Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Vilnius1 straipsnis. 542 straipsnio pakeitimas Pakeisti 542 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „542 straipsnis. Nepranešimas apie pasikeitusius užsieniečio duomenis
apie nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčio užsieniečio mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie jo neatvykimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtraukia baudą švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos ar kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo neatvykimą ar neįdarbinimą arba užsieniečio darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 3. Informacijos apie sąlygų, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtraukia baudą priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3403(2) lyginamasis variantas
2019 m. d. Vilnius1 straipsnis. 542 straipsnio pakeitimas Pakeisti 542 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „542 straipsnis. Nepranešimas apie pasikeitusius užsieniečio duomenis
apie nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčio užsieniečio mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą arba apie jo neatvykimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtraukia baudą švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos ar kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo neatvykimą ar neįdarbinimą arba užsieniečio darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 3. Informacijos apie sąlygų, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtraukia baudą priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO ĮSTATYMo NR. XII-2111 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO
priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Įstatymų projektai parengti siekiant tobulinti esamą reglamentavimą dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo darbo ar kitos teisėtos veiklos tikslais, įgyvendinti priemones, kurios leistų supaprastinti ir pagreitinti imigracijos procedūras, kartu mažinti galimybes jomis piktnaudžiauti ir stiprinti užsieniečių teisėto buvimo kontrolę. Įstatymų projektų uždaviniai:
leidimus gyventi, teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio arba jį priimančio subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti vizą ar leidimą gyventi nurodytus duomenis. 2.
departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), jeigu užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), neatvyko studijuoti, jis nebuvo įdarbintas, nutraukė studijas ar su užsieniečiu nutraukta darbo sutartis. 3. Nustatyti, kad prašymai išduoti leidimą gyventi būtų pateikiami tik tiesiogiai Migracijos departamentui, paliekant galimybę užsieniečiams, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, bei lietuvių kilmės asmenims tai padaryti ir per Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę arba konsulinę įstaigą užsienyje. 4. Papildyti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu ir šiuo pagrindu išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. 5. Nustatyti, kad užsieniečiui, Lietuvoje baigusiam studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą ir siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, netaikomas atitikties Lietuvos darbo rinkai vertinimas, neatsižvelgiant į tai, ar jis įdarbinamas pagal įgytą kvalifikaciją. 6. Aiškiau reglamentuoti užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką dirbti, teisę keisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį ir nustatyti, kad sprendimą dėl leidimo keisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį Migracijos departamentas priima per vieną mėnesį. 7. Nustatyti, kad užsieniečiui, užsiimančiam teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ar socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu (startuoliui), leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas du kartus. 8. Nustatyti, kad užsieniečiai studijų ar mokymosi laikotarpiu galėtų dirbti praktikos metu. 9.
teisėtos veiklos pagrindais ekonomiškai stipriausių šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečiams (Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos). 10. Įvesti kvotas užsieniečiams, kuriems netaikomas atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams vertinimas (nereikia gauti leidimo dirbti ir nėra priimamas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams), kai jie atvyksta dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. 11. Nustatyti aiškų reglamentavimą dėl užsieniečio teisės dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu (bevizio buvimo atveju, buvimo su Šengeno viza ar kitu dokumentu, suteikiančiu teisę būti Lietuvos Respublikoje ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį). 12. Nustatyti, kad darbdavys informaciją apie įdarbintus trečiųjų šalių piliečius suinteresuotoms valstybės institucijoms teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą. 13. Įtvirtinti teisinį pagrindą patvirtintų įmonių sąrašo sudarymui, kuris leistų paspartinti procedūras ir taikyti mažiau formalumų išduodant nacionalines vizas ir leidimus laikinai gyventi užsieniečiams, atvykstantiems dirbti į įmones, įtrauktas į šį sąrašą. 14. Nustatyti, kad prieglobsčio prašytojas informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius, taip pat informaciją, susijusią su jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, turi teisę gauti jam suprantama kalba. 15.
atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jeigu jam atsisakyta išduoti vizą ar leidimą gyventi, ar viza ar leidimas gyventi panaikinti dėl priežasčių, susijusių su fiktyviais pagrindais (pvz., nustatyta, kad sudaryta fiktyvi santuoka, įsteigta fiktyvi įmonė). 16. Netaikyti teismui apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo, jeigu sprendimas panaikinti leidimą gyventi priimtas dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai priežasčių. 17. Numatyti pareigą užsieniečiams, sudarantiems santuoką Lietuvos Respublikoje, santuokos registravimui pateikti dokumentą, patvirtinantį jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. 18. Reglamentuoti tarpininkavimo paslaugų įdarbinant trečiųjų šalių piliečius teikimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų parengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri 2018 m. gegužės 16 d. pasitarime (protokolo Nr. 23 2 klausimas „Dėl migracijos procedūrų tobulinimo“) pritarė Ministro Pirmininko 2018 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 43 sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės (toliau – LRV darbo grupė) pasiūlymams dėl Lietuvos Respublikos migracijos procedūrų tobulinimo. Įstatymų projektus rengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
grupė. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerijos patarėja Danutė Petrauskienė, tel. (8 5) 271 8467; Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr.
XII-2111 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą – Teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vyresnioji patarėja Asta Godienė, tel. (8 5) 266 2851; Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 56, 57, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo 30¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Malaiškienė, tel. 8 706 64227. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nėra nustatyta institucijų, nagrinėjančių prašymus išduoti vizas bei leidimus gyventi, teisė reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio arba jį priimančio subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti vizą ar leidimą gyventi nurodytus duomenis, ši teisė įtvirtinta tik poįstatyminiuose teisės aktuose (atitinkamai Vizos išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vizos išdavimo tvarkos aprašas), bei Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“). Įstatyme nustatyta pareiga darbdaviui informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą, švietimo įstaigai ar priimančiajam subjektui – apie užsienietį, turintį leidimą laikinai gyventi, kuris nutraukė mokymąsi ar studijas. Nenustatyta pareiga pranešti Migracijos departamentui, jeigu darbdavio pakviestam atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, tačiau jis neatvyko ar nebuvo įdarbintas, arba jeigu užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi studijų ar mokymosi pagrindu, studijuoti ar mokytis, neatvyko. Įstatyme nenustatyta pareiga minėtais atvejais informuoti Migracijos departamentą, jeigu užsieniečiui buvo išduota nacionalinė viza, o ne leidimas laikinai gyventi.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė
(bauda) darbdaviui ar jo įgaliotam atstovui už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, jeigu su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukiama darbo sutartis arba jeigu užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę, kvalifikacijos tobulinimą, tačiau atsakomybė analogiškais atvejais nenustatyta, jeigu užsieniečiui buvo išduota nacionalinė viza. Įstatyme nustatyta, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo gyventi išdavimo pirmą kartą, prašymą išduoti leidimą turi pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje, tačiau jeigu užsienietis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti Migracijos departamentui. Įstatyme nenumatyta galimybė atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu arba šiuo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi panaikinti dėl priežasčių, susijusių su nepakankama studento studijų pažanga, taip pat atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietis mokydamasis ar studijuodamas nesilaiko nustatyto apribojimo dirbti. Įstatyme taip pat nenumatyta galimybė panaikinti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietis neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, nors šiuo pagrindu jam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas. Pagal Įstatymą, užsieniečiui, Lietuvos Respublikoje pabaigusiam studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, leidimui laikinai gyventi darbo pagrindu netaikoma atitikties Lietuvos darbo rinkai vertinimo sąlyga, jeigu užsienietis įdarbinamas tik pagal įgytą kvalifikaciją.
Įstatyme numatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą arba pagal Įstatymo 44¹ straipsnį, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo arba darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Pažymėtina, kad užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 44¹ straipsnį, ši nuostata taikoma tik pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus, vėliau toks užsienietis turi kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu (startuoliui) išduodamas vienus metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kuris gali būti pakeistas vieniems metams vieną kartą. Praėjus startuolio veiklos 2 metams, užsieniečiui gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi taikant bendras leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos (verslo) pagrindu sąlygas (sąlygas dėl įmonės nuosavo kapitalo dydžio, investuotų lėšų, įdarbintų darbuotojų). Nustatytas 2 metų laikotarpis startuoliams atrasti pelningą veiklos modelį yra per trumpas. Užsienietis studijų ar mokymosi metu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų laikotarpį. Šis darbo laiko apribojimas netaikomas užsieniečiams, studijuojantiems doktorantūroje.
Ekonomiškai stipriausių šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečiams (Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos piliečiams) apsigyvenimui darbo, verslo ar kitos teisėtos veiklos pagrindais Lietuvos Respublikoje taikomos tokios pačios sąlygos leidimui laikinai gyventi gauti kaip ir kitų trečiųjų šalių piliečiams. Šiuo metu Įstatyme kvotos užsieniečiams atvykti nėra nustatytos ir taikomos. Įstatyme nustatyta, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Nurodytą laikotarpį Lietuvos Respublikoje gali būti ir užsieniečiai, turintys Šengeno vizą, kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę, kitos Šengeno valstybės narės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, tačiau nenustatyta, ar šiuo trumpalaikio buvimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti. Pagal Įstatymą, užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti. Nesant aiškaus reglamentavimo, praktikoje kyla neaiškumų, ar pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas užsieniečio darbas šiuo laikotarpiu turi būti laikomas nelegaliu. Įstatyme nenustatyta, kaip suinteresuotoms valstybės institucijoms teikiama informacija apie įdarbintus užsieniečius. Įstatyme nėra įtvirtinta nuostatų dėl patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo ir taikymo.
Šiuo metu patvirtintų įmonių sąrašas yra sudarytas vadovaujantis Vizos išdavimo tvarkos aprašu ir taikomas užsieniečiams išduodant nacionalines vizas, o išduodant leidimus laikinai gyventi netaikomas. Įstatyme nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojas informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius, taip pat informaciją, susijusią su jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, turi teisę gauti jam suprantama kalba. Įstatyme nustatyta, kad užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, nuostata dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su fiktyviais atvykimo ar gyvenimo Lietuvoje pagrindais (pvz., sudaryta fiktyvi santuoka, įsteigta fiktyvi įmonė), kai dėl jų neišduodama ar panaikinama viza ar leidimas gyventi, nėra imperatyvi. Įstatyme nustatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi. Nenustatyta išimčių, įskaitant ir užsieniečio grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymą, paduodamas prašymą įregistruoti santuoką, taip pat santuokos registravimo metu asmuo, įskaitant ir užsienietį, privalo pateikti savo asmens tapatybės dokumentą, tačiau nėra reikalavimo, kad būtų pateiktas užsieniečio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas.
Užimtumo įstatymas draudžia teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 2018 m. gruodžio 18 d. įsigaliojo 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1806, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL 2018 L 303 p. 39), kuris pakeitė 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013, todėl Įstatyme siūloma numatyti, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos naujai įsigaliojusio reglamento nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio, į Lietuvos Respubliką atvykstančio darbo tikslu, kreipiantis dėl vizos arba leidimo laikinai gyventi bus prašoma pateikti tik informaciją apie įdarbinamo užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai bei profesinę patirtį, siūloma Įstatyme nustatyti, kad institucijos, nagrinėjančios prašymus išduoti vizas bei leidimus gyventi, turėtų teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio arba jį priimančio darbdavio arba kito subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti vizą ar leidimą gyventi nurodytus duomenis. Tai leistų užkardyti galimus tiek užsieniečių, tiek ir juos priimančiųjų subjektų piktnaudžiavimo atvejus. Siūloma Įstatyme nustatyti pareigą darbdaviams pranešti Migracijos departamentui, jeigu jų pakviestam atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui buvo išduota viza arba leidimas laikinai gyventi, tačiau jis neatvyko ar nebuvo įdarbintas, švietimo įstaigai ar priimančiajam subjektui – jeigu užsienietis, kuriam išduota viza arba leidimas laikinai gyventi studijų ar mokymosi pagrindu, studijuoti ar mokytis neatvyko. Atitinkamai siūloma papildyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnį, kad administracinė atsakomybė būtų taikoma darbdaviui ar jo įgaliotam atstovui už informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi turinčiu užsieniečiu nutraukimą ar tokio užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, o švietimo įstaigos ar mokslo ir studijos institucijos vadovui – už informacijos apie nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi turinčio užsieniečio mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo nutraukimą arba apie tokio užsieniečio neatvykimą.
Siūloma Įstatyme nustatyti, kad prašymai išduoti leidimą gyventi būtų pateikiami tik Migracijos departamentui tiesiogiai (tai galės padaryti tiek pats užsienietis, tiek ir jo įgaliotas atstovas, o Įstatymo nustatytais atvejais – ir priimantysis subjektas). Kadangi prašymo išduoti leidimą gyventi nagrinėjimo procesas yra ilgesnis nei prašymo išduoti nacionalinę vizą, užsieniečiai Lietuvos Respublikoje iki vienų metų galės būti ir turėdami nacionalinę vizą, kuri vėliau būtų keičiama leidimu gyventi. Atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat lietuvių kilmės asmenų ryšį su Lietuvos Respublika, siūloma nustatyti, kad jie prašymus išduoti leidimą gyventi galėtų pateikti ir per Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę arba konsulinę įstaigą užsienyje.
Siūloma Įstatyme įtvirtinti pagrindą atsisakyti išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko Įstatyme nustatyto apribojimo dirbti (šiuo metu užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų laikotarpį). Tokiu reguliavimu siekiama, kad užsieniečių, turinčių leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, dalyvavimas studijų procese būtų realus ir atitinkantis nurodytą buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Neretai studijos yra tik priežastis gauti vizą arba leidimą laikinai gyventi, nesiekiant studijuoti ir net būti (gyventi) Lietuvoje, o siekiama pasinaudoti laisvo judėjimo Europos Sąjungoje privalumais. Ši nuostata skirta užkirsti kelią fiktyvioms studijoms. Pažymėtina, kad kiekviena mokslo ir studijų institucija nusistato skirtingus nepažangumo kriterijus, todėl labai svarbu nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti, kokia studijų pažanga yra laikoma pakankama, ir tai siekiama nustatyti Įstatymo projekte. 40 kreditų skaičius pasirinktas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 4 dalyje nustatytą nuolatinės formos studijų vienų metų įprastinę apimtį, kuri yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai, bei į Studentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. birželio 16 d. įsakymu Nr.
ISAK-1245, 14.4 papunktį, kuriame nurodomi, kokie duomenys apie studento studijas ura kaupiami Studentų registre, iš kurių Migracijos departamento valstybės tarnautojai galės nustatyti, ar studentas yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus. Nustačius 40 studijų kreditų ribą užsieniečiai studentai skatinami rinktis nuolatinės formos studijas. Tai yra nuoseklus valstybės politikos tęsinys, nes užsieniečiai studentai gali dirbti tik 20 valandų per savaitę (išskyrus vasaros atostogų laikotarpį). Taip pat siūloma papildyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, numatant, kad mokymosi ar studijų pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi gali būti panaikinamas, jeigu užsienietis neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), per pastaruosius vienerius studijų metus yra surinkęs mažiau kaip
konkrečiu atveju susijusios aplinkybės, siūloma Įstatyme nustatyti, kad sprendimą dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi arba tokio leidimo panaikinimo užsieniečiui, kuris per pastaruosius vienerius studijų metus yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja.
Nustatoma, kad mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo turės pateikti Migracijos departamentui informaciją apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją. Siūloma Įstatyme nustatyti, kad užsieniečiui, Lietuvos Respublikoje baigusiam studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, leidimui laikinai gyventi darbo pagrindu netaikoma atitikties Lietuvos darbo rinkai vertinimo sąlyga, neatsižvelgiant į tai, ar jis įdarbinamas pagal Lietuvos Respublikoje įgytą kvalifikaciją, jeigu užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindais gavimo kreipėsi nepraėjus 2 metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Įstatyme siūloma trumpinti nepagrįstai ilgą terminą, prieš kurį užsienietis, norintis pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, turi informuoti Migracijos departamentą – vietoj 3 mėnesių siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl leidimo keisti darbdavį Migracijos departamentas priima per vieną mėnesį. Pažymėtina, kad siūloma taikyti vienodas sąlygas tiek užsieniečiams, atvykstantiems dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnį, tiek ir užsieniečiams, atvykstantiems dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 44¹ straipsnį.
Įstatymo 45 straipsnyje nustatyti reikalavimai užsieniečiams, užsiimantiems ar ketinantiems užsiimti teisėta veikla – dirbti įmonių vadovais, kurių profesijos yra priskirtos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1 pagrindinei grupei. Šioms įmonėms yra nustatyti specialūs reikalavimai, tarp kurių nėra reikalavimo įmonės vadovo kvalifikacijai. Tikėtina, kad įmonių, kurios neatitinka Įstatymo 45 straipsnio reikalavimų, vadovai gali piktnaudžiauti Įstatymo 44¹straipsnio nuostatomis ir siekti gauti ar pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje kaip aukštos profesinės kvalifikacijos specialistui, kuriam taikomas ne trumpesnės kaip 5 metų profesinės patirties prilyginimas aukštojo mokslo kvalifikacijai. Siekiant panaikinti tokią galimybę, siūloma Įstatyme nustatyti, kad Įstatymo 44¹straipsnio nuostatos netaikomos užsieniečiams, kuriems taikomos Įstatymo 45 straipsnio nuostatos. Siūloma Įstatyme nustatyti, kad užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu (startuoliui), išduotas leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas vieniems metams 2 kartus (šiuo metu keičiamas vieną kartą). Pagal Įstatymą, leidimas laikinai gyventi startuoliui keičiamas, jeigu Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija patvirtina, kad užsienietis ir jo veikla tebeatitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus. Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai pateikus atitinkamą vertinimą, leidimą laikinai gyventi užsienietis, kaip startuolis, galėtų turėti 3 metus.
Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu gali dirbti tik 20 valandų per savaitę, išskyrus vasaros atostogų laikotarpį, siūloma šio apribojimo netaikyti studijų ar mokymosi laikotarpiu užsieniečiui atliekant praktiką ir taip sudaryti vienodas sąlygas visiems studentams atlikti praktiką įmonėse, kuriose praktikos laikotarpiui sudaromos darbo sutartys. Įstatyme siūloma nustatyti atskirą pagrindą ir palankias sąlygas leidimui laikinai gyventi išduoti ekonomiškai stipriausių šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečiams (Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos piliečiams), kurie ketina dirbti ar užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Išduoti ir pakeisti leidimai laikinai gyventi šių šalių piliečiams nesiekia 2 procentų visų išduotų ir pakeistų leidimų laikinai gyventi trečiųjų šalių piliečiams skaičiaus (pvz., 2017 m. nurodytų šalių piliečiams išduotas arba pakeistas 361 leidimas laikinai gyventi, iš jų daugiausia – 257 leidimai laikinai gyventi JAV piliečiams, Kanados – 32, Pietų Korėjos – 32, Australijos – 19, Japonijos – 15, Naujosios Zelandijos – 6, kai iš viso trečiųjų šalių piliečiams 2017 m. išduota arba pakeista daugiau kaip 19 tūkst. leidimų laikinai gyventi. 2018 m. šių šalių piliečiams išduoti arba pakeisti 257 leidimai gyventi, iš jų daugiausia – 183 leidimai laikinai gyventi JAV piliečiams, Kanados – 25, Australijos – 19, Pietų Korėjos – 18, Japonijos – 11, Naujosios Zelandijos – 1 leidimas, kai iš viso trečiųjų šalių piliečiams 2018 m. išduota arba pakeista daugiau kaip 22 tūkst. leidimų laikinai gyventi).
Šios šalies piliečiui siūloma išduoti iki 3 metų galiojantį leidimą laikinai gyventi, jeigu jis įdarbinamas pagal darbo sutartį, atvyksta užsiimti verslu ar kita teisėta veikla, įskaitant individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (savarankiška veikla, kuria verčiantis siekiama gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, įskaitant savarankiškos kūrybos, profesinę, sporto, atlikėjo veiklas). Užsienietis galėtų atvykti kartu su šeima, įskaitant atvejus, kai būtų įdarbinamas pagal darbo sutartį (kitų trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių dirbti, išskyrus aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, šeimos nariams leidimo laikinai gyventi išdavimas šeimos susijungimo pagrindu galimas tik užsieniečiui pragyvenus Lietuvoje 2 metus ir turint pagrįstą perspektyvą įgyti leidimą nuolat gyventi). Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos piliečiams siūloma netaikyti reikalavimo gauti leidimą dirbti, įskaitant atvejus, kai nurodytoje valstybėje įsteigta įmonė jį atsiunčia laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo (komandiruoja).
Leidimas laikinai gyventi verslo pagrindu šios šalies piliečiui būtų išduodamas, jeigu jis yra įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje, dalyvis ar vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje, t. y. siūloma netaikyti kitų trečiųjų šalių piliečiams taikomų leidimo laikinai gyventi teisėtos veiklos (verslo) pagrindu išdavimo sąlygų dėl įmonės veiklos trukmės, nuosavo kapitalo dydžio, investuotų lėšų ir įdarbintų darbuotojų. Tačiau bendrosios leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos (turėti sveikatos draudimą, lėšų pragyventi ir kt.) jiems būtų taikomos. Siūloma šių šalių piliečiams taikyti išlygą dėl laikinojo nedarbo, kuri kitų trečiųjų šalių piliečiams taikoma tik, jeigu jie yra aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojai, t. y. leidimas laikinai gyventi galėtų būti naikinamas, jeigu užsienietis tapo bedarbiu ilgiau negu 3 mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.
Lydinčiais Įstatymo projektą socialinės srities įstatymų pakeitimais siūloma Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatyti teisę pasinaudoti Lietuvoje veikiančia neįgaliųjų socialinės integracijos sistema, kurią sudaro medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimas, neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių lygio ir specialiųjų poreikių nustatymas, tikslinių kompensacijų skyrimas ir mokėjimas specialiesiems poreikiams tenkinti, taip pat užtikrinama teisė gauti šalpos išmokas tokiomis pat sąlygomis kaip ir Europos Sąjungos šalių piliečiams. Taip pat siūloma nustatyti teisę Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos piliečiams, ir jų šeimos nariams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje (šių šalių piliečiams darbuotojams (taip pat savarankiškai dirbantiems) ir jų šeimos nariams reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas), tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Europos Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams, gauti išmokas vaikams (vienkartinė išmoka vaikui, išmoka vaikui, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai ir vienkartinė išmoka nėščiai moteriai), laidojimo pašalpą ir piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams.
Suteikiant lengvatas šių šalių piliečiams siekiama pritraukti ekonomiškai stiprių šalių piliečius atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką. Įstatyme siūloma reglamentuoti kvotų užsieniečiams nustatymą ir naudojimą. Kvotą siūloma taikyti užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir kurie arba atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, arba dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo. Šiuo metu profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis tvirtina Užimtumo tarnybos direktorius kiekvienų metų pusmečiui remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze (pvz., 2019 m.
I pusmečiui patvirtintas
nurodytos statybininko, betonuotojo, pastolių statytojo, tinkuotojo apdailininko, izoliuotojo (statybos), suvirintojo, metalinių laivų korpusų surinkėjo, elektriko, mėsininko, skerdiko, siuvėjo (pramonė), tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesijos (paslaugos). Pažymėtina, kad 2017 m. I pusmečiui į minėtą profesijų, kurių Lietuvos darbo rinkai trūksta, sąrašą buvo įtrauktos 5 profesijos, 2017 m. II pusmečiui – 4, o 2018 m. I pusmečiui – 14 profesijų (įtrauktos statybų sektoriaus profesijos, kurių 2017 m. sąrašuose nebuvo). Nuo 2017 m. sausio 1 d. trečiųjų šalių piliečiai, atvykstantys į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į minėtą trūkstamų profesijų darbo rinkoje sąrašą, atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti (kai jie atvyksta su nacionaline viza), Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo dėl tokio užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (kai kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio darbo pagrindu). Įsigaliojus minėtam reguliavimui, pagal išduotų dokumentų statistiką 2017 m. trečiųjų šalių piliečių, atvykusių dirbti į Lietuvos įmones, skaičius išaugo dvigubai (nuo 18 tūkst. 2016 m. iki 40 tūkst. 2017 m.), ir toliau augo 2018 m. – 52 tūkst. Užsieniečiams
dirbti (tai rodo, kad daugiau kaip 70–80 proc. sudaro užsieniečiai, kuriems nereikia leidimo dirbti).
Dalis užsieniečių, kuriems įmonių kvietimu buvo išduotos nacionalinės vizos, kaip trūkstamų profesijų atstovams, tose įmonėse neįsidarbino ir darbdaviai teigia nežinantys, kur jų kviesti užsieniečiai yra (pvz., konsultuodamos dėl vizų policijos įstaigos per 9 mėnesius nustatė apie 3 tūkst. tokių atvejų). Taigi, tvirtinamas profesijų sąrašas, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta, tačiau lieka neįvertinta, koks yra konkretus trūkumas ir realus poreikis, kuris turėtų būti kompensuotas darbuotojais iš trečiųjų šalių. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatyme nustatyti, kad kvotą kalendoriniams metams, kaip ir profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis tvirtina Užimtumo tarnybos direktorius, remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze. Siūloma nustatyti, kad kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. Pirmoji kvota galėtų būti nustatyta 2021 metams. Siūloma, kad kvota būtų laikoma išnaudota, jeigu darbo pagal trūkstamą Lietuvos darbo rinkoje profesiją pagrindu leista atvykti užsieniečiui (išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi) arba pranešta apie tokios profesijos užsieniečio įdarbinimą trumpalaikio buvimo (bevizio režimo atveju) laikotarpiu Užimtumo tarnybai. Migracijos departamentas administruotų kvotą, t. y. pagal gautą informaciją iš Užimtumo tarnybos bei informaciją, gautą per informacines sistemas apie išduotas vizas bei leidimus, skaičiuotų kvotą ir apie išnaudotą kvotą skelbtų viešai. Pagal siūlomą reguliavimą, išnaudoję kvotą darbdaviai galėtų įsivežti trečiųjų šalių piliečius tik atlikus darbo rinkos testą (atitinkamai gavus leidimą dirbti ar Užimtumo tarnybos sprendimą dėl atitikties rinkos poreikiams).
Pažymėtina, kad nesiūloma kvotos taikyti aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams, atvykstantiems dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į šiuo metu Vyriausybės tvirtinamą profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Be to, Įstatymo projektu siūloma minėtą sąrašą, sudaromą remiantis verslo ir darbdavių asociacijų pateiktais duomenimis bei nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informacija, pavesti tvirtinti ekonomikos ir inovacijų ministrui. Siūloma Įstatyme reglamentuoti, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas (ar jis turi Šengeno vizą, kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę, kitos Šengeno valstybės narės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą), teisėto trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali ne tik būti, bet ir dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka Įstatyme nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Tokiu reglamentavimu siekiama, kad užsienietis, turintis leidimą dirbti, teisėto trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu galėtų pradėti dirbti ir kreiptųsi dėl tolesnio buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimo, siekiant užtikrinti darbo santykių tęstinumą. Be to, nustatoma, kad apie užsieniečio jo trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu įdarbinimą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, darbdavys turi pranešti Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą.
Tokio užsieniečio, apie kurio įdarbinimą nustatyta tvarka nebūtų pranešta, darbas turėtų būti laikomas nelegaliu. Atitinkamai siūloma pildyti Užimtumo įstatymą. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos migracijos procedūrų tobulinimo 7 punkte buvo nurodyta, kad administracinė našta darbdaviams bus mažinama atsisakant darbo sutarčių kopijų teikimo Užimtumo tarnybai, kuri įgyvendinama Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatyme, kurį priėmė Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gruodžio 20 d. (įsigaliojo nuo 2019 m. kovo 1 d.). Informacija apie įdarbintus trečiųjų šalių piliečius bus renkama ir tvarkoma, pritaikant SODRA Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS). Šiuo metu rengiamos informacijos teikimo EDAS priemonėmis taisyklės ir duomenų teikimo formos. Atsižvelgiant, kad darbdavių pareiga teikti tokius duomenis nurodytu būdu turi būti įtvirtinta Įstatyme, Įstatyme siūloma nustatyti, kad darbdavys informaciją apie įdarbintus užsieniečius Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Siūloma Įstatyme įtvirtinti nuostatas patvirtintų įmonių sąrašui sudaryti, kuris būtų taikomas užsieniečiui, išduodant nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis atvyksta dirbti, įskaitant ir tuos atvejus, kai užsienietis perkeliamas laikinai dirbti bendrovės viduje. Šiuo metu patvirtintų įmonių sąrašas yra sudarytas vadovaujantis Vizos išdavimo tvarkos aprašu ir taikomas išduodant nacionalines vizas. Siūloma pasiteisinusią praktiką, leidžiančią paspartinti migracijos procedūras, taikyti ir išduodant leidimus laikinai gyventi. Nustatytas procedūras atliekančioms migracijos institucijoms būtų sudaryta galimybė racionaliau paskirstyti turimus išteklius (kiekvieno atskiro užsieniečio, atvykstančio dirbti į tą pačią įmonę, atveju nereikėtų tikrinti įmonės atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams, jeigu ji įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą). Siūlome Įstatyme įtvirtinti teisinį pagrindą vidaus reikalų ministrui nustatyti įmonių įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus ir tvarką.
Tačiau Įstatyme siūlome nustatyti priežastis (pvz., įmonė buvo bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis; buvo įvertinta kaip fiktyvi), dėl kurių įmonė į patvirtintų įmonių sąrašą negalėtų būti įtraukta. Taip pat Įstatyme siūloma nustatyti, kokiais atvejais įmonė išbraukiama iš patvirtintų įmonių sąrašo. Toks reguliavimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad situacija yra kintanti ir vyksta nuolatinė patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo teigiamų ir neigiamų pasekmių stebėsena, todėl, siekiant greitai sureaguoti į stebėsenos rezultatus ar atsiradusius piktnaudžiavimo atvejus, siūloma įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus ir tvarką reglamentuoti poįstatyminiame teisės akte. Pažymėtina, kad būti patvirtintų įmonių sąraše nėra privalomas reikalavimas, pačios įmonės gali nuspręsti, ar jos nori būti patvirtintų įmonių sąraše ir turėti lengvatų įdarbindamos užsieniečius, ar ne. Jeigu įmonė nėra patvirtintų įmonių sąraše, ji gali įdarbinti užsieniečius, taikydama bendrus Įstatyme nustatytus reikalavimus ir procedūras įdarbinant užsieniečius.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojantis patvirtintų įmonių sąrašas, kuris taikomas užsieniečiams išduodant nacionalines vizas, taikomas užsieniečiui atvykstant iš mažesnės nelegalios migracijos rizikos šalių, t. y. tų trečiųjų šalių piliečiams, kuriems pagal Vizų režimo reglamentą taikomas bevizis režimas, arba kurie turi pilietybę tokios užsienio valstybės, kuriai Lietuvos Respublika taiko nacionalinių vizų išdavimo lengvatas vienašališkai arba pagal tarptautinius susitarimus (šiuo metu Lietuva vienašališkai vizų išdavimo lengvatą taiko Baltarusijos Respublikos piliečiams). Šią taisyklę siūloma taikyti ir toliau. Įstatymo projektu siūloma netaikyti atitikties Lietuvos darbo rinkai vertinimo aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojui, jeigu jis atvyksta dirbti į įmonę, esančią patvirtintų įmonių sąraše, o reikalavimą aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams pateikti migracijos institucijoms dokumentus, patvirtinančius aukštą profesinę kvalifikaciją, keisti reikalavimu jį įdarbinančiam darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją, nurodant jos atitiktį darbo vietai, ir šią nuostatą taikyti nepriklausomai nuo to, ar užsienietis atvyksta į patvirtintų įmonių sąraše esančią įmonę, t. y. užsieniečio kvalifikacijos atitiktį darbo vietai turėtų vertinti darbdavys, o ne vizas arba leidimus gyventi išduodančios institucijos. Informaciją apie įdarbinamo užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai bei profesinę patirtį turėtų pateikti darbdavys ir tokiu atveju, kai užsienietis įdarbinamas kitam nei aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančiam darbui, kaip jis apibrėžiamas Įstatyme.
Siūloma nustatyti lankstesnį reguliavimą dėl užsieniečio turimos kvalifikacijos ir profesinės patirties reikalavimo tais atvejais, kai užsienietis įdarbinamas įmonėje, kuri yra įraukta į patvirtintų įmonių sąrašą (įdarbinamam užsieniečiui taikyti arba kvalifikacijos, arba atitinkamos profesinės patirties sąlygą). Kartu siūloma Užimtumo įstatymą papildyti nuostata, pagal kurią darbo vietą atitinkančios kvalifikacijos ar profesinės patirties neturinčio trečiosios šalies piliečio įdarbinimas ar įdarbinimas pagal laikinojo darbo sutartį būtų vertinamas kaip užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas. Siūloma Įstatyme nustatyti, kad prieglobsčio prašytojas informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius, taip pat informaciją, susijusią su jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, turi teisę gauti jam suprantama kalba. Kituose prieglobsčio procedūros etapuose tokia teisė yra nustatyta, pvz., prieglobsčio prašytojas turi būti jam suprantama kalba supažindinamas su visais dėl jo priimtais sprendimais ir gauti jų kopijas; sulaikytas prieglobsčio prašytojas apie sulaikymo pagrindus, sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką ir galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą informuojamas nedelsiant raštu jam suprantama kalba. Siūloma Įstatyme nustatyti, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Taip pat papildyti uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindus nauju, nustatant, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, nustačius, kad užsieniečio sudaryta santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas fiktyvūs arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra fiktyvūs. Siūloma Įstatyme nustatyti išimtį apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymui, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, t. y. sprendimo vykdymas nebūtų stabdomas, jeigu leidimas gyventi panaikintas dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai priežasčių. Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti pareigą trečiųjų šalių piliečiams, norintiems sudaryti santuoką Lietuvos Respublikoje, civilinės metrikacijos įstaigai pateikti teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus. Užimtumo įstatymo pakeitimais, įgyvendinant LRV darbo grupės pasiūlymų dėl migracijos procedūrų tobulinimo 14 priemonę
Lietuvoje, teikimą, numatant, kad šios paslaugos galėtų būti teikiamos trečiųjų šalių piliečiams aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams ir kitiems darbuotojams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, išskyrus priskiriamus sezoniniams darbams.
Siūloma nustatyti kriterijus, kuriuos turėtų atitikti subjektai, teikiantys tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams (sprendimą dėl atitikimo kriterijams priimtų Užimtumo tarnyba). Pagal sutartį, sudarytą tarp teikėjo ir trečiosios šalies piliečio, teikėjas turėtų įsipareigoti teikti paslaugas nemokamai ir pateikti užsieniečiui darbdavio įsipareigojimą įdarbinti jį ne trumpesniam nei vienų metų (kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą) ar 6 mėnesių (kai užsienietis ketina dirbti kitą darbą) laikotarpiui. Siūloma nustatyti, kad darbdaviui tarpininkavimo įdarbinant paslaugos trečiųjų šalių piliečiams gali būti teikiamos už atlyginimą.
Siūloma tikslinti Užimtumo įstatymą, nustatant, kad darbo laiko apskaita turi būti pildoma kiekvieną dieną žymint nukrypimus nuo darbo laiko, nes šiuo metu galiojantis reguliavimas, kad darbdavys privalo apskaityti darbuotojų nukrypimus nuo darbo laiko (dirbtus viršvalandžius, darbą švenčių, poilsio dienomis, darbą naktį) iki kitos darbo dienos darbovietėje pabaigos, užkerta kelią taikyti administracinio poveikio priemones darbdaviams dėl nedeklaruoto darbo (nustačius, kad darbuotojai dirba ne darbo laiko režimo ar darbo (pamainų) grafikuose nustatytu metu, darbdavys iki kitos darbo dienos pabaigos turi galimybę pažymėti tokį dirbtą laiką darbo laiko apskaitos dokumentuose bei išvengti atsakomybės). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Sudarytos palankesnės sąlygos atvykti užsieniečiams iš ekonomiškai stipriausių šalių, teisė dirbti trumpalaikio buvimo laikotarpiu, palankesnės sąlygos startuoliams, efektyviau tvarkomos imigracijos procedūros galėtų prisidėti prie socialinės ir ekonominės valstybės gerovės kūrimo bei šalies konkurencingumo didinimo. Palankesnės sąlygos įsidarbinti studijas baigusiems Lietuvoje užsieniečiams prisidėtų prie šalies patrauklumo didinimo, pasirenkant ją studijoms ir darbui. Nustatytų supaprastintų sąlygų atvykti užsieniečiams, kurie yra trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistai, taikymas būtų grindžiamas aiškaus poreikio, kurio negali patenkinti Lietuvoje gyvenantys ar grįžtantys iš emigracijos darbuotojai, darbo rinkai vertinimu.
Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams reglamentavimu bus sudarytos galimybės užsieniečiams pasirinkti teisėtai veikiančių ir nustatytus kriterijus atitinkančių tarpininkų paslaugas kaip alternatyvą neteisėtam tarpininkavimui, susijusiam su nelegalaus darbo ir trečiųjų šalių piliečių teisių pažeidimų rizika. Nelegalios migracijos kontrolė bus veiksmingesnė, bus sumažintos galimybės piktnaudžiauti procedūromis (pvz., galimybė legalizuoti buvimą šalyje sudarius santuoką; gavus leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu faktiškai užsiimti kita nei studijos veikla, bus sudarytos prielaidos efektyviau užkardyti piktnaudžiavimo kreipiantis dėl vizos ar leidimo gyventi išdavimo atvejus). Pažymėtina, kad nauja prievolė pranešti apie neatvykusį užsienietį, kuriam buvo išduota viza arba leidimas laikinai gyventi, užsieniečio darbdaviams, švietimo įstaigai ar priimančiajam subjektui, į kurį užsienietis ketino atvykti mokytis, studijuoti, stažuotis, tobulinti kvalifikaciją ar užsiimti savanoriška veikla, numatoma siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti atvykimo į Lietuvos Respubliką procedūromis. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymai prisidės prie palankesnės ir skaidresnės verslo aplinkos kūrimo.
Pažymėtina, kad administracinė našta verslui yra mažinama:
1) numatant, kad užsieniečio turimos kvalifikacijos atitikties darbo vietai vertinimą atlieka pats darbdavys, o ne institucijos, priimančios sprendimus dėl leidimų gyventi išdavimo;
2) tobulinant esamą reglamentavimą dėl leidimo keisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį užsieniečiui, kuriam leidimas gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą arba pagal 44¹straipsnį (tikslinama formuluotė ir trumpinamas terminas, per kurį Migracijos departamentas priims sprendimą);
3) aiškiai nustatant, kaip darbdaviai informuoja Valstybinę darbo inspekciją ir Užimtumo tarnybą apie įdarbintą užsienietį (šiuo metu, panaikinus darbdaviams pareigą teikti informaciją apie sudarytas darbo sutartis su užsieniečiais kelioms valstybės institucijoms, nėra aišku, kaip tokia informacija yra teikiama);
4) įstatymo projekte siūlomas patvirtintų įmonių sąrašo sudarymas leis įmonėms, įtrauktoms į šį sąrašą, paprasčiau įdarbinti užsieniečius, įskaitant ir tuos atvejus, kai užsienietis yra perkeliamas laikinai dirbti įmonės viduje, taip pat paspartins migracijos procedūras, nes kiekvieno atskiro užsieniečio, atvykstančio dirbti, atveju nereikėtų tikrinti įmonės atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams, jeigu ji įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. Įmonei, įtrauktai į patvirtintų įmonių sąrašą, norint įdarbinti užsienietį, bus galima pateikti darbdavio informaciją arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai, arba apie ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius penkerius metus (paprastai reikia pateikti darbdavio informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius penkerius metus).
Įmonė, įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, laikinai perkelianti užsienietį įmonės viduje, galės patvirtinti užsieniečio atitiktį Įstatymo 44² straipsnio 1 dalyje nurodytiems nustatytiems reikalavimams (paprastai reikia pateikti dokumentus, įrodančius, kad užsienietis atliks konkrečias funkcijas, kad turi tam reikalingą kvalifikaciją ir profesinę patirtį). Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje (toliau – trūkstamų profesijų užsieniečiai), netaikomas darbo rinkos testas, t. y. jie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti (kai jie atvyksta su nacionaline viza). Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo dėl tokio užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (kai kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio darbo pagrindu). Išnaudojus kvotą, trūkstamų profesijų užsieniečiams būtų taikoma bendroji procedūra – darbo rinkos testas. Darbdaviai turės kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti trūkstamos profesijos užsieniečiui (užsieniečiui atvykstant su viza) ar sprendimo dėl tokio užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priėmimo (užsieniečiui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi).
Pagal galiojančias bendrąsias procedūras darbdaviams tai užruktų ne daugiau kaip iki 12 darbo dienų – iki 5 darbo dienų registruota laisva darbo vieta Užimtumo tarnyboje ir iki 7 darbo dienų leidimo dirbti ar sprendimo dėl atitikties darbo rinkos poreikiams priėmimui Užimtumo tarnyboje. Kadangi dokumentų nagrinėjimo terminai Užimtumo tarnyboje yra labai trumpi, verslo subjektams (darbdaviams) administracinės naštos padidėjimas įdarbinant trūkstamų profesijų užsienietį išnaudojus kvotą labai nepasijustų, o toks reglamentavimas nustatant kvotą leistų apsaugoti Lietuvos Respublikos darbo rinką. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikia. 9. Ar įstatymų projektai, parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11.
ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymus, turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 436
„Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką,
nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ (dėl valstybės rinkliavų už leidimo dirbti išdavimą pakeitimo ir valstybės rinkliavos už prašymų įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą nagrinėjimą nustatymo), pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 8 d. nutarimas Nr. 96 „Dėl Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo patvirtinimo“, atitinkamai ekonomikos ir finansų ministras turės patvirtinti profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Reikės atitinkamai pakeisti Įstatymo nuostatas įgyvendinančius teisės aktus, reglamentuojančius vizų išdavimo tvarką (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“), leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarką (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“), sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos rinkos poreikiams priėmimo tvarką (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymas Nr.
A1-133
„Dėl Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. A1-587
„Dėl Sprendimo dėl užsieniečio aukštos profesinės
kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. A1-139 „Dėl Sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, taip pat Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 4-56 „Dėl Vertinimo tvarkos, kuria nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą ir verslo planą, aprašo patvirtinimo“. Vidaus reikalų ministras turės nustatyti įmonių įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus ir tvarką. Priėmus Užimtumo įstatymo pakeitimus, reikės pakeisti Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus
tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimą tvarkos aprašo patvirtinimo“.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomą lėšų poreikį dėl piniginės socialinės paramos teikimo ekonomiškai stipriausių šalių užsieniečiams objektyviai apskaičiuoti ir įvertinti negalima, nes neaišku, kiek šių užsieniečių darbo tikslais į Lietuvą atvyks su savo šeimomis, kiek bus tokių, kurių sveikatos būklė ar socialinė padėtis pasikeis. Įvertinus Migracijos departamento pateiktus duomenimis, kad 2018 m. leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduoti 102 užsieniečiams, atvykusiems iš ekonomiškai stipriausių šalių, darytina prielaida, kad lėšų poreikis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų būtų neženklus. Kitiems įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Viza“, „Leidimas gyventi“, „šeimos narys“, „užsienietis“,
„tarpininkavimas įdarbinant“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 542 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-07-12 Nr. XIIIP-3403(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2019-06-26
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Vidaus reikalų ministerijos patarėjos Rūta Jasulaitienė, Danutė Petrauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-03 Įvertinę projekto atitiktį
reikalavimams, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomaas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė