Projekto lyginamasis variantas
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO Nr. VIII-1870 9 STRAIPSNIo 1 dalies ir 33 STRAIPSNIO
ĮSTATYMas
straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71
vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų, nustato ir, likus ne mažiau kaip 180 dienų iki rinkimų, savo interneto svetainėje skelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų adresus ir telefonus. Sudarant vienmandatę rinkimų apygardą, kurioje balsuoja šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyti rinkėjai nurodytus rinkėjus atstovaujančias rinkimines apygardas užsienyje, josų rinkėjų skaičius nustatomas įskaičiuojant paskutiniuose Seimo rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių rinkėjų skaičių.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Kitose valstybėse esantysiems Lietuvos Respublikos piliečiaims įrašomi į tos vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje yra Lietuvos Respublikos Seimas rinkti savo atstovą Seime sudaromos rinkiminės apygardos užsienyje. Atstovų skaičių ir apygardų sudarymo tvarką reglamentuoja Vyriausybė.“
1.
1Pasiūlyti Vyriausybei iki 2019 m. gruodžio 31 d. parengti šiam Įstatymui įgyvendinti reikiamus teisės aktus. 2. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Virginija Vingrienė Kęstutis Masiulis
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos piliečių, gyvenančių kitose valstybėse, balsavimų rinkimuose aktyvumas yra itin mažas. Tai lemia daug priežasčių, tačiau viena aktualiausių – manymas, jog jų balsas nieko nelems, o išrinktas atstovas atstovaus jį išrinkusios apygardos, o ne užsienyje gyvenančių piliečių, interesus. Šiuose argumentuose yra tiesos, nes emigravusių piliečių balsas dažniausiai lieka neišgirstas – jie neturi atstovo, kuris kovotų būtent už jų teises ir interesus. Negana to, dalis piliečių, nors ir išvažiavę, jaučia Lietuvos pulsą, nori palaikyti Lietuvą, dalyvauti jos valdyme, o gal net ir grįžti, tačiau atstovavimas jiems valdžios institucijose nėra pakankamas. Alternatyvi tam išeitis – rinkiminės apygardos užsienyje (toliau - RAU). Tai rinkiminės apygardos, esančios už valstybės sienų, kurias tos valstybės valdžia pripažįsta kaip teisėtą rinkiminę apygardą. Tokios apygardos įprastai yra steigiamos siekiant paskatinti pilietybę turinčius, tačiau iš valstybės išvykusius piliečius dalyvauti rinkimuose. RAU balsavimai įprastai vyksta valstybės užsienio ambasadose ar konsulatuose, nors dėmesio verti ir kiti variantai (balsavimas paštu, elektroninis/internetinis balsavimas). Reikia pastebėti, kad įprastai tokių apygardų reglamentavimą lydi ir keleto vietų parlamente rezervavimas tokiems užsienio delegatams, kadangi įprastomis rinkiminėmis sąlygomis jie greičiausiai nepatektų į parlamentą. Taip pat, skirtingos šalys skirtingai brėžia tokių apygardų ribas. Pvz. Dominikos Respublika konkrečiai nurodo, kad trys atstovai yra renkami iš Karibų ir Lotynų Amerikos regiono, du iš Europos, trys iš Kanados ir JAV; taigi, neapimama Azija.
Tuo tarpu Prancūzija į tokias RAU padalino visą pasaulį, kad rinkimuose galėtų dalyvauti tikrai bet kur gyvenantys prancūzai. Panašiai padarė ir Makedonija, sukūrusi tris tokias apygardas: Europa-Afrika, abi Amerikos, Azija-Okeanija. Greta RAU steigimo, tose apygardose gali atsidaryti ir partijų skyriai, kurie agituotų vietos rinkėjus, bendrautų su jais. Kai kurios partijos (britų leiboristai, amerikiečių demokratai) turi savo skyrius užsienyje, kur emigrantai gali balsuoti priimant sprendimus partijų viduje. Tokia praktika taikoma įvairiose šalyse. Štai Prancūzija 2010 metais įsteigė vienuolika RAU visame pasaulyje, nors kai kurios šalys nepriklauso nė vienai iš jų. Kiekviena apygarda renka po vieną atstovą į Nacionalinė asamblėją. Greta perbrėžtų apygardų Prancūzijos viduje ir jai pavaldžiose užjūrio teritorijose, buvo įsteigtos 11 RAU; kai kurios apėmė tik dvi šalis, kitos – 16, ar net 33. Italija užsienio italų rinkėjams rezervuoja dvylika vietų Deputatų rūmuose ir šešias vietas Respublikos Senate. Viso RAU yra keturios: 1) Europa (+ Rusija ir Turkija), 2) Pietų Amerika, 3) Šiaurės ir Centrinė Amerika, 4) Afrika, Azija, Okeanija ir Antarktida. Apygardos nėra lygiavertės – jos renka skirtingą skaičių deputatų; kiekviena renka bent po vieną atstovą į abu parlamento rūmus (viso 8 vietos), o likusios 10 yra paskirstomos proporcingai pagal italų piliečių skaičių tose apygardose. Didesnių nusiskundimų ar argumentų prieš tokią sistemą išreikšta nebuvo, o balsavimai vyksta sklandžiai ir tvarkingai. Tokiu tikslu ir buvo parengtas šis Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas.
Pagrindinis šio projekto tikslas – Lietuvos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, būti tinkamai atstovaujamiems valdžios institucijose, suteikti jiems svarų balsą, o to sekoje – paskatinti juos dalyvauti rinkimuose. Juo tikimasi, kad pilietybę turinčius, tačiau iš valstybės išvykusius piliečius tai paskatins būti aktyvesniems, įsijungti į valstybės valdymą, ateityje – gal net ir grįžti į Lietuvą. O referendumo dėl dvigubos pilietybės rezultatai leis surinkti pakankamą skaičių piliečių atskirai apygardai sudaryti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į tos vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje yra Lietuvos Respublikos Seimas, taip jų balsus sudedant su Lietuvoje gyvenančiųjų piliečių ir išrenkant bendrą atstovą, nenumatant juos atstovaujančių rinkiminių apygardų užsienyje sudarymo. (Seimo rinkimų įstatymo 33 str. 1d.). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nauju teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti, jog kitose valstybėse esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams rinkti savo atstovą Seime būtų sudaromos rinkiminės apygardos užsienyje. Atstovų skaičių ir apygardų sudarymo tvarką reglamentuoja Vyriausybė. Tikimasi, kad rinkiminių apygardų užsienyje sudarymas paskatins pilietybę turinčius, tačiau iš valstybės išvykusius piliečius įsitraukti į valstybės valdymą, aktyviau dalyvauti rinkimuose, nes jų interesai bus tinkamai atstovaujami valdžios institucijose.
Taip pat tikimasi, jog atskiras jų interesus atstovaujantis atstovas padės pagerinti jų gyvenimo sąlygas bei įgyvendinti lūkesčius, o jų balsas bus ne tik išgirstas, bet ir svarus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai nepablogins kriminogeninės situacijos, nesudarys sąlygų korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
Europos Sąjungos teisės aktai nereguliuoja įstatymo projektu teikiamų klausimų (nėra ES kompetencijos sritis). 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Pasiūlyti Vyriausybei iki 2019 m. gruodžio 31 d. parengti šiam Įstatymui įgyvendinti reikiamus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Seimo rinkimai“, ,,rinkiminės apygardos užsienyje“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Virginija Vingrienė Kęstutis Masiulis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-05- Nr. Į 2019-05-17 Nr. S-2019-3025 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1870 9 STRAIPSNIO 1 DALIES IR 33 STRAIPSNIO 1 DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMO
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. VIII-1870 9 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3461, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1870 9 STRAIPSNIO 1 DALIES IR 33 STRAIPSNIO 1 DALIES PAKEITIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
stokoja nuostatų, numatančių kitose valstybėse esančių rinkėjų skaičiaus nustatymo tvarką, užsienio rinkimų apygardų skaičiaus nustatymo principus, rinkėjų priskyrimo šioms apygardoms, jei jų sudaroma daugiau nei viena, tvarką ir principus. Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygios Seimo rinkimų teisės principas. Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime pažymėjo, kad „iš Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta inter alia lygi rinkimų teisė, įstatymų leidėjui kyla pareiga, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės rinkimų apygardų sudarymui aplinkybes (inter alia rinkėjų migraciją, kitus demografinius veiksnius, rinkimų apygardų vientisumą), nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį rinkimų apygardos būtų sudaromos taip, kad jose būtų užtikrintas tolygus, kiek tai įmanoma, rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas; tolygus, kiek tai įmanoma, rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas rinkimų apygardose yra svarbi prielaida užtikrinti visų rinkėjų balsų lygiavertiškumą ir vienodą visų rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus.“ Taigi, projektas ta apimtimi, kuria nesiūloma įstatymu nustatyti rinkimų apygardų užsienyje sudarymo bei rinkėjų jose pasiskirstymo principų bei tvarkos, prieštarauja Konstitucijos 55 straipsnio 1 daliai. 2. Projekto
kitose valstybėse esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams „rinkti savo atstovą Seime“ sudaromos atskiros rinkimų apygardos.
Tokia formuluotė suponuoja, kad šiose sudarytose atskirose rinkimų apygardose išrinkti Seimo nariai atstovautų tik konkrečiai rinkėjų daliai – užsienio valstybėse esantiems piliečiams. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas Seimo nario laisvo mandato principas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šio principo turinį, ne kartą yra pažymėjęs, kad Pagal Konstituciją Seimo narys yra ne politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų, interesų grupių, teritorinių bendruomenių, savo apygardos rinkėjų atstovas Seime – jis atstovauja visai Tautai (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d.ir 2019 m. gegužės 16 d. nutarimai, , 2017 m. gruodžio 22 d. išvada). Taigi, projekto 2 straipsnio nuostata, įtvirtinanti Seimo nario atstovavimą tam tikrai rinkėjų grupei
Atsižvelgiant į tai, kad rinkimų apygardos pagal projektą bus sudaromos užsienyje, minėta nuostata tikslintina atsisakant rinkimų apygardos susiejimo su Lietuvos Respublikos teritorija (nes apygardos būtų sudaromos užsienyje) ir galimai – susiejimo su teritorija apskritai (nes užsienio apygardos būtų sudaromos ne konkrečioje teritorijoje). 6. Projekto
keičiamame įstatyme bei kituose rinkimų įstatymuose vartojamą terminą „rinkimų apygarda“. 7. Projekte numačius vienmandates rinkimų apygardas užsienyje, svarstytinas poreikis įvertinti ir tikslinti keičiamo įstatymo nuostatas, susijusias su apygardų rinkimų komisijų sudarymu, funkcijomis, darbo organizavimu, balsų skaičiavimu, balsų skaičiavimo protokolų surašymu ir pan. (arba nustatyti atskirą reguliavimą neteritorinių, t.y. užsienio rinkimų apygardų atveju). Pažymime, kad galiojančiame Seimo rinkimų įstatyme rinkimų apygarda siejama su konkrečia fizine teritorija, rinkimų organizavimas ir vykdymas šioje teritorijoje – su jose esančiomis rinkimų apylinkėmis ir jų komisijomis. Atsisakius teritorinio rinkimų apygardos požymio daugelis keičiamo įstatymo nuostatų, susijusių su rinkimų apygardomis kaip teritoriniais vienetais, ir tokių apygardų rinkimų komisijų funkcijomis, taptų netikslios ir neatitinkančios naujosios rinkimų apygardos koncepcijos. 8. Projekto
„rinkėjus atstovaujanti rinkimų apygarda“ tikslintina, nes ji neatitinka
rinkimų apygardos paskirties.
Rinkimų apygarda pagal keičiamo įstatymo reguliavimą niekam neatstovauja, tai yra teritorija ar teritorijos dalis, kurioje organizuojami ir vykdomi rinkimai. 9. Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą būtina atkreipti dėmesį ir į praktinius jo taikymo aspektus. Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas būtų sudaromos rinkimų apygardos užsienyje. Patikslinus projektą pagal šioje išvadoje išdėstytas pastabas, užsienio apygardos turėtų būti sudaromos atsižvelgiant į užsienyje esančių rinkėjų skaičių, kuris nuolat ir dinamiškai kinta. Tai reiškia, kad norint sudaryti iš viso 71 vienmandatę Seimo rinkimų apygardą prieš kiekvienus rinkimus galėtų keistis užsienyje sudaromų apygardų skaičius, o tai reiškia, kad nuolat keistųsi ir teritorinių Lietuvos Respublikos apygardų skaičius, o prieš kiekvienus rinkimus Lietuvos Respublikos teritorijos suskirstymas į apygardas bei šių apygardų ribos, pastaruosius dešimtmečius buvusios santykinai stabilios, turėtų būti keičiamos iš esmės. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
AR LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1870 9 STRAIPSNIO 1 DALIES IR 33 STRAIPSNIO 1 DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIIP-3461
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Aušrinė Norkienė, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisės departamento vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-06-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatų, numatančių kitose valstybėse esančių rinkėjų skaičiaus nustatymo tvarką, užsienio rinkimų apygardų skaičiaus nustatymo principus, rinkėjų priskyrimo šioms apygardoms, jei jų sudaroma daugiau nei viena, tvarką ir principus. Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygios Seimo rinkimų teisės principas.
Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime pažymėjo, kad „iš Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta inter alia lygi rinkimų teisė, įstatymų leidėjui kyla pareiga, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės rinkimų apygardų sudarymui aplinkybes (inter alia rinkėjų migraciją, kitus demografinius veiksnius, rinkimų apygardų vientisumą), nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį rinkimų apygardos būtų sudaromos taip, kad jose būtų užtikrintas tolygus, kiek tai įmanoma, rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas; tolygus, kiek tai įmanoma, rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas rinkimų apygardose yra svarbi prielaida užtikrinti visų rinkėjų balsų lygiavertiškumą ir vienodą visų rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus.“ Taigi, projektas ta apimtimi, kuria nesiūloma įstatymu nustatyti rinkimų apygardų užsienyje sudarymo bei rinkėjų jose pasiskirstymo principų bei tvarkos, prieštarauja
keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kitose valstybėse esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams „rinkti savo atstovą Seime“ sudaromos atskiros rinkimų apygardos. Tokia formuluotė suponuoja, kad šiose sudarytose atskirose rinkimų apygardose išrinkti Seimo nariai atstovautų tik konkrečiai rinkėjų daliai – užsienio valstybėse esantiems piliečiams. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas Seimo nario laisvo mandato principas.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas šio principo turinį, ne kartą yra pažymėjęs, kad Pagal Konstituciją Seimo narys yra ne politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų, interesų grupių, teritorinių bendruomenių, savo apygardos rinkėjų atstovas Seime – jis atstovauja visai Tautai (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d.ir 2019 m. gegužės 16 d. nutarimai, , 2017 m. gruodžio 22 d. išvada). Taigi, projekto 2 straipsnio nuostata, įtvirtinanti Seimo nario atstovavimą tam tikrai rinkėjų grupei
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. birželio 21 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria nesiūloma įstatymu nustatyti rinkimų apygardų užsienyje sudarymo bei rinkėjų jose pasiskirstymo principų bei tvarkos, prieštarauja Konstitucijos 55 straipsnio 1 daliai ir projekto 2 straipsnio nuostata, įtvirtinanti Seimo nario atstovavimą tam tikrai rinkėjų grupei – konkrečios rinkimų apygardos rinkėjams, prieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui. 4. Balsavimo rezultatai: už –10, prieš – nėra, susilaikė –nėra . 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė