Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. I-798 3, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14,
2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose ;“. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnį 5 dalimi:
„5. Bendrijos įstatus tvirtina, už jų teisėtumą ir atitiktį įstatymams atsako notaras.“
1Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti b endrijoje s udaroma revizijos komisija arba išrenkamas revizorius .“
2Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo . Kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.“
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
3) renka ir atšaukia revizijos komisijos narius arba revizorių ir tvirtina revizijos komisijos arba revizoriaus darbo tvarkos aprašą ;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) įgalioja vieną iš bendrijos narių bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku, nustato bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį , jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip ;“ ;“. 3.
3Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) arba ginčus nagrinėjantį asmenį , tvirtina ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašą, jeigu ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo) yra sudaroma (skiriamas) ;
“. 4. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra , jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip ;“. 5. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 18 punktu: „
darbo užmokestį. “5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba
bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos įgaliotinių (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai).“
11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Visuotiniame susirinkime dalyvaujan tys čius bendrijos nari ai us revizijos komisija registruojami pasirašytinai registruoja susirinkimo dalyvių sąraše . Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų . Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. “
netekusia galios 11 straipsnio 12 dalį. „
sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
ją išdėstyti taip:
„13. Visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimai
(tarp jų priimti ir balsuojant raštu) registruojami ir skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka viešai ..“6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo sprendimai registruojami ir bendrijos organų nustatyta tvarka viešai .“7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įgaliotinių susirinkimą šaukia bendrijos pirmininkas (valdyba). Įgaliotinių
susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių. Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti įgaliotinių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių. “
2Papildyti 13 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6.
Įgaliotinių susirinkimas turi visas visuotinio susirinkimo teises, išskyrus teisę spręsti klausimus, šiuo įstatymu priskirtus išimtinei visuotinio susirinkimo kompetencijai. Įgaliotinių susirinkimas taip pat gali spręsti klausimus, nepriskirtus kitų bendrijos organų kompetencijai.“
dalį laikyti 7 dalimi. 8 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bendrijos pirmininku renkamas fizinis asmuo,
atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus esantis bendrijos nariu . Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, bendrijoje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba. “
14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka32 metų laikotarpiui. Bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip.“
14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują bendrijos pirmininką.
12 3 mėnesi ų us nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename daugiabučiam e name) arba ketvirtadalis įgaliotinių, taip pat bendrijos pirmininkas turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo, vadovaujantis Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriumi.“
4Pakeisti 14 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kai vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka šias pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš bendrijos narių .
, kurį paskiria įgaliotinių susirinkimas .“
1Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrijos valdybą renka visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip
3 2 metų laikotarpiui. Bendrijos valdybos nariu gali būti renkamas tik fizinis asmuo, turintis butą ar kitas patalpas tame (tuose) pastate (pastatuose), kurio (kurių) bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigta bendrija, ir atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus esantis bendrijos nariu . Bendrijos valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.“
2Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
3Iki bendrijos valdybos kadencijos pabaigos visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) turi išrinkti naują valdybą.
valdyba neišrenkama per123 mėnesi ų us nuo valdybos kadencijos pabaigos, ne mažiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus,
1Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) šaukia visuotinius susirinkimus (įgaliotinių susirinkimus) šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka;“. 2. Pripažinti netekusiu galios
1 dalies 3 punktą. 3) svarsto ir tvirtina bendrijos valdymo struktūrą, darbuotojų (išskyrus bendrijos valdymo organų) pareigybes ir jų darbo užmokestį;
kompetencijai priskirtas funkcijas. 4. Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Bendrijos valdybos sprendimai priimami valdybos narių balsų dauguma vardiniu
balsavimu. Kiekvienas bendrijos valdybos narys turi po vieną balsą. Jeigu balsuojant dėl bendrijos valdybos sprendimo balsai pasiskirsto po lygiai, lemia bendrijos valdybos pirmininko balsas. Bendrijos valdybos narys savo valią dėl sprendimo gali pareikšti iš anksto raštu. “
16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Bendrijos valdybos posėdis yra teisėtas ir valdyba gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip du trečdaliai bendrijos valdybos narių.
Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais bendrijos valdybos posėdyje ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. “11 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinį iki tvirtinimo visuotiniame
susirinkime (įgaliotinių susirinkime) turi patikrinti bendrijos revizijos komisija (revizorius) . Visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) gali nuspręsti samdyti audito įmonę bendrijos metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti. Audito išvados pateikiamos bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui). Su audito išvadomis turi teisę susipažinti visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai.“12 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Bendrijos revizijos komisija (revizorius)
(revizorių) renka ir atšaukia visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Revizijos komisijoje turi būti ne mažiau kaip trys komisijos nariai. Revizijos komisijos nariai (revizorius) renkami ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Revizijos komisijos (revizoriaus) nario kadencijų skaičius neribojamas. 2. Bendrijos revizijos komisijos nariais (revizoriumi) negali būti bendrijos pirmininkas, bendrijos valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, taip pat asmenys, kuriuos su bendrijos pirmininku ar bendrijos valdybos nariais sieja artimos giminystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys). 3.
(revizorius):
finansinių ataskaitų patikrinimą (auditą), jas vertina ir savo išvadas pateikia bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui);
3) privalo atlikti neeilinį bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (auditą), jeigu to reikalauja daugiau kaip penktadalis bendrijos narių arba ketvirtadalis įgaliotinių ;
4) jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, privalo patikrinti pavienio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas ir jų panaudojimą, kai to pareikalauja daugiau kaip penktadalis to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų. Šiuo atveju bendrijos revizijos komisija (revizorius) ataskaitą pateikia patikrinimo iniciatoriams ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui). 4. Bendrijos valdymo organas privalo pateikti revizijos komisijai (revizoriui) arba auditoriui paaiškinimus ir visus patikrinimui (auditui) atlikti reikalingus dokumentus. Bendrijos valdymo organui draudžiama riboti bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (auditą) atliekančių subjektų įgaliojimus ar kitaip trukdyti jų darbą. 5. Revizijos komisija (revizorius) , nustačiusi (nustatęs) bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimų, turi teisę reikalauti, kad bendrijos pirmininkas (valdyba) sušauktų neeilinį visuotinį susirinkimą (įgaliotinių susirinkimą). Jeigu bendrijos pirmininkas (valdyba) per 30 kalendorinių dienų nuo šio reikalavimo pateikimo dienos visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) nesušaukia, susirinkimą šaukia ir jo darbotvarkę nustato revizijos komisija (revizorius) . Revizijos komisijos (revizoriaus) išvados dėl bendrijos ūkinės finansinės veiklos pažeidimų pateikiamos visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui).“
20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas, ir turi teisę , vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui.“ 14 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 21 straipsnio 4 dalį nauju 10 punktu:
„10) atsisakyti apmokėti išlaidas, kurios nėra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir kurioms nėra davę sutikimo;“. 2. Buvusį 21 straipsnio 4 dalies 10 punktą laikyti 11 punktu. 15 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Prieš jo valią bendrijos narys negali būti pašalintas iš bendrijos prieš jo valia arba sustabdyta jo narystė bendrijoje.
“ 16 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai, kai tokia komisija sudaroma arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui , kai tokia komisija sudaroma.
arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka . Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose . Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. 2.
nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. 3. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. 4. Bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijos nariais negali būti bendrijos pirmininkas, bendrijos valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, taip pat asmenys, kuriuos su bendrijos pirmininku ar bendrijos valdybos nariais sieja artimos giminystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys). Ginčų nagrinėjimo komisijos nariai turi būti bendrijos nariais. “17 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sprendimas įsteigti naują bendriją ir
laikantis šio įstatymo114 straipsnyje nustatytų sąlygų. Įsteigus naują bendriją, patvirtinus jos įstatus ir išrinkus bendrijos valdymo organus, naujos bendrijos pirmininkas (valdyba) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsteigti naują bendriją priėmimo dienos apie tai raštu praneša bendrijos, nuo kurios atsidalijama, valdymo organui ir pateikia siūlymą parengti bendrijos reorganizavimo sąlygas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Balsys
DĖL
GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR KITOS PASKIRTIES PASTATŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO NR. I-798 3, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 26
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 3, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų keliamos problemos, susijusios su bendrijų valdymu, bendrijos narių teisių pažeidimu. Įstatymo projekto tikslas – pašalinti šiuo metu galiojančio Įstatymo trūkumus, pastebėtus jo taikymo praktikoje, įvertinus daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų pareikštas pastabas ir pasiūlymus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – LR Seimo narys Linas Balsys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų valdymą, bendrijos narių teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu, būtų aiškiau nustatytos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų valdymo organų ir bendrijų narių teisės ir pareigos. Pašalinama galimybė daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų įstatuose įtvirtinti nuostatas prieštaraujančias ir neatitinkančias įstatymo. Nustatoma, kad daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijose privalomai būtų sudaromos revizijos komisijos. Numatomas privalomas susirinkimuose priimtų sprendimų viešumas. Trumpinamas daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos pirmininko kadencijos laikotarpis, tačiau kadencijų skaičius paliekamas neribojamas.
Priimama nuostata, kad su daugiabučių gyvenamųjų namų pirmininku būtų sudaroma terminuota darbo sutartis. Nustatoma, kad pasibaigus bendrijos pirmininko kadencijai, kitas pirmininkas turi būti išrenkamas per 3 mėn. nuo kadencijos pabaigos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus siūlomą projektą, nereikės pakeisti ar panaikinti kitų teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Bendrija“, „daugiaaukštis namas“, „daugiabutis namas“, „gyvenamųjų
namų bendrija“, „vidaus tvarkos taisyklės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo narys Linas Balsys
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-02- Nr. Į 2017-02-08 Nr. S-2017-1162 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nr. i-798 3, 7, 9, 10, 11, 12,
PROJEKTO Nr. XIIIP-344 atitikties Europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 3, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-344 (toliau – projektas). Pažymime, kad projektu siūlomų nuostatų atžvilgiu Europos Sąjungos teisė netaikoma, todėl pastabų ar pasiūlymų dėl šio teisės akto projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad projektu teikiami pasiūlymai vertintini įgyvendinamumo galimybių atžvilgiu, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo ir administracinės naštos nustatymo savivaldybėms prasmėmis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2017-02-21 Nr. XIIP-344 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas :
įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punktą, iš jo išbraukiant nuostatą, kad bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog iš įstatymo teksto eliminavus tokį draudimą, bendrijos savo lėšas galės naudoti bet kokiems tikslams, pavyzdžiui, apmokėti bendrijos narių atostogas užsienyje, išnuomoti bendrijos nariams automobilius ir panašiai. Įvertinus teikiamo pasiūlymo esmę, teigtina, jog pasiūlymo turinys galimai sistemiškai nedera su keičiamo įstatymo tikslais ir neatitinka proporcingumo principo. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 7 straipsnį nauja 5 dalimi ir nustatyti, jog „ Bendrijos įstatus tvirtina, už jų teisėtumą ir atitiktį įstatymams atsako notaras.“ Pažymėtina, jog tokia nuostata jau yra įtvirtinta keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje, kurioje nedviprasmiškai nustatyta, kad „ Bendrijos steigimo dokumentų atitiktį įstatymams tvirtina notaras.“ Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio kodekso 2.46 straipsnyje nurodoma, jog vienas iš steigimo dokumentų yra įstatai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog keičiamas įstatymas nėra tas teisės aktas, kuriame būtų galima nustatyti ir reguliuoti notarų atsakomybės klausimus, nes šie teisniai klausimai yra sureguliuoti Notariato įstatyme. Atsižvelgus į išdėstytas pastabas teigtina, jog siūlomas įstatymo pakeitimas yra perteklinis ir neturintis teisinio krūvio. 3.
pakeisti įstatymo 9 straipsnio 4 dalį ir panaikinti įstatyminę alternatyvą bendrijoje sudaryti revizijos komisiją arba išsirinkti revizorių, paliekant galimybę sudaryti tik revizijos komisiją. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pažymėtina, jog yra daugybė bendrijų, kurių narių skaičius yra mažas dėl objektyvios priežasties, t.y. kadangi gyvenamieji namai yra nedideli. Todėl priėmus siūlomą įstatymo pakeitimą, gali susiklostyti situacija, kai įstatymo nuostatos nebus įmanoma įgyvendinti dėl per mažo bendrijos narių skaičiaus, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 18 straipsnyje nustatytus apribojimus formuoti revizijos komisiją. Manytina, jog siūlomas pakeitimas yra neproporcingas siekiamiems tikslams. Svarstytina galimybė revizijos komisijos formavimą sieti su bendrijos narių skaičiumi, kaip tai daroma galiojančiame įstatyme reguliuojant ginčų nagrinėjimo komisijų sudarymą. 4. Projekto 5 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 11 straipsnio 4 dalį ir iš įstatymo išbraukti bendrijos narių galimybę iš anksto raštu pareikšti nuomonę dėl visuotiniame bendrijos susirinkime svarstomų klausimų. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog visi daugiabučių namų bendrijų nariai turi vienodos apimties teises įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės valdymo teises. Dėl šios aplinkybės įstatyme yra įtvirtinta galimybė balsuoti raštu iš anksto ir visiems bendrijos nariams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti sprendžiant su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais susijusius klausimus, net tais atvejais, kai asmenys negali atvykti ir tiesiogiai dalyvauti visuotiniame susirinkime. Tokiu būdu yra užtikrinamas visų bendrijos narių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas ir galimybė dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su kiekvienam iš bendrijos narių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Priėmus teikiamą pasiūlymą, abi šios esminės bendrijos narių teisės bus paneigtos ir bus įtvirtinta galimybė sprendimus priimti neatsižvelgiant į bendrijos narių nuomonę. Priėmus analizuojamą įstatymo pakeitimą, bendrijos narių, kurie turi galimybę atvykti į visuotinį susirinkimą, teisės būtų iškeliamos aukščiau nei tų asmenų, kurie negali dalyvauti visuotiniame susirinkime, tačiau siekia pareikšti nuomonę dėl visuotiniame susirinkime svarstomų klausimų. Manytina, jog teikiamas pakeitimas neatitinka asmenų lygiateisiškumo principo ir nepagrįstai apriboja asmenų galimybę dalyvauti savo nuosavybės valdyme, be to, teigtina, jog siūlomas pakeitimas galimai sistemiškai nedera su keičiamo įstatymo tikslais ir neatitinka proporcingumo principo. 5. Projekto
straipsnio 12 dalį, kurioje nurodyta, jog bendrijos narių balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Šiuo metu šią tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. D1-251
„Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus,
tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pritarus siūlomai pataisai, tektų pripažinti netekusiu galios šį teisės aktą, todėl tokį pavedimą Vyriausybės įgaliotai institucijai reikėtų įrašyti į teikiamo projekto nuostatas dėl įstatymo įgyvendinimo. 6. Projekto 5 straipsnio 4 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 11 straipsnio 13 dalį ir vietoje galiojančios nuostatos, jog visuotinio susirinkimo sprendimai skelbiami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka, nustatyti, jog tokie sprendimai skelbiami viešai.
Pastebėtina, jog terminas viešai gali būti suprantamas labai įvairiai, pavyzdžiui, toks skelbimas galėtų būti paskelbtas kito miesto nei yra bendrija, vietos laikraštyje, ir toks skelbimo būdas atitiktų įstatymo reikalavimą sprendimus skelbti viešai. Keičiant nuostatą reikėtų nustatyti ne tik viešumo reikalavimą, bet ir užtikrinti galimybę bendrijos nariams su šiais sprendimai susipažinti, nes priešingu atveju bendrijos narių teisės būtų pažeidžiamos. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 6 straipsnio, kuriuo analogišku būdu siūloma pakeisti įstatymo 12 straipsnio 3 dalį. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šio pakeitimo lyginamasis variantas skiriasi nuo pagrindinio projekto teksto. 7. Projekto 7 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 13 straipsnio 2 dalį ir iš įstatymo teksto eliminuoti nuostatą, jog „Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti įgaliotinių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis įgaliotinių.“ Pasiūlymo turinys kelia abejonių. Pastebėtina, jog išbraukus šią įstatymo nuostatą neliks papildomų galimybių sušaukti įgaliotinių susirinkimą, šią funkciją vienasmeniškai galės atlikti tik bendrijos pirmininkas (valdyba). Jei bendrijos pirmininkas (valdyba) tokio susirinkimo nesušaukia, tokio susirinkimo negalės sušaukti joks kitas asmuo.
Nėra aišku kokių tikslų siūlomu pakeitimu siekiama, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog bendrijų veikla ir bendrijos narių teisinė padėtis šiuo pakeitimu bus pabloginta, nes vienintelis kelias sušaukti įgaliotinių susirinkimą, kai bendrijos pirmininkas (valdyba) tokio susirinkimo nesušaukia, bus kreipimasis į teismą su prašymu įpareigoti bendrijos pirmininką (valdybą) sušaukti įgaliotinių susirinkimą. Toks teisinis kelias lemtų ilgai trunkantį bylinėjimąsi, bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir negarantuotą rezultatą. Kelia abejonių, kad iš įstatymo teksto siūloma išbraukti paprastą būdą sušaukti įgaliotinių susirinkimą, kai įgaliotinių susirinkimą gali sušaukti revizijos komisija arba daugiau nei ketvirtadalis įgaliotinių, ir nustatyti bendrijų veiklą sunkinantį teisinį reguliavimą. 8. Projekto 7 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti įstatymo 13 straipsnį nauja 6 dalimi ir nustatyti, kad „ Įgaliotinių susirinkimas turi visas visuotinio susirinkimo teises, išskyrus teisę spręsti klausimus, šiuo įstatymu priskirtus išimtinei visuotinio susirinkimo kompetencijai.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog siūloma nuostata yra nesuderinta su įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „ Bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį.“ Antra, nustačius jog įgaliotinių susirinkimas turi teisę spręsti tik tuos klausimus, kurie nepriklauso išimtinei visuotinio susirinkimo kompetencijai, bus nustatyta, kad įgaliotinių susirinkimas faktiškai neturi jokios kompetencijos ir nieko negali spręsti, nes įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1-17 punktai įtvirtina išimtinę visuotinio susirinkimo teisę spręsti visus su bendrijos veikla susijusius klausimus.
Šiame kontekste pastebėtina, jog aptariamas pasiūlymas kartu su projekto nuostata, panaikinančia galimybę iš anksto balsuoti visuotinių susirinkimų klausimais, galimai paralyžiuos kai kurių bendrijų veiklą. Pastebėtina, jog dažnais atvejais, kai bendrijos narių yra daug, įgaliotinių susirinkimai yra vienintelė įmanoma veiklos formą, tinkanti priimti tam tikrus einamuosius sprendimus, nes į visuotinius susirinkimus nesusirenka pakankamai bendrijos narių, kad susirinkimas galėtų būti laikomas įvykusiu. Kartu pastebėtina, jog yra tikimybė, kad neįvyks ir pakartotinai sušaukiamas visuotinis susirinkimas, nes ketvirtadalio bendrijos narių kvorumo reikalavimas yra pakankamai didelis. Kita vertus, yra tikimybė, jog dėl visuotinai žinomo mažo bendrijų narių aktyvumo, pakartotinis susirinkimas taps bene vienintele bendrijų veiklos forma, ir sprendimai juose bus priiminėjami neatsižvelgiant į daugumos bendrijos narių nuomonę ir paneigiant bendrijos narių teisę dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su bendrijos veikla. 9.
dalimi siūlomas įstatymo 14 straipsnio 9 dalies pakeitimas ir projekto 9 straipsnio 2 dalimi siūlomas įstatymo 15 straipsnio 3 dalies pakeitimas, kuriais siūloma nustatyti, jog per 3 mėnesius (galiojantis terminas 12 mėnesių) neišrinkus bendrijos pirmininko, ar nesudarius valdybos, bendrijos galėtų būti likviduojamos. Pažymėtina, kad nustatyti ir galiojantys terminai yra orientuoti į tai, jog bendrijos apskritai veiktų ir egzistuotų, kad bendrijos nariai patys galėtų spręsti klausimus, susijusius su bendrosios nuosavybės valdymu, kad nereikėtų skirti administratorių Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Tuo tarpu siūlomi pakeitimai yra orientuoti į tai, kad savarankiška bendrijų veikla būtų nutraukta. Šiame kontekste siūlomos nuostatos svarstytinos dėl atitikties proporcingumo principui ir sisteminio derėjimo su įstatymo tikslais. 10. Projekto
panaikinti galimybę bendrijos valdybos nariams dėl sprendimų balsuoti raštu iš anksto. Pasiūlymo turinys kelia abejonių, nes tiesioginė šio pasiūlymo pasekmė bus valdybų veiklos trikdymas ir galimas visiškas šios veiklos formos eliminavimas ir bendrijų veiklos dėl to, jog bendrijų valdybų nariai nėra profesionalai, ši veikla nėra jiems pagrindinė ar profesinė, todėl įstatymas suteikia galimybę valdybos nariams derinti savo pagrindinę profesiją su veikla valdyboje ir taip užtikrinti bendrijų valdybų funkcionavimą. Svarstytinas pasiūlymo proporcingumas ir atitiktis įstatymo tikslams. 11. Projekto
savivaldybės vykdomoji instituciją ar jos įgaliotas asmuo turi kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka savo funkcijas. Galiojantis teisinis reguliavimas nustato, jog savivaldybės vykdomoji instituciją ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti bendrijos valdymo organus.
Pasiūlymo turinys kelia abejonių dėl jo proporcingumo ir galimybės jį įgyvendinti praktiškai. Pažymėtina, jog galiojantis reguliavimas nustato galimybę kontroliuoti bendrijos valdymo organų veiklą pagal poreikį, o siūlomas reguliavimas nustatys pareigą kontroliuoti absoliučiai visų bendrijos valdymo organų veiklą nuolat. Taigi savivaldybėms bus sukurta milžiniška administracinė našta, kuriai įgyvendinti reikės daugybės specialistų ir didžiulio finansavimo. Manytina, jog pasiūlymo įgyvendinimas gali sutrikdyti vietos savivaldos funkcijų įgyvendinimą ir savivaldybių veiklą. Be to, Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad „negalima savivaldos institucijoms priskirti tokių funkcijų, kurių jos nebūtų pajėgios vykdyti“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai), ir kad „jeigu įstatymais savivaldybėms perduodamos valstybės funkcijos, taip pat jeigu joms įstatymais ar kitais teisės aktais sukuriamos pareigos, turi būti numatomos ir šioms funkcijoms (pareigoms) reikalingos lėšos“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai)“. Taigi siekiant, kad toks įstatymo pakeitimas būtų įgyvendinamas, kartu turėtų būti teikiami ir pasiūlymai iš kokių lėšų šis reguliavimas turėtų būti įgyvendinamas, o priešingu atveju, turėtų būti svarstoma siūlomos projekto nuostatos atitiktis Konstitucijai. Taip pat manytina, jog dėl šio pasiūlymo turėtų būti gauta Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonė. 12. Projekto
punktu vertintinas kaip perteklinis, nes analogiška bendrijos nario teisė yra įtvirtinta Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, jog kitų įstatymų nuostatų kartojimas projekte neturi teisinio krūvio ir neatitinka teisės aktų glaustumo reikalavimo.
Siūlytina šio įstatymo pakeitimo atsisakyti. 13. Projekto 17 straipsniu siūlomas įstatymo 26 straipsnio 4 dalies pakeitimas, kuriuo siūloma nustatyti, jog bendrijos reorganizavimo atveju, sprendimas įsteigti naują bendriją, ar ją atidalyti, turi būti priimamas pagal įstatymo nuostatas, skirtas sureguliuoti iki tol neegzistavusios - naujos bendrijos steigimą, o ne klausimą sprendžiant bendrijos, kuri reorganizuojama, visuotiniame susirinkime, neturi loginės ir teisinės prasmės, be to, neatitinka Civilinio kodekso nuostatų, susijusių su juridinių asmenų reorganizavimu ir dėl to negalės būti įgyvendinamas praktiškai. Siūlytina pakeitimo atsisakyti kaip neturinčio teisinio krūvio ir nepritaikomo praktiškai. 14. Projekte nėra nuostatų, susijusių su įstatymo įsigaliojimu, taigi jis įsigalios jį priėmus ir paskelbus. Tačiau pastebėtina, jog įstatymo projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog „ Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos“. Todėl svarstytina galimybė nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Be to, atsižvelgiant į tai, jog daugeliui bendrijų reikės iš esmės pertvarkyti savo veiklą ir pakeisti savo įstatus, turėtų būti numatytas pakankami ilgas laiko tarpas, kurio metu bendrijos galėtų pasirengti įstatymo nuostatų įgyvendinimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektas turėtų būti papildytas ir įstatymo taikymo nuostatomis, reguliuojančiomis procedūrų, kurios pradėtos ar įgyvendintos iki įstatymo įsigaliojimo, taikymą, pavyzdžiui, dėl bendrijų pirmininkų, kurie įsigaliojus įstatymui nebeatitiks įstatymo reikalavimų kadencijų tolesnės eigos ir kt.
projekto lyginamasis variantas, atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, turėtų būti suderinti tarpusavyje. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] V. Vėgelis tel. (8 5) 239 6899, el.