rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis didinti seniūnijos ir seniūno veiklos efektyvumą, gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą ir stiprinti demokratinius procesus Lietuvoje. Pažymėtina, kad šiuo metu seniūnai yra valstybės karjeros tarnautojai, skiriami konkurso tvarka, o pagal visuomenės apklausos duomenis,
ir 16 proc. neturi nuomonės. Tiesioginių merų rinkimų įvedimas parodė, kad tokie pokyčiai atnešė teigiamų rezultatų savivaldoje, todėl manome, kad reikėtų atiduoti daugiau valdžios į žmonių rankas įvedant ir tiesioginius seniūnų rinkimus, nes šiuo metu seniūnai neturi pakankamai galių spręsti realias žmonių problemas. Todėl tikimės, kad tiesioginiai seniūnų rinkimai būtų efektyvi priemonė stiprinti bendruomenes visoje Lietuvoje ir ž kovoti su vietinės valdžios neveiksnumu. Manome, kad tiesiogiai išrinkti seniūnai labiau paisys vietos gyventojų interesų, nes bus tiesiogiai jų išrinkti, tikėtina, kad pagerės seniūnijų administravimas, nes seniūnai bus atsakingi ne tik už savivaldybės planų vykdymą, o ir už darbą su gyventojais. Manytina, kad didesnis gyventojų įsitraukimas į vietos savivaldą padėtų kovoti su korupcijos apraiškomis ir valstybės biudžeto pinigų neefektyviu panaudojimu. Į seniūnijos biudžeto skirstymą intensyviau įtraukiant vietos bendruomenę, jis taptų atviresnis bei skaidresnis, bus domimasi, ar įgyvendinti gyventojų priimti sprendimai.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, siūlome keisti seniūnų rinkimų tvarką ir numatyti, kad seniūnai būtų renkami 4 metų kadencijai, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Taip pat teikiame Lietuvos Respublikos seniūnų rinkimų įstatymą, kuriuo nustatoma tiesioginių seniūnų rinkimų tvarka. Teikiami ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtinama, kad seniūnas yra valstybės politikas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai yra Seimo nariai Andrius Palionis, Petras Čimbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas. Seniūnas yra valstybės tarnautojas: seniūnijos – savivaldybės administracijos filialo – seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, seniūnijos – biudžetinės įstaigos – seniūnas yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas. Seniūnui nustatoma 5 metų kadencija. Kadencijų skaičius nėra ribojamas. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas priima ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu, išskyrus atvejus, kai asmeniui, savo noru atsistatydinusiam iš seniūno pareigų, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas taikant Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas garantijas arba kai keičiama seniūnijos forma, o seniūno pareigas einantis asmuo atitinka reikalavimus, taikomus kitos formos seniūnijos vadovui.
Į seniūno pareigas negali būti priimamas asmuo taikant Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją. Priimant į seniūno pareigas taip pat netaikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl perkėlimo į seniūno pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir tarnybinio kaitumo. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti asmenys. Kai keičiama seniūnijos forma, seniūnas turi teisę būti be konkurso paskirtas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, išskyrus atvejus, kai seniūno pareigas einantis asmuo neatitinka reikalavimų, taikomų kitos formos seniūnijos vadovui. Seniūnas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūlome, kad seniūnai būtų renkami 4 metų kadencijai, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Seniūną – ir savivaldybės administracijos filialo, ir biudžetinės įstaigos vadovą – į pareigas rinktų atitinkamos seniūnijos teritorijos gyventojai, turintys rinkimų teisę. Kai būtų keičiama seniūnijos forma, seniūnas būtų perkeliamas į kitos formos seniūnijos seniūno pareigas, išskyrus atvejus, kai seniūno pareigas einantis asmuo neatitinka reikalavimų, taikomų kitos formos seniūnijos vadovui.
Seniūnas būtų tiesiogiai atskaitingas rinkėjams, pavaldus ir atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas savivaldybės tarybai. Taip pat teikiame Lietuvos Respublikos seniūnų rinkimų įstatymą, kuriuo nustatoma tiesioginių seniūnų rinkimų tvarka. Teikiami ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtinama, kad seniūnas yra valstybės politikas. Teikiami Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimai, kuriais papildoma kandidato sąvoka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, reikės keisti galiojančius teisės aktus. 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti ir patvirtinti būtinus šio įstatymo įgyvendinimui poįstatyminius aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų biudžeto lėšų, tačiau jos nebūtų didelės, jei seniūnų rinkimai būtų rengiami kartu su kitais rinkimais. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Tiesioginiai seniūnų rinkimai“; „Seniūnų rinkimų įstatymas“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Petras Čimbaras
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
asmens pasyviosios rinkimų teisės apribojimai seniūnų rinkimuose „Seniūnu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje“. Tokio apribojimo pagrįstumas diskutuotinas. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „teisėjų ir Konstitucijos 141 straipsnyje nurodytų asmenų galimybė siekti būti išrinktiems Seimo nariais vertintina kitaip, negu jų galimybė būti išrinktiems savivaldybių tarybų nariais, – pagal Konstituciją tol, kol eina atitinkamas pareigas, šie asmenys neturi teisės būti renkami Seimo nariais <...> ir Respublikos Prezidentu“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Tuo tarpu Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2007 m. vasario 9 d. nutarimuose konstatuota, kad „pagal Konstitucijos 141 straipsnį <...> Konstitucijos reikalavimai reiškia ne tai, kad nurodyti asmenys neturi teisės siekti būti išrinktais savivaldybių tarybų nariais (t. y. kad jie neturi pasyviosios rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius), bet tai, kad jeigu susidaro tokia teisinė situacija, kai Konstitucijos 141 straipsnyje nurodytas asmuo <...> išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis, iki naujai išrinkta savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį, privalo apsispręsti, ar eiti ankstesnes pareigas, ar būti savivaldybės tarybos nariu“.
Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos 141 straipsnyje nėra ribojama nurodytų asmenų teisė būti renkamiems politikais - savivaldybių tarybų nariais, negalėtų būti ribojama ir jų teisė būti renkamiems kitais politikais – seniūnais. Taigi, projekto
pasyviosios rinkimų teisės apribojimo būti renkamiems seniūnu, neturi konstitucinio pagrindo ir, jei projekto svarstymo metu nebus eliminuota, galės būti vertinama kaip neatitinkanti Konstitucijos 141 straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų bei nepagrįstai ribojanti šiame straipsnyje nurodytų asmenų pasyviąją rinkimų teisę. 2. Projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostata dėl Respublikos Prezidento įgaliojimų skelbti seniūnų rinkimus nedera su Konstitucijos
konstituciniais įgaliojimais. Pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas turi teisę skelbti tik Seimo rinkimus (84 straipsnio 20 punktas), todėl vertinama projekto nuostata, jei projekto svarstymo metu nebus eliminuota, galės būti vertinama kaip neatitinkanti konstitucinių valstybės vadovo – Respublikos Prezidento įgaliojimų apimties ir prieštaraujanti Konstitucijos 84 straipsniui. 3.
didesnis rinkimų užstatas taikomas tik partijos keliamam kandidatui. Tokiju būdu nustatoma nevienoda partijos keliamų ir save išsikėlusių kandidatų teisinė padėtis, kuri nėra pagrįsta objektyviais skirtumais tarp šių dviejų kandidatų kategorijų. Jei projekto svarstymo eigoje ši nuostata nebus patikslinta suvienodinant kandidatams keliamus reikalavimus, ji galės būti traktuojama kaip prieštaraujanti konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. 4. Projekto 44 straipsnio 3 dalies nuostata dėl rinkimų kampanijos laikotarpiu kandidatų į seniūnus įgyjamo imuniteto siūlome svarstant projektą išbraukti. Kitaip ši nuostata neatitiktų Konstitucijoje įtvirtintų subjektų, kurie tokį imunitetą turi „<...> Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams bei teisėjams, kad jie galėtų vykdyti jiems Konstitucijoje nustatytas funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, Konstitucijoje yra įtvirtinti imunitetai: asmens neliečiamybė, ypatinga patraukimo baudžiamojon ir (arba) administracinėn atsakomybėn tvarka“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d nutarimai). Konstitucinis teismas, vertindamas kitų, nei nurodyti Konstitucijoje, asmenų imuniteto klausimą, yra nurodęs, kad „Savivaldybių tarybų nariai pagal Konstituciją neturi minėtų imunitetų. Pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kai savivaldybių tarybų nariai yra asmenys, turintys minėtus imunitetus <...>“, taigi, nei seniūnų, nei kandidatų į seniūno pareigas imunitetas įstatymu negalėtų būti nustatomas. 5. Projekto 1 straipsnio 3 dalies nuostata
„Šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio
įstatymo priede“ yra fiktyvi, nes Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja seniūnų rinkimų, o teikiamas projektas neturi priedo, kuriame būtų nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai. 6.
neegzistuojančios „daugumos rinkimų sistemos“ pavadinimas keistinas į „daugumos atstovavimo“ arba „mažoritarinę“ rinkimų sistemą. 7. Projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriose nurodomi asmenys „įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje seniūnijoje“ yra neįgyvendinama, nes pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą gyvenamosios vietos neturinčių asmenų registro duomuo yra savivaldybė, o pagal seniūnijas tokių asmenų gyvenamoji vieta neidentifikuojama. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 29 straipsnio 4 dalies nuostatų. 8. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatant gyvenamosios vietos deklaravimo seniūnijos teritorijoje terminą – 90 dienų iki rinkimų dienos nereikėtų reglamentuoti atvejų, kai seniūnija buvo įsteigta ar jos ribos pasikeitė iki rinkimų dienos likus trumpesniam laikui. 9. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje nurodant renkamą pareigybę turi būti išbrauktas žodis „nariu“. 10. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje vartojama nesuprantama sąvoka „mandato balsas“, neaiškus jos santykis su „rinkėjo balsu“ ar „balsu“, paduodamu rinkimuose. 11. Nėra suprantama, kodėl įstatymo, reglamentuojančio seniūnų rinkimus, projekto 7 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami Seimo rinkimų teisiniai santykiai. 12. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama
„naujų seniūnų rinkimų“ diena. Nėra aišku, kodėl reglamentuojama tik naujų
seniūnų rinkimų į atsiradusią laisvą seniūno vietą (projekto 86 straipsnis) diena, o projekte neapibrėžiama, kas laikoma rinkimų diena organizuojant ir vykdant eilinius seniūnų rinkimus. 13. Projekto 7, 53, 71, 72, 75, 81, 83, 86 straipsniuose nurodant rinkimų apygardą žodis „vienmandatė“ yra perteklinis, nes projekte numatomos tik šios vienos rūšies rinkimų apygardos. 14.
rinkimams apibrėžimo „politinių partijų <...> išsikėlusios į seniūnus kandidatų atstovai“ įvertinti ar pateikti jo tobulinimo pasiūlymų neturime galimybės, nes jis išdėstytas nesilaikant logikos ir lietuvių kalbos sakinio struktūros taisyklių, todėl yra nesuprantamas. 15. Projekto 10 straipsnyje reglamentuojamas seniūnų skaičiaus nustatymas. Ši nuostata, mechaniškai perkelta iš Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (šiuose rinkimuose savivaldybių tarybų narių skaičius nustatomas priklausomai nuo aktualaus savivaldybės gyventojų skaičiaus), seniūnų rinkimų atvejų yra savitikslė ir beprasmė, nes šiuo atveju aktualus savivaldybėse įsteigtų seniūnijų (vienmandačių rinkimų apygardų) tikslus sąrašas, o ne jų skaičius. 16. Projekto 11 straipsnio 1 dalies nuostata suponuoja privalomą seniūnijos teritorijos dalinimą į rinkimų apylinkes. Tokia nuostata abejotina, nes daugiau nei 80% Lietuvos savivaldybėse įsteigtų seniūnijų gyventojų skaičius (kuris yra didesnis už rinkėjų skaičių) neviršija rinkimų įstatymuose nustatyto maksimalaus apylinkės rinkėjų skaičiaus – 5000, o apie 15% seniūnijų šis skaičius nesiekia 1000. 17. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad seniūnijų teritorijų suskirstymas į apylinkes yra pastovus organizuojant ir vykdant įvairius rinkimus ir referendumus. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu egzistuojantis teritorijos suskirstymas į rinkimų apylinkes nekoreliuoja su seniūnijų ribomis. Teritorija suskirstyta į apylinkes taip, kad apylinkių ribos būtų vienos savivaldybės teritorijoje (vienmandatė ir daugiamandatė rinkimų apygarda savivaldybių tarybų rinkimuose) ir vienos vienmandatės Seimo rinkimų apygardos teritorijoje. Siekiant įgyvendinti projekto nuostatas turėtų būti atlikta esminė Lietuvos teritorijoje sudarytų apylinkių ribų reforma, kad be minėtų dviejų teritorinių kriterijų rinkimų apylinkių ribos atitiktų ir seniūnijų ribas.
Kaip šios reformos pasekmė, tikėtina turėtų būti koreguojamos ir vienmandačių Seimo rinkimų apygardų ribos. 18. Projekto 12 straipsnio 2 dalyje išvardinant visas Lietuvos Respublikoje organizuojamų rinkimų rūšis ir referendumus, turėtų būti nurodomi ir projektu reglamentuojami seniūnų rinkimai. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 13 straipsnio 6 dalies, 38 straipsnio 4 dalies, 51 straipsnio 1 dalies nuostatų. 19. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio
dalyje, 79 straipsnio 6 dalyje, 86 straipsnio 3 dalyje, 88 straipsnio 2 dalyje vartojamos mechaniškai iš Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo perkeltos sąvokos
„kandidatų sąrašas“, „kandidatų sąrašai“. Projekte pasirinkus mažoritarinę
seniūnų rinkimų sistemą, kandidatų sąrašai negali egzistuoti – jie nesudaromi, kandidatai į juos neįrašomi ir neišbraukiami, neegzistuoja kandidatų eilė sąraše (ir galimybė užimti laisvą seniūno vietą pagal sąrašą) ir pan. Minėtos projekto nuostatos iš esmės tikslintinos eliminuojant iš jų „kandidatų sąrašų“ sąvoką ir pritaikant šias nuostatas pasirinktai rinkimų sistemai. 20. Projekto 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatomas
„parlamentinės partijos“ apibrėžimas, turintis įtakos rinkimų komisijų seniūnų
rinkimuose sudarymui. „Parlamentinė partija“ apibrėžiama kaip „politinė partija, turinti jai atstovaujančią frakciją Seime“.
Pažymime, kad vertinamas apibrėžimas praktikoje negalėtų būti taikomas, o pasirinkus tokį „parlamentinės partijos“, kaip komisijų narius deleguojančio subjekto, apibrėžimą, būtų neįmanoma sudaryti apylinkių rinkimų komisijų seniūnų rinkimuose, nes neliktų narius į šias komisijas deleguojančių subjektų. Požymis „politinei partijai atstovaujanti frakcija“ vertintinas kaip negalintis egzistuoti, t.y. praktikoje neįgyvendinamas. Pagal Seimo statuto
mandato principą, „Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų“. Tokio vienijimosi laisva valia pagrindas gali būti priklausymas politinei partijai arba, pavyzdžiui, deklaruotas partijos programos palaikymas, tačiau tokia frakcija pagal Konstituciją negali atstovauti politinei partijai. Frakciją sudaro Seimo nariai, kurių konstitucinis laisvo mandato principas (Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalis) suponuoja atstovavimą tik visai Tautai, taigi, nei atskirai, nei frakcijoje ar kitoje grupėje Seimo nariai negali atstovauti nei politinei partijai, nei kitai atskirai apibrėžtai organizacijai ar grupei. Šio principo turinį ne kartą yra aiškinęs Konstitucinis Teismas: „Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai“, „Seimo nario laisvo mandato esmė
to, atkreiptinas dėmesys, kad Seimo frakciją gali sudaryti ne mažiau, kaip 7 nariai (Seimo statuto 38 straipsnio 2 dalis).
Taigi, politinė partija, kurios sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavo daugiau nei 5% balsų, o šiame sąraše iškelti kandidatai gavo Seimo narių mandatų, būtų nelaikoma parlamentine partiją, jei Seimo nariais būtų 6 ar mažiau tos partijos nariai, negalintys sudaryti frakcijos. Taip pat parlamentine partija nebūtų laikoma tokia partija, kurios atstovai, būdami išrinkti į Seimą pagal partijos iškeltą sąrašą, sudarytų frakciją, nepalaikančią partijos ar su ja nesusijusią. Abiem šiais atvejais partijų, turinčių teisę siūlyti savo atstovus į rinkimų komisijas, ratas būtų siaurinamas lyginant su rinkimų įstatymuose galiojančiu reguliavimu. Taip pat vertinant subjektų, turinčių teisę siūlyti rinkimų komisijų narius, reglamentavimą projekte, atkreiptinas dėmesys, kad šis reglamentavimas nesutampa su kituose rinkimų įstatymuose nustatytu analogišku reglamentavimu, tad būtų neaišku, pagal kokias taisykles būtų sudaromos rinkimų komisijos, jei vienu metu vyktų seniūnų ir, pavyzdžiui, Seimo rinkimai. 21. Projekto 13 straipsnyje vartojama konstrukcija, apibrėžianti subjektus, deleguojančius rinkimų komisijų narius,
„parlamentinė partija arba finansuojama partija“. Tokia konstrukcija suponuoja,
kad komisijų narius deleguotų arba vieno, arba kito tipo subjektai, o ne abu kartu. Svarstytina, ar nereikėtų šios konstrukcijos tikslinti numatant abiejų tipų partijų teisę deleguoti komisijų narius, ir nustatyti, kad jei partija atitinka abu požymius, ji deleguoja vieną komisijos narį. 22. Projekto 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatoma rinkėjų sąrašų rūšis „savivaldybių rinkėjų sąrašai“. Šie sąrašai minimi ir projekto 26, 27, 30, 32, 35, 63 straipsniuose. Pažymime, kad mechaniškai iš Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo perkelta savivaldybių rinkėjų sąrašų kategorija seniūnų rinkimuose yra neaktuali ir neturinti praktinės prasmės.
Be to, naudojant tik savivaldybės rinkėjų sąrašus, nebūtų įmanoma identifikuoti rinkėjo pagal seniūnų rinkimų apygardą – seniūniją, taigi ir vykdyti seniūnų rinkimų. Minėtos projekto nuostatos iš esmės tikslintinos eliminuojant iš jų „savivaldybių rinkėjų sąrašų“ sąvoką ir pritaikant šias nuostatas pasirinktai rinkimų rūšiai ir šiuose rinkimuose sudaromoms apygardoms. 23. Projekto 25 straipsnyje turėtų būti nurodomi ne seniūnų, o seniūnijų rinkėjų sąrašai. Taip pat pažymėtina, kad šios rūšies rinkėjų sąrašai nėra numatyti projekto 23 straipsnyje. 24. Projekto 25 straipsnyje neaišku, pagal kokius kriterijus kartu su seniūnijos rinkėjų sąrašais būtų sudaromi rinkėjų, kurių gyvenamosios vietos tikslus adresas nežinomas, sąrašai, t.y. kaip šie rinkėjai būtų siejami su konkrečia seniūnija. Taip pat neaišku, kokiu tikslu tokie sąrašai būtų sudaromi ir naudojami bei koks į juos įtrauktų asmenų santykis su projekto 2 bei 29 straipsnyje nurodytais gyvenamosios vietos neturinčiais asmenimis. 25. Projekto 35 straipsnio 7 dalies nuoroda
„partija, išsikėlusi kandidatą į seniūnus“ tikslintina, nurodant ar turima
omenyje partija, iškėlusi kandidatą į seniūnus, ar partija, iškėlusi kandidatą į seniūnus ir išsikėlęs kandidatas į seniūnus. 26. Projekto 34 straipsnio 1 dalyje vartojama perteklinė įstatymo pavadinimo santrumpa. 27. Projekto 34 straipsnio 4 dalies reikalavimas, kad kandidatą į seniūnus turi paremti ne mažiau, kaip 20 procentų seniūnijos rinkėjų, vertintinas kaip akivaizdžiai neproporcingas ir nepagrįstai ribojantis galimybę pasinaudoti pasyviąja rinkimų teise, nes pagal projekto 81 straipsnio
išrinktas, o pakartotinio balsavimo atveju – jį viršija. 28.
28Projekto 34 straipsnio 4 dalies nuostata,
pagal kurią rinkėjų skaičius (seniūnijos rinkėjų procentas) nustatomas „pagal paskutinių rinkimų rezultatus“ yra nesuprantama ir logikos požiūriu negali būti vertinama. 29. Projekto 35 straipsnio 2 dalies 3 punkte nesuprantama, kokie seniūnijų tarybų nariai turimi omenyje, nes projektu reglamentuojami seniūnų, o ne tarybų rinkimai. 30. Projekto 35 straipsnio 3 dalyje neaišku, kuri rinkimų apygarda turima omenyje nurodant rašytinį kandidato sutikimą būti iškeltam „šioje rinkimų apygardoje“, nes savivaldybės teritorijoje įprastai yra daugiau nei viena rinkimų apygarda (seniūnija). 31. Projekto 35 straipsnio 5 dalyje nėra aišku – ar turima omenyje savivaldybė, ar seniūnija, kurios rinkėjas nurodomas. Jei turima omenyje savivaldybė, nėra aišku, kodėl bet kuris savivaldybės (bet kurios jos seniūnijos) rinkėjas siejamas su seniūnijos gyventojų parašų rinkimu. 32. Neaišku, kodėl projekto 35 straipsnio 10 dalyje nustatoma pareiga kandidatui į savivaldybės tarybos narius (kurių rinkimų šis įstatymas nereglamentuoja) pareiga pildyti kandidato į seniūnus anketą. 33. Projekto 36 straipsnio 9 dalyje ir toliau projekte kartu vartojamos iš Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo mechaniškai perkeltos sąvokos „kandidato paskelbimas“ ir „kandidato registravimas“. Pažymime, kad „kandidato paskelbimo“ sąvoka sietina tik su kandidatais, įrašytais į kandidatų sąrašus proporcinėje rinkimų sistemoje, o mažoritarinėje rinkimų sistemoje turėtų būti vartojama tik vienos rūšies sąvoka - „kandidato registravimas“, „kandidato registravimo atšaukimas“. 34. Projekto 38 straipsnio 1 dalis glaustumo ir normos aiškumo požiūriu trumpintina ir dėstytina „rinkimų užstatas vienam kandidatui į seniūnus registruoti yra paskutinio paskelbto <...> (toliau kaip tekste)“. 35.
kandidato „keitimą“ yra mechaniškai perkelta iš Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, sietina tik su registruoto kandidatų sąrašo pakeitimais, ir mažoritarinėje seniūnų rinkimų sistemoje netaikytina. 36. Projekto 38 straipsnio 3 dalyje skliaustuose nurodyta informacija yra mechaniškai perkelta iš Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, kuriame reglamentuojami kandidatų sąrašai, ir mažoritarinėje rinkimų sistemoje neturi prasmės. 37. Projekto 41, 55, 70 straipsniuose nurodyti ir reglamentuojami „kandidatų rinkimų numeriai“, „partijų rinkimų numeriai“ yra mechaniškai perkelti iš Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, yra aktualūs tik proporcinėje rinkimų sistemoje, todėl pasirinktoje mažoritarinėje rinkimų sistemoje jų atsisakytina atitinkamai tikslinant minėtas projekto nuostatas. 38. Projekto 46 straipsnio 1 dalyje neaiškus apibrėžiamo lygiateisiškumo principo turinys savivaldybės mastu, nes seniūnai renkami rinkimų apygardose, nesutampančiose su savivaldybės teritorija. 39. Projekto 75 straipsnio 2 dalyje nurodoma protokolo dalis, nors pasirinktoje seniūnų rinkimų sistemoje protokolas dalių neturi, projekte jos niekur kitur nenumatytos. 40. Projekto 75 straipsnio 5 dalyje nurodomas apylinkių komisijų pateiktų duomenų sumavimas. Norma tikslintina nurodant, kad sumuojami tik vienos savivaldybėje esančios rinkimų apygardos rinkimų apylinkių duomenys. 41. Projekto 79 straipsnio 5 dalies turinys nesuprantamas. 42. Projekto 82 straipsnio 2 dalyje neaišku, koks sprendimas, ir kokia „nebesančio seniūno vieta“ turima omenyje. 43. Projekto 83 straipsnio 1 dalyje pateikiama nuoroda į pažeidimo padarymą „kaip tai nustatyta šio įstatymo 35 straipsnio 9 dalyje“, tačiau nurodyta norma reglamentuoja parašus rinkėjų parašų lapuose ir kandidatų registravimą. 44.
seniūno įgaliojimų nutrūkimo pagrindas „jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų“. Nėra aišku, kodėl seniūno įgaliojimų nutrūkimas siejamas su jo kaip išrinkto savivaldybės tarybos nario statusu, taip pat nėra aišku, kodėl seniūno įgaliojimų nutrūkimas nėra siejamas su jo gyvenimu seniūnijoje, kurioje jis buvo išrinktas. 45. Projekto 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas seniūno įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindas „savivaldybės tarybos sprendimu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) nustatyta tvarka“ yra ydingas, nes pagal Vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį bei 25¹ straipsnį tokia tvarka yra numatyta tik savivaldybių tarybų nariams ir savivaldybių tarybos nariui - merui. 46. Projekto 85 straipsnio 2 dalies nuoroda į
„pareigas, pagal Konstituciją <...> ar kitus įstatymus nesuderinamas su
seniūno pareigomis“ neturi turinio, nes nei Konstitucija, nei kiti įstatymai tokių pareigų nenustato. 47. Projekto 85 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į seniūno mandato netekimą Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnyje nustatytais pagrindais, tačiau nurodytas straipsnis tokių pagrindų nenustato. 48. Projekto 86 straipsnio 1 dalyje nurodoma neegzistuojanti pareigybė seniūnas – meras. 49. Nėra aišku, kodėl projekto 86 straipsnio 2 dalyje (kuri turėtų būti dėstoma iš naujos eilutės) naujų seniūno rinkimų organizavimas siejamas su eilinių savivaldybių tarybų rinkimų data, nes pagal projektą seniūnų rinkimai ir seniūnų įgaliojimų trukmė niekaip nėra siejami su savivaldybių tarybų rinkimais ir savivaldybių tarybų įgaliojimų trukme. 50.
perkelta iš Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, sietina tik su proporcinėje rinkimų sistemoje išrinktų politikų sąrašais, su projekto reglamentavimu ir pasirinkta mažoritarine rinkimų sistema neturi nieko bendro, todėl naikintina. 51. Projekto 87 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės: seniūno priesaikos nedavęs asmuo netenka mandato, o seniūno priesaiką davęs asmuo netenka įgaliojimų. Atkreipiame dėmesį, kad nei šiame projekte, nei kartu teikiamame Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-3375 nesama seniūno priesaikos instituto teisinio reglamentavimo: priesaikos teksto, priesaikos davimo ir priėmimo tvarkos, teisinių pasekmių asmeniui, sulaužiusiam priesaiką. 52. Projekto 88 straipsnio 1 dalyje nustatomas pareigų, su kuriomis seniūno pareigos yra nesuderinamos, sąrašas. Pažymime, kad šis sąrašas yra mechaniškai perkeltas iš Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyto pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario ir tarybos nario
Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina, tai automatinis šio sąrašo taikymas seniūnams, kurių statusas Konstitucijoje nėra apibrėžtas, vargu ar yra pagrįstas ir proporcingas. 53. Projekto 88 straipsnio 1 dalyje neaišku, su kurios „tos“ kadencijos mero, savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigomis siejamas seniūno pareigų nesuderinamumas, nes šių asmenų ir seniūno įgaliojimų įgijimo pagrindai ir trukmė tarpusavyje nebūtų susiję. 54. Projekto 88 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl pareigų nesuderinamumo išsprendimo yra mechaniškai perkeltos iš Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir pritaikytos spręsti pagal sąrašą proporcinėje rinkimų sistemoje išrinktų asmenų pareigų nesuderinamumą.
Projekte pasirinkus mažoritarinę rinkimų sistemą, šios nuostatos turi būti pritaikytos būtent šiai rinkimų sistemai ir atitinkamai patikslintos. 55. Projekto 88 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, siejamas su „pirmąja seniūno darbo diena“, tačiau nei projekte, nei galiojančiuose įstatymuose tokia diena nėra aiškiai nustatyta. 56. Projekto 88 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis iš pareigos atsisakyti nesuderinamų pareigų, siejama su savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo įgaliojimais. Ši nuostata mechaniškai perkelta iš Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, kur buvo taikoma savivaldybių tarybų nariams, tuo tarpu pagal projektą savivaldybės administracijos direktoriaus bei jo pavaduotojų ir seniūno įgaliojimų įgijimo pagrindai ir trukmė tarpusavyje nėra susiję, todėl minėta projekto norma naikintina. 57. Projekte siūloma įtvirtinti seniūnų rinkimų tvarka reikštų, kad Lietuvos 60 savivaldybių būtų renkami 554 seniūnai. Pastarieji asmenys būtų valstybės politikai (kartu teikiamo Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII- 1316 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3375
biudžeto lėšų“ poreikio seniūnų rinkimams, galimai nuolat būtų reikalingos papildomos savivaldybių biudžetų lėšos, reikalingos papildomam darbo užmokesčiui seniūno statusui pasikeitus iš valstybės tarnautojo į valstybės politiko. Papildomo lėšų poreikio skaičiavimai nėra pateikti, kaip to reikalauja Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 12 punktas.
Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija, bei į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas akivaizdžiai susijęs su papildomu biudžeto lėšų poreikiu, turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 58. Projektas stokoja įsigaliojimo ir taikymo nuostatų, nėra aišku, kaip pagal jį turėtų būti rengiami pirmieji seniūnų rinkimai. Nesant šių nuostatų, priimtas įstatymas niekada negalėtų būti praktiškai pritaikytas, nes pagal projekto 7 straipsnį eiliniai seniūnų rinkimai rengiami
„seniūnų įgaliojimų pabaigos metais“, o pagal šiuo metu galiojantį teisinį
reguliavimą tokių metų, bendrų visiems pareigas einantiems seniūnams, nėra. 59. Kartu su projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo būtų nustatytos šios komisijos funkcijos organizuojant ir vykdant seniūnų rinkimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-04- Nr. Į 2019-04-12 Nr. S-2019-2198 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos seniūnų rinkimų įstatymo projektą Nr. XIIIP-3374 (toliau – Projektas), atkreipiame dėmesį, jog Projekto 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede, tačiau priede tokie aktai nėra pateikti. Atsižvelgdami į tai, prašome Projektą papildyti nuoroda į 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 94/80/EB, nustatančią išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (toliau – Direktyva 94/80/EB). Kadangi Projektas nustato seniūnų rinkimų tvarką, jis yra laikytinas Direktyvos 94/80/EB perkėlimo ir įgyvendinimo priemone, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalimi, taip pat turi būti parengta Direktyvos 94/80/EB ir Projekto atitikties lentelė. Be to, siekdami teisinio aiškumo, pažymime, jog Projekte yra gausu sakinių su loginėmis klaidomis – praleistais ar sumaišytais žodžiais, nebaigtais sakiniais (pavyzdžiui, 15 straipsnio 2 dalies 3 punktas,
simbolių, tarpų (pavyzdžiui, 38 straipsnio 6 dalis, 86 straipsnio 1 dalis). Galiausiai, atsižvelgdami į tai, kad Projektu siūloma keisti rinkimų sistemą, įvedant tiesioginius seniūnų rinkimus, bei į lėšų tokio reglamentavimo įgyvendinimui poreikį, siūlytume įvertinti tikslingumą kreiptis dėl Vyriausybės išvados.
Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]