Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO NR. XI-1491 4, 34, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:
„25. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatyme, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme ir kituose teisės aktuose.“ 2 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas:
1) jeigu tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas ar ūkinės bendrijos tikrasis (tikrieji) narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai), ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus;
2) jeigu tiekėjas yra padaręs profesinį pažeidimą, kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos, kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą, praėjo mažiau kaip vieni metai.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas:
1) jeigu tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas ar ūkinės bendrijos tikrasis (tikrieji) narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai), ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus;
2) jeigu tiekėjas yra padaręs profesinį pažeidimą, kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos, kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą, praėjo mažiau kaip vieni metai. 3) kai dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo arba jo patronuojančiosios įmonės per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta žala valstybei, arba kai dėl kitų valstybių tiekėjų buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardintus nusikaltimus ir teisės pažeidimus;
4) kai dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo arba jo patronuojančiosios įmonės arba tiekėjo (fizinio asmens), arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovo, akcininko, dalininko, taip pat tiekėjo patronuojančiosios įmonės akcininko, dalininko, vadovo, turinčio (turinčių) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalterio (buhalterių) ar kito (kitų) asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, veikla Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka arba Seimo nutarimu, už kurį balsavo ne mažiau kaip 4/5 Seimo narių, yra pripažinta kaip nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais arba jų neatitinka.“ 2.
Pakeisti 34 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas, nusikalstamas veikas, kuriomis padaryta žala valstybei bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje nustatytas nusikalstamas veikas;“ 4.
Papildyti 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą e papunkčiu: „e) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo ar jį patronuojančiosios įmonės vadovas, akcininkas, dalininkas, taip pat tiekėjo patronuojančiosios įmonės akcininkas, dalininkas, vadovas, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas
(kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, yra atleistas (atleisti) iš valstybės tarnybos už šiurkštaus (šiurkščių) tarnybinių nusižengimų padarymą, pažeidus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, atleistas (atleisti) arba pašalintas (pašalinti) iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo dienos praėjo mažiau nei 5 metai.“
Pakeisti 42 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Perkančioji organizacija gali pripažinti netinkamais kandidato ar dalyvio paraiškoje ar pasiūlyme nurodytus subrangovus arba laimėjusio dalyvio pirkimo sutarties vykdymo metu pasirinktus subrangovus.
Subrangovų pripažinimas netinkamais gali būti pagrįstas tik subrangovų neatitiktimi šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies reikalavimams, perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams, informacijos apsaugos ar tiekimo patikimumo reikalavimams. Tokiu atveju perkančioji organizacija raštu nurodo kandidatui, dalyviui ar laimėjusiam dalyviui, kodėl, jos manymu, subrangovai neatitinka šių reikalavimų.“
įsigaliojimas įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Kompetentingos institucijos iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki 2019 m. birželio 30 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas. 4. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 3 nuostatos taikomos esminiams pirkimo sutarties pažeidimams ir esminiu pripažintinam pirkimo sutarties neįvykdymui ar netinkamam įvykdymui, atsiradusiems nuo 2019 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Vytautas Bakas Arvydas Nekrošius Egidijus Vareikis Kęstutis Mažeika Arūnas Gumuliauskas Eugenijus Jovaiša Juozas Rimkus Stasys Tumėnas Kęstutis Smirnovas Dainius Gaižauskas Juozas Varžgalys Virginija Vingrienė Robertas Šarknickas Audrys Šimas Tomas Tomilinas Saulius Skvernelis Petras Valiūnas Lauras Stacevičius Aušra Papirtienė Antanas Baura Kęstutis Bacvinka Petras Nevulis Agnė Širinskienė Aušrinė Norkienė Darius Kaminskas Virgilijus Poderys Rūta Miliūtė Rima Baškienė Ramūnas Karbauskis Levutė Staniuvienė Zenonas Streikus Valius Ąžuolas Aušra Maldeikienė Alfredas Stasys Nausėda Juozas Bernatonis Jonas Jarutis Dainius Kepenis Algirdas Butkevičius Aurelijus Veryga Guoda Burokienė Vida Ačienė Gintautas Kindurys
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO NR. XI-1491 4, 34, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:
„25. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatyme, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme ir kituose teisės aktuose.“ 2 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas:
1) jeigu tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas ar ūkinės bendrijos tikrasis (tikrieji) narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai), ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus;
2) jeigu tiekėjas yra padaręs profesinį pažeidimą, kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos, kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą, praėjo mažiau kaip vieni metai.
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas:
1) jeigu tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas ar ūkinės bendrijos tikrasis (tikrieji) narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai), ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus;
2) jeigu tiekėjas yra padaręs profesinį pažeidimą, kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos, kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą, praėjo mažiau kaip vieni metai. 3) kai dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, arba jo patronuojančiosios įmonės per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta žala valstybei, arba kai dėl kitų valstybių tiekėjų buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ar sprendimas už analogiškus nusikaltimus ar teisės pažeidimus pagal atitinkamos valstybės teisę.;
4) kai dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, arba jo patronuojančiosios įmonės arba tiekėjo, kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovo, juridinio asmens dalyvio, taip pat tiekėjo patronuojančiosios įmonės vadovo, dalyvio, turinčio (turinčių) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalterio (buhalterių) ar kito (kitų) asmens (asmenų), turinčio (turinčių) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas, jog jis ar jo vykdoma veikla neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
5) kai yra įrodymų (įskaitant atvejus, kai šie įrodymai susiję su tiekėjo struktūra (valdymu, dalyviais) ar jo tiekiamų prekių, įrangos ypatybėmis), patvirtinančių, kad tiekėjas nėra patikimas ir kelia pavojų nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui “ 2.
Pakeisti 34 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas, nusikalstamas veikas, kuriomis padaryta žala valstybei bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje nustatytas nusikalstamas veikas;“ 3.
Papildyti 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą e papunkčiu: „e) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo ar jį patronuojančiosios įmonės vadovas, juridinio asmens dalyvis, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, taip pat tiekėjo patronuojančiosios įmonės dalyvis, vadovas, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, yra atleistas (atleisti) iš valstybės tarnybos už šiurkštaus (šiurkščių) tarnybinių nusižengimų padarymą, paaiškėjus, kad neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, atleistas (atleisti) arba pašalintas (pašalinti) iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo dienos praėjo mažiau nei 5 metai. 4. Pripažinti 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą netekusiu galios.
5) yra įrodymų (įskaitant atvejus, kai šie įrodymai susiję su tiekėjo struktūra (valdymu, akcininkais) ar jo tiekiamų prekių, įrangos ypatybėmis), patvirtinančių, kad tiekėjas nėra patikimas ir kelia pavojų nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui;
dalį ir ją išdėstyti taip:
organizacija, pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 2 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą. Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis. Perkančioji organizacija negali reikalauti dokumentų ir informacijos, kurie perkančiajai organizacijai pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą ar kitus teisės aktus yra neatlygintinai prieinami Lietuvos Respublikos registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose. 6. Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
4Perkančioji organizacija,
pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 2
įslaptinta informacija atvejais kaip įrodymą priima tiekėjo patikimumo pažymėjimą, įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą ar tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Perkančioji organizacija visais atvejais gali laikyti, kad tiekėjas nėra patikimas ir kelia pavojų nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui, jeigu ji gauna kompetentingų institucijų pateiktą tai patvirtinančią informaciją. 7.
dalį ir ją išdėstyti taip:
šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje valstybėje tokie dokumentai neišduodami arba toje valstybėje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalyjeies 1, 2 ir 3 punktuose ir 2 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytų aplinkybių, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija arba valstybėse, kuriose ji netaikoma, – oficialia tiekėjo deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai savo kilmės valstybėje arba valstybėje, iš kurios jis atvyko, o šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais atvejais, kai tiekėjas su kreditoriais nėra sudaręs taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs veiklos, šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju, kai nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais, ir šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju – ir laisvos formos tiekėjo deklaracija. “
Pakeisti 42 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Perkančioji organizacija gali pripažinti netinkamais kandidato ar dalyvio paraiškoje ar pasiūlyme nurodytus subrangovus arba laimėjusio dalyvio pirkimo sutarties vykdymo metu pasirinktus subrangovus. Subrangovų pripažinimas netinkamais gali būti pagrįstas tik subrangovų neatitiktimi šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies reikalavimams, perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams, informacijos apsaugos ar tiekimo patikimumo reikalavimams. Tokiu atveju perkančioji organizacija raštu nurodo kandidatui, dalyviui ar laimėjusiam dalyviui, kodėl, jos manymu, subrangovai neatitinka šių reikalavimų.“
įsigaliojimas įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2.
2Kompetentingos institucijos iki 2019 m. birželio 30 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki 2019 m. birželio 30 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2019 m. birželio 30 d. galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas. 4. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 3 nuostatos taikomos esminiams pirkimo sutarties pažeidimams ir esminiu pripažintinam pirkimo sutarties neįvykdymui ar netinkamam įvykdymui, atsiradusiems nuo 2019 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vytautas Bakas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant eliminuoti ne tik tiekėjus, kurie veikia priešingai nacionaliniams saugumo interesams, bet ir patronuojančias ir/ar patronuojamas įmones, kurios gali veikti tiesiogiai viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančius teikėjus. Be to, siekiama viešuosiuose pirkimuose sudaryti galimybes perkančiosioms organizacijoms eliminuoti iš viešųjų pirkimų tuos tiekėjus, kuriuose vadovaujantieji asmenys turi reputacijos trūkumų (atleisti už šiurkščius tarnybinius pažeidimus, sulaužę priesaiką, kt.). Šiais pakeitimais siekiama išgryninti jautrius viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje, atsižvelgiant į susiklosčiusią sudėtingą Lietuvos Respublikos geopolitinę situaciją bei kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
narys Vytautas Bakas
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Dėl Įstatymo 4 straipsnio. Įstatymo 4 str. apibrėžiamos pagrindinės pirkimuose vartojamos sąvokos. Įstatyme neapibrėžtos, tačiau jame vartojamos kitos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme ar Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme. Dėl Įstatymo 34 straipsnio.
Dėl Įstatymo 34 straipsnio. Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, kaip ir Direktyvoje 2009/81/EB, įtvirtintas privalomas pašalinimo pagrindas dėl teistumo už šioje dalyje išvardytas nusikalstamas veikas (tokias kaip dalyvavimas nusikalstamame susivienijame, teroro aktas, sukčiavimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir kt.), kuriam esant perkančioji organizacija turi atmesti tiekėjo paraišką ar pasiūlymą. Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyti tiekėjų paraiškų ir pasiūlymų pašalinimo pagrindai, kuriuos perkančiosios organizacijos gali, bet neprivalo taikyti, pavyzdžiui, kai tiekėjas bankrutavęs, likviduojamas, jam iškelta bankroto, restruktūrizavimo byla, yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, yra pateikęs melagingą informaciją, yra nepatikimas ir kelia pavojų nacionaliniam saugumui, nemoka mokesčių ar socialinio draudimo įmokų. Dėl Įstatymo 42 straipsnio. Įstatymo 42 straipsnyje įtvirtinta, kad „Perkančioji organizacija gali pripažinti netinkamais kandidato ar dalyvio paraiškoje ar pasiūlyme nurodytus subrangovus arba laimėjusio dalyvio pirkimo sutarties vykdymo metu pasirinktus subrangovus. Subrangovų pripažinimas netinkamais gali būti pagrįstas tik subrangovų neatitiktimi perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams, informacijos apsaugos ar tiekimo patikimumo reikalavimams. Tokiu atveju perkančioji organizacija raštu nurodo kandidatui, dalyviui ar laimėjusiam dalyviui, kodėl, jos manymu, subrangovai neatitinka šių reikalavimų.“
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl Įstatymo projektu numatomo 4 straipsnio pakeitimo. Siekiant užtikrinti, kad teisės aktuose būtų vienodai suprantama sąvokos patronuojančioji, patronuojamoji įmonė reikšmė, nustatoma, kad keičiamame įstatyme sąvokos bus suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme ir kituose teisės aktuose.“ Dėl Įstatymo projektu keičiamo 34 straipsnio.
Šiuo metu yra susiformavusi ydinga praktika, kai tiekėjai, įrašyti į nepatikimų tiekėjų sąrašus, įsteigia naują juridinį asmenį, vykdantį analogišką veiklą, ir taip toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose išvengdami atsakomybės už Viešųjų pirkimų įstatymo ar ankstesnių viešųjų pirkimų sutarčių pažeidimus. Todėl siūloma įstatyme nustatyti ne galimybę, bet pareigą perkančiosioms organizacijoms atmesti tiekėjų paraiškas dėl pačio tiekėjo bei ir dėl jį patronuojančiosios įmonės kvalifikacijos trūkumų:
1 dalies 3 punkto redakcija);
Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka arba Seimo nutarimu, už kurį balsavo ne mažiau kaip 4/5 Seimo narių, yra pripažinta kaip nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais arba jų neatitinka.“(siūloma 34 str.
1 dalies 4 punkto redakcija); Taip pat įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę perkančiosioms organizacijoms nustatyti ir šiuos reikalavimus tiekėjams, kuriems esant paraiškos atmetamos:
teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas, nusikalstamas veikas, kuriomis padaryta žala valstybei bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje nustatytas nusikalstamas veikas; (siūloma 34 str.
2 dalies 3 punkto redakcija); ;
kuris yra juridinis asmuo ar jį patronuojančiosios įmonės vadovas, akcininkas, dalininkas, taip pat tiekėjo patronuojančiosios įmonės akcininkas, dalininkas, vadovas, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas
(kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, yra atleistas (atleisti) iš valstybės tarnybos už šiurkštaus (šiurkščių) tarnybinių nusižengimų padarymą, pažeidus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, atleistas (atleisti) arba pašalintas (pašalinti) iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo dienos praėjo mažiau nei 5 metai.“ (siūloma 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunkčio redakcija).
Dėl įstatymo projektu keičiamo 42 straipsnio: Siekiama įtvirtinti, kad kvalifikacijos trūkumai būtų vertinami ne tik pačių tiekėjų, bet ir subtiekėjų, kad kvalifikacijos reikalavimus, dėl kurių privaloma atmesti teikėjų paraiškas, būtų taikomi ir subrangovams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekto nuostatos sudarys prielaidas eliminuoti keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui tiekėjus ir juos patronuojančias įmones, subrangovus iš viešųjų pirkimų procedūrų ir užtikrins skaidresnį bei labiau apsaugantį mechanizmą viešuosiuose pirkimuose gynybos ir saugumo srityje. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Aiškesnis viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, reglamentavimas sumažins prielaidas atsirasti korupcijai ir labiau užtikrins nacionalinio saugumo interesus. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo nuostatos bus aiškesnės ir suderintos su Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. Jeigu įstatymo projekto nuostatos sudarytų prielaidas skaidresniam tiekėjų dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose gynybos ir saugumo srityje, svarstytina galimybė šiuos saugiklius reglamentuoti ir viešųjų pirkimų įstatyme. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Viešųjų pirkimų tarnyba pagal kompetenciją turės iki 2019 m. birželio 30 d. priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat perkančiosios organizacijos turės koreguoti savo viešųjų pirkimų taisykles. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymo projektą, Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauti specialistų vertinimai ir išvados. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „viešasis pirkimas“, „patronuojančioji įmonė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymas turėtų būti išverstas į anglų kalbą.
Teikia Seimo nariai: Vytautas Bakas Arvydas Nekrošius Egidijus Vareikis Kęstutis Mažeika Arūnas Gumuliauskas Eugenijus Jovaiša Juozas Rimkus Stasys Tumėnas Kęstutis Smirnovas Dainius Gaižauskas Juozas Varžgalys Virginija Vingrienė Robertas Šarknickas Audrys Šimas Tomas Tomilinas Saulius Skvernelis Petras Valiūnas Lauras Stacevičius Aušra Papirtienė Antanas Baura Kęstutis Bacvinka Petras Nevulis Agnė Širinskienė Aušrinė Norkienė Darius Kaminskas Virgilijus Poderys Rūta Miliūtė Rima Baškienė Ramūnas Karbauskis Levutė Staniuvienė Zenonas Streikus Valius Ąžuolas Aušra Maldeikienė Alfredas Stasys Nausėda Juozas Bernatonis Jonas Jarutis Dainius Kepenis Algirdas Butkevičius Aurelijus Veryga Guoda Burokienė Vida Ačienė Gintautas Kindurys
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO NR. XI-1491 4, 34, 42 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ir Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. i-1491 2,
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projektai parengti siekiant eliminuoti ne tik tiekėjus, kurie veikia priešingai nacionaliniams saugumo interesams, bet ir patronuojančias ir/ar patronuojamas įmones, kurios gali veikti tiesiogiai viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančius teikėjus. Be to, siekiama viešuosiuose pirkimuose sudaryti galimybes perkančiosioms organizacijoms eliminuoti iš viešųjų pirkimų tuos tiekėjus, kuriuose vadovaujantieji asmenys turi reputacijos trūkumų (atleisti už šiurkščius tarnybinius pažeidimus, sulaužę priesaiką, kt.). Šiais pakeitimais siekiama išgryninti jautrius viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje, atsižvelgiant į susiklosčiusią sudėtingą Lietuvos Respublikos geopolitinę situaciją bei kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Vytautas Bakas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymuose neapibrėžtos, tačiau jame vartojamos kitos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme ar Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme. Įstatymuose įtvirtintas privalomas pašalinimo pagrindas dėl teistumo už šioje dalyje išvardytas nusikalstamas veikas (tokias kaip dalyvavimas nusikalstamame susivienijame, teroro aktas, sukčiavimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas ir kt.), kuriam esant perkančioji organizacija turi atmesti tiekėjo paraišką ar pasiūlymą.
Įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyti tiekėjų paraiškų ir pasiūlymų pašalinimo pagrindai, kuriuos perkančiosios organizacijos gali, bet neprivalo taikyti, pavyzdžiui, kai tiekėjas bankrutavęs, likviduojamas, jam iškelta bankroto, restruktūrizavimo byla, yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, yra pateikęs melagingą informaciją, yra nepatikimas ir kelia pavojų nacionaliniam saugumui, nemoka mokesčių ar socialinio draudimo įmokų. Įstatymuose įtvirtinta, kad „Perkančioji organizacija gali pripažinti netinkamais kandidato ar dalyvio paraiškoje ar pasiūlyme nurodytus subrangovus arba laimėjusio dalyvio pirkimo sutarties vykdymo metu pasirinktus subrangovus. Subrangovų pripažinimas netinkamais gali būti pagrįstas tik subrangovų neatitiktimi perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams, informacijos apsaugos ar tiekimo patikimumo reikalavimams. Tokiu atveju perkančioji organizacija raštu nurodo kandidatui, dalyviui ar laimėjusiam dalyviui, kodėl, jos manymu, subrangovai neatitinka šių reikalavimų.“
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 34,
naujos teisinio reguliavimo nuostatos. Dėl Įstatymo projektu numatomo 4 straipsnio pakeitimo.
Siekiant užtikrinti, kad teisės aktuose būtų vienodai suprantama sąvokos patronuojančioji, patronuojamoji įmonė reikšmė, nustatoma, kad keičiamame įstatyme sąvokos bus suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme ir kituose teisės aktuose.“ Dėl Įstatymo projektu keičiamo 34 straipsnio. Šiuo metu yra susiformavusi ydinga praktika, kai tiekėjai, įrašyti į nepatikimų tiekėjų sąrašus, įsteigia naują juridinį asmenį, vykdantį analogišką veiklą, ir taip toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose išvengdami atsakomybės už Viešųjų pirkimų įstatymo ar ankstesnių viešųjų pirkimų sutarčių pažeidimus. Todėl siūloma įstatyme nustatyti ne galimybę, bet pareigą perkančiosioms organizacijoms atmesti tiekėjų paraiškas dėl pačio tiekėjo bei ir dėl jį patronuojančiosios įmonės kvalifikacijos trūkumų:
1 dalies 3 punkto redakcija);
Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka arba Seimo nutarimu, už kurį balsavo ne mažiau kaip 4/5 Seimo narių, yra pripažinta kaip nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais arba jų neatitinka.“(siūloma 34 str.
1 dalies 4 punkto redakcija); Taip pat įstatymo projektu siūloma nustatyti galimybę perkančiosioms organizacijoms nustatyti ir šiuos reikalavimus tiekėjams, kuriems esant paraiškos atmetamos:
teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas, nusikalstamas veikas, kuriomis padaryta žala valstybei bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje nustatytas nusikalstamas veikas; (siūloma 34 str.
2 dalies 3 punkto redakcija); ;
kuris yra juridinis asmuo ar jį patronuojančiosios įmonės vadovas, akcininkas, dalininkas, taip pat tiekėjo patronuojančiosios įmonės akcininkas, dalininkas, vadovas, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas
(kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, yra atleistas (atleisti) iš valstybės tarnybos už šiurkštaus (šiurkščių) tarnybinių nusižengimų padarymą, pažeidus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, atleistas (atleisti) arba pašalintas (pašalinti) iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo dienos praėjo mažiau nei 5 metai.“ (siūloma 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunkčio redakcija).
Dėl įstatymo projektu keičiamo 42 straipsnio: Siekiama įtvirtinti, kad kvalifikacijos trūkumai būtų vertinami ne tik pačių tiekėjų, bet ir subtiekėjų, kad kvalifikacijos reikalavimus, dėl kurių privaloma atmesti teikėjų paraiškas, būtų taikomi ir subrangovams. Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2,
nuostatos. Dėl Įstatymo projektu numatomo 2 straipsnio pakeitimo. Siekiant užtikrinti, kad teisės aktuose būtų vienodai suprantama sąvokos patronuojančioji, patronuojamoji įmonė reikšmė, nustatoma, kad keičiamame įstatyme sąvokos bus suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme ir kituose teisės aktuose.“ Dėl Įstatymo projektu keičiamo 46 straipsnio. Šiuo metu yra susiformavusi ydinga praktika, kai tiekėjai, įrašyti į nepatikimų tiekėjų sąrašus, įsteigia naują juridinį asmenį, vykdantį analogišką veiklą, ir taip toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose išvengdami atsakomybės už Viešųjų pirkimų įstatymo ar ankstesnių viešųjų pirkimų sutarčių pažeidimus.
Todėl siūloma įstatyme nustatyti ne galimybę, bet pareigą perkančiosioms organizacijoms atmesti tiekėjų paraiškas dėl pačio tiekėjo bei ir dėl jį patronuojančiosios įmonės kvalifikacijos trūkumų:
Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka arba Seimo nutarimu, už kurį balsavo ne mažiau kaip 4/5 Seimo narių, yra pripažinta kaip nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais arba jų neatitinka.“ Dėl įstatymo projektu keičiamo 95 straipsnio: Siekiama papildyti Viešųjų pirkimų tarnybos kompetenciją – “renka, sistemina ir viešina aktualią informaciją apie patronuojančiasias įmones, kurių patronuojamosios įmonės yra šalinamos iš viešųjų pirkimų procedūrų pagal šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 10 punktą.“ 5.
Todėl siūloma įstatyme nustatyti ne galimybę, bet pareigą perkančiosioms organizacijoms atmesti tiekėjų paraiškas dėl pačio tiekėjo bei ir dėl jį patronuojančiosios įmonės kvalifikacijos trūkumų:
Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka arba Seimo nutarimu, už kurį balsavo ne mažiau kaip 4/5 Seimo narių, yra pripažinta kaip nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais arba jų neatitinka.“ Dėl įstatymo projektu keičiamo 95 straipsnio: Siekiama papildyti Viešųjų pirkimų tarnybos kompetenciją – “renka, sistemina ir viešina aktualią informaciją apie patronuojančiasias įmones, kurių patronuojamosios įmonės yra šalinamos iš viešųjų pirkimų procedūrų pagal šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 10 punktą.“
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įstatymo projekto nuostatos sudarys prielaidas eliminuoti keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui tiekėjus ir juos patronuojančias įmones, subrangovus iš viešųjų pirkimų procedūrų ir užtikrins skaidresnį bei labiau apsaugantį mechanizmą viešuosiuose pirkimuose gynybos ir saugumo srityje. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Aiškesnis viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, reglamentavimas sumažins prielaidas atsirasti korupcijai ir užtikrins nacionalinio saugumo interesus. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo nuostatos bus aiškesnės ir suderintos su Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. Jeigu įstatymo projekto nuostatos sudarytų prielaidas skaidresniam tiekėjų dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose gynybos ir saugumo srityje, svarstytina galimybė šiuos saugiklius reglamentuoti ir viešųjų pirkimų įstatyme. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Viešųjų pirkimų tarnyba pagal kompetenciją turės iki 2019 m. birželio 30 d. priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat perkančiosios organizacijos turės koreguoti savo viešųjų pirkimų taisykles. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymo projektą, Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauti specialistų vertinimai ir išvados. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „viešasis pirkimas“, „patronuojančioji įmonė“. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į 2019-05-15 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto išvadą „Dėl preliminaraus įvertinimo, ar Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybs ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 34,42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3319 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Įstatymas turėtų būti išverstas į anglų kalbą.
Teikia Seimo nariai: Vytautas Bakas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalies 4 punktu siūlomas nustatyti privalomas tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindas – jei tiekėjo ar su juo susijusio asmens veikla
„Seimo nutarimu <...> yra pripažinta nesuderinama su nacionalinio saugumo
interesais arba jų neatitinka“.
Įvertinant tai, kad įstatyme nėra nustatyta tokio Seimo nutarimo priėmimo pagrindų, asmenų ir jų veiklos vertinimo kriterijų ir pan., toks siūlomas teisinis reguliavimas, nustatantis tam tikrų asmenų statuso ypatumus ir ribojantis jų teises dalyvauti pirkimo procedūrose vertintinas dėl jo atitikties Konstitucijai bei oficialiai Konstitucinio Teismo doktrinai:
tačiau parlamentinė demokratija nėra tokia sistema, kurioje parlamentas tiesiogiai organizuoja kitų valstybės ar savivaldybių institucijų darbą arba gali bet kada įsikišti į bet kurios viešąją valdžią įgyvendinančios valstybės ar savivaldybių institucijos (jų pareigūnų) veiklą; parlamentinė demokratija nėra ir tokia sistema, kurioje parlamentas, esant nors menkiausiai dingsčiai, gali <...> inicijuoti sankcijų taikymą atitinkamiems asmenims (Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 21 d., 2014 m. sausio 16 d. sprendimai).
įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas kaip įstatymų leidybos funkcija, parlamentinės kontrolės funkcija, steigiamoji funkcija, biudžetinė funkcija ir kt. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2009 m. sausio 15 d. sprendimas), tuo tarpu pažymėtina, kad vertinama Seimo funkcija neatitinka nei vienos iš klasikinių konstitucinių Seimo funkcijų;
valdžios galias riboja Konstitucija.
Įvertinant tai, kad įstatyme nėra nustatyta tokio Seimo nutarimo priėmimo pagrindų, asmenų ir jų veiklos vertinimo kriterijų ir pan., toks siūlomas teisinis reguliavimas, nustatantis tam tikrų asmenų statuso ypatumus ir ribojantis jų teises dalyvauti pirkimo procedūrose vertintinas dėl jo atitikties Konstitucijai bei oficialiai Konstitucinio Teismo doktrinai:
tačiau parlamentinė demokratija nėra tokia sistema, kurioje parlamentas tiesiogiai organizuoja kitų valstybės ar savivaldybių institucijų darbą arba gali bet kada įsikišti į bet kurios viešąją valdžią įgyvendinančios valstybės ar savivaldybių institucijos (jų pareigūnų) veiklą; parlamentinė demokratija nėra ir tokia sistema, kurioje parlamentas, esant nors menkiausiai dingsčiai, gali <...> inicijuoti sankcijų taikymą atitinkamiems asmenims (Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 21 d., 2014 m. sausio 16 d. sprendimai).
įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas kaip įstatymų leidybos funkcija, parlamentinės kontrolės funkcija, steigiamoji funkcija, biudžetinė funkcija ir kt. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2009 m. sausio 15 d. sprendimas), tuo tarpu pažymėtina, kad vertinama Seimo funkcija neatitinka nei vienos iš klasikinių konstitucinių Seimo funkcijų;
valdžios galias riboja Konstitucija. Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos, inter alia reguliuoti ūkinę veiklą, neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimas).
pagrindais ir tvarka kompetentingo organo priimtas teisės aktas.
Poįstatyminis aktas paprastai yra valdymo aktas. Juo realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Jis yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc), ar nuolatinio galiojimo.
Šie poįstatyminio akto ypatumai yra privalomi ir Konstitucijos 70 straipsnio antrojoje dalyje nurodytiems kitiems Seimo aktams (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas);
suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. kovo 9 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai);
teisinės valstybės principo elementų – proporcingumo principas reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. vasario 14 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai);
reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai.
Šie poįstatyminio akto ypatumai yra privalomi ir Konstitucijos 70 straipsnio antrojoje dalyje nurodytiems kitiems Seimo aktams (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas);
suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. kovo 9 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai);
teisinės valstybės principo elementų – proporcingumo principas reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. vasario 14 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai);
reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. liepos 5 d., 2014 m. liepos 3 d., 2015 m. gegužės 14 d. nutarimai.
Atsižvelgiant į išdėstytas Konstitucijos bei Konstitucinio Teismo suformuluotas konstitucinės doktrinos nuostatas, darytina išvada, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo Seimui suteikiama teisė vykdyti jam nebūdingą funkciją – poįstatyminiu teisės aktu riboti asmenų teises nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo, nenustačius objektyvių ir pagrįstų kriterijų, kuriais remiantis asmenys dėl savo veikos galėtų būti traktuojami kitaip nei kiti asmenys, galimai prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, 67 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, proporcingumo, asmenų lygybės principams. 2.
įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunktyje siūloma nustatyti, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo ar jį patronuojančiosios įmonės vadovas, akcininkas, dalininkas, taip pat tiekėjo patronuojančiosios įmonės akcininkas, dalininkas, vadovas, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas
(kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, yra atleistas (atleisti) iš valstybės tarnybos už šiurkštaus (šiurkščių) tarnybinių nusižengimų padarymą, pažeidus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, atleistas (atleisti) arba pašalintas (pašalinti) iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo dienos praėjo mažiau nei
proporcingumo principui. 2.1. Nurodyta projekto nuostata dėl galimo tiekėjo paraiškos ar pasiūlymo atmetimo, kai tiekėjo-juridinio asmens dalyvis (akcininkas, dalininkas) yra atleistas iš valstybės tarnybos arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų papunktyje nurodytais pagrindais, nėra aiški. Neaišku, ar sąlyga
„turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį“ taikoma ar ne
juridinio asmens dalyviui.
Jeigu ši sąlyga juridinio asmens dalyviui netaikoma, tai projekto nuostata, manytume, neatitinka konstitucinio proporcingumo principo tiek, kiek ji susijusi su draudimu dalyvauti viešajame pirkime juridiniam asmeniui, jeigu bent vienas jo dalyvis, kuris neturi ir negali turėti jokios įtakos valdymo organų narių skyrimui, jų kontrolei, visuotinio juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimų priėmimui, buvo atleistas iš valstybės tarnybos arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų papunktyje nurodytais pagrindais. Be to, ši nuostata galimai pažeistų nuosavybės teises kitų juridinio asmens dalyvių, nes juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla susijusi su prekių ar paslaugų tiekimu gynybai ar saugumui, netekęs teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gali patirti didelių nuostolių, taigi nuostolių patirtų ir tokio juridinio asmens dalyviai. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad juridinio asmens, kurio akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje, akcininkų sąrašas gali būti labai ilgas, o akcininkų sudėtis gali keistis kasdien, taigi patikrinti visų akcininkų atitikimą įstatymo reikalavimams būtų praktiškai neįmanoma. Jeigu nurodyta sąlyga juridinio asmens dalyviui taikoma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančius įstatymus sandorius sudaro juridinio asmens valdymo organai. Pvz., akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovėse sandorius pasirašo bendrovės vadovas vienasmeniškai, o tais atvejais, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas – bendrovės vadovas kartu su valdybos nariu ar du valdybos nariai kartu ir pan. Tuo tarpu ūkinės bendrijos sandorius pasirašo jos tikrieji nariai. Mažosios bendrijos narių susirinkimas, kai jis yra mažosios bendrijos valdymo organas, gali priimti sprendimą dėl kiekvieno sandorio sudarymo. 2.2.
2.2. Manytume, jog siūlomas teisinis reguliavimas taip pat yra galimai neproporcingas tiek, kiek jis susijęs su sankcija asmeniui, atleistam už šiurkščius tarnybinius pažeidimus, nurodytus kai kuriuose Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio punktuose, pvz. 6, 7, 8, 9 punktuose (dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje; nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties; buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą; įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas), ypač atsižvelgiant į tai, kad siūlomas nustatyti 5 metų senaties terminas nuo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų dienos. Nurodyti atleidimo ar pašalinimo iš pareigų pagrindai gali būti reikšmingi priimant asmenį į valstybės tarnybą, tačiau abejotina, kad jie gali būti reikšmingi viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose gynybos ir saugumo srityse. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, jog perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus „kai dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo arba jo patronuojančiosios įmonės per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta žala valstybei, arba kai dėl kitų valstybių tiekėjų buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardintus nusikaltimus ir teisės pažeidimus“. Projekto nuostatos diskutuotinos:
„teismo nuosprendis“.
Pažymėtina, kad šioje normoje nurodyti ne tik Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardinti nusikaltimai (su kurių konstatavimu siejamas būtent teismo nuosprendis), bet ir kiti teisės pažeidimai, kurie nebūtinai priskirtini baudžiamosios teisės uždraustų veikų sričiai, taigi, gali būti konstatuojami ne tik nuosprendžiu, bet ir kitokiu teismo aktu (pavyzdžiui, nutarimu, nutartimi ar sprendimu). 3.2. Tiekėjo paraiškos atmetimo pagrindu galėtų būti konkretus Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnis ar skyrius, bet ne atskiras nusikalstamos veikos požymis „padaryta žala valstybei“. Siūloma nuostata gali sukelti teisės taikymo problemų, nes nėra aišku, ar tiekėjo paraiška turi būti atmesta, jeigu buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis už tokio nusikaltimo padarymą, kai BK straipsnio dispozicijoje yra nurodytas būtinasis nusikalstamos veikos požymis
„padaryta žala valstybei“, ar tada, kai teismo nuosprendžio konstatuojamojoje
dalyje nurodyta, jog buvo padaryta didelė žala valstybei, ar kai teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatyta, jog tenkinamas civilinis ieškinys ir priteista konkreti žalos suma, o gal turima omenyje nusikaltimai, nurodyti BK XVI skyriuje Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, ar kuriame nors kitame BK skyriuje nurodyti nusikaltimai, pvz., kai padaroma didelė žala valstybės ekonomikai.
Pastebėtina, kad galiojančio BK straipsnių dispozicijose nusikaltimo požymis padaryta žala valstybei nėra įvardintas, keliuose BK straipsniuose yra įvardintas būtinasis nusikalstamos veikos požymis – valstybė patyrė didelės žalos ar valstybei padaryta didelė žala (BK 228, 229, 301, 302, 302¹, 303 straipsniai, kuriais nustatoma atsakomybė už piktnaudžiavimą, tarnybos pareigų neatlikimą, antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimą, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimą, pagrobtojo panaudojimą, sunaikinimą, sugadinimą ar paslėpimą, įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą). Pastebėtina ir tai, kad BK nėra įvardinta, kas yra laikoma „didele žala“, tai yra vertinamoji kategorija ir jos įvertinimas paliktas teismo nuožiūrai. 3.3. Neaišku, ar formuluotė „dėl kitų valstybių tiekėjų“ apima tik pačius tiekėjus, ar ir juos patronuojančius subjektus. 3.4. Pastebėtina, jog Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 2 dalyje išvardinti pagrindai, kai paraiška ar pasiūlymas gali būti atmesti, šios dalies nuostatos perkeltos į keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgiant į tai, reikėtų išbraukti nuorodą į Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 2 dalį, kitu atveju kitų valstybių tiekėjai būtų diskriminuojami, t.y. būtų vertinami griežčiau nei nacionaliniai tiekėjai. Taigi tokia įstatymo nuostata galėtų būti vertinama kaip galimai pažeidžianti konstitucinį lygiateisiškumo principą. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos tobulintinos:
nustatyta ribojimų tiekėjo–juridinio asmens teisinei formai, siūlytina vietoj žodžių „akcininko, dalininko“ rašyti žodį „dalyvio“, be to, reikėtų tikslinti formuluotę „juridinio asmens vardu sudaryti sandorį“, nes neaišku, kuris juridinis asmuo – tiekėjas ar jį patronuojantis ūkio subjektas – turimas omenyje. 4.2. Pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą yra vertinama investuotojo ir jį kontroliuojančių asmenų, bet ne šių asmenų veiklos, atitiktis nacionalinio saugumo interesams. 4.3. Galiojantys įstatymai nenumato tiekėjo veiklos pripažinimo nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais tvarkos, kai sprendimas priimamas ne mažiau kaip 4/5 Seimo narių balsų dauguma. Atsižvelgiant į tai, bei į šios Išvados 1 pastaboje išdėstytus argumentus siūlytina šios nuostatos atsisakyti. 4.4.
su galiojančio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu „yra įrodymų (įskaitant atvejus, kai šie įrodymai susiję su tiekėjo struktūra (valdymu, akcininkais) ar jo tiekiamų prekių, įrangos ypatybėmis), patvirtinančių, kad tiekėjas nėra patikimas ir kelia pavojų nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui“. 5. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomos 34 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatomi atvejai, kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, 3 punkto nuostata dėl išimties „išskyrus BK XXXIII skyriuje nustatytas nusikalstamas veikas“ kelia abejonių. Pastebėtina, jog BK XXXIII skyriaus 225-227 straipsniuose numatytos veikos yra įvardintos keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje, o veikų, numatytų 228 ir 229 straipsniuose požymis yra „didelė žala valstybei“. Manytina, jog nurodyta analizuojamo punkto nuostata yra perteklinė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas tiekėjo pašalinimo pagrindas gali būti grindžiamas ne tik Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu, priimtu pagal nacionalinės teisės normas, todėl svarstytina galimybė nurodyti ne konkrečias nacionalinio Baudžiamojo kodekso nuostatas, o veikų požymius. Pastabos dėl nusikalstamų veikų, kuriomis padaryta žala valstybei, išdėstytos šios Išvados 2 punkte. 6.
įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunkčio nuostatos taip pat tobulintinos, derinant jas su galiojančių įstatymų nuostatomis, bei kalbos požiūriu:
teisinei formai, siūlytina vietoj žodžių „akcininko, dalininko“ įrašyti žodį „dalyvio“; 6.2. tikslintina formuluotė „juridinio asmens vardu sudaryti sandorį“, nes neaišku, kuris juridinis asmuo – tiekėjas ar jį patronuojantis ūkio subjektas – turimas omenyje. 6.3. atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies
reputacijos reikalavimus“ įrašyti formuluotę „paaiškėjus, kad neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų“. 7. Projekto 4 straipsnio nuostata dėl įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 3 nuostatos taikymo esminiams pirkimo sutarties pažeidimams ir esminiu pripažintinam pirkimo sutarties neįvykdymui ar netinkamam įvykdymui neaiški, todėl tobulintina. 8. Projektas tobulintinas, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
straipsnio 25 dalyje išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, o žodis „įmonių“ rašytinas iš didžiosios raidės;
Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-04- Nr. Į 2019-03-22 Nr. S-2019-1639 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 34, 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP3319 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 34, 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3319 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – Įstatymas) 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 2 dalies 4 punkto e papunktyje įtvirtinami tiekėjų pašalinimo pagrindai, kai atitinkamai tiekėjas yra pripažintas padariusiu nusikaltimą, kuriuo padaryta žala valstybei, arba kai tiekėjas, jo akcininkas, dalininkas, ar jį atstovaujantis asmuo padaro šiurkštų tarnybinį pažeidimą, sulaužo priesaiką ar pasižadėjimą bei pažemina pareigūno vardą, dėl ko tas asmuo buvo atleistas ar pašalintas iš užimamų pareigų. Pažymėtina, kad šie pašalinimo pagrindai sietini ne tik su tiekėjo, jo vadovo, akcininko, dalininko ar buhalterio veiksmais, bet ir su tiekėjo patronuojančiosios (motininės) įmonės, jos vadovo, akcininko, dalininko ir buhalterio veiksmais. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Vadovaujantis Direktyvos 2009/81/EB[1] 39 straipsnio 2 dalies
pagrindų įgyvendinimo sąlygas, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę[2], pavyzdžiui, į proporcingumo principą (nustatomi tiekėjo dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje apribojimai turi būti tinkami tikslui, kurio jais siekiama, įgyvendinti ir neturi viršyti to, kas būtina jam pasiekti). Europos teisės departamentui kyla abejonių dėl siekiamų nustatyti pašalinimo pagrindų atitikties proporcingumo principui, kiek tiekėjo pašalinimo pagrindai siejami ne su jo paties ar jo atstovų, o su jį patronuojančiosios įmonės ir jos atstovų veiksmais. Siūlomas teisinis reguliavimas leistų iš viešojo pirkimo procedūros pašalinti net tuos tiekėjus, kurie nebuvo susiję su patronuojančiosios įmonės vykdomais veiksmais, kurie vertinti kaip pašalinimo pagrindas. Toks reguliavimas neatitiktų proporcingumo principo būtinumo kriterijaus, t. y. nustatomi tiekėjo dalyvavimo apribojimai būtų nepagrįstai platūs. Manytina, kad nagrinėjami pašalinimo pagrindai galėtų atitikti proporcingumo principą, jeigu pašalinimas iš viešojo pirkimo procedūros būtų siejamas su patronuojančiosios įmonės ar jos atstovų veiksmais, kuriuose dalyvavo ir tiekėjas ar jo atstovai. 2. Projektu keičiamo Įstatymo 34 straipsnio 1 dalis papildoma nauju 3 punktu, kuriame siekiama įtvirtinti, kad perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus tiekėjų, dėl kurių buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta žala valstybei, arba kai dėl kitų valstybių tiekėjų buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardintus nusikaltimus ir teisės pažeidimus. 2.1. Pažymėtina, kad šios nuostatos turinys nėra aiškus.
Keltinas klausimas, ar ši nuostata turėtų būti suprantama kaip, pirma, kad žalos valstybei privalomas pašalinimo pagrindas taikomas tik Lietuvoje įsteigtiems ekonominės veiklos vykdytojams, nes antroje nuostatos dalyje nustatomi kitų valstybių tiekėjų pašalinimo pagrindai sietini su Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ar, antra, kad žalos valstybei pašalinimo pagrindas taikomas visiems tiekėjams nepriklausomai nuo įsisteigimo valstybės, bet kitų valstybių tiekėjams nustatomas papildomas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas pagal Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 ir 2 dalis. Papildomai pažymėtina, kad nėra aišku, kodėl į vieną nuostatą yra apjungiami du skirtingi tiekėjų pašalinimo pagrindai. 2.2. Atkreipiame dėmesį, kad šioje nuostatoje teikiama nuoroda į Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalį visiškai atitinka nuorodą Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje. Todėl tokia nuoroda laikytina pertekline. 2.3. Nuostatos dalis, kurioje nustatoma, kad kitų valstybių tiekėjai privalomai pašalinami už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 2 dalyje išvardintus teisės pažeidimus, prieštarauja Direktyvos 2009/81/EB tikslui viešuosiuose pirkimuose užtikrinti laisvą prekių, paslaugų ir darbų judėjimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Ši nuostatos dalis tiesiogiai diskriminuoja kitų valstybių narių tiekėjus lyginant su Lietuvoje įsisteigusiais tiekėjais, nes pastariesiems pašalinimo pagrindai, nustatyti Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 2 dalyje (perkelta į Įstatymo 34 straipsnio
pirkimo dokumentuose nustatyti pati perkančioji organizacija). Taigi, taikant siūlomą teisinį reguliavimą, kitų valstybių tiekėjai visais atvejais bus privalomai šalinami pagal Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 2 dalį, tuo tarpu Lietuvos tiekėjai bus šalinami, tik tuo atveju, jei taip nuspręs pati perkančioji organizacija.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Projektu keičiamo Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 3 punktas prieštarauja Direktyvai 2009/81/EB. 3. Keičiamo Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatomas pašalinimo pagrindas susijęs su grėsme nacionalinio saugumo interesams, remiantis kuriuo tiekėjas gali būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros ne tik dėl tiekėjo, jo vadovo, akcininko, dalininko ar buhalterio veiksmų, bet ir dėl tiekėjo patronuojančiosios įmonės, jos vadovo, akcininko, dalininko ir buhalterio veiksmų. Tam, kad galėtų būti taikomas šis pašalinimo pagrindas turi būti priimtas sprendimas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, arba Seimo nutarimas, už kurį balsavo ne mažiau kaip 4/5 Seimo narių. 3.1. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į konkrečių pirkimų pobūdį, galima daryti prielaidą, kad tam tikrais konkrečiais atvejais dėl pirkimų jautrumo, tiekėjui ir su juo susijusioms įmonėms gali būti taikomi griežtesni patikimumo reikalavimai, jei yra pagrįstų faktinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai abejoti tiekėjo arba su juo susijusios patronuojančiosios įmonės patikimumu. Vis dėlto, manytina, kad tokios aplinkybės turi būti ne tik konkrečiai įrodomos, tam, kad tiek tiekėjas, tiek ir jo patronuojančioji įmonė būtų pripažinti nepatikimais, bet ir vertinamos atliekamų pirkimų kontekste, t. y. vertinant ne tik patį tiekėją arba su juo susijusią patronuojančiąją įmonę, bet taip pat numatomą sudaryti sandorį ir galimas tokio sandorio neįvykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmes, kaip tai yra daroma pagal, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymą.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina, pašalinimo pagrindą formuluoti ne tik jį siejant su tiekėjo patikimumu, bet ir su sandorio svarba nacionalinio saugumo interesams. 3.2. Siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo, manytina, kad Projekte turėtų būti pateikta nuoroda į teisės aktą, kuriame būtų reglamentuoti tiekėjo vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų priimamas Seimo nutarimas dėl tiekėjo grėsmės nacionaliniam saugumui. 3.3. Nuostatoje brauktinas žodis „dėl“. 4. Projektu keičiamo Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas papildomas taip: „nusikalstamas veikas, kuriomis padaryta žala valstybei bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje nustatytas nusikalstamas veikas“. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad šios nurodomos nusikalstamos veikos papuola po Projektu keičiamo Įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi (1 ir 3 punktai), į kurią jau yra pateikta nuoroda Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Todėl siūlomas Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimas laikytinas pertekliniu. 5. Projektu keičiamo Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriame įtvirtinami tiekėjų pašalinimo pagrindai, susiję su sunkaus profesinio pažeidimo padarymu, siekiama papildyti e papunkčiu.
Šiame papunktyje būtų nustatyta, kad tiekėjo vadovas, akcininkas, dalininkas, buhalteris yra atleistas iš valstybės tarnybos už šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymą, pažeidus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo dienos praėjo mažiau nei 5 metai. Siūlomas reguliavimas diskutuotinas dėl jo suderinamumo su Europos Sąjungos teise, konkrečiai Direktyva 2008/91/EB. 5.1. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos valstybės narės turi tam tikrą laisvę nustatyti „sunkaus profesinio nusižengimo“ sąvokos turinį, tačiau tai turi būti daroma laikantis Europos Sąjungos teisės[3]. Todėl siekiant tinkamai apibrėžti minėtą sąvoką nacionalinėje teisėje, reikia atsižvelgti, be kita ko, į Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 2 dalies d punktą, kuriame įtvirtinta, kad ekonominės veiklos vykdytojui gali būti neleista dalyvauti pirkime, jei jis „yra padaręs grubių profesinių pažeidimų, nustatytų bet kokiais būdais, kuriuos perkančioji organizacija (subjektas) gali pagrįsti, pavyzdžiui, įgyvendindamas ankstesnį pirkimą jis yra pažeidęs informacijos apsaugos ar tiekimo saugumo įsipareigojimus“. Nurodyta nuostata rodo, kad pažeidimas turi būti ne bet koks, o susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo vykdoma profesine veikla. Europos teisės departamento nuomone, siūloma Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunkčio nuostatos formuluotė neatitinka sąsajos su profesine veikla požymio, nes pagal ją ekonominės veiklos vykdytoją butų galima iš viešojo pirkimo procedūros pašalinti už bet kokius jo vadovo, akcininko, dalininko, buhalterio pažeidimus, net nesusijusius su ekonominės veiklos vykdytojo vykdoma profesine veikla.
Todėl siūloma Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunkčio formuluotė laikytina nesuderinama su Direktyva 2009/81/EB. Siekiant Projekto ir Direktyvos 2009/81/EB nuostatų suderinamumo, keičiamo Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunkčio nuostata turėtų būti formuluojama taip, kad profesinis pažeidimas būtų siejamas su tiekėju (pavyzdžiui, asmuo iš tarnybos ar pareigų buvo atleistas ar nušalintas dėl to, kad veikė viešojo pirkimo konkurse dalyvaujančio tiekėjo interesų naudai). 5.2. Už Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunktyje nurodytus pažeidimus siūloma nustatyti 5 metų tiekėjų pašalinimo senaties terminą. Pažymėtina, kad tokio termino nustatymas laikytinas nepagrįstu, atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (4 straipsnio 2 dalies 5 punktas), Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (39 straipsnio 4 dalis), Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme (11 straipsnio 4 dalies 2 punktas) Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies
senaties terminas. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected] [1] 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB. [2] Taip pat žr. Sprendimo Impresa di Costruzioni Ing. E.
E. Mantovani ir RTI Mantovani e Guerrato, C-178/16, EU:C:2017:1000, 32 punktą. [3] Sprendimas Forposta ir ABC Direct Contac, C-465/11, EU:C:2012:801, 26 ir 27 punktai.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 25 dalyje turi būti rašomas pilnas pirmą kartą keičiamame įstatyme minimo įstatymo pavadinimas – „Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme“. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, papildant joje nurodytus paraiškų ir pasiūlymų atmetimo pagrindus nauju pagrindu: „3) kai dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, arba jo patronuojančiosios įmonės per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta žala valstybei, arba kai dėl kitų valstybių tiekėjų buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ar sprendimas už analogiškus nusikaltimus ar teisės pažeidimus pagal atitinkamos valstybės teisę“. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog neaišku, kokia žala valstybei turima omenyje – turtinė, kai konkretaus Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnio dispozicijoje žala valstybei įvardinta kaip nusikaltimo požymis, ar kai teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatyta, jog tenkinamas civilinis ieškinys ir priteista konkreti žalos suma, o gal, atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą, turima omenyje BK XVI skyriuje nurodyti nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai.
Pastebėtina, jog tiekėjo paraiškos atmetimo pagrindu galėtų būti konkrečiame BK straipsnyje ar skyriuje nurodyta veika, kaip tai yra nustatyta galiojančio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Tačiau projektu siūloma nustatyti, jog tiekėjo arba jo patronuojančios įmonės paraiška ir pasiūlymai atmetami, jeigu buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bet kokio nusikaltimo, kuriuo „padaryta žala valstybei“. BK nėra atskiro straipsnio, kuriame būtų nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, kuria padaryta žala valstybei. Galiojančio BK straipsnių dispozicijose nusikaltimo požymis padaryta žala valstybei nėra įvardintas, keliuose BK straipsniuose yra įvardintas būtinasis nusikalstamos veikos požymis – valstybė patyrė didelės žalos ar valstybei padaryta didelė žala (BK 228, 229, 301, 302, 302¹, 303 straipsniai, kuriais nustatoma atsakomybė už piktnaudžiavimą, tarnybos pareigų neatlikimą, antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimą, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimą, pagrobtojo panaudojimą, sunaikinimą, sugadinimą ar paslėpimą, įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą).
Taigi pritarus siūlomai abstrakčiai projekto nuostatai, bus neaišku, kada yra pagrindas atmesti paraišką ir pasiūlymą „buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta žala valstybei“, todėl taikant įstatymą galimos įvairios jo interpretacijos ir teisminiai ginčai. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nors Europos Sąjungos teisė ir nedraudžia valstybei narei numatyti kitų neleidimo dalyvauti konkurse pagrindų, be tų, kurie numatyti ES teisės aktuose, tačiau tokios priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir neturi pernelyg sumažinti konkurencijos (Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-538/07 Assitur Srl prieš Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura di Milano). Antra, projektu siūloma nustatyti, jog perkančioji organizacija turi atmesti paraiškas ir pasiūlymus ne tik tuo atveju, kai dėl tiekėjo buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, bet ir tuo atveju, kai toks teismo nuosprendis buvo priimtas dėl tiekėją patronuojančios įmonės. Tokiu būdu preziumuojama, jog tiekėjas visada yra nepatikimas, jeigu nepatikima yra jį patronuojanti įmonė. Projektu nesiūloma numatyti galimybės paneigti nurodytą prezumpciją, atsižvelgiant į konkrečią situaciją konkrečiame viešajame pirkime.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Teisingumo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą Assitur Srl prieš Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura di Milano byloje C-538/07, kurioje buvo nagrinėjamas Italijos įstatymo nuostatos, kurioje aiškiai ir imperatyviai perkančiosioms organizacijoms nustatyta absoliuti pareiga pašalinti iš viešojo pirkimo procedūros įmones, kurios pateikia atskirus ir konkuruojančius pasiūlymus, jei jos susijusios tarpusavyje kontrolės santykiais, atitikimas Direktyvos 92/50 29 straipsnio nuostatoms. Teisingumo Teismo nuomone „<...> vien to, kad tarp atitinkamų įmonių yra kontrolės santykiai dėl nuosavybės ar balsavimo teisių skaičiaus, kuriuo galima pasinaudoti nuolatiniuose akcininkų susirinkimuose, nepakanka, kad perkančiosios organizacijos galėtų automatiškai pašalinti iš viešojo pirkimo procedūros šias įmones, nepatikrindamos, ar tokie santykiai turėjo konkrečią įtaką jų veiksmams per šią procedūrą.“ (32 punktas). Manytume, jog nors nurodytoje byloje buvo nagrinėjama kiek kitokio turinio įstatymo nuostata, teismo sprendime išdėstytas požiūris dėl valstybės narės įstatyme nustatyto absoliutaus draudimo įmonėms, tarp kurių yra kontrolės santykiai, dalyvavimo viešajame pirkime yra aktualus ir analizuojamo projekto kontekste. Šiame Išvados punkte išdėstyta pastaba dėl nepaneigiamos prezumpcijos, jog tiekėjas visada yra atsakingas už jį patronuojančios įmonės patikimumą, taikytina ir kitoms analizuojamo projekto nuostatoms (dėl 2 straipsnyje dėstomų keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies
straipsnio 1 dalies 5 punkte siūlytina išbraukti žodžius „ar kitos valstybės narės“, nes nuostata dėl kitos valstybės narės saugumo užtikrinimo įsiterpiama į kitos valstybės narės jurisdikciją. 4.
straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir padaryti išimtį dėl nusikalstamų veikų, kuriomis padaryta žala valstybei bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje nustatytų nusikalstamų veikų. Projekto nuostatos kelia abejonių. Pirma, projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, papildant ją 3 punktu dėl tiekėjo pašalinimo, kai padaryta žala valstybei. Taigi projektu siūloma 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata
„nusikalstamas veikas, kuriomis padaryta žala valstybei“ yra perteklinė, nes
galiojančio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte jau yra padaryta išimtis dėl 34 straipsnio 1 dalyje išvardytų veikų. Antra, Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Galiojančio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte tarp galimų tiekėjo pašalinimo pagrindų yra nurodytas pagrindas – tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir šios nuostatos nesiūloma keisti. Taigi projektu siūloma nuostata dėl išimties iš 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų veikų „bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje nustatytų nusikalstamų veikų“ nedera su ankstesne keičiamo straipsnio nuostata, t.y., pritarus projekto nuostatai įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, susijusios su nusikalstamomis veikomis valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, prieštarautų viena kitai. 5.
5Projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą e papunkčiu:
„e) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo ar jį patronuojančiosios įmonės vadovas, juridinio asmens dalyvis, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, taip pat tiekėjo patronuojančiosios įmonės dalyvis, vadovas, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, yra atleistas (atleisti) iš valstybės tarnybos už šiurkštaus (šiurkščių) tarnybinių nusižengimų padarymą, paaiškėjus, kad neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, atleistas (atleisti) arba pašalintas (pašalinti) iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo dienos praėjo mažiau nei 5 metai.” Kelia abejonių siūlomos naujos nuostatos proporcingumas siekiamam tikslui – eliminuoti iš viešojo pirkimo procedūrų asmenis, kurie veikia priešingai nacionaliniams saugumo interesams. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas neatsispindi projekte. Pagal projektą, analizuojamoje nuostatoje nurodytiems asmenims, atleistiems iš valstybės tarnybos arba pašalintiems iš skiriamų ar renkamų pareigų joje nurodytais pagrindais, būtų taikoma tokia pati sankcija (draudimas dalyvauti viešajame pirkime ar užimti atitinkamas pareigas juridiniame asmenyje, kuris siekia dalyvauti viešajame pirkime, ar jį patronuojančioje įmonėje, būti jos dalyviu), kaip ir asmenims, nuteistiems už 34 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus, bei asmenims, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Taigi projektu preziumuojama, jog analizuojamame punkte nurodyti asmenys yra padarę rimtą profesinį pažeidimą ir neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nors jie buvo atleisti iš valstybės tarnybos ar pašalinti iš užimamų pareigų dėl veiklos, kuri nėra susijusi su profesiniu pažeidimu viešųjų pirkimų kontekste. Abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas proporcingas siekiamam tikslui. Taip pat kyla abejonių dėl analizuojamos projekto nuostatos atitikties Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančios direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB 39 straipsnio 2 dalies d papunkčiui. 6. Projekto 2 straipsnio 4-7 dalys taisytinos, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles – nurodytų straipsnio dalių pirmosios pastraipos rašomos neparyškintomis raidėmis. 7. Projekto 4 straipsnio nuostatos taisytinos, atsižvelgiant į tai, jog projektas teikiamas po 2019 m. liepos 1 d. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog projekto ir projekto lyginamojo varianto 4 straipsnio turinys skiriasi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO NR. XI-1491 4, 34, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS NR. XIIIP-3319
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Irma Leonavičiūtė, Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Meilė Čeputienė, Rivena Zėgerienė. Teisės departamento skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, vyresn. patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-04-24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti privalomas tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindas – jei tiekėjo ar su juo susijusio asmens veikla „Seimo nutarimu <...> yra pripažinta nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais arba jų neatitinka“.
Įvertinant tai, kad įstatyme nėra nustatyta tokio Seimo nutarimo priėmimo pagrindų, asmenų ir jų veiklos vertinimo kriterijų ir pan., toks siūlomas teisinis reguliavimas, nustatantis tam tikrų asmenų statuso ypatumus ir ribojantis jų teises dalyvauti pirkimo procedūrose vertintinas dėl jo atitikties Konstitucijai bei oficialiai Konstitucinio Teismo doktrinai:
įtvirtina parlamentinę demokratiją, tačiau parlamentinė demokratija nėra tokia sistema, kurioje parlamentas tiesiogiai organizuoja kitų valstybės ar savivaldybių institucijų darbą arba gali bet kada įsikišti į bet kurios viešąją valdžią įgyvendinančios valstybės ar savivaldybių institucijos (jų pareigūnų) veiklą; parlamentinė demokratija nėra ir tokia sistema, kurioje parlamentas, esant nors menkiausiai dingsčiai, gali <...> inicijuoti sankcijų taikymą atitinkamiems asmenims (Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 21 d., 2014 m. sausio 16 d. sprendimai).
įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas kaip įstatymų leidybos funkcija, parlamentinės kontrolės funkcija, steigiamoji funkcija, biudžetinė funkcija ir kt. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2009 m. sausio 15 d. sprendimas), tuo tarpu pažymėtina, kad vertinama Seimo funkcija neatitinka nei vienos iš klasikinių konstitucinių Seimo funkcijų;
5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija.
Įvertinant tai, kad įstatyme nėra nustatyta tokio Seimo nutarimo priėmimo pagrindų, asmenų ir jų veiklos vertinimo kriterijų ir pan., toks siūlomas teisinis reguliavimas, nustatantis tam tikrų asmenų statuso ypatumus ir ribojantis jų teises dalyvauti pirkimo procedūrose vertintinas dėl jo atitikties Konstitucijai bei oficialiai Konstitucinio Teismo doktrinai:
įtvirtina parlamentinę demokratiją, tačiau parlamentinė demokratija nėra tokia sistema, kurioje parlamentas tiesiogiai organizuoja kitų valstybės ar savivaldybių institucijų darbą arba gali bet kada įsikišti į bet kurios viešąją valdžią įgyvendinančios valstybės ar savivaldybių institucijos (jų pareigūnų) veiklą; parlamentinė demokratija nėra ir tokia sistema, kurioje parlamentas, esant nors menkiausiai dingsčiai, gali <...> inicijuoti sankcijų taikymą atitinkamiems asmenims (Konstitucinio Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 21 d., 2014 m. sausio 16 d. sprendimai).
įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas kaip įstatymų leidybos funkcija, parlamentinės kontrolės funkcija, steigiamoji funkcija, biudžetinė funkcija ir kt. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2009 m. sausio 15 d. sprendimas), tuo tarpu pažymėtina, kad vertinama Seimo funkcija neatitinka nei vienos iš klasikinių konstitucinių Seimo funkcijų;
5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos, inter alia reguliuoti ūkinę veiklą, neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimas).
teisės aktas yra įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka kompetentingo organo priimtas teisės aktas.
Poįstatyminis aktas paprastai yra valdymo aktas. Juo realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Jis yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc), ar nuolatinio galiojimo.
Šie poįstatyminio akto ypatumai yra privalomi ir Konstitucijos 70 straipsnio antrojoje dalyje nurodytiems kitiems Seimo aktams (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas);
teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. kovo 9 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai);
Konstituciją, vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – proporcingumo principas reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. vasario 14 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai);
asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai.
Šie poįstatyminio akto ypatumai yra privalomi ir Konstitucijos 70 straipsnio antrojoje dalyje nurodytiems kitiems Seimo aktams (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas);
teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. kovo 9 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai);
Konstituciją, vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – proporcingumo principas reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. vasario 14 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai);
asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. liepos 5 d., 2014 m. liepos 3 d., 2015 m. gegužės 14 d. nutarimai.
Atsižvelgiant į išdėstytas Konstitucijos bei Konstitucinio Teismo suformuluotas konstitucinės doktrinos nuostatas, darytina išvada, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo Seimui suteikiama teisė vykdyti jam nebūdingą funkciją – poįstatyminiu teisės aktu riboti asmenų teises nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo, nenustačius objektyvių ir pagrįstų kriterijų, kuriais remiantis asmenys dėl savo veikos galėtų būti traktuojami kitaip nei kiti asmenys, galimai prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, 67 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, proporcingumo, asmenų lygybės principams. Pritarti
2019-04-24 2.
Projekto
punkto e papunktyje siūloma nustatyti, jog perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo ar jį patronuojančiosios įmonės vadovas, akcininkas, dalininkas, taip pat tiekėjo patronuojančiosios įmonės akcininkas, dalininkas, vadovas, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, yra atleistas (atleisti) iš valstybės tarnybos už šiurkštaus (šiurkščių) tarnybinių nusižengimų padarymą, pažeidus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, atleistas (atleisti) arba pašalintas (pašalinti) iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo dienos praėjo mažiau nei 5 metai. Projekto nuostatos diskutuotinos dėl jų atitikimo konstituciniam proporcingumo principui. 2.1. Nurodyta projekto nuostata dėl galimo tiekėjo paraiškos ar pasiūlymo atmetimo, kai tiekėjo-juridinio asmens dalyvis (akcininkas, dalininkas) yra atleistas iš valstybės tarnybos arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų papunktyje nurodytais pagrindais, nėra aiški. Neaišku, ar sąlyga „turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį“ taikoma ar ne juridinio asmens dalyviui.
Jeigu ši sąlyga juridinio asmens dalyviui netaikoma, tai projekto nuostata, manytume, neatitinka konstitucinio proporcingumo principo tiek, kiek ji susijusi su draudimu dalyvauti viešajame pirkime juridiniam asmeniui, jeigu bent vienas jo dalyvis, kuris neturi ir negali turėti jokios įtakos valdymo organų narių skyrimui, jų kontrolei, visuotinio juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimų priėmimui, buvo atleistas iš valstybės tarnybos arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų papunktyje nurodytais pagrindais. Be to, ši nuostata galimai pažeistų nuosavybės teises kitų juridinio asmens dalyvių, nes juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla susijusi su prekių ar paslaugų tiekimu gynybai ar saugumui, netekęs teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gali patirti didelių nuostolių, taigi nuostolių patirtų ir tokio juridinio asmens dalyviai. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad juridinio asmens, kurio akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje, akcininkų sąrašas gali būti labai ilgas, o akcininkų sudėtis gali keistis kasdien, taigi patikrinti visų akcininkų atitikimą įstatymo reikalavimams būtų praktiškai neįmanoma. Pritarti Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ETD 2019 03 21 d. savo išvadoje reiškia abejonę siūlomam reglamentavimui, pažymėdamas, kad eilė siūlomų nuostatų prieštarauja Direktyvai 2009/81/EB, bei atkreipia dėmesį, kad „Vadovaujantis Direktyvos 2009/81/EB[¹]
apibrėžti pašalinimo pagrindų įgyvendinimo sąlygas, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę[²], pavyzdžiui, į proporcingumo principą (nustatomi tiekėjo dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje apribojimai turi būti tinkami tikslui, kurio jais siekiama, įgyvendinti ir neturi viršyti to, kas būtina jam pasiekti).
Europos teisės departamentui kyla abejonių dėl siekiamų nustatyti pašalinimo pagrindų atitikties proporcingumo principui, kiek tiekėjo pašalinimo pagrindai siejami ne su jo paties ar jo atstovų, o su jį patronuojančiosios įmonės ir jos atstovų veiksmais. Siūlomas teisinis reguliavimas leistų iš viešojo pirkimo procedūros pašalinti net tuos tiekėjus, kurie nebuvo susiję su patronuojančiosios įmonės vykdomais veiksmais, kurie vertinti kaip pašalinimo pagrindas. Toks reguliavimas neatitiktų proporcingumo principo būtinumo kriterijaus, t. y. nustatomi tiekėjo dalyvavimo apribojimai būtų nepagrįstai platūs. Manytina, kad nagrinėjami pašalinimo pagrindai galėtų atitikti proporcingumo principą, jeigu pašalinimas iš viešojo pirkimo procedūros būtų siejamas su patronuojančiosios įmonės ar jos atstovų veiksmais, kuriuose dalyvavo ir tiekėjas ar jo atstovai.“ Europos teisės departamento nuomone, siūloma Įstatymo
neatitinka sąsajos su profesine veikla požymio, nes pagal ją ekonominės veiklos vykdytoją butų galima iš viešojo pirkimo procedūros pašalinti už bet kokius jo vadovo, akcininko, dalininko, buhalterio pažeidimus, net nesusijusius su ekonominės veiklos vykdytojo vykdoma profesine veikla.
Todėl siūloma Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto e papunkčio formuluotė laikytina nesuderinama su Direktyva 2009/81/EB. Siekiant Projekto ir Direktyvos 2009/81/EB nuostatų suderinamumo, keičiamo Įstatymo
būti formuluojama taip, kad profesinis pažeidimas būtų siejamas su tiekėju (pavyzdžiui, asmuo iš tarnybos ar pareigų buvo atleistas ar nušalintas dėl to, kad veikė viešojo pirkimo konkurse dalyvaujančio tiekėjo interesų naudai). Už Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies
metų tiekėjų pašalinimo senaties terminą. Pažymėtina, kad tokio termino nustatymas laikytinas nepagrįstu, atsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (4 straipsnio 2 dalies 5 punktas), Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (39 straipsnio 4 dalis), Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme (11 straipsnio 4 dalies
nurodytiems pažeidimams taikomas 3 metų senaties terminas. 3.
Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. balandžio 24 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūlomas toks teisinis reguliavimas, kuriuo Seimui suteikiama teisė vykdyti jam nebūdingą funkciją – poįstatyminiu teisės aktu riboti asmenų teises nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo, nenustačius objektyvių ir pagrįstų kriterijų, kuriais remiantis asmenys dėl savo veikos galėtų būti traktuojami kitaip nei kiti asmenys, galimai prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, 67 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo, proporcingumo, asmenų lygybės principams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma sąlyga
„turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį“ būtų netaikoma
juridinio asmens dalyviui, tai projekto nuostata neatitiktų konstitucinio proporcingumo principo tiek, kiek ji susijusi su draudimu dalyvauti viešajame pirkime juridiniam asmeniui, jeigu bent vienas jo dalyvis, kuris neturi ir negali turėti jokios įtakos valdymo organų narių skyrimui, jų kontrolei, visuotinio juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimų priėmimui, buvo atleistas iš valstybės tarnybos arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų papunktyje nurodytais pagrindais. Be to, ši nuostata galimai pažeistų nuosavybės teises kitų juridinio asmens dalyvių, nes juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla susijusi su prekių ar paslaugų tiekimu gynybai ar saugumui, netekęs teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gali patirti didelių nuostolių, taigi nuostolių patirtų ir tokio juridinio asmens dalyviai. 4. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 3. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6.
Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO AUDITO KOMITETO PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO NR. XI-1491 4, 34, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-07-101 (4) (25) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 25 dalyje turi būti rašomas pilnas pirmą kartą keičiamame įstatyme minimo įstatymo pavadinimas – „Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme“. Pritarti 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-102
pakeisti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, papildant joje nurodytus paraiškų ir pasiūlymų atmetimo pagrindus nauju pagrindu: „3) kai dėl tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, arba jo patronuojančiosios įmonės per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta žala valstybei, arba kai dėl kitų valstybių tiekėjų buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ar sprendimas už analogiškus nusikaltimus ar teisės pažeidimus pagal atitinkamos valstybės teisę“. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog neaišku, kokia žala valstybei turima omenyje – turtinė, kai konkretaus Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnio dispozicijoje žala valstybei įvardinta kaip nusikaltimo požymis, ar kai teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatyta, jog tenkinamas civilinis ieškinys ir priteista konkreti žalos suma, o gal, atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą, turima omenyje BK XVI skyriuje nurodyti nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Pastebėtina, jog tiekėjo paraiškos atmetimo pagrindu galėtų būti konkrečiame BK straipsnyje ar skyriuje nurodyta veika, kaip tai yra nustatyta galiojančio įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Tačiau projektu siūloma nustatyti, jog tiekėjo arba jo patronuojančios įmonės paraiška ir pasiūlymai atmetami, jeigu buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bet kokio nusikaltimo, kuriuo „padaryta žala valstybei“. BK nėra atskiro straipsnio, kuriame būtų nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką, kuria padaryta žala valstybei.
Galiojančio BK straipsnių dispozicijose nusikaltimo požymis padaryta žala valstybei nėra įvardintas, keliuose BK straipsniuose yra įvardintas būtinasis nusikalstamos veikos požymis – valstybė patyrė didelės žalos ar valstybei padaryta didelė žala (BK 228, 229, 301, 302, 302¹, 303 straipsniai, kuriais nustatoma atsakomybė už piktnaudžiavimą, tarnybos pareigų neatlikimą, antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimą, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimą, pagrobtojo panaudojimą, sunaikinimą, sugadinimą ar paslėpimą, įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimą, laikymą, gabenimą, siuntimą ar realizavimą). Taigi pritarus siūlomai abstrakčiai projekto nuostatai, bus neaišku, kada yra pagrindas atmesti paraišką ir pasiūlymą „buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta žala valstybei“, todėl taikant įstatymą galimos įvairios jo interpretacijos ir teisminiai ginčai. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nors Europos Sąjungos teisė ir nedraudžia valstybei narei numatyti kitų neleidimo dalyvauti konkurse pagrindų, be tų, kurie numatyti ES teisės aktuose, tačiau tokios priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir neturi pernelyg sumažinti konkurencijos (Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-538/07 Assitur Srl prieš Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura di Milano). Antra, projektu siūloma nustatyti, jog perkančioji organizacija turi atmesti paraiškas ir pasiūlymus ne tik tuo atveju, kai dėl tiekėjo buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, bet ir tuo atveju, kai toks teismo nuosprendis buvo priimtas dėl tiekėją patronuojančios įmonės. Tokiu būdu preziumuojama, jog tiekėjas visada yra nepatikimas, jeigu nepatikima yra jį patronuojanti įmonė.
Projektu nesiūloma numatyti galimybės paneigti nurodytą prezumpciją, atsižvelgiant į konkrečią situaciją konkrečiame viešajame pirkime. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Teisingumo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą Assitur Srl prieš Camera di Commercio, Industria, Artigianato e Agricoltura di Milano byloje C-538/07, kurioje buvo nagrinėjamas Italijos įstatymo nuostatos, kurioje aiškiai ir imperatyviai perkančiosioms organizacijoms nustatyta absoliuti pareiga pašalinti iš viešojo pirkimo procedūros įmones, kurios pateikia atskirus ir konkuruojančius pasiūlymus, jei jos susijusios tarpusavyje kontrolės santykiais, atitikimas Direktyvos 92/50 29 straipsnio nuostatoms. Teisingumo Teismo nuomone „<...> vien to, kad tarp atitinkamų įmonių yra kontrolės santykiai dėl nuosavybės ar balsavimo teisių skaičiaus, kuriuo galima pasinaudoti nuolatiniuose akcininkų susirinkimuose, nepakanka, kad perkančiosios organizacijos galėtų automatiškai pašalinti iš viešojo pirkimo procedūros šias įmones, nepatikrindamos, ar tokie santykiai turėjo konkrečią įtaką jų veiksmams per šią procedūrą.“ (32 punktas). Manytume, jog nors nurodytoje byloje buvo nagrinėjama kiek kitokio turinio įstatymo nuostata, teismo sprendime išdėstytas požiūris dėl valstybės narės įstatyme nustatyto absoliutaus draudimo įmonėms, tarp kurių yra kontrolės santykiai, dalyvavimo viešajame pirkime yra aktualus ir analizuojamo projekto kontekste. Šiame Išvados punkte išdėstyta pastaba dėl nepaneigiamos prezumpcijos, jog tiekėjas visada yra atsakingas už jį patronuojančios įmonės patikimumą, taikytina ir kitoms analizuojamo projekto nuostatoms (dėl 2 straipsnyje dėstomų keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies 4 punkto e papunkčio). Pritarti 3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-102
Projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūlytina išbraukti žodžius „ar kitos valstybės narės“, nes nuostata dėl kitos valstybės narės saugumo užtikrinimo įsiterpiama į kitos valstybės narės jurisdikciją. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-102
Projekto
dalies 3 punktą ir padaryti išimtį dėl nusikalstamų veikų, kuriomis padaryta žala valstybei bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje nustatytų nusikalstamų veikų. Projekto nuostatos kelia abejonių. Pirma, projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, papildant ją 3 punktu dėl tiekėjo pašalinimo, kai padaryta žala valstybei. Taigi projektu siūloma 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata „nusikalstamas veikas, kuriomis padaryta žala valstybei“ yra perteklinė, nes galiojančio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte jau yra padaryta išimtis dėl 34 straipsnio 1 dalyje išvardytų veikų. Antra, Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Galiojančio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte tarp galimų tiekėjo pašalinimo pagrindų yra nurodytas pagrindas – tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir šios nuostatos nesiūloma keisti.
Taigi projektu siūloma nuostata dėl išimties iš 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų veikų „bei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje nustatytų nusikalstamų veikų“ nedera su ankstesne keičiamo straipsnio nuostata, t.y., pritarus projekto nuostatai įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, susijusios su nusikalstamomis veikomis valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, prieštarautų viena kitai. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-102
Projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą e papunkčiu: „e) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo ar jį patronuojančiosios įmonės vadovas, juridinio asmens dalyvis, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, taip pat tiekėjo patronuojančiosios įmonės dalyvis, vadovas, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, yra atleistas (atleisti) iš valstybės tarnybos už šiurkštaus (šiurkščių) tarnybinių nusižengimų padarymą, paaiškėjus, kad neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, atleistas (atleisti) arba pašalintas (pašalinti) iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo dienos praėjo mažiau nei 5 metai.” Kelia abejonių siūlomos naujos nuostatos proporcingumas siekiamam tikslui – eliminuoti iš viešojo pirkimo procedūrų asmenis, kurie veikia priešingai nacionaliniams saugumo interesams.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-07-102
Projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą e papunkčiu: „e) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo ar jį patronuojančiosios įmonės vadovas, juridinio asmens dalyvis, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, taip pat tiekėjo patronuojančiosios įmonės dalyvis, vadovas, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, yra atleistas (atleisti) iš valstybės tarnybos už šiurkštaus (šiurkščių) tarnybinių nusižengimų padarymą, paaiškėjus, kad neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, atleistas (atleisti) arba pašalintas (pašalinti) iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo dienos praėjo mažiau nei 5 metai.” Kelia abejonių siūlomos naujos nuostatos proporcingumas siekiamam tikslui – eliminuoti iš viešojo pirkimo procedūrų asmenis, kurie veikia priešingai nacionaliniams saugumo interesams. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas neatsispindi projekte. Pagal projektą, analizuojamoje nuostatoje nurodytiems asmenims, atleistiems iš valstybės tarnybos arba pašalintiems iš skiriamų ar renkamų pareigų joje nurodytais pagrindais, būtų taikoma tokia pati sankcija (draudimas dalyvauti viešajame pirkime ar užimti atitinkamas pareigas juridiniame asmenyje, kuris siekia dalyvauti viešajame pirkime, ar jį patronuojančioje įmonėje, būti jos dalyviu), kaip ir asmenims, nuteistiems už 34 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus, bei asmenims, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Taigi projektu preziumuojama, jog analizuojamame punkte nurodyti asmenys yra padarę rimtą profesinį pažeidimą ir neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nors jie buvo atleisti iš valstybės tarnybos ar pašalinti iš užimamų pareigų dėl veiklos, kuri nėra susijusi su profesiniu pažeidimu viešųjų pirkimų kontekste. Abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas proporcingas siekiamam tikslui. Taip pat kyla abejonių dėl analizuojamos projekto nuostatos atitikties Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančios direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB 39 straipsnio 2 dalies d papunkčiui. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4-7 dalys taisytinos, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles – nurodytų straipsnio dalių pirmosios pastraipos rašomos neparyškintomis raidėmis. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-07-104 Projekto 4 straipsnio nuostatos taisytinos, atsižvelgiant į tai, jog projektas teikiamas po 2019 m. liepos 1 d. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog projekto ir projekto lyginamojo varianto 4 straipsnio turinys skiriasi. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2022-09-27
<...>
pasiūlymai: Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiame. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiame. 3. Kitos pastabos ir pasiūlymai: Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
<...>
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2022-11-092
pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 34, 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3319(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 46 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3611 (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) tikslui – iš pirkimų siekti eliminuoti tiekėjus, veikiančius priešingai nacionaliniams saugumo interesams, tačiau siūlo jų nesvarstyti dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 (toliau – Gynybos srities pirkimų įstatymas) 34 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtintos draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime sąlygos, įgyvendina 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančios direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB 39 straipsnio nuostatas. Atitinkamai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
I-1491 (toliau – Įstatymas) 46 straipsnyje nustatyti tiekėjų pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūros pagrindai įgyvendina 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 57 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad minėti direktyvų straipsniai nustato baigtinį sąlygų, draudžiančių tiekėjams dalyvauti pirkimuose, sąrašą, todėl Gynybos srities pirkimų įstatyme ir
pakeitimai, kuriais, atsižvelgiant į Europos Sąjungos viešųjų pirkimų reguliavimą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (2019 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Nr. C-41/18), patikslintos nuostatos, susijusios su tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų dėl rimto profesinio pažeidimo pagrindais. Įstatyme nebėra įtvirtinto baigtinio teisės aktų pažeidimų, kurie laikomi rimtais profesiniais pažeidimais, sąrašo. Todėl perkančioji organizacija pati gali apsibrėžti šios nuostatos taikymo mastą ir prireikus tiekėjus iš pirkimo šalinti analogiškomis sąlygomis, kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. 2. Nauju teisiniu reguliavimu perkančiajai organizacijai taip pat suteikta diskrecijos teisė, įvertinus turimą informaciją apie rimtą profesinį pažeidimą, dėl kurio ji abejoja tiekėjo sąžiningumu, spręsti, ar tiekėją šalinti iš pirkimo procedūros, ar ne. Svarbu paminėti, kad priemonės, kuriomis perkančioji organizacija gali įrodyti minėto pagrindo buvimą, nebėra išimtinai siejamos su teismo ar kitos institucijos sprendimu, o diskrecijos teisė bet kokiomis priemonėmis įrodyti turimą informaciją apie teikėjo patikimumą vykdyti pirkimo sutartį suteikta pačiai perkančiajai organizacijai. Įstatymo projekto Nr. 1 ir Įstatymo projekto Nr.
Nr. 2 aiškinamajame rašte teigiama, kad siūlomais pakeitimais siekiama keisti ydingą praktiką, kai tiekėjas, negalėdamas pats dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, įsteigia kitą juridinį asmenį, vykdantį analogišką veiklą ir dalyvausiantį pirkimuose. Pažymėtina, kad siekiant išvengti Įstatymo 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų pašalinimo pagrindų taikymo Įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta pareiga perkančiajai organizacijai pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas arba dalyvauja pirkime vietoj kito asmens. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1925, kuriuo tikslinamos Gynybos srities pirkimų įstatymo 34 straipsnio nuostatos atsižvelgiant į Įstatymo 46 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindus. Vienas iš Įstatymo projekte Nr. 1 ir Įstatymo projekte Nr. 2 siūlomų tiekėjų šalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų yra siejamas su Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka priimtu sprendimu, kad tiekėjas ar jo vykdoma veikla neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Pažymėtina, kad, vadovaudamasi Gynybos srities pirkimų įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, Įstatymo 37 straipsnio 8 dalimi ir 47 straipsnio 8 dalimi, perkančioji organizacija šalina tiekėją iš pirkimo ar nesudaro pirkimo sutarties su tiekėju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu.
Siekdama apsaugoti nacionalinio saugumo interesus ir vadovaudamasi Gynybos srities pirkimų įstatymo 33 ir 40 straipsnių ir Įstatymo 37, 45 ir 47 straipsnių nuostatomis, perkančioji organizacija minėtuose straipsniuose nustatytomis sąlygomis gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, jo siūlomos prekės, gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys, prekių kilmė ar paslaugų teikimo vieta yra nurodyta Lietuvos
N Įstatymo projekto Nr. 1 2 straipsnyje siūloma Gynybos srities pirkimų įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas perkelti į minėto įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir nustatyti pareigą perkančiajai organizacijai atmesti paraišką ar pasiūlymą, kai tiekėjas, jo subrangovas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo (įskaitant jų teikiamų paslaugų, tiekiamų prekių, įrangos ypatybes) nėra patikimas ar kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, kad, nustačius šį pašalinimo pagrindą, kaip privalomai taikomą visiems pirkimams, kiekvienu atveju perkančioji organizacija turėtų pareigą įsitikinti, ar pasiūlymas atitinka šią pirkimo sąlygą. Tai reiškia, kad ji turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų informaciją apie pirkime dalyvaujančius tiekėjus.
Kadangi šiuose pirkimuose dažniausiai dalyvauja užsienio tiekėjai, kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos, siekdamos įsitikinti tiekėjo patikimumu, turi papildomai kreiptis į kompetentingas užsienio šalies institucijas, kad gautų reikiamą informaciją. Tokios informacijos gavimas ir jos įvertinimas užtrunka, o tai ilgina pirkimo procedūras (pirkimo procedūrų trukmė pailgėja nuo 45 darbo dienų, kai viešojo pirkimo laimėtojas yra Lietuvoje registruotas tiekėjas, iki 6 mėnesių, kai viešojo pirkimo laimėtojas – ne Lietuvoje registruotas tiekėjas). Be to, reikalavimai gerokai padidintų ir kreipimųsi į kompetentingas institucijas mastą bei sukeltų papildomą ir nepagrįstą administracinę naštą išvadas dėl grėsmės nacionaliniam saugumui teikiančioms institucijoms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėto tiekėjų pašalinimo pagrindo privalomumas gali sumažinti konkurenciją šiuose pirkimuose. Pirkimuose neretai dalyvauja patys karinės įrangos ir amunicijos gamintojai, tačiau, įvertinus tai, kad pirkimo dokumentuose prašoma pateikti daug dokumentų, reikalingų vertinimams dėl grėsmės nacionaliniam saugumui nebuvimo atlikti, o Lietuvos užsakymai, palyginti su kitų valstybių užsakymais, nėra dideli, egzistuoja rizika, kad gamintojai atsisakys dalyvauti tokiuose pirkimuose. Šiuo metu esamas teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas perkančiajai organizacijai įvertinti su pirkimu susijusias rizikas, priimti sprendimus ir prireikus pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimus dėl tiekėjo patikimumo įvertinimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Gynybos srities pirkimų įstatymą atliekamuose pirkimuose neretai dalyvauja patikimi karinės įrangos ir atsargų gamintojai, bei įvertinus esamą regiono saugumo situaciją, kai būtina užtikrinti kuo greitesnį tam tikrų karinės įrangos ir amunicijos įsigijimą, Įstatymo projekte Nr.
neatitiktų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tikslingumo principo. Pritarti
projekto Nr. 1 6 straipsnyje keičiamo Gynybos srities pirkimų įstatymo
dokumentu, įrodančiu, kad tiekėjas yra patikimas ir nekelia pavojaus nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui, turėtų būti laikomas tiekėjo patikimumo pažymėjimas, įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma ar tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pažymėtina, kad išvardytų dokumentų tikslinga reikalauti tik tuo atveju, kai pirkimas susijęs su įslaptinta informacija, t. y. kai pirkimo metu tiekėjui bus perduota ar prieinama įslaptinta informacija. Tokių dokumentų reikalavimas visų pirkimų atveju yra perteklinis, didinantis administracinę naštą ir mažinantis pirkimų patrauklumą, o tai gali lemti mažesnę tiekėjų konkurenciją. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti siūlomo pakeitimo. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad:
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančios direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB 39 straipsnio nuostatas, kuriose nustatytas baigtinis sąlygų, draudžiančių tiekėjams dalyvauti pirkimuose, sąrašas, dėl ko Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme įtvirtinti sąrašai negalėtų būti plečiami,
Nr. XIVP-1925, kuriuo tikslinamos Gynybos srities pirkimų įstatymo 34 straipsnio nuostatos, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų 46 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų pagrindus, kurios tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, apima svarstomo įstatymo projekto iniciatoriaus teikiamus siūlymus, siūlyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 34, 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3319(2) atmesti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Skardžius. Komiteto pirmininkas (Parašas) Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja R. Petrukaitė)