Lyginamasis projekto variantas
vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsniO pakeitimo
1 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Seniūnijos gali būti šių formų:
1) savivaldybės administracijos filialai;
2) biudžetinės įstaigos. 2. Seniūnija – biudžetinė įstaiga – gali būti steigiama, jeigu ji teikia aptarnaujamos teritorijos gyventojams viešąsias paslaugas. 3. Priimdama sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo, savivaldybės taryba privalo įvertinti:
1) savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos rekomendaciją dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo tikslingumo, įvertinus seniūnijos teikiamų ar numatomų teikti viešųjų paslaugų kiekį, mastą ir kokybę, kiek bus tenkinami gyvenamųjų vietovių bendruomenių viešieji interesai;
2) seniūnaičių sueigos sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo. 4. Savivaldybės taryba sprendžia dėl seniūnijos formos keitimo tikslingumo. 5. Seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – veiklą reglamentuoja savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti seniūnijos nuostatai. Seniūnijos – biudžetinės įstaigos – veiklą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtinti seniūnijos nuostatai. 6. Seniūnijos veikla organizuojama pagal seniūnijos metinį veiklos planą. 7. Seniūnijos veikla finansuojama iš savivaldybės biudžeto ir kitų įstatymuose nustatytų lėšų. Seniūnija turi sąskaitą banke. 8. Seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. Seniūnui nustatoma 5 metų kadencijaSeniūnai renkami 4 metų kadencijai, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Kadencijų skaičius nėra ribojamas. 9.
biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas renka atitinkamos seniūnijos teritorijos gyventojai, turintys rinkimų teisępriima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas arba kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui. Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys. 10. Kai keičiama seniūnijos forma, seniūnas perkeliamasturi teisę būti be konkurso paskirtas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, išskyrus atvejus, kai seniūno pareigas einantis asmuo neatitinka reikalavimų, taikomų kitos formos seniūnijos vadovui. 11. Seniūnas tiesiogiai atskaitingas rinkėjams, pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai. 12. Seniūnas turi herbinius antspaudus su valstybės herbu ir su gyvenamosios vietovės, kurioje yra seniūnijos buveinė, ar savivaldybės herbu ir šiuos herbinius antspaudus naudoja teisės aktų nustatyta tvarka. 13. Seniūno sprendimai įforminami įsakymais. 14.
ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje gali būti steigiama Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.“2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojimas
rinkimų rezultatus. 2. Seniūnai, priimti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, pareigas eina iki 2020 metų spalio 11 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Petras Čimbaras
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis didinti seniūnijos ir seniūno veiklos efektyvumą, gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą ir stiprinti demokratinius procesus Lietuvoje. Pažymėtina, kad šiuo metu seniūnai yra valstybės karjeros tarnautojai, skiriami konkurso tvarka, o pagal visuomenės apklausos duomenis,
ir 16 proc. neturi nuomonės. Tiesioginių merų rinkimų įvedimas parodė, kad tokie pokyčiai atnešė teigiamų rezultatų savivaldoje, todėl manome, kad reikėtų atiduoti daugiau valdžios į žmonių rankas įvedant ir tiesioginius seniūnų rinkimus, nes šiuo metu seniūnai neturi pakankamai galių spręsti realias žmonių problemas. Todėl tikimės, kad tiesioginiai seniūnų rinkimai būtų efektyvi priemonė stiprinti bendruomenes visoje Lietuvoje ir ž kovoti su vietinės valdžios neveiksnumu. Manome, kad tiesiogiai išrinkti seniūnai labiau paisys vietos gyventojų interesų, nes bus tiesiogiai jų išrinkti, tikėtina, kad pagerės seniūnijų administravimas, nes seniūnai bus atsakingi ne tik už savivaldybės planų vykdymą, o ir už darbą su gyventojais. Manytina, kad didesnis gyventojų įsitraukimas į vietos savivaldą padėtų kovoti su korupcijos apraiškomis ir valstybės biudžeto pinigų neefektyviu panaudojimu. Į seniūnijos biudžeto skirstymą intensyviau įtraukiant vietos bendruomenę, jis taptų atviresnis bei skaidresnis, bus domimasi, ar įgyvendinti gyventojų priimti sprendimai.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, siūlome keisti seniūnų rinkimų tvarką ir numatyti, kad seniūnai būtų renkami 4 metų kadencijai, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Taip pat teikiame Lietuvos Respublikos seniūnų rinkimų įstatymą, kuriuo nustatoma tiesioginių seniūnų rinkimų tvarka. Teikiami ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtinama, kad seniūnas yra valstybės politikas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai yra Seimo nariai Andrius Palionis, Petras Čimbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. Seniūnui nustatoma 5 metų kadencija. Kadencijų skaičius nėra ribojamas. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas arba kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui.
Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys. Kai keičiama seniūnijos forma, seniūnas turi teisę būti be konkurso paskirtas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, išskyrus atvejus, kai seniūno pareigas einantis asmuo neatitinka reikalavimų, taikomų kitos formos seniūnijos vadovui. Seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūlome, kad seniūnai būtų renkami 4 metų kadencijai, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas rinktų atitinkamos seniūnijos teritorijos gyventojai, turintys rinkimų teisę. Kai būtų keičiama seniūnijos forma, seniūnas būtų perkeliamas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, išskyrus atvejus, kai seniūno pareigas einantis asmuo neatitinka reikalavimų, taikomų kitos formos seniūnijos vadovui.
Seniūnas būtų tiesiogiai atskaitingas rinkėjams, pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai. Taip pat teikiame Lietuvos Respublikos seniūnų rinkimų įstatymą, kuriuo nustatoma tiesioginių seniūnų rinkimų tvarka. Teikiami ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtinama, kad seniūnas yra valstybės politikas. Teikiami Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimai, kuriais papildoma kandidato sąvoka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės keisti galiojančius teisės aktus. 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti ir patvirtinti būtinus šio įstatymo įgyvendinimui poįstatyminius aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų biudžeto lėšų, tačiau jos nebūtų didelės, jei seniūnų rinkimai būtų rengiami kartu su kitais rinkimais. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Tiesioginiai seniūnų rinkimai“; „Seniūnų rinkimų įstatymas“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Petras Čimbaras
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-04- Nr. Į 2019-04-12 Nr. S-2019-2198 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3375 ATITIKTIES
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3375, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymų projektus Nr. XIIIP-3374 ir XIIIP-3376 seniūno statusas keistųsi, jis taptų tiesiogiai renkamu valstybės politiku. Tačiau šiame projekte nesama jokių nuostatų, kuriose pasikeitus statusui būtų reglamentuojami seniūnų darbo užmokesčio, veiklos garantijų ir taikomų apribojimų teisiniai santykiai, kartu nėra teikiami Politikų elgesio kodekso, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių įvairius valstybės politikų statuso aspektus, pakeitimai. 2. Projektu be pakeitimų dėstomos galiojančio įstatymo nuostatos, kad seniūnija gali būti savivaldybės administracijos filialas arba biudžetinė įstaiga. Pagal projektu teikiamą keičiamo įstatymo 31 straipsnio 8 dalį bei kartu teikiamus įstatymu projektus tiesiogiai renkamas seniūnas – valstybės politikas būtų abiejų šių formų seniūnijų vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Projektu siūlomas naujasis seniūno statusas nedera su galiojančiuose įstatymuose, kurių nuostatų keisti nesiūloma, nustatytu seniūnijos ir jos vadovo statusu. 2.1. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad biudžetinės įstaigos vadovą priima į pareigas ir iš jų atleidžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, o 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad biudžetinės įstaigos vadovas pareigas pradeda eiti nuo jo priėmimo į pareigas dienos. Biudžetinės įstaigos vadovo – valstybės politiko statusas nėra numatytas. 2.2.
valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 1 priedo 6 eilutę seniūnas yra valstybės tarnautojas, taigi šis įstatymas reglamentuoja jo statusą, tačiau šis įstatymas netaikomas valstybės politikams (5 straipsnio 6 dalies 1 punktas). 2.3. Pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktą savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidžia seniūnus – ir savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus (seniūnijų – savivaldybės administracijos filialų vadovus), ir seniūnijų – biudžetinių įstaigų vadovus. 3. Projektu teikiamoje keičiamo įstatymo 31 straipsnio
reglamentuojama kartu teikiamame Seniūnų rinkimų įstatymo projekte. 4. Projekto siūloma keičiamo įstatymo 31 straipsnio 10 dalies nuostata „kai keičiama seniūnijos forma, seniūnas perkeliamas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, išskyrus atvejus, kai seniūno pareigas einantis asmuo neatitinka reikalavimų, taikomų kitos formos seniūnijos vadovui” yra ydinga ir brauktina. Pažymėtina, kad pagal kartu teikiamą Seniūnų rinkimų įstatymo projektą seniūnas statusą gali įgyti (užimti pareigas) tik rinkimų, o ne perkėlimo būdu. Atitinkamai šio statuso netekti seniūnas galėtų tik minėtame įstatyme nustatytais pagrindais. Taip pat pažymėtina, kad projekte nesama jokių reikalavimų asmeniui einančiam seniūno pareigas. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostata „Šis įstatymas įsigalioja patvirtinus 2020 metų seniūnų rinkimų rezultatus” vertintina kaip ydinga. 5.1. Nei vertinamas projektas, nei kartu teikiami įstatymų projektai nenumato, kuriais metais pagal siūlomą naują teisinį reguliavimą bus organizuojami ir vykdomi pirmieji seniūnų rinkimai. 5.2. Įstatymo įsigaliojimo ar taikymo nuostatos turėtų būti siejamos ne su „rinkimų rezultatų patvirtinimu“, o su „rinkimų rezultatų oficialiu paskelbimu“. 5.3.
tvirtinami ir oficialiai skelbiami ne vienu metu, nes pagal Seniūnų rinkimų įstatymo projektą seniūnas gali būti išrinktas arba rinkimų dieną, arba pakartotinio balsavimo metu. Atitinkamai gali skirtis rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo datos. 6. Projekto 2 straipsnyje turėtų būti numatytas ankstesnis šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]