Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus 2018 m. lapkričio
šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 21 straipsnį 3¹ dalimi: „3¹. Šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytos institucijos, nagrinėdamos prašymą išduoti vizą, turi teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis.“
papildymas 21¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 21¹ straipsniu: „21¹ straipsnis.
Duomenų pranešimas apie užsienietį, turintį nacionalinę vizą Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį privalo:
1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų;
2) švietimo įstaiga arba priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio nacionalinę vizą, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo, savanoriškos veiklos nutraukimą, ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas
užsieniečiui leidimą gyventi, paprastai išduodamas leidimas laikinai gyventi, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus. 2. Užsienietis, kuris pirmą kartą kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo, prašymą išduoti leidimą gyventi turi pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. 32. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. 3.
išduoti leidimą gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui. 3¹4. Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4²punkte nustatytu pagrindu pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, laikydamasis šio Įstatymo 44² straipsnio
dalyje nurodytu atveju prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi perkeliamas įmonės viduje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, esančiai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui. 45. Šio Įstatymo nustatytais atvejais Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo
straipsnio 2 dalyje ar 49⁵ straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai.“
straipsnio pakeitimas
1 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 13, ir 15 ir 16 punktuose nustatytais pagrindais;“. 2. Pakeisti 33 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, taip pat jeigu kyla abejonių dėl darbdavio pateiktos informacijos apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba darbo patirtį, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gavimo dienos – šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos.“
straipsnio pakeitimas 1.
35 straipsnio pakeitimas
1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas);“. 2. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);“. 3.
1 dalies 16 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip: „c) nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas);“. 4. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18) užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1¹dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje arba yra pašalintas iš mokslo ir studijų institucijos pagal jos nustatytą studijų organizavimo tvarką.“
1¹ dalimi: „1¹. Sprendimą dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi šio straipsnio
mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.“
straipsnio pakeitimas 1.
36 straipsnio pakeitimas
1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens (toliau – įmonė) arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte, ar 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose ar 49⁵ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais arba kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip vadovui, vadovausiančiam priimančiajai įmonei;“. 2. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo raštu pranešti ūkio ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.“
3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų, arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jei darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte;“. 4.
3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų;“. 5. Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) ūkio ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija – apie užsienietį, neįvykdžiusį šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, nustačius, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės ar nevykdo įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, taip pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės dalyvis ar šio užsieniečio buvimas
straipsnio pakeitimas
1 dalį 16 punktu: „16) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos pilietis, kuris ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.“
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5¹, ar 13 ar 16 punkte arba šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu ir atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą, arba šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nurodytais pagrindais, arba kartu su užsieniečiu, nurodytu šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punkte, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir leidimas laikinai gyventi jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui. Šeimos nario, atvykstančio gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas, prašymas nagrinėjamas kartu su šio užsieniečio prašymu ir sprendimai dėl leidimo išdavimo priimami tuo pačiu metu, jeigu prašymai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti kartu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5¹, ar 13 ar 16 punkte nustatytais pagrindais;“. 10 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas 1.
44 straipsnio pakeitimas
1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 2¹ dalyje nurodytą atvejį dalyse nurodytus atvejus;
c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus 2 metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį. Šį sąrašą Užimtumo tarnybos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.“
2¹ dalimi: „2¹.
Jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, kurio sudarymas ir taikymas nustatytas šio Įstatymo 63¹ straipsnyje (toliau – patvirtintų įmonių sąrašas), pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius penkerius metus.“
7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos arba darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – dokumentą, patvirtinantį darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai;“. 2. Pakeisti 44¹ straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹.
Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ekonomikos ir inovacijų ministras. Į šį sąrašą įtraukiamos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtos profesijos, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija. Sąrašas sudaromas remiantis verslo ir darbdavių asociacijų pateiktais duomenimis bei nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, informacija ir atsižvelgiant į profesinių asociacijų pateiktus duomenis.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu užsienietis per pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos arba darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.“
straipsnį 8 dalimi: „8. Šio straipsnio nuostatos netaikomos užsieniečiams, kuriems taikomos šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatos.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 44²straipsnį 1¹ dalimi: „1¹. Užsieniečio atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams gali patvirtinti priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, jeigu ji yra įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 45¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45¹ straipsnis.
Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu
gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ūkio ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. 2. Vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ūkio ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo ir mokslo bei vidaus reikalų ministrais. 3. Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams vieną kartą du kartus. 4.
naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui,
dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 3¹ dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 1¹dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo ir studijuodamas ar mokydamasis laikosi apribojimo, nustatyto šio straipsnio 4 dalyje.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų, studijų arba mokymosi laikotarpiu numatytos praktikos laikotarpį.
Šioje dalyje nustatytas darbo laiko apribojimas netaikomas užsieniečiams, studijuojantiems doktorantūroje.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų, studijų arba mokymosi laikotarpiu numatytos praktikos laikotarpį. Šioje dalyje nustatytas darbo laiko apribojimas netaikomas užsieniečiams, studijuojantiems doktorantūroje.“
papildymas 49⁵ straipsniu Papildyti Įstatymą 49⁵ straipsniu: „49⁵ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos piliečiui, kuris ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos
gyventi gali būti išduodamas ir keičiamas Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos piliečiui, kuris Lietuvos Respublikoje:
1) dirba pagal darbo sutartį arba pateikiamas darbdavio įsipareigojimas jį įdarbinti pagal darbo sutartį;
2) yra įmonės, kuri vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, dalyvis ar vadovas, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;
3) užsiima kita teisėta veikla ar pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad ketina užsiimti kita teisėta veikla, įskaitant individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. 2.
reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas
trumpiau negu 3 metus – darbo ar kitos teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams. 4. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinęs ar įsipareigojantis įdarbinti darbdavys.“
straipsnio pakeitimas
1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio
nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų;“. 2.
1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1¹dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;“. 3. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);“. 4. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip: „c) nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas);“. 5.
straipsnio 1 dalį 21 punktu: „21) jis tapo bedarbiu ilgiau negu trims mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punktą.“
1¹ dalimi: „1¹. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pateikiami dokumentai, patvirtinantys pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus penkerius metus, o jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius penkerius metus. Šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties netaikomos užsieniečiui išskyrus užsienietį, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas.“
papildymas 57¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 57¹ straipsniu: „57¹ straipsnis. Kvotos nustatymas ir naudojimas 1.
Kvota nustatoma užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veikos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo (toliau – kvota). 2. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir kvotą kalendoriniams metams tvirtina Užimtumo tarnybos direktorius remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. 3. Kvota laikoma išnaudota, jeigu užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienyje išduotų nacionalinių vizų, Migracijos departamento išduotų leidimų laikinai gyventi skaičius ir šio Įstatymo 62 straipsnio 1¹ dalyje nurodytų užsieniečių, apie kurių įdarbinimą pagal tokią profesiją pranešta Užimtumo tarnybai, skaičius bendrai pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą. 4. Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos išnaudojimą ir apie išnaudotą kvotą skelbia viešai. Užimtumo tarnyba teikia Migracijos departamentui informaciją apie šio Įstatymo 62 straipsnio 1¹ dalyje nurodytų užsieniečių įdarbinimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie užsieniečio įdarbinimą gavimo šio Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 5. Išnaudojus kvotą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti.“
straipsnio pakeitimas 1.
58 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „4) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5, 5¹, 13, 14, ar 15 ar 16 punktus ar šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;“. 2. Pakeisti 58 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį;“. 3. Papildyti 58 straipsnį 13 punktu: „13) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos pilietis, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti (įskaitant nurodytoje valstybėje įsteigtos įmonės atsiunčiamą laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo) ar užsiimti kita teisėta veikla.“
straipsnio pakeitimas
1¹ dalimi: „1¹. Šio Įstatymo
Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Jeigu šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 11 punktą, darbdavys apie tokio užsieniečio įdarbinimą turi būti pranešęs Užimtumo tarnybai šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.“
2² dalimi: „2².
Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵straipsnio 1 dalies 1 punktą.“
7 dalimi: „5. Darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) darbdavys turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);“. 22 straipsnis. Įstatymo papildymas 63¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 63¹ straipsniu:
„63¹ straipsnis. Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymas ir taikymas
1.
Į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės, įskaitant priimančiąsias įmones, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, atitinkančios vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus, jų prašymu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtraukiamos trejiems metams. 2.
sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu:
1) buvo bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
2) per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas;
3) įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo buvo bausti už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ir nuo dienos, kurią nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
4) yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdanti ekonominės veiklos;
5) turi didesnės negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
6) nevykdo įsipareigojimų muitinei ir yra nesumokėjusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
7) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad ši įmonė yra fiktyvi;
8) teisės aktų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus neteikia mokesčių deklaracijų ir finansinių ataskaitų;
9) pastaruosius trejus metus nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje;
10) neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties.
Į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu:
1) buvo bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
2) per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas;
3) įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo buvo bausti už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ir nuo dienos, kurią nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
4) yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdanti ekonominės veiklos;
5) turi didesnės negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
6) nevykdo įsipareigojimų muitinei ir yra nesumokėjusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
7) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad ši įmonė yra fiktyvi;
8) teisės aktų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus neteikia mokesčių deklaracijų ir finansinių ataskaitų;
9) pastaruosius trejus metus nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje;
10) neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Sąlygas, kurioms esant įmonė vertinama kaip turinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties, nustato vidaus reikalų ministras.
patvirtintų įmonių sąrašą pateikiamas Migracijos departamentui, kuris šį prašymą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. 4. Iš patvirtintų įmonių sąrašo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įmonė išbraukiama jeigu:
1) praėjo treji metai nuo jos įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą dienos ir iki šio termino pabaigos nebuvo pateiktas ir išnagrinėtas naujas prašymas įtraukti įmonę į patvirtintų įmonių sąrašą; arba
2) nustatoma, kad įmonė neatitinka vidaus reikalų ministro nustatytų įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijų; arba
3) nustatoma, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje nurodytos priežastys, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. 5. Šio Įstatymo nuostatos, susijusios su sąlygomis, kurios taikomos užsieniečiui, atvykstant dirbti į Lietuvos Respubliką su nacionaline viza ar kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ir 4² punktuose nustatytais pagrindais, kai jį įdarbinti įsipareigojusi įmonė ar įmonė, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, taikomos tik tiems užsieniečiams, kuriems pagal Vizų režimo reglamentą taikomas bevizis režimas, arba kurie turi pilietybę tokios užsienio valstybės, kuriai Lietuvos Respublika taiko nacionalinių vizų išdavimo lengvatas vienašališkai arba pagal tarptautinius susitarimus.“
pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nemokamai jam suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;“. 24 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas
straipsnį 1¹ dalimi: „1¹.
Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, nustačius, kad užsieniečio sudaryta santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas fiktyvūs arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra fiktyvūs, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsieniečiui gali būti uždrausta uždraudžiama atvykti į Lietuvos
Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais;“. 26 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
galios Įstatymo priedo 4 punktą. 2. Papildyti Įstatymo priedą 39 punktu: „39. 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1806, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL 2018 L 303 p. 39).“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio įstatymo 13 straipsnį ir šio straipsnio 2, 3 ir 8 dalis, įsigalioja
straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3.
užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, jeigu nėra išnaudota kvota, ir 19 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 4. Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 5. Leidimų dirbti išdavimo, panaikinimo ir sprendimų, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius priėmimo procedūros, kurios pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą baigiami nagrinėti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 7. Patvirtintų įmonių sąrašas, sudarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, įsigaliojus šiam įstatymui, laikomas galiojančiu ir šio įstatymo nuostatos, susijusios su sąlygomis, kurios taikomos užsieniečiui atvykstant į įmonę, įrašytą į patvirtintų įmonių sąrašą, taikomos, jeigu įmonė į patvirtintų įmonių sąrašą įrašyta iki šio įstatymo įsigaliojimo. Įmonės, įtrauktos į patvirtintų įmonių sąrašą iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iš šio sąrašo išbraukiamos šiame įstatyme nustatytais pagrindais, jeigu jie atsirado ar buvo nustatyti po šio įstatymo įsigaliojimo. 8.
Vyriausybė, vidaus reikalų, užsienio reikalų, ekonomikos ir inovacijų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-3402(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 21 straipsnį 3¹ dalimi: „3¹. Šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytos institucijos, nagrinėdamos prašymą išduoti vizą, turi teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis.“
papildymas 21¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 21¹ straipsniu: „21¹ straipsnis.
Duomenų pranešimas apie užsienietį, turintį nacionalinę vizą Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį privalo:
1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų;
2) švietimo įstaiga arba priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio nacionalinę vizą, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo, savanoriškos veiklos nutraukimą, ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas
leidimą gyventi, paprastai išduodamas leidimas laikinai gyventi, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus. 2. Užsienietis, kuris pirmą kartą kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo, prašymą išduoti leidimą gyventi turi pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. 32. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. 3.
išduoti leidimą gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui. 3¹4. Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4²punkte nustatytu pagrindu pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, laikydamasis šio Įstatymo 44² straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio Įstatymo 44²straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi perkeliamas įmonės viduje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, esančiai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui. 45. Šio Įstatymo nustatytais atvejais Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo
straipsnio 2 dalyje ar 49⁵ straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai.“
straipsnio pakeitimas
1 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 13, ir 15 ir 16 punktuose nustatytais pagrindais;“. 2. Pakeisti 33 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, taip pat jeigu kyla abejonių dėl darbdavio pateiktos informacijos apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba darbo patirtį, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gavimo dienos – šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos.“
straipsnio pakeitimas 1.
35 straipsnio pakeitimas
1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas);“. 2. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);“. 3.
1 dalies 16 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip: „c) nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas);“. 4. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18) užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1¹dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje arba yra pašalintas iš mokslo ir studijų institucijos pagal jos nustatytą studijų organizavimo tvarką.“
1¹ dalimi:
„1¹. Sprendimą dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi šio
straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens (toliau – įmonė) arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte, ar 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose ar 49⁵ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais arba kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip vadovui, vadovausiančiam priimančiajai įmonei;“. 2. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo raštu pranešti ūkio ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.“
3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų, arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jei darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte;“. 4.
3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų;“. 5. Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) ūkio ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija – apie užsienietį, neįvykdžiusį šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, nustačius, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės ar nevykdo neužsiima įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos nurodyta veikla, taip pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai;“. 8 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį 16 punktu: „16) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos pilietis, kuris ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.“
1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos pilietis, kuris ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.“3. Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5¹, ar 13 ar 16 punkte arba šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu ir atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą, arba šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nurodytais pagrindais, arba kartu su užsieniečiu, nurodytu šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punkte, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir leidimas laikinai gyventi jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui. Šeimos nario, atvykstančio gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas, prašymas nagrinėjamas kartu su šio užsieniečio prašymu ir sprendimai dėl leidimo išdavimo priimami tuo pačiu metu, jeigu prašymai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti kartu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5¹, ar 13 ar 16 punkte nustatytais pagrindais;“. 10 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas 1.
44 straipsnio pakeitimas
1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 2¹ dalyje nurodytą atvejį dalyse nurodytus atvejus;
c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus 2 metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau
Šį sąrašą Užimtumo tarnybos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.“
2¹ dalimi: „2¹. Jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, kurio sudarymas ir taikymas nustatytas šio Įstatymo 63¹ straipsnyje (toliau – patvirtintų įmonių sąrašas), pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius penkerius metus.“
7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos arba darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti užsiimti reglamentuojamąa profesinęe veikląa, nurodytąa darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – dokumentą, patvirtinantį darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai;“. 2. Pakeisti 44¹ straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ekonomikos ir inovacijų ministras. Į šį sąrašą įtraukiamos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtos profesijos, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija. Sąrašas sudaromas remiantis verslo ir darbdavių asociacijų pateiktais duomenimis bei nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, informacija ir atsižvelgiant į profesinių asociacijų pateiktus duomenis.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu užsienietis per pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos arba darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.
Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.“
straipsnį 8 dalimi: „8. Šio straipsnio nuostatos netaikomos užsieniečiams, kuriems taikomos šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatos.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 44²straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Užsieniečio atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams gali
patvirtinti priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, jeigu ji yra įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 45¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„45¹ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta
veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ūkio ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. 2. Vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar užsiimti šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ūkio ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo ir mokslo ministru ir bei vidaus reikalų ministraisu. 3. Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams vieną kartą du kartus. 4. Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
46 straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 dvejiems metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, 3 mėnesiais ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo
dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 1¹dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo ir studijuodamas ar mokydamasis laikosi apribojimo, nustatyto šio straipsnio 4 dalyje.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų, studijų arba mokymosi laikotarpiu numatytos praktikos laikotarpį.
Šioje dalyje nustatytas darbo laiko apribojimas netaikomas užsieniečiams, studijuojantiems doktorantūroje.“
papildymas 49⁵ straipsniu Papildyti Įstatymą 49⁵ straipsniu: „49⁵ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiui, kuris ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos
gyventi gali būti išduodamas ir keičiamas Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiui, kuris Lietuvos Respublikoje:
1) dirba pagal darbo sutartį arba pateikiamas darbdavio įsipareigojimas jį įdarbinti pagal darbo sutartį;
2) yra įmonės, kuri vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, dalyvis ar vadovas, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;
3) užsiima kita teisėta veikla ar pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad ketina užsiimti kita teisėta veikla, įskaitant individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas užsienietis, ketinantis dirbti ar užsiimti veikla pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla. 3.
dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas trejiems metams, o jeigu jo darbas ar kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu trejus metus – darbo ar kitos teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams. 4. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinęs ar įsipareigojantis įdarbinti darbdavys.“
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „49⁵ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiui, kuris ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje“. 2. Pakeisti 49⁵ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ir keičiamas Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiui, kuris Lietuvos Respublikoje:
1) dirba pagal darbo sutartį arba pateikiamas darbdavio įsipareigojimas jį įdarbinti pagal darbo sutartį;
2) yra įmonės, kuri vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, dalyvis ar vadovas, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;
3) užsiima kita teisėta veikla ar pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad ketina užsiimti kita teisėta veikla, įskaitant individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.“
straipsnio pakeitimas 1.
50 straipsnio pakeitimas
1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio
nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo
1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1¹dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;“. 3. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);“. 4.
1 dalies 19 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip: „c) nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas);“. 5. Papildyti 50 straipsnio 1 dalį 21 punktu: „21) jis tapo bedarbiu ilgiau negu trims mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punktą.“
1¹ dalimi:
„1¹. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 9
punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.“
57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus penkerius metus, o jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius penkerius metus. Šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties netaikomos užsieniečiui išskyrus užsienietį, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas.“
papildymas 57¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 57¹ straipsniu: „57¹ straipsnis. Kvotos nustatymas ir naudojimas
užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veikos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo (toliau – kvota). 2.
Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze Užimtumo tarnybos direktorius tvirtina Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis kalendoriniams metams ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo ar jos patikslinimo. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. . 3. Atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. 4. Kvota laikoma išnaudota, jeigu užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienyje išduotų nacionalinių vizų, Migracijos departamento išduotų leidimų laikinai gyventi skaičius ir šio Įstatymo 62 straipsnio 1¹ dalyje nurodytų užsieniečių, apie kurių įdarbinimą pagal tokią profesiją pranešta Užimtumo tarnybai, skaičius bendrai pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą. 5. Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos išnaudojimą ir apie išnaudotą kvotą skelbia viešai. Užimtumo tarnyba teikia Migracijos departamentui informaciją apie šio Įstatymo 62 straipsnio 1¹ dalyje nurodytų užsieniečių įdarbinimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie užsieniečio įdarbinimą gavimo šio Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 6. Išnaudojus kvotą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti.“
straipsnio pakeitimas 1.
58 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „4) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5, 5¹, 13, 14, ar 15 ar 16 punktus ar šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;“. 2. Pakeisti 58 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį;“. 3. Papildyti 58 straipsnį 13 punktu: „13) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos pilietis, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti (įskaitant nurodytoje valstybėje įsteigtos įmonės atsiunčiamą laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo) ar užsiimti kita teisėta veikla.“
13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos pilietis, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti (įskaitant nurodytoje valstybėje įsteigtos įmonės atsiunčiamą laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo) ar užsiimti kita teisėta veikla.“
straipsnio pakeitimas
1¹ dalimi: „1¹.
Šio Įstatymo
Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Jeigu šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 11 punktą, darbdavys apie tokio užsieniečio įdarbinimą turi būti pranešęs Užimtumo tarnybai šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.“
2² dalimi:
„2². Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵straipsnio 1 dalies 1 punktą.“
7 dalimi: „7. Darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.“
63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) darbdavys turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);“. 23 straipsnis. Įstatymo papildymas 63¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 63¹ straipsniu: „63¹ straipsnis. Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymas ir taikymas
sąrašą įmonės, įskaitant priimančiąsias įmones, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, atitinkančios vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus, jų prašymu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtraukiamos trejiems metams. 2.
sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu:
1) buvo bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
2) per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas;
3) įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo buvo bausti už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ir nuo dienos, kurią nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
4) yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdanti ekonominės veiklos;
5) turi didesnės negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
6) nevykdo įsipareigojimų muitinei ir yra nesumokėjusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
7) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad ši įmonė yra fiktyvi;
8) teisės aktų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus neteikia mokesčių deklaracijų ir finansinių ataskaitų;
9) pastaruosius trejus metus nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje;
10) neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties.
Į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu:
1) buvo bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
2) per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas;
3) įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo buvo bausti už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ir nuo dienos, kurią nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
4) yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdanti ekonominės veiklos;
5) turi didesnės negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
6) nevykdo įsipareigojimų muitinei ir yra nesumokėjusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
7) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad ši įmonė yra fiktyvi;
8) teisės aktų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus neteikia mokesčių deklaracijų ir finansinių ataskaitų;
9) pastaruosius trejus metus nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje;
10) neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Sąlygas, kurioms esant įmonė vertinama kaip turinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties, nustato vidaus reikalų ministras.
patvirtintų įmonių sąrašą pateikiamas Migracijos departamentui, kuris šį prašymą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. 4. Iš patvirtintų įmonių sąrašo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įmonė išbraukiama jeigu:
1) praėjo treji metai nuo jos įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą dienos ir iki šio termino pabaigos nebuvo pateiktas ir išnagrinėtas naujas prašymas įtraukti įmonę į patvirtintų įmonių sąrašą; arba
2) nustatoma, kad įmonė neatitinka vidaus reikalų ministro nustatytų įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijų; arba
3) nustatoma, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. 5. Šio Įstatymo nuostatos, susijusios su sąlygomis, kurios taikomos užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką su nacionaline viza ar kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ir 4² punktuose nustatytais pagrindais, kai jį įdarbinti įsipareigojusi įmonė ar įmonė, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, taikomos tik tiems užsieniečiams, kuriems pagal Vizų režimo reglamentą taikomas bevizis režimas arba kurie turi pilietybę tokios užsienio valstybės, kuriai Lietuvos Respublika taiko nacionalinių vizų išdavimo lengvatas vienašališkai arba pagal tarptautinius susitarimus.“
pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nemokamai jam suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;“. 25 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas
straipsnį 1¹ dalimi: „1¹.
Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, nustačius, kad užsieniečio sudaryta santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas fiktyvūs arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra fiktyvūs, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsieniečiui gali būti uždrausta uždraudžiama atvykti į Lietuvos
Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais;“. 27 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
galios Įstatymo priedo 4 punktą. 2. Papildyti Įstatymo priedą 39 punktu: „39. 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1806, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL 2018 L 303 p. 39).“28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, jeigu nėra išnaudota kvota, 13, 16 ir 19 straipsnius, 20 straipsnio 2 ir 4 dalis, 29 straipsnį ir šio straipsnio 15 dalį, įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 19 straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnis, 20 straipsnio 4 dalis įsigalioja Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojimo iš Europos Sąjungos dieną. 4. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, jeigu nėra išnaudota kvota, ir 20 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2021 m. sausio
išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 6. Leidimų dirbti išdavimo, panaikinimo ir sprendimų, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, priėmimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą baigiami nagrinėti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 8.
reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, įsigaliojus šiam įstatymui, laikomas galiojančiu ir šio įstatymo nuostatos, susijusios su sąlygomis, kurios taikomos užsieniečiui atvykstant į įmonę, įrašytą į patvirtintų įmonių sąrašą, taikomos, jeigu įmonė į patvirtintų įmonių sąrašą įrašyta iki šio įstatymo įsigaliojimo. Įmonės, įtrauktos į patvirtintų įmonių sąrašą iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iš šio sąrašo išbraukiamos šiame įstatyme nustatytais pagrindais, jeigu jie atsirado ar buvo nustatyti po šio įstatymo įsigaliojimo. 9. Šio įstatymo nuostatos taikomos Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos. 10. Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai ir po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos ketina gyventi Lietuvos Respublikoje, per 9 mėnesius nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos privalo kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. 11. Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, šio straipsnio 10 dalyje nurodytu laikotarpiu nepraranda teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šių užsieniečių teisė gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 99 straipsnio 3 dalyje ir 104 straipsnio 6 dalyje nurodyta vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, nustatomi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 106 straipsnyje numatyti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai. 12. Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, išduodami leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje netaikant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio
Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir vieną iš 40 straipsnio 1 dalyje numatytų leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindų. 14.
rinkliava už prašymo išduoti Jungtinės Karalystės piliečiui ir jo šeimos nariui, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir leidimo laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įforminimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu neimama. 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų, užsienio reikalų, ekonomikos ir inovacijų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 29 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49⁵ straipsniu įstatymo Nr. XIII-2040 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2041 pripažinimas netekusiais galios
galios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49⁵ straipsniu įstatymą Nr. XIII-2040. 2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2041. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis 2019-06-19
Projekto Nr. XIIIP-3402(3) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 21 straipsnį 3¹ dalimi: „3¹. Šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytos institucijos, nagrinėdamos prašymą išduoti vizą, turi teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis.“
papildymas 21¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 21¹ straipsniu: „21¹ straipsnis.
Duomenų pranešimas apie užsienietį, turintį nacionalinę vizą Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį privalo:
1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų;
2) švietimo įstaiga arba priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio nacionalinę vizą, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo, savanoriškos veiklos nutraukimą, ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas
leidimą gyventi, paprastai išduodamas leidimas laikinai gyventi, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus. 2. Užsienietis, kuris pirmą kartą kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo, prašymą išduoti leidimą gyventi turi pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. 32. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. 3.
išduoti leidimą gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui. 3¹4. Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4²punkte nustatytu pagrindu pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, laikydamasis šio Įstatymo 44² straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio Įstatymo 44²straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi perkeliamas įmonės viduje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, esančiai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui. 45. Šio Įstatymo nustatytais atvejais Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo
straipsnio 2 dalyje ar 49⁵ straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai.“
straipsnio pakeitimas
1 dalies 2 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4² punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 13, ir 15 ir 16 punktuose nustatytais pagrindais;“. 2. Pakeisti 33 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, taip pat jeigu kyla abejonių dėl darbdavio pateiktos informacijos apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba darbo patirtį, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gavimo dienos – šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos.“
straipsnio pakeitimas 1.
35 straipsnio pakeitimas
1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas);“. 2. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);“. 3.
1 dalies 16 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip: „c) nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas);“. 4. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18) užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1¹dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje arba yra pašalintas iš mokslo ir studijų institucijos pagal jos nustatytą studijų organizavimo tvarką.“
1¹ dalimi:
„1¹. Sprendimą dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi šio
straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens (toliau – įmonė) arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte, ar 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose ar 49⁵ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais arba kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip vadovui, vadovausiančiam priimančiajai įmonei;“. 2. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo raštu pranešti ūkio ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.“
3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų, arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jei darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 44¹ straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte;“. 4.
3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą ar apie užsieniečio neatvykimą, jeigu nuo švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų;“. 5. Pakeisti 36 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) ūkio ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija – apie užsienietį, neįvykdžiusį šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, nustačius, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės ar nevykdo neužsiima įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos nurodyta veikla, taip pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai;“. 8 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį 16 punktu: „16) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos pilietis, kuris ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.“
1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos pilietis, kuris ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.“3. Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5¹, ar 13 ar 16 punkte arba šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu ir atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą, arba šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nurodytais pagrindais, arba kartu su užsieniečiu, nurodytu šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punkte, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir leidimas laikinai gyventi jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui. Šeimos nario, atvykstančio gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas, prašymas nagrinėjamas kartu su šio užsieniečio prašymu ir sprendimai dėl leidimo išdavimo priimami tuo pačiu metu, jeigu prašymai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti kartu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5¹, ar 13 ar 16 punkte nustatytais pagrindais;“. 10 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas 1.
44 straipsnio pakeitimas
1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 2¹ dalyje nurodytą atvejį dalyse nurodytus atvejus;
c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.“
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus 2 metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.
Šį sąrašą Užimtumo tarnybos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.“
2¹ dalimi: „2¹. Jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą, kurio sudarymas ir taikymas nustatytas šio Įstatymo 63¹ straipsnyje (toliau – patvirtintų įmonių sąrašas), pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius penkerius metus.“
7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos arba darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti užsiimti reglamentuojamąa profesinęe veikląa, nurodytąa darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – dokumentą, patvirtinantį darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai;“. 2. Papildyti 44¹ straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„4) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad
darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus (jeigu įmonė veikia trumpiau negu 3 metus – nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnės negu 1 000 000 eurų. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota įstaiga ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka.“
straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ekonomikos ir inovacijų ministras. Į šį sąrašą įtraukiamos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtos profesijos, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija.
Sąrašas sudaromas remiantis verslo ir darbdavių asociacijų pateiktais duomenimis bei nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, informacija ir atsižvelgiant į profesinių asociacijų pateiktus duomenis.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu užsienietis per pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos arba darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.“
straipsnį 8 dalimi: „8. Šio straipsnio nuostatos netaikomos užsieniečiams, kuriems taikomos šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatos.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 44²straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Užsieniečio atitiktį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams gali
patvirtinti priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, jeigu ji yra įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 45¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„45¹ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta
veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu 1.
Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ūkio ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai. 2. Vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar užsiimti šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ūkio ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo ir mokslo ministru ir bei vidaus reikalų ministraisu. 3. Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams vieną kartą du kartus. 4. Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.“
46 straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 dvejiems metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, 3 mėnesiais ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo
dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 1¹dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo ir studijuodamas ar mokydamasis laikosi apribojimo, nustatyto šio straipsnio 4 dalyje.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų, studijų arba mokymosi laikotarpiu numatytos praktikos laikotarpį.
Šioje dalyje nustatytas darbo laiko apribojimas netaikomas užsieniečiams, studijuojantiems doktorantūroje.“
papildymas 49⁵ straipsniu Papildyti Įstatymą 49⁵ straipsniu: „49⁵ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiui, kuris ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos
gyventi gali būti išduodamas ir keičiamas Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiui, kuris Lietuvos Respublikoje:
1) dirba pagal darbo sutartį arba pateikiamas darbdavio įsipareigojimas jį įdarbinti pagal darbo sutartį;
2) yra įmonės, kuri vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, dalyvis ar vadovas, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;
3) užsiima kita teisėta veikla ar pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad ketina užsiimti kita teisėta veikla, įskaitant individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas užsienietis, ketinantis dirbti ar užsiimti veikla pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi turėti dokumentą, patvirtinantį, kad atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla. 3.
dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas trejiems metams, o jeigu jo darbas ar kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu trejus metus – darbo ar kitos teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams. 4. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinęs ar įsipareigojantis įdarbinti darbdavys.“
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „49⁵ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiui, kuris ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje“. 2. Pakeisti 49⁵ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ir keičiamas Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiui, kuris Lietuvos Respublikoje:
1) dirba pagal darbo sutartį arba pateikiamas darbdavio įsipareigojimas jį įdarbinti pagal darbo sutartį;
2) yra įmonės, kuri vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, dalyvis ar vadovas, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;
3) užsiima kita teisėta veikla ar pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad ketina užsiimti kita teisėta veikla, įskaitant individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.“
straipsnio pakeitimas 1.
50 straipsnio pakeitimas
1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio
nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo
1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 1¹dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;“. 3. Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);“. 4.
1 dalies 19 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip: „c) nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas);“. 5. Papildyti 50 straipsnio 1 dalį 21 punktu: „21) jis tapo bedarbiu ilgiau negu trims mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 16 punktą.“
1¹ dalimi:
„1¹. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 9
punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.“
57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus penkerius metus, o jeigu darbdavys yra įtrauktas į patvirtintų įmonių sąrašą pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai arba ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius penkerius metus. Šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties netaikomos užsieniečiui išskyrus užsienietį, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas.“
papildymas 57¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 57¹ straipsniu: „57¹ straipsnis. Kvotos nustatymas ir naudojimas
užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veikos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo (toliau – kvota). 2.
Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze Užimtumo tarnybos direktorius tvirtina Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis kalendoriniams metams ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo ar jos patikslinimo. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. . 3. Atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. 4. Kvota laikoma išnaudota, jeigu užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienyje išduotų nacionalinių vizų, Migracijos departamento išduotų leidimų laikinai gyventi skaičius ir šio Įstatymo 62 straipsnio 1¹ dalyje nurodytų užsieniečių, apie kurių įdarbinimą pagal tokią profesiją pranešta Užimtumo tarnybai, skaičius bendrai pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą. 5. Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos išnaudojimą ir apie išnaudotą kvotą skelbia viešai. Užimtumo tarnyba teikia Migracijos departamentui informaciją apie šio Įstatymo 62 straipsnio 1¹ dalyje nurodytų užsieniečių įdarbinimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie užsieniečio įdarbinimą gavimo šio Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 6. Išnaudojus kvotą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti.“
straipsnio pakeitimas 1.
58 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „4) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹, 4², 5, 5¹, 13, 14, ar 15 ar 16 punktus ar šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;“. 2. Pakeisti 58 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį;“. 3. Papildyti 58 straipsnį 13 punktu: „13) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos pilietis, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti (įskaitant nurodytoje valstybėje įsteigtos įmonės atsiunčiamą laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo) ar užsiimti kita teisėta veikla.“
13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos pilietis, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti (įskaitant nurodytoje valstybėje įsteigtos įmonės atsiunčiamą laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo) ar užsiimti kita teisėta veikla.“
straipsnio pakeitimas
1¹ dalimi: „1¹.
Šio Įstatymo
Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 6–13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Jeigu šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 11 punktą, darbdavys apie tokio užsieniečio įdarbinimą turi būti pranešęs Užimtumo tarnybai šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.“
2² dalimi:
„2². Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵straipsnio 1 dalies 1 punktą.“
7 dalimi: „7. Darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.“
63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) darbdavys turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);“. 23 straipsnis. Įstatymo papildymas 63¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 63¹ straipsniu: „63¹ straipsnis. Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymas ir taikymas
sąrašą įmonės, įskaitant priimančiąsias įmones, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, atitinkančios vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus, jų prašymu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtraukiamos trejiems metams. 2.
sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu:
1) buvo bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
2) per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas;
3) įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo buvo bausti už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ir nuo dienos, kurią nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
4) yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdanti ekonominės veiklos;
5) turi didesnės negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
6) nevykdo įsipareigojimų muitinei ir yra nesumokėjusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
7) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad ši įmonė yra fiktyvi;
8) teisės aktų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus neteikia mokesčių deklaracijų ir finansinių ataskaitų;
9) pastaruosius trejus metus nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje;
10) neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties.
Į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu:
1) buvo bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
2) per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas;
3) įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo buvo bausti už administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ir nuo dienos, kurią nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
4) yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdanti ekonominės veiklos;
5) turi didesnės negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
6) nevykdo įsipareigojimų muitinei ir yra nesumokėjusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka);
7) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad ši įmonė yra fiktyvi;
8) teisės aktų nustatyta tvarka per pastaruosius trejus metus neteikia mokesčių deklaracijų ir finansinių ataskaitų;
9) pastaruosius trejus metus nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje;
10) neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Sąlygas, kurioms esant įmonė vertinama kaip turinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties, nustato vidaus reikalų ministras.
patvirtintų įmonių sąrašą pateikiamas Migracijos departamentui, kuris šį prašymą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. 4. Iš patvirtintų įmonių sąrašo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įmonė išbraukiama jeigu:
1) praėjo treji metai nuo jos įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą dienos ir iki šio termino pabaigos nebuvo pateiktas ir išnagrinėtas naujas prašymas įtraukti įmonę į patvirtintų įmonių sąrašą; arba
2) nustatoma, kad įmonė neatitinka vidaus reikalų ministro nustatytų įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijų; arba
3) nustatoma, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. 5. Šio Įstatymo nuostatos, susijusios su sąlygomis, kurios taikomos užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką su nacionaline viza ar kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 4¹ ir 4² punktuose nustatytais pagrindais, kai jį įdarbinti įsipareigojusi įmonė ar įmonė, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, taikomos tik tiems užsieniečiams, kuriems pagal Vizų režimo reglamentą taikomas bevizis režimas arba kurie turi pilietybę tokios užsienio valstybės, kuriai Lietuvos Respublika taiko nacionalinių vizų išdavimo lengvatas vienašališkai arba pagal tarptautinius susitarimus.“
pakeitimas Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nemokamai jam suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;“. 25 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas
straipsnį 1¹ dalimi: „1¹.
Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, nustačius, kad užsieniečio sudaryta santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas fiktyvūs arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra fiktyvūs, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsieniečiui gali būti uždrausta uždraudžiama atvykti į Lietuvos
Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais;“. 27 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
galios Įstatymo priedo 4 punktą. 2. Papildyti Įstatymo priedą 39 punktu: „39. 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1806, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL 2018 L 303 p. 39).“28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, jeigu nėra išnaudota kvota, 13, 16 ir 19 straipsnius, 20 straipsnio 2 ir 4 dalis, 29 straipsnį ir šio straipsnio 15 dalį, įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 19 straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnis, 20 straipsnio 4 dalis įsigalioja Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojimo iš Europos Sąjungos dieną. 4. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, jeigu nėra išnaudota kvota, ir 20 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2021 m. sausio
išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 6. Leidimų dirbti išdavimo, panaikinimo ir sprendimų, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, priėmimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą baigiami nagrinėti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 8.
reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, įsigaliojus šiam įstatymui, laikomas galiojančiu ir šio įstatymo nuostatos, susijusios su sąlygomis, kurios taikomos užsieniečiui atvykstant į įmonę, įrašytą į patvirtintų įmonių sąrašą, taikomos, jeigu įmonė į patvirtintų įmonių sąrašą įrašyta iki šio įstatymo įsigaliojimo. Įmonės, įtrauktos į patvirtintų įmonių sąrašą iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iš šio sąrašo išbraukiamos šiame įstatyme nustatytais pagrindais, jeigu jie atsirado ar buvo nustatyti po šio įstatymo įsigaliojimo. 9. Šio įstatymo nuostatos taikomos Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos. 10. Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai ir po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos ketina gyventi Lietuvos Respublikoje, per 9 mėnesius nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos privalo kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. 11. Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, šio straipsnio 10 dalyje nurodytu laikotarpiu nepraranda teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šių užsieniečių teisė gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 99 straipsnio 3 dalyje ir 104 straipsnio 6 dalyje nurodyta vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, nustatomi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 106 straipsnyje numatyti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai. 12. Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, išduodami leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje netaikant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio
Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir vieną iš 40 straipsnio 1 dalyje numatytų leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindų. 14.
rinkliava už prašymo išduoti Jungtinės Karalystės piliečiui ir jo šeimos nariui, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir leidimo laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įforminimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu neimama. 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų, užsienio reikalų, ekonomikos ir inovacijų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 29 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49⁵ straipsniu įstatymo Nr. XIII-2040 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2041 pripažinimas netekusiais galios
galios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49⁵ straipsniu įstatymą Nr. XIII-2040. 2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2041. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO ĮSTATYMo NR. XII-2111 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS UŽIMTUMO
priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Įstatymų projektai parengti siekiant tobulinti esamą reglamentavimą dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo darbo ar kitos teisėtos veiklos tikslais, įgyvendinti priemones, kurios leistų supaprastinti ir pagreitinti imigracijos procedūras, kartu mažinti galimybes jomis piktnaudžiauti ir stiprinti užsieniečių teisėto buvimo kontrolę. Įstatymų projektų uždaviniai:
leidimus gyventi, teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio arba jį priimančio subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti vizą ar leidimą gyventi nurodytus duomenis. 2.
departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), jeigu užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), neatvyko studijuoti, jis nebuvo įdarbintas, nutraukė studijas ar su užsieniečiu nutraukta darbo sutartis. 3. Nustatyti, kad prašymai išduoti leidimą gyventi būtų pateikiami tik tiesiogiai Migracijos departamentui, paliekant galimybę užsieniečiams, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, bei lietuvių kilmės asmenims tai padaryti ir per Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę arba konsulinę įstaigą užsienyje. 4. Papildyti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu ir šiuo pagrindu išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. 5. Nustatyti, kad užsieniečiui, Lietuvoje baigusiam studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą ir siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, netaikomas atitikties Lietuvos darbo rinkai vertinimas, neatsižvelgiant į tai, ar jis įdarbinamas pagal įgytą kvalifikaciją. 6. Aiškiau reglamentuoti užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką dirbti, teisę keisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį ir nustatyti, kad sprendimą dėl leidimo keisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį Migracijos departamentas priima per vieną mėnesį. 7. Nustatyti, kad užsieniečiui, užsiimančiam teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ar socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu (startuoliui), leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas du kartus. 8. Nustatyti, kad užsieniečiai studijų ar mokymosi laikotarpiu galėtų dirbti praktikos metu. 9.
teisėtos veiklos pagrindais ekonomiškai stipriausių šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečiams (Australijos, Japonijos, JAV, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos). 10. Įvesti kvotas užsieniečiams, kuriems netaikomas atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams vertinimas (nereikia gauti leidimo dirbti ir nėra priimamas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams), kai jie atvyksta dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. 11. Nustatyti aiškų reglamentavimą dėl užsieniečio teisės dirbti trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu (bevizio buvimo atveju, buvimo su Šengeno viza ar kitu dokumentu, suteikiančiu teisę būti Lietuvos Respublikoje ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį). 12. Nustatyti, kad darbdavys informaciją apie įdarbintus trečiųjų šalių piliečius suinteresuotoms valstybės institucijoms teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą. 13. Įtvirtinti teisinį pagrindą patvirtintų įmonių sąrašo sudarymui, kuris leistų paspartinti procedūras ir taikyti mažiau formalumų išduodant nacionalines vizas ir leidimus laikinai gyventi užsieniečiams, atvykstantiems dirbti į įmones, įtrauktas į šį sąrašą. 14. Nustatyti, kad prieglobsčio prašytojas informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius, taip pat informaciją, susijusią su jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, turi teisę gauti jam suprantama kalba. 15.
atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai arba jeigu jam atsisakyta išduoti vizą ar leidimą gyventi, ar viza ar leidimas gyventi panaikinti dėl priežasčių, susijusių su fiktyviais pagrindais (pvz., nustatyta, kad sudaryta fiktyvi santuoka, įsteigta fiktyvi įmonė). 16. Netaikyti teismui apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo, jeigu sprendimas panaikinti leidimą gyventi priimtas dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai priežasčių. 17. Numatyti pareigą užsieniečiams, sudarantiems santuoką Lietuvos Respublikoje, santuokos registravimui pateikti dokumentą, patvirtinantį jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. 18. Reglamentuoti tarpininkavimo paslaugų įdarbinant trečiųjų šalių piliečius teikimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų parengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri 2018 m. gegužės 16 d. pasitarime (protokolo Nr. 23 2 klausimas „Dėl migracijos procedūrų tobulinimo“) pritarė Ministro Pirmininko 2018 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr. 43 sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės (toliau – LRV darbo grupė) pasiūlymams dėl Lietuvos Respublikos migracijos procedūrų tobulinimo. Įstatymų projektus rengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
grupė. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerijos patarėja Danutė Petrauskienė, tel. (8 5) 271 8467; Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr.
XII-2111 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą – Teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vyresnioji patarėja Asta Godienė, tel. (8 5) 266 2851; Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 56, 57, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo 30¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Malaiškienė, tel. 8 706 64227. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nėra nustatyta institucijų, nagrinėjančių prašymus išduoti vizas bei leidimus gyventi, teisė reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio arba jį priimančio subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti vizą ar leidimą gyventi nurodytus duomenis, ši teisė įtvirtinta tik poįstatyminiuose teisės aktuose (atitinkamai Vizos išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vizos išdavimo tvarkos aprašas), bei Leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“). Įstatyme nustatyta pareiga darbdaviui informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą, švietimo įstaigai ar priimančiajam subjektui – apie užsienietį, turintį leidimą laikinai gyventi, kuris nutraukė mokymąsi ar studijas. Nenustatyta pareiga pranešti Migracijos departamentui, jeigu darbdavio pakviestam atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, tačiau jis neatvyko ar nebuvo įdarbintas, arba jeigu užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi studijų ar mokymosi pagrindu, studijuoti ar mokytis, neatvyko. Įstatyme nenustatyta pareiga minėtais atvejais informuoti Migracijos departamentą, jeigu užsieniečiui buvo išduota nacionalinė viza, o ne leidimas laikinai gyventi.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė
(bauda) darbdaviui ar jo įgaliotam atstovui už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, jeigu su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukiama darbo sutartis arba jeigu užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę, kvalifikacijos tobulinimą, tačiau atsakomybė analogiškais atvejais nenustatyta, jeigu užsieniečiui buvo išduota nacionalinė viza. Įstatyme nustatyta, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo gyventi išdavimo pirmą kartą, prašymą išduoti leidimą turi pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje, tačiau jeigu užsienietis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti Migracijos departamentui. Įstatyme nenumatyta galimybė atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu arba šiuo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi panaikinti dėl priežasčių, susijusių su nepakankama studento studijų pažanga, taip pat atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietis mokydamasis ar studijuodamas nesilaiko nustatyto apribojimo dirbti. Įstatyme taip pat nenumatyta galimybė panaikinti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietis neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, nors šiuo pagrindu jam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas. Pagal Įstatymą, užsieniečiui, Lietuvos Respublikoje pabaigusiam studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, leidimui laikinai gyventi darbo pagrindu netaikoma atitikties Lietuvos darbo rinkai vertinimo sąlyga, jeigu užsienietis įdarbinamas tik pagal įgytą kvalifikaciją.
Įstatyme numatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą arba pagal Įstatymo 44¹ straipsnį, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo arba darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Pažymėtina, kad užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 44¹ straipsnį, ši nuostata taikoma tik pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus, vėliau toks užsienietis turi kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu (startuoliui) išduodamas vienus metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kuris gali būti pakeistas vieniems metams vieną kartą. Praėjus startuolio veiklos 2 metams, užsieniečiui gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi taikant bendras leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos (verslo) pagrindu sąlygas (sąlygas dėl įmonės nuosavo kapitalo dydžio, investuotų lėšų, įdarbintų darbuotojų). Nustatytas 2 metų laikotarpis startuoliams atrasti pelningą veiklos modelį yra per trumpas. Užsienietis studijų ar mokymosi metu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų laikotarpį. Šis darbo laiko apribojimas netaikomas užsieniečiams, studijuojantiems doktorantūroje.
Ekonomiškai stipriausių šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečiams (Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos piliečiams) apsigyvenimui darbo, verslo ar kitos teisėtos veiklos pagrindais Lietuvos Respublikoje taikomos tokios pačios sąlygos leidimui laikinai gyventi gauti kaip ir kitų trečiųjų šalių piliečiams. Šiuo metu Įstatyme kvotos užsieniečiams atvykti nėra nustatytos ir taikomos. Įstatyme nustatyta, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Nurodytą laikotarpį Lietuvos Respublikoje gali būti ir užsieniečiai, turintys Šengeno vizą, kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę, kitos Šengeno valstybės narės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, tačiau nenustatyta, ar šiuo trumpalaikio buvimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti. Pagal Įstatymą, užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti. Nesant aiškaus reglamentavimo, praktikoje kyla neaiškumų, ar pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas užsieniečio darbas šiuo laikotarpiu turi būti laikomas nelegaliu. Įstatyme nenustatyta, kaip suinteresuotoms valstybės institucijoms teikiama informacija apie įdarbintus užsieniečius. Įstatyme nėra įtvirtinta nuostatų dėl patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo ir taikymo.
Šiuo metu patvirtintų įmonių sąrašas yra sudarytas vadovaujantis Vizos išdavimo tvarkos aprašu ir taikomas užsieniečiams išduodant nacionalines vizas, o išduodant leidimus laikinai gyventi netaikomas. Įstatyme nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojas informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius, taip pat informaciją, susijusią su jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, turi teisę gauti jam suprantama kalba. Įstatyme nustatyta, kad užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, nuostata dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su fiktyviais atvykimo ar gyvenimo Lietuvoje pagrindais (pvz., sudaryta fiktyvi santuoka, įsteigta fiktyvi įmonė), kai dėl jų neišduodama ar panaikinama viza ar leidimas gyventi, nėra imperatyvi. Įstatyme nustatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi. Nenustatyta išimčių, įskaitant ir užsieniečio grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymą, paduodamas prašymą įregistruoti santuoką, taip pat santuokos registravimo metu asmuo, įskaitant ir užsienietį, privalo pateikti savo asmens tapatybės dokumentą, tačiau nėra reikalavimo, kad būtų pateiktas užsieniečio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas.
Užimtumo įstatymas draudžia teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 2018 m. gruodžio 18 d. įsigaliojo 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1806, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL 2018 L 303 p. 39), kuris pakeitė 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 610/2013, todėl Įstatyme siūloma numatyti, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos naujai įsigaliojusio reglamento nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio, į Lietuvos Respubliką atvykstančio darbo tikslu, kreipiantis dėl vizos arba leidimo laikinai gyventi bus prašoma pateikti tik informaciją apie įdarbinamo užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai bei profesinę patirtį, siūloma Įstatyme nustatyti, kad institucijos, nagrinėjančios prašymus išduoti vizas bei leidimus gyventi, turėtų teisę reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio arba jį priimančio darbdavio arba kito subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti vizą ar leidimą gyventi nurodytus duomenis. Tai leistų užkardyti galimus tiek užsieniečių, tiek ir juos priimančiųjų subjektų piktnaudžiavimo atvejus. Siūloma Įstatyme nustatyti pareigą darbdaviams pranešti Migracijos departamentui, jeigu jų pakviestam atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui buvo išduota viza arba leidimas laikinai gyventi, tačiau jis neatvyko ar nebuvo įdarbintas, švietimo įstaigai ar priimančiajam subjektui – jeigu užsienietis, kuriam išduota viza arba leidimas laikinai gyventi studijų ar mokymosi pagrindu, studijuoti ar mokytis neatvyko. Atitinkamai siūloma papildyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnį, kad administracinė atsakomybė būtų taikoma darbdaviui ar jo įgaliotam atstovui už informacijos apie darbo sutarties su nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi turinčiu užsieniečiu nutraukimą ar tokio užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, o švietimo įstaigos ar mokslo ir studijos institucijos vadovui – už informacijos apie nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi turinčio užsieniečio mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo nutraukimą arba apie tokio užsieniečio neatvykimą.
Siūloma Įstatyme nustatyti, kad prašymai išduoti leidimą gyventi būtų pateikiami tik Migracijos departamentui tiesiogiai (tai galės padaryti tiek pats užsienietis, tiek ir jo įgaliotas atstovas, o Įstatymo nustatytais atvejais – ir priimantysis subjektas). Kadangi prašymo išduoti leidimą gyventi nagrinėjimo procesas yra ilgesnis nei prašymo išduoti nacionalinę vizą, užsieniečiai Lietuvos Respublikoje iki vienų metų galės būti ir turėdami nacionalinę vizą, kuri vėliau būtų keičiama leidimu gyventi. Atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat lietuvių kilmės asmenų ryšį su Lietuvos Respublika, siūloma nustatyti, kad jie prašymus išduoti leidimą gyventi galėtų pateikti ir per Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę arba konsulinę įstaigą užsienyje.
Siūloma Įstatyme įtvirtinti pagrindą atsisakyti išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko Įstatyme nustatyto apribojimo dirbti (šiuo metu užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų laikotarpį). Tokiu reguliavimu siekiama, kad užsieniečių, turinčių leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, dalyvavimas studijų procese būtų realus ir atitinkantis nurodytą buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Neretai studijos yra tik priežastis gauti vizą arba leidimą laikinai gyventi, nesiekiant studijuoti ir net būti (gyventi) Lietuvoje, o siekiama pasinaudoti laisvo judėjimo Europos Sąjungoje privalumais. Ši nuostata skirta užkirsti kelią fiktyvioms studijoms. Pažymėtina, kad kiekviena mokslo ir studijų institucija nusistato skirtingus nepažangumo kriterijus, todėl labai svarbu nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti, kokia studijų pažanga yra laikoma pakankama, ir tai siekiama nustatyti Įstatymo projekte. 40 kreditų skaičius pasirinktas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 4 dalyje nustatytą nuolatinės formos studijų vienų metų įprastinę apimtį, kuri yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai, bei į Studentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. birželio 16 d. įsakymu Nr.
ISAK-1245, 14.4 papunktį, kuriame nurodomi, kokie duomenys apie studento studijas ura kaupiami Studentų registre, iš kurių Migracijos departamento valstybės tarnautojai galės nustatyti, ar studentas yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus. Nustačius 40 studijų kreditų ribą užsieniečiai studentai skatinami rinktis nuolatinės formos studijas. Tai yra nuoseklus valstybės politikos tęsinys, nes užsieniečiai studentai gali dirbti tik 20 valandų per savaitę (išskyrus vasaros atostogų laikotarpį). Taip pat siūloma papildyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, numatant, kad mokymosi ar studijų pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi gali būti panaikinamas, jeigu užsienietis neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), per pastaruosius vienerius studijų metus yra surinkęs mažiau kaip
konkrečiu atveju susijusios aplinkybės, siūloma Įstatyme nustatyti, kad sprendimą dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi arba tokio leidimo panaikinimo užsieniečiui, kuris per pastaruosius vienerius studijų metus yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja.
Nustatoma, kad mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo turės pateikti Migracijos departamentui informaciją apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją. Siūloma Įstatyme nustatyti, kad užsieniečiui, Lietuvos Respublikoje baigusiam studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, leidimui laikinai gyventi darbo pagrindu netaikoma atitikties Lietuvos darbo rinkai vertinimo sąlyga, neatsižvelgiant į tai, ar jis įdarbinamas pagal Lietuvos Respublikoje įgytą kvalifikaciją, jeigu užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindais gavimo kreipėsi nepraėjus 2 metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Įstatyme siūloma trumpinti nepagrįstai ilgą terminą, prieš kurį užsienietis, norintis pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, turi informuoti Migracijos departamentą – vietoj 3 mėnesių siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl leidimo keisti darbdavį Migracijos departamentas priima per vieną mėnesį. Pažymėtina, kad siūloma taikyti vienodas sąlygas tiek užsieniečiams, atvykstantiems dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnį, tiek ir užsieniečiams, atvykstantiems dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 44¹ straipsnį.
Įstatymo 45 straipsnyje nustatyti reikalavimai užsieniečiams, užsiimantiems ar ketinantiems užsiimti teisėta veikla – dirbti įmonių vadovais, kurių profesijos yra priskirtos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1 pagrindinei grupei. Šioms įmonėms yra nustatyti specialūs reikalavimai, tarp kurių nėra reikalavimo įmonės vadovo kvalifikacijai. Tikėtina, kad įmonių, kurios neatitinka Įstatymo 45 straipsnio reikalavimų, vadovai gali piktnaudžiauti Įstatymo 44¹straipsnio nuostatomis ir siekti gauti ar pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje kaip aukštos profesinės kvalifikacijos specialistui, kuriam taikomas ne trumpesnės kaip 5 metų profesinės patirties prilyginimas aukštojo mokslo kvalifikacijai. Siekiant panaikinti tokią galimybę, siūloma Įstatyme nustatyti, kad Įstatymo 44¹straipsnio nuostatos netaikomos užsieniečiams, kuriems taikomos Įstatymo 45 straipsnio nuostatos. Siūloma Įstatyme nustatyti, kad užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu (startuoliui), išduotas leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas vieniems metams 2 kartus (šiuo metu keičiamas vieną kartą). Pagal Įstatymą, leidimas laikinai gyventi startuoliui keičiamas, jeigu Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija patvirtina, kad užsienietis ir jo veikla tebeatitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus. Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai pateikus atitinkamą vertinimą, leidimą laikinai gyventi užsienietis, kaip startuolis, galėtų turėti 3 metus.
Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu gali dirbti tik 20 valandų per savaitę, išskyrus vasaros atostogų laikotarpį, siūloma šio apribojimo netaikyti studijų ar mokymosi laikotarpiu užsieniečiui atliekant praktiką ir taip sudaryti vienodas sąlygas visiems studentams atlikti praktiką įmonėse, kuriose praktikos laikotarpiui sudaromos darbo sutartys. Įstatyme siūloma nustatyti atskirą pagrindą ir palankias sąlygas leidimui laikinai gyventi išduoti ekonomiškai stipriausių šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečiams (Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos piliečiams), kurie ketina dirbti ar užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Išduoti ir pakeisti leidimai laikinai gyventi šių šalių piliečiams nesiekia 2 procentų visų išduotų ir pakeistų leidimų laikinai gyventi trečiųjų šalių piliečiams skaičiaus (pvz., 2017 m. nurodytų šalių piliečiams išduotas arba pakeistas 361 leidimas laikinai gyventi, iš jų daugiausia – 257 leidimai laikinai gyventi JAV piliečiams, Kanados – 32, Pietų Korėjos – 32, Australijos – 19, Japonijos – 15, Naujosios Zelandijos – 6, kai iš viso trečiųjų šalių piliečiams 2017 m. išduota arba pakeista daugiau kaip 19 tūkst. leidimų laikinai gyventi. 2018 m. šių šalių piliečiams išduoti arba pakeisti 257 leidimai gyventi, iš jų daugiausia – 183 leidimai laikinai gyventi JAV piliečiams, Kanados – 25, Australijos – 19, Pietų Korėjos – 18, Japonijos – 11, Naujosios Zelandijos – 1 leidimas, kai iš viso trečiųjų šalių piliečiams 2018 m. išduota arba pakeista daugiau kaip 22 tūkst. leidimų laikinai gyventi).
Šios šalies piliečiui siūloma išduoti iki 3 metų galiojantį leidimą laikinai gyventi, jeigu jis įdarbinamas pagal darbo sutartį, atvyksta užsiimti verslu ar kita teisėta veikla, įskaitant individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (savarankiška veikla, kuria verčiantis siekiama gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, įskaitant savarankiškos kūrybos, profesinę, sporto, atlikėjo veiklas). Užsienietis galėtų atvykti kartu su šeima, įskaitant atvejus, kai būtų įdarbinamas pagal darbo sutartį (kitų trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių dirbti, išskyrus aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, šeimos nariams leidimo laikinai gyventi išdavimas šeimos susijungimo pagrindu galimas tik užsieniečiui pragyvenus Lietuvoje 2 metus ir turint pagrįstą perspektyvą įgyti leidimą nuolat gyventi). Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos piliečiams siūloma netaikyti reikalavimo gauti leidimą dirbti, įskaitant atvejus, kai nurodytoje valstybėje įsteigta įmonė jį atsiunčia laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo (komandiruoja).
Leidimas laikinai gyventi verslo pagrindu šios šalies piliečiui būtų išduodamas, jeigu jis yra įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje, dalyvis ar vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje, t. y. siūloma netaikyti kitų trečiųjų šalių piliečiams taikomų leidimo laikinai gyventi teisėtos veiklos (verslo) pagrindu išdavimo sąlygų dėl įmonės veiklos trukmės, nuosavo kapitalo dydžio, investuotų lėšų ir įdarbintų darbuotojų. Tačiau bendrosios leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos (turėti sveikatos draudimą, lėšų pragyventi ir kt.) jiems būtų taikomos. Siūloma šių šalių piliečiams taikyti išlygą dėl laikinojo nedarbo, kuri kitų trečiųjų šalių piliečiams taikoma tik, jeigu jie yra aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojai, t. y. leidimas laikinai gyventi galėtų būti naikinamas, jeigu užsienietis tapo bedarbiu ilgiau negu 3 mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.
Lydinčiais Įstatymo projektą socialinės srities įstatymų pakeitimais siūloma Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatyti teisę pasinaudoti Lietuvoje veikiančia neįgaliųjų socialinės integracijos sistema, kurią sudaro medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimas, neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių lygio ir specialiųjų poreikių nustatymas, tikslinių kompensacijų skyrimas ir mokėjimas specialiesiems poreikiams tenkinti, taip pat užtikrinama teisė gauti šalpos išmokas tokiomis pat sąlygomis kaip ir Europos Sąjungos šalių piliečiams. Taip pat siūloma nustatyti teisę Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos piliečiams, ir jų šeimos nariams, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje (šių šalių piliečiams darbuotojams (taip pat savarankiškai dirbantiems) ir jų šeimos nariams reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas), tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Europos Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams, gauti išmokas vaikams (vienkartinė išmoka vaikui, išmoka vaikui, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai ir vienkartinė išmoka nėščiai moteriai), laidojimo pašalpą ir piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams.
Suteikiant lengvatas šių šalių piliečiams siekiama pritraukti ekonomiškai stiprių šalių piliečius atvykti dirbti į Lietuvos Respubliką. Įstatyme siūloma reglamentuoti kvotų užsieniečiams nustatymą ir naudojimą. Kvotą siūloma taikyti užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir kurie arba atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, arba dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo. Šiuo metu profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis tvirtina Užimtumo tarnybos direktorius kiekvienų metų pusmečiui remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze (pvz., 2019 m.
I pusmečiui patvirtintas
nurodytos statybininko, betonuotojo, pastolių statytojo, tinkuotojo apdailininko, izoliuotojo (statybos), suvirintojo, metalinių laivų korpusų surinkėjo, elektriko, mėsininko, skerdiko, siuvėjo (pramonė), tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesijos (paslaugos). Pažymėtina, kad 2017 m. I pusmečiui į minėtą profesijų, kurių Lietuvos darbo rinkai trūksta, sąrašą buvo įtrauktos 5 profesijos, 2017 m. II pusmečiui – 4, o 2018 m. I pusmečiui – 14 profesijų (įtrauktos statybų sektoriaus profesijos, kurių 2017 m. sąrašuose nebuvo). Nuo 2017 m. sausio 1 d. trečiųjų šalių piliečiai, atvykstantys į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į minėtą trūkstamų profesijų darbo rinkoje sąrašą, atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti (kai jie atvyksta su nacionaline viza), Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo dėl tokio užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (kai kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio darbo pagrindu). Įsigaliojus minėtam reguliavimui, pagal išduotų dokumentų statistiką 2017 m. trečiųjų šalių piliečių, atvykusių dirbti į Lietuvos įmones, skaičius išaugo dvigubai (nuo 18 tūkst. 2016 m. iki 40 tūkst. 2017 m.), ir toliau augo 2018 m. – 52 tūkst. Užsieniečiams
dirbti (tai rodo, kad daugiau kaip 70–80 proc. sudaro užsieniečiai, kuriems nereikia leidimo dirbti).
Dalis užsieniečių, kuriems įmonių kvietimu buvo išduotos nacionalinės vizos, kaip trūkstamų profesijų atstovams, tose įmonėse neįsidarbino ir darbdaviai teigia nežinantys, kur jų kviesti užsieniečiai yra (pvz., konsultuodamos dėl vizų policijos įstaigos per 9 mėnesius nustatė apie 3 tūkst. tokių atvejų). Taigi, tvirtinamas profesijų sąrašas, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta, tačiau lieka neįvertinta, koks yra konkretus trūkumas ir realus poreikis, kuris turėtų būti kompensuotas darbuotojais iš trečiųjų šalių. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatyme nustatyti, kad kvotą kalendoriniams metams, kaip ir profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis tvirtina Užimtumo tarnybos direktorius, remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze. Siūloma nustatyti, kad kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. Pirmoji kvota galėtų būti nustatyta 2021 metams. Siūloma, kad kvota būtų laikoma išnaudota, jeigu darbo pagal trūkstamą Lietuvos darbo rinkoje profesiją pagrindu leista atvykti užsieniečiui (išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi) arba pranešta apie tokios profesijos užsieniečio įdarbinimą trumpalaikio buvimo (bevizio režimo atveju) laikotarpiu Užimtumo tarnybai. Migracijos departamentas administruotų kvotą, t. y. pagal gautą informaciją iš Užimtumo tarnybos bei informaciją, gautą per informacines sistemas apie išduotas vizas bei leidimus, skaičiuotų kvotą ir apie išnaudotą kvotą skelbtų viešai. Pagal siūlomą reguliavimą, išnaudoję kvotą darbdaviai galėtų įsivežti trečiųjų šalių piliečius tik atlikus darbo rinkos testą (atitinkamai gavus leidimą dirbti ar Užimtumo tarnybos sprendimą dėl atitikties rinkos poreikiams).
Pažymėtina, kad nesiūloma kvotos taikyti aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams, atvykstantiems dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į šiuo metu Vyriausybės tvirtinamą profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Be to, Įstatymo projektu siūloma minėtą sąrašą, sudaromą remiantis verslo ir darbdavių asociacijų pateiktais duomenimis bei nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informacija, pavesti tvirtinti ekonomikos ir inovacijų ministrui. Siūloma Įstatyme reglamentuoti, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas (ar jis turi Šengeno vizą, kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę, kitos Šengeno valstybės narės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą), teisėto trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali ne tik būti, bet ir dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka Įstatyme nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Tokiu reglamentavimu siekiama, kad užsienietis, turintis leidimą dirbti, teisėto trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu galėtų pradėti dirbti ir kreiptųsi dėl tolesnio buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimo, siekiant užtikrinti darbo santykių tęstinumą. Be to, nustatoma, kad apie užsieniečio jo trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu įdarbinimą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, darbdavys turi pranešti Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą.
Tokio užsieniečio, apie kurio įdarbinimą nustatyta tvarka nebūtų pranešta, darbas turėtų būti laikomas nelegaliu. Atitinkamai siūloma pildyti Užimtumo įstatymą. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos migracijos procedūrų tobulinimo 7 punkte buvo nurodyta, kad administracinė našta darbdaviams bus mažinama atsisakant darbo sutarčių kopijų teikimo Užimtumo tarnybai, kuri įgyvendinama Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatyme, kurį priėmė Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gruodžio 20 d. (įsigaliojo nuo 2019 m. kovo 1 d.). Informacija apie įdarbintus trečiųjų šalių piliečius bus renkama ir tvarkoma, pritaikant SODRA Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS). Šiuo metu rengiamos informacijos teikimo EDAS priemonėmis taisyklės ir duomenų teikimo formos. Atsižvelgiant, kad darbdavių pareiga teikti tokius duomenis nurodytu būdu turi būti įtvirtinta Įstatyme, Įstatyme siūloma nustatyti, kad darbdavys informaciją apie įdarbintus užsieniečius Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Siūloma Įstatyme įtvirtinti nuostatas patvirtintų įmonių sąrašui sudaryti, kuris būtų taikomas užsieniečiui, išduodant nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis atvyksta dirbti, įskaitant ir tuos atvejus, kai užsienietis perkeliamas laikinai dirbti bendrovės viduje. Šiuo metu patvirtintų įmonių sąrašas yra sudarytas vadovaujantis Vizos išdavimo tvarkos aprašu ir taikomas išduodant nacionalines vizas. Siūloma pasiteisinusią praktiką, leidžiančią paspartinti migracijos procedūras, taikyti ir išduodant leidimus laikinai gyventi. Nustatytas procedūras atliekančioms migracijos institucijoms būtų sudaryta galimybė racionaliau paskirstyti turimus išteklius (kiekvieno atskiro užsieniečio, atvykstančio dirbti į tą pačią įmonę, atveju nereikėtų tikrinti įmonės atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams, jeigu ji įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą). Siūlome Įstatyme įtvirtinti teisinį pagrindą vidaus reikalų ministrui nustatyti įmonių įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus ir tvarką.
Tačiau Įstatyme siūlome nustatyti priežastis (pvz., įmonė buvo bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis; buvo įvertinta kaip fiktyvi), dėl kurių įmonė į patvirtintų įmonių sąrašą negalėtų būti įtraukta. Taip pat Įstatyme siūloma nustatyti, kokiais atvejais įmonė išbraukiama iš patvirtintų įmonių sąrašo. Toks reguliavimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad situacija yra kintanti ir vyksta nuolatinė patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo teigiamų ir neigiamų pasekmių stebėsena, todėl, siekiant greitai sureaguoti į stebėsenos rezultatus ar atsiradusius piktnaudžiavimo atvejus, siūloma įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus ir tvarką reglamentuoti poįstatyminiame teisės akte. Pažymėtina, kad būti patvirtintų įmonių sąraše nėra privalomas reikalavimas, pačios įmonės gali nuspręsti, ar jos nori būti patvirtintų įmonių sąraše ir turėti lengvatų įdarbindamos užsieniečius, ar ne. Jeigu įmonė nėra patvirtintų įmonių sąraše, ji gali įdarbinti užsieniečius, taikydama bendrus Įstatyme nustatytus reikalavimus ir procedūras įdarbinant užsieniečius.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojantis patvirtintų įmonių sąrašas, kuris taikomas užsieniečiams išduodant nacionalines vizas, taikomas užsieniečiui atvykstant iš mažesnės nelegalios migracijos rizikos šalių, t. y. tų trečiųjų šalių piliečiams, kuriems pagal Vizų režimo reglamentą taikomas bevizis režimas, arba kurie turi pilietybę tokios užsienio valstybės, kuriai Lietuvos Respublika taiko nacionalinių vizų išdavimo lengvatas vienašališkai arba pagal tarptautinius susitarimus (šiuo metu Lietuva vienašališkai vizų išdavimo lengvatą taiko Baltarusijos Respublikos piliečiams). Šią taisyklę siūloma taikyti ir toliau. Įstatymo projektu siūloma netaikyti atitikties Lietuvos darbo rinkai vertinimo aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojui, jeigu jis atvyksta dirbti į įmonę, esančią patvirtintų įmonių sąraše, o reikalavimą aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams pateikti migracijos institucijoms dokumentus, patvirtinančius aukštą profesinę kvalifikaciją, keisti reikalavimu jį įdarbinančiam darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją, nurodant jos atitiktį darbo vietai, ir šią nuostatą taikyti nepriklausomai nuo to, ar užsienietis atvyksta į patvirtintų įmonių sąraše esančią įmonę, t. y. užsieniečio kvalifikacijos atitiktį darbo vietai turėtų vertinti darbdavys, o ne vizas arba leidimus gyventi išduodančios institucijos. Informaciją apie įdarbinamo užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai bei profesinę patirtį turėtų pateikti darbdavys ir tokiu atveju, kai užsienietis įdarbinamas kitam nei aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančiam darbui, kaip jis apibrėžiamas Įstatyme.
Siūloma nustatyti lankstesnį reguliavimą dėl užsieniečio turimos kvalifikacijos ir profesinės patirties reikalavimo tais atvejais, kai užsienietis įdarbinamas įmonėje, kuri yra įraukta į patvirtintų įmonių sąrašą (įdarbinamam užsieniečiui taikyti arba kvalifikacijos, arba atitinkamos profesinės patirties sąlygą). Kartu siūloma Užimtumo įstatymą papildyti nuostata, pagal kurią darbo vietą atitinkančios kvalifikacijos ar profesinės patirties neturinčio trečiosios šalies piliečio įdarbinimas ar įdarbinimas pagal laikinojo darbo sutartį būtų vertinamas kaip užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas. Siūloma Įstatyme nustatyti, kad prieglobsčio prašytojas informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius, taip pat informaciją, susijusią su jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, turi teisę gauti jam suprantama kalba. Kituose prieglobsčio procedūros etapuose tokia teisė yra nustatyta, pvz., prieglobsčio prašytojas turi būti jam suprantama kalba supažindinamas su visais dėl jo priimtais sprendimais ir gauti jų kopijas; sulaikytas prieglobsčio prašytojas apie sulaikymo pagrindus, sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką ir galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą informuojamas nedelsiant raštu jam suprantama kalba. Siūloma Įstatyme nustatyti, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Taip pat papildyti uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindus nauju, nustatant, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, nustačius, kad užsieniečio sudaryta santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas fiktyvūs arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra fiktyvūs. Siūloma Įstatyme nustatyti išimtį apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymui, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi, t. y. sprendimo vykdymas nebūtų stabdomas, jeigu leidimas gyventi panaikintas dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai priežasčių. Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti pareigą trečiųjų šalių piliečiams, norintiems sudaryti santuoką Lietuvos Respublikoje, civilinės metrikacijos įstaigai pateikti teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus. Užimtumo įstatymo pakeitimais, įgyvendinant LRV darbo grupės pasiūlymų dėl migracijos procedūrų tobulinimo 14 priemonę
Lietuvoje, teikimą, numatant, kad šios paslaugos galėtų būti teikiamos trečiųjų šalių piliečiams aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams ir kitiems darbuotojams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, išskyrus priskiriamus sezoniniams darbams.
Siūloma nustatyti kriterijus, kuriuos turėtų atitikti subjektai, teikiantys tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams (sprendimą dėl atitikimo kriterijams priimtų Užimtumo tarnyba). Pagal sutartį, sudarytą tarp teikėjo ir trečiosios šalies piliečio, teikėjas turėtų įsipareigoti teikti paslaugas nemokamai ir pateikti užsieniečiui darbdavio įsipareigojimą įdarbinti jį ne trumpesniam nei vienų metų (kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą) ar 6 mėnesių (kai užsienietis ketina dirbti kitą darbą) laikotarpiui. Siūloma nustatyti, kad darbdaviui tarpininkavimo įdarbinant paslaugos trečiųjų šalių piliečiams gali būti teikiamos už atlyginimą.
Siūloma tikslinti Užimtumo įstatymą, nustatant, kad darbo laiko apskaita turi būti pildoma kiekvieną dieną žymint nukrypimus nuo darbo laiko, nes šiuo metu galiojantis reguliavimas, kad darbdavys privalo apskaityti darbuotojų nukrypimus nuo darbo laiko (dirbtus viršvalandžius, darbą švenčių, poilsio dienomis, darbą naktį) iki kitos darbo dienos darbovietėje pabaigos, užkerta kelią taikyti administracinio poveikio priemones darbdaviams dėl nedeklaruoto darbo (nustačius, kad darbuotojai dirba ne darbo laiko režimo ar darbo (pamainų) grafikuose nustatytu metu, darbdavys iki kitos darbo dienos pabaigos turi galimybę pažymėti tokį dirbtą laiką darbo laiko apskaitos dokumentuose bei išvengti atsakomybės). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Sudarytos palankesnės sąlygos atvykti užsieniečiams iš ekonomiškai stipriausių šalių, teisė dirbti trumpalaikio buvimo laikotarpiu, palankesnės sąlygos startuoliams, efektyviau tvarkomos imigracijos procedūros galėtų prisidėti prie socialinės ir ekonominės valstybės gerovės kūrimo bei šalies konkurencingumo didinimo. Palankesnės sąlygos įsidarbinti studijas baigusiems Lietuvoje užsieniečiams prisidėtų prie šalies patrauklumo didinimo, pasirenkant ją studijoms ir darbui. Nustatytų supaprastintų sąlygų atvykti užsieniečiams, kurie yra trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistai, taikymas būtų grindžiamas aiškaus poreikio, kurio negali patenkinti Lietuvoje gyvenantys ar grįžtantys iš emigracijos darbuotojai, darbo rinkai vertinimu.
Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams reglamentavimu bus sudarytos galimybės užsieniečiams pasirinkti teisėtai veikiančių ir nustatytus kriterijus atitinkančių tarpininkų paslaugas kaip alternatyvą neteisėtam tarpininkavimui, susijusiam su nelegalaus darbo ir trečiųjų šalių piliečių teisių pažeidimų rizika. Nelegalios migracijos kontrolė bus veiksmingesnė, bus sumažintos galimybės piktnaudžiauti procedūromis (pvz., galimybė legalizuoti buvimą šalyje sudarius santuoką; gavus leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu faktiškai užsiimti kita nei studijos veikla, bus sudarytos prielaidos efektyviau užkardyti piktnaudžiavimo kreipiantis dėl vizos ar leidimo gyventi išdavimo atvejus). Pažymėtina, kad nauja prievolė pranešti apie neatvykusį užsienietį, kuriam buvo išduota viza arba leidimas laikinai gyventi, užsieniečio darbdaviams, švietimo įstaigai ar priimančiajam subjektui, į kurį užsienietis ketino atvykti mokytis, studijuoti, stažuotis, tobulinti kvalifikaciją ar užsiimti savanoriška veikla, numatoma siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti atvykimo į Lietuvos Respubliką procedūromis. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimti įstatymai prisidės prie palankesnės ir skaidresnės verslo aplinkos kūrimo.
Pažymėtina, kad administracinė našta verslui yra mažinama:
1) numatant, kad užsieniečio turimos kvalifikacijos atitikties darbo vietai vertinimą atlieka pats darbdavys, o ne institucijos, priimančios sprendimus dėl leidimų gyventi išdavimo;
2) tobulinant esamą reglamentavimą dėl leidimo keisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį užsieniečiui, kuriam leidimas gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą arba pagal 44¹straipsnį (tikslinama formuluotė ir trumpinamas terminas, per kurį Migracijos departamentas priims sprendimą);
3) aiškiai nustatant, kaip darbdaviai informuoja Valstybinę darbo inspekciją ir Užimtumo tarnybą apie įdarbintą užsienietį (šiuo metu, panaikinus darbdaviams pareigą teikti informaciją apie sudarytas darbo sutartis su užsieniečiais kelioms valstybės institucijoms, nėra aišku, kaip tokia informacija yra teikiama);
4) įstatymo projekte siūlomas patvirtintų įmonių sąrašo sudarymas leis įmonėms, įtrauktoms į šį sąrašą, paprasčiau įdarbinti užsieniečius, įskaitant ir tuos atvejus, kai užsienietis yra perkeliamas laikinai dirbti įmonės viduje, taip pat paspartins migracijos procedūras, nes kiekvieno atskiro užsieniečio, atvykstančio dirbti, atveju nereikėtų tikrinti įmonės atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams, jeigu ji įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. Įmonei, įtrauktai į patvirtintų įmonių sąrašą, norint įdarbinti užsienietį, bus galima pateikti darbdavio informaciją arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir jos atitiktį darbo vietai, arba apie ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal darbdavio nurodytą profesiją per pastaruosius penkerius metus (paprastai reikia pateikti darbdavio informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius penkerius metus).
Įmonė, įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, laikinai perkelianti užsienietį įmonės viduje, galės patvirtinti užsieniečio atitiktį Įstatymo 44² straipsnio 1 dalyje nurodytiems nustatytiems reikalavimams (paprastai reikia pateikti dokumentus, įrodančius, kad užsienietis atliks konkrečias funkcijas, kad turi tam reikalingą kvalifikaciją ir profesinę patirtį). Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje (toliau – trūkstamų profesijų užsieniečiai), netaikomas darbo rinkos testas, t. y. jie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti (kai jie atvyksta su nacionaline viza). Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo dėl tokio užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (kai kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio darbo pagrindu). Išnaudojus kvotą, trūkstamų profesijų užsieniečiams būtų taikoma bendroji procedūra – darbo rinkos testas. Darbdaviai turės kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti trūkstamos profesijos užsieniečiui (užsieniečiui atvykstant su viza) ar sprendimo dėl tokio užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priėmimo (užsieniečiui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi).
Pagal galiojančias bendrąsias procedūras darbdaviams tai užruktų ne daugiau kaip iki 12 darbo dienų – iki 5 darbo dienų registruota laisva darbo vieta Užimtumo tarnyboje ir iki 7 darbo dienų leidimo dirbti ar sprendimo dėl atitikties darbo rinkos poreikiams priėmimui Užimtumo tarnyboje. Kadangi dokumentų nagrinėjimo terminai Užimtumo tarnyboje yra labai trumpi, verslo subjektams (darbdaviams) administracinės naštos padidėjimas įdarbinant trūkstamų profesijų užsienietį išnaudojus kvotą labai nepasijustų, o toks reglamentavimas nustatant kvotą leistų apsaugoti Lietuvos Respublikos darbo rinką. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikia. 9. Ar įstatymų projektai, parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos sąvokos, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11.
ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymus, turės būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 436
„Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką,
nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ (dėl valstybės rinkliavų už leidimo dirbti išdavimą pakeitimo ir valstybės rinkliavos už prašymų įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą nagrinėjimą nustatymo), pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 8 d. nutarimas Nr. 96 „Dėl Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo patvirtinimo“, atitinkamai ekonomikos ir finansų ministras turės patvirtinti profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Reikės atitinkamai pakeisti Įstatymo nuostatas įgyvendinančius teisės aktus, reglamentuojančius vizų išdavimo tvarką (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“), leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarką (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“), sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos rinkos poreikiams priėmimo tvarką (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymas Nr.
A1-133
„Dėl Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. A1-587
„Dėl Sprendimo dėl užsieniečio aukštos profesinės
kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. A1-139 „Dėl Sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, taip pat Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 4-56 „Dėl Vertinimo tvarkos, kuria nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar šiai veiklai vykdyti užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą ir verslo planą, aprašo patvirtinimo“. Vidaus reikalų ministras turės nustatyti įmonių įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus ir tvarką. Priėmus Užimtumo įstatymo pakeitimus, reikės pakeisti Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus
tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimą tvarkos aprašo patvirtinimo“.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomą lėšų poreikį dėl piniginės socialinės paramos teikimo ekonomiškai stipriausių šalių užsieniečiams objektyviai apskaičiuoti ir įvertinti negalima, nes neaišku, kiek šių užsieniečių darbo tikslais į Lietuvą atvyks su savo šeimomis, kiek bus tokių, kurių sveikatos būklė ar socialinė padėtis pasikeis. Įvertinus Migracijos departamento pateiktus duomenimis, kad 2018 m. leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduoti 102 užsieniečiams, atvykusiems iš ekonomiškai stipriausių šalių, darytina prielaida, kad lėšų poreikis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų būtų neženklus. Kitiems įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Viza“, „Leidimas gyventi“, „šeimos narys“, „užsienietis“,
„tarpininkavimas įdarbinant“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos Seimas 2019 m. balandžio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58
straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 49⁵straipsniu įstatymą Nr. XIII-2040, kuriuo taip pat yra keičiamos analogiškos keičiamo įstatymo nuostatos. Šis įstatymas įsigalios Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos išstojimo iš Europos Sąjungos dieną. Taigi, jeigu pastarasis įstatymas įsigalios anksčiau nei numatyta įstatymo projekto 27 straipsnyje, t.y. 2019 m. rugsėjo 1 d., jo nuostatų nebus nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančiame įstatyme, o jeigu vėliau – bus neįmanomas jo sklandus inkorporavimas į suvestinę Užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakciją. 2. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 88.1 punktą, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas, nurodant jame visus keičiamus, papildomus ir
(ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius. 3. Tikslintini įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateiktoje nuorodoje į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėstomų žodžių linksniai. 4. Įstatymo projekto 3 straipsniu dėstomo įstatymo 21¹ straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. 5. Įstatymo projekto lyginamojo varianto 14 straipsnyje pateiktos dvi analogiškos keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies taisyklės. 6.
projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio 2 dalyje siūlytina prieš žodžius „Užsienietis, ketinantis dirbti“ įrašyti žodžius „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas”, kadangi ši nuostata taikoma ne visiems užsieniečiams, o tik projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalyje nurodytiems užsieniečiams. 7. Iš projekto lyginamojo varianto matyti, kad projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 3 punktas nėra parengta keičiamo įstatymo redakcijos, įsigaliosiančios
variantas tikslintinas. 8. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 20 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 62 straipsnis pildomas 7 dalimi, prie šios dalies dėstomo teksto vietoj skaičiaus ,,5“ įrašytinas skaičius ,,7“. 9. Įstatymo projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės įtraukiamos, jeigu jos atitinka vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašus kriterijus. Pažymėtina, kad tokių kriterijų nustatymas yra susijęs su ūkinės veiklos reguliavimu, todėl toks reguliavimas gali būti išdėstytas tik įstatyme ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, pagal kurią tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). 10. Įstatymo projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹ straipsnio 1 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu ji neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Manytina, kad toks reguliavimas iš esmės užkerta kelią į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukti naujas įmones, kurios norėtų priimti į darbą užsieniečius, todėl svarstytina, ar jis pagrįstas.
11Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais
„Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą,
toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pavadinimas jau yra minimas keičiamo įstatymo 62¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, siūlytina projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹straipsnio 2 dalies 1 punkte išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. 12. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis dėl vėlesnio kai kurių straipsnių įsigaliojimo – šioje dalyje turi būti nurodomi patys straipsniai, kurie įsigalioja vėliau, o ne šio straipsnio atitinkamos dalys. 13. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 57¹straipsnio 2 dalį, Užimtumo tarnybos direktorius kvotą tvirtina kalendoriniams metams, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalyje numatytą 18 straipsnio įsigaliojimo datą sieti su kalendorinių metų pradžia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pavadinime brauktinas žodis ,,Įstatymo“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte numatoma, kad ir kitos valstybės institucijos (pavyzdžiui, institucijos, nurodytos įstatymo projekto
keičiamam įstatymui įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 28 straipsnio 15 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
2019-05-29
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Arūnas Gumuliauskas, Vytautas Juozapaitis, Dainius Kepenis, Edmundas Pupinis, Dovilė Šakalienė; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Lina Giriūnienė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė, sekretorė Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas, vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos patarėjos Danutė Petrauskienė, Rūta Jasulaitienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Remeišienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos Seimas 2019 m. balandžio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 49⁵straipsniu įstatymą Nr. XIII-2040, kuriuo taip pat yra keičiamos analogiškos keičiamo įstatymo nuostatos. Šis įstatymas įsigalios Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos išstojimo iš Europos Sąjungos dieną. Taigi, jeigu pastarasis įstatymas įsigalios anksčiau nei numatyta įstatymo projekto 27 straipsnyje, t.y.
2019 m. rugsėjo 1 d., jo nuostatų nebus nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančiame įstatyme, o jeigu vėliau – bus neįmanomas jo sklandus inkorporavimas į suvestinę Užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakciją. Pritarti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 88.1 punktą, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas, nurodant jame visus keičiamus, papildomus ir (ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius. Pritarti
įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateiktoje nuorodoje į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėstomų žodžių linksniai. Pritarti
projekto 3 straipsniu dėstomo įstatymo 21¹ straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Pritarti
projekto lyginamojo varianto 14 straipsnyje pateiktos dvi analogiškos keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies taisyklės. Pritarti
aiškumo įstatymo projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio 2 dalyje siūlytina prieš žodžius
„Užsienietis, ketinantis dirbti“ įrašyti žodžius „Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas”, kadangi ši nuostata taikoma ne visiems užsieniečiams, o tik projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalyje nurodytiems užsieniečiams. Pritarti
2019-05-0317 7.
Iš projekto lyginamojo varianto matyti, kad projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 3 punktas nėra parengta keičiamo įstatymo redakcijos, įsigaliosiančios 2019 m. liepos 1 d. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, projekto lyginamasis variantas tikslintinas. Pritarti
įstatymo 62 straipsnis pildomas 7 dalimi, prie šios dalies dėstomo teksto vietoj skaičiaus ,,5“ įrašytinas skaičius ,,7“. Pritarti
projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės įtraukiamos, jeigu jos atitinka vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašus kriterijus. Pažymėtina, kad tokių kriterijų nustatymas yra susijęs su ūkinės veiklos reguliavimu, todėl toks reguliavimas gali būti išdėstytas tik įstatyme ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, pagal kurią tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Pritarti
projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹ straipsnio 1 dalies
įtraukta įmonė, jeigu ji neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Manytina, kad toks reguliavimas iš esmės užkerta kelią į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukti naujas įmones, kurios norėtų priimti į darbą užsieniečius, todėl svarstytina, ar jis pagrįstas. Pritarti
2019-05-0322 11.
Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pavadinimas jau yra minimas keičiamo įstatymo 62¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, siūlytina projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹straipsnio
tikslinti įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis dėl vėlesnio kai kurių straipsnių įsigaliojimo – šioje dalyje turi būti nurodomi patys straipsniai, kurie įsigalioja vėliau, o ne šio straipsnio atitinkamos dalys. Pritarti
įstatymo 57¹straipsnio 2 dalį, Užimtumo tarnybos direktorius kvotą tvirtina kalendoriniams metams, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto
kalendorinių metų pradžia. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3402 pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2019-05-29 6, 14, 16 Argumentai: Siekiant sudaryti vienodas galimybes Lietuvos ir užsienio piliečiams studijuoti, siūloma suvienodinti per metus privalomų surinkti studijų kreditų kiekį. Pasiūlymai:
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18) užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje arba yra pašalintas iš mokslo ir studijų institucijos pagal jos nustatytą studijų organizavimo tvarką.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Sprendimą dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi šio
straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40
metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams.
Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, 3 mėnesiais ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 31 dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40
arba yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo ir studijuodamas ar mokydamasis laikosi apribojimo, nustatyto šio straipsnio 4 dalyje.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;“.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
straipsnį 11 dalimi: „11. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Arūnas Gumuliauskas. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro patarėja Lina Giriūnienė
ŽMOGAUS TEISIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Viktorija
Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos patarėja Danutė Petrauskienė, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė ir ministerijos vyr. specialistė Rasa Malaiškienė, Laisvosios rinkos instituto atstovė Karolina Mickutė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos Seimas 2019 m. balandžio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 49⁵straipsniu įstatymą Nr. XIII-2040, kuriuo taip pat yra keičiamos analogiškos keičiamo įstatymo nuostatos. Šis įstatymas įsigalios Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos išstojimo iš Europos Sąjungos dieną. Taigi, jeigu pastarasis įstatymas įsigalios anksčiau nei numatyta įstatymo projekto 27 straipsnyje, t.y.
inkorporavimas į suvestinę Užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakciją. Atsižvelgti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 88.1 punktą, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas, nurodant jame visus keičiamus, papildomus ir (ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius. Nepritarti Vadovaujantis minėtų taisyklių 88.2 punktu – „Jei įstatyme keičiama daug straipsnių, vadovaujantis protingumo kriterijais, įstatymo pavadinime straipsniai gali būti nenurodomi“, ir įvertinus keičiamų įstatymo straipsnių gausą, nėra tikslinga išvardinti visų keičiamų straipsnių. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateiktoje nuorodoje į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėstomų žodžių linksniai. Pritarti
projekto 3 straipsniu dėstomo įstatymo 21¹ straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Pritarti
projekto lyginamojo varianto 14 straipsnyje pateiktos dvi analogiškos keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies taisyklės. Pritarti
2019-05-0315 6.
Siekiant aiškumo įstatymo projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio 2 dalyje siūlytina prieš žodžius
„Užsienietis, ketinantis dirbti“ įrašyti žodžius „Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas”, kadangi ši nuostata taikoma ne visiems užsieniečiams, o tik projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalyje nurodytiems užsieniečiams. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 3 punktas nėra parengta keičiamo įstatymo redakcijos, įsigaliosiančios 2019 m. liepos 1 d. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, projekto lyginamasis variantas tikslintinas. Pritarti
įstatymo 62 straipsnis pildomas 7 dalimi, prie šios dalies dėstomo teksto vietoj skaičiaus ,,5“ įrašytinas skaičius ,,7“. Pritarti
projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės įtraukiamos, jeigu jos atitinka vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašus kriterijus. Pažymėtina, kad tokių kriterijų nustatymas yra susijęs su ūkinės veiklos reguliavimu, todėl toks reguliavimas gali būti išdėstytas tik įstatyme ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, pagal kurią tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).
Nepritarti Siūlome palikti dabar siūlomą reglamentavimą, kad įstatyme būtų nustatyta kokios įmonės negali būti įtrauktos į patvirtintinų įmonių sąrašą, o vidaus reikalų ministras tvirtintų įtraukimo kriterijus ir tvarką, nes:
patvirtintų įmonių sąrašą įtraukiamų įmonių kriterijai nustatyti Vizos išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro. Patvirtintų įmonių sąrašas taikomas išduodant nacionalines vizas. Galiojantis reglamentavimas pasiteisino, jis leidžia paspartinti migracijos procedūras, todėl siūloma šią praktiką taikyti ir išduodant leidimus laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, UTPĮ projekte siekiama nustatyti teisinį pagrindą vidaus reikalų ministrui nustatyti kriterijus, pagal kuriuos įmonės įtraukiamos į patvirtintų įmonių sąrašą. 2. Atsižvelgiant į tai, kad situacija yra kintanti ir vyksta nuolatinė patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo teigiamų ir neigiamų pasekmių stebėsena, todėl, siekiant greitai sureaguoti į stebėsenos rezultatus ar nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, siūloma įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus ir tvarką reglamentuoti poįstatyminiame teisės akte. Lankstesnis reglamentavimas leistų laiku sureaguoti į išaiškėjusius piktnaudžiavimo atvejus, o taip pat koreguoti kriterijus, atsižvelgiant į besikeičiančią ekonominę situaciją. 3. Pažymėtina, kad būti patvirtintų įmonių sąraše nėra privalomas reikalavimas, pačios įmonės gali nuspręsti, ar jos nori būti patvirtintų įmonių sąraše ir turėti lengvatų įdarbindamos užsieniečius, ar ne. Jeigu įmonė nėra patvirtintų įmonių sąraše, ji gali įdarbinti užsieniečius, taikant bendras užsieniečių įdarbinimo procedūras.
Neprivalomas buvimas patvirtintų įmonių sąraše ir tai, kad šis sąrašas niekaip neriboja galimybės įsidarbinti užsieniečių, sąlygoja, kad kriterijai, pagal kuriuos įmonės įtraukiamos į patvirtintų įmonių sąrašą neriboja ūkinės veiklos, todėl gali būti nustatyti poįstatyminiame teisės akte. Pvz., Administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga veika, tai pareigūnas gali nepradėti administracinės nusižengimo teisenos ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą, o
dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹ straipsnio 1 dalies
įtraukta įmonė, jeigu ji neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Manytina, kad toks reguliavimas iš esmės užkerta kelią į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukti naujas įmones, kurios norėtų priimti į darbą užsieniečius, todėl svarstytina, ar jis pagrįstas. Nepritarti Reikalavimas turėti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties nustatomas tikslingai siekiant, kad pirmiausia įmonės įdarbintų užsieniečius taikant bendrus įstatyme nustatytus reikalavimus ir procedūras, ir jeigu įmonė tinkamai įdarbino užsieniečius, neturi pažeidimų, t. y., įgijo užsieniečių įdarbinimo patirties, tuomet ji gali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą ir galės turėti lengvatų įdarbinant užsieniečius. Kadangi patvirtintų įmonių sąraše gali būti tik patikimos įmonės, siūloma, kad patvirtintų įmonių sąraše galėtų būti tik tos įmonės, kurios jau turi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties.
11Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu,
jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pavadinimas jau yra minimas keičiamo įstatymo 62¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, siūlytina projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹straipsnio
tikslinti įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis dėl vėlesnio kai kurių straipsnių įsigaliojimo – šioje dalyje turi būti nurodomi patys straipsniai, kurie įsigalioja vėliau, o ne šio straipsnio atitinkamos dalys. Pritarti
įstatymo 57¹straipsnio 2 dalį, Užimtumo tarnybos direktorius kvotą tvirtina kalendoriniams metams, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalyje numatytą 18 straipsnio įsigaliojimo datą sieti su kalendorinių metų pradžia. Nepritarti Siūloma palikti esamą įsigaliojimo datą – 2020 m. liepos 1 d., tam, kad Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turėtų pakankamai laiko (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) pasirengti kvotos nustatymui, t. y., įvertinti padėtį darbo rinkoje ir atlikti pokyčių prognozę. Kadangi kvotos nustatomos kalendoriniams metams, 2020 m. pabaigoje kvota būtų nustatoma 2021 metams. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2019-05-3018 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3402 (toliau – Projektas). Be kitų pakeitimų, Projektu siūloma įvesti kvotas užsieniečiams, kuriems netaikomas atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams vertinimas, t. y. kuriems nereikia gauti leidimo dirbti ir nėra priimamas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kai jie atvyksta dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šiam pasiūlymui LLRI nepritaria dėl toliau nurodytų argumentų. Kvotos turės reikšmingą neigiamą įtaką verslui ir Lietuvos darbo rinkai Mažai tikėtina, kad Projektu siūloma kvotų skaičiavimo sistema atitiks realius rinkos poreikius, nes kvotos būtų nustatomos vadovaujantis prognozėmis ir atnaujinamos kartą per metus. Konkretaus darbo jėgos poreikio neįmanoma tiksliai numatyti dėl konkrečių darbų specifikos, darbdavių poreikių, darbuotojų kompetencijų. Be to, apskaičiuojant kvotas pagal Projektu siūlomą reguliavimą, nebūtų įvertinamos naujai per kalendorinius metus sukuriamos darbo vietos. Kvotų taikymas neskatintų darbdavių kurti naujas darbo vietas, tuo būtų ribojamos ne tik užsieniečių, bet ir Lietuvos darbuotojų įsidarbinimo galimybės. Atitinkamai įvedus kvotas nebūtų skatinama verslo plėtra, būtų nepagrįstai ribojamas Lietuvos darbdavių galimybės vystyti savo veiklą, nes jų galimybės įdarbinti reikalingus darbuotojus būtų apribotos. Taikant kvotas gali kilti problemų dėl jau pasamdytų darbuotojų išsaugojimo.
Kvotų įvedimas suponuoja, kad užsieniečiai, kurie jau yra įdarbinti Lietuvoje, bet viršija numatytą kvotą, turėtų būti atleidžiami arba jų atžvilgiu turėtų būti taikomas darbo rinkos testas. Darbdaviai turės kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti trūkstamos profesijos užsieniečiui (užsieniečiui atvykstant su viza) ar sprendimo dėl tokio užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priėmimo (užsieniečiui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi). Bet kuriuo atveju, Projekto lydimuosiuose dokumentuose nėra nurodoma, kaip reikėtų spręsti minėtą problemą dėl esamų darbuotojų, kurie viršija kvotą, darbo santykių nutraukimo ar išsaugojimo. Taip būtų pažeidžiami tiek darbdavių, tiek darbuotojų teisėti lūkesčiai. Aiškinamajame rašte Projekto rengėjai teigia, kad įvedus kvotas „verslo subjektams (darbdaviams) administracinės naštos padidėjimas įdarbinant trūkstamų profesijų užsienietį išnaudojus kvotą labai nepasijustų“ dėl sąlyginai trumpų procedūrinių terminų. Projekto poveikį verslo subjektams padėtų nustatyti konsultacijos su darbdavių ir darbuotojų atstovais (Projekto rengėjai nepateikia duomenų, kad būtų konsultuotasi su specialistais ar suinteresuotais asmenimis). Be to, rengėjai neįvertina, kad papildomu kvotos kriterijumi būtų ribojama darbdavių galimybė ieškoti darbuotojų ir ribojama galimybė vystyti veiklą. Vienas iš reikšmingų iššūkių būtų reikalingos darbo jėgos paieškos, kai vietinių darbuotojų nėra, o užsieniečių kvota viršyta. Darbdaviai net ir radę tinkamą darbuotoją, turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti trūkstamos profesijos užsieniečiui (užsieniečiui atvykstant su viza) ar sprendimo dėl tokio užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priėmimo (užsieniečiui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi).
Kvotų įvedimas yra nepagrįstas ir netikslingas Projektu siūloma nustatyti iš esmės naują reguliavimą, t. y. kvotos iki šiol nebuvo taikomos. Tai ribos ne tik būsimų, bet ir esamų darbuotojų ir darbdavių veiklą. Todėl yra reikalinga pagrįsti šio reguliavimo būtinumą. Projekto rengėjai kvotų įvedimą grindžia tuo, kad daugėja užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą dirbti. Tačiau tai savaime nėra darbo rinkos problema, priešingai, galimybė laisvai rinktis reikalingą darbo jėgą sudaro sąlygas didinti šalies ūkio našumą. Be to, „Sodros” duomenimis Lietuvos darbo rinkoje vis labiau jaučiamas darbuotojų trūkumas, Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad 2019 m. laisvų darbo vietų buvo 19 procentų daugiau negu praėjusį ketvirtį. Vietiniai darbuotojai turi visas galimybes įsidarbinti, taigi, toks laisvų darbo vietų skaičiaus augimas rodo darbo jėgos trūkumą. Darbuotojų kvotų įvedimas yra netikslingas ir sukeltų neigiamus padarinius darbdaviams. Be to, Projekto rengėjai kaip problemą iškelia tai, kad dalis užsieniečių, kuriems įmonių kvietimu buvo išduotos nacionalinės vizos, kaip trūkstamų profesijų atstovams, tose įmonėse neįsidarbino ir darbdaviai teigia nežinantys, kur jų kviesti užsieniečiai yra. Tačiau tai rodo jau galiojančio reguliavimo netinkamą vykdymą ir priežiūrą. Kvotų įvedimas nespręstų Projekto rengėjų keliamos problemos. Aiškinamajame rašte nurodomi argumentai, jog, neva, įvedus kvotas bus apsaugota Lietuvos darbo rinka, yra nepagrįsti ir neaktualūs. Pažymėtina, kad jau dabar užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje yra ribojamas, nes jis turi būti pagrįstas.
Pavyzdžiui, užsieniečių įdarbinimui taikomos administracinės procedūros, yra pakankamai užsieniečių įsidarbinimą ribojantis kriterijus. Be to, pagal galiojantį reguliavimą darbuotojams iš užsienio už darbą turi būti apmokama kaip ir vietiniams darbuotojams, taigi neigiamas poveikis darbo rinkai yra minimizuojamas jau galiojančio reguliavimo. Išvada Atsižvelgiant į tai, kad Projekto rengėjai nepagrindžia, kodėl esamas reguliavimas yra nepakankamas, nenurodoma, kokias grėsmes esamas reguliavimas kelia, o naujo reguliavimo (kvotų) įteisinimo poreikis nėra pagrįstas, LLRI nepritaria
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3402 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto pateiktas pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir pritarti Komiteto išvadoms. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Leonard Talmont. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 8 5 2396821
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas
2019-06-05
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja R. Liekienė, kviestieji asmenys: L. Balėniatė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyr. patarėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, R. Malaiškienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė, D. Petrauskienė – vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja, R. Jasulaitienė – Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja, E. Gudzinskaitė – Migracijos departamento direktorė, D. Čeponas – vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, A. Petrevičius – Valstybinės darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas, Ž. Skeivienė – Užimtumo tarnybos Teisės skyriaus vedėja, H. Masalskienė – Užimtumo tarnybos Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
1Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. balandžio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 49⁵straipsniu įstatymą Nr.
XIII-2040, kuriuo taip pat yra keičiamos analogiškos keičiamo įstatymo nuostatos. Šis įstatymas įsigalios Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos išstojimo iš Europos Sąjungos dieną. Taigi, jeigu pastarasis įstatymas įsigalios anksčiau nei numatyta įstatymo projekto 27 straipsnyje, t.y. 2019 m. rugsėjo 1 d., jo nuostatų nebus nuo 2019 m. rugsėjo
inkorporavimas į suvestinę Užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakciją. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 88.1 punktą, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas, nurodant jame visus keičiamus, papildomus ir (ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateiktoje nuorodoje į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėstomų žodžių linksniai. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
dėstomo įstatymo 21¹ straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
varianto 14 straipsnyje pateiktos dvi analogiškos keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies taisyklės. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03) 6.
Siekiant aiškumo įstatymo projekto
siūlytina prieš žodžius „Užsienietis, ketinantis dirbti“ įrašyti žodžius „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas”, kadangi ši nuostata taikoma ne visiems užsieniečiams, o tik projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
varianto matyti, kad projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 3 punktas nėra parengta keičiamo įstatymo redakcijos, įsigaliosiančios
tikslintinas. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
projekto 20 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 62 straipsnis pildomas 7 dalimi, prie šios dalies dėstomo teksto vietoj skaičiaus ,,5“ įrašytinas skaičius ,,7“. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
keičiamo įstatymo 63¹straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės įtraukiamos, jeigu jos atitinka vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašus kriterijus. Pažymėtina, kad tokių kriterijų nustatymas yra susijęs su ūkinės veiklos reguliavimu, todėl toks reguliavimas gali būti išdėstytas tik įstatyme ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, pagal kurią tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03) 10.
Įstatymo projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹ straipsnio 1 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu ji neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Manytina, kad toks reguliavimas iš esmės užkerta kelią į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukti naujas įmones, kurios norėtų priimti į darbą užsieniečius, todėl svarstytina, ar jis pagrįstas. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
11Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1.
punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pavadinimas jau yra minimas keičiamo įstatymo 62¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, siūlytina projekto
dalies 1 punkte išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
projekto 27 straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis dėl vėlesnio kai kurių straipsnių įsigaliojimo – šioje dalyje turi būti nurodomi patys straipsniai, kurie įsigalioja vėliau, o ne šio straipsnio atitinkamos dalys. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-05-03)
įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 57¹straipsnio 2 dalį, Užimtumo tarnybos direktorius kvotą tvirtina kalendoriniams metams, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalyje numatytą 18 straipsnio įsigaliojimo datą sieti su kalendorinių metų pradžia. Nepritarti.
Nepritarti. Siūlome palikti esamą įsigaliojimo datą – 2020 m. liepos 1 d., tam, kad Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turėtų pakankamai laiko (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) pasirengti kvotos nustatymui, t. y., įvertinti padėtį darbo rinkoje ir atlikti pokyčių prognozę. Kadangi kvotos nustatomos kalendoriniams metams,
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Laisvosios rinkos institutas (2019-05-30) Atsižvelgiant į tai, kad Projekto rengėjai nepagrindžia, kodėl esamas reguliavimas yra nepakankamas, nenurodoma, kokias grėsmes esamas reguliavimas kelia, o naujo reguliavimo (kvotų) įteisinimo poreikis nėra pagrįstas, LLRI nepritaria Projektui ir siūlo jo nepriimti. Nepritarti. Siūloma pritarti pateiktam įstatymo projektui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui:
Teisės departamento pastabas;
Respubliką dirbti, nustatymą ir naudojimą tektų ne Užimtumo tarnybai, o Vyriausybei arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Regina Molienė
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
2019 m. birželio 19 d. Nr. 105-P-53
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Mantas Adomėnas, Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Linas Antanas Linkevičius, Žygimantas Pavilionis, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) patarėja Danutė Petrauskienė, VRM patarėja Rūta Jasulaitienė, Migracijos departamento prie VRM Teisės skyriaus vedėja Vida Juciūtė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) Darbo rinkos skyriaus vyr. specialistė Rasa Malaiškienė, Užimtumo tarnybos prie LR SADM direktorė Ligita Valalytė, Užimtumo tarnybos prie LR SADM Teisės skyriaus vedėja Živilė Skeivienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Remeisienė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Šengeno skyriaus vedėjas Ugnius Labutis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuotoji ekspertė Karolina Mickutė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. balandžio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 49⁵straipsniu įstatymą Nr. XIII-2040, kuriuo taip pat yra keičiamos analogiškos keičiamo įstatymo nuostatos. Šis įstatymas įsigalios Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos išstojimo iš Europos Sąjungos dieną. Taigi, jeigu pastarasis įstatymas įsigalios anksčiau nei numatyta įstatymo projekto 27 straipsnyje, t. y. 2019 m. rugsėjo 1 d., jo nuostatų nebus nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančiame įstatyme, o jeigu vėliau – bus neįmanomas jo sklandus inkorporavimas į suvestinę Užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakciją. Pritarti Siūloma įstatymo projektą papildyti naujomis nuostatomis, kurios įsigaliotų Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojimo iš Europos Sąjungos dieną. Žr. URK pasiūlymus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), 88.1 punktą, tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas, nurodant jame visus keičiamus, papildomus ir
(ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius. Nepritarti Vadovaujantis minėtų taisyklių 88.2 punktu – „Jei įstatyme keičiama daug straipsnių, vadovaujantis protingumo kriterijais, įstatymo pavadinime straipsniai gali būti nenurodomi“, ir įvertinus keičiamų įstatymo straipsnių gausą, nėra tikslinga išvardinti visų keičiamų straipsnių. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-031 3.
Tikslintini įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateiktoje nuorodoje į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėstomų žodžių linksniai. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas reglamento (ES) 2018/1806, nustatantis nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis.“
straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Pritarti
pateiktos dvi analogiškos keičiamo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies taisyklės. Pritarti
projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio 2 dalyje siūlytina prieš žodžius „Užsienietis, ketinantis dirbti“ įrašyti žodžius „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas”, kadangi ši nuostata taikoma ne visiems užsieniečiams, o tik projekto 15 straipsniu dėstomo įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalyje nurodytiems užsieniečiams. Pritarti
matyti, kad projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 3 punktas nėra parengta keičiamo įstatymo redakcijos, įsigaliosiančios 2019 m. liepos 1 d. pagrindu.
tikslintinas. Pritarti
3
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 62 straipsnis pildomas 7 dalimi, prie šios dalies dėstomo teksto vietoj skaičiaus ,,5“ įrašytinas skaičius ,,7“. Pritarti
9Įstatymo projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad į patvirtintų įmonių sąrašą
įmonės įtraukiamos, jeigu jos atitinka vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašus kriterijus. Pažymėtina, kad tokių kriterijų nustatymas yra susijęs su ūkinės veiklos reguliavimu, todėl toks reguliavimas gali būti išdėstytas tik įstatyme ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, pagal kurią tam tikros ūkinės veiklos esminės sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomas tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Nepritarti Siūloma, kad įstatyme būtų nustatyta kokios įmonės negali būti įtrauktos į patvirtintinų įmonių sąrašą (absoliutūs draudimai), o vidaus reikalų ministras tvirtintų įtraukimo kriterijus ir tvarką, nes:
kriterijai nustatyti Vizos išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro. Patvirtintų įmonių sąrašas taikomas išduodant nacionalines vizas. Galiojantis reglamentavimas pasiteisimo, jis leidžia paspartinti migracijos procedūras, todėl siūloma šią praktiką taikyti ir išduodant leidimus laikinai gyventi.
Atsižvelgiant į tai, projekte siekiama nustatyti teisinį pagrindą vidaus reikalų ministrui nustatyti kriterijus, pagal kuriuos įmonės įtraukiamos į patvirtintų įmonių sąrašą. 2. Atsižvelgiant į tai, kad situacija yra kintanti ir vyksta nuolatinė patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo teigiamų ir neigiamų pasekmių stebėsena, todėl, siekiant greitai sureaguoti į stebėsenos rezultatus ar nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, siūloma įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus ir tvarką reglamentuoti poįstatyminiame teisės akte. Lankstesnis reglamentavimas leistų laiku sureaguoti į išaiškėjusius piktnaudžiavimo atvejus, o taip pat koreguoti kriterijus, atsižvelgiant į besikeičiančią ekonominę situaciją. 3. Pažymėtina, kad būti patvirtintų įmonių sąraše nėra privalomas reikalavimas, pačios įmonės gali nuspręsti, ar jos nori būti patvirtintų įmonių sąraše ir turėti lengvatų įdarbindamos užsieniečius, ar ne. Jeigu įmonė nėra patvirtintų įmonių sąraše, ji gali įdarbinti užsieniečius, taikant bendras užsieniečių įdarbinimo procedūras. Neprivalomas buvimas patvirtintų įmonių sąraše ir tai, kad šis sąrašas niekaip neriboja galimybės įsidarbinti užsieniečių, sąlygoja, kad kriterijai, pagal kuriuos įmonės įtraukiamos į patvirtintų įmonių sąrašą neriboja ūkinės veiklos, todėl gali būti nustatyti poįstatyminiame teisės akte. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
63¹ straipsnio 1 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu ji neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Manytina, kad toks reguliavimas iš esmės užkerta kelią į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukti naujas įmones, kurios norėtų priimti į darbą užsieniečius, todėl svarstytina, ar jis pagrįstas.
Nepritarti Reikalavimas turėti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties nustatomas tikslingai siekiant, kad pirmiausia įmonės įdarbintų užsieniečius taikant bendrus įstatyme nustatytus reikalavimus ir procedūras, ir jeigu įmonė tinkamai įdarbino užsieniečius, neturi pažeidimų, t. y., įgijo užsieniečių įdarbinimo patirties, tuomet ji gali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą ir galės turėti lengvatų įdarbinant užsieniečius. Kadangi patvirtintų įmonių sąraše gali būti tik patikimos įmonės, siūloma, kad patvirtintų įmonių sąraše galėtų būti tik tos įmonės, kurios jau turi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pavadinimas jau yra minimas keičiamo įstatymo 62¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, siūlytina projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 63¹straipsnio 2 dalies 1 punkte išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
1
šioje dalyje turi būti nurodomi patys straipsniai, kurie įsigalioja vėliau, o ne šio straipsnio atitinkamos dalys. Pritarti Žr. URK pasiūlymą Nr. 8. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-0318 13.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 57¹straipsnio 2 dalį, Užimtumo tarnybos direktorius kvotą tvirtina kalendoriniams metams, svarstytina, ar nereikėtų įstatymo projekto 27 straipsnio 2 dalyje numatytą 18 straipsnio įsigaliojimo datą sieti su kalendorinių metų pradžia. Nepritarti Siūloma palikti esamą įsigaliojimo datą – 2020 m. liepos 1 d., tam, kad Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turėtų pakankamai laiko (nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) pasirengti kvotos nustatymui, t. y., įvertinti padėtį darbo rinkoje ir atlikti pokyčių prognozę. Kadangi kvotos nustatomos kalendoriniams metams, 2020 m. pabaigoje kvota būtų nustatoma 2021 metams. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2019-05-30 Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3402 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3402 (toliau – Projektas). Be kitų pakeitimų, Projektu siūloma įvesti kvotas užsieniečiams, kuriems netaikomas atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams vertinimas, t. y. kuriems nereikia gauti leidimo dirbti ir nėra priimamas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kai jie atvyksta dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šiam pasiūlymui LLRI nepritaria dėl toliau nurodytų argumentų.
Kvotos turės reikšmingą neigiamą įtaką verslui ir Lietuvos darbo rinkai Mažai tikėtina, kad Projektu siūloma kvotų skaičiavimo sistema atitiks realius rinkos poreikius, nes kvotos būtų nustatomos vadovaujantis prognozėmis ir atnaujinamos kartą per metus. Konkretaus darbo jėgos poreikio neįmanoma tiksliai numatyti dėl konkrečių darbų specifikos, darbdavių poreikių, darbuotojų kompetencijų. Be to, apskaičiuojant kvotas pagal Projektu siūlomą reguliavimą, nebūtų įvertinamos naujai per kalendorinius metus sukuriamos darbo vietos. Kvotų taikymas neskatintų darbdavių kurti naujas darbo vietas, tuo būtų ribojamos ne tik užsieniečių, bet ir Lietuvos darbuotojų įsidarbinimo galimybės. Atitinkamai įvedus kvotas nebūtų skatinama verslo plėtra, būtų nepagrįstai ribojamas Lietuvos darbdavių galimybės vystyti savo veiklą, nes jų galimybės įdarbinti reikalingus darbuotojus būtų apribotos. Taikant kvotas gali kilti problemų dėl jau pasamdytų darbuotojų išsaugojimo. Kvotų įvedimas suponuoja, kad užsieniečiai, kurie jau yra įdarbinti Lietuvoje, bet viršija numatytą kvotą, turėtų būti atleidžiami arba jų atžvilgiu turėtų būti taikomas darbo rinkos testas. Darbdaviai turės kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti trūkstamos profesijos užsieniečiui (užsieniečiui atvykstant su viza) ar sprendimo dėl tokio užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priėmimo (užsieniečiui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi). Bet kuriuo atveju, Projekto lydimuosiuose dokumentuose nėra nurodoma, kaip reikėtų spręsti minėtą problemą dėl esamų darbuotojų, kurie viršija kvotą, darbo santykių nutraukimo ar išsaugojimo. Taip būtų pažeidžiami tiek darbdavių, tiek darbuotojų teisėti lūkesčiai.
Aiškinamajame rašte Projekto rengėjai teigia, kad įvedus kvotas „verslo subjektams (darbdaviams) administracinės naštos padidėjimas įdarbinant trūkstamų profesijų užsienietį išnaudojus kvotą labai nepasijustų“ dėl sąlyginai trumpų procedūrinių terminų. Projekto poveikį verslo subjektams padėtų nustatyti konsultacijos su darbdavių ir darbuotojų atstovais (Projekto rengėjai nepateikia duomenų, kad būtų konsultuotasi su specialistais ar suinteresuotais asmenimis). Be to, rengėjai neįvertina, kad papildomu kvotos kriterijumi būtų ribojama darbdavių galimybė ieškoti darbuotojų ir ribojama galimybė vystyti veiklą. Vienas iš reikšmingų iššūkių būtų reikalingos darbo jėgos paieškos, kai vietinių darbuotojų nėra, o užsieniečių kvota viršyta. Darbdaviai net ir radę tinkamą darbuotoją, turėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti trūkstamos profesijos užsieniečiui (užsieniečiui atvykstant su viza) ar sprendimo dėl tokio užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priėmimo (užsieniečiui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi). Kvotų įvedimas yra nepagrįstas ir netikslingas Projektu siūloma nustatyti iš esmės naują reguliavimą, t. y. kvotos iki šiol nebuvo taikomos. Tai ribos ne tik būsimų, bet ir esamų darbuotojų ir darbdavių veiklą. Todėl yra reikalinga pagrįsti šio reguliavimo būtinumą. Projekto rengėjai kvotų įvedimą grindžia tuo, kad daugėja užsieniečių, atvykstančių į Lietuvą dirbti. Tačiau tai savaime nėra darbo rinkos problema, priešingai, galimybė laisvai rinktis reikalingą darbo jėgą sudaro sąlygas didinti šalies ūkio našumą. Be to, „Sodros” duomenimis Lietuvos darbo rinkoje vis labiau jaučiamas darbuotojų trūkumas, Lietuvos statistikos departamentas paskelbė, kad 2019 m. laisvų darbo vietų buvo 19 procentų daugiau negu praėjusį ketvirtį. Vietiniai darbuotojai turi visas galimybes įsidarbinti, taigi, toks laisvų darbo vietų skaičiaus augimas rodo darbo jėgos trūkumą.
Darbuotojų kvotų įvedimas yra netikslingas ir sukeltų neigiamus padarinius darbdaviams. Be to, Projekto rengėjai kaip problemą iškelia tai, kad dalis užsieniečių, kuriems įmonių kvietimu buvo išduotos nacionalinės vizos, kaip trūkstamų profesijų atstovams, tose įmonėse neįsidarbino ir darbdaviai teigia nežinantys, kur jų kviesti užsieniečiai yra. Tačiau tai rodo jau galiojančio reguliavimo netinkamą vykdymą ir priežiūrą. Kvotų įvedimas nespręstų Projekto rengėjų keliamos problemos. Aiškinamajame rašte nurodomi argumentai, jog, neva, įvedus kvotas bus apsaugota Lietuvos darbo rinka, yra nepagrįsti ir neaktualūs. Pažymėtina, kad jau dabar užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje yra ribojamas, nes jis turi būti pagrįstas. Pavyzdžiui, užsieniečių įdarbinimui taikomos administracinės procedūros, yra pakankamai užsieniečių įsidarbinimą ribojantis kriterijus. Be to, pagal galiojantį reguliavimą darbuotojams iš užsienio už darbą turi būti apmokama kaip ir vietiniams darbuotojams, taigi neigiamas poveikis darbo rinkai yra minimizuojamas jau galiojančio reguliavimo. Išvada Atsižvelgiant į tai, kad Projekto rengėjai nepagrindžia, kodėl esamas reguliavimas yra nepakankamas, nenurodoma, kokias grėsmes esamas reguliavimas kelia, o naujo reguliavimo (kvotų) įteisinimo poreikis nėra pagrįstas, LLRI nepritaria Projektui ir siūlo jo nepriimti. Nepritarti Siūloma laikytis įstatymo projekto iniciatorių pasiūlymo dėl kvotų įvedimo. Komitetas, atsižvelgdamas į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą, siūlo nustatyti, kad ne Užimtumo tarnybos direktorius tvirtintų kvotą kalendoriniams metams, o sprendimas būtų priimamas politiniu lygmeniu – socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru tvirtintų kvotą kalendoriniams metams. Žr. URK pasiūlymą prie SRDK. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų
papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas 2019-05-29 * Komiteto sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3402 pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas nepritaria pasiūlymui dėl kreditų suvienodinimo. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2019-06-05 * Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas;
2019-06-0519 (57¹)
N
Lietuvos Respubliką dirbti, nustatymą ir naudojimą tektų ne Užimtumo tarnybai, o Vyriausybei arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Pritarti Argumentai: Komitetas siūlo nustatyti, kad ne Užimtumo tarnybos direktorius tvirtintų kvotą kalendoriniams metams, o sprendimas būtų priimamas politiniu lygmeniu –socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru tvirtintų kvotą kalendoriniams metams. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsniu dėstomo įstatymo 57¹straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze Užimtumo tarnybos direktorius tvirtina Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir kvotą kalendoriniams metams tvirtina Užimtumo tarnybos direktorius, remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo ar jos patikslinimo. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus.“ Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 19 straipsnyje dėstomo įstatymo 57¹straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, atitinkamai pakeičiant žemiau einančių dalių numeraciją, ir ją išdėstyti taip:
„3. Atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą siūlymą
dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus.“
4Žmogaus teisių komitetas,
2019-05-29 * Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3402 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto pateiktas pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir pritarti Komiteto išvadoms. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas nepritaria Lietuvos laisvosios rinkos instituto pateiktoms pastaboms. 5. Švietimo ir mokslo komitetas
4 Argumentai: Siekiant sudaryti vienodas galimybes Lietuvos ir užsienio piliečiams studijuoti, siūloma suvienodinti per metus privalomų surinkti studijų kreditų kiekį. Pasiūlymai: 1.
Pasiūlymai:
išdėstyti taip: „4. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18) užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje arba yra pašalintas iš mokslo ir studijų institucijos pagal jos nustatytą studijų organizavimo tvarką.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas laikosi įstatymo projekto iniciatorių pasiūlyto nuostatos varianto – nustatyti 40 studijų kreditus užsieniečiams kaip minimalią ribą, kurios nepasiekus, būtų pagrindas spręsti dėl leidimo laikinai gyventi tokiam užsieniečiui neišdavimo, nepakeitimo, panaikinimo. Komitetas atsižvelgia, kad 45 kreditų slenkstis ištęstinių studijų atveju reikštų, kad studentas negali turėti jokios skolos, nes tipinė ištęstinių studijų trukmė yra 45 kreditai (bet gali būti ir mažesnė). Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta tipinė programos apimtis studijų metams (Nuolatinės formos studijų vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažiau kaip 45 kreditai.). Ši Mokslo ir studijų įstatymo norma yra skirta aukštosioms mokykloms. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštosios mokyklos yra autonomiškos ir pačios nustato, kokiais atvejais studentai yra braukiami iš sąrašų, skolų/privalomų kreditų skaičių per metus nustato pačios aukštosios mokyklos, t. y. studentai, norėdami nebūti išbraukti iš sąrašų, nebūtinai turi surinkti visus tų studijų metų kreditus. Todėl pasiūlymo iniciatorių argumentacija dėl vienodų sąlygų sudarymo Lietuvos ir užsienio piliečiams studijuoti, siūlant suvienodinti per metus privalomų surinkti studijų kreditų kiekį, nėra visiškai tiksli ir daugeliu atveju nepasiektų savo tikslo. 6.
5
<...>
Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
5Papildyti 35 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Sprendimą dėl atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi šio
straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 45studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas laikosi įstatymo projekto iniciatorių pasiūlyto nuostatos varianto. Žr. argumentus prie 6 str. 4 d. 7. Švietimo ir mokslo komitetas
1
<...>
Pasiūlymas:
taip: „1. Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, 3 mėnesiais ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.
Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 31 dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo ir studijuodamas ar mokydamasis laikosi apribojimo, nustatyto šio straipsnio 4 dalyje.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas laikosi įstatymo projekto iniciatorių pasiūlyto nuostatos varianto. Žr. argumentus prie 6 str. 4 d. 8. Švietimo ir mokslo komitetas
2
<...>
Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „2.
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuotis ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių, arba studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;“.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas laikosi įstatymo projekto iniciatorių pasiūlyto nuostatos varianto. Žr. argumentus prie 6 str. 4 d. 9. Švietimo ir mokslo komitetas
6
<...>
Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
6Papildyti 50 straipsnį 11 dalimi:
„11. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo šio
straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuris yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus, Migracijos departamentas gali priimti tik po konsultacijų su mokslo ir studijų institucija, kurioje šis užsienietis studijuoja. Mokslo ir studijų institucija per 10 darbo dienų nuo Migracijos departamento paklausimo pateikia informaciją Migracijos departamentui apie pateisinamas priežastis, dėl kurių užsienietis yra surinkęs mažiau kaip 40 45 studijų kreditųus per pastaruosius vienerius studijų metus, ir kitą su užsieniečio studijomis susijusią reikšmingą informaciją.“ Nepritarti Argumentai:
Komitetas laikosi įstatymo projekto iniciatorių pasiūlyto nuostatos varianto. Žr. argumentus prie 6 str. 4 d. 7.1.
projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Užsienio reikalų komitetas
2 N Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktą pastabą dėl 2019 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtų įstatymų Nr. XIII-2040 ir Nr. XIII-2041 nuostatų, kurios įsigaliotų Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dieną, sklandų inkorporavimą į šį priimtą įstatymą, siūlo įstatymo projektą papildyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49-5 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2040 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2041 nuostatomis, atitinkamai patikslinti įstatymo projekto nuostatas dėl įstatymo įsigaliojimo ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49-5 straipsniu įstatymą Nr. XIII-2040 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2041 pripažinti netekusiais galios. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2.
Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:
„16) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios
Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos pilietis, kuris ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.“ Pritarti Buvusią straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. 2. Užsienio reikalų komitetas 2019-06-1916 N
<...>
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 16 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Įstatymo 49⁵ straipsnio pakeitimas
taip:
„49⁵ straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas
Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiui, kuris ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje“. 2. Pakeisti 49⁵ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ir keičiamas
Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiui, kuris Lietuvos Respublikoje:
1) dirba pagal darbo sutartį arba pateikiamas darbdavio įsipareigojimas jį įdarbinti pagal darbo sutartį;
2) yra įmonės, kuri vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, dalyvis ar vadovas, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;
3) užsiima kita teisėta veikla ar pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad ketina užsiimti kita teisėta veikla, įskaitant individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.“ Pritarti Pakeisti paskesnių straipsnių numeraciją 3.
4 N <....> Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 20 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 58 straipsnio 13 punktą ir jį
išdėstyti taip:
„13) jis yra Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios
Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos pilietis, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti (įskaitant nurodytoje valstybėje įsteigtos įmonės atsiunčiamą laikinai dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo) ar užsiimti kita teisėta veikla.“ Pritarti
2 Argumentai: Komitetas siūlo įstatymo projekto 10 straipsniu dėstomo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje įvesti visame įstatyme vartojamą trumpinį „toliau –Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis“. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus 2 metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio
užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹straipsnį.“
2019-06-1919 (57¹)
Komitetas siūlo įstatymo projekto 19 straipsniu dėstomo įstatymo 57¹ straipsnio 3 dalyje vartoti įvestą trumpinį „Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis“. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 19 straipsniu dėstomo įstatymo 57¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. 3.
3Kvota laikoma išnaudota, jeigu užsieniečiams,
kurie atvyksta dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą pProfesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienyje išduotų nacionalinių vizų, Migracijos departamento išduotų leidimų laikinai gyventi skaičius ir šio Įstatymo 62 straipsnio 1¹ dalyje nurodytų užsieniečių, apie kurių įdarbinimą pagal tokią profesiją pranešta Užimtumo tarnybai, skaičius bendrai pasiekia kalendoriniams metams nustatytą kvotą.“ Pritarti
2 Argumentai: Komitetas siūlo įstatymo projekto 20 straipsniu dėstomo įstatymo 58 straipsnio 11 punkte vartoti įvestą trumpinį „Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis“. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsniu dėstomo įstatymo 58 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra
užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą pProfesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį;“. Pritarti Pasiūlymas dėl buvusio 19 straipsnio. 7. Užsienio reikalų komitetas 2019-06-1923 (63¹)
Argumentai: Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto 23 straipsniu dėstomo 63¹ straipsnio 4 dalies 3 punkte vietoje žodžių „nurodytos priežastys“ įrašyti „nurodytų priežasčių“, kadangi priešingu atveju įmonė galėtų būti išbraukiama iš patvirtintų įmonių sąrašo tik dėl visų minėto straipsnio 2 dalyje išdėstytų priežasčių, o ne dėl dalies priežasčių.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsniu dėstomo 63¹ straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) nustatoma, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje nurodytos
priežastys nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą.“ Pritarti Pasiūlymas dėl buvusio 22 straipsnio. 8. Užsienio reikalų komitetas 2019-06-1928 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, inkorporuodamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49-5 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2040 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2041 nuostatas, siūlo papildyti įstatymo projekto 28 straipsnyje dėstomas įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo nuostatas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
dalį, 10 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, jeigu nėra išnaudota kvota, 13, 16 ir 19 straipsnius, 20 straipsnio 2 ir 4 dalis, 29 straipsnį ir šio straipsnio 15 dalį, įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 18 19 straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3.
dalis įsigalioja Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojimo iš Europos Sąjungos dieną. 3 4. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, jeigu nėra išnaudota kvota, ir 19 20 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 4 5. Užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 5 6. Leidimų dirbti išdavimo, panaikinimo ir sprendimų, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius priėmimo procedūros, kurios pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. 6 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą baigiami nagrinėti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. 7 8. Patvirtintų įmonių sąrašas, sudarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, įsigaliojus šiam įstatymui, laikomas galiojančiu ir šio įstatymo nuostatos, susijusios su sąlygomis, kurios taikomos užsieniečiui atvykstant į įmonę, įrašytą į patvirtintų įmonių sąrašą, taikomos, jeigu įmonė į patvirtintų įmonių sąrašą įrašyta iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Įmonės, įtrauktos į patvirtintų įmonių sąrašą iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iš šio sąrašo išbraukiamos šiame įstatyme nustatytais pagrindais, jeigu jie atsirado ar buvo nustatyti po šio įstatymo įsigaliojimo. 9. Šio įstatymo nuostatos taikomos Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos. 10. Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai ir po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos ketina gyventi Lietuvos Respublikoje, per 9 mėnesius nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos privalo kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. 11. Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, šio straipsnio 10 dalyje nurodytu laikotarpiu nepraranda teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šių užsieniečių teisė gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 99 straipsnio 3 dalyje ir 104 straipsnio 6 dalyje nurodyta vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, nustatomi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 106 straipsnyje numatyti teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai. 12. Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, išduodami leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje netaikant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. 13. Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir vieną iš 40 straipsnio 1 dalyje numatytų leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindų. 14.
Jungtinės Karalystės piliečiui ir jo šeimos nariui, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą ir leidimo laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įforminimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu neimama. 15 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų, užsienio reikalų, ekonomikos ir inovacijų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti Pasiūlymas dėl buvusio 27 straipsnio. 9. Užsienio reikalų komitetas 2019-06-1929 N Argumentai:
Užsienio reikalų komitetas, inkorporuodamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49-5 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2040 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2041 nuostatas, siūlo įstatymo projektą papildyti nauju 29 straipsniu, kuriame minėti įstatymai būtų pripažinti netekusiais galios. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 29 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49⁵ straipsniu įstatymo Nr. XIII-2040 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2041 pripažinimas netekusiais galios
užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 28, 33, 36, 40, 43, 50, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 49⁵ straipsniu įstatymą Nr. XIII-2040. 2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1864 12, 15, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2041.“
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis, Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3402(2) ir
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė