Projekto lyginamasis variantas
Administracinių nusižengimų kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymas 2019 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 190 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „190 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie mokesčių mokėtoją arba informacijos, gaunamos įgyvendinant Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą, paskleidimas Neteisėtas informacijos apie mokesčių mokėtoją arba informacijos, gaunamos įgyvendinant Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą, paskleidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt eurų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. birželio 30 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-3398(2) lyginamasis variantas
Administracinių nusižengimų kodekso PAPILDYMO 188¹ STRAIPSNIU IR 190, 589 straipsniŲ pakeitimo įstatymas 2019 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti Kodeksą 188¹straipsniu: „188¹ straipsnis. Informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus pateikimo mokesčių administratoriui tvarkos pažeidimas
administratoriui tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt iki šešių tūkstančių eurų.“
Pakeisti 190 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
arba informacijos, gaunamos įgyvendinant Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą, paskleidimas Neteisėtas informacijos apie mokesčių mokėtoją arba informacijos, gaunamos įgyvendinant Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą, paskleidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt eurų.“
Pakeisti 589 straipsnio 66 punktą ir jį išdėstyti taip: „66) Valstybinės mokesčių inspekcijos – dėl šio kodekso 93, 95, 99, 127, 132, 137, 143, 150, 151, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 172, 173, 174, 176, 178, 179, 180, 187, 188, 188¹, 189, 190, 191, 192, 194, 205, 207 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 449, 449¹, 450, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šio įstatymo 1 ir 3 straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo projektas (toliau – Ginčų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 25, 87, 108, 118, 145, 156, 158 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 61² straipsniu įstatymo projektas (toliau – MAĮ projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Tarybos direktyvos (ES) 2018/822, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (toliau – Direktyva 2018/822), nuostatas į nacionalinę teisę. Direktyva 2017/1852 nustatomi mechanizmai, kuriais užtikrinamas veiksmingas ginčų dėl dvišalių susitarimų ir konvencijų dėl mokesčių arba Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (90/436/EEB) (toliau
Ginčų įstatymo projektu visų pirma siekiama reglamentuoti nuostatas, susijusias su galimybe asmenims naudotis tarptautiniuose teisės aktuose numatytomis mokestinių ginčų procedūromis, taip pat su procedūros trukme ir jos veiksmingu užbaigimu, t. y. ginčai būtų išspręsti taikant procedūrą, pagal kurią dėl ginčijamo dvigubo apmokestinimo klausimo pirmiausia kreipiamasi į konkrečių valstybių narių mokesčių administratorius tam, kad ginčas būtų išspręstas abipusio susitarimo procedūros metu. Patobulintas ginčų sprendimo mechanizmas taikomas visiems pajamų ir kapitalo mokesčiais apmokestinamiems mokesčių mokėtojams, kuriems taikomos dvišalės valstybių narių mokesčių sutartys ir konvencijos dėl mokesčių bei Sąjungos arbitražo konvencija. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau
Direktyva 2018/822 nustatomos privalomo informacijos atskleidimo taisyklės, pagal kurias tarpininkai (mokesčių konsultantai ar kiti subjektai, kurie rengia praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, siūlo jį rinkoje, organizuoja jo įgyvendinimą, pateikia jį įgyvendinti arba jį administruoja) teiktų informaciją mokesčių administratoriams apie potencialius mokesčių vengimo susitarimus, turinčius tarpvalstybiškumo požymių. Tam tikrais atvejais tarpininkui prievolė pranešti negalėtų būti nustatoma dėl profesinės paslapties apsaugos arba dėl to, kad tarpininko nėra, pavyzdžiui, jei mokesčių mokėtojas pats rengia ir įgyvendina praneštiną tarpvalstybinį susitarimą. Tam, kad mokesčių administratoriai neprarastų galimybės gauti informacijos apie su mokesčiais susijusius susitarimus, kurie gali būti susiję su agresyviu mokesčių planavimu, prievolė pranešti tokiais atvejais perkelta mokesčių mokėtojams, kuriems susitarimas yra naudingas. 2. ANK projektas buvo parengtas siekiant tiksliau apibrėžti veikas, už kurių padarymą asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 190 straipsnyje apibrėžiant neteisėtą asmens veiką nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia neteisėtas informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimas. Praktikoje gali kilti tam tikrų neaiškumų, ar informacija apie mokesčių mokėtoją apima ir kitą informaciją, gaunamą įgyvendinant Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo Europos Sąjungoje įstatymą, tačiau nesusijusią su konkrečiu mokesčių mokėtoju (pavyzdžiui, Direktyvos 2017/1852 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suinteresuoti asmenys (mokesčių mokėtojai) ir jų atstovai privalo laikyti paslaptyje visą informaciją (įskaitant informaciją apie dokumentus)).
Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti bet kokių formalių teisinių neaiškumų taikant ANK 190 straipsnio nuostatas buvo parengtas ANK projektas. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė) Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus (vedėjas – Paulius Majauskas) vyriausioji specialistė Olga Mikulskienė ir vyriausioji specialistė Brigita Bačiulytė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Dabartinis teisinis reguliavimas, numatytas dvišalėse mokesčių sutartyse, Sąjungos arbitražo konvencijoje ir MAĮ, neužtikrina, kad ginčai dėl dvišalių susitarimų ir konvencijų dėl mokesčių arba Sąjungos arbitražo konvencijos aiškinimo ir taikymo, ypač ginčų, dėl kurių gali atsirasti dvigubas apmokestinimas, Europos Sąjungoje visais atvejais būtų laiku ir veiksmingai išspręsti. Šiuo metu Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių sudarytose ir galiojančiose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nustatyta abipusio susitarimo procedūra, taikoma sprendžiant visus klausimus, kylančius taikant šias sutartis, įpareigoja Lietuvą ir kitą Europos Sąjungos valstybę narę tik stengtis išspręsti kylančias problemas, kai apmokestinama nesilaikant sutarčių nuostatų, tačiau neįpareigoja Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų susitarti.
Ir tik retais atvejais, kai ginčas tarp Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų grindžiamas Sąjungos arbitražo konvencija, kuri apsiriboja ginčais dėl sandorių kainodaros ir pelno priskyrimo nuolatinėms buveinėms, kompetentingoms institucijoms nepavykus pasiekti abipusio susitarimo gali būti sudaryta patariamoji komisija, kurios užduotis – pareikšti nuomonę dėl dvigubo apmokestinamo išvengimo konkrečiu atveju. Kompetentingos institucijos gali priimti sprendimą, kuris skiriasi nuo patariamosios komisijos nuomonės, tačiau jeigu nepasiekiamas susitarimas, jos turi laikytis patariamosios komisijos nuomonės. Asmenys turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių (kompetentingą instituciją) tuo atveju, jei asmuo yra apmokestinamas ar mano, kad yra ar bus apmokestintas nesilaikant sutarties nuostatų. Bendra taisyklė, kad asmens kreipimasis turi atitikti dvi sąlygas: kreipimasis turi būti pateiktas savo rezidavimo valstybės kompetentingai institucijai (susitariančiosios valstybės, kurios įmonė ji yra ar kurioje yra jos nuolatinė buveinė, kompetentingai institucijai, kai kreipiamasi pagal Sąjungos arbitražo konvenciją) ir kreipimasis turi būti pateiktas per trejus metus nuo pirmo pranešimo apie veiksmus, dėl kurių asmuo gali būti apmokestintas ne pagal sutarčių ar Sąjungos arbitražo konvencijos nuostatas.
Šiuo metu MAĮ tam tikruose straipsniuose yra minima tik abipusio susitarimo procedūra, pagal kurią dėl ginčijamo klausimo kreipiamasi į mokesčių administratorių, kad ginčas būtų išspręstas taikant abipusio susitarimo procedūrą, tačiau tais atvejais, kai Lietuvos ir kitos valstybės kompetentingas asmuo susitarimo nepasiekia, ginčijamam klausimui taikytina ginčų sprendimo procedūra MAĮ yra neaptarta. Šalinant teisinio reguliavimo trūkumus ir siekiant tiksliau reglamentuoti procedūras MAĮ vartojama sąvoka „abipusis susitarimas“ keičiama į platesnę sąvoką
Projektais bus įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktai – Direktyva 2017/1852 ir Direktyva 2018/822, patobulintas ginčų sprendimo mechanizmas, tarpininkams nustatytos privalomo informacijos apie potencialius mokesčių vengimo susitarimus, turinčius tarpvalstybiškumo požymių, atskleidimo taisyklės. MAĮ projektu papildomame 61² straipsnyje numatoma nauja prievolė tarpininkams.
Praneštini tarpvalstybiniai susitarimai Direktyvoje 2018/822 apibrėžti remiantis IV priede išdėstytais sandorių ar veiklos požymiais (angl. hallmarks), iš kurių būtų galima spręsti, kad sandoris galimai yra mokesčių vengimo schemos dalis. Šia informacija valstybių narių mokesčių administratoriai keisis automatiškai. Tokiu būdu būtų didinamas mokestinis skaidrumas ir iš anksto apsisaugoma nuo mokesčių vengimo. Direktyvoje 2018/822 įtvirtinama prevencinė ir paramos auditui (kontrolės) priemonė, leisianti greičiau atsekti painių sandorių naudos gavėjus ir imtis atitinkamų nacionaliniu lygiu numatytų kovos su mokesčių vengimu priemonių. Nustatytomis taisyklėmis taip pat siekiama atgrasyti kurti mokesčių vengimo schemas ir jomis naudotis. Pagal siūlomą reguliavimą praneštinų tarpvalstybinių susitarimų požymius ir pranešimo sąlygas detalizuos Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri taip pat, atsižvelgdama į Direktyvos nuostatas, nustatys ir kauptinų duomenų – MAĮ 61² straipsnyje nurodytos informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus – sąrašą, jų pateikimo tvarką ir atvejus, kada duomenų nereikia pateikti, kitas su duomenų kaupimu, pateikimu ir mainais susijusias procedūras. Pagal siūlomą reguliavimą numatomi šie pagrindiniai dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo etapai ir procedūros:
įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas tik siekiant išspręsti Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ginčus, kylančius dėl dvišalių susitarimų ir konvencijų, kuriais numatomas pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo panaikinimas, aiškinimo ir taikymo, tačiau nebūtų taikomas sprendžiant Lietuvos Respublikos ir trečiosios šalies ginčus. 4.2.
įstatymo projekte pateikiamas teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas dvišalių mokesčių sutarčių ir konvencijų skirtingo aiškinimo ir taikymo atvejais, kai dėl ginčijamo klausimo pirmiausia būtų kreipiamasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą asmenį – Valstybinę mokesčių inspekciją ir kitos valstybės narės kompetentingą asmenį siekiant, kad ginčas būtų išspręstas taikant abipusio susitarimo procedūrą. 4.3. Nustatoma, kad suinteresuotas asmuo pateikia skundą kiekvienos valstybės kompetentingai institucijai tuo pačiu metu. Fiziniams asmenims ir mažesnėms įmonėms tenkanti administracinė našta yra mažesnė nei kitiems asmenims. Ginčų įstatymo projekte numatoma, kad tais atvejais, kai asmuo yra nuolatinis Lietuvos gyventojas arba Lietuvos apmokestinamasis vienetas, kuris nėra didelė įmonė, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, ir nėra didelės įmonių grupės, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, dalis, jis turi teisę teikti skundus, skundams nagrinėti reikiamą informaciją, pranešimus apie skundo atsiėmimą ir prašymus sudaryti patariamąją komisiją ne visoms kompetentingoms institucijoms, o tik vienai – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atitinkamai laikoma, kad asmuo pateikė reikiamą informaciją ir visoms kitoms valstybėms narėms. 4.4. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija klausimą turi išspręsti per dvejus metus (šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau nei vieniems metams). Šis susitarimas yra privalomas ir suinteresuotas asmuo turi jį vykdyti, jeigu jis su juo sutinka. Jei suinteresuotas asmuo sutinka su susitarimu, toks susitarimas tampa neskundžiamu. Jei apskundimo procedūros jau yra pradėtos, susitarimas tampa privalomas ir vykdytinas tik tuomet, kai suinteresuotas asmuo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia įrodymų, kad imtasi veiksmų toms procedūroms nutraukti. 4.5.
mokesčių inspekcija ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija abipusio susitarimo nepasiekia per dvejus metus, ginčijamam klausimui turės būti taikoma kita procedūra – ginčų sprendimo procedūra. Ginčų sprendimo procedūra bus vykdoma jau dalyvaujant patariamajai komisijai, kurią sudarytų Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai, kitų valstybių narių kompetentingų institucijų atstovai ir nepriklausomi ekspertai, paskirti iš Nepriklausomų ekspertų sąrašo. 4.6. Jeigu patariamosios komisijos nesudaro kompetentingos institucijos, asmuo dėl jos sudarymo turi teisę kreiptis į nacionalinę skyrimo įstaigą. Įstatymu siūloma numatyti, kad šią funkciją atliktų Vilniaus apygardos administracinis teismas. Bylas dėl mokestinių ginčų nagrinėja administraciniai teismai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dvigubo apmokestinimo ginčai pagal savo pobūdį priskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl būtent administraciniai teismai turėtų atlikti Ginčų įstatymo projekte numatytas ekspertų skyrimo procedūras. 4.7. Nepriklausomų ekspertų sąrašas – Europos Komisijos tvarkomas valstybių narių paskirtų nepriklausomų ekspertų sąrašas. Pagal siūlomą reglamentavimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos finansų ministro teikimu paskirtų tris Lietuvos nepriklausomus ekspertus, o pretendentų atranka bus organizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4.8. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija turėtų priimti galutinį privalomą sprendimą, remdamosi aptartos patariamosios komisijos nuomone. Kompetentingos institucijos turės teisę nukrypti nuo patariamosios komisijos nuomonės, tačiau jei Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitos valstybės narės kompetentingai institucijai nepavyks pasiekti susitarimo dėl ginčijamo klausimo sprendimo, jos privalės laikytis patariamosios komisijos nuomonės. 4.9.
lankstumą pasirenkant ginčų sprendimo metodą, valstybių narių kompetentingoms institucijoms numatoma galimybė vietoj patariamosios komisijos sudaryti ir kitas alternatyvias ginčų sprendimo komisijas. 4.10. Siekiant vienodo patariamosios komisijos veikimo visose valstybėse narėse, Direktyvoje 2017/1852, o kartu ir Ginčų įstatymo projekte pateikiamos pagrindinės taisyklės dėl šios komisijos veiklos: kada ir per kiek laiko sudaroma patariamoji komisija; per kiek laiko ir kokį sprendimą ji gali priimti; informacijos ir įrodymų pateikimo patariamajai komisijai sąlygos, įskaitant ir dalyvavimą komisijos posėdžiuose ir kt. 4.11. Be kitų dalykų, Ginčų įstatymo projekte aptariama ir ginčų sprendimo procedūros sąveika su nacionalinėmis procedūromis. Tai, kad Lietuvos Respublikos ar kitos susijusios valstybės narės institucijos sprendimas, dėl kurio kilo ginčijamas klausimas, tampa galutinis pagal nacionalinę teisę, netrukdo suinteresuotiems asmenims pasinaudoti Ginčų įstatymo projekte numatytomis ginčų sprendimo procedūromis. Vis dėlto asmens teisė pasinaudoti Direktyvoje 2017/1852 nustatytomis taisyklėmis nėra absoliuti, todėl Ginčų įstatymo projekte numatoma, kad tuo atveju, kai Valstybinė mokesčių inspekcija negali nukrypti nuo galutinio sprendimo mokestinio ginčo byloje, ji turi teisę asmens kreipimąsi dėl abipusio susitarimo procedūros atmesti ir atitinkamai informuoti suinteresuotą asmenį bei kitų valstybių narių kompetentingas institucijas. Esant aprašytai situacijai kitų valstybių kompetentingos institucijos gali nuspręsti ginčą spręsti vienašališkai. Paminėtina, kad jeigu mokesčių apskaičiavimas pagal teismo sprendimą iškelia naują ginčo klausimą, t. y. teismo sprendime yra elementų, kurių nebuvo pirminio apskaičiavimo metu, asmuo turi teisę per 3 metus pateikti skundą dėl to naujo klausimo, o 3 metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią asmuo gavo teismo sprendimą.
Tai, kad ginčas sprendžiamas taikant procedūras, numatytas Ginčų įstatymo projekte, netrukdo Lietuvoje pradėto arba tęsiamo teismo proceso baudžiamojoje byloje arba administracinio nusižengimo teisenos dėl veikų, susijusių su ginču. Kai asmuo yra pradėjęs apskundimo procedūras, nustatytas Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės nacionalinėje teisėje, Ginčų įstatymo projekte nustatyti laikotarpiai sprendimui dėl asmens skundo priėmimo ar atmetimo priimti ir kompetentingų institucijų abipusiam susitarimui pasiekti pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią sprendimas, priimtas šių apskundimo procedūrų metu, tampa galutinis arba kurią šios apskundimo procedūros užbaigiamos ar sustabdomos.
Pagal siūlomą reglamentavimą, jeigu sprendimą dėl ginčijamo klausimo priima Lietuvos Respublikos teismas ar Mokestinių ginčų komisija ir jis įsiteisėja:
kompetentinga institucija priima galutinį sprendimą – pasiekia abipusį susitarimą dėl to paties klausimo, Valstybinė mokesčių inspekcija turi informuoti kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie teismo ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimą ir abipusio susitarimo procedūra turi būti nutraukta;
komisiją, patariamoji komisija nesudaroma, o Valstybinė mokesčių inspekcija turi informuoti kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie teismo ar Mokestinių ginčų komisijos priimto sprendimo poveikį;
komisija pateikia nuomonę Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, ginčijamo klausimo sprendimo procesas patariamojoje komisijoje ar alternatyvioje ginčų sprendimo komisijoje turi būti baigtas. Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir patariamąją komisiją ar alternatyvią ginčų sprendimo komisiją apie teismo ar Mokestinių ginčų komisijos priimto sprendimo poveikį. 4.12.
4.12. Pateikus skundą dėl abipusio susitarimo procedūros pradėjimo pagal Ginčų įstatymą, anksčiau pagal sutartį ar konvenciją pradėtos ir vykdomos abipusio susitarimo procedūros baigiamos. 4.13. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo Ginčų įstatymo projekto 20 straipsnio 6 dalies nuostatos yra iš esmės artimos MAĮ 40¹ straipsnyje nustatytiems minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams, kurie įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. 4.14. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kita kompetentinga institucija turi teisę susitarti, kad viešai būtų paskelbtas galutinis sprendimas. Jeigu kuri nors iš kompetentingų institucijų nesutinka ir (arba) suinteresuotas asmuo nesutinka, viešai gali būti paskelbiama tik galutinio sprendimo santrauka. Galutinį sprendimą arba galutinio sprendimo santrauką viešai skelbia Europos Komisija. 4.15. Ginčų įstatymo projekte nustatant terminus daugiausia remtasi Direktyvos 2017/1852 nuostatomis. Pavyzdžiui, remiantis Direktyva 2017/1852 Ginčų įstatymo projekto
kurį Valstybinė mokesčių inspekcija turi imtis veiksmų ginčą išspręsti abipusiu susitarimu, arba to paties straipsnio 2 dalyje nustatytas 1 metų terminas, kuriuo gali būti pratęsiamas dvejų metų laikotarpis. Taip pat ir kitose Ginčų įstatymo projekto straipsniuose nustatyti terminai, įskaitant 3 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 8 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 3 dalį ir kt., bet neapsiribojant šiomis dalimis. Kai Direktyva 2017/1852 nenumato konkretaus termino, o vartojama formuluotė „nedelsiant“ nenurodant konkretaus dienų skaičiaus, Ginčų įstatymo projekte nustatomas 5 darbo dienų terminas, kai tai susiję su jau priimtu sprendimu, apie kurį praneša Valstybinė mokesčių inspekcija suinteresuotam asmeniui ar kitos valstybės narės kompetentingai institucijai, ir 10 darbo dienų terminas, kai pranešama Komisijai.
Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrų schemos pateikiamos šio aiškinamojo rašto prieduose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Teigiamos priimtų projektų pasekmės:
galimybės efektyviau ir veiksmingiau išspręsti ginčus, dėl kurių gali atsirasti dvigubas apmokestinimas, kas sumažins mokestines kliūtis įmonėms, vykdančioms veiklą tarpvalstybiniu mastu. 2. Bus padidintas mokestinis skaidrumas – atgrasoma kurti mokesčių vengimo schemas ir jomis naudotis. Privalomas informacijos atskleidimas leis mokesčių administratoriui greičiau atsekti painių sandorių naudos gavėjus ir imtis atitinkamų kovos su mokesčių vengimu priemonių. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus projektus bus padidintas mokestinis skaidrumas, atgrasoma kurti mokesčių vengimo schemas ir jomis naudotis. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jų plėtrai Projektai verslo sąlygoms ir jų plėtrai įtakos turės, nes sukurtas teisinis tikrumas leis išvengti dvigubo apmokestinimo, bus sumažintos mokestinės kliūtys įmonėms, vykdančioms veiklą tarpvalstybiniu mastu, o pranešimai apie mokesčių išvengimo schemas panaikins konkurencinį pranašumą jomis besinaudojantiems subjektams. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įgyvendinamieji teisės aktai nurodyti šio aiškinamojo rašto 11 punkte. 9.
parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus MAĮ projektą, centrinis mokesčių administratorius turės priimti MAĮ 61² straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. Priėmus Ginčų įstatymo projektą, centrinis mokesčių administratorius turės priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės paskirti nepriklausomus ekspertus, įrašomus į Europos Komisijos tvarkomą Nepriklausomų ekspertų sąrašą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės patvirtinti pretendentų į nepriklausomus ekspertus atrankos taisykles. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti MAĮ ir Ginčų įstatymo projektų įgyvendinimas pareikalaus išlaidų, kurios bus dengiamos iš atitinkamais metais įgyvendinančiosioms institucijoms patvirtintų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų gauta nebuvo. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Mokesčių administravimas, trečiųjų asmenų informacija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (85) 239 6350, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (85) 239 6552, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (85) 239 6350, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (85) 239 6552, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
Administracinių nusižengimų kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymO PROJEKTO XIIIP-3398 2019-06-26
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Andrius Mazuronis, Vytautas Kamblevičius, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-05-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.1. Komiteto sprendimas siūlyti pagrindiniam Komitetui pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3398, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pateiktus pasiūlymus. 6.2. Komiteto pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas Argumentai: Atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto argumentus ir pasiūlymą Nr. 2 ir pasiūlymą Nr. 4, siūlytina patikslinti Projekto pavadinimą.
Pasiūlymas: Projekto pavadinimą išdėstyti taip:
Administracinių nusižengimų kodekso 190, 589 straipsniŲ pakeitimo IR PAPILDYMO 188¹ STRAIPSNIU įstatymas“
finansų komitetas1 N Argumentai: 2019-06-12 Biudžeto ir finansų komitete svarstant Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 25, 87, 108, 118, 145, 156, 158 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 61(2) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3396 (kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo teiktas kartu su XIIIP-3398) buvo iškeltas klausimas – dėl sankcijų už informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus nepateikimą adekvatumo. Projektu Nr. XIIIP-3396 į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos Tarybos direktyvos nuostatos – dėl privalomo informacijos apie potencialius mokesčių vengimo susitarimus atskleidimo. Tokią informaciją Mokesčių inspekcijai privalėtų pateikti tarpininkai arba tam tikrais atvejais suinteresuoti mokesčių mokėtojai. Šia gauta informacija apie tarpvalstybinius susitarimus VMI apsikeis su kitų šalių mokesčių administratoriais, kurie leis mokesčių administratoriui greičiau atsekti painių sandorių naudos gavėjus ir imtis atitinkamų priemonių. Pagal siūlomą reguliavimą nebuvo numatyta specialios sankcijos, todėl už informacijos nepateikimą būtų taikoma bendra atsakomybė pagal ANK 187 str. „Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas“, baudos dydis nuo 200 iki 390 eurų. Biudžeto ir finansų komiteto narių nuomone, siūloma sankcija neatgrasytų tarpininkų, kuriems kyla prievolė pranešti mokesčių inspekcijai apie mokesčių vengimo susitarimus, informacijos nepateikimo.
BFK buvo padaryta pertrauka svarstyme, nurodant Finansų ministerijai surinkti informaciją iš Europos Komisijos ir kitų valstybių narių dėl taikomos atsakomybės. Europos Komisijos atsakymas bendro pobūdžio – sankcijos turi būti atgrasančios. Konkrečius atsakymus pateikė Vokietija (baudos iki 25 000 eurų), Portugalija (baudos nuo 6000 iki 80000 eurų), Švedija (baudos nuo 750 vartotojams, o tarpininkams – nuo 1500 iki maksimalios 50 000 eurų), Estija (baudos nuo 1300 iki 3000 eurų). Įvertinus tai, siūlytina nustatyti spec. sankciją ANK pagal analogiją su ANK 188 straipsniu „Sandorių kainodaros dokumentavimo tvarkos nesilaikymas“, kuris nustato baudą nuo 1820 iki 5590 eurų (už pakartotinumą bauda nuo 3770 iki 6000 eurų). Pasiūlymas grindžiamas tuo, kad:
1) tiek sandorių kainodaros dokumentavimas, tiek informacijos apie tarpvalstybinius susitarimus teikimas didžiąja dalimi skirtas užkardyti mokesčių vengimą pasinaudojant tarptautiniu elementu ir perskirstant (perkeliant) mokesčius tarp sandorio šalių, todėl šie pažeidimai pagal pavojingumą vertintini vienodai,
2) be to, ANK 188 str. baudos dydis iš esmės atitinka kai kurių šalių (Švedijos ir Estijos) taikomų sankcijų dydį. Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
papildymas 188¹straipsniu. Papildyti Kodeksą 188¹straipsniu ir išdėstyti jį taip: „188¹ straipsnis. Informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus pateikimo mokesčių administratoriui tvarkos pažeidimas
administratoriui tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt eurų 2.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt iki šešių tūkstančių eurų. Pritarti3
finansų komitetas2 N Argumentai: Atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto argumentus ir pasiūlymą Nr. 2, siūlytina buvusį Projekto 1 straipsnį, atitinkamai laikyti nauju 2 straipsniu. Pasiūlymai: Buvusį Projekto 1 straipsnį, laikyti 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 190 straipsnio pakeitimas Pakeisti 190 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „190 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie mokesčių mokėtoją arba informacijos, gaunamos įgyvendinant Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą, paskleidimas Neteisėtas informacijos apie mokesčių mokėtoją arba informacijos, gaunamos įgyvendinant Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą, paskleidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt eurų.“
finansų komitetas3 N Argumentai: Administracinių nusižengimų kodekse atsiradus naujam 188¹straipsniui, būtina papildyti ANK 589 straipsnį, suteikiant teisę Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams surašyti administracinių nusižengimų protokolus už 188¹ straipsnyje numatytus nusižengimus.
Pasiūlymas: Papildyti 589 straipsnio 66 punktą ir jį išdėstyti taip:
„66) Valstybinės mokesčių inspekcijos – dėl šio kodekso 93, 95, 99, 127,
132, 137, 143, 150, 151, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 172, 173, 174, 176, 178, 179, 180, 187, 188, 188¹, 189, 190, 191, 192, 194, 205, 207 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 449, 450, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
finansų komitetas4 N Argumentai: Atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto argumentus ir pasiūlymą Nr. 2, taip pat į tai, kad Projekto Nr. XIIIP-3398 Lietuvos Respublikos Seimas priimti iki 2019 m. birželio 30 d. nesuspės, siūlytina patikslinti Įstatymo įsigaliojimo terminus ir numatyti, kad ANK 190 straipsnio pakeitimas įsigaliotų nuo Įstatymo paskelbimo, o Projekto straipsnis, numatantis ANK papildymą 188¹ straipsniu, įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d. (atitinkamai, kaip numatyta Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 25, 87, 108, 118, 145, 156, 158 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 61(2) straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-3396). Pasiūlymas:
Projekto 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Mykolas Majauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2019-07-03
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės departamento Mokesčių administravimo ir teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Romas Karmaza. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-05-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2019-06-26 Argumentai: Atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto argumentus ir pasiūlymą Nr.
2 ir pasiūlymą Nr. 4, siūlytina patikslinti Projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Projekto pavadinimą išdėstyti taip:
Administracinių nusižengimų kodekso 190, 589 straipsniŲ pakeitimo IR PAPILDYMO 188¹ STRAIPSNIU įstatymas“
finansų komitetas 2019-06-261 N Argumentai: 2019-06-12 Biudžeto ir finansų komitete svarstant Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 25, 87, 108, 118, 145, 156, 158 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 61(2) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3396 (kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo teiktas kartu su XIIIP-3398) buvo iškeltas klausimas – dėl sankcijų už informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus nepateikimą adekvatumo. Projektu Nr. XIIIP-3396 į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos Tarybos direktyvos nuostatos dėl privalomo informacijos apie potencialius mokesčių vengimo susitarimus atskleidimo. Tokią informaciją Mokesčių inspekcijai privalėtų pateikti tarpininkai arba tam tikrais atvejais suinteresuoti mokesčių mokėtojai. Šia gauta informacija apie tarpvalstybinius susitarimus VMI apsikeis su kitų šalių mokesčių administratoriais, kurie leis mokesčių administratoriui greičiau atsekti painių sandorių naudos gavėjus ir imtis atitinkamų priemonių. Pagal siūlomą reguliavimą nebuvo numatyta specialios sankcijos, todėl už informacijos nepateikimą būtų taikoma bendra atsakomybė pagal ANK 187 str. „Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas“, baudos dydis nuo 200 iki 390 eurų. Biudžeto ir finansų komiteto narių nuomone, siūloma sankcija neatgrasytų tarpininkų, kuriems kyla prievolė pranešti mokesčių inspekcijai apie mokesčių vengimo susitarimus, informacijos nepateikimo.
BFK buvo padaryta pertrauka svarstyme, nurodant Finansų ministerijai surinkti informaciją iš Europos Komisijos ir kitų valstybių narių dėl taikomos atsakomybės. Europos Komisijos atsakymas bendro pobūdžio – sankcijos turi būti atgrasančios. Konkrečius atsakymus pateikė Vokietija (baudos iki 25 000 eurų), Portugalija (baudos nuo 6000 iki 80000 eurų), Švedija (baudos nuo 750 vartotojams, o tarpininkams – nuo 1500 iki maksimalios 50 000 eurų), Estija (baudos nuo 1300 iki 3000 eurų). Įvertinus tai, siūlytina nustatyti spec. sankciją ANK pagal analogiją su ANK 188 straipsniu „Sandorių kainodaros dokumentavimo tvarkos nesilaikymas“, kuris nustato baudą nuo 1820 iki 5590 eurų (už pakartotinumą bauda nuo 3770 iki 6000 eurų). Pasiūlymas grindžiamas tuo, kad:
1) tiek sandorių kainodaros dokumentavimas, tiek informacijos apie tarpvalstybinius susitarimus teikimas didžiąja dalimi skirtas užkardyti mokesčių vengimą pasinaudojant tarptautiniu elementu ir perskirstant (perkeliant) mokesčius tarp sandorio šalių, todėl šie pažeidimai pagal pavojingumą vertintini vienodai,
2) be to, ANK 188 str. baudos dydis iš esmės atitinka kai kurių šalių (Švedijos ir Estijos) taikomų sankcijų dydį. Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
papildymas 188¹straipsniu. Papildyti Kodeksą 188¹straipsniu ir išdėstyti jį taip: „188¹ straipsnis. Informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus pateikimo mokesčių administratoriui tvarkos pažeidimas
administratoriui tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt eurų 2.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt iki šešių tūkstančių eurų. Pritarti3 Biudžeto ir finansų komitetas 2019-06-262 N Argumentai: Atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto argumentus ir pasiūlymą Nr. 2, siūlytina buvusį Projekto 1 straipsnį, atitinkamai laikyti nauju 2 straipsniu. Pasiūlymai:
Buvusį Projekto 1 straipsnį, laikyti 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 190 straipsnio pakeitimas Pakeisti 190 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „190 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie mokesčių mokėtoją arba informacijos, gaunamos įgyvendinant Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą, paskleidimas Neteisėtas informacijos apie mokesčių mokėtoją arba informacijos, gaunamos įgyvendinant Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą, paskleidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt eurų.“
finansų komitetas 2019-06-263 N Argumentai: Administracinių nusižengimų kodekse atsiradus naujam 188¹straipsniui, būtina papildyti ANK 589 straipsnį, suteikiant teisę Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams surašyti administracinių nusižengimų protokolus už 188¹ straipsnyje numatytus nusižengimus.
Pasiūlymas: Papildyti 589 straipsnio 66 punktą ir jį išdėstyti taip:
„66) Valstybinės mokesčių inspekcijos – dėl šio kodekso 93, 95, 99, 127,
132, 137, 143, 150, 151, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 172, 173, 174, 176, 178, 179, 180, 187, 188, 188¹, 189, 190, 191, 192, 194, 205, 207 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 449, 450, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“ Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 589 str. 66 punktas yra keičiamas ir kitu Seime svarstomu ANK pakeitimo projektu Nr. XIIIP-3361, todėl abiejuose projektuose ANK 589 str. 66 punkto redakcijos yra tarpusavyje derintinos (įtrauktina nuoroda į 449¹straipsnį). 6. Biudžeto ir finansų komitetas 2019-06-264 N Argumentai:
Atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto argumentus ir pasiūlymą Nr. 2, taip pat į tai, kad Projekto Nr. XIIIP-3398 Lietuvos Respublikos Seimas priimti iki 2019 m. birželio 30 d. nesuspės, siūlytina patikslinti Įstatymo įsigaliojimo terminus ir numatyti, kad ANK 190 straipsnio pakeitimas įsigaliotų nuo Įstatymo paskelbimo, o Projekto straipsnis, numatantis ANK papildymą 188¹ straipsniu, įsigaliotų 2020 m. liepos 1 d. (atitinkamai, kaip numatyta Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 25, 87, 108, 118, 145, 156, 158 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 61(2) straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-3396). Pasiūlymas:
Projekto 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
komiteto patobulintam įstatymo projektui. 8.
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė