Projekto Projekto lyginamasis variantas
NR. I-1367
2019 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. LNSS viešosios Viešosios įstaigos turtas
kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas. 2. Valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – valstybės turtas) Vyriausybės nustatyta tvarka viešosioms įstaigoms, kurių savininkas (dalininkas) yra valstybė (toliau – valstybės viešoji įstaiga), perduoda patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti valstybės turto patikėjimo sutartį. Valstybės viešosios įstaigos negali šio valstybės turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Valstybės turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų. 3. Savivaldybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą (toliau
Savivaldybių viešosios įstaigos negali šio savivaldybės turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų. 4. Valstybės turto ir savivaldybės turto (toliau – turtas) patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 99 metų terminui. Patikėjimo sutarties pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė. 5. Be kitų Civiliniame kodekse numatytų pagrindų, turto patikėjimo sutartis nutrūksta pasibaigus valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos veiklai, kuriai vykdyti buvo perduotas turtas. 6. Turto patikėjimo sutartyje, be kitų Civiliniame kodekse nurodytų esminių turto patikėjimo sutarties sąlygų, turi būti numatyta pareiga, kad valstybės ar savivaldybės viešoji įstaiga privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos paskelbti praėjusių finansinių metų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos interneto svetainėje. 7. Valstybės ar savivaldybių viešosios įstaigos joms pagal patikėjimo sutartį perduotą turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės ar savivaldybių viešosioms įstaigoms išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms veiklas, susijusias su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kai yra turtą perdavusios valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos ir Sveikatos apsaugos ministerijos ar savivaldybės rašytinis sutikimas. 8. Į turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant. 9.
yra Sveikatos apsaugos ministerijos ar savivaldybių tarybų sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės ar savivaldybių nekilnojamųjų daiktų, kurie joms perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti. 10. Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tiek, kiek nereglamentuoja šis straipsnis, taip pat kito nei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką valstybės ar savivaldybių viešosiose įstaigose nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos (steigėjai) turtą viešosioms įstaigoms perduoda panaudos pagrindu įstatymų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 3. LNSS viešosios ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus steigėjui (steigėjams) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokį leidimą valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių švietimo ir mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtoms įstaigoms duoda Sveikatos apsaugos ministerija. 4. Viešoji įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nereikalingą materialųjį turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose nustatyta tvarka.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir institucijos pagal kompetenciją iki 2019 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Darius Kaminskas Asta Kubilienė Aurelijus Veryga
Projekto Projekto lyginamasis variantas (2)
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros
viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms įstaigoms Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas taikomas taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui;“. 2 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Viešosios įstaigos turtas
turtas, turtas, gautas kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas. 2. Valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – valstybės turtas) Vyriausybės nustatyta tvarka viešosioms įstaigoms, kurių savininkas (dalininkas) yra valstybė (toliau – valstybės viešoji įstaiga), perduoda patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti valstybės turto patikėjimo sutartį. Valstybės viešosios įstaigos negali šio valstybės turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Valstybės turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų. 3.
materialųjį turtą (toliau – savivaldybės turtas) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka perduoda savivaldybių viešosioms įstaigoms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise priima savivaldybės taryba. Tokiame sprendime turi būti nurodyta savivaldybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti savivaldybės turto patikėjimo sutartį. Savivaldybių viešosios įstaigos negali šio savivaldybės turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų. 4. Valstybės turto ir savivaldybės turto (toliau – turtas) patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 99 metų terminui. Patikėjimo sutarties pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė. 5. Be kitų Civiliniame kodekse numatytų pagrindų, turto patikėjimo sutartis nutrūksta pasibaigus valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos veiklai, kuriai vykdyti buvo perduotas turtas. 6. Turto patikėjimo sutartyje, be kitų Civiliniame kodekse nurodytų esminių turto patikėjimo sutarties sąlygų, turi būti numatyta valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos pareiga ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės
disponavimo juo ataskaitą valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos interneto svetainėje. 7. Valstybės ar savivaldybių viešosios įstaigos joms pagal patikėjimo sutartį perduotą turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. 8. Valstybės ar savivaldybių viešųjų įstaigų išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms veiklas, susijusias su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kai yra valstybės ar savivaldybės institucijos, perdavusios turtą patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, rašytinis sutikimas.
nukreipiamas išieškojimas pagal valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant. 10. Valstybės ir savivaldybių viešosios įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra valstybės ar savivaldybės institucijos, perdavusios turtą patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, rašytinis sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės ar savivaldybių nekilnojamųjų daiktų, kurie joms perduoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti. 11. Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tiek, kiek nereglamentuoja šis straipsnis, taip pat kito, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodyto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką valstybės ar savivaldybių viešosiose įstaigose nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos (steigėjai) turtą viešosioms įstaigoms perduoda panaudos pagrindu įstatymų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 3. LNSS viešosios ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus steigėjui (steigėjams) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokį leidimą valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių švietimo ir mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtoms įstaigoms duoda Sveikatos apsaugos ministerija. 4.
nereikalingą materialųjį turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose nustatyta tvarka.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos
31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ir viešųjų įstaigų panaudos pagrindais valdomas ir naudojamas ilgalaikis materialusis turtas, vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsniu pakeisto Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio nuostatomis, patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį turi būti perduotas iki 2020 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas atsižvelgiant į šias priežastis:
1Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė audituodama valstybės turtą 2018 m. Valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. sausio 24 d. Nr. VA-2018-P-60-8-1 pateiktas išvadas:
Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito 2017 m. balandžio 20 d. Nr. VA-2017-P-10-2-8 ataskaitoje
„Viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms perduoto valstybės turto valdymas“ pateiktas išvadas:
paslaugų įkainių peržiūros būtinybę:
1) efektyvinti valstybei ir savivaldybei nuosavybes teise priklausančio ir šiuo metu viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms panaudos pagrindais perduoto valstybės ir savivaldybės turto valdymą ir naudojimą;
2) sveikatos priežiūros įstaigas motyvuoti racionaliai tvarkytis su savo veikloje naudojamu turtu, skatinti įstaigų savarankiškumą ir atsakingą sprendimų priėmimą, diegti veiksmingus vadybos principus valdant jiems perduotą turtą;
3) sudaryti teisines prielaidas ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidas įtraukti į sveikatos priežiūros paslaugos kainą, atitinkamai perskaičiuojant ir padidinant asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinius dydžius. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo nariai Darius Kaminskas, Asta Kubilienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatyta, kad viešosios sveikatos priežiūros įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas, gautas kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas. Valstybės ir savivaldybių institucijos (steigėjai) turtą viešosioms įstaigoms perduoda panaudos pagrindu įstatymų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) viešosios ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai leidus steigėjui (steigėjams) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tokį leidimą valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių švietimo ir mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtoms įstaigoms duoda Sveikatos apsaugos ministerija. Viešoji įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nereikalingą materialųjį turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose nustatyta tvarka. Viešųjų įstaigų turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo taip pat reglamentuoja ir bendrasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą šiuo metu asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos turtą valdo tik panaudos pagrindais (1997 metais sveikatos priežiūros biudžetines įstaigas reorganizavus į viešąsias, jos valstybės turtą neatlygintinai gauti gali tik panaudos pagrindais, nes Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme išimtinės teisės kitu būdu valdyti ir naudoti turtą joms nėra nenumatytos). Pažymėtina, kad PSDF lėšomis šiuo metu dengiamos einamosios asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudos ir tik PSDF lėšomis įsigyto turto (bet ne kito ilgalaikio materialaus turto) nusidėvėjimas. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma nustatyti, kad Valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą Vyriausybės nustatyta tvarka perduoda valstybės ir savivaldybės viešosioms įstaigoms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį. Valstybės viešosios įstaigos negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų apribojimų. Valstybės turto patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 99 metų terminui. Patikėjimo sutarties pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė. Be kitų Civiliniame kodekse numatytų pagrindų, valstybės turto patikėjimo sutartis nutrūksta pasibaigus valstybės viešosios įstaigos veiklai, kuriai vykdyti buvo perduotas valstybės turtas. Valstybės turto patikėjimo sutartyje, be kitų Civiliniame kodekse nurodytų esminių turto patikėjimo sutarties sąlygų, turi būti numatyta pareiga, kad valstybės viešoji įstaiga privalo ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos paskelbti praėjusių finansinių metų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą valstybinės viešosios įstaigos interneto svetainėje. Valstybės viešosios įstaigos joms pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Į valstybės turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal valstybinės viešosios įstaigos prievoles, įskaitant prievoles, atsiradusias šį turtą valdant, naudojant ir juo disponuojant.
Valstybės viešosios įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra Sveikatos apsaugos ministerijos sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų, kurie joms perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti. Valstybės ar savivaldybių viešosioms įstaigoms išnuomotas turtas galėtų būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms veiklas, susijusias su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kai yra turtą perdavusios valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos ir Sveikatos apsaugos ministerijos ar savivaldybės rašytinis sutikimas. Iš esmės analogiškos nuostatos būtų nustatomos ir dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto perdavimo savivaldybės viešosioms įstaigoms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Kito, nei aukščiau, nurodyto turto valdymą, naudojimą ir disponavimo juo tvarką valstybės ar savivaldybių viešosiose įstaigose ir toliau nustatytų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Aukščiau paminėtas siūlymas rengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 87 straipsnyje įtvirtinta analogija valstybės turto perdavimui pagal patikėjimo sutartis valstybinėms aukštosioms mokykloms. Projektas galėtų įsigalioti 2019 m. lapkričio 1 d., o iki Projekto įsigaliojimo pagal panaudą perduotą valstybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą viešosios įstaigos perimtų pagal patikėjimo sutartis.
Priėmus parengtą Projektą:
1) bus sudarytos prielaidos efektyvinti valstybei ir savivaldybei nuosavybes teise priklausančio ir šiuo metu valstybės ir savivaldybių viešosioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms panaudos pagrindais perduoto valstybės turto valdymą ir naudojimą;
2) viešosios sveikatos priežiūros įstaigos bus motyvuojamos racionaliai tvarkytis su savo veikloje naudojamu valstybės ilgalaikiu materialiuoju turtu, jų veiklai tiesiogiai nenaudojamą patikėjimo teise valdomą turtą išnuomojant ir už gaunamas pajamas gerinant įstaigos teikiamų paslaugų kokybę;
3) už iš nuoma uždirbtų pajamų valstybės viešosios įstaigos galės pasidengti ir turto (nekilnojamojo turto ir brangios medicininės įrangos) nusidėvėjimo sąnaudas (tol, kol jos nėra įskaičiuotos į asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas) bei dengti kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidas;
4) bus sudarytos teisinės prielaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiui perskaičiuoti (didinti) į jį įtraukiant turto nusidėvėjimo išlaidas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Panaudos ir patikėjimo pagrindais valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų turto valdymo skirtumų palyginims:
Panauda
1Įstaigos gavusios turtą nemoka už tokio turto nusidėvėjimą (ją skaičiuoja turto savininkas – Sveikatos apsaugos ministerija) ir tai nėra įstaigos sąnaudos. 2.
2Užtikrinamas įstaigos valdomo turto priklausymas valstybei (savivaldybei) ir pasiliekama saugi galimybė bet kad, kai įstaigai panaudai perduotas turtas yra nereikalingas, valstybei (savivaldybei) šį turtą perduoti kitiems subjektams. 1. Nors turtas naudotis teikiamas neatlygintinai, tačiau panaudos gavėjui išlieka pareiga savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ir statinio kapitalinį remontą, kito ilgalaikio materialiojo turto remontą, apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas, apdrausti gaunamą ilgalaikį materialųjį turtą ir kitos Civiliniame kodekse nustatytos panaudos sąlygos. Panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama. Pastaroji nuostata reiškia, kad turto gauto panauda „neatlygintinumas“ yra sąlyginis, ir viešoji įstaiga turi rasti lėšų tokio turto remontui ir apdraudimui (Į PSDF įkainį turto administravimas, turto nusidėvėjimo kaštai nėra įskaičiuotas). 2. Įstaiga yra griežtai apribota panauda gauto turto disponavime ir negali savarankiškai priimti jokių sprendimų dėl „nereikalingo turto“ panaudojimu tenkinant kitus viešosios įstaigos veiklos tikslus ir atitinkamai gaunant naudą iš tokio panauda gauto turto (pavyzdžiui, negali priimti pati sprendimo išnuomoti tokį turtą ir gauti už tokį turtą nuompinigių, kurie atitenka tokio turto savininkui (valstybei ar savivaldybei), bet ne įstaigai). Patikėjimas
su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu. Valdymo turinys nustatomas patikėjimo sutartyse. 2. Nuompinigiai už tokį turtą atitenka pačiai įstaigai (turto, valdomo patikėjimo teise, turėtojui). 1. Pagal Įstaigų įstatymo 36 straipsnį patikėjimo pagrindu turtas viešajai ASPĮ negali būti perduotas (tik biudžetinei įstaigai). 2.
2Įstatymu suteikus teisę įstaigai, turinčioms viešosios įstaigos teisinę formą, turtą valdyti patikėjimo teise, taip pat turi būti numatytas mechanizmas dėl tokio patikėjimo teise valdomo turto lėšų nusidėvėjimui kompensuoti (tikėtina, kad ne visada turto nusidėvėjimo išlaidos galėtų būti kompensuojamos iš įstaigos išnuomoto turto gaunamomis lėšomis). Panaudos ir patikėjimo skirtumai
Panauda Patikėjimas Įstaigos, kurioms valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Įstaigos turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu. Įstaigoms turtas perduodamas ne ilgesniam kaip 10 metų terminui. Patikėjimo teisės terminą apsibrėžia specialieji įstatymai (Pvz, Mokslo ir studijų įstatymo 87 straipsnyje nustatytas 99 metų terminas). Nuomos pajamos už išnuomotą tokį turtą tenka turto nuosavybės teisių turėtojui (ne įstaigai). Nuomos pajamos už išnuomotą tokį turtą tenka turtą patikėjimo teise valdančiam subjektui (jei tai būtų numatyta įstatyme). Specialiuosiuose įstatymuose galima apsibrėžti patikėjimo teise valdomo turto disponavimo apimtis. Įvertinus tai, kas aukščiau paminėta, tikėtinas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis turto valdymas yra veiksmingesnis, užtikrinantis turto valdymo efektyvumo ir kaštų valdymo balansą. Tokia turto valdymo forma asmens sveikatos priežiūros įstaigose labiausiai atitiktų ir aiškinamojo rašto 1 punkte nurodomą problematiką ir galimus jos sprendimų būdus. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Projektas verslo sąlygoms įtakos neturės. 8.
priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, reglamentuojančius turto valdymą panaudos ir patikėjimo teise. Turės būti perskaičiuojami asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai dėl turto nusidėvėjimo dalies kompensavimo. Įkainiai yra tvirtinami sveikatos apsaugos ministro įsakymais, todėl šiuos teisės aktus turės parengti Sveikatos apsaugos ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, vadovaujantis metiniais Finansinių ataskaitų rinkiniais, bendra surinktų nuompinigių suma už visose Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldume esančiose viešosiose gydymo įstaigose valstybės turto nuomą: 2014 m. 457 648,37 Eur; 2015 m. 467 578,47 Eur; 2016 m. 421 588,98 Eur; 2017 m. 481 158,22 Eur; 2018 m. 587 545,26 Eur; 2019 m. I ketv. 153 768,05 Eur.
draudimo fondo biudžeto lėšomis, bazinės kainos skaičiuojamos vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšos, bazinių kainų nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-388 (toliau – Metodika). Vadovaujantis Metodika, skaičiuojant asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, į jas yra įtraukiamos visos sąnaudos, susijusios su paslaugų teikimu, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas. Tik į aktyviojo gydymo paslaugų bazines kainas yra įskaičiuojamos ilgalaikio turto, įsigyjamo PSDF biudžeto lėšomis ir fiksuojamo buhalterinės apskaitos registrų balansinėse sąskaitose, nusidėvėjimo sąnaudos. Priėmus Projekto nuostatas, sveikatos priežiūros įstaigos už turto nuomą gaunamas pajamas šiuo metu galėtų skirti turto nusidėvėjimo sąnaudoms teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas kompensuoti. Pastebėtina tai, kad visų už nuomą galimų gauti pajamų šiuo metu gali neužtekti sveikatos priežiūros įstaigų turto nusidėvėjimo sąnaudoms padengti, todėl būtina apskaičiuoti realią turto nusidėvėjimo sąnaudų dalį, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, perskaičiuojant sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų įkainius. Perskaičiavus realius paslaugų teikimo bazinius įkainius, į juos įtraukus ir viso ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas iš nuomos gaunamos pajamos, galėtų būti skiriamos kitoms išlaidoms (pavyzdžiui, koofinansuoti įstaigoms vykdomus Europos Sąjungos struktūrinius projektus bei kitas valdymo išlaidas). 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Valstybės ir savivaldybių viešosios įstaigos, patikėjimo teisė pagal patikėjimo sutartį. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Darius Kaminskas Asta Kubilienė Aurelijus Veryga
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-06- Nr. Į 2019-05-31 Nr. S-2019-3330 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-3511 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3511. Pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. birželio 3 d. išvadoje teiktoms pastaboms. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad papildomai reikėtų įvertinti, ar negalėtų susidaryti situacijų, kai perdavus nekilnojamąjį turtą pagal panaudos sutartis viešosioms įstaigoms, kurios, pasinaudodamos tokiu turtu, vykdytų komercinę veiklą, tai būtų laikoma valstybės pagalba ir būtų sukuriamos nevienodos konkurencinės sąlygos lyginant su kitais panašią komercine veiklą vykdančiais ūkio subjektais. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 689, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Asta Kubilienė, Seimo narys Darius Kaminskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė, Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-06-031 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu siūloma nustatyti,
kad valstybė ir savivaldybė joms nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą valstybės ar savivaldybės viešosioms įstaigoms gali perduoti valdyti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį.
Vertinant teikiamą siūlymą, reikėtų atkreipti dėmesį į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Pažymime, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyminio reguliavimo kontekste negali būti laikomas specialias sąlygas nustatančiu „kitu šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymu“ (nes jo paskirtis yra ne valstybės ir savivaldybių turto valdymo reguliavimas, o sveikatos priežiūros įstaigų klasifikacijos, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindų, kontrolės priemonių, valdymo ir finansavimo ypatumų, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūros, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykių, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus įtvirtinimas). Taigi, teikiamame įstatymo projekte siekiant reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, būtina laikytis esminių Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų principų ir kriterijų.
Pirma, pažymėtina, jog Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais, o 4 dalyje numatyta, kad kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Taigi vertinant, ar turtas patikėjimo teise galėtų būti suteiktas projekte nurodytoms viešosioms įstaigoms, reikia vertinti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies imperatyvą dėl juridinių asmenų, kuriems turtas gali būti perduodamas patikėjimo teise vykdomų valstybės funkcijų. Valstybė savo funkcijas vykdo per atitinkamų institucijų sistemą, apimančią visų pirma valstybės institucijas; savo funkcijas valstybė taip pat gali tam tikra apimtimi vykdyti per kitas (ne valstybės) institucijas, kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas. Įstatymu nustatant, kad tam tikros valstybės funkcijos tam tikra apimtimi gali būti vykdomos ne per valstybės, bet per kitas institucijas, būtina paisyti Konstitucijos principų ir normų.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms įstatymai nepriskiria jokių valstybinių funkcijų, taigi, projektu siūloma nuostata iš esmės paneigtų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo imperatyvą bei nederėtų su esminiais valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais, pakeistų šio teisinio instituto esmę ir prasmę. Antra, nei iš projekto, nei iš šio projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl sveikatos priežiūros įstaigos yra išskirtos iš kitų viešąsias paslaugas (švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo) teikiančių viešųjų įstaigų. Konstitucinis visų asmenų lygybės principas determinuoja teisėkūros procesą ir reikalauja, kad teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai būtų grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis, kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams, nepagrįstai neišskiriant atskirų teisinių santykių dalyvių. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog siūlomos nuostatos formuluojamos kaip imperatyvai, adresuoti Vyriausybei ir savivaldybėms, t.y. nustatoma ne teisė, o pareiga visais atvejais valstybės ar savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigoms turtą suteikti patikėjimo teise, neatsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes bei specifiką. Pažymėtina, jog vadovaujantis tokiu nuostatų formulavimu, Vyriausybė ir savivaldybės visuomet privalėtų perduoti valstybės ar savivaldybės turtą patikėjimo teise viešosioms įstaigoms, jei jos atitiktų vienintelę sąlygą – (jos savininkas (dalininkas) yra valstybė ar savivaldybė).
Manome, kad toks reglamentavimas neatitinka teisinio reguliavimo proporcingumo principo bei paneigia Vyriausybės bei savivaldybės tarybų kaip valstybės ir savivaldybių turto savininkų funkcijas vykdančių subjektų kompetenciją, priimant sprendimus dėl turto perdavimo konkretiems asmenims. Ketvirta, pats nuostatos formulavimo abstraktumas, pagal kurį Vyriausybė ar savivaldybės tarybos privalo savo nustatyta tvarka perduoti valstybės ilgalaikį materialųjį turtą (neatskleidžiant to turto paskirties, pobūdžio bei nesiejant jo su konkrečiais viešųjų įstaigų veiklos bei paslaugų teikimo poreikiais), įgalina Vyriausybę bei savivaldybės tarybą priimti įvairaus turinio sprendimus, kurie tik formaliai įgyvendintų įstatyme nustatytą turto perdavimo imperatyvą (pvz., perduotų patikėjimo teise valdyti nereikalingas patalpas teritorijoje, neturinčioje nieko bendro su vykdoma viešųjų įstaigų veikla bei jų teikiamomis paslaugomis). Manytina, jog nuostatas derėtų formuluoti kaip nustatančias Vyriausybės ir savivaldybių teisę suteikti valstybės ir savivaldybių turto viešosioms įstaigoms, kai jie atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, o ne kaip imperatyvus. Be to, jei teikiamoje nuostatoje siekiama aukščiau aptarto tikslo, t.y. nustatyti Vyriausybės ir savivaldybių pareigą, o ne teisę, viešosioms įstaigoms patikėjimo teise perduoti valstybės ar savivaldybių turto, vien dėl to, jog jos atitinka įstatyme nustatytas formalias sąlygas, neatsižvelgiant į jokias kitas reikšmingas aplinkybes, keltinas klausimas dėl nuostatos turinio atitikties teisinės valstybės ir proporcingumo principams. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-06-031 2.
Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiems subjektams numatoma suteikti galimybę valstybės ir savivaldybių turtą gauti patikėjimo teise – LNSS viešosioms įstaigoms ar visoms viešosioms įstaigoms, kurių savininkė (dalininkė) yra valstybė ar savivaldybė, nes nors projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra dėstomas keičiamo įstatymo straipsnyje „LNSS viešosios įstaigos“, keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2-10 dalyse yra naudojama tik
„valstybių ir savivaldybių viešųjų įstaigų“, o ne „LNSS viešųjų įstaigų“
sąvoka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Šiame straipsnyje numatyta, kad minėtas turtas turi būti valdomas vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, pastebėtina, kad projekte nėra nuostatų, įvardijančių kokia dalis viešosios įstaigos kapitalo turėtų priklausyti valstybei ar savivaldybei kaip šio juridinio asmens dalininkei. Atsižvelgiant į tai, valstybei ar savivaldybei turint tik nedidelę dalį juridinio asmens kapitalo ir neturint galimybės priimti lemiamus viešosios įstaigos valdymo sprendimus, valstybės ar savivaldybių turtas patikėjimo teise būtų perduodamas ilgam laikotarpiui neturint realių jo kontrolės mechanizmų (ypač atsižvelgiant į tai, kad patikėjimo teise perduotu turtu juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles, o Civilinio proceso kodekse numatyti išieškojimo vykdymo ypatumai taikomi tik valstybės ar savivaldybės įmonėms).
Abejotina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas galėtų būti suderinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintu racionalumo principu, įpareigojančiu valstybės ar savivaldybių turtą tausoti, nešvaistyti, racionaliai valdyti ir naudoti. Antra, keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad turto patikėjimo sutartis galėtų būti sudaroma ne ilgesniam nei 99 metų terminui. Pastebėtina, kad CK 6.959 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turto patikėjimo sutartis negali būti sudaroma ilgesniam kaip dvidešimties metų terminui, tačiau įstatymas gali nustatyti ir ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo terminus. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas, kai numatomas turto patikėjimo sutarties terminas CK nustatytąjį viršija kelis kartus, labiau atitiktų viešųjų įstaigų, nei valstybės interesus. Be to, pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių turto panaudos bei nuomos terminai taip pat yra gerokai trumpesni - Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą).
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų terminui. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės ar savivaldybių viešosios įstaigos, patikėjimo sutartimi perduotą turtą gali savo nuožiūra nuomoti arba perduoti jį panaudai. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.106 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant turto patikėjimo teisės sąvoką ir tikslą, yra nustatoma, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Be to, Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio
valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, savo sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise turi teisę nustatyti ir kitas patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas”. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar įstatyme nustatyta viešųjų įstaigų teisė patikėjimo teise valdomą turtą savo nuožiūra (nepaisant turtą patikėjimo teise perdavusio subjekto nuomonės) nuomoti ar suteikti panaudos teise kitiems subjektams, atitinka ne tik imperatyvias įstatymų nuostatas, bet ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus valstybės ir savivaldybių turto valdymo principus. Pritarti 5.
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
patikėjimo teise valdomo turto nuoma bei panauda bei nuomos pagrindais valdomo turto subnuoma. Atsižvelgiant į esminius šių institutų skirtumus (atsiradimo pagrindus ir teisinį reglamentavimą), keičiamo įstatymo 36 straipsnio 7 dalies nuostatos turėtų būti reglamentuojamos atskiromis keičiamo įstatymo 36 straipsnio dalimis. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje nustatoma, kad į turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal viešosios įstaigos prievoles. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja CK 2.50 straipsnio 1 daliai, kurioje yra nustatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad išimtys iš CK normų galimos tik tada, kai tai numato pats CK, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės ar savivaldybių viešosioms įstaigoms išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms veiklas, susijusias su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kai yra turtą perdavusios valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos ir Sveikatos apsaugos ministerijos ar savivaldybės rašytinis sutikimas. Ši nuostata ydinga dėl kelių priežasčių. Pirma, nuostatos formulavimas yra ne tik tautologinio pobūdžio, tačiau ir nelogiškas, nes jis nustato, kad viešoji įstaiga gali subnuomoti turtą tretiesiems asmenims, kai yra jos pačios sutikimas (duotas sau) dėl šio perdavimo.
Antra, nėra aišku, kodėl turi būti gautas būtent Sveikatos apsaugos ministerijos, o ne valstybės institucijos, kurios patikėjimo teise valdytas valstybės turtas išnuomotas viešajai įstaigai, sutikimas. Kitaip sakant, Sveikatos apsaugos ministerija gali ir neturėti nieko bendro su valstybės ilgalaikiu turtu, išnuomotu viešajai įstaigai, todėl jos teisė dalyvauti šio turto valdymo teisiniuose santykiuose yra kvestionuotina. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo
ministerijos sutikimas dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų, kurie perduoti viešosioms įstaigoms valdyti patikėjimo teise, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti. Trečia, nuostata suformuluota ydingai, nes nustato, kad turi būti gautas tiesiog vienos iš dviejų nurodytų institucijų – Sveikatos apsaugos ministerijos arba savivaldybės tarybos, sutikimas, neatsižvelgiant į tai, koks turtas (valstybės ar savivaldybės) išnuomotas viešajai įstaigai. Manytume, kad sutikimą turėtų duoti būtent išnuomoto turto savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Be to, šioje dalyje po žodžio „savivaldybės“ įrašytinas žodis „tarybos“, nes būtent savivaldybės tarybos įgyvendina savivaldybės turto savininkės funkcijas. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3511 priimtas 2019 liepos 10 d. 9. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2019-06-13 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3511. Pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. birželio 3 d. išvadoje teiktoms pastaboms. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad papildomai reikėtų įvertinti, ar negalėtų susidaryti situacijų, kai perdavus nekilnojamąjį turtą pagal panaudos sutartis viešosioms įstaigoms, kurios, pasinaudodamos tokiu turtu, vykdytų komercinę veiklą, tai būtų laikoma valstybės pagalba ir būtų sukuriamos nevienodos konkurencinės sąlygos lyginant su kitais panašią komercine veiklą vykdančiais ūkio subjektais. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos rajonų ligoninių asociacija, 2019-06-08 Pagal esamą tvarką PSDF ASPĮ finansuoja išlaidas, patirtas pagal sutartis suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
Didžioji lėšų dalis atitenka darbo; užmokesčiui, likusios lėšos - medikamentams, tyrimams, maitinimo ir komunalinėms išlaidoms. ASPĮ pastatų išlaikymui, medicininės aparatūros nusidėvėjimui kompensuoti papildomų lėšų gauna iš Valstybės investicijų programos, steigėjų. Deja, šios lėšos labai mažos, netolygiai paskirstomos tarp ASPĮ ir negali pilnai patenkinti bent minimalaus poreikio. Todėl būtina suformuoti teisinį pagrindą papildomų lėšų skyrimui pastatų, medicininės įrangos amortizacijai padengti. Bet pirmiausia tikslinga paruošti šių lėšų poreikio skaičiavimo metodiką, kuri užtikrins teisingą paskirstymą tarp ASPĮ tvarką, bei užtikrinti tvarų lėšų skyrimą šiam tikslui. Susipažinę su Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 36 straipsnio „Viešosios įstaigos turtas“ pakeitimo įstatymo Projektu konstatuojame:
atskaitymų;
įrangos įsigijimui; Pažymime, kad šis projektas nukreiptas pagrinde Valstybės turto perdavimo patikėjimo teise valstybinėms viešosioms įstaigoms. Šio turto valdytojais taps Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijai priklausančios įtaigos. Savivaldybės nuosavybėje esančio turto kiekis ir vertė yra ženkliai mažesnis ir jis bus perduotas „į kitų juridinių asmenų statusą turinčias įstaigas" (remiantis LR valstybės ir savivaldybės turto valdymo panaudojimo nuostatomis). Šis turtą bus galima naudoti tik savivaldybės funkcijoms atlikti ir jo įstaiga negalės naudoti kitiems tikslams. Norint panaudoti turtą kitiems tikslams, bet kuriuo atveju reikės gauti turto savininko leidimą, o jo nurašymo atveju dar prisidės ir papildomos išlaidos susiję su aukciono organizavimu, likvidavimu, logistika ir panašiai.
Aiškinamajame rašte minimas turto nuomos mokestis nesudaro ženklios finansinės įtakos nei SAM pavaldumo nei savivaldybės pavaldumo ASPĮ ir šiuo metu didžiąja dalimi patenka į ASPĮ sąskaitas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir valstybei neturint finansinių išteklių, keisti įstatymą netikslinga, nes nukentės sveikatos sektoriuje paslaugas teikiančios
pagrindiniame komitete
2Lietuvos savivaldybių asociacija,
2019-06-09 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūrosjstaigų įstatymo Nr.1-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3511 ir jam pritaria be pastabų ir pasiūlymų. Atsižvelgti
Lietuvos ligoninių asociacija (toliau – LLA) susipažino su Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3511. Manome, kad nėra visiškai tinkamai įvertinti ir išdiskutuoti finansiniai šio įstatymo straipsnio pakeitimo aspektai:
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biužeto ir kiek turi būti didinami asmens sveikatos priežiūros paslaugų baziniai įkainiai įskaičiuojant į juos nekilnojamojo turto nusidėvėjimo ir remonto bei priežiūros sąnaudas ir kito turto nusidėvėjimo ar amortizacijos sąnaudas. 2. Neaišku, ar padidinti paslaugų baziniai įkainiai tikrai padengs papildomas gydymo įstaigų, ypač rajono ligoninių, sąnaudas, nes rajono ligoninių teikiamų paslaugų sudėtingumas ir jų įkainiai yra mažesni, o patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis gauto turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos panašios kaip kitų, didesnių ligoninių. 3.
didžiuosiuose miestuose, todėl rajono ligoninėse už turto nuomą gaunamomis pajamomis galėtų būti kompensuojama tik ypatingai maža nusidėvėjimo sąnaudų dalis. Manytume, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3511 yra tobulintinas ir reikalaujantis platesnių diskusijų dėl tinkamo papildomų sąnaudų kompensavimo užtikrinimo. Spręsti pagrindiniame komitete
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-1286 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3511 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas: 1.
Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatyti specialų naudojimosi ir disponavimo valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu ilgalaikiu materialiiuoju turtu reguliavimą, t. y. siūloma valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą perduoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį atitinkamai viešosios įstaigos teisinę formą turinčioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių savininkė (dalininkė) yra valstybė (nuostata būtų taikoma ir universiteto statusą turinčioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms) (toliau – valstybės viešoji įstaiga) ar savivaldybių viešosios įstaigos teisinę formą turinčioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau – savivaldybės viešoji įstaiga), taip pat leidžiant viešosioms įstaigoms tokį turtą išnuomoti ar perduoti panaudai. Pažymėtina, kad toks ilgalaikio materialaus turto valdymo modelis, kai valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valstybės viešosioms įstaigoms, jau yra nustatytas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 87 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūlomas naujas naudojimosi ir disponavimo valstybės ar savivaldybių turtu modelis valstybės ir savivaldybių viešosioms įstaigoms yra specialus teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo atžvilgiu, taip pat siekiant teisės taikymo aiškumo ir sistemiškumo, siūlytina Įstatymo projektu taip pat pakeisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto antrą sakinį ir jį išdėstyti taip: „LNSS viešosioms įstaigoms Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui“. Spręsti pagrindiniame komitete Žr. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1-ąją pastabą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-101
įstaigos, ir savivaldybių viešosios įstaigos, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas Lietuvos Respublikos mastu yra vienodas. Atsižvelgdami į tai, manome, kad ir turto naudojimo ir disponavimo juo principai valstybės ir savivaldybių viešosiose įstaigose turėtų būti vienodi. Siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamoje Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad savivaldybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka perduoda (bet ne „gali perduoti“) savivaldybių viešosioms įstaigoms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį.
Siūloma nuostata dėl privalomumo būtų analogiška keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatai. Toks siūlymas būtų grindžiamas ir tuo, kad ir valstybės, ir savivaldybių viešųjų įstaigų ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos vienodai turėtų būti įtraukiamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliai – PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įkainį. Pritarti
3Siekiant Įstatymo projekto normų aiškumo ir taikymo apibrėžtumo siūlytina:
priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Viešosios įstaigos turtas“. Pritarti
priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio 7 dalies antrą sakinį ir jį išdėstyti taip: „Valstybės ar savivaldybių viešųjų įstaigų išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms veiklas, susijusias su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kai yra valstybės ar savivaldybės institucijos, perdavusios turtą patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, rašytinis sutikimas.“
priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Valstybės ir savivaldybių viešosios įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra valstybės ar savivaldybės institucijos, perdavusios turtą patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, rašytinis sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės ar savivaldybių nekilnojamųjų daiktų, kurie joms perduoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti.“
3.4. Siekiant užtikrinti tinkamą Įstatymo projekto įgyvendinimą, siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir institucijos pagal kompetenciją iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ir viešųjų įstaigų panauda valdomas ilgalaikis materialusis turtas, vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsniu pakeisto Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio nuostatomis, patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį turi būti perduotas iki 2020 m. lapkričio 1 d.“
sudarytų teisines prielaidas įtraukti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įkainį, kiekvienų metų PSDF biudžete turėtų būti numatomos lėšos ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudoms asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo įkainyje padengti.
Lėšos PSDF biudžete, atsižvelgiant į finansines galimybes, kiekvienais metais galėtų būti nustatomos laipsniškai, kol įkainiu bus kompensuojamos viešųjų įstaigų realios ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos. Pritarti
tarnyba, 2019-06-25 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Jūsų prašymą, atlikome Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3511 (toliau – Projektas), antikorupcinį vertinimą. Atliekant Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama efektyvinti valstybei ir savivaldybei nuosavybes teise priklausančio ir šiuo metu viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms panaudos pagrindais perduoto valstybės ir savivaldybės turto valdymą ir naudojimą, sveikatos priežiūros įstaigas motyvuoti racionaliai tvarkytis su savo veikloje naudojamu turtu, sudaryti teisines prielaidas ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidas įtraukti į sveikatos priežiūros paslaugos kainą, atitinkamai perskaičiuojant ir padidinant asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinius dydžius[1]. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019-06-04 išvadoje išdėstytoms pastaboms, papildomai pažymime, kad teisės aktų projektų ir galiojančių įstatymų nesuderinimas ir galimi prieštaravimai gali būti laikomi korupcijos rizikos veiksniais.
Be to, atkreipiame dėmesį į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra atlikusi korupcijos rizikos analizę kai kurių Sveikatos apsaugos ministerijai, taip pat savivaldybėms pavaldžių asmens sveikatos priežiūros įstaigų valdomo (naudojamo) nekilnojamojo turto perdavimo tretiesiems asmenims laikinai naudotis (išnuomojant ir pan.) srityje[2], kurioje nustatyta korupcijos rizikos veiksnių pagal galiojantį teisinį reguliavimą, pvz.:
Be to, atkreipiame dėmesį į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra atlikusi korupcijos rizikos analizę kai kurių Sveikatos apsaugos ministerijai, taip pat savivaldybėms pavaldžių asmens sveikatos priežiūros įstaigų valdomo (naudojamo) nekilnojamojo turto perdavimo tretiesiems asmenims laikinai naudotis (išnuomojant ir pan.) srityje[2], kurioje nustatyta korupcijos rizikos veiksnių pagal galiojantį teisinį reguliavimą, pvz.:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, sudaryti sąlygas viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms perduoto valstybės ir savivaldybės turto nuomos, panaudos, subnuomos ir kt. efektyviai kontrolei. Pritarti 5.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3511 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė [¹] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/3576a22082a611e98a8298567570d639?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=10b2f95f-fb7d-4f34-b028-f425dd440e65 [2] [²] Prieiga internete: https://www.stt.lt/documents/kra_2017/KRA_Ligonines.docx
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 36 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2019-09-11
pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas K. Bartkevičius, Komiteto nariai A. Armonaitė, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjos K. Civilkienė, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministras A. Šešelgis, sveikatos apsaugos ministro patarėja V. Srogė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai O. Vitkūnienė, M. Mickė, K. Rušinskas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė A. Vičkačkienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai G. Kacevičius, V. Griškova, S. Adamkevičiūtė, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė G. Keso, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas G. Būdvytis, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovės Ž. Simonaitytė, V. Maslauskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius R. Jurkevičius, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atstovai A. Bilotienė Motiejūnienė, D. Taminskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas E. Mušinskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-06-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu siūloma nustatyti, kad valstybė ir savivaldybė joms nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą valstybės ar savivaldybės viešosioms įstaigoms gali perduoti valdyti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Vertinant teikiamą siūlymą, reikėtų atkreipti dėmesį į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Pažymime, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyminio reguliavimo kontekste negali būti laikomas specialias sąlygas nustatančiu „kitu šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymu“ (nes jo paskirtis yra ne valstybės ir savivaldybių turto valdymo reguliavimas, o sveikatos priežiūros įstaigų klasifikacijos, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindų, kontrolės priemonių, valdymo ir finansavimo ypatumų, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūros, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykių, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus įtvirtinimas). Taigi, teikiamame įstatymo projekte siekiant reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, būtina laikytis esminių Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų principų ir kriterijų.
Pirma, pažymėtina, jog Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais, o 4 dalyje numatyta, kad kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Taigi vertinant, ar turtas patikėjimo teise galėtų būti suteiktas projekte nurodytoms viešosioms įstaigoms, reikia vertinti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies imperatyvą dėl juridinių asmenų, kuriems turtas gali būti perduodamas patikėjimo teise vykdomų valstybės funkcijų. Valstybė savo funkcijas vykdo per atitinkamų institucijų sistemą, apimančią visų pirma valstybės institucijas; savo funkcijas valstybė taip pat gali tam tikra apimtimi vykdyti per kitas (ne valstybės) institucijas, kurioms pagal įstatymus yra pavesta (patikėta) vykdyti tam tikras valstybės funkcijas arba kurios tam tikromis įstatymuose apibrėžtomis formomis ir būdais dalyvauja vykdant valstybės funkcijas. Įstatymu nustatant, kad tam tikros valstybės funkcijos tam tikra apimtimi gali būti vykdomos ne per valstybės, bet per kitas institucijas, būtina paisyti Konstitucijos principų ir normų.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms įstatymai nepriskiria jokių valstybinių funkcijų, taigi, projektu siūloma nuostata iš esmės paneigtų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo imperatyvą bei nederėtų su esminiais valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais, pakeistų šio teisinio instituto esmę ir prasmę. Antra, nei iš projekto, nei iš šio projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl sveikatos priežiūros įstaigos yra išskirtos iš kitų viešąsias paslaugas (švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo) teikiančių viešųjų įstaigų. Konstitucinis visų asmenų lygybės principas determinuoja teisėkūros procesą ir reikalauja, kad teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai būtų grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis, kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams, nepagrįstai neišskiriant atskirų teisinių santykių dalyvių. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog siūlomos nuostatos formuluojamos kaip imperatyvai, adresuoti Vyriausybei ir savivaldybėms, t. y. nustatoma ne teisė, o pareiga visais atvejais valstybės ar savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigoms turtą suteikti patikėjimo teise, neatsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes bei specifiką. Pažymėtina, jog vadovaujantis tokiu nuostatų formulavimu, Vyriausybė ir savivaldybės visuomet privalėtų perduoti valstybės ar savivaldybės turtą patikėjimo teise viešosioms įstaigoms, jei jos atitiktų vienintelę sąlygą – (jos savininkas (dalininkas) yra valstybė ar savivaldybė).
Manome, kad toks reglamentavimas neatitinka teisinio reguliavimo proporcingumo principo bei paneigia Vyriausybės bei savivaldybės tarybų kaip valstybės ir savivaldybių turto savininkų funkcijas vykdančių subjektų kompetenciją, priimant sprendimus dėl turto perdavimo konkretiems asmenims. Ketvirta, pats nuostatos formulavimo abstraktumas, pagal kurį Vyriausybė ar savivaldybės tarybos privalo savo nustatyta tvarka perduoti valstybės ilgalaikį materialųjį turtą (neatskleidžiant to turto paskirties, pobūdžio bei nesiejant jo su konkrečiais viešųjų įstaigų veiklos bei paslaugų teikimo poreikiais), įgalina Vyriausybę bei savivaldybės tarybą priimti įvairaus turinio sprendimus, kurie tik formaliai įgyvendintų įstatyme nustatytą turto perdavimo imperatyvą (pvz., perduotų patikėjimo teise valdyti nereikalingas patalpas teritorijoje, neturinčioje nieko bendro su vykdoma viešųjų įstaigų veikla bei jų teikiamomis paslaugomis). Manytina, jog nuostatas derėtų formuluoti kaip nustatančias Vyriausybės ir savivaldybių teisę suteikti valstybės ir savivaldybių turto viešosioms įstaigoms, kai jie atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, o ne kaip imperatyvus. Be to, jei teikiamoje nuostatoje siekiama aukščiau aptarto tikslo, t. y. nustatyti Vyriausybės ir savivaldybių pareigą, o ne teisę, viešosioms įstaigoms patikėjimo teise perduoti valstybės ar savivaldybių turto, vien dėl to, jog jos atitinka įstatyme nustatytas formalias sąlygas, neatsižvelgiant į jokias kitas reikšmingas aplinkybes, keltinas klausimas dėl nuostatos turinio atitikties teisinės valstybės ir proporcingumo principams.
Nepritarti Įstatymo projektu siūloma Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatyti specialų naudojimosi ir disponavimo valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu ilgalaikiu materialiuoju turtu reguliavimą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nustato ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos pagrindus. Manytina, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos pagrindai apima ir įstaigų turto valdymo klausimus, todėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas vertintinas kaip specialusis įstatymas sveikatos priežiūros sistemos turto valdymo srityje, t. y. jis gali nustatyti kitokius turto valdymo, naudojimo ir (ar) disponavimo juo principus sveikatos priežiūros srityje.
Pažymėtina, kad toks ilgalaikio materialaus turto valdymo modelis, kai valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valstybės viešosioms įstaigoms, jau yra nustatytas Mokslo ir studijų įstatymo 87 straipsnyje (valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą Vyriausybės nustatyta tvarka gali perduoti valstybinėms aukštosioms mokykloms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį) bei Profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnyje (valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą savo nustatyta tvarka gali perduoti valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį). Taigi, sveikatos priežiūros įstaigos nėra išskirtos iš kitų viešųjų įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2010 m. Valstybės kontrolei atliekant auditą, gydymo įstaigos pritarė ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudų įtraukimui į paslaugų kainą. Tačiau iki šiol neįtraukiamos ilgalaikio turto, įsigyto ne gydymo įstaigų, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos (tai sudaro apie 20–25 proc. nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų). Gydymo įstaigos nėra didžiosios dalies turto valdytojos ir jos turtą naudoja panaudos pagrindais, todėl įtraukti turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų į paslaugų kainą pagal tokį turto valdymo modelį iki šiol nėra galimybės. Turto perdavimas pagal patikėjimo sutartį viešosioms įstaigoms padėtų išspręsti tiek turto efektyvaus valdymo ir naudojimo klausimą, tiek paslaugų kainų pagrindimo objektyviomis sąnaudomis problemą.
Nors asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia ir valstybės viešosios įstaigos, ir savivaldybių viešosios įstaigos, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas Lietuvos Respublikos mastu yra vienodas. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybės nuomone, ir turto naudojimo ir disponavimo juo principai valstybės ir savivaldybių viešosiose įstaigose turėtų būti vienodi. Be to, ir valstybės, ir savivaldybių viešųjų įstaigų ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos vienodai turėtų būti įtraukiamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įkainį. Atsižvelgiant į tai, siekiant LNSS užtikrinti vieningą turto valdymo sistemą tiek valstybės, tiek savivaldybės mastu Projektu siūloma nustatyti ne teisę, o pareigą visais atvejais valstybės ar savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigoms turtą suteikti patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūlomas naujas naudojimosi ir disponavimo valstybės ar savivaldybių turtu modelis valstybės ir savivaldybių viešosioms įstaigoms yra specialus teisinis reguliavimas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo atžvilgiu, taip pat siekiant teisės taikymo aiškumo ir sistemiškumo, siūlytina pritarti Vyriausybės išvadoje pateiktam pasiūlymui ir Įstatymo projektu taip pat pakeisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto antrą sakinį ir jį išdėstyti taip: „LNSS viešosioms įstaigoms Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-06-03 2.
Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiems subjektams numatoma suteikti galimybę valstybės ir savivaldybių turtą gauti patikėjimo teise – LNSS viešosioms įstaigoms ar visoms viešosioms įstaigoms, kurių savininkė (dalininkė) yra valstybė ar savivaldybė, nes nors projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra dėstomas keičiamo įstatymo straipsnyje „LNSS viešosios įstaigos“, keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2-10 dalyse yra naudojama tik „valstybių ir savivaldybių viešųjų įstaigų“, o ne „LNSS viešųjų įstaigų“ sąvoka. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Siekiant Projekto normų aiškumo ir taikymo apibrėžtumo, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, siūlytina koreguoti keičiamo įstatymo 36 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Viešosios įstaigos turtas“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Šiame straipsnyje numatyta, kad minėtas turtas turi būti valdomas vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, pastebėtina, kad projekte nėra nuostatų, įvardijančių kokia dalis viešosios įstaigos kapitalo turėtų priklausyti valstybei ar savivaldybei kaip šio juridinio asmens dalininkei.
Atsižvelgiant į tai, valstybei ar savivaldybei turint tik nedidelę dalį juridinio asmens kapitalo ir neturint galimybės priimti lemiamus viešosios įstaigos valdymo sprendimus, valstybės ar savivaldybių turtas patikėjimo teise būtų perduodamas ilgam laikotarpiui neturint realių jo kontrolės mechanizmų (ypač atsižvelgiant į tai, kad patikėjimo teise perduotu turtu juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles, o Civilinio proceso kodekse numatyti išieškojimo vykdymo ypatumai taikomi tik valstybės ar savivaldybės įmonėms). Abejotina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas galėtų būti suderinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintu racionalumo principu, įpareigojančiu valstybės ar savivaldybių turtą tausoti, nešvaistyti, racionaliai valdyti ir naudoti. Antra, keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad turto patikėjimo sutartis galėtų būti sudaroma ne ilgesniam nei 99 metų terminui. Pastebėtina, kad CK 6.959 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turto patikėjimo sutartis negali būti sudaroma ilgesniam kaip dvidešimties metų terminui, tačiau įstatymas gali nustatyti ir ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo terminus. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas, kai numatomas turto patikėjimo sutarties terminas CK nustatytąjį viršija kelis kartus, labiau atitiktų viešųjų įstaigų, nei valstybės interesus. Be to, pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių turto panaudos bei nuomos terminai taip pat yra gerokai trumpesni - Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą).
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų terminui. Nepritarti Projektu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma aiškiai nustatyti, kad valstybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą Vyriausybės nustatyta tvarka viešosioms įstaigoms, kurių savininkas (dalininkas) yra valstybė, perduoda patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, atitinkamai savivaldybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka perduoda savivaldybių viešosioms įstaigoms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnį LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
Sveikatos apsaugos ministerija; savivaldybių tarybos; valstybės aukštosios mokyklos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą; valstybinės švietimo ir mokslo įstaigos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą. Taigi, galimybės valstybei būti sveikatos priežiūros įstaigos dalininke su kitais subjektais nei numatyta minėtame straipsnyje nėra, o savivaldybė pagal minėto straipsnio nuostatas yra vienintelė savo sveikatos priežiūros įstaigų savininkė. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 6.959 straipsnio
ilgesniam kaip dvidešimties metų terminui, tačiau įstatymas gali nustatyti ir ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo terminus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatymo 87 straipsnis taip pat nustato 99 metų maksimalų turto patikėjimo sutarties galiojimo terminą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės ar savivaldybių viešosios įstaigos, patikėjimo sutartimi perduotą turtą gali savo nuožiūra nuomoti arba perduoti jį panaudai. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.106 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant turto patikėjimo teisės sąvoką ir tikslą, yra nustatoma, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Be to, Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad
„subjektas, turintis teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo
patikėjimo teise, savo sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise turi teisę nustatyti ir kitas patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas”. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar įstatyme nustatyta viešųjų įstaigų teisė patikėjimo teise valdomą turtą savo nuožiūra (nepaisant turtą patikėjimo teise perdavusio subjekto nuomonės) nuomoti ar suteikti panaudos teise kitiems subjektams, atitinka ne tik imperatyvias įstatymų nuostatas, bet ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus valstybės ir savivaldybių turto valdymo principus. Nepritarti Analogiška teisė yra nustatyta Mokslo ir studijų įstatymo 87 straipsnio 5 dalyje bei Profesinio mokymo 40 straipsnio 4 dalyje. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-06-03 5.
Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje yra reglamentuojami du skirtingi teisiniai santykiai – patikėjimo teise valdomo turto nuoma bei panauda bei nuomos pagrindais valdomo turto subnuoma. Atsižvelgiant į esminius šių institutų skirtumus (atsiradimo pagrindus ir teisinį reglamentavimą), keičiamo įstatymo 36 straipsnio 7 dalies nuostatos turėtų būti reglamentuojamos atskiromis keičiamo įstatymo 36 straipsnio dalimis. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 36 straipsnio 8 dalyje nustatoma, kad į turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal viešosios įstaigos prievoles. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja CK 2.50 straipsnio 1 daliai, kurioje yra nustatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad išimtys iš CK normų galimos tik tada, kai tai numato pats CK, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos. Nepritarti Analogiškas reglamentavimas nustatytas Mokslo ir studijų įstatymo 87 straipsnio 6 dalyje bei Profesinio mokymo 40 straipsnio 5 dalyje. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės ar savivaldybių viešosioms įstaigoms išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms veiklas, susijusias su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kai yra turtą perdavusios valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos ir Sveikatos apsaugos ministerijos ar savivaldybės rašytinis sutikimas. Ši nuostata ydinga dėl kelių priežasčių. Pirma, nuostatos formulavimas yra ne tik tautologinio pobūdžio, tačiau ir nelogiškas, nes jis nustato, kad viešoji įstaiga gali subnuomoti turtą tretiesiems asmenims, kai yra jos pačios sutikimas (duotas sau) dėl šio perdavimo.
Antra, nėra aišku, kodėl turi būti gautas būtent Sveikatos apsaugos ministerijos, o ne valstybės institucijos, kurios patikėjimo teise valdytas valstybės turtas išnuomotas viešajai įstaigai, sutikimas. Kitaip sakant, Sveikatos apsaugos ministerija gali ir neturėti nieko bendro su valstybės ilgalaikiu turtu, išnuomotu viešajai įstaigai, todėl jos teisė dalyvauti šio turto valdymo teisiniuose santykiuose yra kvestionuotina. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 36 straipsnio 9 daliai, kurioje numatytas būtinas Sveikatos apsaugos ministerijos sutikimas dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų, kurie perduoti viešosioms įstaigoms valdyti patikėjimo teise, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti. Trečia, nuostata suformuluota ydingai, nes nustato, kad turi būti gautas tiesiog vienos iš dviejų nurodytų institucijų – Sveikatos apsaugos ministerijos arba savivaldybės tarybos, sutikimas, neatsižvelgiant į tai, koks turtas (valstybės ar savivaldybės) išnuomotas viešajai įstaigai. Manytume, kad sutikimą turėtų duoti būtent išnuomoto turto savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Be to, šioje dalyje po žodžio „savivaldybės“ įrašytinas žodis „tarybos“, nes būtent savivaldybės tarybos įgyvendina savivaldybės turto savininkės funkcijas. Pritarti Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktą pasiūlymą, Komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad: „Valstybės ar savivaldybių viešųjų įstaigų išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms veiklas, susijusias su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kai yra valstybės ar savivaldybės institucijos, perdavusios turtą patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, rašytinis sutikimas.“ 8.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 696 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3511“. 9. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2019-06-13 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3511. Pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. birželio 3 d. išvadoje teiktoms pastaboms. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad papildomai reikėtų įvertinti, ar negalėtų susidaryti situacijų, kai perdavus nekilnojamąjį turtą pagal panaudos sutartis viešosioms įstaigoms, kurios, pasinaudodamos tokiu turtu, vykdytų komercinę veiklą, tai būtų laikoma valstybės pagalba ir būtų sukuriamos nevienodos konkurencinės sąlygos lyginant su kitais panašią komercine veiklą vykdančiais ūkio subjektais.
Nepritarti Projektas patobulintas pagal Vyriausybės išvadoje pateiktus pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos rajonų ligoninių asociacija, 2019-07-04 Pagal esamą tvarką PSDF ASPĮ finansuoja išlaidas, patirtas pagal sutartis suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Didžioji lėšų dalis atitenka darbo užmokesčiui, likusios lėšos – medikamentams, tyrimams, maitinimo ir komunalinėms išlaidoms. ASPĮ pastatų išlaikymui, medicininės aparatūros nusidėvėjimui kompensuoti papildomų lėšų gauna iš Valstybės investicijų programos, steigėjų. Deja, šios lėšos labai mažos, netolygiai paskirstomos tarp ASPĮ ir negali pilnai patenkinti bent minimalaus poreikio. Todėl būtina suformuoti teisinį pagrindą papildomų lėšų skyrimui pastatų, medicininės įrangos amortizacijai padengti. Bet pirmiausia tikslinga paruošti šių lėšų poreikio skaičiavimo metodiką, kuri užtikrins teisingą paskirstymą tarp ASPĮ tvarką, bei užtikrinti tvarų lėšų skyrimą šiam tikslui. Susipažinę su Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 36 straipsnio „Viešosios įstaigos turtas“ pakeitimo įstatymo Projektu konstatuojame:
rodikliai pablogės dėl perkeltų iš steigėjų amortizacinių atskaitymų;
į VIP, steigėjo lėšas pastatų, patalpų remontui ar įrangos įsigijimui.
Pažymime, kad šis projektas nukreiptas pagrinde Valstybės turto perdavimo patikėjimo teise valstybinėms viešosioms įstaigoms. Šio turto valdytojais taps Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijai priklausančios įtaigos. Savivaldybės nuosavybėje esančio turto kiekis ir vertė yra ženkliai mažesnis ir jis bus perduotas „į kitų juridinių asmenų statusą turinčias įstaigas" (remiantis LR valstybės ir savivaldybės turto valdymo panaudojimo nuostatomis). Šis turtą bus galima naudoti tik savivaldybės funkcijoms atlikti ir jo įstaiga negalės naudoti kitiems tikslams. Norint panaudoti turtą kitiems tikslams, bet kuriuo atveju reikės gauti turto savininko leidimą, o jo nurašymo atveju dar prisidės ir papildomos išlaidos susiję su aukciono organizavimu, likvidavimu, logistika ir panašiai. Aiškinamajame rašte minimas turto nuomos mokestis nesudaro ženklios finansinės įtakos nei SAM pavaldumo, nei savivaldybės pavaldumo ASPĮ ir šiuo metu didžiąja dalimi patenka į ASPĮ sąskaitas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir valstybei neturint finansinių išteklių, keisti įstatymą netikslinga, nes nukentės sveikatos sektoriuje paslaugas teikiančios ASPĮ. Nepritarti Projektas patobulintas pagal Vyriausybės išvadoje pateiktus pasiūlymus.
Priėmus įstatymą bus sudarytos prielaidos efektyvinti valstybei ir savivaldybei nuosavybes teise priklausančio ir šiuo metu valstybės ir savivaldybių viešosioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms panaudos pagrindais perduoto valstybės turto valdymą ir naudojimą; viešosios sveikatos priežiūros įstaigos bus motyvuojamos racionaliai tvarkytis su savo veikloje naudojamu valstybės ilgalaikiu materialiuoju turtu, jų veiklai tiesiogiai nenaudojamą patikėjimo teise valdomą turtą išnuomojant ir už gaunamas pajamas gerinant įstaigos teikiamų paslaugų kokybę; už iš nuomos uždirbtų pajamų valstybės viešosios įstaigos galės pasidengti ir turto (nekilnojamojo turto ir brangios medicininės įrangos) nusidėvėjimo sąnaudas (tol, kol jos nėra įskaičiuotos į asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas) bei dengti kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidas; bus sudarytos teisinės prielaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiui perskaičiuoti (didinti) į jį įtraukiant turto nusidėvėjimo išlaidas. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-07-08 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3511 ir jam pritaria be pastabų ir pasiūlymų. Atsižvelgti
3Lietuvos ligoninių asociacija,
2019-07-10 Lietuvos ligoninių asociacija (toliau – LLA) susipažino su Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3511. Manome, kad nėra visiškai tinkamai įvertinti ir išdiskutuoti finansiniai šio įstatymo straipsnio pakeitimo aspektai: 1.
Nėra atlikta analizė kokia lėšų suma turi būti papildomai skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kiek turi būti didinami asmens sveikatos priežiūros paslaugų baziniai įkainiai įskaičiuojant į juos nekilnojamojo turto nusidėvėjimo ir remonto bei priežiūros sąnaudas ir kito turto nusidėvėjimo ar amortizacijos sąnaudas. 2. Neaišku, ar padidinti paslaugų baziniai įkainiai tikrai padengs papildomas gydymo įstaigų, ypač rajono ligoninių, sąnaudas, nes rajono ligoninių teikiamų paslaugų sudėtingumas ir jų įkainiai yra mažesni, o patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis gauto turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos panašios kaip kitų, didesnių ligoninių. 3. Rajonuose esančio nekilnojamojo turto nuomos dydis yra žymiai mažesnis negu didžiuosiuose miestuose, todėl rajono ligoninėse už turto nuomą gaunamomis pajamomis galėtų būti kompensuojama tik ypatingai maža nusidėvėjimo sąnaudų dalis. Manytume, kad Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3511 yra tobulintinas ir reikalaujantis platesnių diskusijų dėl tinkamo papildomų sąnaudų kompensavimo užtikrinimo. Nepritarti Projektas patobulintas pagal Vyriausybės išvadoje pateiktus pasiūlymus.
Priėmus įstatymą bus sudarytos prielaidos efektyvinti valstybei ir savivaldybei nuosavybes teise priklausančio ir šiuo metu valstybės ir savivaldybių viešosioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms panaudos pagrindais perduoto valstybės turto valdymą ir naudojimą; viešosios sveikatos priežiūros įstaigos bus motyvuojamos racionaliai tvarkytis su savo veikloje naudojamu valstybės ilgalaikiu materialiuoju turtu, jų veiklai tiesiogiai nenaudojamą patikėjimo teise valdomą turtą išnuomojant ir už gaunamas pajamas gerinant įstaigos teikiamų paslaugų kokybę; už iš nuomos uždirbtų pajamų valstybės viešosios įstaigos galės pasidengti ir turto (nekilnojamojo turto ir brangios medicininės įrangos) nusidėvėjimo sąnaudas (tol, kol jos nėra įskaičiuotos į asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas) bei dengti kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidas; bus sudarytos teisinės prielaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiui perskaičiuoti (didinti) į jį įtraukiant turto nusidėvėjimo išlaidas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-06-12 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Jūsų prašymą, atlikome Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3511 (toliau – Projektas), antikorupcinį vertinimą.
Atliekant Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama efektyvinti valstybei ir savivaldybei nuosavybes teise priklausančio ir šiuo metu viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms panaudos pagrindais perduoto valstybės ir savivaldybės turto valdymą ir naudojimą, sveikatos priežiūros įstaigas motyvuoti racionaliai tvarkytis su savo veikloje naudojamu turtu, sudaryti teisines prielaidas ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidas įtraukti į sveikatos priežiūros paslaugos kainą, atitinkamai perskaičiuojant ir padidinant asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinius dydžius[1]. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019-06-04 išvadoje išdėstytoms pastaboms, papildomai pažymime, kad teisės aktų projektų ir galiojančių įstatymų nesuderinimas ir galimi prieštaravimai gali būti laikomi korupcijos rizikos veiksniais.
Be to, atkreipiame dėmesį į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra atlikusi korupcijos rizikos analizę kai kurių Sveikatos apsaugos ministerijai, taip pat savivaldybėms pavaldžių asmens sveikatos priežiūros įstaigų valdomo (naudojamo) nekilnojamojo turto perdavimo tretiesiems asmenims laikinai naudotis (išnuomojant ir pan.) srityje[2], kurioje nustatyta korupcijos rizikos veiksnių pagal galiojantį teisinį reguliavimą, pvz.: · Sprendimai, kuriais leidžiama įsteigtoms viešosioms įstaigoms patalpas išnuomoti tretiesiems asmenims, nepakankamai išsamūs, juose nenurodoma, kokiam terminui leidžiama išnuomoti patalpas, nenurodoma, kokiai paskirčiai išnuomojamos patalpos, · viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų valdomas turtas gali būti naudojamas trečiųjų asmenų poreikių tenkinimui apskritai nemokant nuomos mokesčio, · sprendimai, susiję su patalpų nuoma, neviešinami, · reali konkurencija patalpų nuomos konkursuose nevyksta, · konkurso laimėtoju pripažintas asmuo neturėjo teisės teikti tokių sveikatos priežiūros paslaugų, kurioms patalpos galėjo būti išnuomotos vykdant savivaldybės tarybos sprendimą, · atskirais atvejais viešosios įstaigos patalpas tretiesiems asmenims perleido nevykdydamos savivaldybės tarybos sprendimo patalpas išnuomoti viešojo konkurso būdu ir (arba) ne tos paskirties paslaugoms, kurios buvo nurodytos savivaldybės tarybos sprendime, teikti, · neužtikrinama vidaus kontrolė, kuri sudarytų sąlygas laikytis teisės aktų reikalavimų, šalinti nustatytus trūkumus ir pan.
Be to, atkreipiame dėmesį į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra atlikusi korupcijos rizikos analizę kai kurių Sveikatos apsaugos ministerijai, taip pat savivaldybėms pavaldžių asmens sveikatos priežiūros įstaigų valdomo (naudojamo) nekilnojamojo turto perdavimo tretiesiems asmenims laikinai naudotis (išnuomojant ir pan.) srityje[2], kurioje nustatyta korupcijos rizikos veiksnių pagal galiojantį teisinį reguliavimą, pvz.: · Sprendimai, kuriais leidžiama įsteigtoms viešosioms įstaigoms patalpas išnuomoti tretiesiems asmenims, nepakankamai išsamūs, juose nenurodoma, kokiam terminui leidžiama išnuomoti patalpas, nenurodoma, kokiai paskirčiai išnuomojamos patalpos, · viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų valdomas turtas gali būti naudojamas trečiųjų asmenų poreikių tenkinimui apskritai nemokant nuomos mokesčio, · sprendimai, susiję su patalpų nuoma, neviešinami, · reali konkurencija patalpų nuomos konkursuose nevyksta, · konkurso laimėtoju pripažintas asmuo neturėjo teisės teikti tokių sveikatos priežiūros paslaugų, kurioms patalpos galėjo būti išnuomotos vykdant savivaldybės tarybos sprendimą, · atskirais atvejais viešosios įstaigos patalpas tretiesiems asmenims perleido nevykdydamos savivaldybės tarybos sprendimo patalpas išnuomoti viešojo konkurso būdu ir (arba) ne tos paskirties paslaugoms, kurios buvo nurodytos savivaldybės tarybos sprendime, teikti, · neužtikrinama vidaus kontrolė, kuri sudarytų sąlygas laikytis teisės aktų reikalavimų, šalinti nustatytus trūkumus ir pan. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir skaidrumo viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms perduoto valstybės ir savivaldybės turto valdymo ir naudojimo srityje, siūlome tobulinti Projekto nuostatas pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, sudaryti sąlygas viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms perduoto valstybės ir savivaldybės turto nuomos, panaudos, subnuomos ir kt. efektyviai kontrolei.
Pritarti iš dalies Projektas patobulintas pagal Vyriausybės išvadoje pateiktus pasiūlymus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-07-101 N Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-1286
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.7 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3511 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas: 1.
Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatyti specialų naudojimosi ir disponavimo valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu ilgalaikiu materialiuoju turtu reguliavimą, t. y. siūloma valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą perduoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį atitinkamai viešosios įstaigos teisinę formą turinčioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių savininkė (dalininkė) yra valstybė (nuostata būtų taikoma ir universiteto statusą turinčioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms) (toliau – valstybės viešoji įstaiga) ar savivaldybių viešosios įstaigos teisinę formą turinčioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau – savivaldybės viešoji įstaiga), taip pat leidžiant viešosioms įstaigoms tokį turtą išnuomoti ar perduoti panaudai. Pažymėtina, kad toks ilgalaikio materialaus turto valdymo modelis, kai valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valstybės viešosioms įstaigoms, jau yra nustatytas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 87 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 40 straipsnyje.
Atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūlomas naujas naudojimosi ir disponavimo valstybės ar savivaldybių turtu modelis valstybės ir savivaldybių viešosioms įstaigoms yra specialus teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo atžvilgiu, taip pat siekiant teisės taikymo aiškumo ir sistemiškumo, siūlytina Įstatymo projektu taip pat pakeisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto antrą sakinį ir jį išdėstyti taip: „LNSS viešosioms įstaigoms Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui“. Pritarti Siūlytina papildyti Projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip (ankstesnius Projekto 1 ir 2 straipsnius laikyti atitinkamai 2 ir 3 straipsniais): „1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms įstaigoms Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas taikomas taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui;“
Respublikos Vyriausybė, 2019-07-102 2.
Nors asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia ir valstybės viešosios įstaigos, ir savivaldybių viešosios įstaigos, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas Lietuvos Respublikos mastu yra vienodas. Atsižvelgdami į tai, manome, kad ir turto naudojimo ir disponavimo juo principai valstybės ir savivaldybių viešosiose įstaigose turėtų būti vienodi. Siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamoje Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad savivaldybė jai nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka perduoda (bet ne „gali perduoti“) savivaldybių viešosioms įstaigoms patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Siūloma nuostata dėl privalomumo būtų analogiška keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostatai. Toks siūlymas būtų grindžiamas ir tuo, kad ir valstybės, ir savivaldybių viešųjų įstaigų ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos vienodai turėtų būti įtraukiamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliai – PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įkainį. Atsižvelgti Projektu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir yra siūloma nustatyti pareigą perduoti turtą patikėjimo teise atitinkamai valstybės ir savivaldybių viešosioms įstaigoms. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
aiškumo ir taikymo apibrėžtumo siūlytina:
straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Viešosios įstaigos turtas“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2019-07-102 3.2.
Koreguoti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio 7 dalies antrą sakinį ir jį išdėstyti taip: „Valstybės ar savivaldybių viešųjų įstaigų išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms veiklas, susijusias su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kai yra valstybės ar savivaldybės institucijos, perdavusios turtą patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, rašytinis sutikimas.“
Respublikos Vyriausybė, 2019-07-102
straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Valstybės ir savivaldybių viešosios įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra valstybės ar savivaldybės institucijos, perdavusios turtą patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, rašytinis sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės ar savivaldybių nekilnojamųjų daiktų, kurie joms perduoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti.“
Respublikos Vyriausybė, 2019-07-103
Įstatymo projekto įgyvendinimą, siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir institucijos pagal kompetenciją iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ir viešųjų įstaigų panauda valdomas ilgalaikis materialusis turtas, vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsniu pakeisto Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio nuostatomis, patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį turi būti perduotas iki 2020 m. lapkričio 1 d.“
Respublikos Vyriausybė, 2019-07-10 * 4.
Kadangi Įstatymo projektas sudarytų teisines prielaidas įtraukti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įkainį, kiekvienų metų PSDF biudžete turėtų būti numatomos lėšos ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudoms asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo įkainyje padengti. Lėšos PSDF biudžete, atsižvelgiant į finansines galimybes, kiekvienais metais galėtų būti nustatomos laipsniškai, kol įkainiu bus kompensuojamos viešųjų įstaigų realios ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos. Atsižvelgti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-07-17 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3511 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Projektas patobulintas, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktus pasiūlymus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto išvadai ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2019-09-11 I Argumentai: atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, tikslintinas įstatymo pavadinimas.
Pasiūlymas: pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2019-09-111 N Argumentai: atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, taip pat į tai, kad Projektu siūlomas naujas naudojimosi ir disponavimo valstybės ar savivaldybių turtu modelis valstybės ir savivaldybių viešosioms įstaigoms yra specialus teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo atžvilgiu, taip pat siekiant teisės taikymo aiškumo ir sistemiškumo, siūlytina taip pat pakeisti Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pasiūlymas: papildyti Projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip (ankstesnius Projekto 1 ir 2 straipsnius laikyti atitinkamai 2 ir 3 straipsniais): „1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (toliau – LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms įstaigoms Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas taikomas taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui;“
3Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2019-09-112 T Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą bei Vyriausybės išvadą, taip pat siekiant Projekto normų aiškumo ir taikymo apibrėžtumo, siūlytina koreguoti keičiamo įstatymo 36 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Viešosios įstaigos turtas“.
Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. LNSS viešosios Viešosios įstaigos turtas“
4Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2019-09-112 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, jog patikėjimo teise valdomo turto nuoma ir panauda bei nuomos pagrindais valdomo turto subnuoma – du skirtingi teisiniai santykiai bei atsižvelgiant į esminius šių institutų skirtumus (atsiradimo pagrindus ir teisinį reglamentavimą), keičiamo įstatymo 36 straipsnio 7 dalies nuostatas siūloma reglamentuoti atskiromis keičiamo įstatymo 36 straipsnio dalimis. Nuostatos, susijusios su turto subnuoma tikslintinos, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktus pasiūlymus. Pasiūlymas: papildyti 2 straipsniu keičiamo įstatymo
dalimis), 7 ir 8 dalis išdėstyti taip: „7. Valstybės ar savivaldybių viešosios įstaigos joms pagal patikėjimo sutartį perduotą turtą gali nuomoti arba perduoti panaudai Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės ar savivaldybių viešosioms įstaigoms išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms veiklas, susijusias su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kai yra turtą perdavusios valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos ir Sveikatos apsaugos ministerijos ar savivaldybės rašytinis sutikimas. 8.
viešųjų įstaigų išnuomotas turtas gali būti subnuomojamas įmonėms, vykdančioms veiklas, susijusias su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kai yra valstybės ar savivaldybės institucijos, perdavusios turtą patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, rašytinis sutikimas.“
5Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2019-09-112 Argumentai: atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktą pasiūlymą, tikslintina keičiamo įstatymo 36 straipsnio 9 dalis. Pasiūlymas: buvusią Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 9 dalį laikyti 10 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip: „9. 10. Valstybės ir savivaldybių viešosios įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka, kai yra Sveikatos apsaugos ministerijos ar savivaldybių tarybų valstybės ar savivaldybės institucijos, perdavusios turtą patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, rašytinis sutikimas, priima sprendimus dėl valstybės ar savivaldybių nekilnojamųjų daiktų, kurie joms perduoti valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartis, pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti.“
6Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2019-09-113 Argumentai: atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktus siūlymus, tikslintinos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos: Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį laikyti 3 straipsniu, jį pakeisti ir išdėstyti taip: „2 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. lapkričio 1 d. 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir institucijos pagal kompetenciją iki 2019 m. spalio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
priklausantis ir viešųjų įstaigų panauda valdomas ilgalaikis materialusis turtas, vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsniu pakeisto Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio nuostatomis, patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį turi būti perduotas iki 2020 m. lapkričio 1 d.“
Kubilienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/3576a22082a611e98a8298567570d639?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=10b2f95f-fb7d-4f34-b028-f425dd440e65 [2] Prieiga internete: https://www.stt.lt/documents/kra_2017/KRA_Ligonines.docx