Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
punktą ir jį išdėstyti taip: „31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 110, 111, 114, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 308¹, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318,
dalyse, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – ir dėl 491 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Pakeisti 589 straipsnio 50 punktą ir jį išdėstyti taip: „50) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 254, 279, 286, 288, 491, 493, 505 straipsniuose, 506 straipsnio 4 dalyje, 507, 508, 525, 526 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3.
punktą ir jį išdėstyti taip: „55) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 47 straipsnio 3 dalyje, 65 straipsnio 3 dalyje, 115, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 266 straipsniuose, 282 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 374 straipsnyje, 406 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 408 straipsnyje, 410 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnyje straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 416 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 417 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 8 dalyse, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 421, 422, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 428 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 dalyse, 432, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 481, 484, 491 straipsniuose, 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 536, 537, 538, 539, 540, 541, 543 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
punktą ir jį išdėstyti taip: „31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 110, 111, 114, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 308¹, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318,
straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 dalyse, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – ir dėl šio kodekso 491 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Pakeisti 589 straipsnio 50 punktą ir jį išdėstyti taip: „50) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 254, 279, 286, 288, 491, 493, 505 straipsniuose, 506 straipsnio 4 dalyje, 507, 508, 525, 526 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3.
punktą ir jį išdėstyti taip: „55) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 47 straipsnio 3 dalyje, 65 straipsnio 3 dalyje, 115, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 266 straipsniuose, 282 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 374 straipsnyje, 406 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 408 straipsnyje, 410 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnyje, 416 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 417 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 8 dalyse, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 421, 422, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 428 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 dalyse, 432, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2 dalyje, 450, 481, 484, 491 straipsniuose, 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 536, 537, 538, 539, 540, 541, 543 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1826 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Vandens įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su nustatytų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo reikalavimų laikymosi užtikrinimu ir skęstančiųjų gelbėjimo darbų organizavimu. Skęstančiųjų gelbėjimo paplūdimiuose ir paplūdimiui nepriskirtose teritorijose problema nepraranda savo aktualumo, ypač vasaros ar poledinės žūklės sezono metu. Visuotinai pripažįstama, jog Baltijos jūra dėl oro sąlygų, gana mažo sūrumo ir nuolat kintančio dugno reljefo bei srovių, vadinama viena pavojingiausių Europoje. Be to, Lietuvos Respublikos teritorijoje gausu kitų paviršinių vandens telkinių, iš kurių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) duomenimis, ištraukiama daugiausiai nuskendusių asmenų (daugiau kaip 30 proc. iš tvenkinių, apie 20 proc. iš upių ir apie 14 proc. iš ežerų). Remiantis PAGD pateikta statistika, per 2018 m. I–III ketvirčius ugniagesiai gelbėtojai atliko daugiau negu 430 gelbėjimo darbų vandenyje ir ant ledo, kurių metu ištraukė 125 nuskendusius žmones (iš jų 6 vaikus) ir išgelbėjo 41 gyventoją (iš jų 2 vaikus).
Pažymėtina, kad 2018 m. valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams teko dirbti vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo 58,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. 2017 m. atlikti 386 gelbėjimo darbai, kurių metu ištrauktas 131 skenduolis (iš jų 5 vaikai) ir išgelbėti 46 žmonės (iš jų 18 vaikų). 2016 m. ugniagesiai gelbėtojai atliko 439 gelbėjimo darbus vandenyje ir ant ledo, kurių metu ištraukė 156 skenduolius (iš jų 8 vaikus) ir išgelbėjo 102 žmones (iš jų 10 vaikų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013–2017 m. nuskendo vidutiniškai 152 asmenys (per nurodytus penkerius metus nuskendo vidutiniškai 6 vaikai). Vandens įstatymo projektu siekiama suvienodinti savivaldybių tarybų tvirtinamų Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių rengimo praktiką, nustatyti aiškią institucijų kompetenciją, susijusią su skęstančiųjų gelbėjimo darbų organizavimu paplūdimyje ir ne paplūdimio teritorijoje, taip pat pateikti sąvokos „Paplūdimys“ apibrėžtį, kurios atsisakyta priėmus Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymą. Atitinkamai ANK projektu siekiama didinti atsakingų institucijų, vykdančių nesaugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo prevenciją, skaičių, t. y. praplėsti ANK 589 straipsnyje numatytų subjektų, kuriems suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už saugaus elgesio vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimus, ratą. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Viešojo saugumo politikos grupės (vadovas – ministerijos vyriausiasis patarėjas Rustamas Liubajevas, tel. (8 5) 271 7248, el. p. [email protected]) patarėja Jurgita Laskevičiūtė (tel. 271 8432, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai
įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1447 neliko Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka aprobuotos sąvokos
„Paplūdimys“, kuri iki 2018 m. liepos 16 d. galiojusio
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje buvo apibrėžiama kaip „sausumos ir su ja besiribojančio vandens telkinio dalis, skirta poilsiui organizuoti“. Šiuo metu paplūdimio sąvoka numatyta tik Lietuvos higienos normos HN 92:2018
„Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1055, 5.12 papunktyje ir apibrėžiama kaip
„patogus (ilsėtis, sportuoti, maudytis smėlio (žvyro, žvirgždo ar kriauklelių)
ruožas, esantis aukščiau atabrado nuolaidžiame paviršinio vandens telkinių (ežerų, upių, tvenkinių, karjerų, užtvankų) ar priekrantės ir tarpinių vandenų krante, įrengtas laikantis Higienos normoje nustatytų sveikatos saugos reikalavimų“. Toks įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžimas žemesnės galios teisės aktuose prieštarauja Konstitucinio Teismo formuojamai praktikai, pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime konstatuota, kad iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu.
Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimas jūroje paieškos ir gelbėjimo rajone (t. y. nustatytų koordinačių zonoje, dėl kurios pagal
Respublika susitarė su suinteresuotomis valstybėmis, šios konvencijos šalimis, taip pat Kuršių mariose ir jūrų uostų akvatorijose) yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme ir jį įgyvendinančiame Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone plane, patvirtintame Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. V-945. Pagal Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 44 straipsnį, žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus atitinkamame paieškos ir gelbėjimo rajone organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras. Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, išskyrus jūrų uostų akvatorijas ir Kuršių marias, vykdo Lietuvos kariuomenė, Kuršių mariose – VRM įgaliotos institucijos, jūrų uostų akvatorijose – jūrų uostų administracijos. Tačiau kalbant apie skęstančiųjų gelbėjimą Baltijos jūros pakrantėje ar kituose paviršiniuose vandens telkiniuose (ypač sezono metu, kai gausu poilsiautojų) susiduriama su problema, jog įstatyme tiesiogiai nenurodyta, koks subjektas atsakingas už skęstančių gelbėjimo darbų organizavimą.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 29 punktą, gyventojų poilsio organizavimas, kūno kultūros ir sporto plėtojimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl savivaldybės, atsižvelgdamos į gamtos išteklius, aplinkos savybes, bendruomenės interesus bei poreikius, savo sprendimu prie vandens telkinių steigia paplūdimius ir maudyklas. Darytina išvada, kad savivaldybės, siekdamos tinkamai įgyvendinti minėtą savarankiškąją funkciją, privalo rūpintis paplūdimių priežiūra ir administravimu, t. y. vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, turi nustatyti viešųjų paslaugų gyventojams teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigti savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, parinkti viešųjų paslaugų teikėjus, įgyvendinti viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. Toks reguliavimas suponuoja, kad poilsiautojų saugumo užtikrinimas savivaldybės įsteigtoje poilsio vietoje yra viena iš sudėtinių teikiamų paslaugų dalių, tačiau ši funkcija nėra aiškiai nurodyta teisės akte, todėl taikymo požiūriu yra skirtingai interpretuojama. Dar didesnių klausimų kelia skęstančiųjų gelbėjimas ne paplūdimio teritorijoje, taip pat paplūdimiuose po nustatytų paplūdimių lankymo valandų. Pažymėtina, kad, gresiant pavojui žmogaus sveikatai ir gyvybei, skubią pagalbą nukentėjusiesiems nepriklausomai nuo metų laiko ir incidento pobūdžio bendra tvarka teikia ir gelbėjimo darbus atlieka valstybės institucijos (paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 112), kurioms yra priskirtos atitinkamos funkcijos.
Visgi manytina, kad, siekiant teisinio reguliavimo ir institucijų kompetencijų pasiskirstymo aiškumo, konkrečius subjektus, atsakingus už skęstančių poilsiautojų gelbėjimo darbų organizavimą, tikslinga nurodyti viename teisės akte – Lietuvos Respublikos vandens įstatyme. Pažymėtina, kad tiek galiojančio Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1826 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje, numatyta, kad saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisykles tvirtina savivaldybių tarybos. Suinteresuotų institucijų ar pareiškėjų skunduose ne kartą atkreiptas dėmesys į labai skirtingą Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių rengimo ir taikymo praktiką (taisyklėse numatyti reikalavimai neretai iš esmės skiriasi, kai kurios savivaldybių tarybos vis dar nepatvirtinusios tokių taisyklių). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 49 ir 82 punktus, teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už saugaus elgesio vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimus numatyta tik policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnams. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įvertinus Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, kad įstatyme vartojamos sąvokos negali būti apibrėžtos žemesnės galios teisės aktais, atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme nebeliko iki 2018 m. liepos
terminų banko įstatymo nustatyta tvarka aprobuotos sąvokos „Paplūdimys – sausumos ir su ja besiribojančio vandens telkinio dalis, skirta poilsiui organizuoti“, siūlytina sąvoką „paplūdimys“ apibrėžti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje. Atsižvelgus į poreikį suvienodinti savivaldybių tarybų tvirtinamų Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių rengimo praktiką, VRM galėtų parengti ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinti pavyzdines saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisykles. Vandens įstatymo projektu siūloma patikslinti nuostatą, esančią nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje, numatant teisinį pagrindą vidaus reikalų ministrui patvirtinti minėtas pavyzdines taisykles, o įvertinus tai, kad ši nuostata pagal reguliavimo dalyką artimesnė „paviršinių vandens telkinių naudojimo rekreacijai“ institutui, siūloma tikslinamą nuostatą perkelti į įstatymo 10 straipsnį atitinkamai numatant naują 4 dalį.
Vandens įstatymo projektu taip pat siūloma naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 10 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi, kurioje būtų numatyta, jog skęstančiųjų gelbėjimo darbus paplūdimyje Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytomis paplūdimio lankymo valandomis organizuoja paplūdimio administratorius, o paviršiniuose vandens telkiniuose ne paplūdimio teritorijoje (išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną), taip pat paplūdimyje po nustatytų paplūdimio lankymo valandų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (numatoma, kad ši įgaliota institucija būtų PAGD). Gelbėjimo darbų organizavimas apimtų reagavimą į pagalbos prašymą, gelbėjimo darbų vykdymą, taip pat prevencinių priemonių taikymą. Dėl Vandens įstatymo projekte siūlomos vartoti „paieškos ir gelbėjimo rajono“ formuluotės atitinkamai siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 32 dalies nuostatą, numatant, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme.
Atsižvelgus į tai, kad skęstančiųjų problematikai būdingas tam tikras sezoniškumas (šiltuoju metų laiku išauga besimaudančiųjų, o žiemą – poledinės žūklės mėgėjų skaičius), įvertinus poreikį didinti atsakingų institucijų, vykdančių nesaugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo prevenciją, skaičių, ANK projektu siūloma praplėsti ANK 589 straipsnyje numatytų subjektų, kuriems suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už saugaus elgesio vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimus, ratą. Skęstančiųjų bei poledinės žūklės mėgėjų gelbėjimo procese dalyvauja tokių institucijų, kaip PAGD, Kuršių mariose – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM (toliau – VSAT) pareigūnai. Be to, VSAT pareigūnai, atlikdami savo tiesiogines funkcijas, dažnai fiksuoja teisės pažeidimus pasienio ruožuose, nuo kurių nutolusios policijos įstaigos, todėl saugodami valstybės sieną pasienio vandenyse šie pareigūnai taip pat galėtų surašyti administracinių nusižengimų protokolus už ANK 491 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Manytina, kad įgaliojimus administracinių nusižengimų protokolus už saugaus elgesio vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų reikalavimų nesilaikymą tikslinga suteikti ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, jeigu jie tokius pažeidimus pastebėtų atlikdami savo funkcijas teisėtumo ir teisėtvarkos užtikrinimo aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje.
Siūlomi ANK 589 straipsnio pakeitimai leistų taupyti valstybės biudžeto lėšas ir efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius, nes galinčių taikyti administracinę atsakomybę subjektų ratas neapsiribotų tik policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnais, bet leistų administracinių nusižengimų protokolus surašyti PAGD, VSAT ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, jeigu jie užfiksuotų ANK 491 straipsnio pažeidimą. ANK projekte taip pat patikslinta ANK 589 straipsnio 55 punkto redakcija atsižvelgus į 2019 m. balandžio
kodekso 415 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1541 nuostatas (t. y. vietoj „415 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse“ įrašyta „415 straipsnyje“) ir
nusižengimų kodekso 541, 542 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1868 nuostatas (nurodyti 540 ir 541 straipsniai). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų priėmimas korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymus inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės keisti kitų įstatymų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Vandens įstatymo projekte siūloma sąvokos „paplūdimys“ apibrėžtis, kuri buvo numatyta Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme iki 2018 m. liepos 16 d., yra aprobuota ir nurodyta Terminų banke. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, reikės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 840 „Dėl Lietuvos Respublikos vandens įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo projektą ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl Pavyzdinių saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių patvirtinimo“ projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant įstatymus, papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13.
projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus negauta specialistų vertinimų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „administracinis nusižengimas“, „paplūdimys“, „saugus elgesys paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2019-04-08
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2019 m. sausio 12 d. priėmė Administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1949, kuris įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 589 straipsnio 31 punkto nuostatos derintinos su minėtu įstatymu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (85) 239 6167, el. p. [email protected]
2019-07-11
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2019 m. birželio 6 d. priėmė Administracinių nusižengimų kodekso 53, 247, 256, 305, 385 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2167 (toliau – įstatymas Nr. XIII-2167), kurio 6 straipsnio 5 dalimi yra pakeistas Kodekso 589 straipsnio 55 punktas (įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d.) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir tai, jog priėmus teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo Kodekso 589 straipsnio 55 punkto nuostatos įsigaliotų anksčiau (2019 m. lapkričio 1 d.) teisinis reguliavimas tobulintinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (85) 239 6167, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Kęstutis Mažeika; Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius; Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupė s patarėja Jurgita Laskevičiūtė, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, vyresn. patarėjas Arūnas Čepelė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2019 m. sausio 12 d. priėmė Administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1949, kuris įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 589 straipsnio 31 punkto nuostatos derintinos su minėtu įstatymu. Nepritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūlyti išbraukti 1 straipsnio 1 dalį (žr. Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymą)
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti įstatymo projektui, atsižvelgus į Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymą. 6.1 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2019-06-12 Argumentai: Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančių institucijų ir pareigūnų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus ir pagrindinius principus, veiklos organizavimą nustato ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė - valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu ir šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Taip pat šio įstatymo 3 straipsniu nustatytos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų funkcijos, veiklos organizavimo principai, ir 12 straipsniu nustatytos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos išskirtinai sietini tik su teisėtumo ir teisėtvarkos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje užtikrinimu. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 str.
1 d. numatoma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikti įgaliojimus pradėti administracinių nusižengimų teiseną ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už savivaldybių tarybų patvirtintų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių pažeidimus, kurie nesietini su aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimais; tokios numatomos kodekso pakeitimo nuostatos prieštarautų minėtoms Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatoms ir šiuo įstatymu nustatytiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų veiklos organizavimo principams. Todėl komitetas siūlo nepritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nuostatoms ir siūlo išbraukti įstatymo
Pasiūlymas: Siūloma išbraukti 1 straipsnio 1 dalį: 1 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas. 1.
589 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip: „31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 110, 111, 114, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 308¹, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje,
administracinių nusižengimų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – ir dėl 491 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų;“. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: 8 - už, 1 - prieš. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Vingrienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas
Imbrasas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2019-07-03
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Vidaus reikalų ministerijos patarėja, Viešojo saugumo politikos grupė Jurgita Laskevičiūtė, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Svetlana Zamara. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2019 m. sausio 12 d. priėmė Administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1949, kuris įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kodekso 589 straipsnio 31 punkto nuostatos derintinos su minėtu įstatymu. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė13
pavadinimo turėtų būti įstatymo priėmimo data ir numeris. 2.
nereikėtų rodyti pakeitimų, kurie jau yra priimti įstatymu Nr. XIII-1541 ir yra įsigalioję 2019-04-01, taip pat tų, kurie vadovaujantis Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų
priimtas, bet dar neįsigaliojęs to paties teisės akto pakeitimas, o projektu daromi pakeitimai įsigaliotų kartu su neįsigaliojusiomis pataisoms arba vėliau, teisės akto projekto lyginamasis variantas rengiamas suvestinės teisės akto redakcijos (įskaitant priimtus), bet neįsigaliojusius pakeitimus, pagrindu.“, yra priimti įstatymu Nr. XIIIP-1868 ir įsigalios 2019-07-01. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas
1 Argumentai: Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančių institucijų ir pareigūnų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus ir pagrindinius principus, veiklos organizavimą nustato ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas.
Vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė - valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu ir šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Taip pat šio įstatymo 3 straipsniu nustatytos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų funkcijos, veiklos organizavimo principai, ir 12 straipsniu nustatytos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos išskirtinai sietini tik su teisėtumo ir teisėtvarkos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje užtikrinimu. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 str.
1 d. numatoma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikti įgaliojimus pradėti administracinių nusižengimų teiseną ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus už savivaldybių tarybų patvirtintų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių pažeidimus, kurie nesietini su aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimais; tokios numatomos kodekso pakeitimo nuostatos prieštarautų minėtoms Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatoms ir šiuo įstatymu nustatytiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų veiklos organizavimo principams. Todėl komitetas siūlo nepritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nuostatoms ir siūlo išbraukti įstatymo
Pasiūlymas: Siūloma išbraukti 1 straipsnio 1 dalį:
pakeitimas. 1.
punktą ir jį išdėstyti taip:
„31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų
aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 110, 111, 114, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 308¹, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346 straipsniuose, 426 straipsnio
straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – ir dėl 491 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų;“.
Pakeisti 589 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip:
„31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų
aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 110, 111, 114, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 308¹, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346 straipsniuose, 426 straipsnio
straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – ir dėl 491 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų;“. Nepritarti Administracinių nusižengimų kodekso 615 straipsnio 1 d. nustatyta, kad „administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.“ Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „jeigu šio kodekso 589 straipsnyje numatyta, kad atlikti to paties šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje numatyto administracinio nusižengimo tyrimą ir dėl jo surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę kelių institucijų pareigūnai, atlikus tyrimą, byla gali būti perduodama nagrinėti tai institucijai, kuriai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus pavesta atlikti atitinkamų įstatymų ar kitų teisės aktų priežiūrą.“ Pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM pareigūnų funkcijos taip pat nėra tiesiogiai susijusios su saugaus elgesio vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių pažeidimais, tačiau jiems vykdant tiesiogines funkcijas dažnai fiksuojami teisės pažeidimai pasienio ruožuose, nuo kurių nutolusios policijos įstaigos.
Teisės surašyti administracinių nusižengimų protokolus už akivaizdžius saugaus elgesio vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimus (jeigu tokie būtų užfiksuojami vykdant tiesiogines funkcijas) leistų efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius (šiuo metu taikyti administracinę atsakomybę gali tik policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė