėžtį, lygių galimybių kontrolieriui būtų suteikti įgaliojimai tirti asmenų, besikreipiančių į Tarnybą dėl jų šeiminės padėties, skundus. LGĮ pakeitimo projekto 2 straipsnio 11 dalyje išvardinami atvejai, kurie nelaikomi diskriminacija. 2 straipsnio 11 dalies 9 punkte įtvirtinta nauja išimtis, pagal kurią diskriminacija nelaikomas lengvatų teikimas amžiaus, negalios bei socialinės padėties pagrindu, teikiant prekes ar paslaugas. Šis pakeitimas siūlomas, atsižvelgiant į būtinybę pateisinti tuos atvejus, kuomet prekių pardavėjai ar paslaugų teikėjai taiko lengvatas labiau pažeidžiamoms asmenų grupėms. Atkreiptinas dėmesys, jog šis LGĮ pakeitimas taip pat palaikomas ir siūlomas Lietuvos bankų asociacijos, draudimo bendrovių, kadangi daugelis privačių verslo subjektų įgyvendina programas, skirtas tam tikriems klientų segmentams, pavyzdžiui, jaunimui, senjorams. Minėtos išimtys iš diskriminaciją reglamentuojančių įstatymų leidžiamos pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Europos Sąjungos lygmeniu ši sritis reglamentuojama liberaliau, nei nacionaliniu lygmeniu. Priėmus minėtą pakeitimą, būtų atvertas kelias verslo subjektams įgyvendinti minėtų subjektų privačias iniciatyvas, siekiant pritaikyti lengvatas parduodamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms atitinkamoms klientų grupėms. Tokių lengvatų teikimas bet kuriuo atveju turės būti pateisinamas teisėtu tikslu, o jo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
LGĮ projekto pakeitimo 2 straipsnio 11 dalies 10 – 14 punktuose nustatytos išimtys perkeliamos iš Moterų ir vyrų įstatymo, siekiant suvienodinti abiejuose įstatymuose įtvirtintas diskriminacijos apibrėžimo išimtis, taip supaprastinant LGĮ taikymą bei užtikrinant teisinės bazės apsaugos nuo diskriminacijos srityje nuoseklumą. LGĮ pakeitimo projekte siūloma išbraukti 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą, pagal kurią LGĮ netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityse. 2017 m. įsigalioję LGĮ pakeitimai įgalino lygių galimybių kontrolierių vykdyti prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių sklaidą. Minėta lygių galimybių kontrolieriaus veikla kai kuriais atvejais yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su asmenų šeimos ir privačiu gyvenimu (pavyzdžiui, šiuo metu vykdomas LGKT projektas dėl smurto artimoje aplinkoje, taip pat vykdoma švietėjiška bei prevencinė veikla dėl tėvų, auginančių vaikus, integracijos į darbo rinką ir pan.), todėl LGĮ nuostatas būtina suderinti su LGĮ reglamentuojamomis lygių galimybių kontrolieriaus atliekamomis funkcijomis. Taip pat projekte panaikinama įstatymo netaikymo išimtis religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms teikiant gaminius, prekes, ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais. Tokiu būdu bus užtikrinta ir apsauga nuo priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo religinėse bendruomenėse. LGĮ 5 straipsnio 1 dalis papildoma 4 punktu, kurio nuostatomis detalizuojama nediskriminavimo pareiga valstybės bei savivaldybių institucijų srityje. Minėto punkto nuostatomis valstybės bei savivaldybių institucijos įpareigojamos užtikrinti asmenų apsaugą nuo diskriminacijos, teikiant administracines ar viešąsias paslaugas, atliekant kitas viešojo administravimo funkcijas.
Pažymėtina, jog toks reglamentavimo poreikis kyla iš praktikos, kadangi pagal galiojančias LGĮ 5 straipsnio nuostatas pareiga nediskriminuoti valstybių bei savivaldybių institucijų srityje įtvirtinta tik rengiant teisės aktus bei priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti. Praktikoje asmenų skundai lygių galimybių kontrolieriui, pateikiami viešųjų paslaugų srityje, buvo nagrinėjami, remiantis paslaugų teikėjų bei prekių pardavėjų atsakomybę reglamentuojančiomis LGĮ 8 straipsnio nuostatomis. Šios naujos LGĮ pakeitimo projekto 5 straipsnio nuostatos palengvins skundų viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, argumentavimo procesą. LGĮ pakeitimo projekto 6 straipsnio pakeitimais siūloma detalizuoti kai kurias švietimo įstaigų, kitų švietimo tiekėjų pareigas lygių galimybių užtikrinimo srityje, taip pat nustatoma pareiga apsaugoti asmenis nuo seksualinio priekabiavimo švietimo įstaigose bei užtikrinti apsaugą nuo persekiojimo, asmenims pateikus skundus dėl diskriminacijos ar liudijant bei teikiant paaiškinimus diskriminacijos bylose. Minėtos nuostatos užtikrina asmenų apsaugos nuo diskriminacijos teisinio reglamentavimo nuoseklumą LGĮ bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, kadangi LGĮ pakeitimo projekte įtvirtintos 6 straipsnio švietimo įstaigų pareigos šiuo metu reglamentuojamos tik Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, tačiau jų nėra galiojančiame LGĮ. Minėtais LGĮ pakeitimais bus užtikrinta asmenų apsauga ne tik lyties, bet ir kitais LGĮ reglamentuojamais diskriminacijos pagrindais. LGĮ pakeitimo projekto pakeitimais siūloma įtvirtinti papildomą apsaugos priemonę diskriminaciją jau patyrusioms aukoms.
Kiekvienam iš LGĮ įgyvendinančių subjektų įtvirtinama pareiga imtis priemonių, kad asmenys pateikę skundą dėl diskriminacijos, liudijantys ar teikiantys paaiškinimus byloje dėl diskriminacijos, būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio, neigiamų pasekmių ir kitokio persekiojimo, kai reaguojama į skundą arba į kitą teisinę procedūrą dėl diskriminacijos. LGĮ pakeitimo projekto 7 straipsnio bei 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbdavio pareigą nediskriminuoti, papildomos bei patikslinamos, jas suderinant su 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 26 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į minėtas Darbo kodekso nuostatas, patikslinama darbo užmokesčio sąvoka, darbdavių pareiga dėl tinkamų darbo vietų bei sąlygų pritaikymą neįgaliesiems, taip pat įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti, kad iš darbo ieškančių asmenų nebūtų reikalaujama pateikti informaciją apie jų privatų gyvenimą ar šeimos planus, bei kitą informaciją, nesusijusią su asmenų dalykinėmis savybėmis. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nuostatą „už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį“ pakeisti nuostata „už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį“, kadangi būtent taip darbdavio pareiga nediskriminuoti yra suformuluota galiojančio LGĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei Europos Sąjungos direktyvose (pavyzdžiui, 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo), kurių nuostatos įgyvendintos minėtuose įstatymuose.
LGĮ 8 pakeitimo projekto straipsnis, nustatantis prekių pardavėjų bei paslaugų teisėjų pareigas lygių galimybių srityje, papildomas minėtų subjektų pareiga apsaugoti vartotojus nuo priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo. Šios nuostatos įtraukiamos, atsižvelgiant į būtinybę įgyvendinti
požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo nuostatas. LGĮ 14 straipsnis, įtvirtinantis lygių galimybių kontrolieriaus, kaip LGĮ vykdymo priežiūrą atliekančio pareigūno, kompetenciją, papildomas nauja 2 dalimi, kurioje įtvirtinamas kontrolieriaus nepriklausomumo principas. Ši nuostata suderinta su Seimo kontrolierių bei vaiko teisių kontrolieriaus veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis. LGĮ pakeitimo projekte siūlomas 15 straipsnio 4 dalies pakeitimas, pagal kurį LGKT veiklos organizavimą nustato lygių galimybių kontrolieriaus patvirtinti Tarnybos nuostatai (vietoje „Seimo patvirtinti Tarnybos nuostatai“). Atsižvelgiant į tai, jog lygių galimybių kontrolieriui LGĮ 14 straipsniu yra pavesta LGĮ priežiūra, lygių galimybių kontrolierius savo veikloje vadovaujasi nešališkumo principu, minėta nuostata būtų užtikrinamas lygių galimybių kontrolieriaus nepriklausomumas bei nešališkumas, galimybė operatyviai pritaikyti LGKT nuostatus prie praktikoje iškylančio poreikio tobulinti LGKT veiklą, darbo organizavimą. LGĮ pakeitimo projekto 16 straipsnis, apibrėžiantis lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją bei funkcijas, papildomas naujomis nuostatomis, t. y. minėto straipsnio 1 dalis papildyta naujais 11-15 punktais.
11-13 punktuose nustatyta, jog lygių galimybių turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti, įstoti į teisme nagrinėjamą bylą proceso dalyviu ar išvadą teikiančia institucija diskriminavimo bylose, gali teikti išvadą darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms. Šios nuostatos praplečia lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijos ribas, įgalina ginti asmenų, patyrusių diskriminaciją, teises teisminėse bei ikiteisminėse institucijose, taip sudarant sąlygas užtikrinti efektyvesnę asmenų, patyrusių diskriminaciją, teisių apsaugą. Naujuose 14-15 punktuose nustatyta, jog lygių galimybių kontrolierius gali kreiptis į administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar norminis administracinis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą, taip pat numatyta kontrolieriaus teisė kreiptis į Seimą su siūlymu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų konstitucingumo. Šios nuostatos įgalina lygių galimybių kontrolierių užtikrinti, jog teisės aktuose nebūtų diskriminacinių ar lygias galimybes pažeidžiančių nuostatų. Pažymėtina, jog 14-15 punktuose numatomi lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimai užtikrina teisinės bazės, reglamentuojančios Seimui atskaitingų ombudsmenų įstaigų veiklą, nuoseklumą, kadangi analogiški įgaliojimai suteikti tiek Seimo kontrolieriams, tiek vaiko teisių apsaugos kontrolieriui. 21 straipsnio nuostatos dėl atostogų kontrolieriui suteikimo suderintos su galiojančia Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcija.
procesinė nuostata dėl skundų sujungimo, joje nurodoma, kad lygių galimybių kontrolierius, gavęs du ar daugiau skirtingų pareiškėjų skundus dėl to paties asmens ar institucijos tos pačios veikos ar to paties teisės akto, gali sujungti skundų tyrimą į vieną. Tokiu būdu efektyvinamas lygių galimybių kontrolieriaus darbas, greitinamas skundų nagrinėjimo procesas. LGĮ pakeitimo projekto 27 straipsnyje išbraukiama 3 dalis, kadangi jos nuostatos atkartoja minėto straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. 27 straipsnio 2 dalį dėl skundo, nepriskirto lygių galimybių kompetencijai, persiuntimo reikiamus įgaliojimus turinčiam viešojo administravimo subjektui, siūloma išbraukti, atsižvelgiant į Tarnybos praktikoje dažnai iškylančias situacijas, kuomet nustačius, jog skundas nepriskirtas lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai, nėra kompetentingo viešojo administravimo subjekto, kuriam skundas turėtų būti persiunčiamas (pavyzdžiui, dėl skunde nurodyto klausimo asmuo galėtų reikšti ieškinį teisme) arba asmuo nepageidauja, kad jo pateiktą klausimą nagrinėtų kiti viešojo administravimo subjektai (tai galėtų būti paaiškinama klausimų, dėl kurių asmenys kreipiasi į lygių galimybių kontrolierių, jautrumu, siekiu išvengti asmens duomenų ar kitų skundo aplinkybių atskleidimo tretiesiems asmenims). LGĮ 28 straipsnyje nustatyti skundo ištyrimo terminai suderinami su Seimo kontrolierių bei vaiko teisių apsaugos kontrolierių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis.
LGĮ pakeitimo projekto 29 straipsnis, kuriame reglamentuojami lygių galimybių kontrolieriaus priimami sprendimai, papildomas
nuožiūra gali skirti lygias galimybes pažeidusiam asmeniui kartu su minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis sankcijomis. Naujoje 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis sankcijomis siūloma pažeidėjams imtis pozityvių veiksmų, t . y. organizuoti mokymus institucijos, įstaigos ar įmonės administracijai ir (ar) darbuotojams; įtvirtinti lygių galimybių principus institucijos, įstaigos ar įmonės vidaus dokumentuose ir jų laikytis. Šios pozityvios sankcijos atliks šviečiamąją, lygių galimybių pažeidimų prevencinę funkciją, didins LGĮ nuostatų bei LGKT žinomumą visuomenėje, skatins pažeidėjus pačius imtis aktyvių veiksmų, siekiant kompensuoti pažeidimu padarytą žalą. LGĮ pakeitimo projekte taip pat siūlomi techninio pobūdžio pakeitimai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma, teigiamos įstatymų projektų pasekmės nurodytos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius
teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymų projektus, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 2019 m. balandžio 17 d. projekto terminai buvo apsvarstyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektų rengimo metu specialistų išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai: „diskriminacija“, „Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba“, „lygios galimybės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai: 1.
Teikia Seimo nariai:
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-06- Nr. Į 2019-05-31 Nr. S-2019-3330 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3512 (toliau – Projektas), teikiame toliau nurodytas pastabas. 1. Pirmiausia, pažymime, jog Projekto nuostatos įgyvendina jo priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus, todėl, vadovaujantis Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalimi, kartu su Projektu turi būti pridėtos atitikties lentelės, kuriose atskleidžiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir Projekto nuostatų atitikimas. 2. Projekto 1 straipsniu, keičiančiu 2 straipsnio 4 dalį, įtvirtinta lygių galimybių sąvoka – tai žmogaus teisių įgyvendinimas, nepaisant šiame straipsnyje išvardytų pagrindų. Projektu vienas iš tokių pagrindų – pilietybė – yra išbraukiamas. Atkreipiame dėmesį, jog tai neatitinka kitų Projekto nuostatų, pavyzdžiui, įtvirtinančių diskriminacijos sąvoką. Projekto aiškinamajame rašte nėra paaiškintas tokio pakeitimo tikslingumas. 3. Projekto 1 straipsniu, keičiančiu 2 straipsnio 10 punktą, praplečiama socialinės padėties sąvoka, į ją įtraukiant šeiminės padėties požymį. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad įstatyme būtų tikslinga pateikti šeiminės padėties sąvokos apibrėžtį, kad nekiltų neaiškumų dėl tokios nuostatos taikymo apimties ir veikimo praktikoje. 4. Projekto 1 straipsnyje, keičiančiame 2 straipsnio 11 dalį, yra išvardijami atvejai, kurie nelaikomi diskriminacija, išbraukiant 9 punktą dėl atskirų sporto varžybų neįgaliesiems rengimo.
Projekto aiškinamajame rašte toks pakeitimas nėra pagrįstas, todėl jo tikslingumas kelia abejonių. Taip pat abejotinas ir nepagrįstas 2 straipsnio 10 dalies nuostatos, įtvirtinančios, kad nurodymas diskriminuoti asmenį lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu laikomas diskriminacija, apibrėžtas šio straipsnio 5 ir 9 dalyse, išbraukimas bei 25 straipsnio 4 dalies, nustatančios, jog nurodytų skundo reikalavimų nesilaikymas ar rekvizitų nenurodymas negali būti pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą, panaikinimas. 5. Galiausiai, siūlytume įvertinti Projekto nuostatų, susijusių su darbo santykiais, suderinamumą su šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso XII-2603 nuostatomis (pavyzdžiui, Projekto 1 straipsnio, keičiančio 7 straipsnio 1 dalies 10 punktą su Lietuvos Respublikos darbo kodekso XII-2603 26 straipsnio 2 dalies 6 punktu). Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
2019-06-10
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą. Vadovaujantis Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalimi, jei prie įstatymo projekto yra priedas su nuorodomis į Europos Sąjungos teisės aktus, turi būti pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. Atkreiptinas dėmesys, jog prie teikiamo įstatymo projekto minėta atitikties lentelė nėra pridėta
straipsnio 8 dalyje siekiama apibrėžti naują seksualinio priekabiavimo sąvoką, nors analogiška sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.5 papunktį, kuriame nustatyta, kad viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose, nebent specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai, siūlytume daryti nuorodą į įstatymą, kuriame sąvoka jau yra apibrėžta. Tokiu būdu, keičiantis sąvokos apibrėžimui viename įstatyme, nebūtų reikalinga keisti kito įstatymo. 3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiama sąvoka ,,siejamoji diskriminacija“, tačiau toliau tekste ši sąvoka nėra vartojama, todėl svarstytinas jos apibrėžimo tikslingumas.
Pastebėtina ir tai, kad apibrėžiant siejamąją diskriminaciją nėra aišku, kuris subjektas turimas omenyje įvardijant jį „šiuo asmeniu“ – diskriminaciją patiriantis ar siejamasis asmuo. 4. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti pareigą švietimo įstaigoms užtikrinti vienodas sąlygas asmenims, kai ,,keliama kvalifikacija, ugdomi profesiniai įgūdžiai ar suteikiama praktinio darbo patirtis“. Pažymėtina, kad siūloma nuostata nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, kadangi jos įgyvendinimas yra susijęs su darbo santykiais, ir todėl švietimo įstaiga kaip darbdavys turėtų vadovautis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 punktu. 5. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nuostata prieštarauja šio straipsnio 1 daliai (pirmiausiai švietimo įstaigai nustatoma pareiga užtikrinti vienodas sąlygas negalios pagrindu tam tikrose srityse, o paskui nustatoma apibendrinta išimtis dėl praktiškai visų sričių). Be to, siūloma nuostata yra neaiški, neapibrėžta, gali būti įvairiai interpretuojamos ir iš anksto užprogramuoja ginčą dėl sudarymo būtinų sąlygų mokytis ar studijuoti dėl negalios (neaišku, ką reiškia būtinų). Atsižvelgdami į tai, siūlytina šią nuostatą tikslinti arba jos atsisakyti. 6. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymo projekto 7 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. 7. Siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir pateikti nuorodą į konkrečius šio įstatymo straipsnius, kuriuose yra nustatyti minimi atvejai. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 11 straipsniui. 8. Įstatymo projekto 7 straipsnio 6 punkto nuostatos tarpusavyje derintinos su Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su projektu teikiamo Darbo kodekso 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-3513 nėra siūloma nustatyti kitą darbdavio mokamą atlygį už darbą. 9. Įstatymo projekto 7 straipsnio 10 punkto nuostatos tarpusavyje derintinos su Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalies 6 punktu, t.y. vietoj žodžių ,,įskaitant tinkamą darbo vietos ar darbo sąlygų pritaikymą“ įrašyti žodžius ,,įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą“. 10. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme yra apibrėžta sąvoka ,,neįgalusis“ bei į tai, kad kituose šio įstatymo straipsniuose yra vartojama sąvoka ,,neįgalusis“, siūlytina įstatymo projekto 8 straipsnio 3 punkte vietoj žodžių ,,žmonių su negalia reikmėms“ įrašyti žodžius ,,neįgaliųjų reikmėms“. 11. Siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje prieš dėstomą tekstą pateikti nuorodą į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas organizacijas ir asociacijas. 12. Įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią siūloma, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatus tvirtintų lygių galimybių kontrolierius prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktui (biudžetinės įstaigos nuostatus turi tvirtinti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, t.y šiuo atveju Seimas). 13. Naujos redakcijos įstatymo straipsniai turi būti numeruojami iš eilės, o numeracija turi būti ištisinė (negali būti straipsnių su novelomis). Todėl atsižvelgiant į tai, turi būti pernumeruojami įstatymo projekto straipsniai, prasidedantys 15¹ straipsniu bei atitinkamai patikslinamos tekste pateiktos nuorodos į konkrečius straipsnius. 14.
14Atsižvelgiant į tai,
kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį Seimui atskaitingose institucijose tvirtinamas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) pareigybių skaičius, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Be to, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, galimus darbo užmokesčio gavimo šaltinius, atitinkamai reikėtų patikslinti įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktus. 15. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kadangi tik valstybės tarnautojams yra skiriamos tarnybinės nuobaudos, o darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis atžvilgiu yra priimami sprendimai dėl darbo pareigų pažeidimo. 16. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 16 straipsniu yra reglamentuojama lygių galimybių kontrolieriaus kaip įstaigos vadovo veikla, svarstytina, ar keičiamo įstatymo
straipsnį, reglamentuojantį lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 11-16 punktai redaguotini kalbiniu aspektu, derinant juos prie keičiamo įstatymo 16 straipsnio (ar 17 straipsnio) formuluočių ( „užtikrina“, „garantuoja“ , o ne
„gali duoti“, „gali kreiptis“). 17. Derinant projekto
terminiją su Darbo kodekso 216 straipsniu, įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 13 punkte, vietoj žodžių ,,darbo ginčus nagrinėjančioms institucijos“ įrašyti žodžius ,,darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantiems organams“.
18Atsižvelgiant į tai,
kad lygių galimybių kontrolierius yra Lietuvos Respublikos Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 75 straipsnį, Seimo skiriami pareigūnai gali būti atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 18 straipsnio 5 dalyje nustatytus lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimų nutrūkimo pagrindus. 19. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisės aktai nebenumato tokios teisinės formos juridinio asmens kaip „visuomeninė organizacija“ ir įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 18 straipsnį, visuomeninių organizacijų padaliniai, iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigti kaip juridiniai asmenys, nuo šio įstatymo įsigaliojimo yra laikomi juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, siūlytina braukti įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 14 punkte žodžius ,,visuomeninės organizacijos” kaip perteklinius. 20. Įstatymo projekto 29 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos tarpusavyje derintinos su Darbo kodekso
skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones. 21. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymą, reikės pakeisti Seimo nutarimu patvirtintus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatus, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. 22. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas dėstomas nauja redakcija, įstatymo priedas dėstytinas po įstatymo projekto 30 straipsnio. 23.
23Atsižvelgiant į tai,
kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose numatyta, kad ši ministerija užtikrina lygių galimybių įgyvendinimą Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo numatytais pagrindais ministrui pavestose valdymo srityse, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2020-06-17
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: V. Aleknaitė-Abramikienė – Seimo narė, D. Šakalienė – Seimo narė, E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Olendraitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros klausimais, A. Daukšaitė-Timpė – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja, V. Malinauskas – Lietuvos vyskupų konferencijos teisininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas),
3 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą.
Vadovaujantis Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalimi, jei prie įstatymo projekto yra priedas su nuorodomis į Europos Sąjungos teisės aktus, turi būti pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. Atkreiptinas dėmesys, jog prie teikiamo įstatymo projekto minėta atitikties lentelė nėra pridėta. Pritarti. 1.2 Teisės departamentas,
8
siekiama apibrėžti naują seksualinio priekabiavimo sąvoką, nors analogiška sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.5 papunktį, kuriame nustatyta, kad viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose, nebent specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai, siūlytume daryti nuorodą į įstatymą, kuriame sąvoka jau yra apibrėžta. Tokiu būdu, keičiantis sąvokos apibrėžimui viename įstatyme, nebūtų reikalinga keisti kito įstatymo. Pritarti. 1.3 Teisės departamentas,
9
apibrėžiama sąvoka ,,siejamoji diskriminacija“, tačiau toliau tekste ši sąvoka nėra vartojama, todėl svarstytinas jos apibrėžimo tikslingumas. Pastebėtina ir tai, kad apibrėžiant siejamąją diskriminaciją nėra aišku, kuris subjektas turimas omenyje įvardijant jį „šiuo asmeniu“ – diskriminaciją patiriantis ar siejamasis asmuo. Pritarti. 1.4
Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti pareigą švietimo įstaigoms užtikrinti vienodas sąlygas asmenims, kai ,,keliama kvalifikacija, ugdomi profesiniai įgūdžiai ar suteikiama praktinio darbo patirtis“. Pažymėtina, kad siūloma nuostata nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, kadangi jos įgyvendinimas yra susijęs su darbo santykiais, ir todėl švietimo įstaiga kaip darbdavys turėtų vadovautis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 punktu. Pritarti. 1.5 Teisės departamentas,
17
punkte siūloma nuostata prieštarauja šio straipsnio 1 daliai (pirmiausiai švietimo įstaigai nustatoma pareiga užtikrinti vienodas sąlygas negalios pagrindu tam tikrose srityse, o paskui nustatoma apibendrinta išimtis dėl praktiškai visų sričių). Be to, siūloma nuostata yra neaiški, neapibrėžta, gali būti įvairiai interpretuojamos ir iš anksto užprogramuoja ginčą dėl sudarymo būtinų sąlygų mokytis ar studijuoti dėl negalios (neaišku, ką reiškia būtinų). Atsižvelgdami į tai, siūlytina šią nuostatą tikslinti arba jos atsisakyti. Pritarti. 1.6 Teisės departamentas,
taisykles, įstatymo projekto 7 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Pritarti. 1.7 Teisės departamentas, 2019-06-10 7,1111
apibrėžtumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir pateikti nuorodą į konkrečius šio įstatymo straipsnius, kuriuose yra nustatyti minimi atvejai. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 11 straipsniui. Pritarti. 1.8 Teisės departamentas,
16
nuostatos tarpusavyje derintinos su Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su projektu teikiamo Darbo kodekso 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIIP-3513 nėra siūloma nustatyti kitą darbdavio mokamą atlygį už darbą. Pritarti. 1.9 Teisės departamentas,
110
nuostatos tarpusavyje derintinos su Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalies 6 punktu, t.y. vietoj žodžių ,,įskaitant tinkamą darbo vietos ar darbo sąlygų pritaikymą“ įrašyti žodžius ,,įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą“. Pritarti. 1.10 Teisės departamentas,
13
Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme yra apibrėžta sąvoka ,,neįgalusis“ bei į tai, kad kituose šio įstatymo straipsniuose yra vartojama sąvoka ,,neįgalusis“, siūlytina įstatymo projekto 8 straipsnio 3 punkte vietoj žodžių ,,žmonių su negalia reikmėms“ įrašyti žodžius ,,neįgaliųjų reikmėms“. Pritarti. 1.11 Teisės departamentas,
2
apibrėžtumo, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje prieš dėstomą tekstą pateikti nuorodą į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas organizacijas ir asociacijas. Pritarti. 1.12 Teisės departamentas,
4
nuostata, pagal kurią siūloma, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatus tvirtintų lygių galimybių kontrolierius prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktui (biudžetinės įstaigos nuostatus turi tvirtinti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, t.y šiuo atveju Seimas). Pritarti. 1.13 Teisės departamentas,
turi būti numeruojami iš eilės, o numeracija turi būti ištisinė (negali būti straipsnių su novelomis).
Todėl atsižvelgiant į tai, turi būti pernumeruojami įstatymo projekto straipsniai, prasidedantys 15¹ straipsniu bei atitinkamai patikslinamos tekste pateiktos nuorodos į konkrečius straipsnius. Pritarti. 1.14 Teisės departamentas,
1 5, 6,7
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį Seimui atskaitingose institucijose tvirtinamas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) pareigybių skaičius, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Be to, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, galimus darbo užmokesčio gavimo šaltinius, atitinkamai reikėtų patikslinti įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktus. Pritarti. 1.15 Teisės departamentas,
17
straipsnio 1 dalies 7 punktą, kadangi tik valstybės tarnautojams yra skiriamos tarnybinės nuobaudos, o darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis atžvilgiu yra priimami sprendimai dėl darbo pareigų pažeidimo. Pritarti. 1.16 Teisės departamentas,
1 11-16 16.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 16 straipsniu yra reglamentuojama lygių galimybių kontrolieriaus kaip įstaigos vadovo veikla, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 11-16 punktų nereikėtų perkelti į keičiamo įstatymo 17 straipsnį, reglamentuojantį lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją. Pastebėtina ir tai, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 11-16 punktai redaguotini kalbiniu aspektu, derinant juos prie keičiamo įstatymo 16 straipsnio (ar 17 straipsnio) formuluočių ( „užtikrina“, „garantuoja“ , o ne „gali duoti“, „gali kreiptis“). Pritarti. 1.17 Teisės departamentas,
113
kodekso 216 straipsniu, įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 13 punkte, vietoj žodžių ,,darbo ginčus nagrinėjančioms institucijos“ įrašyti žodžius ,,darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantiems organams“. Pritarti. 1.18 Teisės departamentas,
5
kontrolierius yra Lietuvos Respublikos Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 75 straipsnį, Seimo skiriami pareigūnai gali būti atleidžiami iš pareigų, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 18 straipsnio 5 dalyje nustatytus lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimų nutrūkimo pagrindus. Pritarti. 1.19 Teisės departamentas,
114 19.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisės aktai nebenumato tokios teisinės formos juridinio asmens kaip „visuomeninė organizacija“ ir įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 18 straipsnį, visuomeninių organizacijų padaliniai, iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigti kaip juridiniai asmenys, nuo šio įstatymo įsigaliojimo yra laikomi juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, siūlytina braukti įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 14 punkte žodžius ,,visuomeninės organizacijos” kaip perteklinius. Pritarti. 1.20 Teisės departamentas,
32
dalimi, pagal kurią darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones. Pritarti. 1.21 Teisės departamentas,
nutarimu patvirtintus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatus, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti. 1.22 Teisės departamentas,
projektas dėstomas nauja redakcija, įstatymo priedas dėstytinas po įstatymo projekto 30 straipsnio. Pritarti. 1.23 Teisės departamentas,
nuostatuose numatyta, kad ši ministerija užtikrina lygių galimybių įgyvendinimą Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo numatytais pagrindais ministrui pavestose valdymo srityse, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta.
Vyriausybės išvada gauta. 2.1 Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau - Europos Teisės departamentas), 2019-06-13 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3512 (toliau – Projektas), teikiame toliau nurodytas pastabas. 1. Pirmiausia, pažymime, jog Projekto nuostatos įgyvendina jo priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus, todėl, vadovaujantis Seimo Statuto
lentelės, kuriose atskleidžiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir Projekto nuostatų atitikimas. Pritarti. 2.2 Europos Teisės departamentas,
4
galimybių sąvoka – tai žmogaus teisių įgyvendinimas, nepaisant šiame straipsnyje išvardytų pagrindų. Projektu vienas iš tokių pagrindų – pilietybė
aiškinamajame rašte nėra paaiškintas tokio pakeitimo tikslingumas. Pritarti. Dėl pilietybės pagrindo išbraukimo pastabą išvadoje pateikė ir Vyriausybė (Pastaba Nr. 4.1) 2.3 Europos Teisės departamentas (ETD),
10
socialinės padėties sąvoka, į ją įtraukiant šeiminės padėties požymį. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad įstatyme būtų tikslinga pateikti šeiminės padėties sąvokos apibrėžtį, kad nekiltų neaiškumų dėl tokios nuostatos taikymo apimties ir veikimo praktikoje. Spęsti
atvejai, kurie nelaikomi diskriminacija, išbraukiant 9 punktą dėl atskirų sporto varžybų neįgaliesiems rengimo.
Projekto aiškinamajame rašte toks pakeitimas nėra pagrįstas, todėl jo tikslingumas kelia abejonių. Taip pat abejotinas ir nepagrįstas 2 straipsnio 10 dalies nuostatos, įtvirtinančios, kad nurodymas diskriminuoti asmenį lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu laikomas diskriminacija, apibrėžtas šio straipsnio 5 ir 9 dalyse, išbraukimas bei 25 straipsnio 4 dalies, nustatančios, jog nurodytų skundo reikalavimų nesilaikymas ar rekvizitų nenurodymas negali būti pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą, panaikinimas. Pritarti. 2.5 Europos Teisės departamentas,
110
santykiais, suderinamumą su šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos darbo kodekso XII-2603 nuostatomis (pavyzdžiui, Projekto 1 straipsnio, keičiančio 7 straipsnio 1 dalies 10 punktą su Lietuvos Respublikos darbo kodekso XII-2603 26 straipsnio 2 dalies 6 punktu). Pritarti. Pritarta Teisės departamento pastabai Nr. 1.9. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1.1 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“,
4 Dėl diskriminacijos pagrindų Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas yra dėstomas nauja redakcija, rekomenduotina atsižvelgti į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos visuotinės peržiūros antrojo ciklo metu Lietuvos Respublikai pateiktas rekomendacijas¹ ir visuose įstatymo normose, kur tai yra aktualu, įtraukti į diskriminacijos pagrindų sąrašą ne tik lytį, tačiau ir lyties tapatybę (angl. gender identity) bei lyties išraišką (angl. gender expression). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto
pilietybės pagrindas. Šis pagrindas privalomai turi būti išsaugotas naujoje redakcijoje. Pritarti iš dalies. Pritarta siūlymui dėl pilietybės pagrindo įrašymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje (šiuo klausimu pastabas taip pat pateikė Europos Teisės departamentas ir Vyriausybė). 1.2 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“,
116 Dėl specialiųjų laikinųjų priemonių Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalies 6 punkte numatoma, kad specialiosios priemonės gali būti taikomos teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia formuluotė nepagrįstai išplėstų teisėkūros subjektams galimybes taikyti specialiąsias priemones ir galimai prieštarautų principui, kuris nurodo, kad žmogaus teisės gali būti ribojamos tik įstatymais. Atsižvelgiant į tai, siūloma išlaikyti senąją formuluotę, kurioje nurodoma, kad specialiąsias priemones galima taikyti tik įstatymu. Pritarti. Pritarta Vyriausybės pasiūlytai formuluotei (Vyriausybės pasiūlymas Nr. 4.5).
4.5). 1.3 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“,
1112 Dėl išimties sveikatos ir fiziologijos srityje Įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalies 12 punkte nurodoma, kad tik moterims taikomi fizinio parengtumo, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimai nėra laikomi tiesiogine diskriminacija. Manytina, kad punkto formuluotė yra tobulintina, įtraukiant į sąvokos apibrėžimą ir vyro sąvoką: „12) moterims ir vyrams taikomus fizinio parengtumo, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, kuriais, atsižvelgiant į moterų ir vyrų fiziologines savybes, siekiama išsaugoti jų sveikatą;“ Spręsti po projekto klausymų pagrindi-niame komitete. 1.4 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“,
17 Dėl pritaikymo žmonių su negalia reikmėms Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatoma, kad turi būti sudaromos dėl negalios būtinos sąlygos mokytis ar studijuoti, išskyrus atvejus, kai dėl tokių priemonių bus neproporcingai apsunkinamos švietimo teikėjų pareigos. Pastebėtina, kad išlaikant išlygą dėl institucijų pareigų apsunkinimo yra suteikiama galimybė institucijoms iš esmės visais atvejais remtis šia išlyga ir taip realiai nepritaikyti aplinkos negalią turintiems asmenims. Manytina, kad tokios išlygos galimybė yra neproporcinga ir todėl siūlytina šį punktą išdėstyti taip:
„7) sudaromos dėl negalios būtinos sąlygos mokytis
ar studijuoti.“ Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Vyriausybės siūlymo Nr. 4.9 (Komitetas siūlo numatyti 3 metų terminą siūlomai nuostatai įgyvendinti). 1.5 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“,
13 Savo esme tapati situacija egzistuoja ir 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Siūlytina jį išdėstyti taip:
„3) imtis tinkamų priemonių, kad prekių pardavimo ar
paslaugų teikimo vietos ir jose esanti įranga būtų pritaikyta žmonių su negalia reikmėms.“ Pritarti iš dalies. Pritarta Teisės departamento pastaboje Nr. 1.10 pasiūlytai formuluotei - vietoj žodžių ,,žmonių su negalia reikmėms“ įrašyti žodžius ,,neįgaliųjų reikmėms“.
1.6 VšĮ „Žmogaus teisių balsas“,
111 Dėl kontrolieriaus įgaliojimų Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinama galimybė Lygių galimybių kontrolieriui pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Nors pritariame galimybei suteikti kontrolieriui galimybę tiesiogiai kreiptis į teismą, atkreipiame dėmesį, kad dabartinė formuluotė galimai prieštarautų Konstitucijos 118 straipsniu, kur numatoma, kad viešąjį interesą gina prokuroras ir yra tobulintina. Spręsti po projekto klausymų pagrindi-niame komitete. 2. Nacionalinė katalikiškųjų mokyklų asociacija,
1 6N Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projekte siūloma panaikinti dabartiniame LGĮ esantį 3 str. 1 d. 8 p.: „švietimo ir ugdymo srityse, jeigu šio įstatymo nuostatų taikymas nesuderinamas su valstybinių ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų, kurių steigimo ar juo s atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje“. Panaikinus minėtą punktą į Lygių galimybių kontrolieriaus institucijos kontrolės sritį papuls visų religinių bendruomenių mokyklų ugdymo turinys, tiek tų, kurias steigė valstybė, tiek tų, kurias valstybė steigė kartu su religinėmis bendruomenėmis, tiek ir religinių bendruomenių savarankiškai įsteigtos ugdymo įstaigos. Mes, Nacionalinė katalikiškųjų mokyklų asociacija, nesutinkame su siūlomu teisiniu reguliavimu. Katalikiškasis ugdymas Lietuvoje grindžiamas Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutartimi dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje. Pagal šios sutarties 8 str.
Pagal šios sutarties 8 str. „šiose institucijose ugdoma pasai katalikiška doktrina, o bendrojo lavinimo dalykų mokoma pagal Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos patvirtintą programą. “ Siūlomas teisinis reguliavimas sudarys sąlygas asmenims, galimai nesutinkantiems su katalikiškos mokyklos pasirinkta ugdymo paradigma, Lygių galimybių kontrolieriaus institucijai ją skųsti, o pastarajai - galimybę ugdymo turinį koreguoti. Tokiu būdu iškils grėsmė katalikiškos mokyklos pasirinkto ugdymo turinio efektyviam perteikimui. Viena iš integralių katalikiškos doktrinos elementų, yra krikščioniškoji antropologija, t. y. Šventuoju Raštu ir krikščioniškojo mąstymo tradicija grindžiamas mokymas apie žmogų, išreiškiamas biologinio lyčių skirtingumo, vyro ir moters lygiavertiškumo ir prigimtinio lyčių papildomumo principais. Negalima perteikti katalikiškos doktrinos eliminuojant vieną jo s turinio dalį. O tokia grėsmė gali kilti, jei Lygių galimybių kontrolieriaus institucija manys, kad šis ugdymo turinys yra netinkamas. Tokiu būdu iš tėvų, kurie nori, jo g vaikas būtų ugdomas pagal katalikiškąją doktriną, iš esmės bus atimta teisė tokį ugdymą gauti. Taip gali būti paneigta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 str. numatyta tėvų ir globėjų teisė nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme numatyta galimybė pasirinkti švietimo programą (27 str.), atitinkančią tėvų savo vaikui pageidaujamą ugdymo turinį. Dėl siūlomo teisinio reguliavimo šios pasirinkimo galimybės ateityje gali ir visai nelikti, jei dėl galimai aktyvios Lygių galimybių kontrolieriaus lyginimo veiklos visos švietimo įstaigos bus priverstos vadovautis iš esmės viena ugdymo paradigma.
Todėl siūlome palikti įstatyme minėtą išlygą, LGĮ 3 str. nustatant, kad „Šio įstatymo nuostatos netaikomos:
8) švietimo ir ugdymo srityse, jeigu šio įstatymo nuostatų taikymas nesuderinamas su valstybinių ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje. “ Pritarti. Vyriausybės išvadoje pateikiamas analogiškas pasiūlymas (Nr. 4.8) projekte palikti šią nuostatą, kuriam Komitetas pritarė. 3. Vilniaus krikščionių gimnazija,
1 6N LR Konstitucijos 26 str. garantuoja religijos laisvę, taip pat ten numatyta tėvų ir globėjų teisė nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra LR Švietimo įstatyme numatyta galimybė pasirinkti švietimo programą (27 str.), atitinkančią tėvų savo vaikui pageidaujamą ugdymo turinį. Tam, kad religijos laisvė būtų reali, o ne tik tariama, yra būtina sudaryti sąlygas bažnyčių bei religinių organizacijų nariams veikti pagal savo etosą.
Todėl dabar galiojančiame Lygių galimybių įstatyme yra numatyta išimtis bažnyčių bei religinių organizacijų įsteigtų, arba pagal jų mokymą vaikus ugdyti pasirinkusių švietimo įstaigų švietimo ir mokymo turiniui, jei jų steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu arba jei švietimo įstaiga siekia sudaryti galimybę bažnyčioms bei religinėms organizacijoms priklausantiems tėvams ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje. (LGĮ 3 str. 1d. 8 p.) Įstatymo projekte šią išlygą siūloma panaikinti. Mes Vilniaus krikščionių gimnazijos bendruomenė (kurioje ugdomi
evangelinių bažnyčių bendrija (vienijanti apie 30 visoje Lietuvoje esančių bažnyčių) nesutinkame su siūlomu teisiniu reguliavimu. Siūlomu teisiniu reguliavimu yra siaurinama galimybė religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms veikti pagal savo etosą ugdant vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje. Siūlomas teisinis reguliavimas sudarys sąlygas asmenims, galimai nesutinkantiems su mokyklos pasirinkta ugdymo paradigma, Lygių galimybių kontrolieriaus institucijai ją skųsti, o pastarajai – galimybę ugdymo turinį koreguoti. Tokiu būdu iškils grėsmė mokyklos pasirinkto ugdymo turinio efektyviam perteikimui. Viena iš integralių krikščioniškos doktrinos elementų, yra krikščioniškoji antropologija, t.y. Šventuoju Raštu ir krikščioniškojo mąstymo tradicija grindžiamas mokymas apie žmogų, išreiškiamas biologinio lyčių skirtingumo, vyro ir moters lygiavertiškumo ir prigimtinio lyčių papildomumo principais. Negalima vykdyti krikščioniško ugdymo eliminuojant vieną jos turinio dalį.
O tokia grėsmė gali kilti, jei Lygių galimybių kontrolieriaus institucija manys, kad šis ugdymo turinys yra netinkamas. Tokiu būdu iš tėvų, kurie nori, jog vaikas būtų ugdomas pagal krikščionišką doktriną, iš esmės bus atimta teisė tokį ugdymą gauti. Taip gali būti paneigta ir LR Konstitucijos 26 str. numatyta tėvų ir globėjų teisė nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra LR Švietimo įstatyme numatyta galimybė pasirinkti švietimo programą (27 str.), atitinkančią tėvų savo vaikui pageidaujamą ugdymo turinį. Dėl siūlomo teisinio reguliavimo šios pasirinkimo galimybės ateityje gali ir visai nelikti, jei dėl galimai aktyvios Lygių galimybių kontrolieriaus lyginimo veiklos visos švietimo įstaigos bus priverstos vadovautis iš esmės viena ugdymo paradigma. Lygių galimybių įstatyme numatyta išimtis bažnyčių bei religinių organizacijų įsteigtų, arba pagal jų mokymą vaikus ugdyti pasirinkusių švietimo įstaigų švietimo ir mokymo turiniui, iš esmės yra ne kas kita, kaip LR Konstitucijos 26 str. numatytos religijos laisvės įgyvendinimo garantija, kuri būtų paneigta, priėmus sprendimą šią išimtį panaikinti. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 3 straipsnio 1 dalį 6 punktu ir išdėstyti taip:
nuostatų netaikymo atvejai Šio įstatymo nuostatos netaikomos: „6) švietimo ir ugdymo srityse, jeigu šio įstatymo nuostatų taikymas nesuderinamas su valstybinių ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje“ Pritarti. Vyriausybės išvadoje pateikiamas analogiškas pasiūlymas (Nr. 4.8) projekte palikti šią nuostatą, kuriam Komitetas pritarė. 4.
4VšĮ Krikščioniškas vaikų darželis,
1 6N LR Konstitucijos 26 str. garantuoja religijos laisvę, taip pat ten numatyta tėvų ir globėjų teisė nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra LR Švietimo įstatyme numatyta galimybė pasirinkti švietimo programą (27 str.), atitinkančią tėvų savo vaikui pageidaujamą ugdymo turinį. Tam, kad religijos laisvė būtų reali, o ne tik tariama, yra būtina sudaryti sąlygas bažnyčių bei religinių organizacijų nariams veikti pagal savo etosą. Todėl dabar galiojančiame Lygių galimybių įstatyme yra numatyta išimtis bažnyčių bei religinių organizacijų įsteigtų, arba pagal jų mokymą vaikus ugdyti pasirinkusių švietimo įstaigų švietimo ir mokymo turiniui, jei jų steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu arba jei švietimo įstaiga siekia sudaryti galimybę bažnyčioms bei religinėms organizacijoms priklausantiems tėvams ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje. (LGĮ 3 str. 1d. 8 p.) Įstatymo projekte šią išlygą siūloma panaikinti. Mes, VšĮ Krikščioniškas vaikų darželis, nesutinkame su siūlomu teisiniu reguliavimu. Siūlomu teisiniu reguliavimu yra siaurinama galimybė religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms veikti pagal savo etosą ugdant vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje. Siūlomas teisinis reguliavimas sudarys sąlygas asmenims, galimai nesutinkantiems su mokyklos pasirinkta ugdymo paradigma, Lygių galimybių kontrolieriaus institucijai ją skųsti, o pastarajai – galimybę ugdymo turinį koreguoti. Tokiu būdu iškils grėsmė mokyklos pasirinkto ugdymo turinio efektyviam perteikimui. Viena iš integralių krikščioniškos doktrinos elementų, yra krikščioniškoji antropologija, t.y.
Šventuoju Raštu ir krikščioniškojo mąstymo tradicija grindžiamas mokymas apie žmogų, išreiškiamas biologinio lyčių skirtingumo, vyro ir moters lygiavertiškumo ir prigimtinio lyčių papildomumo principais. Negalima vykdyti krikščioniško ugdymo eliminuojant vieną jos turinio dalį. O tokia grėsmė gali kilti, jei Lygių galimybių kontrolieriaus institucija manys, kad šis ugdymo turinys yra netinkamas. Tokiu būdu iš tėvų, kurie nori, jog vaikas būtų ugdomas pagal krikščionišką doktriną, iš esmės bus atimta teisė tokį ugdymą gauti. Taip gali būti paneigta ir LR Konstitucijos
globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra LR Švietimo įstatyme numatyta galimybė pasirinkti švietimo programą (27 str.), atitinkančią tėvų savo vaikui pageidaujamą ugdymo turinį. Dėl siūlomo teisinio reguliavimo šios pasirinkimo galimybės ateityje gali ir visai nelikti, jei dėl galimai aktyvios Lygių galimybių kontrolieriaus lyginimo veiklos visos švietimo įstaigos bus priverstos vadovautis iš esmės viena ugdymo paradigma. Lygių galimybių įstatyme numatyta išimtis bažnyčių bei religinių organizacijų įsteigtų, arba pagal jų mokymą vaikus ugdyti pasirinkusių švietimo įstaigų švietimo ir mokymo turiniui, iš esmės yra ne kas kita, kaip LR Konstitucijos
paneigta, priėmus sprendimą šią išimtį panaikinti. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 3 straipsnio 1 dalį 6 punktu ir išdėstyti taip:
Įstatymo nuostatų netaikymo atvejai Šio įstatymo nuostatos netaikomos:
„6) švietimo ir ugdymo srityse, jeigu šio
įstatymo nuostatų taikymas nesuderinamas su valstybinių ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje“. Pritarti. Komitetas pritarė Vyriausybės išvadoje pateiktam analogiškam pasiūlymui (Nr. 4.8) projekte palikti šią nuostatą, kaip yra šiuo metu galiojančioje redakcijoje. 5.1 Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, 2019-10-28 Nr. g-2019-8662 3,3 1,1 1N,
1Siūlome keisti Projekto 3 straipsnį,
papildant jį pirmu ir antru punktais, ir atitinkamai kitas dalis pernumeruojant:
atvejai Šio įstatymo nuostatos netaikomos:
„1) šeimos ir privataus gyvenimo srityse;
2) švietimo ir ugdymo srityse, jeigu šio įstatymo nuostatų taikymas nesuderinamas su valstybinių ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje.” Argumentacija:
Dėl pirmojo pasiūlyto punkto norime pabrėžti, jog pagal dabar galiojančią Lygių galimybių įstatymo redakciją Lygių galimybių įstatymas netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityse (LGĮ 3 str., 1 d., 1 p.) Projekte šią nuostatą siūloma išbraukti. Tačiau siūlome ją grąžinti, remiantis LR Konstitucijos 22 str., numatančiu, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas.
Numatant šeimos santykius kontroliuoti tokiomis pat priemonėmis, kaip ir darbo santykius, iš esmės ištrinama riba tarp viešojo ir privataus gyvenimo ir tokiu būdu atsiranda pagrindas nepagrįstam valstybės įsikišimui į privatų šeimos gyvenimą. Tai, kas viešojoje erdvėje reguliuojama privalomais įstatyminiais nurodymais, tai yra, klausimai, susiję su lygių galimybių užtikrinimu, privačiame gyvenime yra sprendžiami savireguliacijos mechanizmų pagalba, o sprendimai yra priiminėjami konsensuso pagrindu. Vienintelis atvejis, kada valstybė gali kištis į šeimos gyvenimą – kai reikia apsaugoti asmenis nuo nusikalstamų veiksmų. Šių klausimų sprendimas yra numatytas jau esamuose, galiojančiuose teisės aktuose. Sutuoktinių lygybę šeimoje garantuoja LR Konstitucijos 38 str. numatantis, kad sutuoktinų teisės yra lygios. Tą patį teigia ir LR Civilinio kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 str. numato, kad smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Taip pat pabrėžtina, kad Lygių galimybių kontrolierius, panaikinus šią išlygą, galėtų vertinti, ar nediskriminuojama šeimoje. Tai gali privesti prie kurioziškų situacijų, kai būtų galima nagrinėti skundus dėl to, kad šeimoje sutariama, jog vyrui – ar moteriai – pirma įdedamas maistas ar kiti klausimai, kurie tikrai neturėtų būti viešo reguliavimo dalykas. Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga gali tapti manipuliacijų objektu sprendžiant problemas, kurios tikrai turėtų būti sprendžiamos šeimoje. Tai gali vesti ir iki to, kad privatūs pokalbiai ir tėvų pasisakymai apie tradicines vertybes vaikams galėtų būti traktuojami kaip diskriminacija, kas pažeistų Konstitucijoje numatomą ir garantuojamą tėvų teisę rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
Todėl manome, kad įstatymo taikymas privatiems šeimos santykiams pažeistų asmens teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir todėl turėtų būti įtvirtinta mūsų siūloma pataisa. Antrojoje pastraipoje siūlomas įstatymo netaikymo pagrindas būtinas tam, kad užtikrinti apsaugą nuo nepagrįsto lygių galimybių institucijų pareigūnų kišimosi katalikiškas mokyklas, apsaugoti jų ugdomąją veiklą. Naujojoje redakcijoje panaikintą pagrindą siūloma grąžinti, nes pagal projekto nuostatas į Lygių galimybių kontrolės sritį papultų visų religinių bendruomenių mokyklų ugdymo turinys, tiek įsteigtų valstybės kartu su religinėmis bendruomenėmis, tiek įsteigtų pačių religinių bendruomenių iniciatyva. Šioje vietoje reikėtų pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje numato, kad katalikiškose mokyklose ugdoma pagal katalikišką doktriną, o bendrojo lavinimo dalykų – pagal Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos patvirtintą programą. Krikščioniškosios antropologijos (Šventuoju Raštu ir krikščioniškojo mąstymo tradicija grindžiamo mokslo) teiginiai apie vyrą ir moterį nurodo, jog yra tik dvi lytys, vyriškoji ir moteriškoji, vyras ir moteris yra skirtingi, lygiaverčiai, bet ne vienodi. Vyras ir moteris vienas kitą papildo ir lyčių prigimtinio papildomumo neįmanoma niekuo pakeisti. Eliminavus išimtį religinėms mokykloms, atsiras galimybė drausti teiginius apie vyro ir moters skirtingumą, lygiavertiškumą ir papildomumą. Šiuo teisiniu reguliavimu bus sudaryta galimybė įpiršti sekuliariąją žmogaus sampratą vietoj krikščioniškosios antropologinės. Pritarti. Dėl 3 straipsnio papildymo 1 punktu pritarta analogiškam Seimo narių V.
Aleknaitės-Abramikienės ir A. Nekrošiaus pasiūlymui. Dėl 3 straipsnio papildymo 6 punktu Vyriausybės išvadoje pateikiamas analogiškas pasiūlymas Nr. 4.8 projekte palikti šią nuostatą, kaip išdėstyta šiuo metu galiojančioje redakcijoje. Pastarajam pasiūlymui Komitetas taip pat pritarė. 5.2 Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija,
1
dalį 4 punktu ir išdėstyti taip, atitinkamai pernumeruojant kitus dalies punktus:
atvejai Šio įstatymo nuostatos netaikomos: “4) religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais;“ Argumentacija:
Projektu panaikinama įstatymo netaikymo išimtis religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms teikiant gaminius, prekes, ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais, kaip argumentą pateikiant tai, kad „tokiu būdu bus užtikrinta ir apsauga nuo priekabiavimo bei seksualinio priekabiavimo religinėse bendruomenėse.“ Šie argumentai, pateikiami naikinant tokią išimtį, laikytini nepagrįstais. Šios išimties tikslas – užtikrinti, kad religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausantys asmenys, veikdami laikydamiesi įstatymų, nebūtų verčiami atlikti veiksmų, kurie prieštarautų jų sąžinei. Panaikinus šią išimtį, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų ar jų narių įsteigtos organizacijos, teikdamos gaminius, prekes ar paslaugas religiniais tikslais gali būti ribojamos veikti pagal savo vertybes.
Paprastai religinių bendruomenių ir bendrijų nariai, teikdami paslaugas, ar siūlydami prekes, tam tikrų dalykų nedaro dėl savo vertybinių nuostatų, pvz. krikščioniškos organizacijos, konsultuojančios krizėje esančias šeimas, nesiūlys joms skyrybų galimybės bet kokiu atveju, arba besikonsultuojančioms su jomis poroms dėl šeimos planavimo nesiūlys kontraceptinių priemonių. Tokią išimtį panaikinus, galimybė remtis savo sąžine ir religiniais įsitikinimais parduodant prekes ar teikiant paslaugas būtų apsunkinta ir tai prilygtų sąžinės ir religijos laisvės ribojimui. Pritarti. Vyriausybės išvadoje pateikiamas analogiškas pasiūlymas (Nr. 4.7) projekte palikti šią nuostatą, kaip numatyta šiuo metu galiojančioje redakcijoje, kuriam Komitetas pritarė. 5.3 Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija,
1
išplėsta diskriminacijos sąvoka, įtvirtinta 2 str. 1 dalyje. Manome, kad siūloma nuostata, jog diskriminacija yra „pirmenybės ir pranašumo teikimas“, yra neaiški ir gali būti aiškinama labai plečiamai, todėl siūlome palikti dabar galiojančią diskriminacijos sampratą. Spręsti po klausymų pagrindi-niame komitete. 6. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis,
1 Viešojoje erdvėje reguliariai pasirodo ir plinta informacija apie asmenų patiriamus sunkumus, susirgus sunkiomis ligomis, jų galimą diskriminavimą, žeminimą ar kitokių kliūčių sudarymą jiems realizuojant savo teises. Apie tai, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai sunkiai susirgę žmonės praranda darbą arba kitaip diskriminuojami darbo rinkoje, neturi galimybės sudaryti gyvybės draudimo sutarčių ar įsivaikinti, akcentuoja ir tokius ligonius vienijančių organizacijų atstovai.
Apmaudu, tačiau pastarieji reiškiniai, mano manymu, yra akivaizdūs diskriminavimo dėl sveikatos būklės pavyzdžiai, kurie kartu patvirtina, kad mūsų visuomenės požiūris į sunkiomis ligomis sergančius asmenis vis dar nėra tolerantiškas ir lieka diskriminacinio pobūdžio. Šiuos teiginius apie diskriminacines apraiškas papildo ir pastaruoju metu viešojoje erdvėje reguliariai pasirodantys politikos apžvalgininkų ir Seimo narių pasisakymai apie mano sveikatos būklę ir pasvarstymai apie mano galimybes toliau eiti savo pareigas. Mano požiūriu, tokio pobūdžio viešų asmenų nuogąstavimai kryptingai formuoja visuomenės nuomonę ir taip dar labiau prisideda prie neigiamų nuostatų stiprinimo sunkiomis ligomis sergančių asmenų atžvilgiu. Aptartų aplinkybių visuma suponuoja, kad, siekiant sukurti veiksmingą apsaugos mechanizmą, užtikrinantį minėtų asmenų teises turėti lygias galimybes, yra akivaizdus poreikis sistemiškai koreguoti teisinį reguliavimą. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektas, kviečiu sustiprinti teisines prielaidas, kurios užtikrintų efektyvius būdus ir priemones apsaugoti minėtus asmenis nuo bet kokios formos diskriminacijos dėl sunkios ligos (sveikatos būklės) ir jų galimybes realizuoti savo teises ne tik darbo rinkoje, bet ir kitose gyvenimo srityse. Siūlyčiau minėtame įstatymo projekte tikslinti diskriminacijos apibrėžimą, šią sąvoką papildant nauju pagrindu - diskriminavimu dėl sveikatos būklės.
Be to, tobulinant teisinį reguliavimą, raginčiau remtis gerąja užsienio valstybių praktika ir patirtimi, taip pat pasitelkti didelę patirtį šioje srityje turinčias nacionalines ir tarptautines organizacijas, o įtvirtinus naujas teisinio reguliavimo priemones užtikrinti, kad jos būtų tinkamai įgyvendinamos. Kartu siūlyčiau inicijuoti ekspertų, mokslo, nevyriausybinių organizacijų atstovų, darbdavių, profesinių sąjungų ir kitų susijusių asmenų diskusijas šiais klausimais ir, žinoma, visomis kitomis prieinamomis priemonėmis ugdyti visuomenės sąmoningumą. Esu įsitikinęs, kad tik visapusiškas bendradarbiavimas su visomis suinteresuotomis šalimis šioje srityje padėtų pasiūlyti nuoseklius, kompleksinius ir sistemingus sprendimus dėl lygių galimybių užtikrinimo asmenims, susidūrusiems su sunkiomis ligomis. Pritarti. Vyriausybės išvadoje (pasiūlymas Nr. 4.3) taip pat siūloma tikslinti diskriminacijos apibrėžimą, šią sąvoką papildant nauju pagrindu - diskriminavimu dėl sveikatos būklės. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020-05-21 Seimas priėmė Darbo kodekso pakeitimus (įstatymas Nr. XIII-2944), numatančius diskriminacijos uždraudimą, atsižvelgiant į darbuotojo sveikatos būklę. Įstatymas įsigalioja 2020 m. rugpjūčio 1 d. 7. Lietuvos gėjų lyga,
ją taip:
„1. Diskriminacija-naudojimosi teisėmis apribojimas arba
privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu ar keliais iš šių pagrindų. Diskriminacija gali būti tiesioginė, netiesioginė ir siejamoji.
Prie diskriminacijos priskiriamas ir nurodymas diskriminuoti, priekabiavimas bei seksualinis priekabiavimas.“
str. 4 d. ir išdėstyti ją taip:
„4. Lygios galimybės - tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių
dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės, negalios, etninės priklausomybės, religijos."
str. 7 d. ir išdėstyti ją taip:
„7. Priekabiavimas - nepageidaujamas elgesys, kai lyties,
rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu ar keliais iš šių pagrindų siekiama įžeisti asmens orumą arba jis įžeidžiamas ir siekiama sukurti bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką arba ji sukuriama.“
str. 9 d. ir išdėstyti ją taip:
“9. Siejamoji diskriminacija - asmens diskriminacija dėl realios ar
tariamos sąsajos su kitu asmeniu dėl šio asmens lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės, negalios, etninės priklausomybės, religijos.”
str. 11 d. ir išdėstyti ją taip: „11. Tiesioginė diskriminacija - elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu ar keliais iš šių pagrindų jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus:“ 6.
Papildyti Įstatymo projekto 2 str. 11 d. 6 p. ir išdėstyti jį taip: „6) teisės aktuose nustatytas specialias laikinąsias priemones, taikomas siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, lytinės tapatybės, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu;“ Atsižvelgiant į išdėstytus pasiūlymus dėl įstatymo projekte naudojamų pagrindinių sąvokų turinio papildymo, vertintina, jog sąvokų turinio pakeitimai, inter alia, turėtų apimti visą Įstatymo projekte numatytą įstatymo taikymo sritį. LGL teikia šiuos pasiūlymus įstatymo projektui remiantis tuo, jo g iki šiol neįgyvendinus 2000 m. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.27str. 2 dalies nuostatos, numatančios, jo g lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai, translyčių asmenų, t.y. asmenų, kurių socialinė lytiškumo raiška (lytinė tapatybė) nesutampa su jų biologine lytimi pagal konkrečioje visuomenėje dominuojančią sampratą, teisinė ir faktinė situacija, apimanti įvairias gyvenimo sritis, Lietuvoje išlieka itin sudėtinga. Europos Žmogaus Teisių Teismo
konkrečiu įstatymu sureguliuoti lyties keitimo tvarką. Sprendimas nėra įvykdytas iki šiol, kas leidžia konstatuoti sisteminį žmogaus teisių ir translyčių asmenų teisėtų lūkesčių pažeidimą.
Atkreiptinas dėmesys, jo g Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai minėto sprendimo kontekste taiko sustiprintos vykdymo priežiūros procedūrą nuo 2014 m. Pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas rekomendacijoje Nr. CM/Rec(20l0)5 rekomendavo valstybėms narėms užtikrinti, kad būtų patvirtintos ir veiksmingai įgyvendintos teisinės ir kitos priemonės, skirtos kovai su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, taip pat užtikrinti pagarbą lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų žmogaus teisėms. Probleminius translyčių asmenų padėties aspektus Lietuvoje ir jų aktualumą atskleidžia tarptautinių tyrimų metu surinkti duom enys1: 2012 metų Europos Sąjungos (toliau tekste - ES)). Pagrindinių teisių agentūros atlikto lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių respondentų apklausų duomenimis 38 proc. translyčių respondentų iš Lietuvos teigė susidūrę su diskriminacija darbe per pastarųjų 12 mėnesių laikotarpį (tai yra blogiausias rezultatas tarp ES valstybių narių). Tuo tarpu 52 proc. minėto tyrimo respondentų jautėsi diskriminuojami darbo paieškų metu (antras blogiausias rezultatas tarp ES valstybių narių). 2019 m. gegužės 19 d. specialiosios “Eurobarometro” apklausos dėl diskriminacijos ES2 duomenimis, net 42% tyrime dalyvavusių respondentų iš Lietuvos jaustųsi
“nepatenkinti” jeigu tektų dirbti kartu su translyčių asmeniu. Taip pat 2018 m.
Taip pat 2018 m. Lietuvos Respublikos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikto kiekybinio tyrimo metu surinkti duomenys atskleidė, jog Lietuvos gyventojai yra neigiamai nusiteikę translyčių asmenų atžvilgiu, ypač jei klausimas susijęs su tarpusavio santykiais kylančiais darbe ar kaimynystėje³, o kokybinio tyrimo metu surinkti duomenys4 parodė, kad net ir po teismo priimto sprendimo pasikeitę asmens tapatybės dokumentus, translyčiai asmenys susiduria su praktinėmis problemomis keičiant aukštojo mokslo diplomus, naudojantis su lyties keitimu nesusijusiomis sveikatos priežiūros paslaugomis, užsiimant tam tikra profesine veikla ir kt. ES lygmeniu, nuostatos dėl translyčių asmenų diskriminavimo draudimo atsispindi ES antrinės teisės aktuose, kaip antai direktyvos (2006/54 / EB) (nauja redakcija) 3 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad direktyva taip pat taikoma diskriminacijai, atsirandančiai dėl „lyties pakeitimo”. Ši direktyva kodifikuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1996 m. suformuluotą praktiką byloje P v. S an d Corm vall County Council. Taip pat nediskriminacijos principas lytinės tapatybės ir kitais su lytimi susijusiais aspektais pripažįstamas direktyvos (2011/95 / ES) dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) 10 straipsnio
9, 17 ir 56 konstatuojamosiose dalyse. Dalis ES valstybių savo nacionaliniuose įstatymuose yra įtvirtinusios aiškų draudimą diskriminuoti lytinės tapatybės pagrindu: Airija, Austrija, Belgija, Danija, Nyderlandai, Slovakija, Suomija, Prancūzija ir Švedija, kurioje šis draudimas įsigaliojo 1987 m.
Papildomą paskatą įstatyminiu lygmeniu expressis verbis forma užtikrinti translyčių asmenų diskriminavimo draudimą - įtvirtinti lytinę tapatybę kaip vieną iš draudžiamosios diskriminacijos pagrindų - suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau tekste - Konstitucinis Teismas) 2019 m. sausio 11 d. Nr. KT3-N1/2019 nutarimas. Jame pažymėta, jo g pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau tekste - Konstitucijos) 29 str.
“viena iš draudžiamo diskriminavimo formų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo
lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, kuris kartu laikytinas ir žmogaus orumo žeminimu.” Tai, leidžia daryti išvadą, jog Konstitucijos 29 str. turinio aiškinimas apima ir draudimą diskriminuoti asmenį lytinės tapatybės pagrindu, priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti minėto straipsnio 1 dalyje laiduojamą visų asmenų teisinę lygybę. Toks Konstitucinio Teismo oficialusis minėtos normos turinio aiškinimas sutinka ir su Lietuvoje galiojančia tarptautine teise, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių konvencijos ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str. ir ES teise, pavyzdžiui, ES Pagrindinių teisių chartijos 21 str. (kartu su ES sutarties 6 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog LR Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Teikdama pasiūlymus ir argumentaciją, LGL atsižvelgia į įstatymo projekto Aiškinamajame rašte suformuluotus tikslus (parengti išsamią, europinius standartus atitinkančią teisinę bazę) ir uždavinius (diskriminacijos formų sąrašo praplėtimas, tobulinimas).
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, maloniai prašytume įvertinti translyčių asmenų nediskriminacijos užtikrinimo svarbą ir pateiktų pasiūlymų aktualumą. Spręsti po projekto klausymų pagrindi-niame komitete. 8.1 Vyskupų konferencija,
10 Susipažinę su Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projektu (nauja redakcija) (XIIIP-3512) (toliau tekste - Projektas) teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
nepritarti Projekto 2 straipsnio 10 punkte siūlomam įtvirtinti naujam socialinės padėties apibrėžimui, papildančiam galiojantį socialinės padėties apibrėžimą „šeimine padėtimi“. Šeiminė padėtis apima santuokinį statusą. Siūloma nauja nuostata galėtų būti pagrindas skirtingą susituokusiųjų ir nesusituokusiųjų traktavimą pripažinti diskriminacija, taip iš esmės devalvuojant santuokos socialinę ir teisinę vertę. Nepritarti. Komitetas nepritarė analogiškam Seimo narių V. Aleknaitės-Abramikienės ir A. Nekrošiaus pasiūlymui Nr. 1.4. 8.2 Vyskupų konferencija,
1
įstatymo Projekte nebelieka nuostatos (dabartinio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte), kad įstatymas netaikomas "šeimos ir privataus gyvenimo srityse". Šios nuostatos atsisakymas atvertų kelią valstybės institucijų kišimuisi į šeimos ir privatų gyvenimą. Todėl siūlome Projekto 3 straipsnį papildyti šiuo metu galiojančia Lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio nuostata, kad Lygių galimybių įstatymas yra „netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityse“. Pritarti. Komitetas pritarė analogiškam Seimo narių V. Aleknaitės-Abramikienės ir A. Nekrošiaus pasiūlymui Nr. 1.1. 8.3 Vyskupų konferencija,
1 1N 3.
Siūlome nepritarti Vyriausybės siūlymui Projekto
gyvenimo srityse, išskyrus atvejus, kai tai susiję su prevencinės ir švietėjiškos veiklos vykdymu bei lygių galimybių sklaida“ dėl žemiau išdėstytų priežasčių: Pirma, valstybė ar valstybės institucijos neturi teisės kištis į šeimos privatų gyvenimą ir šeimos nariams nurodinėti dėl jų vertybinių nuostatų pasirinkimo bei formavimo. Lygių galimybių įstatymo nuostatos, susijusios su švietėjiška ar prevencine veikla, gali būti vykdomos visuomenėje ir viešose institucijose, bet ne šeimos privačioje erdvėje. Antra, Įstatymo papildymas Projekte siūloma nuostata išplėstų Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo taikymo sritį į šeimos ir privatų gyvenimą. Tai sudarytų prielaidas valstybės institucijoms švietimo ar prevencijos tikslais kištis į privatų ir šeimos gyvenimą, taip pažeidžiant vieną iš pamatinių žmogaus teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje. Trečia, Įstatymo papildymas Projekte siūloma nuostata sudarytų prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad "tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus". Ketvirta, ES teisė nereikalauja, kad lygių galimybių reguliavimas būtų privalomas privačioje bei šeimos srityse. Vietoj Vyriausybės siūlomo papildymo siūlome Projekto 3 straipsnį papildyti nauju punktu, įtvirtinančiu ligi šiol galiojusią nuostatą, kad Lygių galimybių įstatymo nuostatos netaikomos šeimos ir privataus gyvenimo srityse. Pritarti. Komitetas pritarė analogiškam Seimo narių V. Aleknaitės-Abramikienės ir A. Nekrošiaus pasiūlymui Nr. 1.1. 8.4 Vyskupų konferencija,
1
šiuo metu galiojančio Lygių galimybių įstatymo 3 str. 1 d.
1 d. 3 p. įtvirtintą nuostatą, nustatančią jog Lygių galimybių įstatymas netaikomas «religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais». Šios nuostatos atsisakymas atvertų kelią skundams prieš Lietuvos religines bendruomenes jau vien dėl to, kad jos atsisako nuomoti patalpas, pardavinėti devocionalijas ir pan. asmenims, kurių nuostatos ir veikla nėra suderinama su religinės bendruomenės tikėjimu ir vertybėmis. Tai savo ruožtu sukurtų pretekstą religijos laisvės varžymui Pritarti. Vyriausybės išvadoje pateikiamas analogiškas pasiūlymas (Nr. 4.7) projekte palikti šią nuostatą, kaip numatyta šiuo metu galiojančioje redakcijoje, kuriam Komitetas pritarė. 8.5 Vyskupų konferencija,
1
šiuo metu galiojančio Lygių galimybių įstatymo 3 str. 1 d. 8 p. įtvirtintą nuostatą, kad Lygių galimybių įstatymas netaikomas «švietimo ir ugdymo srityse, jeigu šio įstatymo nuostatų taikymas nesuderinamas su valstybinių ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje». Šios nuostatos atsisakymas turėtų neigiamą poveikį toms dviejų steigėjų mokykloms, taip pat privačių asmenų įsteigtoms mokykloms arba kitoms švietimo institucijoms bei ugdymo institucijoms (pvz., ikimokyklinio ugdymo įstaigoms), kurios savo įstatuose yra numatę, kad vadovaujasi krikščionišku etosu. Kitaip tariant, priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus, privatūs asmenys nebegalėtų savo įsteigtose įstaigose kelti reikalavimų, kad jų darbuotojų nuostatos būtų suderinamos su ugdymo įstaigos etosu. Pritarti.
Pritarti. Vyriausybės išvadoje pateikiamas analogiškas pasiūlymas (Nr. 4.8) projekte palikti šią nuostatą, kuriam Komitetas pritarė. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo nariai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Arvydas Nekrošius,
11 N Argumentai: pagal dabar galiojančią Lygių galimybių įstatymo NR. IX-1826 redakciją Lygių galimybių įstatymas netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityse (LGĮ 3 str., 1 d., 1 p.) Lygių galimybių įstatymo NR. XIIIP-3512 pakeitimo projekte šią nuostatą siūloma išbraukti, motyvuojant tuo, kad: „Minėta lygių galimybių kontrolieriaus veikla kai kuriais atvejais yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su asmenų šeimos ir privačiu gyvenimu (pavyzdžiui, šiuo metu vykdomas LGKT projektas dėl smurto artimoje aplinkoje, taip pat vykdoma švietėjiška bei prevencinė veikla dėl tėvų, auginančių vaikus, integracijos į darbo rinką ir pan.), todėl LGĮ nuostatas būtina suderinti su LGĮ reglamentuojamomis lygių galimybių kontrolieriaus atliekamomis funkcijomis.“(iš projekto aiškinamojo rašto) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vykdomas projektas negali būti pagrindu keisti įstatymą. Priešingai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kaip Seimo įsteigta ir jam atskaitinga institucija, privalo veikti savo įgaliojimų ribose. Siūlomu teisiniu reguliavimu nepagrįstai išplečiama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencija.
Tiek pagal Lygių galimybių įstatymą, tiek pagal LR Seimo patvirtintus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatus, apibrėžiančius tarnybos veiklos sritis, tikslus ir funkcijas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikla yra susijusi su lygių galimybių ir nediskriminavimo priežiūros ir kontrolės viešojoje erdvėje funkcija; ji apima skundų, susijusių su fizinių ir juridinių asmenų elgesiu viešojoje, bet ne privačioje erdvėje, nagrinėjimu; monitoruoja santykius, kurie susiklosto ir yra įgyvendinami viešojoje erdvėje viešojo administravimo veiklos (5 str.), švietimo veiklos (6 str.), privatinių teisinių santykių, kurie atsiranda stojimo į valstybės tarnybą ar darbo sutarties (7 str.) ar prekybos ir paslaugų teikimo pagrindu (8 str.), organizacijų ir asociacijų veiklos (9 str.) teisinių santykių pagrindu. Lygių galimybių įstatymo 17 str. 2 d. nuostata, jog lygių galimybių kontrolierius „vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą“ yra vertintina visos lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijos kontekste ir šios funkcijos įgyvendinimas negali išeiti iš lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijos ribų. Įstatyme nurodytos išlygos panaikinimas iš esmės reikštų, kad Lygių galimybių kontrolieriaus ateityje galės ne tik siūlyti atitinkamas programas (kaip gali ir dabar), bet ir galės priversti visuomenės narius jomis naudotis, o jiems nesutinkant su jų turiniu (pvz. dėl religinių priežasčių), netgi ir taikyti sankcijas už jų neįgyvendinimą. Toks teisinis reguliavimas prieštarauja LR Konstitucijos 22 str., numatančiam, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. Numatant šeimos santykiams taikyti tas pačias kontrolės priemones, kaip ir darbo santykiams iš esmės ištrinama riba tarp viešojo ir privataus gyvenimo ir sudaromos prielaidos nepagrįstai valstybės intervencijai į privatų šeimos gyvenimą.
Klausimai susiję su lygių galimybių užtikrinimu viešojoje erdvėje, kurie valstybėje yra reguliuojami imperatyviomis įstatymo taisyklėmis, privačiame gyvenime yra sprendžiami savireguliacijos mechanizmų pagalba, o sprendimai yra priiminėjami konsensuso pagrindu. Panaikinus įstatyme esančią išlygą gali būti pažeistas trapus imperatyvios valstybės pareigos reguliuoti visuomeninius santykius taip, kad nebūtų pažeidžiamos lygios galimybės ir asmenys nebūtų diskriminuojami, ir asmenų laisvės privačioje erdvėje patiems laisvai nusistatyti tarpusavio santykių konstravimo modelį, balansas. Be to, yra sričių, kuriose visai pagrįstai asmenys gali būti traktuojami skirtingai, viena iš jų yra šeimos santykiai. Vienintelis atvejis, kada valstybė gali kištis į šeimos gyvenimą – kai reikia apsaugoti asmenis nuo nusikalstamų veiksmų. Tačiau šiuos klausimus sprendžia jau esamos teisinės priemonės. Sutuoktinių lygybę šeimoje garantuoja LR Konstitucijos 38 str. numatantis, kad sutuoktinų teisės yra lygios. Atitinkama nuostata yra įrašyta ir LR Civiliniame kodekse. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 str. numato, kad smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Pagal šį įstatymą, smurtu yra laikomas bet koks veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą (7 str.), taigi, jis draudžia ir seksualinį priekabiavimą ar vertimą santykiauti pasinaudojant priklausoma padėtimi, o taip pat apima ir asmens diskriminavimą bei lygių galimybių šeimoje neužtikrinimą.
Asmenų apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje išsamiai reguliuoja Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris numato, jog „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, vykdo šio ir kitų teisės aktų reikalavimus. (4 str. 1 d.) Įstatyme numatytos prevencijos priemonės įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų parengtas programas. Savivaldybės institucijos prevencijos priemones, skirtas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, numato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose. Prevencijos priemonės finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų. Vyriausybė finansuoja nevyriausybinių organizacijų atliekamą prevencinę veiklą. (4 str. 2 d.). Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 3 straipsnio 1 dalį 1 punktu ir išdėstyti taip, atitinkamai pernumeruojant kitus dalies punktus:
Šio įstatymo nuostatos netaikomos: „1) šeimos ir privataus gyvenimo srityse“ Pritarti. 1.2 Seimo nariai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Arvydas Nekrošius,
13 N Argumentai: Lygių galimybių įstatymo NR.
XIIIP-3512 pakeitimo projekte panaikinama įstatymo netaikymo išimtis religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms teikiant gaminius, prekes, ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais, motyvuojant tuo, kad
„tokiu būdu bus užtikrinta ir apsauga nuo priekabiavimo bei seksualinio
priekabiavimo religinėse bendruomenėse.“ (iš aiškinamojo rašto) Toks teisinis reguliavimas yra teisiškai ydingas, o išimtį naikinantys motyvai – nepagrįsti. Lietuvos Respublikos ir tradicinių Lietuvoje bažnyčių bei religinių organizacijų santykiai remiasi atskirumo principu, kuris reiškia, kad religinės bendruomenės ir bendrijos ir jų arba jų narių įsteigtos organizacijos „savarankiškai tvarkosi savo srityje“ (kuri iš esmės susijusi su tikėjimo praktika), savo būdu prisidėdamos prie kiekvieno žmogaus ir visuomenės dvasinės ir materialinės gerovės (Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų 1 str.). To būtina sąlyga – galimybė veikti pagal savo etosą (etosas - . tikėjimo, vertybių, moralinių nuostatų ir tradicijų visuma, lemianti asmens arba asmenų grupės elgesį ar elgesio normas), kurį užtikrina religinėms bendruomenėms ir bendrijoms įstatymu taikomos išimtys. Jos yra reikalingos tam, kad religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausantys asmenys, veikdami įstatymų numatytose ribose, nebūtų verčiami atlikti veiksmų, prieštaraujančių jų sąžinei. Tačiau siūlomu teisiniu reguliavimu iš esmės yra siaurinama galimybė religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms teikiant gaminius, prekes, ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais veikti pagal savo etosą. Paprastai religinių bendruomenių ir bendrijų nariams etosas neleidžia tam tikrų dalykų (pvz.
Caritas organizacijai padedant moterims esančioms krizinio nėštumo situacijoje siūlyti nėštumo nutraukimą, o krikščioniškam knygynui – prekiauti literatūra, kuri skatina kitokių nei religinių bendruomenių ir bendrijų išpažįstamų asmenų bendro gyvenimo formų propagavimą). Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudaromos galimybės riboti sąžinės ir religijos laisvę. Kalbant apie religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausančių asmenų apsaugą nuo priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo, reikia pastebėti, kad LR Konstitucija įsakmiai teigia, kad Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.“ (43 st. 4 d.), o valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas tik jeigu „ jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai“ (43 str. 1 d.). Įstatymai nenumato religinėms bendruomenės ir bendrijoms išimčių iš įstatymų, draudžiančių priekabiauti bei seksualiai priekabiauti. Joms galioja tiek Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, draudžiantis bet kokios rūšies smurtą, tiek ir LR Baudžiamojo kodekso nuostatos, draudžiančios diskriminavimą (169 str.) ir seksualinį priekabiavimą. (152 str.). Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį 3 punktu ir išdėstyti taip, atitinkamai pernumeruojant kitus dalies punktus:
Šio įstatymo nuostatos netaikomos:
„3) religinėms bendruomenėms ir bendrijoms,
jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais;“ Pritarti. Vyriausybės išvadoje pateikiamas analogiškas pasiūlymas (Nr.
4.7) projekte palikti šią nuostatą, kaip šiuo metu numatyta galiojančioje redakcijoje. 1.3 Seimo nariai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Arvydas Nekrošius,
4 Argumentai: pagal dabar galiojančią Lygių galimybių įstatymo NR. IX-1826 redakciją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos tikslus ir funkcijas, teises, veiklos organizavimą bei vidaus administravimo kontrolę nustato Seimo patvirtinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatai (LGĮ 15 str. 4 d.). Lygių galimybių įstatymo NR. XIIIP-3512 pakeitimo projekte siūloma numatyti, jog „Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos tikslus ir funkcijas, teises, veiklos organizavimą bei vidaus administravimo kontrolę nustato lygių galimybių kontrolieriaus patvirtinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatai. Toks teisinis reguliavimas prieštarauja teisinės valstybės principui: jokia valstybės institucija negali pati apsibrėžti savo kompetencijos ribų ir pati nusistatyti savo veiklos funkcijų. Leidimas Lygių galimybių kontrolieriui pasitvirtinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatus iš esmės reikštų leidimą šiai institucija veikti ultra vires. Kadangi, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikimo sfera yra susijusi su žmogaus teisėmis ir jų apribojimu, jos veikimo ribas gali nustatyti tik įstatymas. Be to, Lygių galimybių Kontrolieriaus Tarnyba yra įstatymu įsteigta ir LR Seimui atskaitinga institucija, kurios vadovas yra skiriamas LR Seimo (LGĮ 18 str. 2 d.), LR Seimus jis teikia savo veiklos ataskaitą (LGĮ 23 str.), taigi, ir šios institucijos veikimą reguliuojantys nuostatai turi būti patvirtinti LR Seimo.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „1) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos tikslus ir funkcijas, teises, veiklos organizavimą bei vidaus administravimo kontrolę nustato lygių galimybių kontrolieriaus Seimo patvirtinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatai;“ Pritarti. Analogiškai pateikta Teisės departamento pastaba (Nr. 1.12) dėl projekto 15 straipsnio 4 dalies patikslinimo, kuriai Komitetas pritarė. 1.4 Seimo nariai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Arvydas Nekrošius,
10 Argumentai: Lygių galimybių įstatymo NR. XIIIP-3512 pakeitimo projekte siūloma papildyti socialinės padėties sąvoką į ją įtraukiant šeiminės padėties požymį. Aiškinamajame rašte teigiama, kad taip bus sudarytos sąlygos lygių galimybių kontrolieriui tirti skundus asmenų, diskriminuojamų dėl jų šeiminės padėties. Toks teisinis reguliavimas yra teisiškai ydingas. Lygių galimybių įstatyme esanti socialinės padėties sąvoka yra susijusi su ekonominių kriterijų, tiesiogiai lemiančių asmens turtinę padėtį, visuma. Šeiminė padėtis nėra nei ekonominis, nei tiesiogiai turtinę padėtį lemiantis kriterijus. Be to, toks teisinis reguliavimas yra perteklinis. Europos Teisingumo Teismo teisminę praktikoje nepalankus požiūris į moterį dėl jos nėštumo arba motinystės yra laikomas tiesiogine diskriminacija dėl lyties. Tą sako ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) 23 punktas. Todėl skundai dėl asmenų diskriminavimo dėl jų šeiminio statuso ar vaikų skaičiaus gali būti nagrinėjami kaip skundai dėl asmens diskriminavimo dėl lyties. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį ir išdėstyti jį taip: „10.
Socialinė padėtis – asmens padėtis, kurią lemia šeiminė padėtis, įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų institucijose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir
(arba) kiti su asmens turtine padėtimi susiję veiksniai.“ Nepritarti. 2.1 Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
16 N Argumentai: LR Konstitucijos 26 str. garantuoja religijos laisvę, tačiau praktikoje šios laisvės įgyvendinimas priklauso nuo valstybės priimamų įstatymų ir kitų teisės aktų. Kai kuriais atvejais tam, kad būtų įmanoma šią laisvę realizuoti, yra būtina priimant įstatymus ir kitus teisės aktus numatyti tam tikras išimtis, kai jos yra įprastos, teisėtos ir pateisinamos. Viena iš jų yra iš dabar galiojančioje Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 redakcijoje numatyta išimtis, kad Lygių galimybių įstatymas netaikomas švietimo ir ugdymo srityse, jeigu šio įstatymo nuostatų taikymas nesuderinamas su valstybinių ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje. (LGĮ 3 str. 1 d. 8 p.) Tačiau Lygių galimybių įstatymo NR. XIIIP-3512 pakeitimo projekte šią nuostatą siūloma išbraukti, motyvai aiškinamajame rašte nenurodomi. Tam, kad religijos laisvė būtų reali, o ne tik hipotetinė, yra būtina sudaryti sąlygas tradicinių Lietuvoje bažnyčių bei religinių organizacijų nariams veikti pagal savo etosą (etosas - . tikėjimo, vertybių, moralinių nuostatų ir tradicijų visuma, lemianti asmens arba asmenų grupės elgesį ar elgesio normas).
Siūlomu teisiniu reguliavimu yra siaurinama galimybė religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms veikti pagal savo etosą ugdant vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje. Pagal LR Konstitucijos 43 str. Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Tokia Konstitucijos formuluotė be kitų dalykų reiškia ir tai, kad Lietuvos valstybė neabejoja tinkamu tradicinių Lietuvoje bažnyčių bei religinių organizacijų mokymo turiniu ir, atitinkamai, iš šio mokymo kylančiu ugdymo turiniu. Kitos bažnyčios ir religinės organizacijos valstybės yra pripažįstamos su tam tikra sąlyga: t. y. tik tada, jei jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. (LR Konstitucijos 43 str., Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 str.) Tačiau Valstybei juos pripažinus, kaip neprieštaraujantis įstatymui ir dorai yra patvirtinamas ir pripažintos bažnyčias ir religines organizacijos mokymo turinys, įskaitant ir iš jų mokymo kylantį ugdymo turinį. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos ir tradicinių Lietuvoje bažnyčių bei religinių organizacijų santykiai, įskaitant ir jų vykdomą švietimo veiklą, remiasi pasitikėjimo santykiais.
Jis teisėje išreiškiamas valstybės ir Bažnyčios atskirumo principu, kuris reiškia, kad religinės bendruomenės ir bendrijos ir jų arba jų narių įsteigtos organizacijos „savarankiškai tvarkosi savo srityje“ savo būdu prisidėdamos prie kiekvieno žmogaus ir visuomenės dvasinės ir materialinės gerovės (pvz. Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų 1 str.) Atitinkamai, pvz. katalikiškasis ugdymas Lietuvoje grindžiamas Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutartimi dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje. Pagal šios sutarties 8 str. „šiose institucijose ugdoma pagal katalikišką doktriną, o bendrojo lavinimo dalykų mokoma pagal Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos patvirtintą programą.“ Ugdymo pagal katalikišką doktriną valstybė nekontroliuoja. Taigi, Lygių galimybių įstatyme numatyta išimtis bažnyčių bei religinių organizacijų įsteigtų, arba pagal jų mokymą vaikus ugdyti pasirinkusių švietimo įstaigų švietimo ir mokymo turiniui, iš esmės yra ne kas kita, kaip LR Konstitucijos 26 str. numatytos religijos laisvės įgyvendinimo garantija, kuri praktikoje būtų paneigta, priėmus sprendimą šią išimtį panaikinti. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 3 straipsnio 1 dalį 6 punktu ir išdėstyti taip:
atvejai Šio įstatymo nuostatos netaikomos: „6) švietimo ir ugdymo srityse, jeigu šio įstatymo nuostatų taikymas nesuderinamas su valstybinių ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje“ Pritarti.
Dėl 3 str. papildymo 6 punktu Vyriausybės išvadoje pateikiamas analogiškas pasiūlymas Nr. 4.8 projekte palikti šią nuostatą, kaip yra galiojančioje redakcijoje. Tą siūlo ir dalis visuomeninių organizacijų (žr. išvadą aukščiau). 2.2 Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
2 Argumentai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra įstatymu įsteigta ir LR Seimui atskaitinga institucija, kurios vadovas yra skiriamas LR Seimo (LGĮ 18 str. 2 d.), LR Seimus jis teikia savo veiklos ataskaitą (LGĮ
įgyvendinimo srityje, todėl Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigai įgyvendinant jai įstatymu pavestus uždavinius ir negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jo sprendimams. Kitoks supratimas ir kitoks teisinis reglamentavimas iškreiptų konstitucinį atsakingo valdymo principą ir sukurtų prielaidas valstybėje atsirasti institucijai, kuri yra valstybė valstybėje. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
priežiūra
atlieka lygių galimybių kontrolierius. 2. Lygių galimybių kontrolierius įgyvendindamas savo funkcijas yra nepriklausomas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pareigūnų bei kitų asmenų ir pagal kompetenciją veikia savarankiškai.
Lygių galimybių kontrolieriui įgyvendinant savo funkcijas negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jo sprendimams. Pritarti. 2.3 Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
114 Argumentai: Lygių galimybių įstatymo NR. XIIIP-3512 pakeitimo projekte siūloma išplėsti lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją, 16 str. 1 d. numatant, kad jis gali savo iniciatyva kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimtas bendro pobūdžio aktas yra teisėtas. Pagal dabar galiojančią Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 redakciją Lygių galimybių kontrolieriaus teisė kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimti bendro pobūdžio aktai yra teisėti, nėra absoliuti. Tokią teisę Lygių galimybių kontrolierius turi tik tais atvejais, kai yra nukentėjusio asmens skundas ir yra konstatuota, jog yra padarytas lygių galimybių pažeidimas, ir ši teisė yra viena iš aštuonių įstatyme numatytų priemonių, leidžiančių apginti pažeistas asmenų teises ir užtikrinti, kad tokie pažeidimai nepasikartotų ateityje kitų asmenų atžvilgiu.
Be to, pagal dabar galiojančią įstatymo redakciją, jis turi teisę apskųsti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimtas bendro pobūdžio aktas ne neteisėtumą tik savo kompetencijos ribose, t. y. tais atvejais, jei yra pagrindas manyti, jog konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimtas bendro pobūdžio aktas prieštarauja Lygių galimybių ar Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui. Siūlomas teisinis reguliavimas, numatantis absoliučią Lygių galimybių kontrolieriaus teisę kreiptis į administracinį teismą dėl bet kokio konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto ir bet kokiu pagrindu yra neproporcingas, juo teisinių santykių subjektai gali būti suvaržyti daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Toks teisinis reguliavimas nepagrįstai išplečia Lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją. Pagal LGĮ
įstatymo vykdymo priežiūra, todėl tik tokia apimtimi jis ir gali aiškintis ar konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimtas bendro pobūdžio aktas yra teisėtas.
Kyla klausimas, ar tokiu teisiniu reguliavimu nebus pernelyg suvaržyta LR Konstitucijos 35 str. įtvirtinta visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų laisvė, nebus iškreiptas teisingas valstybės ir piliečių santykių balansas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 14 p. ir išdėstyti ją taip:
1.
Lygių galimybių kontrolierius:
1) sprendžia jo kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą;
2) atstovauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose;
3) pagal kompetenciją užtikrina, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
4) spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, priima įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus;
5) tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos administracijos padalinių, Komisijos nuostatus ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, pareigybių aprašymus;
6) tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašus neviršydamas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nustatyto didžiausio leidžiamo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, pareigybių skaičiaus;
7) vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skatina juos, skiria jiems nuobaudas ir pašalpas;
8) užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, efektyvios Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vidaus kontrolės sukūrimą, veikimą ir tobulinimą;
9) garantuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi;
10) užtikrina vienodą ir kompetentingą fizinių ir juridinių asmenų konsultavimą lygių galimybių kontrolieriaus veiklos klausimais;
11) gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą teisme viešajam interesui ginti;
12) gali būti teismo įtraukiamas proceso dalyviu arba teikti prašymą dėl įtraukimo į procesą, duoti išvadą su diskriminacija susijusiose bylose;
13) gali duoti išvadą dėl lygių galimybių pažeidimo darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms;
14) gali kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą, taip pat ištirti, ar konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimtas bendro pobūdžio aktas, galimai pažeidžiantis asmens teises yra teisėtas atitinka šį įstatymą ar Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą;
15) gali siūlyti Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams;
16) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas.
Lygių galimybių kontrolierius:
1) sprendžia jo kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą;
2) atstovauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose;
3) pagal kompetenciją užtikrina, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
4) spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, priima įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus;
5) tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos administracijos padalinių, Komisijos nuostatus ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, pareigybių aprašymus;
6) tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašus neviršydamas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai nustatyto didžiausio leidžiamo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, pareigybių skaičiaus;
7) vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, priima į pareigas ir atleidžia iš jų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skatina juos, skiria jiems nuobaudas ir pašalpas;
8) užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, efektyvios Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vidaus kontrolės sukūrimą, veikimą ir tobulinimą;
9) garantuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi;
10) užtikrina vienodą ir kompetentingą fizinių ir juridinių asmenų konsultavimą lygių galimybių kontrolieriaus veiklos klausimais;
11) gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą teisme viešajam interesui ginti;
12) gali būti teismo įtraukiamas proceso dalyviu arba teikti prašymą dėl įtraukimo į procesą, duoti išvadą su diskriminacija susijusiose bylose;
13) gali duoti išvadą dėl lygių galimybių pažeidimo darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms;
14) gali kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą, taip pat ištirti, ar konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimtas bendro pobūdžio aktas, galimai pažeidžiantis asmens teises yra teisėtas atitinka šį įstatymą ar Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą;
15) gali siūlyti Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams;
16) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas. 2.
arba yra laikinai nedarbingas ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų, tuo laiku Seimo valdybos sprendimu jį pavaduoja vaiko teisių apsaugos kontrolierius, o kai jis negali pavaduoti, – Seimo kontrolierius. Pritarti. 3. Seimo narės Dovilė Šakalienė, Rasa Budbergytė,
1 Argumentai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) kiekvienais metais sulaukia itin daug asmenų skundų dėl jų galimos diskriminacijos gyvenamosios vietos pagrindu. Dėl savo teisių suvaržymo minėtu pagrindu, asmenys Tarnybai teikia tiek skundus, tiek paklausimus, kuriuose prašo lygių galimybių kontrolieriaus išvados arba konsultacijos. Prašymus dėl galimo diskriminavimo gyvenamosios vietos pagrindu ištyrimo Tarnybai ne kartą yra teikę ir Seimo nariai bei vykdomosios valdžios įstaigų atstovai. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas diskriminuoti gyvenamosios vietos pagrindu nėra numatytas galiojančiame Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba neturi teisinio pagrindo nagrinėti asmenų skundų susijusių su jų galimai patiriama diskriminacija dėl jų gyvenamosios vietos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pritartų Lygių galimybių įstatyme įtvirtinto baigtinio draudžiamos diskriminacijos pagrindų sąrašo papildymui asmens gyvenamosios vietos pagrindu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
sąvokos
privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, gyvenamosios vietos pagrindu ar keliais iš šių pagrindų. Diskriminacija gali būti tiesioginė, netiesioginė ir siejamoji.
Prie diskriminacijos priskiriamas ir nurodymas diskriminuoti, priekabiavimas bei seksualinis priekabiavimas. Pritarti iš dalies. Siūlytina šią nuostatą numatyti ne projekto
padėties sąvoką papildant nuostata dėl gyvenamo-sios vietos. 4.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3512 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
pagrindas. Tai neatitinka kitų Įstatymo projekto nuostatų, kuriose vardijami nediskriminavimo pagrindai, be to, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepagrįsta, kodėl šis pagrindas išbraukiamas. Todėl siūlytina šią Įstatymo projekto sąvoką tikslinti įtraukiant į ją pilietybės pagrindą. Pritarti. Dėl pilietybės pagrindo pastabą pateikė ir Europos Teisės departamentas (pastaba Nr. 2.2) ir VšĮ „Žmogaus teisių balsas“. 4.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
konvencijos 5 ir 9 straipsnių nuostatas, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto 2016 m. balandžio 20 d. pateiktose konvencijos įgyvendinimo rekomendacijose Lietuvai Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto išreikštą susirūpinimą dėl nenuosekliai vartojamos tinkamo sąlygų pritaikymo sąvokos, kalbant apie nediskriminavimo principą (2016 m. balandžio 20 d.
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamosios pastabos dėl pirminės Lietuvos ataskaitos (CRPD/C/LTU/CO/1, p. 13), dėl nedidelio masto priemonių, kurių imtasi universalaus dizaino principams skatinti fizinėje aplinkoje ir transporte, ir dėl nepakankamos pažangos šiuo klausimu (2016 m. balandžio 20 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamosios pastabos dėl pirminės Lietuvos ataskaitos (CRPD/C/LTU/CO/1, p. 21), taip pat į pateiktas rekomendacijas (2016 m. balandžio 20 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamosios pastabos dėl pirminės Lietuvos ataskaitos (CRPD/C/LTU/CO/1, p. 22), siūlytina į Įstatymo projekte detaliai išvardijamus nediskriminavimo pagrindus įtraukti atsisakymo sudaryti tinkamas sąlygas neįgaliesiems pagrindą. Pritarti. 4.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
apsaugoti asmenis, kurie turi sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, genų mutacijų, sukeliančių paveldimumo sutrikimo riziką, ar yra sirgę onkologinėmis ligomis, taip pat vadovaujantis gerąja Europos Sąjungos valstybių narių (pavyzdžiui, Belgijos, Kroatijos, Suomijos, Prancūzijos, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo) praktika, siūlytina į Įstatymo projekte detaliai išvardijamus nediskriminavimo pagrindus įtraukti sveikatos būklės pagrindą. Pritarti. Taip pat yra panašus Ministro Pirmininko S. Skvernelio siūlymas. 4.4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
4Atsižvelgiant į tai, kad, įgyvendinant 2004 m. balandžio 29 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančią Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančią Direktyvas
90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 5 tomas, p. 46), Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos narių sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje, siūlytina
Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje atsisakyti Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos narių sąvokos, pateikiant nuorodą į įstatymą, kuriame jau apibrėžta Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje nustatoma sąvoka. Pritarti. 4.5 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
116
punkte nustatoma, kad specialios laikinosios priemonės, taikomos siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nustatomos teisės aktais. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi principinės nuostatos, kad svarbiausi visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymais ir kad poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas Nr.
2/95 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 10 straipsnio septintosios dalies nuostatos, taip pat dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos dalinio pakeitimo“ 1.2 punkto nuostatos, 2.1 punkto ir jo 1, 2 bei 3 papunkčių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir kt.). Atsižvelgiant į tai, siūlytina nuostatą tikslinti ir 2 straipsnio 11 dalies 6 punktą vietoj nuostatos „teisės aktuose nustatytas laikinąsias specialias priemones“ įrašyti nuostatą „įstatymų nustatytas specialias laikinąsias priemones“. Pritarti. 4.6 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
11
galiojančio Lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatą, pagal kurią šio įstatymo nuostatos netaikomos šeimos ir privataus gyvenimo srityse.
Kadangi Įstatymo projekto aiškinamaje rašte pateiktas pagrindimas susijęs tik su 2017 metais įsigaliojusiais Lygių galimybių įstatymo pakeitimais, kurie išplėtė lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją ir įgalino vykdyti prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių sklaidą, siūlytina šią nuostatą tikslinti, numatant, kad įstatymo nuostatos netaikomos šeimos ir privataus gyvenimo srityse, išskyrus atvejus, kai tai susiję su prevencinės ir švietėjiškos veiklos vykdymu bei lygių galimybių sklaida, Įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „šeimos ir privataus gyvenimo srityse, išskyrus atvejus, kai tai susiję su prevencinės ir švietėjiškos veiklos vykdymu bei lygių galimybių sklaida.“ Pritarti iš dalies. Pritarta Seimo narių V. Aleknaitės-Abramikienės ir A. Nekrošiaus pasiūlymui Nr. 1.1. 4.7 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
13
galiojančio Lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio 3 punkto nuostata, kuri nustato, kad įstatymas netaikomas religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas paremtas religija ar tikėjimu, teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais.
Atsižvelgiant į tai, kad atsisakius šios išimties kyla pagrįsta rizika, jog Lietuvos religinės bendruomenės ir bendrijos, jų arba jų narių įsteigtos organizacijos sulauks skundų, jeigu atsisakys suteikti paslaugas ir prekes asmenims, kurių nuostatos nėra suderinamos su religinės bendruomenės tikėjimu ir vertybėmis, siūloma šią išimtį įtraukti į Įstatymo projektą, papildant Įstatymo projekto 3 straipsnį šiuo metu galiojančio Lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio 3 punkto nuostata: „religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais“. Pritarti. Analogišką pasiūlymą teikia Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija ir Seimo nariai V. Aleknaitė Abramikienė, A. Nekrošius. 4.8 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
16
galiojančio Lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio 8 punkto nuostata, kuri nustato, kad įstatymas netaikomas švietimo ir ugdymo srityse, jeigu šio įstatymo nuostatų taikymas nesuderinamas su valstybinių ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas paremtas religija ar tikėjimu, bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje.
Atsižvelgiant į tai, kad remiantis dabartiniu reglamentavimu yra įsteigta nemažai mokyklų, ugdymo įstaigų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas paremtas religija ar tikėjimu, šios įstatymo netaikymo išimties atsisakymas sukeltų neigiamą poveikį minėtoms ugdymo įstaigoms, pavyzdžiui, priėmus siūlomus pakeitimus, minėtose ugdymo įstaigose nebebūtų galima kelti reikalavimų, kad jų darbuotojų nuostatos būtų suderinamos su ugdymo įstaigos etosu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma į Įstatymo projektą įtraukti minėtą įstatymo netaikymo išimtį, papildant Įstatymo projekto 3 straipsnį šiuo metu galiojančio Lygių galimybių įstatymo 3 straipsnio 8 punkto nuostata: „švietimo ir ugdymo srityse, jeigu šio įstatymo nuostatų taikymas nesuderinamas su valstybinių ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje.“ Pritarti. Analogišką pasiūlymą teikia Nacionalinė katalikiškųjų mokyklų asociacija, Vilniaus krikščionių gimnazija, VšĮ Krikščioniškas vaikų darželis, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija. 4.9 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
17 9.
Atkreiptinas dėmesys, jog, įgyvendindama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvųjį protokolą, Lietuva įsipareigojo imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų neįgalių vaikų visapusišką žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą lygiai su kitais vaikais; visuose veiksmuose, susijusiuose su neįgaliais vaikais, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, 7–9 str.). Be to, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo 2016 m. balandžio 20 d. pateiktose rekomendacijose Lietuvai Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas išreiškė susirūpinimą dėl neįgaliems vaikams netinkamų sąlygų mokytis bendrojo lavinimo mokyklose (2016 m. balandžio 20 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamosios pastabos dėl pirminės Lietuvos ataskaitos (CRPD/C/LTU/CO/1, p. 46) ir pateikė rekomendacijas (2016 m. balandžio 20 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamosios pastabos dėl pirminės Lietuvos ataskaitos (CRPD/C/LTU/CO/1, p. 47). Atsižvelgiant į tai, siūlytina 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) sudaromos dėl negalios būtinos sąlygos mokytis ar studijuoti.“ Taip pat siūlytina Įstatymo projekto rengėjams numatyti 5 metų terminą šiai nuostatai įgyvendinti. Pritarti iš dalies. Siūlytina numatyti ne 5 metų, o 3 metų terminą šiai nuostatai įgyvendinti. 4.10
nurodoma, jog Įstatymo projekto 7 straipsnio bei 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbdavio pareigą nediskriminuoti, papildomos ir patikslinamos, jas suderinant su Lietuvos Respublikos darbo kodekso
nediskriminavimo pagrindą, kuris yra įtvirtintas Darbo kodekso 26 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Taip pat siūlome Įstatymo projekto
(arba)“, o po žodžių „šeimos planus“ įrašyti žodžius „įskaitant ketinimą turėti vaiką (vaikų)“. Atitinkamai turėtų būti patikslinamas ir Įstatymo projekto 11 straipsnis. Pritarti. 4.11
punktuose siūlytina suderinti vartojamas sąvokas „darbo ieškantis asmuo“ ir „siekiantis įsidarbinti asmuo“. Pritarti 4.12 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
12
straipsnio 1 dalies nuostatos turėtų būti suderintos su Darbo kodekso 26 straipsnio nuostatomis:
punkte po žodžių „darbo ieškančių asmenų“ turėtų būti įrašyti žodžiai
„darbuotojų“, nes iš darbuotojų, vadovaujantis Darbo kodekso
reikalaujama pateikti atitinkamos informacijos; Pritarti. 4.13 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
13
punkte vietoj žodžio „kelti“ įrašyti žodį „tobulinti“, vietoj žodžio „mokymo“ įrašyti žodį „tobulėjimo“, vietoj žodžio „praktinio“ įrašyti žodį
„praktinės“, atsižvelgiant į Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalies 2 punkte
Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūlytina po žodžio „priekabiavimo“ įrašyti žodžius „seksualinio priekabiavimo“, vadovaujantis Darbo kodekso 26 straipsnio 1 dalim. Pritarti. 4.15 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1
keičiama lygių galimybių kontrolieriaus kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarka, Įstatymo projekte turėtų būti įtvirtintos pereinamosios nuostatos, numatant, kaip būtų suteikiamos iki Įstatymo projekto įsigaliojimo sukauptos nepanaudotos kasmetinės atostogos. Pritarti. 4.16 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-01-22 27,2816
pagrindą („yra nagrinėjamas“), Įstatymo projekte turėtų būti įtvirtintos šią nuostatą įgyvendinančios nuostatos, numatant, kokiems skundams (pavyzdžiui, kokiu momentu pateiktiems) būtų taikomas naujas teisinis reguliavimas. Analogiška pastaba teikiama ir dėl skundų tyrimo terminų taikymo pagal Įstatymo projekto 28 straipsnį. Pritarti. 4.17 Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
subjektinių teisių įgyvendinimo terminų nustatymas turėtų būti įstatymų reguliavimo dalykas, o įsigaliojus siūlomoms Įstatymo projekto
neaiškumas, kokiais terminais skundas turėtų būti galutinai išnagrinėtas ir priimtas sprendimas dėl lygių galimybių pažeidimo, todėl siūlome nustatyti maksimalų terminą skundui išnagrinėti, pvz., 4 mėnesius. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3512 ir siūlyti pagrindiniu paskirtam – Žmogaus teisių komitetui, jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 7.
7Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Tomas Tomilinas. Komiteto pirmininkė Rimantė
Šalaševičiūtė ; Patarėja A. Dolmantienė