Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 PRIEDĖLIO PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo priedėlio pakeitimas
1Pakeisti Įstatymo priedėlio IV skirsnio „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„Eil. Nr. Pareigų pavadinimas Pareiginės algos koeficientas
10Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:
10.1. pirmininkas 1218 10.2. nariai 9,517 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Valius Ąžuolas
Projekto lyginamasis variantas Nr. XIIIP-3373(2) LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 PRIEDĖLIO PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlio IV skirsnio „Valstybės pareigūnų pareiginės algos“ 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„Eil. Nr. Pareigų pavadinimas Pareiginės algos koeficientas
10Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:
10.1. pirmininkas12 18 10.2. nariai 9,5 17 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
tikslai ir uždaviniai. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau- Komisija) yra vienintelė išimtinai mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija, kuri Europos Sąjungos Teisingumo Teismo yra pripažinta teismine institucija (atsižvelgiant į tai, kad institucija veikia nuolat, taiko teisės normas, yra nepriklausoma, procesas šioje institucijoje, kaip teisme, pagrįstas rungimosi principu, žr. 2010 m. spalio 21 d. sprendimą byloje Nr. C-385/09). Ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje praktikoje mokestiniai ginčai yra priskiriami sudėtingų bylų kategorijai. Bylų pobūdis ir sudėtingumas lemia ir ilgesnę teisės aktuose įtvirtintą bylų nagrinėjimo trukmę - 60 dienų (kitoje ikiteisminėje administracinių ginčų nagrinėjimo institucijoje- Administracinių ginčų komisijoje nustatytas 20 darbo dienų terminas). EBPO ir ES iniciatyvos, nukreiptos prieš mokesčių vengimą pasauliniu mastu ir naujų prieš tarptautinį mokesčių vengimą nukreiptų taisyklių įvedimas, pvz., taisyklės nukreiptos prieš dirbtinius darinius neapmokestinant dividendų, mokestinius ginčus daro dar sudėtingesnius ir daugialypius, išeinančius už Lietuvos ribų. Vis daugiau sprendimų, susijusių su tarptautinėmis apmokestinimo situacijomis, ,,holdinginėmis“ ar dirbtinėmis struktūromis, PVM sandorių grandinėmis, turinio viršenybės prieš formą principo taikymu, kai naudojami ,,intelektualūs“ mokesčių vengimo būdai. Šių situacijų nagrinėjimas reikalauja žinių ne tik mokesčių, civilinės, tarptautinės teisės, bet ir finansų apskaitos, ekonomikos srityse. Nagrinėjant sprendimus neapsiribojama nacionalinių teisės aktų analize ir taikymu, o nagrinėjami ir taikomi ES reglamentai, direktyvos, ES Teisingumo teismo sprendimai.
Komisijos nariai yra priskiriami pareigūnams, kuriems taikoma speciali darbo apmokėjimo tvarka, nustatyta Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Komisijos nariai gali gauti tik priedą už stažą ir vienkartinę priemoką už viršvalandžius, neviršijančią darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Nariams negali būti skiriami kiti priedai, priemokos ar vienkartinės išmokos už labai gerą vertinimą taip kaip specialistams valstybės tarnyboje. Komisijos nariams negalima užsiimti jokia kita veikla išskyrus pedagogine ar moksline, taip pat yra keliami aukšti tarnybines etikos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Komisijos nario pareigybė yra mažiau patraukli ir dėl kitų apribojimų ir reikalavimų, kurie tapo dar griežtesni. Komisijos nario veiklos laikotarpis, skirtingai nei valstybės tarnautojams ir kitų ikiteisminių komisijų nariams, yra apribotas kadencijos laikotarpiu (nuo 2019 m. kadencija nuo šešerių metų sutrumpinta iki ketverių metų), kuris negali viršyti dviejų kadencijų. Asmenims, siekiantiems tapti Komisijos nariais, jau šiuo metu keliami didesni reikalavimai – turėti ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje. Pagal esamą situaciją Komisijos nario atlyginimas atitinka specialisto (komisijos nario padėjėjo, kurio koeficientas yra 9,45) atlyginimą, o pagal viešojo sektoriaus praktiką tokį atlyginimą gauna patirtį turintys žymiai mažesnės atsakomybės specialistai. Komisijos nario atlyginimas sudaro tik 55 proc. apygardos administracinio teismo teisėjo atlyginimo ir tik 59 proc. Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario atlyginimo. Jau dabar yra susidariusi situacija, kai Komisijos narys, kuris neturi darbinio stažo Valstybės tarnyboje uždirba mažesnį atlyginimą už jam padedančio padėjėjo.
Komisijos padėjėjai (specialistai) įgiję darbo patirties Komisijoje dažnu atveju išeina į geriau apmokamas darbo vietas privačiame sektoriuje ar valstybės tarnyboje, nes nėra motyvacijos siekti Komisijos nario pareigybės. Ilgainiui gali susidaryti situacija, kai į Komisijos narius nepretenduos aukštą kvalifikaciją Mokesčių srityje turintys asmenys, kas prives iki nekokybiško bylų nagrinėjimo ikiteisminėje grandyje. Būtent dėl bylų sudėtingumo ir specifikos Mokestiniai ginčai teisminėje stadijoje pirmiausia nagrinėjami tik viename – Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Šiandien dienai atlyginimo skirtumai, panašias funkcijas atliekančių ir kvalifikaciją turinčių pareigūnų ir tarnautojų yra dideli, kas manoma yra ydinga ir taisytina. Palyginimui pateikiama pareiginių algų pagal pareigybes lentelė (atlyginimo dydis neatskaičius mokesčių ir neatsižvelgiant į stažą):
Specialistas (koeficientas 9,45) Apygardos adm. teismo teisėjas/pirmininkas Administracinių ginčų komisijos narys/pirmininkas MGK narys/pirmininkas 9,45x173=1634,85 17,2x173=2975,60 Pirm. 19,2x173=3321,60 16x173= 2768,00 Pirm.18x173=3114,00 9,5 x173= 1643,00 Pirm. 12x173=2076,00 Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome nustatyti tokius pareiginės algos koeficientus: Komisijos pirmininkui – 18, Komisijos nariams – 17. Tokie koeficientai pasirinkti atsižvelgiant į kitiems panašaus viešojo sektoriaus darbuotojams nustatytus atlyginimų koeficientus. Kadangi Komisija veikia toje pačioje srityje kaip teismai, Komisijai ir jos nariams keliami panašūs nepriklausomumo ir profesinės kompetencijos reikalavimai, kaip teismams bei teisėjams, manome, kad Komisijos nariams turėtų būti nustatyti teisėjams artimi pareiginės algos koeficientai. Siūlomi pareiginės algos koeficientai panašūs su Lietuvos administracinių ginčų komisijos algomis. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Andrius Palionis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą yra nustatyti tokie pareiginės algos koeficientai: Komisijos pirmininkui – 12, Komisijos nariams – 9,5. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūlome nustatyti tokius pareiginės algos koeficientus: Komisijos pirmininkui – 18, Komisijos nariams – 17. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimto Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymą, kitų galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo pakeitimo projekte vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui preliminariais skaičiavimais vieniems biudžetiniams metams reikės skirti papildomai 87003 eurų (85760 eurų darbo užmokesčiui ir 1244 eurų darbdavio socialinio draudimo įmokoms). Atitinkamai trims biudžetiniams metams reikės skirti papildomai
vertinimai ir išvados. Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „pareiginės algos koeficientai“. 15.
Seimo nariai Andrius Palionis Valius Ąžuolas
DĖL
2019-04-12
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Vyriausybės pirmininkui ir nariams padidinti pareiginės algos koeficientus. Pastebėtina, kad nustatant pareiginės algos koeficientus turi būti atsižvelgiama į pavestų funkcijų sudėtingumą ir apimtis, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumus, užimamų pareigų hierarchiją. Atsižvelgiant į tai ir į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus argumentus, kuriais grindžiamas siūlomas teisinis reguliavimas, svarstytina, ar įstatymo projektu siūlomi nustatyti koeficientai yra proporcingi. 2. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas, atsižvelgiant į nurodytą įstatymo įsigaliojimo datą, dar 2019 metais pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projektą, kuriuo siūloma iš esmės spręsti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo problemas, nustatyti konkrečius įsipareigojimus dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo
kryptis ilgesnei perspektyvai (iki 2025 metų). 3.
projekto 1 ir 2 straipsnio vienintelės dalys nenumeruotinos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus. Be to, įstatymą pasirašančiojo pareigos rašytinos vienoje eilutėje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-04- Nr. Į 2019-04-12 Nr. S-2019-2198 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP3373 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3373, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Europos Sąjungos institucinės ir Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė administracinės teisės skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
DĖL
2019-08-21
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2019-07-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys;
Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: A. Palionis – Seimo narys, D. Urbonas – vidaus reikalų viceministras, V. Vildžiūnaitė – Mokestinių ginčų komisijos narė, E. Raistenskis – Mokestinių ginčų komisijos narys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas,
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininkui ir nariams padidinti pareiginės algos koeficientus. Pastebėtina, kad nustatant pareiginės algos koeficientus turi būti atsižvelgiama į pavestų funkcijų sudėtingumą ir apimtis, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumus, užimamų pareigų hierarchiją. Atsižvelgiant į tai ir į įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus argumentus, kuriais grindžiamas siūlomas teisinis reguliavimas, svarstytina, ar įstatymo projektu siūlomi nustatyti koeficientai yra proporcingi. Atsižvelgti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-04-121 2.
Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas, atsižvelgiant į nurodytą įstatymo įsigaliojimo datą, dar 2019 metais pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projektą, kuriuo siūloma iš esmės spręsti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo problemas, nustatyti konkrečius įsipareigojimus dėl viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2020 metais ir numatyti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio augimo kryptis ilgesnei perspektyvai (iki 2025 metų). Atsižvelgti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nenumeruotinos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus. Be to, įstatymą pasirašančiojo pareigos rašytinos vienoje eilutėje. Pritarti. 4. Europos teisės departamentas, 2019-04-121 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3373, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. LR Vyriausybė (2019-07-03) 1 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP‑3373 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-3373), tačiau siūlyti Seimui įstatymo projektą Nr. XIIIP-3373 tobulinti, suvienodinant Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininko ir narių pareiginės algos koeficientus su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko ir narių pareiginės algos koeficientais. Pritarti iš dalies. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių pareiginės algos koeficientus siūlome palikti „17“ kaip ir įstatymo projekte, nes jų darbo funkcijos yra labiau sietinos su teisėjų darbo pobūdžiu nei su administracinių ginčų komisijos narių pobūdžiu. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nebuvo paskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2019-07-17) 2 Siūlome 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2020 m. sausio 1 d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja R. Molienė.