Projekto
variantas
88 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti taikyti tiesioginįio atsiskaitymąo su subtiekėjais galimybę. Tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais atveju, turi būti sutarta dėl atsiskaitymo tvarkos, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai. Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiosios organizacijos, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka., atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
m. liepos 1 d. 2. Iki 2019 m. birželio 30 d. sudarytoms pirkimo sutartims ir preliminarioms sutartims yra taikoma naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnio 2 dalis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Eugenijus Gentvilas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 (toliau – Įstatymas) pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) yra parengtas siekiant užtikrinti palankesnes sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms bei kitiems subjektams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose subtiekimo sutarties pagrindu ir skatinti kuo didesnę konkurenciją viešuosiuose pirkimuose. Įstatymo projektu yra siekiama nustatyti platesnę (papildomą) tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais taikymo galimybę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Jonas Varkalys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatymo 88 straipsnio 2 dalis numato perkančiųjų organizacijų pareigą, jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, pirkimo dokumentuose nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems perkančiosios organizacijos mokėjimams. Be to, Įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje yra detalizuojamos sąlygos, kurių turėtų būti laikomasi dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Įstatymo 88 straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai.
Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiosios organizacijos, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje yra aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutarties reikalavimus. Įstatymo
galimybė pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą gali būti taikoma tik tais atvejais, kai perkančioji organizacija apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę iš anksto numato paskelbtuose pirkimo dokumentuose. Įstatymo
Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria yra panaikinama Direktyva 2004/18/EB. Įstatymo 88 straipsnio 2 dalis atitinka Direktyvos 2014/24/ES 71 straipsnio 3 dalį. Tačiau Direktyvos 2014/24/ES 71 straipsnio 7 dalis numato, kad valstybės narės gali imtis papildomų priemonių pagal nacionalinę teisę dėl tiesioginių mokėjimų subtiekėjams. Šis Įstatymo projektas atitinka Direktyvos 2014/24/ES 71 straipsnio 7 dalį ir kitas Direktyvos 2014/24/ES nuostatas, nes Įstatymo projektu yra nustatyta papildoma priemonė perkančiosioms organizacijoms tiesiogiai atsiskaityti su subtiekėjais ir tokiais atvejais, kai pirkimo dokumentuose apie tokią atsiskaitymo galimybę nėra užsimenama. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo
atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę perkančioji organizacija turėtų papildomai taikyti ir tais atvejais, kuomet tokia tiesioginio atsiskaitymo galimybė nebuvo iš anksto numatyta pirkimo dokumentuose, tačiau poreikis taikyti tiesioginį atsisakymą su subtiekėjais atsiranda pirkimo sutarties vykdymo eigoje. Įstatymo 88 straipsnio 4 dalies patikslinimu yra siūloma leisti perkančiosioms organizacijoms tokią tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais papildomą galimybę (priemonę) taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, nepriklausomai nuo tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybės išviešinimo viešojo pirkimo dokumentuose fakto. Įstatymo
galimybė yra skirta būtent subtiekėjų teisėtiems interesams ir jų teisėms užtikrinti. Subtiekėjai, tinkamai atlikę savo sutartinius įsipareigojimus, turi teisėtą lūkestį, jog su subtiekėjais bus savalaikiai atsiskaityta. Subtiekėjo statusu viešuosiuose pirkimuose dažnai dalyvauja smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, kurios yra pasitelkiamos įvykdyti atitinkamas pirkimo sutarčių dalis. Tačiau smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių arba kitų subjektų dalyvavimas subtiekimo pagrindu yra rizikingas, kadangi teisė į apmokėjimą įprastu atveju priklauso ne tik nuo tinkamų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, tačiau ir nuo tiekėjo galimybių laiku atsiskaityti su pasitelktais subtiekėjais. Dėl ilgo atsiskaitymo termino įmonės patiria apyvartinių lėšų trūkumą, tai neigiamai atsiliepia jų veiklai ir galimybėms išlikti rinkoje, o tam tikrais atvejais gali lemti ir bankrotą.
Sutarties vykdymo metu paaiškėjus, jog tiekėjo finansinis pajėgumas įvykdyti pirkimo sutartį yra nebepakankamas bei egzistuoja tiekėjo bankroto grėsmė, subtiekėjui nėra užtikrinamos proporcingos priemonės dėl teisės į apmokėjimą už patiektas prekes, suteiktas paslaugas ar įvykdytus darbus. Šiuo metu Įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje numatyta tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė yra itin ribota – jos taikymas galimas tik tuomet, kai tokia atsiskaitymo galimybė numatyta pirkimo dokumentuose. Tačiau Įstatymo nuostatos, tame tarpe Įstatymo 88 straipsnio 4 dalis, leidžia tiekėjams išviešinti planuojamus pasitelkti subtiekėjus tik pirkimo sutarties vykdymo pradžioje ar pirkimo sutarties vykdymo metu. Tai reiškia, kad tik sutarties vykdymo metu konkretūs subtiekėjai gali išreikšti norą taikyti tiesioginio atsiskaitymo mechanizmą, tačiau tokio mechanizmo negalima pasirinkti vien todėl, kad perkančioji organizacija pirkimo paskelbimo metu nenumatė tokio tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais. Pirkimo paskelbimo metu nei perkančioji organizacija, nei pats tiekėjas gali nematyti poreikio tiesioginiams atsiskaitymams su subtiekėjais, o toks poreikis gali paaiškėti tik sutarties sudarymo metu ar jos vykdymo eigoje. Bet pagal esamą reglamentavimą nelieka galimybių tokį tiesioginio atsiskaitymo mechanizmą pritaikyti.
Siekiant sudaryti palankesnes galimybes smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms ir kitiems subjektams dalyvauti subtiekimo pagrindu viešuosiuose pirkimuose, tikslinga nustatyti papildomą tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais taikymo galimybę, t. y. leisti perkančiosioms organizacijoms tokią tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais papildomą galimybę taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, nepriklausomai nuo tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybės išviešinimo viešojo pirkimo dokumentuose fakto. Savalaikis atsiskaitymas su subjektu už tinkamai įvykdytus sutartinius įsipareigojimus yra vienas iš Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139 rekomenduojamų tikslų bei priemonių smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, žr. Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1S-139 4.8 punktą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Šis Įstatymo projektas atitinka Direktyvos 2014/24/ES 71 straipsnio 7 dalį bei kitas Direktyvos 2014/24/ES 71 straipsnio nuostatas, nes Įstatymo projektu yra nustatyta papildoma priemonė perkančiosioms organizacijoms tiesiogiai atsiskaityti su subtiekėjais ir tuomet, kai pirkimo dokumentuose apie tokią atsiskaitymo galimybę nėra užsimenama. Papildomos priemonės, užtikrinančios atsiskaitymą su subtiekėjais, yra numatytos ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Pavyzdžiui, Estijos Respublikoje yra numatytas atsiskaitymo su subtiekėjais ir tiekėjui mokėtinų sumų stabdymo mechaninimas (Estijos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 122 straipsnio 8-9 dalys, https://www.riigiteataja.ee/en/eli/525032019011/consolide), kuris taikomas nepriklausomai nuo to, ar toks mechanizmas buvo išviešintas pirkimo dokumentuose. Įstatymo projekto nuostatos sudarys lankstesnes galimybes atsiskaityti su tiekėjų pasitelkiamais subtiekėjais, kurie dažnu atveju būna smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės ir joms apyvartinių lėšų savalaikis užsitikrinimas teigiamai bei ženkliai įtakoja galimybes išlikti rinkoje. Tiekėjo teisė teikti prieštaravimus dėl nepagrįstų mokėjimų subtiekėjams liktų nepakeista, todėl tiekėjų teisių apimtis Įstatymo projektu nėra sumažinama. Be to, kiekvienam pirkimu suinteresuotam tiekėjui bus iš anksto žinoma, kad pirkimo sutarties vykdymo metu perkančioji organizacija, tiekėjas ir subtiekėjas galės sutarti dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais, jeigu toks poreikis kiltų. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas užtikrins lankstesnes verslo sąlygas viešuosiuose pirkimuose, kuomet verslo atstovai dalyvauja subtiekimo pagrindu viešuosiuose pirkimuose. Didesnis lankstumas viešuosiuose pirkimuose didins rinkos susidomėjimą viešaisiais pirkimais ir pirkimo sutarčių vykdymu. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
Jeigu Įstatymo projekto nuostatos sudarytų prielaidas lankstesniam subtiekėjų dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose, turėtų būti svarstytina galimybė tokius pačius pakeitimus reglamentuoti ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus (aptarta aukščiau). 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Įstatymo projekto atžvilgiu įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymo projektą, Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauti specialistų vertinimai ir išvados. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „viešasis pirkimas“, „tiesioginis atsiskaitymas“, „subtiekėjas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymas turėtų būti išverstas į anglų kalbą. Teikia Seimo nariai:
Jonas Varkalys Ričardas Juška Juozas Baublys Kazys Starkevičius Valius Ąžuolas Antanas Baura Jonas Jarutis Jonas Liesys Eugenijus Gentvilas
Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija turi taikyti tiesioginį atsiskaitymą su subtiekėjais“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama nustatyti platesnę (papildomą) tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę. Atkreipiame dėmesį, kad tiek pagal galiojančią keičiamo įstatymo 88 straipsnio 2 dalies formuluotę, tiek pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 88 straipsnio 2 dalies nuostatas, perkančioji organizacija privalo pirkimo sąlygose nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais taikymo galimybę (jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio). Taigi, jeigu, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė pirkimo dokumentuose nėra nurodoma, tai yra ne įstatymo reguliavimo problema, o pirkimo dokumentų neatitikimas įstatymo reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir nesukuriantis naujų normų, o projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai gali būti pasiekti taikant galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas, taip pat vykdant įstatymo taikymo kontrolę. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 88 straipsnio nuostatos, taigi ir reikalavimas numatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę, vadovaujantis keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, netaikomos mažos vertės pirkimams (iki 58 000 Eur prekėms ir paslaugoms, iki 145 000 Eur darbams). 2.
techniką, šio straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. 3. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, reikėtų papildyti minėto projekto straipsnio pavadinimą. 4. Projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostata ,,naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnio 2 dalis“ (pabraukta mūsų) nėra pakankamai aiški. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas nauja redakcija buvo dėstomas ne vieną kartą. Atsižvelgus į tai, siekiant aiškumo, minėtą projekto nuostatą reikėtų patikslinti. 5. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teikiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-04- Nr. Į 2019-04-23 Nr. S-2019-2416 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP3384 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3384, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Europos Sąjungos institucinės ir Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė administracinės teisės skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
komitetas
pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestiniai asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Varkalys, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Kristina Biraitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Kriščiūnaitė, patarėja Dovilė Šacikauskė, Europos teisės departamento atstovė Rūta Butvydytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-25 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
,,Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija turi taikyti tiesioginį atsiskaitymą su subtiekėjais“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama nustatyti platesnę (papildomą) tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę.
Atkreipiame dėmesį, kad tiek pagal galiojančią keičiamo įstatymo 88 straipsnio 2 dalies formuluotę, tiek pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 88 straipsnio 2 dalies nuostatas, perkančioji organizacija privalo pirkimo sąlygose nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais taikymo galimybę (jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio). Taigi, jeigu, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė pirkimo dokumentuose nėra nurodoma, tai yra ne įstatymo reguliavimo problema, o pirkimo dokumentų neatitikimas įstatymo reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir nesukuriantis naujų normų, o projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai gali būti pasiekti taikant galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas, taip pat vykdant įstatymo taikymo kontrolę. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 88 straipsnio nuostatos, taigi ir reikalavimas numatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę, vadovaujantis keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, netaikomos mažos vertės pirkimams (iki 58 000 Eur prekėms ir paslaugoms, iki 145 000 Eur darbams). Pritarti Siūlomas Viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnio reguliavimas yra perteklinis ir nesukuria jokio papildomo reguliavimo. Pažymėtina, kad visų pirkimo sąlygų, įskaitant ir atsiskaitymo tvarką su subtiekėjais, įvardijimas pirkimo dokumentuose užtikrina skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymąsi, t. y. sudaromos vienodos sąlygas tiekėjams dalyvauti pirkimuose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsiskaitymo su subtiekėjais tvarkos nenurodymas pirkimo dokumentuose prieštarautų Direktyvos 2014/24/ES 71 str. 3 d. paskutiniam sakiniui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-25 2.
Tobulinant projekto 1 straipsnio teisinę techniką, šio straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, reikėtų papildyti minėto projekto straipsnio pavadinimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnio 2 dalis“ (pabraukta mūsų) nėra pakankamai aiški. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas nauja redakcija buvo dėstomas ne vieną kartą. Atsižvelgus į tai, siekiant aiškumo, minėtą projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teikiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas el. paštu informavo, jog antikorupcinio pobūdžio pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto neturi. 6. Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2019-04-30 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3384, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Nepritarti Nepritariama, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktus argumentus dėl galimo prieštaravimo Direktyvos 2014/24/ES 71 str. 3 dalies nuostatoms. 3.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Viešųjų pirkimų tarnyba, 2019-04-24 <…> siūlomas Viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsniu numatomas reguliavimas yra perteklinis ir nesukuriantis jokios papildomos naudos. Pažymėtina, kad vienas svarbiausių aspektų tiekėjui sprendžiant, ar dalyvauti viešajame pirkime, yra pirkimo sąlygų aiškumas. Visų pirkimo sąlygų, įskaitant ir atsiskaitymo tvarką su subtiekėjais, įvardijimas pirkimo dokumentuose užtikrina skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymąsi, t. y. sudaromos vienodos sąlygas tiekėjams dalyvauti pirkimuose, bei tiekėjo teisėtų lūkesčių apsaugą. Tiekėjui turi būti žinoma ne tik dėl ko bus sudaroma sutartis, bet ir jos vykdymo sąlygos (šiuo atveju – jog bus taikoma tiesioginio atsiskaitymo su tiekėjais galimybė ir tokios galimybės įgyvendinimo tvarka). Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiuo metu galiojanti Viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnio 2 dalies nuostata perkelia 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 71 straipsnio 3 dalies nuostatas. Direktyvos 71 straipsnio 3 dalis ne tik numato tiesioginių atsiskaitymų su subrangovais galimybę, kai tai įmanoma dėl pirkimo sutarties pobūdžio, bet ir imperatyviai nustato, jog „to mokėjimo būdo tvarka nustatoma pirkimo dokumentuose“. Taigi, manytina, siūlomas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas, kuriuo pašalinama pareiga pirkimo dokumentuose nurodyti tiesioginio atsiskaitymo galimybę bei tokio atsiskaitymo tvarką, neatitiktų Direktyvos 71 straipsnio 3 dalies nuostatų.
Tarnybos nuomone, aiškinamajame rašte minima Direktyvos
atsakomybės taisykles pagal nacionalinę teisę arba imtis papildomų priemonių dėl tiesioginių mokėjimų subrangovams turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis Direktyvos nuostatomis, ir nesuteikia valstybėms narėms teisės netaikyti kitose Direktyvos nuostatose (šiuo atveju – Direktyvos 71 straipsnio 3 dalyje) numatytų pareigų. Manome, jog šiuo metu galiojantis reglamentavimas neužkerta kelio perkančiosioms organizacijoms numatyti, jog su subtiekėjais bus atsiskaitoma tiesiogiai, net jei patys subtiekėjai tokių tiesioginių mokėjimų ir neprašytų (kaip nurodoma Direktyvos 71 straipsnio 7 dalyje). Pritarti Siūloma įstatymo projektą atmesti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6.Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento ir Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas. 7.2. Pasiūlymas: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Dainius Kreivys. 10. Komiteto atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Raimonda Danė