Projekto lyginamasis variantas
108, 118, 145, 156, 158 STRAIPSNIŲ ir PRIEDO PAKEITIMo, Įstatymo papildymo
2019
Pakeisti 25 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) sprendžia abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrų, numatytų Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Daugiašalės konvencijos, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, ratifikavimo“ (toliau – Daugiašalė konvencija), taikymo klausimus. Šią funkciją kaip centrinis mokesčių administratorius atlieka tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos;“. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas 61² straipsniu Papildyti Įstatymą 61² straipsniu:
„61² straipsnis. Informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus pateikimas
valdomą informaciją apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo teikti tarpininkai.
Tarpininku šiame straipsnyje laikomas asmuo, kuris:
1) rengia praneštinus tarpvalstybinius susitarimus ar
2) siūlo juos rinkoje, ar
3) organizuoja jų įgyvendinimą, ar
4) teikia juos įgyvendinti, ar
5) administruoja praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, ar
6) atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes ir turimą informaciją bei ekspertines žinias ir suvokimą, būtiną siekiant teikti tokias paslaugas, žino arba pagrįstinai tikėtinai žino, kad tiesiogiai ar tarpininkaujant kitiems asmenims teikė pagalbą, paramą ar konsultacijas, susijusias su šios dalies 1–5 punktuose nurodytais veiksmais. 2. Tarpininkas taip pat turi tenkinti bent vieną iš šių sąlygų:
1) yra nuolatinis Lietuvos gyventojas arba Lietuvos apmokestinamasis vienetas;
2) turi nuolatinę buveinę ar bazę Lietuvoje, per kurią teikiamos su praneštinu tarpvalstybiniu susitarimu susijusios paslaugos;
3) yra įsisteigęs Lietuvoje arba jam taikomi Lietuvos įstatymai;
4) Lietuvoje yra profesinės asociacijos, teikiančios teisines, mokesčių ar konsultavimo paslaugas dėl mokesčių mokėjimo, įstatymų ir kitų teisės aktų mokesčių klausimais, taip pat dėl teisinių klausimų, narys. 3. Tais atvejais, kai tarpininko nėra arba kai tarpininkas praneša suinteresuotam mokesčių mokėtojui arba kitam tarpininkui apie naudojimąsi teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, prievolė pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą tenka kitam tarpininkui, kuriam pranešta apie naudojimąsi teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją, arba, jeigu tokio tarpininko nėra, suinteresuotam mokesčių mokėtojui.
Suinteresuotu mokesčio mokėtoju šiame straipsnyje laikomas asmuo, kuriam sudarytos sąlygos įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą arba kuris pasirengęs įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba kuris pradėjo įgyvendinti tokį susitarimą. 4. Tuo atveju, kai yra daugiau nei vienas tarpininkas, prievolė pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą tenka visiems su tuo praneštinu tarpvalstybiniu susitarimu susijusiems tarpininkams. 5. Tuo atveju, kai prievolė pateikti informaciją tenka suinteresuotam mokesčių mokėtojui ir kai yra daugiau nei vienas suinteresuotas mokesčių mokėtojas, suinteresuotas mokesčių mokėtojas, kuris turi pateikti informaciją, yra tas, kuris susitaria dėl praneštino tarpvalstybinio susitarimo su tarpininku. Jei tokio suinteresuoto mokesčių mokėtojo nėra, suinteresuotas mokesčių mokėtojas yra tas, kuris kontroliuoja, kaip susitarimas įgyvendinamas. 6. Suinteresuoti mokesčių mokėtojai privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie savo įgyvendinamą praneštiną tarpvalstybinį susitarimą už kiekvienus metus. 7. Pagal šį straipsnį praneštinu tarpvalstybiniu susitarimu laikomas susitarimas, susijęs su keliomis valstybėmis narėmis arba valstybe nare ir trečiąja valstybe. 8.
administratorius, atsižvelgdamas į Direktyvos 2011/16/ES nuostatas, nustato šiame straipsnyje nurodytų praneštinų tarpvalstybinių susitarimų požymius ir sąlygas, kauptinų duomenų – informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus – sąrašą, jų pateikimo tvarką ir atvejus, kada duomenų nereikia pateikti, kitas su duomenų kaupimu, pateikimu ir mainais susijusias procedūras.“
1Pakeisti 87 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą
terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, kurių dydis lygus praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydžiui, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta. Mokesčių mokėtojo naudai palūkanos neskaičiuojamos, kai vykdomaos abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūraos, numatytaos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje. Šiuo atveju palūkanos neskaičiuojamos laikotarpiu nuo kreipimosi dėl abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrosų iki šiosų procedūrosų pabaigos, tačiau jeigu pasibaigus abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūraioms mokesčių mokėtojo prievolė sumažėja, jam proporcingai grąžinamos visos, jei jų buvo, sumokėtos ar išieškotos baudų, delspinigių ar palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį sumos.“
2Pakeisti 87 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13.
Jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčio permoka gali būti grąžinta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per atitinkamą šio Įstatymo 68 straipsnyje nurodytą mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo terminą, – skaičiuojama atgal nuo įskaitymo dienos, kai įskaitymas atliekamas mokesčių administratoriaus iniciatyva be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo, o kai yra mokesčių mokėtojo prašymas, – skaičiuojama atgal nuo šio prašymo pateikimo dienos. Jei iki prašymo pateikimo mokesčių mokėtojas atlieka veiksmą, liudijantį tai, kad jis žino apie mokesčio permokos buvimą ir siekia ją susigrąžinti (įskaityti), minėtas terminas skaičiuojamas nuo to veiksmo atlikimo dienos. Šiuo atveju mokesčių mokėtojas prie prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką privalo pateikti mokesčių administratoriui minėto veiksmo atlikimą pagrindžiančius įrodymus. Į paminėtą terminą neįskaičiuojami kalendoriniai metai, kuriais dėl grąžintinų (įskaitytinų) sumų vyko mokestiniai arba teisminiai ginčai arba buvo taikomaos abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūraos, numatytaos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje.“
1.
1Pakeisti 108 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) priimamas sprendimas sustabdyti arba netaikyti mokestinės
nepriemokos priverstinio išieškojimo pradėjus taikyti abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrąas, numatytąas Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje;“. 2. Pakeisti 108 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju – nuo nurodytosų
abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrosų užbaigimo dienos;“. 5 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas Pakeisti 118 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) atliekant mokesčių mokėtojo patikrinimą pagal užsienio valstybės
mokesčių administracijos (kompetentingos institucijos) kreipimąsi arba su minėta institucija atliekant bendrą patikrinimą; atliekant mokestinį patikrinimą dėl abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrosų, numatytosų Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje;“. 6 straipsnis. 145 straipsnio pakeitimas Pakeisti 145 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Mokestiniai ginčai nepradedami nagrinėti, jei dėl ginčijamų sumų yra pradėtaos abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūraos, numatytaos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje.“
Pakeisti 156 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Skundo nagrinėjimas mokestiniame ginče taip pat sustabdomas, jei dėl
ginčijamų sumų pradedamaos abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūraos, numatytaos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje. Nagrinėjimas sustabdomas iki nurodytų procedūrų užbaigimo.“
Papildyti Įstatymo 158 straipsnį 2 dalimi:
„2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos dėl centrinio mokesčių
administratoriaus sprendimo privalomumo netaikomos, kai pradedamos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme.“
taip: „2. 2011 m. vasario
apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL 2011 L 64, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 6 d. 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/2258 (OL 2016 L 324, p. 1) 2018/822 (OL 2018 L 139, p. 1).“
2Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu:
„4. 2017 m. spalio 10 d.
mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų Europos Sąjungoje (OL 2017 L 265, p. 1).“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį,
įsigalioja 2019 m. birželio 30 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 3. Tarpininkai ir asmenys, kuriems sudarytos sąlygos įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą arba kurie pasirengę įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba kurie pradėjo įgyvendinti tokį susitarimą, iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti informaciją apie pagal šio įstatymo 2 straipsnį praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, dėl kurių įgyvendinimo pirmųjų veiksmų imtasi nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 30 d. 4. Centrinis mokesčių administratorius iki 2019 m. gegužės 30 d. priima šio įstatymo, išskyrus 2 straipsnį, įgyvendinamuosius teisės aktus ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. – šio įstatymo 2 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-3396(2) lyginamasis variantas
87, 108, 118, 145, 148, 156, 158 STRAIPSNIŲ ir PRIEDO PAKEITIMo IR Įstatymo papildymo 61² straipsniU
2019
Pakeisti 25 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) sprendžia abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrų, numatytų Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Daugiašalės konvencijos, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, ratifikavimo“ (toliau – Daugiašalė konvencija), taikymo klausimus. Šią funkciją kaip centrinis mokesčių administratorius atlieka tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos;“. 2 straipsnis.
Pakeisti 40¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 188¹, 189, 190, 191, 192, 193, 195, 198, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 218, 223, 505, 546 straipsniuose, ir (ar) jam nebuvo paskirta bauda už šiame punkte nurodytuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Šiame punkte pakartotinis administracinis nusižengimas suprantamas taip, kaip tai nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnyje.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 61² straipsniu:
„61² straipsnis. Informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus pateikimas
valdomą informaciją apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo teikti tarpininkai.
Tarpininku šiame straipsnyje laikomas asmuo, kuris:
1) rengia praneštinus tarpvalstybinius susitarimus arba
2) siūlo praneštinus tarpvalstybinius susitarimus rinkoje, arba
3) organizuoja praneštinų tarpvalstybinių susitarimų įgyvendinimą, arba
4) teikia praneštinus tarpvalstybinius susitarimus įgyvendinti, arba
5) administruoja praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, arba
6) atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes ir turimą informaciją bei ekspertines žinias ir supratimą, būtiną siekiant teikti tokias paslaugas, žino arba pagrįstai tikėtinai žino, kad tiesiogiai ar tarpininkaujant kitiems asmenims teikė pagalbą, paramą ar konsultacijas, susijusias su šios dalies 1–5 punktuose nurodytais veiksmais. 2. Tarpininkas taip pat turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:
1) būti nuolatinis Lietuvos gyventojas arba Lietuvos apmokestinamasis vienetas;
2) turėti nuolatinę buveinę ar bazę Lietuvoje, per kurią teikiamos su praneštinu tarpvalstybiniu susitarimu susijusios paslaugos;
3) būti įsisteigęs Lietuvoje arba jam turi būti taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai;
4) Lietuvoje būti registruotas profesinės asociacijos, teikiančios teisines, mokesčių ar konsultavimo paslaugas, narys. 3. Tais atvejais, kai tarpininko nėra arba kai tarpininkas praneša suinteresuotam mokesčių mokėtojui ar kitam tarpininkui apie naudojimąsi teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, prievolė pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą tenka kitam tarpininkui, kuriam pranešta apie naudojimąsi teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją, o kai tokio tarpininko nėra, suinteresuotam mokesčių mokėtojui.
Suinteresuotu mokesčio mokėtoju šiame straipsnyje laikomas asmuo, kuriam sudarytos sąlygos įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą arba kuris pasirengęs įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba kuris pradėjo įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą. 4. Tuo atveju, kai yra daugiau negu vienas tarpininkas, prievolė pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą tenka visiems su tuo praneštinu tarpvalstybiniu susitarimu susijusiems tarpininkams. 5. Tuo atveju, kai prievolė pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą tenka suinteresuotam mokesčių mokėtojui ir yra daugiau negu vienas suinteresuotas mokesčių mokėtojas, suinteresuotas mokesčių mokėtojas, kuris turi pateikti šią informaciją, yra tas, kuris dėl praneštino tarpvalstybinio susitarimo susitaria su tarpininku. Jei tokio suinteresuoto mokesčių mokėtojo nėra, suinteresuotas mokesčių mokėtojas yra tas, kuris kontroliuoja, kaip praneštinas tarpvalstybinis susitarimas įgyvendinamas. 6. Suinteresuoti mokesčių mokėtojai privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie savo įgyvendinamą praneštiną tarpvalstybinį susitarimą už kiekvienus metus apie jų naudojimąsi praneštinu tarpvalstybiniu susitarimu. 7. Pagal šį straipsnį tarpvalstybiniu susitarimu laikomas susitarimas, susijęs su keliomis valstybėmis narėmis arba valstybe nare ir trečiąja valstybe. 8.
administratorius, atsižvelgdamas į Direktyvos 2011/16/ES nuostatas, nustato šiame straipsnyje nurodytų praneštinų tarpvalstybinių susitarimų požymius ir sąlygas, kauptinų duomenų – informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus – sąrašą, jų pateikimo tvarką ir atvejus, kuriais šių duomenų nereikia pateikti, kitas su duomenų kaupimu, pateikimu ir mainais susijusias procedūras.“
1Pakeisti 87 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą
terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, kurių dydis lygus praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinio vidurkio dydžiui, iki ši mokesčio permoka bus mokesčių mokėtojui grąžinta. Mokesčių mokėtojo naudai palūkanos neskaičiuojamos, kai vykdomaos abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūraos, numatytaos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje. Šiuo atveju palūkanos neskaičiuojamos laikotarpiu nuo kreipimosi dėl abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrosų iki šiosų procedūrosų pabaigos, tačiau jeigu pasibaigus abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūraioms mokesčių mokėtojo prievolė sumažėja, jam proporcingai grąžinamos visos, jei jų buvo, sumokėtos ar išieškotos baudų, delspinigių ar palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį sumos.“
2Pakeisti 87 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13.
Jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčio permoka gali būti grąžinta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per atitinkamą šio Įstatymo 68 straipsnyje nurodytą mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo terminą, – skaičiuojama atgal nuo įskaitymo dienos, kai įskaitymas atliekamas mokesčių administratoriaus iniciatyva be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo, o kai yra mokesčių mokėtojo prašymas, – skaičiuojama atgal nuo šio prašymo pateikimo dienos. Jei iki prašymo pateikimo mokesčių mokėtojas atlieka veiksmą, liudijantį tai, kad jis žino apie mokesčio permokos buvimą ir siekia ją susigrąžinti (įskaityti), minėtas terminas skaičiuojamas nuo to veiksmo atlikimo dienos. Šiuo atveju mokesčių mokėtojas prie prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką privalo pateikti mokesčių administratoriui minėto veiksmo atlikimą pagrindžiančius įrodymus. Į paminėtą terminą neįskaičiuojami kalendoriniai metai, kuriais dėl grąžintinų (įskaitytinų) sumų vyko mokestiniai arba teisminiai ginčai arba buvo taikomaos abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūraos, numatytaos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje.“
1.
1Pakeisti 108 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) priimamas sprendimas sustabdyti arba netaikyti mokestinės
nepriemokos priverstinio išieškojimo pradėjus taikyti abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrąas, numatytąas Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje;“. 2. Pakeisti 108 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju – nuo nurodytosų
abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrosų užbaigimo dienos;“. 6 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas Pakeisti 118 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) atliekant mokesčių mokėtojo patikrinimą pagal užsienio valstybės
mokesčių administracijos (kompetentingos institucijos) kreipimąsi arba su minėta institucija atliekant bendrą patikrinimą; atliekant mokestinį patikrinimą dėl abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrosų, numatytosų Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje;“. 7 straipsnis. 145 straipsnio pakeitimas Pakeisti 145 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Mokestiniai ginčai nepradedami nagrinėti, jei dėl ginčijamų sumų yra pradėtaos abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūraos, numatytaos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje.“
Papildyti 148 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„9. Komisijos nariams kasmetinės atostogos suteikiamos Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka“. 9 straipsnis. 156 straipsnio pakeitimas Pakeisti 156 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Skundo nagrinėjimas mokestiniame ginče taip pat sustabdomas, jei dėl
ginčijamų sumų pradedamaos abipusio susitarimo dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūraos, numatytaos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje. Nagrinėjimas sustabdomas iki šioje dalyje nurodytų procedūrų užbaigimo.“
Papildyti 158 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „158 straipsnis. Sprendimo dėl mokestinio ginčo privalomumas
Įstatyme nustatytiems sprendimo dėl mokestinio ginčo apskundimo terminams, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys, taip pat su ginču susiję tretieji asmenys. 2.
administratoriaus sprendimo vykdymo privalomumo netaikomos, kai pradedamos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme.“
taip: „2. 2011 m. vasario
apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL 2011 L 64, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 6 d. 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/2258 (OL 2016 L 324, p. 1) 2018/822 (OL 2018 L 139, p. 1).“
2Papildyti Įstatymo priedą 4 punktu:
„4. 2017 m. spalio 10 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/1852 dėl
mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų Europos Sąjungoje (OL 2017 L 265, p. 1).“
ir asmenys, kuriems sudarytos sąlygos įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą arba kurie pasirengę įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba kurie pradėjo įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, privalo iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciją apie pagal šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 61²straipsnį praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, dėl kurių įgyvendinimo pirmųjų veiksmų imtasi nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio
įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Mokesčių administravimo įstatymo 61²straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo projektas (toliau – Ginčų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 25, 87, 108, 118, 145, 156, 158 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 61² straipsniu įstatymo projektas (toliau – MAĮ projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Tarybos direktyvos (ES) 2018/822, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (toliau – Direktyva 2018/822), nuostatas į nacionalinę teisę. Direktyva 2017/1852 nustatomi mechanizmai, kuriais užtikrinamas veiksmingas ginčų dėl dvišalių susitarimų ir konvencijų dėl mokesčių arba Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (90/436/EEB) (toliau
Ginčų įstatymo projektu visų pirma siekiama reglamentuoti nuostatas, susijusias su galimybe asmenims naudotis tarptautiniuose teisės aktuose numatytomis mokestinių ginčų procedūromis, taip pat su procedūros trukme ir jos veiksmingu užbaigimu, t. y. ginčai būtų išspręsti taikant procedūrą, pagal kurią dėl ginčijamo dvigubo apmokestinimo klausimo pirmiausia kreipiamasi į konkrečių valstybių narių mokesčių administratorius tam, kad ginčas būtų išspręstas abipusio susitarimo procedūros metu. Patobulintas ginčų sprendimo mechanizmas taikomas visiems pajamų ir kapitalo mokesčiais apmokestinamiems mokesčių mokėtojams, kuriems taikomos dvišalės valstybių narių mokesčių sutartys ir konvencijos dėl mokesčių bei Sąjungos arbitražo konvencija. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau
Direktyva 2018/822 nustatomos privalomo informacijos atskleidimo taisyklės, pagal kurias tarpininkai (mokesčių konsultantai ar kiti subjektai, kurie rengia praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, siūlo jį rinkoje, organizuoja jo įgyvendinimą, pateikia jį įgyvendinti arba jį administruoja) teiktų informaciją mokesčių administratoriams apie potencialius mokesčių vengimo susitarimus, turinčius tarpvalstybiškumo požymių. Tam tikrais atvejais tarpininkui prievolė pranešti negalėtų būti nustatoma dėl profesinės paslapties apsaugos arba dėl to, kad tarpininko nėra, pavyzdžiui, jei mokesčių mokėtojas pats rengia ir įgyvendina praneštiną tarpvalstybinį susitarimą. Tam, kad mokesčių administratoriai neprarastų galimybės gauti informacijos apie su mokesčiais susijusius susitarimus, kurie gali būti susiję su agresyviu mokesčių planavimu, prievolė pranešti tokiais atvejais perkelta mokesčių mokėtojams, kuriems susitarimas yra naudingas. 2. ANK projektas buvo parengtas siekiant tiksliau apibrėžti veikas, už kurių padarymą asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 190 straipsnyje apibrėžiant neteisėtą asmens veiką nustatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia neteisėtas informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimas. Praktikoje gali kilti tam tikrų neaiškumų, ar informacija apie mokesčių mokėtoją apima ir kitą informaciją, gaunamą įgyvendinant Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo Europos Sąjungoje įstatymą, tačiau nesusijusią su konkrečiu mokesčių mokėtoju (pavyzdžiui, Direktyvos 2017/1852 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suinteresuoti asmenys (mokesčių mokėtojai) ir jų atstovai privalo laikyti paslaptyje visą informaciją (įskaitant informaciją apie dokumentus)).
Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti bet kokių formalių teisinių neaiškumų taikant ANK 190 straipsnio nuostatas buvo parengtas ANK projektas. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė) Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus (vedėjas – Paulius Majauskas) vyriausioji specialistė Olga Mikulskienė ir vyriausioji specialistė Brigita Bačiulytė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Dabartinis teisinis reguliavimas, numatytas dvišalėse mokesčių sutartyse, Sąjungos arbitražo konvencijoje ir MAĮ, neužtikrina, kad ginčai dėl dvišalių susitarimų ir konvencijų dėl mokesčių arba Sąjungos arbitražo konvencijos aiškinimo ir taikymo, ypač ginčų, dėl kurių gali atsirasti dvigubas apmokestinimas, Europos Sąjungoje visais atvejais būtų laiku ir veiksmingai išspręsti. Šiuo metu Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių sudarytose ir galiojančiose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nustatyta abipusio susitarimo procedūra, taikoma sprendžiant visus klausimus, kylančius taikant šias sutartis, įpareigoja Lietuvą ir kitą Europos Sąjungos valstybę narę tik stengtis išspręsti kylančias problemas, kai apmokestinama nesilaikant sutarčių nuostatų, tačiau neįpareigoja Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų susitarti.
Ir tik retais atvejais, kai ginčas tarp Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų grindžiamas Sąjungos arbitražo konvencija, kuri apsiriboja ginčais dėl sandorių kainodaros ir pelno priskyrimo nuolatinėms buveinėms, kompetentingoms institucijoms nepavykus pasiekti abipusio susitarimo gali būti sudaryta patariamoji komisija, kurios užduotis – pareikšti nuomonę dėl dvigubo apmokestinamo išvengimo konkrečiu atveju. Kompetentingos institucijos gali priimti sprendimą, kuris skiriasi nuo patariamosios komisijos nuomonės, tačiau jeigu nepasiekiamas susitarimas, jos turi laikytis patariamosios komisijos nuomonės. Asmenys turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių (kompetentingą instituciją) tuo atveju, jei asmuo yra apmokestinamas ar mano, kad yra ar bus apmokestintas nesilaikant sutarties nuostatų. Bendra taisyklė, kad asmens kreipimasis turi atitikti dvi sąlygas: kreipimasis turi būti pateiktas savo rezidavimo valstybės kompetentingai institucijai (susitariančiosios valstybės, kurios įmonė ji yra ar kurioje yra jos nuolatinė buveinė, kompetentingai institucijai, kai kreipiamasi pagal Sąjungos arbitražo konvenciją) ir kreipimasis turi būti pateiktas per trejus metus nuo pirmo pranešimo apie veiksmus, dėl kurių asmuo gali būti apmokestintas ne pagal sutarčių ar Sąjungos arbitražo konvencijos nuostatas.
Šiuo metu MAĮ tam tikruose straipsniuose yra minima tik abipusio susitarimo procedūra, pagal kurią dėl ginčijamo klausimo kreipiamasi į mokesčių administratorių, kad ginčas būtų išspręstas taikant abipusio susitarimo procedūrą, tačiau tais atvejais, kai Lietuvos ir kitos valstybės kompetentingas asmuo susitarimo nepasiekia, ginčijamam klausimui taikytina ginčų sprendimo procedūra MAĮ yra neaptarta. Šalinant teisinio reguliavimo trūkumus ir siekiant tiksliau reglamentuoti procedūras MAĮ vartojama sąvoka „abipusis susitarimas“ keičiama į platesnę sąvoką
Projektais bus įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktai – Direktyva 2017/1852 ir Direktyva 2018/822, patobulintas ginčų sprendimo mechanizmas, tarpininkams nustatytos privalomo informacijos apie potencialius mokesčių vengimo susitarimus, turinčius tarpvalstybiškumo požymių, atskleidimo taisyklės. MAĮ projektu papildomame 61² straipsnyje numatoma nauja prievolė tarpininkams.
Praneštini tarpvalstybiniai susitarimai Direktyvoje 2018/822 apibrėžti remiantis IV priede išdėstytais sandorių ar veiklos požymiais (angl. hallmarks), iš kurių būtų galima spręsti, kad sandoris galimai yra mokesčių vengimo schemos dalis. Šia informacija valstybių narių mokesčių administratoriai keisis automatiškai. Tokiu būdu būtų didinamas mokestinis skaidrumas ir iš anksto apsisaugoma nuo mokesčių vengimo. Direktyvoje 2018/822 įtvirtinama prevencinė ir paramos auditui (kontrolės) priemonė, leisianti greičiau atsekti painių sandorių naudos gavėjus ir imtis atitinkamų nacionaliniu lygiu numatytų kovos su mokesčių vengimu priemonių. Nustatytomis taisyklėmis taip pat siekiama atgrasyti kurti mokesčių vengimo schemas ir jomis naudotis. Pagal siūlomą reguliavimą praneštinų tarpvalstybinių susitarimų požymius ir pranešimo sąlygas detalizuos Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri taip pat, atsižvelgdama į Direktyvos nuostatas, nustatys ir kauptinų duomenų – MAĮ 61² straipsnyje nurodytos informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus – sąrašą, jų pateikimo tvarką ir atvejus, kada duomenų nereikia pateikti, kitas su duomenų kaupimu, pateikimu ir mainais susijusias procedūras. Pagal siūlomą reguliavimą numatomi šie pagrindiniai dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo etapai ir procedūros:
įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas tik siekiant išspręsti Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ginčus, kylančius dėl dvišalių susitarimų ir konvencijų, kuriais numatomas pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo panaikinimas, aiškinimo ir taikymo, tačiau nebūtų taikomas sprendžiant Lietuvos Respublikos ir trečiosios šalies ginčus. 4.2.
įstatymo projekte pateikiamas teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas dvišalių mokesčių sutarčių ir konvencijų skirtingo aiškinimo ir taikymo atvejais, kai dėl ginčijamo klausimo pirmiausia būtų kreipiamasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą asmenį – Valstybinę mokesčių inspekciją ir kitos valstybės narės kompetentingą asmenį siekiant, kad ginčas būtų išspręstas taikant abipusio susitarimo procedūrą. 4.3. Nustatoma, kad suinteresuotas asmuo pateikia skundą kiekvienos valstybės kompetentingai institucijai tuo pačiu metu. Fiziniams asmenims ir mažesnėms įmonėms tenkanti administracinė našta yra mažesnė nei kitiems asmenims. Ginčų įstatymo projekte numatoma, kad tais atvejais, kai asmuo yra nuolatinis Lietuvos gyventojas arba Lietuvos apmokestinamasis vienetas, kuris nėra didelė įmonė, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, ir nėra didelės įmonių grupės, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, dalis, jis turi teisę teikti skundus, skundams nagrinėti reikiamą informaciją, pranešimus apie skundo atsiėmimą ir prašymus sudaryti patariamąją komisiją ne visoms kompetentingoms institucijoms, o tik vienai – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atitinkamai laikoma, kad asmuo pateikė reikiamą informaciją ir visoms kitoms valstybėms narėms. 4.4. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija klausimą turi išspręsti per dvejus metus (šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau nei vieniems metams). Šis susitarimas yra privalomas ir suinteresuotas asmuo turi jį vykdyti, jeigu jis su juo sutinka. Jei suinteresuotas asmuo sutinka su susitarimu, toks susitarimas tampa neskundžiamu. Jei apskundimo procedūros jau yra pradėtos, susitarimas tampa privalomas ir vykdytinas tik tuomet, kai suinteresuotas asmuo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia įrodymų, kad imtasi veiksmų toms procedūroms nutraukti. 4.5.
mokesčių inspekcija ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija abipusio susitarimo nepasiekia per dvejus metus, ginčijamam klausimui turės būti taikoma kita procedūra – ginčų sprendimo procedūra. Ginčų sprendimo procedūra bus vykdoma jau dalyvaujant patariamajai komisijai, kurią sudarytų Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai, kitų valstybių narių kompetentingų institucijų atstovai ir nepriklausomi ekspertai, paskirti iš Nepriklausomų ekspertų sąrašo. 4.6. Jeigu patariamosios komisijos nesudaro kompetentingos institucijos, asmuo dėl jos sudarymo turi teisę kreiptis į nacionalinę skyrimo įstaigą. Įstatymu siūloma numatyti, kad šią funkciją atliktų Vilniaus apygardos administracinis teismas. Bylas dėl mokestinių ginčų nagrinėja administraciniai teismai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dvigubo apmokestinimo ginčai pagal savo pobūdį priskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl būtent administraciniai teismai turėtų atlikti Ginčų įstatymo projekte numatytas ekspertų skyrimo procedūras. 4.7. Nepriklausomų ekspertų sąrašas – Europos Komisijos tvarkomas valstybių narių paskirtų nepriklausomų ekspertų sąrašas. Pagal siūlomą reglamentavimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos finansų ministro teikimu paskirtų tris Lietuvos nepriklausomus ekspertus, o pretendentų atranka bus organizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4.8. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija turėtų priimti galutinį privalomą sprendimą, remdamosi aptartos patariamosios komisijos nuomone. Kompetentingos institucijos turės teisę nukrypti nuo patariamosios komisijos nuomonės, tačiau jei Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitos valstybės narės kompetentingai institucijai nepavyks pasiekti susitarimo dėl ginčijamo klausimo sprendimo, jos privalės laikytis patariamosios komisijos nuomonės. 4.9.
lankstumą pasirenkant ginčų sprendimo metodą, valstybių narių kompetentingoms institucijoms numatoma galimybė vietoj patariamosios komisijos sudaryti ir kitas alternatyvias ginčų sprendimo komisijas. 4.10. Siekiant vienodo patariamosios komisijos veikimo visose valstybėse narėse, Direktyvoje 2017/1852, o kartu ir Ginčų įstatymo projekte pateikiamos pagrindinės taisyklės dėl šios komisijos veiklos: kada ir per kiek laiko sudaroma patariamoji komisija; per kiek laiko ir kokį sprendimą ji gali priimti; informacijos ir įrodymų pateikimo patariamajai komisijai sąlygos, įskaitant ir dalyvavimą komisijos posėdžiuose ir kt. 4.11. Be kitų dalykų, Ginčų įstatymo projekte aptariama ir ginčų sprendimo procedūros sąveika su nacionalinėmis procedūromis. Tai, kad Lietuvos Respublikos ar kitos susijusios valstybės narės institucijos sprendimas, dėl kurio kilo ginčijamas klausimas, tampa galutinis pagal nacionalinę teisę, netrukdo suinteresuotiems asmenims pasinaudoti Ginčų įstatymo projekte numatytomis ginčų sprendimo procedūromis. Vis dėlto asmens teisė pasinaudoti Direktyvoje 2017/1852 nustatytomis taisyklėmis nėra absoliuti, todėl Ginčų įstatymo projekte numatoma, kad tuo atveju, kai Valstybinė mokesčių inspekcija negali nukrypti nuo galutinio sprendimo mokestinio ginčo byloje, ji turi teisę asmens kreipimąsi dėl abipusio susitarimo procedūros atmesti ir atitinkamai informuoti suinteresuotą asmenį bei kitų valstybių narių kompetentingas institucijas. Esant aprašytai situacijai kitų valstybių kompetentingos institucijos gali nuspręsti ginčą spręsti vienašališkai. Paminėtina, kad jeigu mokesčių apskaičiavimas pagal teismo sprendimą iškelia naują ginčo klausimą, t. y. teismo sprendime yra elementų, kurių nebuvo pirminio apskaičiavimo metu, asmuo turi teisę per 3 metus pateikti skundą dėl to naujo klausimo, o 3 metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią asmuo gavo teismo sprendimą.
Tai, kad ginčas sprendžiamas taikant procedūras, numatytas Ginčų įstatymo projekte, netrukdo Lietuvoje pradėto arba tęsiamo teismo proceso baudžiamojoje byloje arba administracinio nusižengimo teisenos dėl veikų, susijusių su ginču. Kai asmuo yra pradėjęs apskundimo procedūras, nustatytas Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės nacionalinėje teisėje, Ginčų įstatymo projekte nustatyti laikotarpiai sprendimui dėl asmens skundo priėmimo ar atmetimo priimti ir kompetentingų institucijų abipusiam susitarimui pasiekti pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią sprendimas, priimtas šių apskundimo procedūrų metu, tampa galutinis arba kurią šios apskundimo procedūros užbaigiamos ar sustabdomos.
Pagal siūlomą reglamentavimą, jeigu sprendimą dėl ginčijamo klausimo priima Lietuvos Respublikos teismas ar Mokestinių ginčų komisija ir jis įsiteisėja:
kompetentinga institucija priima galutinį sprendimą – pasiekia abipusį susitarimą dėl to paties klausimo, Valstybinė mokesčių inspekcija turi informuoti kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie teismo ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimą ir abipusio susitarimo procedūra turi būti nutraukta;
komisiją, patariamoji komisija nesudaroma, o Valstybinė mokesčių inspekcija turi informuoti kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie teismo ar Mokestinių ginčų komisijos priimto sprendimo poveikį;
komisija pateikia nuomonę Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, ginčijamo klausimo sprendimo procesas patariamojoje komisijoje ar alternatyvioje ginčų sprendimo komisijoje turi būti baigtas. Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir patariamąją komisiją ar alternatyvią ginčų sprendimo komisiją apie teismo ar Mokestinių ginčų komisijos priimto sprendimo poveikį. 4.12.
4.12. Pateikus skundą dėl abipusio susitarimo procedūros pradėjimo pagal Ginčų įstatymą, anksčiau pagal sutartį ar konvenciją pradėtos ir vykdomos abipusio susitarimo procedūros baigiamos. 4.13. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo Ginčų įstatymo projekto 20 straipsnio 6 dalies nuostatos yra iš esmės artimos MAĮ 40¹ straipsnyje nustatytiems minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams, kurie įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. 4.14. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kita kompetentinga institucija turi teisę susitarti, kad viešai būtų paskelbtas galutinis sprendimas. Jeigu kuri nors iš kompetentingų institucijų nesutinka ir (arba) suinteresuotas asmuo nesutinka, viešai gali būti paskelbiama tik galutinio sprendimo santrauka. Galutinį sprendimą arba galutinio sprendimo santrauką viešai skelbia Europos Komisija. 4.15. Ginčų įstatymo projekte nustatant terminus daugiausia remtasi Direktyvos 2017/1852 nuostatomis. Pavyzdžiui, remiantis Direktyva 2017/1852 Ginčų įstatymo projekto
kurį Valstybinė mokesčių inspekcija turi imtis veiksmų ginčą išspręsti abipusiu susitarimu, arba to paties straipsnio 2 dalyje nustatytas 1 metų terminas, kuriuo gali būti pratęsiamas dvejų metų laikotarpis. Taip pat ir kitose Ginčų įstatymo projekto straipsniuose nustatyti terminai, įskaitant 3 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 8 straipsnio 2 dalį, 19 straipsnio 3 dalį ir kt., bet neapsiribojant šiomis dalimis. Kai Direktyva 2017/1852 nenumato konkretaus termino, o vartojama formuluotė „nedelsiant“ nenurodant konkretaus dienų skaičiaus, Ginčų įstatymo projekte nustatomas 5 darbo dienų terminas, kai tai susiję su jau priimtu sprendimu, apie kurį praneša Valstybinė mokesčių inspekcija suinteresuotam asmeniui ar kitos valstybės narės kompetentingai institucijai, ir 10 darbo dienų terminas, kai pranešama Komisijai.
Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrų schemos pateikiamos šio aiškinamojo rašto prieduose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Teigiamos priimtų projektų pasekmės:
galimybės efektyviau ir veiksmingiau išspręsti ginčus, dėl kurių gali atsirasti dvigubas apmokestinimas, kas sumažins mokestines kliūtis įmonėms, vykdančioms veiklą tarpvalstybiniu mastu. 2. Bus padidintas mokestinis skaidrumas – atgrasoma kurti mokesčių vengimo schemas ir jomis naudotis. Privalomas informacijos atskleidimas leis mokesčių administratoriui greičiau atsekti painių sandorių naudos gavėjus ir imtis atitinkamų kovos su mokesčių vengimu priemonių. 6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus projektus bus padidintas mokestinis skaidrumas, atgrasoma kurti mokesčių vengimo schemas ir jomis naudotis. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jų plėtrai Projektai verslo sąlygoms ir jų plėtrai įtakos turės, nes sukurtas teisinis tikrumas leis išvengti dvigubo apmokestinimo, bus sumažintos mokestinės kliūtys įmonėms, vykdančioms veiklą tarpvalstybiniu mastu, o pranešimai apie mokesčių išvengimo schemas panaikins konkurencinį pranašumą jomis besinaudojantiems subjektams. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įgyvendinamieji teisės aktai nurodyti šio aiškinamojo rašto 11 punkte. 9.
parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus MAĮ projektą, centrinis mokesčių administratorius turės priimti MAĮ 61² straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. Priėmus Ginčų įstatymo projektą, centrinis mokesčių administratorius turės priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės paskirti nepriklausomus ekspertus, įrašomus į Europos Komisijos tvarkomą Nepriklausomų ekspertų sąrašą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turės patvirtinti pretendentų į nepriklausomus ekspertus atrankos taisykles. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti MAĮ ir Ginčų įstatymo projektų įgyvendinimas pareikalaus išlaidų, kurios bus dengiamos iš atitinkamais metais įgyvendinančiosioms institucijoms patvirtintų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų gauta nebuvo. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Mokesčių administravimas, trečiųjų asmenų informacija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punkte numatyta, kad viena iš sąlygų, kurią turi tenkinti tarpininkas –
„Lietuvoje yra profesinės asociacijos, teikiančios teisines, mokesčių ar
konsultavimo paslaugas dėl mokesčių mokėjimo, įstatymų ir kitų teisės aktų mokesčių klausimais, taip pat dėl teisinių klausimų, narys“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokios profesinės asociacijos turimos omeny. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme taip pat nėra vartojama tokia sąvoka bei siekiant išvengti praktinių šios nuostatos taikymo problemų, siūlytina atskleisti jos turinį. Antra, kadangi diskutuotinoje nuostatoje jau yra nurodyta, kad profesinė asociacija teikia teisines paslaugas, svarstytina, ar nevertėtų atsisakyti formuluotės
„taip pat dėl teisinių klausimų“ kaip perteklinės. Trečia,
siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti formuluotę „mokesčių paslaugas“, nes jos turinys nėra aiškus. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 61² straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tarpininkas turi galimybę pasinaudoti „teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą“. Direktyvoje 2018/822 yra numatyta, kad tokia teise tarpininkas gali pasinaudoti, jei „prievolės pateikti informaciją įgyvendinimu būtų pažeidžiama profesinė paslaptis“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti analogiška nuostata ir projekto turinį. 3.
numatyta, kad suinteresuotu mokesčio mokėtoju laikomas asmuo, „kuris pasirengęs įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą“. Atsižvelgiant į tai, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šios formuluotės turinys, siūlytina jį atskleisti. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
prieš žodį „įstatymai“ įrašytinas žodis „Respublikos“; 4.2. siūlytina projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 158 straipsnį dėstyti nauja redakcija, nes dabartinė šios straipsnio vienintelė dalis po pakeitimo taptų pirmąja, tad turėtų būti parodytas jos sunumeravimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (85) 2396350, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (85) 239 6552, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 25, 40¹, 87, 108, 118, 145, 148, 156, 158 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 61² STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-07-10 Nr. XIIIP-3396(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (85) 2396350, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (85) 239 6552, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2019-06-26
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Andrius Mazuronis, Vytautas Kamblevičius, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punkte numatyta, kad viena iš sąlygų, kurią turi tenkinti tarpininkas –
„Lietuvoje yra profesinės asociacijos, teikiančios teisines, mokesčių ar
konsultavimo paslaugas dėl mokesčių mokėjimo, įstatymų ir kitų teisės aktų mokesčių klausimais, taip pat dėl teisinių klausimų, narys“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokios profesinės asociacijos turimos omeny. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme taip pat nėra vartojama tokia sąvoka bei siekiant išvengti praktinių šios nuostatos taikymo problemų, siūlytina atskleisti jos turinį.
Nepritarti Iš esmės tarpininku gali būti, bet koks asmuo, kuris rengia praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, organizuoja jų įgyvendinimą, administruoja juos ar atlieka kitus panašius veiksmus ir kaip viena iš papildomų sąlygų, kuriai esant asmuo gali būti laikomas tarpininku yra ta, kad asmuo yra profesinės asociacijos, teikiančios teisines, mokesčių ar konsultavimo paslaugas, narys. Profesinės asociacijos turimos omenyje būtų tos, kurios teikia išvardintas paslaugas. Projekte konkrečiai nenurodomos asociacijos, nes tarpininko sąvoka turėtų apimti nebaigtinį sąrašą profesijų įskaitant teisininkus, mokesčių konsultantus, buhalterius ir pan. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-05-032 Antra, kadangi diskutuotinoje nuostatoje jau yra nurodyta, kad profesinė asociacija teikia teisines paslaugas, svarstytina, ar nevertėtų atsisakyti formuluotės „taip pat dėl teisinių klausimų“ kaip perteklinės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-05-032 Trečia, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti formuluotę „mokesčių paslaugas“, nes jos turinys nėra aiškus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
numatyta, kad tarpininkas turi galimybę pasinaudoti „teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą“. Direktyvoje 2018/822 yra numatyta, kad tokia teise tarpininkas gali pasinaudoti, jei „prievolės pateikti informaciją įgyvendinimu būtų pažeidžiama profesinė paslaptis“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti analogiška nuostata ir projekto turinį.
Nepritarti Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintos bendrosios mokesčių administratoriaus teisės. Kaip viena iš teisių yra, atliekant mokesčių administratoriui pavestas funkcijas, gauti iš asmenų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens, turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą. Ši teisės norma adresuota neapibrėžtam subjektų ratui, iš kurių mokesčių administratorius turi teisę gauti jam reikiamą informaciją. Mokesčių administravimo įstatyme yra įtvirtinta ir specialioji nuostata, reguliuojanti informacijos pateikimo mokesčių administratoriui santykį su profesine paslaptimi. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą profesinė paslaptis nėra absoliuti. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalimi, atsisakyti pateikti informaciją grindžiant profesine paslaptimi galima tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai numatyta įstatymuose ir jei šis Įstatymas (Mokesčių administravimo įstatymas) tiesiogiai neįpareigoja minėtą informaciją pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomos pataisos įpareigotų tarpininkus tokią informaciją pateikti, advokatai nepažeistų įstatymų, informaciją pateikdami mokesčių administratoriui. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
numatyta, kad suinteresuotu mokesčio mokėtoju laikomas asmuo, „kuris pasirengęs įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą“. Atsižvelgiant į tai, kad nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aiškus šios formuluotės turinys, siūlytina jį atskleisti. Nepritarti Formuluotės „pasirengęs įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą“ turinys priklausytų nuo konkretaus praneštino tarpvalstybinio susitarimo.
Laikytina, kad susitarimui sudarytos sąlygos jį įgyvendinti arba, kad yra pasirengta įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, jei susitarimas yra pakankamai tiksliai sukurtas, išplėtotas, apgalvotas ir sprendimas įgyvendinti susitarimą gali būti priimtas. Formuluotė „kuris pasirengęs įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą“ yra vartojamos direktyvoje, formuluočių turinys, nenukrypstant nuo direktyvos teksto būtų atskleistos Centrinio mokesčių administratoriaus įgyvendinant projekte numatomą pavedimą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d.
įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
dalies 3 punkte prieš žodį „įstatymai“ įrašytinas žodis „Respublikos“;
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-05-038
nauja redakcija, nes dabartinė šios straipsnio vienintelė dalis po pakeitimo taptų pirmąja, tad turėtų būti parodytas jos sunumeravimas. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
advokatūra 2019-05-15 Dėl MAĮ papildymo 61²straipsnio Pažymėtina, kad Lietuvos advokatūra, būdama visateise Europos Sąjungos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos (CCBE), vienijančios 32 šalių advokatūras ir teisininkų draugijas ir kitas 13 asocijuotų ir stebėtojo teisėmis dalyvaujančių valstybių (iš viso daugiau kaip 1 milijoną Europos teisininkų), nare, Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministerijoms dar 2017 m. teikė savo palaikomą CCBE poziciją ir siūlymus dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų, kiek tai susiję su tarpvalstybiniais galimai agresyvaus mokesčių planavimo susitarimais, apie kuriuos turi būti pranešta (Direktyvos 2011/16/EU pakeitimai) (Lietuvos advokatūros 2017-10-25 ir 2017-11-15 raštai Nr. 956, Nr. 1018). Šiuose CCBE siūlymuose buvo pabrėžtas siekis gerbti ir išsaugoti advokato pareigą saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti numatančias taisykles, kurių turi laikytis teisininkai ir kiti tarpininkai. Atsižvelgiant į tai, ypatingai reikšmingas MAĮ projekto 2 straipsnis, kuriame siūloma MAĮ papildyti nauju 61² straipsniu, ir įpareigoti tarpininkus pateikti informaciją apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus. Siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, siūlytina MAĮ 61² straipsnio 3 dalį išplėsti ir nurodyti, kokiais atvejais tarpininkas neprivalo pateikti informacijos apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, suvienodinti bei sukonkretinti sąvokas, kurios įtvirtintos Europos Sąjungos 2019-05-07 Nr. direktyvoje 2018/822 „Dėl privalomos automatinio apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais“ (toliau - Direktyva 2018/822).
Direktyvos 2018/822 preambulės 8 punktas, be kita ko, numato, kad
„Taip pat nereiktų pamiršti, kad tam tikrais atvejais tarpininkui prievolė
pranešti negalėtų būti nustatoma dėl profesinės paslapties apsaugos Direktyvos 2018/822 1 straipsnio 2 dalyje išdėstyto punkto 8ab 5 dalis numato, kad „Kiekviena valstybė narė gali imtis būtinų priemonių, kuriomis tarpininkams suteikiama teisė būti atleistiems nuo prievolės pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, jeigu tokios prievolės pateikti informaciją įgyvendinimu būtų pažeidžiama profesinė paslaptis pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę Minėtos Direktyvos 2018/822 nuostatos numato aiškiai apibrėžtą teisinį pagrindą, kokiais atvejais tarpininkai neprivalo pateikti informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, - „dėl profesinės paslapties apsaugos“. Taip pat remiantis Direktyvos 2018/822 preambulės 8 punktu turi būti numatyta išimtis, kokiais atvejais tarpininkui prievolė pranešti negalėtų būti nustatoma dėl profesinės apsaugos. MAĮ 61² projekte yra nurodoma, kokia informacija turi būti pateikiama, kas ją turi pateikti, bet nėra nurodoma, kada ši informacija negali būti atskleidžiama. Pažymėtina, kad tokiu būdu ne tik nėra užtikrinamas tinkamas Direktyvos 2018/822 įgyvendinimas, bet ir galimai pažeidžiamos advokatų veiklos garantijos. Pažymėtina, kad „profesinės paslapties apsaugos“ sąvoka yra šiuo metu vartojama Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme Nr.
IX-2066 (19 straipsnio
aktuose. Taigi manome, kad ši sąvoka turi būti numatoma ir M AĮ 61² straipsnio projekte., Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta aukščiau, siūlome papildyti MAĮ 61² straipsnio 3 dalį:
suinteresuotam mokesčių mokėtojui arba kitam tarpininkui apie naudojimąsi teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, jeigu jiems draudžiama pateikti tokią informaciją dėl kliento paslapties neatskleidimo, prievolė pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą tenka kitam tarpininkui, kuriam pranešta apie naudojimąsi teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją, arba, jeigu tokio tarpininko nėra, suinteresuotam mokesčių mokėtojui. Suinteresuotu mokesčių mokėtoju šiame straipsnyje laikomas asmuo, kuriam sudarytos sąlygos įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą arba kuris pasirengęs įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba kuris pradėjo įgyvendinti tokį susitarimą. Nepritarti Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintos bendrosios mokesčių administratoriaus teisės. Kaip viena iš teisių yra, atliekant mokesčių administratoriui pavestas funkcijas, gauti iš asmenų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens, turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą. Ši teisės norma adresuota neapibrėžtam subjektų ratui, iš kurių mokesčių administratorius turi teisę gauti jam reikiamą informaciją.
Mokesčių administravimo įstatyme yra įtvirtinta ir specialioji nuostata, reguliuojanti informacijos pateikimo mokesčių administratoriui santykį su profesine paslaptimi. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą profesinė paslaptis nėra absoliuti. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalimi, atsisakyti pateikti informaciją grindžiant profesine paslaptimi galima tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai numatyta įstatymuose ir jei šis Įstatymas (Mokesčių administravimo įstatymas) tiesiogiai neįpareigoja minėtą informaciją pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomos pataisos įpareigotų tarpininkus tokią informaciją pateikti, advokatai nepažeistų įstatymų, informaciją pateikdami mokesčių administratoriui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Andrius Palionis, 2019-06-117 N Argumentai: Pasiūlymas teikiamas, atsižvelgiant į tai, jog nuo 2019-01-01 galiojančiojoje Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. redakcijoje nebeliko nuorodos į kasmetines atostogas reglamentuojantį 42 straipsnį, pagal kurį Vyriausybės skiriamų Komisijos narių atostogų trukmė buvo nustatoma ta pačia tvarka kaip ir valstybės tarnautojams (nuo pat Komisijos įsteigimo 1998 m. atostogų trukmė buvo skaičiuojama taip pat kaip ir valstybės tarnautojams) ir dėl šios priežasties susidarė teisinio neaiškumo situacija.
Laikantis nuomonės, kad esant įstatymo spragai, turi būti taikomas Darbo kodeksas, susidarytų situacija, dėl kurios ne tik sutrumpėtų Komisijos narių atostogų minimali trukmė, bet būtų panaikinta galimybė jas ilginti, atsižvelgiant į stažą valstybės tarnyboje, taip kaip numatyta Valstybės tarnybos įstatyme (konkrečiu atveju patirtį turinčių kai kurių Komisijos narių atostogos sutrumpėtų nuo 37 iki 20 darbo dienų). Toks pakeitimas pažeidžia teisinių santykių stabilumo, lygybės ir teisėtų lūkesčių principus bei mažina pareigūnų motyvaciją. Komisijos nariai atsiduria blogesnėje padėtyje, lyginant su kitais valstybės pareigūnais ir valstybės tarnautojais. Pastebėtina, kad kitų valstybės pareigūnų atostogų suteikimą nustato specialūs jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pavyzdžiui, pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą narių kasmetinių atostogų trukmė nustatoma pagal Valstybės tarnybos įstatymą;
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus kasmetinės atostogos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą taip pat nustatomos pagal Valstybės tarnybos įstatymą; Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta speciali atostogų nustatymo trukmė, atitinkanti valstybės tarnautojų atostogų skaičiavimo tvarką.
Pasiūlymas: Siekiant atstatyti poilsio laiko garantijas bei įgyvendinti teisinio aiškumo principą, siūloma papildyti Komisijos veiklą nustatantį Mokesčių administravimo įstatymą nuostatomis, reglamentuojančiomis poilsio laiko garantijas Komisijos nariams, numatant, jog atostogos skiriamos, suteikiamos panašius teisinius santykius reglamentuojančio Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, siūloma papildyti Mokesčių administravimo įstatymą 148 straipsnį 9 dalimi: ,,9. Komisijos nariams kasmetinės atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“. Pritarti
projektui Nr. XIIIP-3396, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė bei Komiteto išvadoms. 6.2 Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas2 N Argumentai: Šiuo metu Mokesčių administravimo įstatymo 40¹ straipsnyje yra išvardinti visi Administracinių nusižengimų kodekso straipsniai, kuriais vadovaujantis mokesčių administratorius turi teisę mokesčių mokėtoją priskirti prie neatitinkančių minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Pažymėtina, jog 40¹str. tikslas atgrasyti ne tik pinigine bauda mokesčių mokėtojus nuo nusižengimo padarymo, tačiau ir sukelti tam tikrus neigiamus padarinius nusižengimą padariusiems asmenims.
Atsižvelgiant į tai, tikslinga papildyti MAĮ 40¹str. 1 d. 4 punktą nauju 188¹ straipsniu. Tokiu būdu mokesčių administratorius nustatęs, kad mokesčių mokėtojas ar tarpininkas nepateikęs informacijos apie praneštinus susitarimus bei mokesčių administratoriui už tai surašius administracinio nusižengimo protokolą, ir jam įsiteisėjus, toks mokesčių mokėtojas bus laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, kas papildomai sukels ne tik finansinę žalą, tačiau ir – uždraus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, neteks paramos gavėjo statuso arba jam nebus suteikiamas toks statusas, ilgesnis mokestinio patikrinimo terminas nuo 2020 m., bei viešas paskelbimas apie neatitikimą patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams. Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 40¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 40¹ straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) ) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba
individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos nebuvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 99, 127, 132, 134, 137, 142, 143, 150, 151, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 176, 187, 188, 188¹, 189, 190, 191, 192, 193, 195, 198, 205, 207, 208, 209, 210, 211, 212, 213, 214, 215, 218, 223, 505, 546 straipsniuose, ir (ar) jam nebuvo paskirta bauda už šiame punkte nurodytuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.
Šiame punkte pakartotinis administracinis nusižengimas suprantamas taip, kaip tai nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnyje.“
finansų komitetas3 N Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pateiktas pastabas, taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti Projekto 3 straipsnio 2 d. 4 punktą Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) Lietuvoje yra registruotas profesinės asociacijos, teikiančios teisines, mokesčių ar konsultavimo paslaugas, narys.“
finansų komitetas37 N Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo siūlytina patikslinti Projekto 3 straipsnio 7 dalį apibrėžiant kas yra laikytina „tarpvalstybinis susitarimas“ Pasiūlymas: „7. Pagal šį straipsnį tarpvalstybiniu susitarimu laikomas susitarimas, susijęs su keliomis valstybėmis narėmis arba valstybe nare ir trečiąja valstybe“
finansų komitetas8 N Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 7 pastabą, siūlytina Projekto 8 straipsniu keičiamą Įstatymo 158 straipsnį išdėstyti nauja redakcija.
Pasiūlymas: Projekto 8 straipsnį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Įstatymo 158 straipsnio pakeitimas
Pakeisti Įstatymo 158 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „158 straipsnis. Sprendimo dėl mokestinio ginčo privalomumas
šiame Įstatyme nustatytiems sprendimo dėl mokestinio ginčo apskundimo terminams, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys, taip pat su ginču susiję tretieji asmenys. 2. Šio straipsnio
privalomumo netaikomos, kai pradedamos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme.“
finansų komitetas12 N Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo leidybos procedūrų trukmę, siūlytina nenurodyti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo terminų. Pasiūlymas: Projekto 12 straipsnį išdėstyti taip:
įstatymo 2 ir 3 straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Tarpininkai ir asmenys, kuriems sudarytos sąlygos įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą arba kurie pasirengę įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba kurie pradėjo įgyvendinti tokį susitarimą, iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai privalo pateikti informaciją apie pagal šio įstatymo 3 straipsnį praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, dėl kurių įgyvendinimo pirmųjų veiksmų imtasi nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2020 m. birželio 30 d. 3. Centrinis mokesčių administratorius iki 2019 m. gruodžio 31 d. – šio įstatymo 3 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
bendru sutarimu. 8.
8Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis,
Mykolas Majauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-3396(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė