Projekto lyginamasis variantas-2
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įtariamasis turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; žinoti maksimalų terminą, kiek valandų (dienų) gali būti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios; duoti parodymus; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus; būti lydimam atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai įtariamasis yra nepilnametis.“
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kaltinamasis turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu, duoti parodymus ir užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis; būti lydimam atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai kaltinamasis yra nepilnametis.“3 straipsnis. Kodekso papildymas 27² straipsniu Papildyti Kodeksą 27² straipsniu:
„27² straipsnis. Nepilnamečio individualus vertinimas
Nepilnamečio įtariamojo ir kaltinamojo individualus vertinimas yra informacijos apie nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo asmenybę, jo aplinką ir poreikius apsaugos, švietimo ir socialinės integracijos srityse apibendrinimas, kurį atlieka valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar laisvės atėmimo vieta, kurioje nepilnametis laikomas.“
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui.“
2Pakeisti 53 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą,
leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima dėl to nutarimą, o teismas – nutartį. Atstovas pagal įstatymą paprastai dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui. Tokiu atveju, taip pat tada, kai nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nežinoma, nepilnamečio atstovu pagal įstatymą gali būti jo pasirinktas ir ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pripažintas tinkamu būti atstovu pagal įstatymą asmuo. Jeigu nepilnametis nepasirinko kito asmens arba kai jo pasirinktas asmuo nėra tinkamas būti atstovu pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus, paskiria kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečiui. Kai atsisakyta leisti asmeniui dalyvauti baudžiamajame procese kaip neveiksnaus asmens atstovui pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą, o kai tokios galimybės nėra, – .
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas laikinai, kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, turi paskirti atstovu bet kokį kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.“5 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atstovas pagal įstatymą turi teisę lydėti atstovaujamą asmenį viso baudžiamojo proceso metu, dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo, ir padėti šiam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Jeigu atstovaujamas asmuo yra suimtas, atstovas pagal įstatymą gali su juo pasimatyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo leidimu. Atstovas pagal įstatymą taip pat turi teisę gauti informaciją apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese. Kai išnyksta aplinkybės, nurodytos šio Kodekso 53 straipsnio 3 dalyje, dėl kurių nepilnamečio atstovui pagal įstatymą atsisakyta leisti dalyvauti procese kaip atstovui, jam taip pat suteikiama informacija apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese.“
Pakeisti 105 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš
nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.“
Pakeisti 188 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo ar jo gynėjo ar atstovo pagal įstatymą prašymu gali būti daromas apklausos garso ir vaizdo įrašas. Apklausiant suimtą ar sulaikytą nepilnametį įtariamąjį garso ir vaizdo įrašas daromas visais atvejais.“
Papildyti Kodeksą 189¹ straipsniu:
„189¹ straipsnis. Nepilnamečio individualaus vertinimo
tvarka
ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdamas kreipiasi į valstybinės vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir forma. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucija turi teisę gauti duomenis apie nepilnamečio specialius ugdymosi poreikius, asmenybės ir brandos vertinimą iš savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos, kuri turi pateikti juos ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu nepilnametis yra suimtas, kreipimasis dėl individualaus vertinimo pateikiamas laisvės atėmimo vietai, kurioje nepilnametis laikomas.
Nepilnamečio individualus vertinimas turi būti atliktas ir informacijos apibendrinimas nustatyta rašytine forma pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui ne vėliau kaip per dvidešimt penkias darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos. 2. Į nepilnamečio individualaus vertinimo duomenis atsižvelgiama parenkant kardomąsias ir kitas procesines prievartos priemones nepilnamečiui, priimant sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar bylos perdavimo teismui, organizuojant proceso veiksmus su nepilnamečiu įtariamuoju ar kaltinamuoju, priimant sprendimus dėl bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo nepilnamečiui. 3. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kurios sudarė nepilnamečio individualaus vertinimo turinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas savo iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo arba jo gynėjo ar nepilnamečio kaltinamojo arba jo gynėjo prašymu kreipiasi dėl papildomo ar pakartotinio nepilnamečio individualaus vertinimo. 4. Bylose, kurios tiriamos pagreitinto proceso tvarka arba priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, taip pat bylose dėl nesunkių ar neatsargių nusikaltimų arba dėl baudžiamųjų nusižengimų nepilnamečio individualus vertinimas gali būti neatliekamas, jeigu tai neprieštarauja nepilnamečio interesams.“
Kodekso priedą nauju 21 punktu:
„21. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/800 dėl
procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji (OL 2016 L 132, p. 1).“
Kodekso priedo 21 punktą laikyti 22 punktu. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsniai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2.
m. gruodžio 31 d. patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3469(2)ES lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įtariamasis turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; žinoti maksimalų terminą, kiek valandų (dienų) gali būti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios; duoti parodymus; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus; būti lydimas atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai įtariamasis yra nepilnametis.“
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kaltinamasis turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu, duoti parodymus ir užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis; būti lydimas atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai kaltinamasis yra nepilnametis.“3 straipsnis. Kodekso papildymas 27² straipsniu Papildyti Kodeksą 27² straipsniu:
„27² straipsnis. Nepilnamečio individualus vertinimas
Nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo individualus vertinimas yra informacijos apie nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo asmenybę, jo aplinką ir poreikius apsaugos, švietimo ir socialinės integracijos srityse apibendrinimas, kurį atlieka valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar laisvės atėmimo įstaiga, kurioje nepilnametis laikomas.“
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą, leidžiama
dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima dėl to nutarimą, o teismas – nutartį. Atstovas pagal įstatymą paprastai dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui. Tokiu atveju, taip pat kai nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nežinoma, nepilnamečio atstovu pagal įstatymą gali būti jo pasirinktas ir ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pripažintas tinkamu būti atstovu pagal įstatymą asmuo. Jeigu nepilnametis nepasirinko kito asmens arba jo pasirinktas asmuo nėra tinkamas būti atstovu pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus, paskiria kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečiui. Kai atsisakyta leisti asmeniui dalyvauti baudžiamajame procese kaip neveiksnaus asmens atstovui pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą, o kai tokios galimybės nėra, – .
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas laikinai, kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, turi paskirti atstovu bet kokį kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.“5 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atstovas pagal įstatymą turi teisę lydėti atstovaujamą asmenį viso baudžiamojo proceso metu, dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo, ir padėti šiam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Jeigu atstovaujamas asmuo yra suimtas, atstovas pagal įstatymą gali su juo pasimatyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo leidimu. Atstovas pagal įstatymą taip pat turi teisę gauti informaciją apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese. Kai išnyksta šio Kodekso 53 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių nepilnamečio atstovui pagal įstatymą atsisakyta leisti dalyvauti procese kaip atstovui, jam taip pat suteikiama informacija apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese.“
Pakeisti 105 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš
nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.“
Pakeisti 188 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo ar jo gynėjo arba atstovo pagal įstatymą prašymu gali būti daromas apklausos garso ir vaizdo įrašas. Apklausiant suimtą ar sulaikytą nepilnametį įtariamąjį, garso ir vaizdo įrašas daromas visais atvejais.“
Papildyti Kodeksą 189¹ straipsniu:
„189¹ straipsnis. Nepilnamečio individualaus vertinimo
tvarka
atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdamas kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir forma. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi teisę gauti iš savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos duomenis apie nepilnamečio specialius ugdymosi poreikius, asmenybės ir brandos vertinimą. Šiuos duomenis savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba turi pateikti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo kreipimosi gavimo. Jeigu nepilnametis yra suimtas, kreipimasis dėl jo individualaus vertinimo pateikiamas laisvės atėmimo vietai, kurioje šis nepilnametis laikomas.
Nepilnamečio individualus vertinimas turi būti atliktas ir informacijos apibendrinimas nustatyta rašytine forma pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui ne vėliau kaip per dvidešimt penkias darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos. 2. Į nepilnamečio individualaus vertinimo duomenis atsižvelgiama parenkant nepilnamečiui kardomąsias ir kitas procesines prievartos priemones, priimant sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar bylos perdavimo teismui, organizuojant proceso veiksmus su nepilnamečiu įtariamuoju ar nepilnamečiu kaltinamuoju, priimant sprendimus dėl bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo nepilnamečiui. 3. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kurios sudarė nepilnamečio individualaus vertinimo turinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas savo iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo arba jo gynėjo ar nepilnamečio kaltinamojo arba jo gynėjo prašymu kreipiasi dėl papildomo ar pakartotinio nepilnamečio individualaus vertinimo. 4. Bylose, kurios tiriamos pagreitinto proceso tvarka arba kuriose priimamas teismo baudžiamasis įsakymas, taip pat bylose dėl nesunkių ar neatsargių nusikaltimų arba dėl baudžiamųjų nusižengimų nepilnamečio individualus vertinimas gali būti neatliekamas, jeigu tai neprieštarauja nepilnamečio interesams.“
Kodekso priedą nauju 21 punktu:
„21. 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/800 dėl
procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji (OL 2016 L 132, p. 1).“
Kodekso priedo 21 punktą laikyti 22 punktu. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 3,
m. rugsėjo 1 d. 2.
įstatymo 3 ir 8 straipsniai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2019 m. rugpjūčio
m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
2019-06-26
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Ernestas Jurkonis, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-293 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) vartojamas formuluotes ir siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu papildomame BPK 27² straipsnyje žodžių junginyje „Nepilnamečio įtariamojo ir kaltinamojo“ jungtukas „ir“ keistinas jungtuku „ar“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu papildomame BPK 27² straipsnyje nuostata, kad nepilnamečio individualų vertinimą atlieka „laisvės atėmimo vieta, kurioje nepilnametis laikomas“ tikslintina į „laisvės atėmimo vietos, kurioje nepilnametis laikomas, įstaiga“.
Nepritarti Pirminiame projekte buvo panaši nuostata, kaip siūlo TD, tačiau LRV Teisės grupė derinimo pažymoje atkreipė dėmesį, kad turi būti terminai vartojami nustatyti BPK. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK projekto 27² straipsnyje vartojama apibrėžtis „laisvės atėmimo vieta, kurioje nepilnametis laikomas“ atitinka ir yra suderinta su šiuo metu BPK jau naudojama terminija (pvz. BPK 342 str. 4 d. 5 p.). Taigi, šiuo atveju buvo pasirinktas būtent toks reguliavimo metodas, išlaikantis BPK naudojamų apibrėžčių vienodumą. Tuo tarpu „laisvės atėmimo vietų įstaiga“ šiuo metu nevartojama įstatymų tekstuose. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo BPK 53 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti formuluotė
„pakenktų baudžiamajam procese“, atsižvelgiant į BPK vartojamas formuluotes
(BPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys, 365⁴ straipsnio 3 dalies 2 punktas), koreguotina, po žodžio „pakenktų“ įrašant žodį „vykstančiam“. Analogiška pastaba teiktina ir dėl BPK 53 straipsnio 3 dalies trečiajame sakinyje siūlomos įtvirtinti formuluotės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu siūloma papildyti BPK nauju 189¹ straipsniu, numatančiu, kad „pirmą kartą apklausus nepilnametį (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų), ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdamas kreipiasi į valstybinės vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo <...>“. Pažymėtina, jog iš siūlomos įtvirtinti nuostatos nėra aišku apie kokį statusą baudžiamajame procese turinčio nepilnamečio apklausą kalbama.
Pažymėtina, jog nepilnamečių liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos ypatumus nustato BPK 186 straipsnis. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina naują BPK 189¹ straipsnį koreguoti, po žodžių „pirmą kartą apklausus nepilnametį“ įrašant žodį „įtariamąjį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
dalyje yra numatyta, kad „Pirmą kartą apklausus nepilnametį, ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdamas kreipiasi į valstybinės vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo <...>“. Pažymėtina, kad BPK 189 straipsnyje yra numatyti atvejai, kuomet įtariamąjį ikiteisminio tyrimo metu gali apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Svarstytina, ar naujo BPK 189¹ straipsnio 1 dalyje neturėtų būti numatyta galimybė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, pirmą kartą apklausius nepilnametį įtariamąjį, kreiptis į valstybinės vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo. Analogiška pastaba teiktina ir dėl BPK 189¹ straipsnio 1 dalies paskutiniojo sakinio bei šio straipsnio 3 dalies. Nepritarti Pažymėtina, kad BPK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl individualaus vertinimo kreipiasi ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, neatsitiktinai. Toks įtvirtintas subjektas nėra sietinas su subjektu, atliekančiu atskirus proceso veiksmus ikiteisminiame tyrime (IT teisėjas), o su subjektu, kuris atlieka ikiteisminį tyrimą, ir kurio žinioje yra baudžiamoji byla (IT pareigūnas ar prokuroras). Vadovaujantis BPK 164 str., IT pareigūnas atlieka ikiteisminį tyrimą, o prokuroras organizuoja ir vadovauja jam (taip pat gali nuspręsti pats atlikti ikiteisminį tyrimą).
Taigi, būtent IT pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, o ne IT teisėjas, privalo surinkti visus dokumentus, reikalingus ikiteisminiam tyrimui ir yra atsakingas už baudžiamosios bylos suformavimą ikiteisminio tyrimo etape. Tuo tarpu IT teisėjas atlieka tik atskirus BPK numatytus proceso veiksmus, tačiau nevykdo viso ikiteisminio tyrimo ir nėra įgaliotas tvarkyti baudžiamąją bylą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
6BPK 189¹ straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti,
kad „Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucija turi teisę gauti duomenis apie nepilnamečio specialius ugdymosi poreikius, asmenybės ir brandos vertinimą iš savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos, kuri turi pateikti juos ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų“. Procesiniai terminai turi didelę reikšmę baudžiamajame procese, kadangi jie yra glaudžiai susiję su baudžiamojo proceso subjektų teisių ir pareigų atsiradimu bei pasibaigimu, todėl siūlytina sukonkretinti siūlomą įtvirtinti dešimties dienų terminą, nustatant nuo kurio momento šis terminas pradedamas skaičiuoti. Pritarti Patikslinta nuostata: “pateikti juos ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų gavus kreipimąsi atlikti individualų vertinimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas
viršutiniame dešiniajame kampe rašomos žymos „Projektas“ ir „Projekto lyginamasis variantas“ rašytinos be skaičiaus „2“. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.1.
komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-3469(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2019-06-2610 Argumentai: Patikslinamos projekto 10 straipsnyje įstatymo įsigaliojimo ir gyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datos. Pasiūlymas:
„10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 3 ir 8 straipsniai įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki
ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas 2, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė