Projekto lyginamasis variantas
ATSKAITOS RODIKLIŲ IR BAZINIO BAUSMIŲ IR NUOBAUDŲ DYDŽIO NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. XIII-820 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymas 2019 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bazinė socialinė išmoka negali sudaryti mažiau negu 16 procentų,
šalpos pensijų bazė negali sudaryti mažiau negu 54 procentus, tikslinių kompensacijų bazė negali sudaryti mažiau negu 47 procentus, valstybės remiamos pajamos negali sudaryti mažiau negu5060 procentų praėjusių metų
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bazinė socialinė išmoka negali sudaryti mažiau negu 16 procentų,
šalpos pensijų bazė negali sudaryti mažiau negu 54 procentus, tikslinių kompensacijų bazė negali sudaryti mažiau negu 47 procentus, valstybės remiamos pajamos negali sudaryti mažiau negu5070 procentų praėjusių metų
3Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bazinė socialinė išmoka negali sudaryti mažiau negu 16 procentų,
šalpos pensijų bazė negali sudaryti mažiau negu 54 procentus, tikslinių kompensacijų bazė negali sudaryti mažiau negu 47 procentus, valstybės remiamos pajamos negali sudaryti mažiau negu5080 procentų praėjusių metų
4Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bazinė socialinė išmoka negali sudaryti mažiau negu 16 procentų,
šalpos pensijų bazė negali sudaryti mažiau negu 54 procentus, tikslinių kompensacijų bazė negali sudaryti mažiau negu 47 procentus, valstybės remiamos pajamos negali sudaryti mažiau negu5090 procentų praėjusių metų
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Bazinė socialinė išmoka negali sudaryti mažiau negu 16 procentų, šalpos pensijų bazė negali sudaryti mažiau negu 54 procentus, tikslinių kompensacijų bazė negali sudaryti mažiau negu 47 procentus, valstybės remiamos pajamos negali sudaryti mažiau negu 50 procentų yra praėjusių metų MVPD.“
galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2021 m. gruodžio 31 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d. 4. Šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2023 m. gruodžio 31 d. 5. Šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Irena Šiaulienė Andrius Palionis Algirdas Butkevičius Rimantė Šalaševičiūtė
projektą parengti paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. XIII-820 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengti paskatinusios priežastys:
Mažinti skurdą ir socialinę atskirtį yra vienas iš pagrindinių Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės uždavinių, numatytų XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (toliau – programa), kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau − Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), 1.1.2 papunktyje numatyta socialines išmokas susieti su minimaliu vartojimo krepšeliu (MVPD). Vykdant programą, socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir Lietuvos Respublikos Seimas 2017 12 05 priėmė įstatymą, kurio esmė - tobulinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, didinant socialinės apsaugos išmokų dydžius pagal ekonominius rodiklius, t. y. socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai nuo 2019 m. yra susieti su kiekvienais metais apskaičiuojamu MVPD ir atitinkamai didės priklausomai nuo didėjančios metinės infliacijos, maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų kainų. Priimto įstatymo 2 str. 3 d. nurodyta, kad valstybės remiamos pajamos negali sudaryti mažiau negu 50 procentų praėjusių metų MVPD (įstatymas įsigaliojo 2019-01-01).
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2017 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų –
bedarbiai, mažas pajamas gaunantys gyventojai ir pagyvenę žmonės, t. y. gyventojų grupės, kurių gaunamos pajamos priklauso nuo socialinės apsaugos išmokų dydžių. Skurdo rizikos riba 2017 m. buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Tuo tarpu valstybės remiamos pajamos sudaro tik 122 eurai arba 60 proc. žemiau skurdo ribos. Taigi, nepaisant MVPD kasmetinio perskaičiavimo, tokia valstybės teikiama parama nesuteikia paramos gavėjams bent kiek oraus gyvenimo galimybės bei tarsi užšaldo ir įtvirtina nuostatą, kad parama labiausiai skurstantiems niekada neužtikrins minimalių poreikių. Įstatymo projekto tikslas – tobulinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, palaipsniui didinant valstybės remiamų pajamų dydį (VRP) nuo 50 proc. iki 100 proc. kasmet apskaičiuojamo minimalaus vartojimo poreikio dydžio ( MVPD). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos respublikos Seimo nariai Irena Šiaulienė, Andrius Palionis, Algirdas Butkevičius ir Rimantė Šalaševičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžiai nuo 2019 m. yra susieti su kiekvienais metais apskaičiuojamu MVPD ir atitinkamai didės priklausomai nuo didėjančios metinės infliacijos, maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų kainų. Įstatymo 2 str. 3 d. nurodyta, kad valstybės remiamos pajamos negali sudaryti mažiau negu 50 procentų praėjusių metų MVPD. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma palaipsniui, atsižvelgiant į finansines galimybes, pagal Vyriausybės nustatytą programą , kasmet didinti valstybės remiamų pajamų dydį nemažiau nei 10 procentų, kol jis pasieks 100 procentų kasmet apskaičiuojamo MVPD. Lyginant su apskaičiuota MVPD 2018 m. suma, kuri sudaro 245 Eur, šiuo metu galiojantis valstybės remiamų pajamų dydis (122 eurai) sudaro 50 proc. MVPD. Įstatyme numatyta, kad socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Suprantama, kaip ir visos valstybės finansuojamos priemonės, VRP kitimas turi būti derinamas su valstybės biudžeto galimybėmis konkrečiu laikotarpiu, todėl siūloma didinti paramą palaipsniui, parengiant ilgalaikę valstybės paramos didinimo programą. Šio įstatymo pataisa sumažintų skurdą bei socialinę atskirtį šalyje, pasiūlymas atitinka Vyriausybės programos kryptį – socialinėms reikmėms biudžeto dalis turi didėti nuo šiandieninių 12–14 proc. vidurkio iki Europos – 18 proc. Siūloma nustatyti, kad priimtas Įstatymo 2 straipsnio 31
Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Koks Įstatymo įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Lietuvos Respublikos vyriausybė iki 2019 m. gruodžio 31 d. turės parengti ir patvirtinti tvarką, pagal kurią kasmet bus didinamas valstybės remiamų pajamų dydis iki minimalaus vartojimo poreikio dydžio. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais
Priėmus įstatymo projektą, preliminariais skaičiavimais papildomai lėšų prireiktų apie 116 mln. eurų kasmet, iš jų iš savivaldybės biudžetų papildomai reikėtų apie 92 mln. eurų, iš valstybės biudžeto - apie 24 mln. eurų. Tikslų poreikį apskaičiuos Lietuvos Respublikos vyriausybė priimtoje programoje.
Pažymėtina, kad praėjusiais metais socialinėms pašalpoms, būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens išlaidų kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams buvo skirta 223,3 mln. eurų, tačiau dėl kylančios ekonomikos ir augančių gyventojų pajamų 117,5 mln. eurų buvo nepanaudota, todėl galėjo būti perskirstyta kitoms socialinės apsaugos sritims. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „valstybės remiamų pajamų dydis“ ir „ minimalių vartojimo poreikių dydis “. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Irena Šiaulienė Andrius Palionis Algirdas Butkevičius Rimantė Šalaševičiūtė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-05- Nr. Į 2019-04-23 Nr. S-2019-2416 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS PARAMOS IŠMOKŲ ATSKAITOS RODIKLIŲ IR BAZINIO BAUSMIŲ IR NUOBAUDŲ DYDŽIO NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. XIII-820 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3385 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. XIII-820 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3385, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
DĖL
2019-04-17
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> valstybės remiamos pajamos yra praėjusių metų MVPD“. Ši nuostata įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į siūlomą formuluotę, valstybės remiamų pajamų dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. taptų lygus praėjusių metų MVPD, todėl svarstytina, ar nuo 2024 m. sausio 1 d. Vyriausybei turėtų išlikti pareiga tvirtinti valstybės remiamų pajamų dydį, t.y. ar neturėtų būti kartu keičiama 2 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad valstybės remiamų pajamų dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį MVPD tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto
DĖL
2019-11-20
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, U. Užgalė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyrn. patarėja, J. Varanauskienė
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) : Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-1715 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-3385: Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> valstybės remiamos pajamos yra praėjusių metų MVPD“. Ši nuostata įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į siūlomą formuluotę, valstybės remiamų pajamų dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. taptų lygus praėjusių metų MVPD, todėl svarstytina, ar nuo 2024 m. sausio 1 d. Vyriausybei turėtų išlikti pareiga tvirtinti valstybės remiamų pajamų dydį, t.y. ar neturėtų būti kartu keičiama 2 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad valstybės remiamų pajamų dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį MVPD tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pritarti. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta (2019-09-11 Vyriausybės nutarimas Nr. 936). 3. Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2019-05-02 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-3385 atitikties Europos Sąjungos teisei:
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. XIII-820 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3385, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2019-09-11 Nutarimas dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-3385 <...> Nr. 936: <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. XIII-820 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3385 (toliau
Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, numato 2020–2022 metais kompleksiškai didinti VRP dydį ir kitų socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklius, įvertinusi VRP dydžio didinimo poreikį ir poveikį socialinės paramos bei socialinio draudimo sistemoms ir atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos finansines galimybes. Atkreipiame Seimo dėmesį į tai, kad, pritarus Įstatymo projektui ir padidinus VRP dydį, padidės asmenims teikiamos socialinės paramos (pvz.: socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, paramos mokinio reikmenims įsigyti, papildomos išmokos vaikui nepasiturinčioms šeimoms, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, paramos palaikams parvežti) dydis, ją gaunančių asmenų skaičius (pvz., p adidinus tik VRP dydį, tačiau nepadidinus šalpos pensijų dydžio, šalpos pensijų gavėjai (neįgalūs asmenys, pensinio amžiaus asmenys) pateks į piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemą).
Preliminariais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, paremtais Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje 2019–2022 metams pateiktomis darbo rinkos rodiklių prognozėmis, padidinus VRP dydį pagal Įstatymo projekte siūlomas nuostatas, VRP dydžio santykis su neto minimaliąja mėnesine alga nuo 2021 m. padidėtų maždaug nuo 0,30–0,35 iki 0,40–0,45. Tokiu būdu būtų sudaromos prielaidos daugiau asmenų patekti į piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemą, mažinama nepasiturinčių asmenų motyvacija integruotis į darbo rinką ir taip išvengti skurdo spąstų. Taip pat pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytą reguliavimą, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos per mėnesį negali būti mažesnės už 6 bazines socialines išmokas (toliau – BSI). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, atsižvelgiant į tai, kad socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai susieti su praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžiu (toliau – MVPD), 2020 m. prognozuojamas BSI dydis sieks 39 eurus. Atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prognozes dėl tolesnio MVPD didėjimo (2019 m. –
teigti, kad 2021 m.
BSI sieks 40 eurų, 2022 m. – 41 eurą, todėl minimalus apskaičiuotas bruto motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydis 2020 m. bus 234 eurai, 2021 m. prognozuojamas jų dydis – 240 eurų, 2022 m. – 246 eurai. Pritarus Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, 2020 m. VRP dydis siektų 150 eurų, 2021 m. –
ir toliau augtų, kol galiausiai taptų didesnis nei minimalios socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos.
Be to, pritarus Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams ir 2024 m. prognozuojamam VRP dydžiui susilyginus su MVPD, tiek turinčiųjų būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą, tiek jo neturinčiųjų gaunama visų asmeniui mokamų pensijų ir pensijų priemokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 221 straipsnį socialinio draudimo senatvės pensijų, išskyrus išankstines senatvės pensijas, gavėjams ir socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensijų gavėjams, kurie netekę 60 procentų ar daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos
sukakusiems socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensijų gavėjams, netekusiems 45–55 procentų darbingumo (iki
draudimo pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, valstybinių pensijų, užsienio valstybių pensijų suma per mėnesį yra mažesnė negu 95 procentai Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto MVPD, suma būtų mažesnė už VRP dydį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, tai 2020 m. paliestų apie 90 tūkst. pensijų priemokų gavėjų.
Be to, pritarus Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams ir 2024 m. prognozuojamam VRP dydžiui susilyginus su MVPD, tiek turinčiųjų būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą, tiek jo neturinčiųjų gaunama visų asmeniui mokamų pensijų ir pensijų priemokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 221 straipsnį socialinio draudimo senatvės pensijų, išskyrus išankstines senatvės pensijas, gavėjams ir socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensijų gavėjams, kurie netekę 60 procentų ar daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos
sukakusiems socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensijų gavėjams, netekusiems 45–55 procentų darbingumo (iki
draudimo pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, valstybinių pensijų, užsienio valstybių pensijų suma per mėnesį yra mažesnė negu 95 procentai Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto MVPD, suma būtų mažesnė už VRP dydį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, tai 2020 m. paliestų apie 90 tūkst. pensijų priemokų gavėjų. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti 2020–2022 m. papildomai reiktų skirti 202,8 mln. eurų, iš jų 33,5 mln. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir 169,3 mln. eurų savivaldybių biudžetų lėšų, kurių skyrimo galimybės, įvertinus Vyriausybės jau prisiimtus ir teisės aktais nustatytus finansinius įsipareigojimus, taip pat 2019 m. kovo mėnesį Finansų ministerijos atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, kuris rodo lėtėjantį ekonomikos augimą vidutiniu laikotarpiu, kas, tokiam scenarijui pildantis, sudarytų prielaidas mažėti ir pajamų augimo tempui, yra ribotos. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-11-06 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti Įstatymo projekto siekiui tobulinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, palaipsniui didinant valstybės remiamų pajamų dydį, bet, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarime Nr. 936 išdėstytus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam Socialinės apsaugos ir darbo komitetui įstatymo projekto nesvarstyti . Nepritarti. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į LR Vyriausybės išvadą ir jos argumentus, taip pat į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados pastabas. 7.2. Pasiūlymai: -. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Rimantas Jonas Dagys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2019-11-06 Nr. 109
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Tesiės departamentas 2019-04-17
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> valstybės remiamos pajamos yra praėjusių metų MVPD“. Ši nuostata įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į siūlomą formuluotę, valstybės remiamų pajamų dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. taptų lygus praėjusių metų MVPD, todėl svarstytina, ar nuo 2024 m. sausio 1 d. Vyriausybei turėtų išlikti pareiga tvirtinti valstybės remiamų pajamų dydį, t.y. ar neturėtų būti kartu keičiama 2 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad valstybės remiamų pajamų dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį MVPD tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Komitetas siūlo pagrindiniam Socialinės apsaugos ir darbo komitetui įstatymo projekto nesvarstyti2
2Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas,
jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti LRV 2019-09-11 nutarimas Nr. 9363 Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2019-05-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. XIII-820 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3385, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Komitetas siūlo pagrindiniam Socialinės apsaugos ir darbo komitetui įstatymo projekto nesvarstyti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-09-11 nutarimas Nr. 936 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. birželio 12 d. sprendimo Nr.
SV‑S-1286 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. XIII-820 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3385 (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodytam Įstatymo projekto siekiui tobulinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, palaipsniui didinant valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydį, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti, nes Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, numato 2020–2022 metais kompleksiškai didinti VRP dydį ir kitų socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklius, įvertinusi VRP dydžio didinimo poreikį ir poveikį socialinės paramos bei socialinio draudimo sistemoms ir atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos finansines galimybes. Atkreipiame Seimo dėmesį į tai, kad, pritarus Įstatymo projektui ir padidinus VRP dydį, padidės asmenims teikiamos socialinės paramos (pvz.: socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, paramos mokinio reikmenims įsigyti, papildomos išmokos vaikui nepasiturinčioms šeimoms, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, paramos palaikams parvežti) dydis, ją gaunančių asmenų skaičius (pvz., padidinus tik VRP dydį, tačiau nepadidinus šalpos pensijų dydžio, šalpos pensijų gavėjai (neįgalūs asmenys, pensinio amžiaus asmenys) pateks į piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemą).
Preliminariais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, paremtais Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje 2019–2022 metams pateiktomis darbo rinkos rodiklių prognozėmis, padidinus VRP dydį pagal Įstatymo projekte siūlomas nuostatas, VRP dydžio santykis su neto minimaliąja mėnesine alga nuo 2021 m. padidėtų maždaug nuo 0,30–0,35 iki 0,40–0,45. Tokiu būdu būtų sudaromos prielaidos daugiau asmenų patekti į piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams sistemą, mažinama nepasiturinčių asmenų motyvacija integruotis į darbo rinką ir taip išvengti skurdo spąstų. Taip pat pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytą reguliavimą, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos per mėnesį negali būti mažesnės už 6 bazines socialines išmokas (toliau – BSI). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, atsižvelgiant į tai, kad socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai susieti su praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžiu (toliau – MVPD), 2020 m. prognozuojamas BSI dydis sieks 39 eurus. Atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prognozes dėl tolesnio MVPD didėjimo (2019 m. –
teigti, kad 2021 m.
BSI sieks 40 eurų, 2022 m. – 41 eurą, todėl minimalus apskaičiuotas bruto motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydis 2020 m. bus 234 eurai, 2021 m. prognozuojamas jų dydis – 240 eurų, 2022 m. – 246 eurai. Pritarus Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, 2020 m. VRP dydis siektų 150 eurų, 2021 m. –
ir toliau augtų, kol galiausiai taptų didesnis nei minimalios socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos.
Be to, pritarus Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams ir 2024 m. prognozuojamam VRP dydžiui susilyginus su MVPD, tiek turinčiųjų būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą, tiek jo neturinčiųjų gaunama visų asmeniui mokamų pensijų ir pensijų priemokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 221 straipsnį socialinio draudimo senatvės pensijų, išskyrus išankstines senatvės pensijas, gavėjams ir socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensijų gavėjams, kurie netekę 60 procentų ar daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I ar II grupės invalidais), senatvės pensijos amžių sukakusiems socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensijų gavėjams, netekusiems 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti III grupės invalidais), kurių gaunamų socialinio draudimo pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, valstybinių pensijų, užsienio valstybių pensijų suma per mėnesį yra mažesnė negu 95 procentai Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto MVPD, suma būtų mažesnė už VRP dydį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, tai 2020 m. paliestų apie 90 tūkst. pensijų priemokų gavėjų.
Be to, pritarus Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams ir 2024 m. prognozuojamam VRP dydžiui susilyginus su MVPD, tiek turinčiųjų būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą, tiek jo neturinčiųjų gaunama visų asmeniui mokamų pensijų ir pensijų priemokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 221 straipsnį socialinio draudimo senatvės pensijų, išskyrus išankstines senatvės pensijas, gavėjams ir socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensijų gavėjams, kurie netekę 60 procentų ar daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I ar II grupės invalidais), senatvės pensijos amžių sukakusiems socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensijų gavėjams, netekusiems 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti III grupės invalidais), kurių gaunamų socialinio draudimo pensijų, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, valstybinių pensijų, užsienio valstybių pensijų suma per mėnesį yra mažesnė negu 95 procentai Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto MVPD, suma būtų mažesnė už VRP dydį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, tai 2020 m. paliestų apie 90 tūkst. pensijų priemokų gavėjų. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais skaičiavimais, Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti 2020–2022 m. papildomai reiktų skirti 202,8 mln. eurų, iš jų 33,5 mln. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir 169,3 mln. eurų savivaldybių biudžetų lėšų, kurių skyrimo galimybės, įvertinus Vyriausybės jau prisiimtus ir teisės aktais nustatytus finansinius įsipareigojimus, taip pat 2019 m. kovo mėnesį Finansų ministerijos atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, kuris rodo lėtėjantį ekonomikos augimą vidutiniu laikotarpiu, kas, tokiam scenarijui pildantis, sudarytų prielaidas mažėti ir pajamų augimo tempui, yra ribotos.
Pritarti
pagrindiniam Socialinės apsaugos ir darbo komitetui įstatymo projekto nesvarstyti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti Įstatymo projekto siekiui tobulinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, palaipsniui didinant valstybės remiamų pajamų dydį, bet, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarime Nr. 936 išdėstytus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam Socialinės apsaugos ir darbo komitetui įstatymo projekto nesvarstyti . 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Juozas Varžgalys, Kęstutis |Glaveckas Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė