Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 97 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1) jei buvęs Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, šioje rinkimų apygardoje organizuojami nauji rinkimai. Nauji rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina naujų rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai. Konkrečią naujų rinkimų rengimo tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad nauji rinkimai rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų. Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama naujų rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų. Į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys ar apsigyvenę ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravę gyvenamąją vietą piliečiai, kuriems naujų rinkimų dieną bus sukakę 18 metų. Iš rinkėjų sąrašo išbraukiami rinkimų teisę praradę asmenys ir piliečiai, kurie deklaravo gyvenamąją vietą ne šios rinkimų apygardos teritorijoje. Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašyti į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami nauji rinkimai, rinkėjų sąrašus) nerengiamas; nauju Seimo nariu tampa kitas daugiausiai rinkėjų balsų toje apygardoje gavęs kandidatas. Jeigu kitų kandidatų nėra arba jie tapti Seimo nariais atsisako, Seimo nario vieta lieka neužimta.“
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Masiulis (Parašas)
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Kaip teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Zenonas Vaigauskas naujiems rinkimams, jau prasidėjus Seimo kadencijai, vienoje apygardoje organizuoti reikia apie 0,5 mln. eurų. Tai labai didelė suma, kuri neadekvati naujų rinkimų naudai. Pakartotiniai rinkimai sulaukia mažo susidomėjimo. 2015 m. merą Telšiuose pirmame ture rinko 33 procentai rinkėjų. 2013 m. pakartotiniuose rinkimuose į Seimą trijose vienmandatėse balsavo 28 procentai tų apygardų piliečių. Kita priežastis yra ta, kad dažnai Seimo nariai nutraukia savo įgaliojimus nes būna nepasirengę Seimo nario darbui arba gauna pelningesnį darbo pasiūlymą. Nauja tvarka skatintų politines organizacijas atsakingiau kelti kandidatus, o rinkėjus atsakingiau pasirinkti juos atstovausiantį kandidatą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Jei buvęs Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, šioje rinkimų apygardoje organizuojami nauji rinkimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma, kad atsiradus laisvai Seimo nario vietai, kuris buvo išrinktas vienmandatėje apygardoje, nauju Seimo nariu taptų kitas daugiausiai rinkėjų balsų toje apygardoje gavęs kandidatas. Jeigu kitų kandidatų nėra arba jie tapti Seimo nariais atsisako, Seimo nario vieta liktų neužimta. Laukiama, kad bus taupomi valstybės pinigai, o politinės organizacijos ir rinkėjai taps atsakingesni, parinkdami kandidatus. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Jokių rimtų neigiamų pasekmių nebūtų. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Iš esmės neatsilieps. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymui įgyvendinti Vyriausioji rinkimų komisija turės priimti reikalingus teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti Vyriausioji rinkimų komisija turės priimti reikalingus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Per vieną Seimo kadencią (4 m.) bus galima sutaupyti 1,5 mln. eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: 15.
Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Teikia Seimo narys Parašas Kęstutis Masiulis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad nutrūkus vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimams atsiradusi laisva Seimo nario vieta užimama ne rengiant naujus rinkimus toje apygardoje, o Seimo nariu tampant kitam daugiausiai rinkėjų balsų toje apygardoje surinkusiam kandidatui. Šiuo metu galiojančio Seimo rinkimų įstatymo 88 straipsnyje reglamentuojamas rinkimų rezultatų vienmandatėse rinkimų apygardose nustatymas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė, kad išrinktu laikomas kandidatas, esant tam tikroms sąlygoms, gavęs ne mažiau nei 1/5 visų apygardos rinkėjų balsų. Jei pagal šią taisyklę Seimo narys neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du daugiausiai balsų surinkę kandidatai, o išrenkamas tas, kuris pakartotiniame balsavime gauna daugiau balsų. Priėmus projektu teikiamą įstatymą, Seimo nariu galėtų tapti kandidatas, gavęs gerokai mažiau nei 1/5 visų apygardos rinkėjų balsų arba, rengiant pakartotinį balsavimą, kandidatas, už kurį balsavo mažuma rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą vienmandatėse rinkimų apygardose, kuriose išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūktų prieš terminą, kandidatas taptu Seimo nariu pagal kitokias taisykles, kitaip skaičiuojant ir vertinant rinkėjų balsus, nei kandidatas, išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje eilinių Seimo rinkimų metu pagal Seimo rinkimų įstatymo 88 straipsnyje nustatytas taisykles. Rinkėjų balsai šiais atvejais būtų vertinami nevienodai.
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kai skirtingose vienmandatėse rinkimų apygardose rinkėjo balsas turėtų skirtingą reikšmę nustatant rinkimų rezultatus, paneigia Konstitucijos 55 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą lygios rinkimų teisės principą ir neatitinka Konstitucijos. Konstitucijos
remiantis lygia rinkimų teise. Aiškinant lygios rinkimų teisės principą, visuotinai pripažįstama, jog jis reiškia, kad organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus (Konstitucinio Teismo 2008-10-01 ir 2015-10-20 nutarimai). 2. Projektu siūloma nustatyti, kad jei nėra kito kandidato, kuris taptų Seimo nariu pagal siūlomą antrojo daugiausiai balsų surinkusio kandidato taisyklę, Seimo nario vieta lieka neužimta. Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys. Priėmus šias projekto nuostatas, galėtų susidaryti situacija, kai Seimo kadencijos pradžioje vieno ar kelių vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių (taip renkama didesnė dalis Seimo narių – 71 iš 141) įgaliojimams nutrūkus prieš terminą, Seimo narių faktinis skaičius visą likusį kadencijos laikotarpį būtų ne 141, o bet koks skaičius, didesnis už 70, bet mažesnis už 141. 3. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas „Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas“ keičiant įstatymo straipsnio dalies punktus – tai turi būti nurodyta pakeitimų esmėje:
„Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2017-02- Nr. Į 2017-02-03 Nr. S-2017-1022 dėl lietuvos respublikos
PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto Nr. XIIIP-332 ATITIKTIES EUROPOS
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. vasario 3 d. raštu Nr. S-2017-1022 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 97 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-332, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2017 m. vasario 10 d. išvadai, kad Projektu siūlomas teisinis reguliavimas paneigia Konstitucijos 55 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą lygios rinkimų teisės principą ir neatitinka Konstitucijos. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-101 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nutrūkus vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimams atsiradusi laisva Seimo nario vieta užimama ne rengiant naujus rinkimus toje apygardoje, o Seimo nariu tampant kitam daugiausiai rinkėjų balsų toje apygardoje surinkusiam kandidatui. Šiuo metu galiojančio Seimo rinkimų įstatymo 88 straipsnyje reglamentuojamas rinkimų rezultatų vienmandatėse rinkimų apygardose nustatymas. Šio straipsnio
tikroms sąlygoms, gavęs ne mažiau nei 1/5 visų apygardos rinkėjų balsų.
Jei pagal šią taisyklę Seimo narys neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du daugiausiai balsų surinkę kandidatai, o išrenkamas tas, kuris pakartotiniame balsavime gauna daugiau balsų. Priėmus projektu teikiamą įstatymą, Seimo nariu galėtų tapti kandidatas, gavęs gerokai mažiau nei 1/5 visų apygardos rinkėjų balsų arba, rengiant pakartotinį balsavimą, kandidatas, už kurį balsavo mažuma rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą vienmandatėse rinkimų apygardose, kuriose išrinkto Seimo nario įgaliojimai nutrūktų prieš terminą, kandidatas taptu Seimo nariu pagal kitokias taisykles, kitaip skaičiuojant ir vertinant rinkėjų balsus, nei kandidatas, išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje eilinių Seimo rinkimų metu pagal Seimo rinkimų įstatymo 88 straipsnyje nustatytas taisykles. Rinkėjų balsai šiais atvejais būtų vertinami nevienodai. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kai skirtingose vienmandatėse rinkimų apygardose rinkėjo balsas turėtų skirtingą reikšmę nustatant rinkimų rezultatus, paneigia Konstitucijos 55 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą lygios rinkimų teisės principą ir neatitinka Konstitucijos. Konstitucijos
renkami remiantis lygia rinkimų teise. Aiškinant lygios rinkimų teisės principą, visuotinai pripažįstama, jog jis reiškia, kad organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus (Konstitucinio Teismo 2008-10-01 ir 2015-10-20 nutarimai). 2.
jei nėra kito kandidato, kuris taptų Seimo nariu pagal siūlomą antrojo daugiausiai balsų surinkusio kandidato taisyklę, Seimo nario vieta lieka neužimta. Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys. Priėmus šias projekto nuostatas, galėtų susidaryti situacija, kai Seimo kadencijos pradžioje vieno ar kelių vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktų Seimo narių (taip renkama didesnė dalis Seimo narių – 71 iš 141) įgaliojimams nutrūkus prieš terminą, Seimo narių faktinis skaičius visą likusį kadencijos laikotarpį būtų ne 141, o bet koks skaičius, didesnis už 70, bet mažesnis už 141. Pritarti Pritartina, kad Projektu siūlomas teisinis reguliavimas paneigia Konstitucijos 55 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą lygios rinkimų teisės principą. Lygios rinkimų teisės principas reiškia, kad organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus (Konstitucinio Teismo 2008-10-01 ir 2015-10-20 nutarimai). 3.Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. vasario 10 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 97 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kai skirtingose vienmandatėse rinkimų apygardose rinkėjo balsas turėtų skirtingą reikšmę nustatant rinkimų rezultatus, paneigia Konstitucijos 55 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą lygios rinkimų teisės principą ir neatitinka Konstitucijos. 4. Balsavimo rezultatai: už –7 , prieš –nėra , susilaikė – nėra . 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6.
Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė