Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 9 straipsnį ir išdėstyti taip: „9 straipsnis. Nacionalinė šeimos taryba
Taryba) – Seimui atskaitinga yra šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija,. Taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga. Tarybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas. Tarybos buveinė yra Vilniuje. Taryba sudaroma
tarybos nuostatus. Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 15 narių veikianti visuomeniniais pagrindais ir sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų. Tvirtindamas Tarybos sudėtį, Seimas laikinai, iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, paveda Tarybos pirmininko pareigas eiti vyriausiam pagal amžių naujos sudėties Tarybos nariui. Prireikus Nacionalinė šeimos taryba į posėdžius gali kviestis kitų institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus, nepriklausomus ekspertus. 2. Seimui patvirtinus Tarybą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedami Tarybos pirmininko rinkimai. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, iš Tarybos narių renka kandidatą į Tarybos pirmininko pareigas. Kandidatu į Tarybos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs ne mažiau kaip pusę visų Tarybos narių balsų. Jeigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, kandidatą į Tarybos pirmininkus renka pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Kandidatu į Tarybos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų daugumą.
Seimo Pirmininkas teikia Seimui skirti Tarybos siūlomą kandidatą į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos kadencijai. Jeigu Seimas nepaskiria į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos išrinkto kandidato, Taryba renka kitą kandidatą šioje dalyje nustatyta tvarka. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Jeigu Taryba neišrenka kandidato į Tarybos pirmininko pareigas per
Tarybos išrinkto kandidato į Tarybos pirmininko pareigas du kartus iš eilės, sudaroma naujos sudėties Taryba. 3. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai, jis teisės aktų nustatyta tvarka kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos sudėties Tarybos įgaliojimų pradžios. 4. Tarybos pirmininką iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Tarybos pirmininkas iš pareigų atleidžiamas šiais atvejais:
1) prasidėjus naujos sudėties Tarybos kadencijai;
2) Tarybos pirmininkui savo noru atsisakius pareigų;
3) ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių motyvuotu siūlymu Seimo Pirmininkui;
4) atsiradus aplinkybių, kuriomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 5.
laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kt.) negali eiti savo pareigų ar yra atleistas iš pareigų nepasibaigus kadencijai, Seimo valdybos sprendimu jo funkcijas pavedama atlikti kitam Tarybos nariui. Tarybos nariui, laikinai einančiam Tarybos pirmininko pareigas, mokamas Tarybos pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis. 6. Tarybos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, turintis mokslo laipsnį ir (ar) ne trumpesnę kaip 5 metų darbo (profesinės veiklos) ir (ar) narystės (atstovavimo) šeimas vienijančiose ar su šeimomis dirbančiose nevyriausybinėse organizacijose patirtį asmuo. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Tarybos nariais negali būti renkami Lietuvos Respublikos valstybės politikų pareigas einantys asmenys. Tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais. Asmuo Tarybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 7. Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Tarybos nutarimai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Jeigu Tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia posėdžio pirmininko balsas. 8. Svarbiausi Nacionalinės šeimos tarybos uždaviniai:
1) skatinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, palaikyti ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoti jų lūkesčius;
2) dalyvauti formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis bei šeimos stiprinimo prioritetus. 2. 9.
atlieka šias funkcijas:
1) dalyvauja formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis ir šeimos stiprinimo prioritetus, palaiko ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoja jų lūkesčius, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo.;
2) analizuoja, stebi ir vertina šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, remia šeimai palankios aplinkos kūrimą, nagrinėja ir teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministerijoms aktualiais šeimos politikos ir vaiko teisių apsaugos bei vaiko gerovės užtikrinimo ir teisės aktų tobulinimo klausimais;
3) analizuoja ir vertina šalies demografinės raidos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine ir ekonomine politika, apie tai informuoja Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, taip pat padeda nustatyti aktualius šeimos politikos ir demografinės raidos prioritetus ir problemas, teikia pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, demografinės padėties gerinimo, šeimos politikos priemonių įgyvendinimo;
4) rengia ir kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo
Seimui Tarybos praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą;
iki gegužės 1 dienos, Seimo posėdyje pristato pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo padėtį.;
savo iniciatyva, vertina numatomo teisinio reguliavimo poveikį šeimai arba atlieka teisės aktuose nustatytą teisinio reguliavimo stebėseną.;
7) analizuoja ir vertina programų ir priemonių, skirtų šeimai palankiai aplinkai kurti, įgyvendinimą;
8) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose bei Nacionalinės šeimos tarybos nuostatuose jai priskirtas funkcijas. 10.
10Taryba turi teisę:
1) gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų teisės aktų, programų projektus, kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir Nacionalinės šeimos tarybos nuostatuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti;
2) atlikti įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių šeimos politikos įgyvendinimą, programų ir projektų ekspertizę ir teikti jų rengėjams savo išvadas;
3) prireikus į posėdžius kviestis kitų institucijų, įstaigų, įmonių, nevyriausybinių organizacijų atstovus, nepriklausomus ekspertus;
4) teikti konsultacijas Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms;
5) sudaryti ekspertų komisijas Tarybos funkcijoms įgyvendinti. 11. Taryba pertvarkoma, reorganizuojama ar likviduojama įstatymų nustatyta tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Rimantas Jonas Dagys
Projekto Nr. XIIIP-3436(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Nacionalinė šeimos taryba
Taryba) – Seimui atskaitinga yra šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija,. Taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga. Tarybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas. Tarybos buveinė yra Vilniuje. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai ir veikia pagal Seimo patvirtintus Tarybos nuostatus. Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 15 narių: veikianti visuomeniniais pagrindais ir sudaroma iš penki savivaldybių šeimų tarybų atstovai, trys mokslo ir studijų institucijų atstovai, tyrinėjantys šeimos politikos klausimus, septyni šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų atstovai. Tarybos nariui atsistatydinus arba dėl kitų šio straipsnio 6 dalyje išdėstytų priežasčių netekus įgaliojimų, iki Tarybos kadencijos pabaigos deleguojamas ir tvirtinamas naujas Tarybos narys Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Tvirtindamas Tarybos sudėtį, Seimas laikinai, iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, paveda Tarybos pirmininko pareigas eiti vyriausiam pagal amžių naujos sudėties Tarybos nariui. Prireikus Nacionalinė šeimos taryba į posėdžius gali kviestis kitų institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus, nepriklausomus ekspertus. 2. Seimui patvirtinus Tarybą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedami Tarybos pirmininko rinkimai. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, iš Tarybos narių renka kandidatą į Tarybos pirmininko pareigas. Kandidatu į Tarybos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs ne mažiau kaip pusę visų Tarybos narių balsų.
Jeigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, kandidatą į Tarybos pirmininkus renka pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Kandidatu į Tarybos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų daugumą. Seimo Pirmininkas teikia Seimui skirti Tarybos siūlomą kandidatą į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos kadencijai. Jeigu Seimas nepaskiria į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos išrinkto kandidato, Taryba renka kitą kandidatą šioje dalyje nustatyta tvarka. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Jeigu Taryba neišrenka kandidato į Tarybos pirmininko pareigas per 5 mėnesius nuo Tarybos patvirtinimo, taip pat jeigu Seimas nepaskiria Tarybos išrinkto kandidato į Tarybos pirmininko pareigas du kartus iš eilės, sudaroma naujos sudėties Taryba. 3. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai, jis teisės aktų nustatyta tvarka kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tarybos pirmininko, naudojančio darbo laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai Taryboje dirbtam laikui. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos sudėties Tarybos įgaliojimų pradžios. 4. Tarybos pirmininką iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko teikimu.
Tarybos pirmininkas iš pareigų atleidžiamas šiais atvejais:
1) prasidėjus naujos sudėties Tarybos kadencijai;
2) Tarybos pirmininkui savo noru atsisakius pareigų;
3) ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių motyvuotu siūlymu Seimo Pirmininkui;
4) atsiradus aplinkybių, kuriomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 5. Jeigu Tarybos pirmininkas laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kt.) negali eiti savo pareigų ar yra atleistas iš pareigų nepasibaigus kadencijai, Seimo valdybos sprendimu jo funkcijas pavedama atlikti kitam Tarybos nariui. Tarybos nariui, laikinai einančiam Tarybos pirmininko pareigas, mokamas Tarybos pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis. 6. Tarybos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, turintis mokslo laipsnį ir (ar) ne trumpesnę kaip 5 metų darbo (profesinės veiklos) ir (ar) narystės (atstovavimo) šeimas vienijančiose ar su šeimomis dirbančiose nevyriausybinėse organizacijose patirtį asmuo. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos valstybės politikų pareigas einantys asmenys. Tarybos nariams už dalyvavimą Tarybos veikloje nemokama. Asmuo Tarybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Tarybos nariai netenka savo įgaliojimų:
1) kai pasibaigia įgaliojimų laikas ir Seimas patvirtina naujos sudėties Tarybą;
2) kai Tarybos narį atšaukia jį delegavusi organizacija ar institucija;
3) Tarybos nariui atsistatydinus;
4) kai Tarybos narys be pateisinamos priežasties nedalyvavo daugiau kaip dviejuose iš eilės Tarybos posėdžiuose;
5) atsiradus aplinkybių, kuriomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;
6) kai asmuo nebegali eiti Tarybos nario pareigų dėl ligos ar miršta. 7. Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Tarybos nutarimai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Jeigu Tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia posėdžio pirmininko balsas. 8. Svarbiausi Tarybos uždaviniai:
1) skatinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, palaikyti ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoti jų lūkesčius;
2) dalyvauti formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis bei šeimos stiprinimo prioritetus. 2. 9.
dalyvauja formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis ir šeimos stiprinimo prioritetus, palaiko ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoja jų lūkesčius, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo. atlieka šias funkcijas:
1) analizuoja, stebi ir vertina šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, remia šeimai palankios aplinkos kūrimą, nagrinėja ir teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministerijoms aktualiais šeimos politikos ir vaiko teisių apsaugos bei vaiko gerovės užtikrinimo ir teisės aktų tobulinimo klausimais;
2) analizuoja ir vertina šalies demografinės raidos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine ir ekonomine politika, apie tai informuoja Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, taip pat padeda nustatyti aktualius šeimos politikos ir demografinės raidos prioritetus ir problemas, teikia pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, demografinės padėties gerinimo, šeimos politikos priemonių įgyvendinimo;
3) rengia ir kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos, raštu pateikia Seimui Tarybos praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą;
iki gegužės 1 dienos, Seimo posėdyje pristato pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo padėtį.;
savo iniciatyva, vertina numatomo teisinio reguliavimo poveikį šeimai arba atlieka teisės aktuose nustatytą teisinio reguliavimo stebėseną.;
6) analizuoja ir vertina programų ir priemonių, skirtų šeimai palankiai aplinkai kurti, įgyvendinimą;
7) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose bei Tarybos nuostatuose jai priskirtas funkcijas. 10.
10Taryba turi teisę:
1) gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų teisės aktų, programų projektus, kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir Tarybos nuostatuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti;
2) prireikus į posėdžius kviestis Šeimos politikos komisijos, sudaromos Vyriausybės, kitų institucijų, įstaigų, įmonių, nevyriausybinių organizacijų atstovus, nepriklausomus ekspertus;
3) teikti konsultacijas Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms;
4) sudaryti ekspertų komisijas Tarybos funkcijoms įgyvendinti. 11. Taryba pertvarkoma, reorganizuojama ar likviduojama įstatymų nustatyta tvarka.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Seimas iki
aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
aiškinamasis raštas dėl LietuVos respublikos šeimos stiprinimo įstatymo Nr. xiii-700
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslas – įstatymu reglamentuoti Nacionalinės šeimos tarybos veiklą. Įstatymo projekto uždaviniai – sudaryti teisinį pagrindą Nacionalinės šeimo tarybos (toliau – Taryba), kaip biudžetinės įstaigos, įsteigimui, apibrėžti tarybos pirmininko įgaliojimus, jo skyrimo ir atleidimo pagrindus, nustatyti reikalavimus tarybos nariams, išsamiau reglamentuoti Tarybos veiklą, siekiant užtikrinti sklandų jos darbą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo nariai, – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio pirmininkas Rimantas Jonas Dagys. 3. Kaip šiuo metu yra reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo Nr. XIII-700 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nacionalinė šeimos taryba yra institucinės šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemos sudedamoji dalis. Įstatymo 8 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Seimas sudaro Nacionalinę šeimos tarybą ir tvirtina jos nuostatus. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas Nacionalinės šeimos tarybos statusas – taryba yra šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, veikianti visuomeniniais pagrindais ir sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų. Tačiau įstatyme nėra įtvirtintas Nacionalinės šeimos tarybos, kaip biudžetinės įstaigos, statusas. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Šeimos stiprinimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimais siūloma nustatyti, kad Nacionalinė šeimos taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga. Be to, siūloma šį straipsnį papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis Nacionalinės šeimos tarybos pirmininko įgaliojimus, jo skyrimo bei atleidimo pagrindus, nustatyti reikalavimus tarybos nariams, išsamiau apibrėžti Tarybos uždavinius, funkcijas, teises, Tarybos posėdžių organizavimo ir sprendimų priėmimo sąlygas. Siūlomais pakeitimais tikimasi užtikrinti sklandžią Nacionalinės šeimos tarybos, kaip šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamosios institucijos, veiklą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neigiamos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neigiamos įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu turėtų patvirtinti Nacionalinės šeimos tarybos nuostatus bei Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyti valstybės biudžeto asignavimus Nacionalinei šeimos tarybai. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o teisės akto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų nėra pateikiama. 10. Ar teisės aktas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu teisės aktui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Seimas iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti Seimo nutarimą Dėl Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų patvirtinimo bei Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatyme numatyti valstybės biudžeto asignavimus Nacionalinei šeimos tarybai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įstaigų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės biudžeto lėšos bus reikalingos Nacionalinės šeimos tarybos, kaip biudžetinės įstaigos, įsteigimui ir jos veiklos užtikrinimui nuo 2020 m. sausio 1 d. Planuojama, kad 2020 metams iš valstybės biudžeto įstatymui įgyvendinti prireiks apie
akto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Nacionalinė šeimos taryba, šeimos politika. 15.
ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Rimantas Jonas Dagys
DĖL
2019-05-08
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
stiprinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinę šeimos tarybą (toliau – Taryba) sudaro 15 narių iš įvairių institucijų. Svarstytina, ar nustačius konkretų narių skaičių neturėtų būti nustatomos ir tam tikros atstovavimo proporcijos, nustatant, kiek narių gali deleguoti viena ar kita institucija ar organizacija. Be to, siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar nereikėtų keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje aptarti situacijos, kuomet nepasibaigus 4 metų kadencijai, atsistatydina vienas ar keli Tarybos nariai. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje yra įvedama santrumpa „Taryba“, tačiau toliau tekste, tiek keičiamame straipsnyje, tiek galiojančiame įstatyme, vartojamas ir pilnas Nacionalinės šeimos tarybos pavadinimas. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos pirmininkas yra valstybės pareigūnas, o ne valstybės tarnautojas, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir vietoj žodžių ,,tarnybos laiką“ įrašyti žodžius ,,darbo laiką“ bei vietoj žodžių ,,valstybės tarnyboje dirbtam laikui“ –,,Taryboje dirbtam laikui“. 4. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, kurioje reguliuojamas Tarybos narių statusas, siūlytina nustatyti, kada, kokiais pagrindais Tarybos nariai netenka savo įgaliojimų. Taip pat siūlytina šios dalies nuostatoje „Tarybos nariais negali būti renkami Lietuvos Respublikos valstybės politikų pareigas einantys asmenys“ išbraukti perteklinį žodį „renkami“. 5.
žodžių ,,Tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais“ įrašyti žodžius ,,Tarybos nariams už dalyvavimą Tarybos veikloje nemokama“, kadangi Tarybos nariai tik dalyvaus Tarybos veikloje, jos posėdžiuose, bet ne dirbs. 6. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 1 punkto siūlytina atsisakyti, nes jis atkartoja 9 straipsnio 8 dalies nuostatas, taip pat 9 dalies 3 punkto nuostatas. 7. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata yra ne Tarybos teisė, bet Tarybos funkcija, todėl ji turėtų būti arba perkeliama į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalį arba jos atsisakoma, kadangi ši funkcija galimai jau siejasi su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalies 6 punkte numatytos funkcijos vykdymu. 8. Svarstytina, ar nereikėtų papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio
Šeimos politikos komisijos, sudaromos Vyriausybės, atstovus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Šeimos politikos komisija gali kviestis Nacionalinės šeimos tarybos atstovus į savo posėdžius. 9. Siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnį pildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo, atsižvelgiant į tai, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo turės būti parengti Tarybos nuostatai. 10. Įstatymo projektas tikslintinas teisės technikos požiūriu – keičiamo 9 straipsnio numeracija ir pavadinimas projekte turėtų būti paryškinti (projekto lyginamajame variante atvirkščiai – neryškinti, nes pavadinimas nesikeičia), o 9 straipsnio pakeitimo esmėje po jungtuko „ir“ įrašytinas žodis „jį“. 11.
nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> bei į tai, kad įstatymo projektu siūloma steigti naują biudžetinę įstaigą, turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-05- Nr. Į 2019-05-10 Nr. S-2019-2905 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Šeimos stiprinimo įstatymo Nr. XIII-700 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO NR. XIIIP-3436 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą derinti Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo Nr. XIII-700 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3436 ir pažymi, kad pastabų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 689, el. p. [email protected]
DĖL
2019-11-20
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
biudžetinė įstaiga ir tam turės būti pasiruošta, bei atsižvelgiant į teisėkūros procedūrų terminus, svarstytina, ar neturėtų būti numatytas vėlesnis šio įstatymo įsigaliojimo terminas. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4014), kuriame valstybės biudžeto asignavimai jau yra suplanuoti ir jame nėra numatyta lėšų naujos biudžetinės įstaigos – Nacionalinės šeimos tarybos – išlaikymui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2019-10-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, J. Varkalys, T. Tomilinas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja,
patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: D. Raudonienė – Seimo kanclerė, A. Dulevičiūtė-Akimovienė – Seimo kanceliarijos Privatinės teisės skyriaus vyr. patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas) 2019-05-101
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Nacionalinę šeimos tarybą (toliau – Taryba) sudaro 15 narių iš įvairių institucijų. Svarstytina, ar nustačius konkretų narių skaičių neturėtų būti nustatomos ir tam tikros atstovavimo proporcijos, nustatant, kiek narių gali deleguoti viena ar kita institucija ar organizacija. Be to, siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar nereikėtų keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje aptarti situacijos, kuomet nepasibaigus 4 metų kadencijai, atsistatydina vienas ar keli Tarybos nariai. Pritarti. Argumentai.
Argumentai. Siūlome Tarybos narių atstovavimo proporcijas nustatyti atsižvelgiant į Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų patvirtinimo“ projekto Nr. XIIP-786(4) 9 punkte siūlomą reglamentavimą. Šiam projektui buvo pritarta po svarstymo Seime. Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau
formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija. Taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga. Tarybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas. Tarybos buveinė yra Vilniuje. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai ir veikia pagal Seimo patvirtintus Nacionalinės šeimos tarybos Tarybos nuostatus. Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 15 narių: iš penki savivaldybių šeimų tarybų atstovai, trys mokslo ir studijų institucijų atstovai, tyrinėjantys šeimos politikos klausimus, septyni šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų atstovai. Tarybos nariui atsistatydinus arba dėl kitų šio straipsnio 6 dalyje išdėstytų priežasčių netekus įgaliojimų, iki Tarybos kadencijos pabaigos deleguojamas ir tvirtinamas naujas Tarybos narys Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka. Tvirtindamas Tarybos sudėtį, Seimas laikinai, iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, paveda Tarybos pirmininko pareigas eiti vyriausiam pagal amžių naujos sudėties Tarybos
įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje yra įvedama santrumpa „Taryba“, tačiau toliau tekste, tiek keičiamame straipsnyje, tiek galiojančiame įstatyme, vartojamas ir pilnas Nacionalinės šeimos tarybos pavadinimas. Pritarti. Atsižvelgiant į pastabą, Komitetas siūlo toliau tekste vartoti santrumpą „Taryba“, – žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr.
pasiūlymus:
ją išdėstyti taip: „8. Svarbiausi Nacionalinės šeimos tarybos Tarybos uždaviniai:“
dalies buvusį 8 punktą, jį laikyti 7 punktu ir išdėstyti taip: „8) 7) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose bei Nacionalinės šeimos tarybos Tarybos nuostatuose jai priskirtas funkcijas.“
3Pasiūlymas. Pakeisti Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų teisės aktų, programų projektus, kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir Nacionalinės šeimos tarybos Tarybos nuostatuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti;“ 1.3 Teisės departamentas, 2019-05-101
pirmininkas yra valstybės pareigūnas, o ne valstybės tarnautojas, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir vietoj žodžių ,,tarnybos laiką“ įrašyti žodžius ,,darbo laiką“ bei vietoj žodžių ,,valstybės tarnyboje dirbtam laikui“ –,,Taryboje dirbtam laikui“. Pritarti. Pasiūlymas. Pakeisti Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai, jis teisės aktų nustatyta
tvarka kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos darbo laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje Taryboje dirbtam laikui.
Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos sudėties Tarybos įgaliojimų pradžios.“ 1.4 Teisės departamentas, 2019-05-101
4Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje,
kurioje reguliuojamas Tarybos narių statusas, siūlytina nustatyti, kada, kokiais pagrindais Tarybos nariai netenka savo įgaliojimų. Taip pat siūlytina šios dalies nuostatoje „Tarybos nariais negali būti renkami Lietuvos Respublikos valstybės politikų pareigas einantys asmenys“ išbraukti perteklinį žodį „renkami“. Pritarti. Pasiūlymas. Pakeisti Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Tarybos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, turintis
mokslo laipsnį ir (ar) ne trumpesnę kaip 5 metų darbo (profesinės veiklos) ir
(ar) narystės (atstovavimo) šeimas vienijančiose ar su šeimomis dirbančiose nevyriausybinėse organizacijose patirtį asmuo. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Tarybos nariais negali būti renkami Lietuvos Respublikos valstybės politikų pareigas einantys asmenys. Tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais nariams už dalyvavimą Tarybos veikloje nemokama. Asmuo Tarybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Tarybos nariai netenka savo įgaliojimų:
1) kai pasibaigia įgaliojimų laikas ir Seimas patvirtina naujos sudėties Tarybą;
2) kai Tarybos narį atšaukia jį delegavusi organizacija ar institucija;
3) Tarybos nariui atsistatydinus;
4) kai Tarybos narys be pateisinamos priežasties nedalyvavo daugiau kaip dviejuose iš eilės Tarybos posėdžiuose;
5) atsiradus aplinkybių, kuriomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;
6) kai asmuo nebegali eiti Tarybos nario pareigų dėl ligos ar miršta.“ 1.5 Teisės departamentas, 2019-05-101
straipsnio 6 dalį ir vietoj žodžių ,,Tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais“ įrašyti žodžius ,,Tarybos nariams už dalyvavimą Tarybos veikloje nemokama“, kadangi Tarybos nariai tik dalyvaus Tarybos veikloje, jos posėdžiuose, bet ne dirbs. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl Teisės departamento pastabos Nr. 1.4. (žr. pasiūlymą aukščiau lentelėje). 1.6 Teisės departamentas, 2019-05-101
punkto siūlytina atsisakyti, nes jis atkartoja 9 straipsnio 8 dalies nuostatas, taip pat 9 dalies 3 punkto nuostatas. Pritarti. Pasiūlymas. Atsisakyti Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies
dalies punktus (buvusį 2 punktą laikyti 1 punktu ir t.t.):
„1) dalyvauja formuojant šeimos politiką ir
nustatant strategines šeimos politikos kryptis ir šeimos stiprinimo prioritetus, palaiko ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoja jų lūkesčius, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo;“ 1.7 Teisės departamentas, 2019-05-101
Pažymėtina, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata yra ne Tarybos teisė, bet Tarybos funkcija, todėl ji turėtų būti arba perkeliama į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalį arba jos atsisakoma, kadangi ši funkcija galimai jau siejasi su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalies 6 punkte numatytos funkcijos vykdymu. Pritarti. Pasiūlymas. Atsisakyti Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalies
dalies punktus (buvusį 3 punktą laikyti 2 punktu ir t.t): „2) atlikti įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių šeimos politikos įgyvendinimą, programų ir projektų ekspertizę ir teikti jų rengėjams savo išvadas;“ 1.8 Teisės departamentas, 2019-05-101
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalies 3 punkto nuostatų ir numatyti galimybę Tarybai į posėdžius kviestis Šeimos politikos komisijos, sudaromos Vyriausybės, atstovus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Šeimos politikos komisija gali kviestis Nacionalinės šeimos tarybos atstovus į savo posėdžius. Pritarti. Pasiūlymas.
Pasiūlymas. Pakeisti Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 dalies 3 punktą, jį atitinkamai laikyti 2 punktu ir išdėstyti taip: 3)2) prireikus į posėdžius kviestis Šeimos politikos komisijos, sudaromos Vyriausybės, kitų institucijų, įstaigų, įmonių, nevyriausybinių organizacijų atstovus, nepriklausomus ekspertus;“ 1.9 Teisės departamentas,
pildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo, atsižvelgiant į tai, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo turės būti parengti Tarybos nuostatai. Pritarti. Pasiūlymas. Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį, jį papildyti nauja 2 dalimi ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Seimas iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ 1.10 Teisės departamentas, 2019-05-101
technikos požiūriu – keičiamo 9 straipsnio numeracija ir pavadinimas projekte turėtų būti paryškinti (projekto lyginamajame variante atvirkščiai – neryškinti, nes pavadinimas nesikeičia), o 9 straipsnio pakeitimo esmėje po jungtuko „ir“ įrašytinas žodis „jį“. Pritarti. Pasiūlymas. Pakeisti Keičiamo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo esmės dėstymą ir ją išdėstyti taip:
„Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“
1.11 Teisės departamentas,
įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> bei į tai, kad įstatymo projektu siūloma steigti naują biudžetinę įstaigą, turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti. Gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2019-09-25 Nr. 979.
reikalų ministerijos, 2019-05-23 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą derinti Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo Nr. XIII-700 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3436 ir pažymi, kad pastabų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-09-25 nutarimas Nr. 979 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. SV-S-1236 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo Nr. XIII-700 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3436 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
sistemos tobulinimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių ir Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Gairės), 5 punktu, nauja viešojo sektoriaus įstaiga steigiama tik tada, kai tai pagrįstai būtina ir nėra galimybės pasiekti užsibrėžtų tikslų kitomis priemonėmis.
Gairių 7 punkte nurodoma, kad, teikiant siūlymą steigti naują viešojo sektoriaus įstaigą, kartu turi būti pateiktas išsamus siūlomo sprendimo pagrindimas, apimantis visų galimų alternatyvų, atitinkančių Gairių 5 ir 6 punktų nuostatas (taip pat ir tų, kurios buvo nagrinėtos ir atmestos), analizės rezultatus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepagrįsta, kodėl būtent biudžetinė įstaiga reikalinga nurodytam tikslui – užtikrinti sklandų Nacionalinės šeimos tarybos (toliau – Taryba) darbą – pasiekti ir kodėl tai yra tinkamiausia priemonė valstybės šeimos politikai stiprinti. Vadovaujantis Gairių 15 punktu, siekiama užtikrinti, kad viešojo sektoriaus įstaigų sistemoje nebūtų biudžetinių įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, turinčių patvirtintą mažesnį nei 20 valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, tačiau Įstatymo projekte nurodoma, kad Taryba sudaroma iš 15 narių. 2. Pažymėtina, kad kituose įstatymuose pagal pobūdį panašias funkcijas vykdyti pavesta visuomeniniais pagrindais veikiančioms kolegialioms institucijoms, neturinčioms biudžetinės įstaigos (ir juridinio asmens) statuso, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme – Nevyriausybinių organizacijų tarybai, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme – Neįgaliųjų reikalų tarybai, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme – Užimtumo tarybai ir kt.
Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme (toliau – Įstatymas) Taryba yra apibrėžta kaip šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, kuri veikia visuomeniniais pagrindais ir yra sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų. Įvertinus tai, jog Įstatymas numato, kad Taryba veikia visuomeniniais pagrindais, ir papildomai išanalizavus kitus teisės aktus, kuriuose įtvirtintas politikos formavimas ir įgyvendinimas per visuomeniniais pagrindais veikiančias patariamąsias institucijas, keisti Įstatyme įtvirtintą Tarybos statusą, steigiant biudžetinę įstaigą, netikslinga. Nepritarti. Pažymėtina, kad yra ir kitoks teisinis reglamentavimas, kuomet pagal pobūdį panašias funkcijas vykdyti pavesta institucijoms, turinčioms ir biudžetinės įstaigos (bei juridinio asmens) statusą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme – Etninės kultūros globos tarybai, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme – Nacionalinei sveikatos tarybai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinę sveikatos tarybą sudaro 16 narių. Be to pažymėtina, kad efektyvi ir sėkminga šeimos politika – viena iš sąlygų, siekiant gerovės valstybės.
Atsižvelgiant į sudėtingą demografinę situaciją šalyje – žemą gimstamumo lygį, senėjančią visuomenę bei emigracijos tendencijas, akivaizdu, jog siekiant spręsti šias problemas būtina užtikrinti efektyvią šeimos politiką, – tiek apsibrėžiant šeimos politikos prioritetus ir kryptis bei pasirenkant veiksmingas priemones, tiek užtikrinant šių priemonių įgyvendinimą. Neabejotina, kad siekiant rasti geriausius sprendimus šeimos politikos srityje turi vykti konstruktyvus bendradarbiavimas visais lygmenimis. Ne tik politikai, bet ir mokslininkai, regionų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, turintys atitinkamas kompetencijas ir suinteresuoti šeimos politikos sėkmingu įgyvendinimu, turėtų turėti galimybę dalyvauti šiame procese. Manytina, kad viena iš priemonių šiems tikslams pasiekti – Šeimos stiprinimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta Nacionalinė šeimos taryba, kaip sudedamoji institucinės šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemos dalis. Tarybai suteikti įgaliojimai dalyvauti formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis bei šeimos stiprinimo prioritetus. Pažymėtina, kad Taryba, įpareigota palaikyti ryšius su Lietuvos šeimomis bei jų organizacijomis, turėtų galimybę ne tik išsiaiškinti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria šeimos, bet ir pasiūlyti tinkamiausius jų sprendimo būdus bei stebėti šeimos politikos įgyvendinimo padėtį. Svarbu pažymėti, kad Nacionalinei šeimos tarybai suteikti papildomi įgaliojimai atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio šeimai vertinimą ir teisės aktuose numatytą teisinio reguliavimo stebėseną. Be to, Taryba kasmet turi parengti ir Seimui pateikti pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo padėtį.
Manytina, kad šioms funkcijoms įgyvendinti Taryba turi turėti reikiamus resursus, jai turi talkinti atitinkamas kompetencijas turintys specialistai ar ekspertai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta manytina, kad Nacionalinė šeimos taryba, atstovaujanti šeimų interesus visos šalies mastu, būtent turėdama biudžetinės įstaigos statusą, turėtų galimybę efektyviausiais būdais pasiekti užsibrėžtų tikslų ir sėkmingai įgyvendinti jai pavestus uždavinius bei funkcijas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 1, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėja: Rima Baškienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Patarėja A. Dolmantienė