Projekto lyginamasis variantas
2019
straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Atsižvelgiant į atitinkamų specialistų poreikį, žvalgybos pareigūnai Lietuvos
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka žvalgybos institucijos vadovo įsakymu gali būti skiriami į pareigas laikinai perkelti tarnauti į Lietuvos Respublikos diplomatinėsees atstovybėse es, konsulinėse es įstaigoseas ir atstovybėse es prie tarptautinių organizacijų ar specialiąsias misijas, į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, taip pat į užsienio valstybių ir ar tarptautinėsees karinėsees ar gynybos institucijose as, tarptautinių operacijų kariniuoses vienetuoses.“
straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 64¹ straipsniu: „64¹ straipsnis. Žvalgybos pareigūnų aprūpinimas tarnybos užsienyje laikotarpiu
mokamas šiame įstatyme nustatytas tarnybinis atlyginimas (įskaitant priedus už kario laipsnį ar tarnybinį rangą bei tarnybos stažą), skaičiuojamas pagal nustatytą iki perkėlimo eitoms žvalgybos pareigūno pareigoms pareiginės algos koeficientą, išskyrus atvejus, kai darbo užmokestį jiems moka priimančioji institucija. 2. Žvalgybos pareigūnai, laikinai perkelti tarnauti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, aprūpinami asmenų delegavimą į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 3.
Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų ar specialiąsias misijas, aprūpinami diplomatinę tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 4. Žvalgybos pareigūnai, laikinai perkelti tarnauti į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, aprūpinami šio straipsnio 5 – 21 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 5. Žvalgybos pareigūnams, laikinai perkeltiems tarnauti į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, su tarnybiniu atlyginimu mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taikant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo žvalgybos pareigūno pareigybės, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Užsienio valstybėse, kurių gyvenimo lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas 1,2. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui. 6. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų koeficientai:
1) direktoriui, direktoriaus pavaduotojui – 8,93;
2) valdybos viršininkui, valdybos viršininko pavaduotojui – 8,15;
3) skyriaus viršininkui, skyriaus viršininko pavaduotojui – 7,38;
4) poskyrio viršininkui, vyriausiajam specialistui – 6,60;
5) vyresniajam specialistui, specialistui – 5,82;
6) jaunesniajam specialistui
pareigūnui už sutuoktinį, nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su žvalgybos pareigūnu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su žvalgybos pareigūno sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su žvalgybos pareigūno sutuoktiniu ir jie su žvalgybos pareigūnu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečius išlaikytinius, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ir
(ar) jo sutuoktinis, kitus išlaikytinius asmenis, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu – šeimos nariai), kurie užsienyje gyvena kartu su žvalgybos pareigūnu, mokamos šio straipsnio 8 – 14 ir 21 dalyse numatytos išmokos ir (ar) kompensacijos. 8. Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį žvalgybos pareigūno gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Ši kompensacija nemokama, jei sutuoktinis gauna pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. 9.
žvalgybos pareigūnu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, už kiekvieną vaiką (įvaikį) ar nepilnametį išlaikytinį žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,2 per mėnesį žvalgybos pareigūno gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, jeigu vaikas (įvaikis), nepilnametis išlaikytinis yra iki 6 metų, ir 0,3 per mėnesį žvalgybos pareigūno gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, jeigu vaikas (įvaikis) ar nepilnametis išlaikytinis yra 6 ir daugiau metų. 10. Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena kiti nei šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodyti išlaikytiniai asmenys, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 per mėnesį žvalgybos pareigūno gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. 11. Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu pagal faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija vaikų ikimokyklinio ugdymo išlaidoms kompensuoti. 12.
žvalgybos pareigūnu kartu gyvena ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programas jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai ar kiti išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu pagal faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija jų mokymosi išlaidoms kompensuoti, iki jie įgis vidurinį išsilavinimą. Šioje dalyje nurodyta kompensacija mokama nuo tada, kai vaikams (įvaikiams), išlaikytiniams sueina 6 metai, bet ne ilgiau, iki jiems sueis 20 metų. 13. Žvalgybos pareigūnas, laikinai perkeltas tarnauti į užsienio valstybės ar tarptautinę karinę ar gynybos instituciją, ir jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo išlaidos apmokamos iš žvalgybos pareigūną paskyrusiai žvalgybos institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apdrausti sveikatos draudimu, išlaidos, susijusios su žvalgybos pareigūno arba jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos iš atitinkamai žvalgybos institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šioje dalyje nurodytos sveikatos draudimo ir su sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos bendra krašto apsaugos ministro ir valstybės saugumo departamento direktoriaus nustatyta tvarka, neviršijant Vyriausybės nustatytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidų ribų. Už šeimos narius iš atitinkamai žvalgybos institucijai skirtų asignavimų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi. 14. Žvalgybos pareigūnui kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti.
Be to, kompensuojamos žvalgybos pareigūno ir jo šeimos narių persikėlimo iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš vienos užsienio valstybės į kitą užsienio valstybę išlaidos, išmokama vienkartinė Vyriausybės nustatyto dydžio įsikūrimo išmoka. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti dydžius ir jų skyrimo tvarką, persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą, neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) išlaidų kompensavimo tvarką nustato žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas. Išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nemokama, jeigu žvalgybos pareigūnas toje valstybėje aprūpintas tarnybine gyvenamąja patalpa. Šiuo atveju žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka apmokamos patirtos komunalinės ir ryšių išlaidos. 15. Žvalgybos pareigūnui, kuris užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje neaprūpinamas biurui skirtomis patalpomis, apmokama biurui skirtų patalpų nuoma ir sumokami mokesčiai už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas. Patalpų nuomos ir mokesčių už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas išlaidų metams dydžius nustato žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas. 16. Žvalgybos pareigūnui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kompensuojamos degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidos. Kompensuojamų išlaidų dydį ir kompensavimo atvejus, taip pat automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo sąlygas, tvarką ir pareigų, kurias einantiems žvalgybos pareigūnams suteikiama teisė nuomotis automobilį, sąrašą nustato žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas.
Kompensuojamų išlaidų dydis negali viršyti 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį. 17. Žvalgybos pareigūnams, kuriems užsienio valstybių ar tarptautinės karinės ar gynybos institucijos moka užmokestį už einamas pareigas ir (ar) skiria dienpinigius, šio straipsnio 5 dalyje nustatytos kompensacijos nemokamos. 18. Žvalgybos pareigūnui mokamų šio straipsnio 8, 9, 10 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo žvalgybos pareigūno pareigybės, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą. 19. Užsienio valstybių miestams, kurių gyvenimo lygio vietos koeficientai nėra nustatyti Vyriausybės, žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas, atsižvelgdamas į miesto, kuriame žvalgybos pareigūnas yra laikinai perkeltas dirbti, ypatumus, gyvenimo lygio kitimus ir nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę nustatyti iki 50 procentų mažesnius gyvenimo lygio vietos koeficientus, nei tai užsienio valstybei nustatytas gyvenimo lygio vietos koeficientas (jeigu toje užsienio valstybėje koeficientai nustatyti keliems vienos valstybės miestams – iki 50 procentų mažesni koeficientai nustatomi atsižvelgiant į didžiausią tos užsienio valstybės miestui nustatytą gyvenimo lygio vietos koeficientą). 20.
institucijos asignavimų valdytojas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ekonominę padėtį, valiutų kursų svyravimus, užsienio valstybės ar miesto, kuriame atliekama tarnyba, ypatumus, gyvenimo lygio kitimus, nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę laikinai, ne dažniau kaip kartą per ketvirtį, iki
lygio vietos koeficientus. 21. Kartą per metus, skaičiuojant nuo perkėlimo dirbti į užsienio valstybės ar tarptautinę karinę ar gynybos instituciją dienos, žvalgybos pareigūnui ir kartu su juo gyvenantiems jo šeimos nariams žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu su juo negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas žvalgybos pareigūną ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, krašto apsaugos ministras ir Valstybės saugumo departamento direktorius iki 2019 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 64¹ straipsnio 16 dalies nuostatos pradedamos taikyti, kai Lietuvos statistikos departamentas paskelbia 2019 metų I ketvirčio šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį per mėnesį. Iki bus paskelbtas Lietuvos statistikos departamento 2019 metų I ketvirčio šalies ūkio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per mėnesį, maksimaliam kompensuojamų išlaidų dydžiui nustatyti taikomas 0,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto (2) lyginamasis variantas
2019
straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Atsižvelgiant į atitinkamų specialistų poreikį, žvalgybos pareigūnai Lietuvos
Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka žvalgybos institucijos vadovo įsakymu gali būti skiriami į pareigas laikinai perkelti tarnauti į Lietuvos Respublikos diplomatinėsees atstovybėse es, konsulinėse es įstaigoseas ir atstovybėse es prie tarptautinių organizacijų ar specialiąsias misijas, į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, taip pat į užsienio valstybių ir ar tarptautinėsees karinėsees ar gynybos institucijose as, tarptautinių operacijų kariniuoses vienetuoses.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 64¹ straipsniu: „64¹ straipsnis. Žvalgybos pareigūnų aprūpinimas tarnybos užsienyje laikotarpiu
mokamas šiame įstatyme nustatytas tarnybinis atlyginimas (įskaitant priedus už kario laipsnį ar tarnybinį rangą bei tarnybos stažą), skaičiuojamas pagal nustatytą iki perkėlimo eitoms žvalgybos pareigūno pareigoms pareiginės algos koeficientą, išskyrus atvejus, kai darbo užmokestį jiems moka priimančioji institucija. 2. Žvalgybos pareigūnai, laikinai perkelti tarnauti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, aprūpinami asmenų delegavimą į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 3.
Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų ar specialiąsias misijas, aprūpinami diplomatinę tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 4. Žvalgybos pareigūnai, laikinai perkelti tarnauti į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, aprūpinami šio straipsnio 5 – 21 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 5. Žvalgybos pareigūnams, laikinai perkeltiems tarnauti į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, su tarnybiniu atlyginimu mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taikant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo žvalgybos pareigūno pareigybės, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Užsienio valstybėse, kurių gyvenimo lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas 1,2. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui. 6. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų koeficientai:
1) direktoriui, direktoriaus pavaduotojui – 8,93;
2) valdybos viršininkui, valdybos viršininko pavaduotojui – 8,15;
3) skyriaus viršininkui, skyriaus viršininko pavaduotojui – 7,38;
4) poskyrio viršininkui, vyriausiajam specialistui – 6,60;
5) vyresniajam specialistui, specialistui – 5,82;
6) jaunesniajam specialistui – 5,05. 7.
pareigūnui už sutuoktinį, nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su žvalgybos pareigūnu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su žvalgybos pareigūno sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su žvalgybos pareigūno sutuoktiniu ir jie su žvalgybos pareigūnu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečius išlaikytinius, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ir
(ar) jo sutuoktinis, kitus išlaikytinius asmenis, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu šiame straipsnyje – šeimos nariai), kurie užsienyje gyvena kartu su žvalgybos pareigūnu, mokamos šio straipsnio 8 – 14 ir 21 dalyse numatytos išmokos ir (ar) kompensacijos. 8. Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį žvalgybos pareigūno gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Ši kompensacija nemokama, jei sutuoktinis gauna pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. 9.
žvalgybos pareigūnu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, už kiekvieną vaiką (įvaikį) ar nepilnametį išlaikytinį žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,2 per mėnesį žvalgybos pareigūno gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, jeigu vaikas (įvaikis), nepilnametis išlaikytinis yra iki 6 metų, ir 0,3 per mėnesį žvalgybos pareigūno gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, jeigu vaikas (įvaikis) ar nepilnametis išlaikytinis yra 6 ir daugiau metų. 10. Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena kiti nei šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodyti išlaikytiniai asmenys, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 per mėnesį žvalgybos pareigūno gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. 11. Kai su žvalgybos pareigūnu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu pagal faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija vaikų ikimokyklinio ugdymo išlaidoms kompensuoti. 12.
žvalgybos pareigūnu kartu gyvena ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programas jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai ar kiti išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas žvalgybos pareigūnas ar jo sutuoktinis, žvalgybos pareigūnui kartu su tarnybiniu atlyginimu pagal faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija jų mokymosi išlaidoms kompensuoti, iki jie įgis vidurinį išsilavinimą. Šioje dalyje nurodyta kompensacija mokama nuo tada, kai vaikams (įvaikiams), išlaikytiniams sueina 6 metai, bet ne ilgiau, iki jiems sueis 20 metų. 13. Žvalgybos pareigūnas, laikinai perkeltas tarnauti į užsienio valstybės ar tarptautinę karinę ar gynybos instituciją, ir jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo išlaidos apmokamos iš žvalgybos pareigūną paskyrusiai žvalgybos institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apdrausti sveikatos draudimu, išlaidos, susijusios su žvalgybos pareigūno arba jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos iš atitinkamai žvalgybos institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šioje dalyje nurodytos sveikatos draudimo ir su sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos bendra krašto apsaugos ministro ir valstybės saugumo departamento direktoriaus nustatyta tvarka, neviršijant Vyriausybės nustatytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidų ribų. Už šeimos narius iš atitinkamai žvalgybos institucijai skirtų asignavimų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi. 14. Žvalgybos pareigūnui kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti.
Be to, kompensuojamos žvalgybos pareigūno ir jo šeimos narių persikėlimo iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš vienos užsienio valstybės į kitą užsienio valstybę išlaidos, išmokama vienkartinė Vyriausybės nustatyto dydžio įsikūrimo išmoka. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti dydžius ir jų skyrimo tvarką, persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą, neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) išlaidų kompensavimo tvarką nustato žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas. Išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nemokama, jeigu žvalgybos pareigūnas toje valstybėje aprūpintas tarnybine gyvenamąja patalpa. Šiuo atveju žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka apmokamos patirtos komunalinės ir ryšių išlaidos. 15. Žvalgybos pareigūnui, kuris užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje neaprūpinamas biurui skirtomis patalpomis, apmokama biurui skirtų patalpų nuoma ir sumokami mokesčiai už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas. Patalpų nuomos ir mokesčių už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas išlaidų metams dydžius nustato žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas. 16. Žvalgybos pareigūnui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kompensuojamos degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidos. Kompensuojamų išlaidų dydį ir kompensavimo atvejus, taip pat automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo sąlygas, tvarką ir pareigų, kurias einantiems žvalgybos pareigūnams suteikiama teisė nuomotis automobilį, sąrašą nustato žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas.
Kompensuojamų išlaidų dydis negali viršyti 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį. 17. Žvalgybos pareigūnams, kuriems užsienio valstybių ar tarptautinės karinės ar gynybos institucijos moka užmokestį už einamas pareigas ir (ar) skiria dienpinigius, šio straipsnio 5 dalyje nustatytos kompensacijos nemokamos. 18. Žvalgybos pareigūnui mokamų šio straipsnio 8, 9, 10 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo žvalgybos pareigūno pareigybės, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą. 19. Užsienio valstybių miestams, kurių gyvenimo lygio vietos koeficientai nėra nustatyti Vyriausybės, žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas, atsižvelgdamas į miesto, kuriame žvalgybos pareigūnas yra laikinai perkeltas dirbti, ypatumus, gyvenimo lygio kitimus ir nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę nustatyti iki 50 procentų mažesnius gyvenimo lygio vietos koeficientus, nei tai užsienio valstybei nustatytas gyvenimo lygio vietos koeficientas (jeigu toje užsienio valstybėje koeficientai nustatyti keliems vienos valstybės miestams – iki 50 procentų mažesni koeficientai nustatomi atsižvelgiant į didžiausią tos užsienio valstybės miestui nustatytą gyvenimo lygio vietos koeficientą). 20.
Respublikos ekonominę padėtį, valiutų kursų svyravimus, užsienio valstybės ar miesto, kuriame atliekama tarnyba, ypatumus, gyvenimo lygio kitimus, nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę laikinai, ne dažniau kaip kartą per ketvirtį, iki
lygio vietos koeficientus. 21. Kartą per metus, skaičiuojant nuo perkėlimo dirbti į užsienio valstybės ar tarptautinę karinę ar gynybos instituciją dienos, žvalgybos pareigūnui ir kartu su juo gyvenantiems jo šeimos nariams žvalgybos institucijos asignavimų valdytojo nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu su juo negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas žvalgybos pareigūną ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, krašto apsaugos ministras ir Valstybės saugumo departamento direktorius iki 2019 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 64¹ straipsnio 16 dalies nuostatos pradedamos taikyti, kai Lietuvos statistikos departamentas paskelbia 2019 metų I ketvirčio šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį per mėnesį. Iki bus paskelbtas Lietuvos statistikos departamento 2019 metų I ketvirčio šalies ūkio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per mėnesį, maksimaliam kompensuojamų išlaidų dydžiui nustatyti taikomas 0,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 50 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 64¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į konstitucinę doktriną, kurioje akcentuojama, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį, t. y. siekiant perkelti į įstatymo lygmenį nuostatas, susijusias su žvalgybos pareigūnų, perkeltų į pareigas užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ir gynybos institucijose, apmokėjimu, reglamentuotu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarime Nr. 1210 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“. Šis nutarimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 48 buvo išdėstytas nauja redakcija ir nebėra taikomas žvalgybos pareigūnams. Projektas taip pat parengtas atsižvelgiant į įvykusią reformą mokesčių sistemoje, pagal kurią sujungiamos darbdavio ir darbuotojo mokamos socialinio draudimo įmokos ir nustatoma prievolė draudėjams atitinkamai perskaičiuoti darbuotojų darbo bruto užmokestį, padidinant jį 28,9 proc., kad dėl socialinio draudimo įmokų tarifų perskaičiavimo žvalgybos pareigūnams nesumažėtų kompensacijos ir išmokos, mokamos jų tarnybos užsienyje atveju.
Atsižvelgiant į tai, turi būti tikslinami žvalgybos pareigūnams nustatyti kompensacijų ir išmokų, mokamų jų tarnybos užsienyje atveju, dydžiai, kurie buvo reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarime Nr. 1210 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“. Įstatymo projekto 1 straipsniu tikslinama įstatymo 50 straipsnio 5 dalis, siekiant įvardyti užsienio valstybių ar tarptautines institucijas, į kurias gali būti laikinai perkelti žvalgybos pareigūnai. Įstatymo projekto tikslai:
1) žvalgybos pareigūnų, laikinai perkeltų tarnauti į užsienio valstybių ir tarptautines institucijas, aprūpinimą tarnybos užsienyje laikotarpiu reglamentuoti įstatyme;
2) nustatyti (patikslinti) žvalgybos pareigūnams jų tarnybos užsienyje metu mokamų kompensacijų ir kitų išmokų dydžius atsižvelgiant į vykdomą mokesčių reformą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą koordinavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Teisės departamentas (direktorė Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545). Įstatymo projektą parengė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos Teisės skyrius (skyriaus viršininkė Audronė Jakučionienė, tel.
8 680 62 219, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu žvalgybos pareigūnų, perkeltų tarnauti į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas ir atstovybes prie tarptautinių organizacijų ar specialiąsias misijas, aprūpinimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas, tačiau šis įstatymas nereglamentuoja aprūpinimo sąlygų, kai žvalgybos pareigūnai yra perkelti į užsienio valstybių ar tarptautines gynybos institucijas. Žvalgybos pareigūnų, laikinai perkeltų į užsienio valstybių ar tarptautines gynybos institucijas, aprūpinimą reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1210 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“. Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas šiuo metu yra pakeistas ir jo nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 61 straipsnį, kuris nėra taikomas žvalgybos pareigūnams. 4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Į Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 64¹ straipsnį perkeliamos iki 2019 m. sausio 23 d. galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr.
1210 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“ nuostatos. Įstatymo projektu taip pat siekiama patikslinti Įstatymo projekto
dalyje numatytus su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų dydžius, taip bus išvengta nepagrįsto minėtos kompensacijos ir jos pagrindu nustatomų 64¹ straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse numatytų kompensacijų padidėjimo. Taip pat siūloma patikslinti 64¹ straipsnio
vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčio dydžiu išreikštą kompensuojamų išlaidų (už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos reikmėms) dydžio apribojimą ir jį nustatyti proporcingai mažesnį ̶ 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį (0,5 vidutinio darbo užmokesčio dydį dalijant iš 1,289). Priėmus Įstatymo projektą, žvalgybos pareigūnų, laikinai perkeltų į užsienio valstybių ir tarptautines institucijas, tarnybos apmokėjimas būtų reglamentuotas įstatymo lygmeniu, taip pat nustatyti (patikslinti) žvalgybos pareigūnams jų tarnybos užsienyje metu mokamų kompensacijų ir kitų išmokų dydžiai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje vykdomą mokesčių reformą.
Siekiant užtikrinti tinkamą vykdomos mokesčių sistemos reformos įgyvendinimą, visi Įstatymo projekte perskaičiuoti dydžiai yra apvalinami Įstatymo projekte nurodytų žvalgybos pareigūnų naudai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos korupcijai ar kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ar verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Turės būti papildytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1210 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“, siekiant nustatyti, kad jame nurodyti išmokų ir kompensacijų dydžiai, kurie nėra nustatyti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme, taikomi ir į užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas laikinai perkeltiems žvalgybos pareigūnams. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, reikalingi šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, – „žvalgybos pareigūnas“, „kompensacijos“,
„išmokos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
2019-05-16
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) 64 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad „žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybinį rangą ar kario laipsnį, priedas už tarnybos stažą ir priemoka už su ypatinga specifika susijusių funkcijų atlikimą“. Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 64¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tarnybos užsienyje laikotarpiu žvalgybos pareigūnui mokamas šiame įstatyme nustatytas tarnybinis atlyginimas (įskaitant priedus už kario laipsnį ar tarnybinį rangą bei tarnybos stažą) <…>“. Iš siūlomos formuluotės nevisiškai aišku, ar šiuo pakeitimu tikslingai atsisakoma priemokos už su ypatinga specifika susijusių funkcijų atlikimą, ar ji visgi turėtų būti įskaitoma į mokamą tarnybinį atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kad tarnybos užsienyje laikotarpiu žvalgybos pareigūnui atlyginimas skaičiuojamas pagal nustatytą iki perkėlimo eitoms pareigoms pareiginės algos koeficientą. Jeigu nustatytos priemokos siūloma neįskaičiuoti į tarnybinį atlyginimą, neaišku, ar jau paskirta priemoka būtų ir toliau mokama asmeniui, esančiam tarnyboje užsienyje. 2. Keičiamo įstatymo 64¹ straipsnio 7 dalyje siūloma įvesti santrumpą „šeimos nariai“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „šeimos nariai“ keičiamame įstatyme jau yra vartojama, tiek prieš 64¹ straipsnį, tiek ir po jo, pvz., 9, 41, 69, 70 straipsniuose, todėl svarstytina, ar 64¹ straipsnio 7 dalyje nereikėtų atsisakyti siūlomos santrumpos. 3.
dalyje siūloma nustatyti, kad žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas, atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes, turi teisę laikinai, ne dažniau kaip kartą per ketvirtį, iki 30 procentų padidinti (sumažinti) sveikatos draudimo išlaidų ribą. Neaišku, kaip nuostata dėl sveikatos draudimo išlaidų sumažinimo dera su 64¹ straipsnio 13 dalyje įtvirtinta taisykle, kad „Už šeimos narius iš atitinkamai žvalgybos institucijai skirtų asignavimų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi“. Pastebėtina, kad Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje yra įtvirtintas konkretus įmokos dydis. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto 2 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas perteklinis žodis „nauju“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
DĖL
2019-07-10
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2019-06-05
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė, kviestieji asmenys: R. Karoblis – krašto apsaugos ministras, V. Ramanauskaitė – krašto apsaugos ministro patarėja, J. Nagienė – Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė, A. Jakučionienė – Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM Teisės skyriaus viršininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-162 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 64 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad „žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybinį rangą ar kario laipsnį, priedas už tarnybos stažą ir priemoka už su ypatinga specifika susijusių funkcijų atlikimą“. Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 64¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tarnybos užsienyje laikotarpiu žvalgybos pareigūnui mokamas šiame įstatyme nustatytas tarnybinis atlyginimas (įskaitant priedus už kario laipsnį ar tarnybinį rangą bei tarnybos stažą) <…>“.
Iš siūlomos formuluotės nevisiškai aišku, ar šiuo pakeitimu tikslingai atsisakoma priemokos už su ypatinga specifika susijusių funkcijų atlikimą, ar ji visgi turėtų būti įskaitoma į mokamą tarnybinį atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kad tarnybos užsienyje laikotarpiu žvalgybos pareigūnui atlyginimas skaičiuojamas pagal nustatytą iki perkėlimo eitoms pareigoms pareiginės algos koeficientą. Jeigu nustatytos priemokos siūloma neįskaičiuoti į tarnybinį atlyginimą, neaišku, ar jau paskirta priemoka būtų ir toliau mokama asmeniui, esančiam tarnyboje užsienyje. Nepritarti. Vadovaujantis Žvalgybos įstatymo 64 str. 6 d., priemoka už funkcijas, susijusias su ypatinga specifika, mokama tik už Krašto apsaugos ministro ir Valstybės saugumo departamento įsakymu patvirtiname sąraše atliekamas funkcijas. Priemoka numatoma tik už funkcijas, vykdomas žvalgybos institucijoje, todėl perkėlus žvalgybos pareigūną į tarnybą užsienyje, funkcijos, nurodytos minėtame sąraše, nėra atliekamos, o priemoka nemokama. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma įvesti santrumpą „šeimos nariai“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka
„šeimos nariai“ keičiamame įstatyme jau yra vartojama, tiek prieš 64¹
straipsnį, tiek ir po jo, pvz., 9, 41, 69, 70 straipsniuose, todėl svarstytina, ar 64¹ straipsnio 7 dalyje nereikėtų atsisakyti siūlomos santrumpos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-162 3.
Keičiamo įstatymo 64¹ straipsnio 20 dalyje siūloma nustatyti, kad žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas, atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes, turi teisę laikinai, ne dažniau kaip kartą per ketvirtį, iki 30 procentų padidinti (sumažinti) sveikatos draudimo išlaidų ribą. Neaišku, kaip nuostata dėl sveikatos draudimo išlaidų sumažinimo dera su 64¹ straipsnio 13 dalyje įtvirtinta taisykle, kad „Už šeimos narius iš atitinkamai žvalgybos institucijai skirtų asignavimų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi“. Pastebėtina, kad Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje yra įtvirtintas konkretus įmokos dydis. Nepritarti. Sveikatos draudimo išlaidų suma ir privalomojo sveikatos draudimo įmoka nėra tapačios sąvokos, tai iš esmės skirtingos draudimo rūšys ir yra reglamentuojamos skirtinguose teisės aktuose. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos suma negali būti koreguojama, kadangi ji yra nustatyta Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje. Teisė iki 30 procentų padidinti (sumažinti) sveikatos draudimo išlaidų ribą numatyta tiek diplomatams (Vyriausybės 2018-12-27 nutarimas Nr. 1393), tiek profesinės karo tarnybos kariams (Vyriausybės 202-07-17 nutarimas Nr. 1210 (2019-01-25 redakcija). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
reikalavimus, įstatymo projekto 2 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas perteklinis žodis „nauju“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjas: Vytautas Rastenis. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paGRInDinio KOMITETO
D a DĖL
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – Komitetas) pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-05-16 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 64 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad „žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybinį rangą ar kario laipsnį, priedas už tarnybos stažą ir priemoka už su ypatinga specifika susijusių funkcijų atlikimą“. Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 64¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tarnybos užsienyje laikotarpiu žvalgybos pareigūnui mokamas šiame įstatyme nustatytas tarnybinis atlyginimas (įskaitant priedus už kario laipsnį ar tarnybinį rangą bei tarnybos stažą) <…>“.
Iš siūlomos formuluotės nevisiškai aišku, ar šiuo pakeitimu tikslingai atsisakoma priemokos už su ypatinga specifika susijusių funkcijų atlikimą, ar ji visgi turėtų būti įskaitoma į mokamą tarnybinį atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kad tarnybos užsienyje laikotarpiu žvalgybos pareigūnui atlyginimas skaičiuojamas pagal nustatytą iki perkėlimo eitoms pareigoms pareiginės algos koeficientą. Jeigu nustatytos priemokos siūloma neįskaičiuoti į tarnybinį atlyginimą, neaišku, ar jau paskirta priemoka būtų ir toliau mokama asmeniui, esančiam tarnyboje užsienyje. Nepritarti Vadovaujantis LR Žvalgybos įstatymo 64 str. 6 d. priemoka už funkcijas, susijusias su ypatinga specifika, mokama tik už Krašto apsaugos ministro ir Valstybės saugumo departamento įsakymu patvirtiname sąraše atliekamas funkcijas. Priemoka numatoma tik už funkcijas, vykdomas žvalgybos institucijoje, todėl perkėlus žvalgybos pareigūną į tarnybą užsienyje, funkcijos, nurodytos minėtame sąraše, nėra atliekamos, o priemoka nemokama2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma įvesti santrumpą „šeimos nariai“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka
„šeimos nariai“ keičiamame įstatyme jau yra vartojama, tiek prieš 64¹
straipsnį, tiek ir po jo, pvz., 9, 41, 69, 70 straipsniuose, todėl svarstytina, ar 64¹ straipsnio 7 dalyje nereikėtų atsisakyti siūlomos santrumpos
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-05-16 3.
Keičiamo įstatymo 64¹ straipsnio 20 dalyje siūloma nustatyti, kad žvalgybos institucijos asignavimų valdytojas, atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes, turi teisę laikinai, ne dažniau kaip kartą per ketvirtį, iki 30 procentų padidinti (sumažinti) sveikatos draudimo išlaidų ribą. Neaišku, kaip nuostata dėl sveikatos draudimo išlaidų sumažinimo dera su 64¹ straipsnio 13 dalyje įtvirtinta taisykle, kad „Už šeimos narius iš atitinkamai žvalgybos institucijai skirtų asignavimų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi“. Pastebėtina, kad Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje yra įtvirtintas konkretus įmokos dydis. Nepritarti Sveikatos draudimo išlaidų suma ir privalomojo sveikatos draudimo įmoka nėra tapačios sąvokos ir reglamentuojamos skirtinguose teisės aktuose. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos suma negali būti koreguojama, kadangi ji yra nustatyta Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje. 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reikalavimus, įstatymo projekto 2 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas perteklinis žodis „nauju“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 6. Papildomų komitetų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-06-05 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į
iniciatorių pateiktam projektui ir komiteto pasiūlymui. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-06-26 Argumentai: Pavėlinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, krašto apsaugos ministras ir Valstybės saugumo departamento direktorius iki 2019 m. birželio liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 64¹ straipsnio 16 dalies nuostatos pradedamos taikyti, kai Lietuvos statistikos departamentas paskelbia 2019 metų I ketvirčio šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį per mėnesį. Iki bus paskelbtas Lietuvos statistikos departamento 2019 metų I ketvirčio šalies ūkio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per mėnesį, maksimaliam kompensuojamų išlaidų dydžiui nustatyti taikomas 0,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydis.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Patarėjas Mantas Lapinskas