2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 186 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„186 straipsnis. Nepilnamečių liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa
tyrimo teisėjas šio Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba šio Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. 2. Nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jeigu nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis. Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais. 3. Jei nepilnamečiui liudytojui ar nepilnamečiui nukentėjusiajam įtariamasis gali daryti poveikį, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi įtariamajam apklausoje dalyvauti neleidžia. Prokuroras apie ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą nutartį neleisti dalyvauti apklausoje įtariamąjį ir jo gynėją informuoja įteikdamas šios nutarties nuorašą. 43.
ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam Įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą arba nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo atstovą, gali būti neleista neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Jei neįmanoma įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams sudaryti sąlygų stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos, apklausa atliekama įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant. Tokios apklausos metu padarytas garso ir vaizdo įrašas tuoj po apklausos parodomas įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, kurie per ikiteisminio tyrimo teisėją turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. 54. Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas, tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į Į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės apklausos metu.“
Pakeisti 280 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„280 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai
„1.
Kai išimtiniais atvejais būtina teisme apklausti nepilnametį liudytoją, privalo būti šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo teisės apklausos metu. Nepilnamečio liudytojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas, tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui. Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Dalyvaujantys apklausoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu gali užduoti liudytojui klausimus. 2. Jaunesnis kaip šešiolikos metų liudytojas po jo apklausos turi būti pašalinamas iš posėdžių salės, jeigu teismas nepripažįsta, kad jam likti salėje būtina. 3. Nepilnamečio liudytojo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam Kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą arba nepilnamečio liudytojo atstovą, gali būti neleista neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus.“
Pakeisti 283 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai išimtiniais atvejais būtina teisme apklausti nepilnametį nukentėjusįjį, privalo būti šaukiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar nepažeidžiamos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės apklausos metu. nepilnametis nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam Kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą arba nepilnamečio nukentėjusiojo atstovą, gali būti neleista neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas, tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui. Nepilnametis nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką.“
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nustatančius patekimo į psichologų, turinčių specialių žinių vykdyti nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausas, sąrašą reikalavimus bei atlyginimo už jų suteiktas paslaugas nustatymo ir mokėjimo tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 186 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„186 straipsnis. Nepilnamečių liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa
tyrimo teisėjas šio Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba šio Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. 2. Nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jeigu nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis. Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais. 3. Jei nepilnamečiui liudytojui ar nepilnamečiui nukentėjusiajam įtariamasis gali daryti poveikį, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi įtariamajam apklausoje dalyvauti neleidžia. Prokuroras apie ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą nutartį neleisti dalyvauti apklausoje įtariamąjį ir jo gynėją informuoja įteikdamas šios nutarties nuorašą.
Į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimus ir reikšti prašymus dėl apklausos. Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui. 4. Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apsaugos interesais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam Įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą ir nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo atstovą, gali būti neleista neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimų. Jei neįmanoma įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams sudaryti sąlygų stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos, apklausa atliekama įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant. Tokios apklausos metu padarytas garso ir vaizdo įrašas tuoj po apklausos parodomas įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, kurie per ikiteisminio tyrimo teisėją turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui klausimų. 5. Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas.
Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.“
Pakeisti 280 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„280 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai
„1. Kai išimtiniais atvejais būtina teisme apklausti nepilnametį
liudytoją, privalo būti šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimus ir reikšti prašymus dėl apklausos. Nepilnamečio liudytojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui. Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Dalyvaujantys apklausoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu gali užduoti liudytojui klausimus. 2. Jaunesnis kaip šešiolikos metų liudytojas po jo apklausos turi būti pašalinamas iš posėdžių salės, jeigu teismas nepripažįsta, kad jam likti salėje būtina. 3.
nutartimi kaltinamajam Kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą ir nepilnamečio liudytojo atstovą, gali būti neleista neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimų.“
Pakeisti 283 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai išimtiniais atvejais būtina teisme apklausti nepilnametį
nukentėjusįjį, privalo būti šaukiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimus ir reikšti prašymus dėl apklausos. nepilnametis nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam Kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovą, gali būti neleista neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimų. Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui.
Nepilnametis nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nustatančius įrašymo į nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausai atlikti reikalingų specialių žinių turinčių psichologų sąrašą reikalavimus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Vaikai – pažeidžiamiausia visuomenės dalis, todėl jų teisių ir interesų apsaugai bei gynimui tiek tarptautiniuose, tiek regioniniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose skiriamas ypatingas prioritetinis dėmesys. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsniu, valstybė saugo ir globoja vaikystę. 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje nurodyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai (3 str. 1 d.). Kad visur ir visada turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nurodyta ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (4 str. 1 p.). Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2016 m. nuo nusikalstamų veikų nukentėjo 2777 vaikai (2015 m. – 2165). Nuo savo tėvų 2016 m. nukentėjo 578 vaikai (2015 m. – 496). Nuo patėvių ir įtėvių nukentėjusių vaikų skaičius taip pat kasmet auga: 2014 m. tokių vaikų buvo 119, 2015 m. – 129, 2016 m. jau 168 vaikai. Nuo artimų giminaičių nukentėjusių vaikų taip pat daugėja: 2014 m. tokių vaikų buvo 98, 2015 m. – 104, 2016 m. tokių buvo jau 125. Nuo nepažįstamų asmenų nukentėjusių vaikų skaičius kasmet mažėja: 2016 m. nukentėjo 351 vaikas ir tai yra ketvirtadaliu mažiau nei 2014 m. (2014 m. – 477, 2015 m. – 395). Šie statistiniai duomenys leidžia teigti, kad beveik kas trečias vaikas nukenčia nuo jam artimiausių asmenų, t. y. pavojus tokiam vaikui kyla jo kasdienėje aplinkoje.
patyrė fizinį smurtą (2014 m. – 1162, 2015 m. – 1042), 114 – psichologinę prievartą (2014 m. – 74, 2015 m. – 103), 17 – nepriežiūrą (2014 m. – 13, 2015 m. – 13). Augantys nukentėjusių vaikų skaičiai lemia tai, kad neišvengiamai vis daugiau vaikų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, tampa baudžiamojo proceso dalyviais. Nekyla abejonių, jog kuo labiau teisingumo sistema atitinka vaiko interesus, tuo labiau užtikrinama jų apsauga, dalyvavimo baudžiamajame procese prasmingumas ir su juo susijęs visos teisingumo sistemos veiksmingumas. Nors pripažįstama, kad vaikai dėl savo raidos, patirtos smurto ir kitų traumuojančių išgyvenimų (dažnai susijusių su jiems artimiausiais asmenimis) bei raidos ypatumų yra ypatingi baudžiamojo proceso dalyviai ir jų apsaugai turi būti skiriamas prioritetinis dėmesys, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia visapusiškai užtikrinti vaiko interesus ir apsaugoti juos nuo neigiamo dalyvavimo baudžiamajame procese poveikio. Remiantis viešosios įstaigos ,,Paramos vaikams centro“ 2010–2011 m. atliktu tyrimu, pavyzdžiui, seksualinės prievartos prieš vaikus bylose nepilnametis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas vidutiniškai 3,5 karto; trečdalis nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų yra kviečiami į teismą, jie dažnai apklausiami tam nepritaikytose patalpose ir kelių asmenų. Be to, vidutiniškai toje pačioje patalpoje, kurioje vyksta teisminio proceso apklausa, yra net 6,1 asmenys. 2016 m. atliktoje mokslo studijoje ,,Vaiko teisių apsauga baudžiamajame procese: atstovavimas, gynyba ir apklausų atlikimas“ atsižvelgiant į tai, kad apklausos metu patalpoje esantys asmenys gali bauginti nepilnametį, rekomenduojama siekti, kad apklausiant vaiką toje pačioje patalpoje būtų tik apklausėjas ir vaikui artimas asmuo.
Taip pat teigiama, kad pasaulyje jau seniai pastebėta, kad netinkamos nepilnamečio apklausos patalpos gali turėti neigiamos įtakos tiek nepilnamečio psichologinei sveikatai, tiek tyrimo rezultatams. Prioritetinį vaiko interesų apsaugos ir gynimo principą baudžiamajame procese patvirtina ir 2010 m. lapkričio 17 d. priimtos Europos Tarybos Ministrų komiteto gairės dėl vaiko interesus atitinkančio teisingumo, kurios nurodo, kad vertinant vaikų, kurie yra tiesioginiai proceso dalyviai ar yra šio proceso kokiu nors būdu veikiami, interesus, visų pirma, turi būti deramai atsižvelgta į jų nuomonę ir požiūrį. Antra, turi būti užtikrintas su vaikais dirbančių specialistų tinkamumas dirbti su vaikais. Trečia, vaikų apklausas turėtų atlikti tam parengti specialistai. Nepaisant to, kad Lietuva yra prisijungusi prie svarbiausių su vaikų teisių gynimu susijusių tiek tarptautinių, tiek regioninių sutarčių, 2012 m. gruodžio 31 d. Valstybės kontrolė, atlikusi auditą ,,Ar efektyviai organizuojama vaiko teisių apsauga“ (toliau – 2012 m. Valstybės kontrolės ataskaita) ir vertinusi, kaip Lietuvoje yra ginami vaiko interesai ir apsaugomos jo teisės, konstatavo, kad vaikų teisės baudžiamajame procese neužtikrinamos – vaikai dažnai apklausiami nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistams ir psichologams. Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko interesų apsaugą baudžiamojo proceso metu, viena iš Valstybės kontrolės pateiktų rekomendacijų buvo nustatyti privalomą vaiko teisių apsaugos specialisto, o nukentėjusiojo vaiko ar liudytojo apklausoje – ir psichologo dalyvavimą vaiko apklausoje.
Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 186 straipsnio 5 dalį, tiek valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, tiek psichologas į nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausą gali būti kviečiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu, kad šie specialistai padėtų apklausti nepilnametį. Remiantis BPK 186 straipsnio 2 dalimi, nepilnamečių nukentėjusiųjų ar liudytojų apklausos paprastai yra atliekamos vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir ne daugiau nei vieną kartą. Galimybė, o ne pareiga kviesti psichologą į nepilnamečio nukentėjusiojo ar liudytojo apklausą neleidžia užtikrinti, kad visais atvejais nukentėjusių ir liudijančių vaikų apklausos būtų profesionalios, operatyvios ir efektyvios, kad jų metu būtų surenkama pakankamai objektyvių ir išsamių duomenų, taip pat, kad nebūtų vykdomos pakartotinės nepilnamečių apklausos ir vaikas nepatirtų antrinio traumavimo dėl šių priežasčių. Visų pirma, smurto prieš vaiką ar seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų atvejais vaiko parodymai neretai būna ypač svarbūs ir dažnai vieninteliai tiesioginiai įrodymai.
Specialiai išmokyti psichologai, dalyvaudami nukentėjusiojo ar liudytojo nepilnamečio apklausoje, padeda sumažinti vaiko jaučiamą įtampą dėl patiriamų įvairių emocinių būsenų (baimės, nerimo, pykčio, bejėgiškumo ir pan.), padeda išbūti su vaiku situacijose, kai jis gali savęs nevaldyti (pykčio priepuoliai, verksmas, pasimetimas, nekalbėjimas ir pan.), ir tokiu būdu, kartu pateikdami tinkamus vaiko raidos ypatumus atitinkančius ir jam suprantamus klausimus, padeda objektyviai ir visapusiškai išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Antra, vaiko asmeninės savybės, patirti išgyvenimai ir branda turi didelę įtaką vaiko parodymams, kurių įvertinimas be specialių žinių neretai tampa sudėtingu iššūkiu su vaikais dirbti specialiai neišmokytiems ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. Dėl šios priežasties ir teismų praktikoje vertinant nukentėjusiojo vaiko parodymų patikimumą, itin reikšmingais pripažįstami įvairių apklausoje dalyvavusių specialistų paaiškinimai ir išvados (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205/2013 m.). Trečia, neprofesionali nepilnamečio apklausa gali lemti tai, kad vaikas turės būti apklaustas papildomai, todėl atsiranda prielaidos patirti traumuojantį baudžiamojo proceso poveikį, pailgėja ikiteisminio tyrimo trukmė. 2012 m. Valstybės kontrolės ataskaitoje konstatuota, jog atlikto audito metu nustatyta, kad neretai apklausose vaikams daromas psichologinis spaudimas, nedaromos pertraukos, neužtikrinamos kitos vaiko teisės. Dėl nurodytų priežasčių psichologo ir vaiko teisių apsaugos specialisto privalomas dalyvavimas nepilnamečio nukentėjusiojo ir liudytojo apklausoje neišvengiamai turės teigiamos įtakos apklausų profesionalumui ir su tuo susijusiai ikiteisminių tyrimų kokybei.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 30 d. buvo pradėti 1048 ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo, nežymaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, kuriuose nukentėjusiaisiais buvo pripažinti vaikai, t. y. nepilnamečiai asmenys iki 18 metų amžiaus. Tik 346 iš šių ikiteisminių tyrimų buvo pabaigti ir bylos perduotos teismui, o beveik pusė iš jų, t. y. 489 atvejais, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, kad net liudijusio asmens mažametystė pati savaime negali būti laikoma sąlyga, paneigiančia vaiko gebėjimą duoti patikimus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2013m.), būtina sudaryti sąlygas nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems vaikams duoti parodymus specialių žinių turintiems asmenims, galintiems užtikrinti tiek smurtą, tiek kitokią žalą patyrusių vaikų interesų apsaugą per apklausą, tiek ir ženkliai prisidėti prie ikiteisminio tyrimo kokybės ir objektyvių duomenų apie įvykdytą nusikaltimą surinkimą. Be to, profesionali nepilnamečio asmens apklausa ikiteisminio tyrimo proceso metu suteiks galimybę užkirsti kelią pakartotinėms vaiko apklausoms teisme, t. y. nekviesti nepilnamečio nukentėjusiojo ar liudytojo į teismą, o tiesiog pagarsinti jo parodymus.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokurorai, tiek vaiko teisių apsaugos specialistai ir psichologai vieningai sutaria, kad siekiant užtikrinti vaiko apklausų veiksmingumą, o kartu ir visapusišką įrodymų surinkimą bei jų ištyrimą, privalomas psichologo dalyvavimas vaiko apklausose ženkliai prisidėtų prie situacijos pasikeitimo. Būtinybę nustatyti privalomą psichologo dalyvavimą nepilnamečių asmenų apklausose patvirtina ir kitų valstybių praktika. Nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausas daugelyje Europos Sąjungos valstybių atlieka tam specialiai išmokyti pareigūnai, kartais – privalomai ar atsižvelgiant į apklausos aplinkybes dalyvaujant psichologui ar kitam specialių žinių turinčiam asmeniui (Čekijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje). Bulgarijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Airijoje ir Nyderlanduose tik specialiai išmokyti ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teisėjai gali apklausti nepilnamečius įtariamuosius. Kitose valstybėse (pavyzdžiui, Čekijoje, Vokietijoje, Danijoje ir Rumunijoje) psichologas dalyvauja apklausiant nepilnametį įtariamąjį, o, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Suomijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje psichologai ar kiti specialių žinių turintys asmenys kviečiami nukentėjusiajam paprašius. Tačiau vyrauja tendencija, kad net ir tais atvejais, kai nepilnamečius padeda apklausti psichologas ar kitas specialių žinių turintis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, apklausiantis nepilnametį, pats turi būti specialiai išmokytas tai atlikti.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant sumažinti neigiamą baudžiamojo proceso poveikį vaikui, apginti jo interesus, užtikrinti sudėtingų, specialių žinių reikalaujančių ikiteisminių tyrimų kokybę, nepilnamečių apklausos profesionalumą, galintį turėti lemiamą įtaką smurtautojo nuteisimui, teikiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186,
projektas), kuriuo siekiama užtikrinti, kad visais atvejais, kai apklausiami nukentėję ar liudijantys vaikai, tai būtų daroma tik specialiose vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir visais atvejais dalyvaujant vaikų psichologui ir vaiko teisių apsaugos specialistui. Siekiant sumažinti kitų apklausoje dalyvaujančių asmenų galimą neigiamą poveikį ir nepilnamečio asmens patiriamą psichologinį spaudimą, siūloma nustatyti, kad patalpoje, kurioje vyksta apklausa be paties nukentėjusiojo ar liudytojo gali būti tik psichologas ir nepilnamečio atstovas, prieš tai įsitikinus, kad šis nedarys nepilnamečiui poveikio. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos ir Teisės grupės. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai BPK 186 straipsnyje reglamentuojama nepilnamečių liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo.
Jų apklausos metu turi būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jeigu nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis. Nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais. BPK 186 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kai nepilnamečio nukentėjusiojo ar liudytojo apklausoje neleidžiama dalyvauti įtariamajam, o šio straipsnio 4 dalyje – ir kitiems proceso dalyviams, kurie gali daryti poveikį nepilnamečiui. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Jei neįmanoma įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams sudaryti sąlygų stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos, apklausa atliekama įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant. Tokios apklausos metu padarytas garso ir vaizdo įrašas tuoj po apklausos parodomas įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, kurie per ikiteisminio tyrimo teisėją turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Pagal BPK 186 straipsnio 5 dalį, nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas, o proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.
BPK 280 straipsnyje įtvirtinti nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai. Kai išimtiniais atvejais būtina teisme apklausti nepilnametį liudytoją, šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą. Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Dalyvaujantys apklausoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu gali užduoti liudytojui klausimus. Jaunesnis kaip šešiolikos metų liudytojas po jo apklausos turi būti pašalinamas iš posėdžių salės, jeigu teismas nepripažįsta, kad jam likti salėje būtina. Nepilnamečio liudytojo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. BPK 283 straipsnyje numatyta nukentėjusiojo apklausos tvarka.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai išimtiniais atvejais nepilnametis nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi dalyvauti jo atstovas. Nepilnametis nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai tai būtina dėl nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių, nukentėjusysis teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką. Toks nukentėjusysis teisiamajame posėdyje taip pat gali būti neapklausiamas. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi parodymai, nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas garso ir vaizdo įrašas. Jeigu toks nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūlomi šie pakeitimai:
privalomą psichologo ir vaiko teisių apsaugos specialisto dalyvavimą nepilnamečio nukentėjusiojo ar liudytojo apklausoje. 2) Užtikrinti aiškų psichologo ir vaiko teisių apsaugos specialisto funkcijų atskyrimą, t. y. nustatyti, kad psichologas padeda apklausti, o vaiko teisių apsaugos specialistas stebi apklausą, kad būtų užtikrinta vaiko teisių ir jo interesų apsauga. 3) Nustatyti, kad nukentėjusiųjų ir liudijančių vaikų apklausos visais atvejais yra vykdomos vaikų apklausoms pritaikytose patalpose. 4) Siekiant užkirsti kelią kitų apklausoje dalyvaujančių asmenų galimam neigiamam poveikiui nepilnamečiui nukentėjusiajam ar liudytojui, nustatyti, kad be paties vaiko patalpoje, kurioje vykdoma apklausa, gali būti tik psichologas ir vaiko atstovas, prieš tai nustačius, jog šis nedarys poveikio apklausiamam nepilnamečiui. Psichologų pagalba apklausiant nukentėjusius ir liudijančius nepilnamečius leistų tinkamai apklausti nepilnametį, atsižvelgiant į jo socialinę ir psichologinę brandą, gauti objektyvius duomenis apie nusikalstamą veiką ir tokiu būdu užtikrinti ne tik ikiteisminių tyrimų kokybę, bet ir mažiausią neigiamą baudžiamojo proceso poveikį vaikui. Vaiko teisių apsaugos specialistų vykdomas apklausos stebėjimas užtikrintų visapusišką vaiko teisių ir jo interesų apsaugą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai, nes bus sudarytos sąlygos objektyviai ir visapusiškai nustatyti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertinti vaiko parodymus, galinčius turėti lemiamą įtaką baudžiamosios bylos sėkmei ir smurtautojo nuteisimui. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą ir nustačius privalomą psichologo dalyvavimą visose nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausose, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nustatančius patekimo į psichologų, turinčių specialių žinių vykdyti nepilnamečių nukentėjusiųjų ar liudytojų apklausas, sąrašą reikalavimus bei atlyginimo už jų suteiktas paslaugas nustatymo ir mokėjimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Preliminarus papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis metams vidutiniškai yra apie 200 000 eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu gauti Generalinės prokuratūros vertinimai, taip pat konsultuotasi su Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistais, psichologais ir savivaldybėmis. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Baudžiamojo proceso kodeksas“, „nepilnametis“,
„apklausa“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2017-02- Nr. Į 2017-02-01 Nr. S-2017-892
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. vasario 1 d. raštu Nr. S-2017-892 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186, 280 ir
ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomose Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 186 straipsnio 4 dalies,
nustatyti, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, dalyvaujantis nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausoje, stebi, ar nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės apklausos metu. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, kaip turėtų būti vykdomas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo „stebėjimas“ ir kokios šio atstovo teisės. 2. Projektu siūloma nustatyti privalomą psichologo ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimą nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausoje bei aiškiai atskirti jų funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nesiūloma keisti BPK 188 straipsnio 5 dalies ir 272 straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose nustatytos nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo apklausos taisyklės. Taigi ir priėmus siūlomas pataisas, apklausiant nepilnametį įtariamąjį ar kaltinamąjį valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimas nebūtų privalomas, o tais atvejais, kai proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio įtariamojo apklausą ar nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba teismo iniciatyva į nepilnamečio kaltinamojo apklausą būtų kviečiami psichologas ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, jų funkcijos nebūtų atskirtos.
Todėl taikant įstatymą gali kilti neaiškumų, ar vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo funkcijos nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo apklausos metu yra analogiškos jo funkcijoms apklausiant nepilnametį liudytoją ar nukentėjusįjį. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamoje BPK 186 straipsnio naujoje 2 dalyje žodis „paprastai“ perkeliamas į kitą sakinio vietą. Tokiu būdu, pritarus teikiamam projektui, nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos ikiteisminiame tyrime be jokių išimčių privalės būti atliekamos vaikų apklausoms pritaikytose patalpose. Svarstytina, ar visos ikiteisminio tyrimo institucijos galės tinkamai užtikrinti šią imperatyvią įstatymo nuostatą; taip pat ar ji yra proporcinga proceso operatyvumui ir greitumui. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamoje BPK 186 straipsnio naujoje 3 dalyje įtvirtinama, kad „įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus psichologą arba nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo atstovą, neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa“. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinama su ankstesniuoju sakiniu nederanti nuostata, kad į nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausą kviečiamas „<...> valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės apklausos metu“.
Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamos BPK 186 straipsnio 3 ir 4 dalys turi būti suderintos tarpusavyje, apsisprendžiant leisti ar ne nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje dalyvauti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui. 5. Svarstytina ar teikiamo projekto priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui. Atkreiptinas dėmesys, kad naujos nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos taisyklės būtų taikomos visiems be išimčių asmenims, kuriems proceso veiksmo atlikimo metu nėra suėję aštuoniolika metų, visose be išimčių baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, tiek bylose, kuriose seksualiai išnaudojamas mažametis ir psichologo dalyvavimas iš tiesų yra būtinas, tiek nepilnamečių paauglių muštynių bylose, kuriose vienas asmuo gali turėti ir keleriopą procesinį statusą). Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į naująją BPK 27¹ straipsnio 2 dalies taisyklę: „Jeigu dėl fizinio asmens amžiaus kyla abejonių, ar jis yra pilnametis, jis laikomas nepilnamečiu iki jo amžiaus nustatymo.“ Vadinasi, jeigu bus bent menkiausia abejonė dėl nukentėjusiojo ar liudytojo amžiaus, psichologo dalyvavimas tokiose bylose bus būtinas, kaip ir būtina vaikų apklausai specialiai pritaikyta patalpa. 6. Projektu nustatomas absoliutus draudimas nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje dalyvauti įtariamajam ir kaltinamajam, manytina, neatitinka teisės į gynybą principo reikalavimų. Akcentuotina, kad imperatyviais draudimais negalima suvienodinti visų bylų, kurias vienija vienintelis faktorius – nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo buvimas, nes jos savo esme gali būti labai skirtingos.
Tarp įtariamųjų, kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų teisių bei pareigų procese, taip pat tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo apklausų taisyklių turi būti išlaikytas balansas, kuris teikiamu projektu yra pažeidžiamas. Be to, neleidus nukentėjusiojo ar liudytojo apklausoje dalyvauti įtariamajam ar kitiems proceso dalyviams, ši apklausa gali būti atlikta neišsamiai. Dėl tos priežasties nepilnametį asmenį gali tekti apklausti pakartotinai, kviesti į teisiamąjį posėdį, nors galiojančiomis BPK nuostatomis stengiamasi šių dalykų išvengti dėl traumuojančio apklausų ir teismo proceso poveikio nepilnamečiams. 7. Pritarus teikiamam projektui, nepilnamečių liudytojų ar nukentėjusiųjų atveju iš esmės nebūtų įmanoma realizuoti BPK 190 straipsnyje numatytos apklausos rūšies – akistatos. 8. Projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostata, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo, svarstytina. Įsigaliojus įstatymui, nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusių apklausas bus galima vykdyti tik dalyvaujant psichologui. Taigi teismuose turėtų būti steigiamos psichologų pareigybės arba psichologų paslaugos turėtų būti perkamos viešuosius pirkimus reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Manytume, kad psichologų pareigybės galėtų būti steigiamos ir psichologų paslaugų viešieji pirkimai galėtų vykti tik priėmus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuose būtų nustatyta atlyginimo už psichologų paslaugas nustatymo ir mokėjimo tvarka, ir tik šiems tikslams gavus papildomus biudžetinius asignavimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė tikslinti nurodytų teisės aktų priėmimo terminą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P.
Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
privalomą psichologo ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimą nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausoje bei aiškiai atskirti jų funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nesiūloma keisti BPK 188 straipsnio 5 dalies ir 272 straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose nustatytos nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo apklausos taisyklės. Taigi ir priėmus siūlomas pataisas, apklausiant nepilnametį įtariamąjį ar kaltinamąjį valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimas nebūtų privalomas, o tais atvejais, kai proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio įtariamojo apklausą ar nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba teismo iniciatyva į nepilnamečio kaltinamojo apklausą būtų kviečiami psichologas ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, jų funkcijos nebūtų atskirtos. Todėl taikant įstatymą gali kilti neaiškumų, ar vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo funkcijos nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo apklausos metu yra analogiškos jo funkcijoms apklausiant nepilnametį liudytoją ar nukentėjusįjį. 2. Svarstytina ar teikiamo projekto priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui. Atkreiptinas dėmesys, kad naujos nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos taisyklės būtų taikomos visiems be išimčių asmenims, kuriems proceso veiksmo atlikimo metu nėra suėję aštuoniolika metų, visose be išimčių baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, bylose, kuriose nukentėjęs septyniolikos metų asmuo savo iniciatyva dalyvavo muštynėse ir pan.).
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
1
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 186, 280 IR 283 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIIP-330)
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Kęstutis Masiulis, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėja: Dalia Latvelienė, padėjėja: Aidena Bacevičienė. Institucijų atstovai: Respublikos Prezidento patarėjai: patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė, patarėja Ramunė Guobaitė-Kirslienė, patarėjas Tautvydas Žėkas , Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: skyriaus vedėja daina Petrauskaitė, patarėjas Paulius Veršekys, Paramos vaikams centro psichologė Ieva Dainiūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-07 1, 2, 3 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1, 2 ir 3 straipsniuose dėstomose Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)
nuostatose siūloma nustatyti, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, dalyvaujantis nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausoje, stebi, ar nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės apklausos metu. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, kaip turėtų būti vykdomas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo
„stebėjimas“ ir kokios šio atstovo teisės. Pritarti
1.
įstatymo projektas nuostatomis, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas stebės apklausą iš kitos patalpos, ar nepažeidžiamos nepilnamečio teisės, ir apklausiamam nepilnamečiui nukentėjusiajam ar liudytojui galės užduoti klausimus ir teikti prašymus dėl apklausos. Pakeisti 186 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei nepilnamečiui liudytojui ar nepilnamečiui nukentėjusiajam įtariamasis gali daryti poveikį, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi įtariamajam apklausoje dalyvauti neleidžia. Prokuroras apie ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą nutartį neleisti dalyvauti apklausoje įtariamąjį ir jo gynėją informuoja įteikdamas šios nutarties nuorašą. Į nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės apklausos metu. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimus ir reikšti prašymus dėl apklausos. Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas, tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui.“ Pakeisti 186 straipsnio 5 dalį:
liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.“ Pakeisti 280 straipsnio 1 dalį:
pakeitimas Pakeisti 280 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „280 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai
„1. Kai išimtiniais atvejais būtina teisme
apklausti nepilnametį liudytoją, privalo būti šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo teisės apklausos metu. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimus ir reikšti prašymus dėl apklausos. Nepilnamečio liudytojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas, tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui. Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Dalyvaujantys apklausoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu gali užduoti liudytojui klausimus. <...>.“ Pakeisti 283 straipsnio 3 dalį:
Pakeisti 283 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kai išimtiniais atvejais būtina teisme apklausti nepilnametį nukentėjusįjį, privalo būti šaukiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar nepažeidžiamos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės apklausos metu. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimus ir reikšti prašymus dėl apklausos. nepilnametis nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam Kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovą, gali būti neleista neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas, tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui. Nepilnametis nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką.“
vaiko teisių apsaugos atstovų teises ir pareigas, galima labiau detalizuoti (konkretizuoti), kokias funkcijas jie atlieka nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausų metu (t. y. aiškiai įvardyti, ką reiškia pareiga stebėti apklausą, kaip vaiko teisių apsaugos atstovai turi reaguoti į pastebėtus vaiko teisių pažeidimus apklausų metu ir
Projektu siūloma nustatyti privalomą psichologo ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimą nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausoje bei aiškiai atskirti jų funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nesiūloma keisti BPK
nustatytos nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo apklausos taisyklės. Taigi ir priėmus siūlomas pataisas, apklausiant nepilnametį įtariamąjį ar kaltinamąjį valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimas nebūtų privalomas, o tais atvejais, kai proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio įtariamojo apklausą ar nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba teismo iniciatyva į nepilnamečio kaltinamojo apklausą būtų kviečiami psichologas ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, jų funkcijos nebūtų atskirtos. Todėl taikant įstatymą gali kilti neaiškumų, ar vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo funkcijos nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo apklausos metu yra analogiškos jo funkcijoms apklausiant nepilnametį liudytoją ar nukentėjusįjį. Atsižvelgti Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, įstatymo įsigaliojimo data su rengėjais suderinta ir numatyta 2018 m. sausio 1 d., todėl kitų metų v. biudžete galima bus suplanuoti lėšas psichologų pareigybėms steigti, tiksliau apskaičiuojant jų poreikį. TTK parlamentinės kontrolės metu buvo nurodyta, kad šalyje yra 11 specializuotų psichologų (6 iš jų specializuojasi nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui tirti) apklausti nepilnamečius. Aiškinamajame rašte nurodytas lėšų poreikis metams vidutiniškai yra apie 200 000 eurų, šis lėšų poreikis bus patikslintas, juo labiau, kad Vyriausybė projektui pritarė.
Taip pat bus sprendžiami klausimai ir su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovų dalyvavimu nepilnamečių nukentėjusių ir liudytojų apklausose. Beveik metai laiko, manytina, bus pakankamas terminas įstatymo įgyvendinimui pasirengti. Nors įstatymo projektu prioritetas teikiamas nepilnamečiams liudytojams ir nukentėjusiesiems, nes jie yra silpniausia proceso pusė (rengėjai sąmoningai pasirinko ir siūlo labiau apginti silpnosios proceso pusės –nukentėjusiojo ir liudytojo, kuris yra vaikas ir kurio žemutinė amžiaus riba nenustatyta, interesus), tačiau Komitetas mano, kad turi būti vienodai ginami visi nepilnamečiai (įtariamieji ir kaltinamieji), baudžiamajame procese vykdant apklausą suvienodintos jų teisės, todėl ateityje turės būti taisomi BPK 188 str. 5 d., 272 str. 4 d., gal būt ir kiti BPK straipsniai, nes dėl ypatingos skubos šiuo metu nėra galimybių įvertinti visų nesuderintų BPK straipsnių. Šiuo metu BPK paliekamas apklausos reglamentavimas nepakeistas, tačiau ir šiuo metu numatyta galimybė dalyvauti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui ar psichologui, t.y. tiek BPK 188 straipsnio 5 dalyje, tiek BPK 272 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kai to prašo proceso dalyviai, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas į jaunesnio kaip aštuoniolikos metų įtariamojo, kaltinamojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą. Be to, pagal BPK 51 straipsnį, nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, būtinas gynėjo dalyvavimas.
Taigi, BPK saugo ir įtariamojo ar kaltinamojo nepilnamečio teises, tačiau ateityje, turės būti numatytas privalomas psichologo ir vaiko teisių apsaugos atstovo dalyvavimas įtariamojo (kaltinamojo) apklausose. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„paprastai“ perkeliamas į kitą sakinio vietą. Tokiu būdu, pritarus teikiamam
projektui, nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos ikiteisminiame tyrime be jokių išimčių privalės būti atliekamos vaikų apklausoms pritaikytose patalpose. Svarstytina, ar visos ikiteisminio tyrimo institucijos galės tinkamai užtikrinti šią imperatyvią įstatymo nuostatą; taip pat ar ji yra proporcinga proceso operatyvumui ir greitumui. Atsižvelgti Pastaba išdiskutuota, pritarta rengėjų siūlomoms nuostatoms. Tokių įrengtų kambarių yra 51 (patikslino projekto autoriai, TTK parlamentinės kontrolės metu buvo nurodyta 46): 43 teismuose, 6 policijos įstaigose, 2 nevyriausybinėse organizacijose – Paramos vaikams centre Vilniuje bei gerovės centre „Pastogė“ Kaune. Atsižvelgiant į praktikų nuomonę, tiek apklausų kambarių pilnai pakanka (kai kurie jų, dėl to, kad nebuvo naudojami pagal paskirtį, net buvo pradėti demontuoti). Esant poreikiui, iki įstatymo įsigaliojimo papildomai galima įrengti ir daugiau vaiko apklausų kambarių. Vaiko apklausų kambariai jau ne vienerius metus veikia Islandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Todėl kita klausimo dalis yra apklausos organizavimas. Apklausus vaiką tinkamai: ikiteisminio tyrimo teisėjui su specializuoto psichologo pagalba, vaiko kambaryje, daugiau vaiko apklausų nereikėtų atlikti ir jo psichologiškai traumuoti.
Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad, didėjant apklausoje dalyvaujančių asmenų skaičiui, vaikų parodymų tikslumas mažėja. Todėl siekiant apsaugoti vaiką nuo pašalinių asmenų įtakos bei įgyti jo pasitikėjimą, apklausos kambarys yra ta vieta, kur vaiko poreikiams pritaikyta aplinka ne tik sukuria emociškai saugesnę apklausos atmosferą, bet ir sudaro galimybę mažinti neigiamą teisinių procedūrų poveikį vaikui, taip pat padeda gauti tikslesnius vaiko parodymus, kurie dažnai būna vieninteliai tiesioginiai įrodymai byloje. Nepagrįstos išvados rengėjų abejonės dėl BPK projektu siūlomos priemonės proporcingumo proceso operatyvumui ir greitumui. Pagrindinis baudžiamojo proceso, kuriame dalyvauja nepilnametis nukentėjusysis ar liudytojas, principas, kuriuo būtina vadovautis – vaiko interesų apsaugos užtikrinimas. Apie šį principą kalba visos tarptautinės organizacijos, kurių dalyve yra ir Lietuva, tai įtvirtinta visuose tarptautiniuose vaiko teises ir interesus ginančiuose teisės aktuose, taip pat nacionaliniuose teisės aktuose. Tą patvirtina tiek mokslininkai, tiek praktikai, tiek vaiko teisių apsaugos specialistai. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
įtvirtinama, kad „įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus psichologą arba nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo atstovą, neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa“. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinama su ankstesniuoju sakiniu nederanti nuostata, kad į nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausą kviečiamas
„<...> valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris
stebi, ar nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės apklausos metu“.
Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamos BPK 186 straipsnio 3 ir 4 dalys turi būti suderintos tarpusavyje, apsisprendžiant leisti ar ne nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje dalyvauti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui. Pritarti Įstatymo projektas patikslintas aiškiai nurodant, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi iš kitos patalpos, ar nepažeidžiamos nepilnamečio nukentėjusiojo ar liudytojo teisės apklausos metu. BPK 186 straipsnio 3 ir 4 dalys perdėliotos: 3 dalyje numatant, kokie subjektai dalyvauja vaiko apklausoje, 4 dalyje numatant, kuriems subjektams neleidžiama būti toje pačioje patalpoje, kurioje vyksta apklausa, o 5 dalis išbraukiama, kaip perteklinė.:
pakeitimas Pakeisti 186 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „186 straipsnis. Nepilnamečių liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa
<...>
„3. Jei nepilnamečiui liudytojui ar nepilnamečiui nukentėjusiajam įtariamasis gali daryti poveikį, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi įtariamajam apklausoje dalyvauti neleidžia. Prokuroras apie ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą nutartį neleisti dalyvauti apklausoje įtariamąjį ir jo gynėją informuoja įteikdamas šios nutarties nuorašą. Į nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės apklausos metu.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimus ir reikšti prašymus dėl apklausos. Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas, tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui. 4. Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apsaugos interesais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam Įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą ir nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo atstovą, gali būti neleista neleidžiama būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Jei neįmanoma įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams sudaryti sąlygų stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos, apklausa atliekama įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant. Tokios apklausos metu padarytas garso ir vaizdo įrašas tuoj po apklausos parodomas įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, kurie per ikiteisminio tyrimo teisėją turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. 5. Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas.
Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-07 1,
projekto priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui. Atkreiptinas dėmesys, kad naujos nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos taisyklės būtų taikomos visiems be išimčių asmenims, kuriems proceso veiksmo atlikimo metu nėra suėję aštuoniolika metų, visose be išimčių baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, tiek bylose, kuriose seksualiai išnaudojamas mažametis ir psichologo dalyvavimas iš tiesų yra būtinas, tiek nepilnamečių paauglių muštynių bylose, kuriose vienas asmuo gali turėti ir keleriopą procesinį statusą). Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į naująją BPK 27¹ straipsnio 2 dalies taisyklę: „Jeigu dėl fizinio asmens amžiaus kyla abejonių, ar jis yra pilnametis, jis laikomas nepilnamečiu iki jo amžiaus nustatymo.“ Vadinasi, jeigu bus bent menkiausia abejonė dėl nukentėjusiojo ar liudytojo amžiaus, psichologo dalyvavimas tokiose bylose bus būtinas, kaip ir būtina vaikų apklausai specialiai pritaikyta patalpa. Nepritarti Nėra pagrindo teigti, kad, vienais atvejais, nukentėjusiajam nepilnamečiui psichologas yra būtinas, o kitais atvejais – ne, nes jis, neva, mažiau nukentėjo. Psichologo dalyvavimas būtinas ne dėl to, kokia nusikalstama veika padaryta, o dėl to, kad apklausiamas yra vaikas, kuris dėl savo amžiaus, raidos ypatumų, patirtų išgyvenimų yra specifinė figūra baudžiamajame procese.
Vaikas savaime yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, todėl jo teisių ir interesų gynimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Net ir tie atvejai, kurie gali atrodyti nepavojingi baudžiamąja teisine prasme, gali padaryti didžiulį neigiamą poveikį konkrečiam vaikui, traumuoti jį, nes kiekvienas vaikas į jo atžvilgiu padarytus nusikalstamus veiksmus reaguoja skirtingai (pvz., nėra pagrindo teigti, kad 15 m. vaikui, iš kurio pavogė telefoną (kuriam jis taupė visą gyvenimą), negali būti reikalinga psichologo pagalba). Nepagrįstos išvados rengėjų abejonės dėl BPK 27¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės („Jeigu dėl fizinio asmens amžiaus kyla abejonių, ar jis yra pilnametis, jis laikomas nepilnamečiu iki jo amžiaus nustatymo“) taikymo. Visų pirma, nenurodoma, kiek tokių atvejų praktikoje pasitaiko ar gali pasitaikyti (jų gali visai nebūti arba būti tik itin retais atvejais). Visų antra, tai yra taisyklė, skirta sureguliuoti praktikoje galinčius pasitaikyti išimtinius (retai pasitaikančius) atvejus. Tikrai abejotina, ar šiais laikais gali būti daug atvejų, kai bus neįmanoma nustatyti nepilnamečio asmens amžiaus. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 3,3
nukentėjusiojo apklausoje dalyvauti įtariamajam ir kaltinamajam, manytina, neatitinka teisės į gynybą principo reikalavimų. Akcentuotina, kad imperatyviais draudimais negalima suvienodinti visų bylų, kurias vienija vienintelis faktorius – nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo buvimas, nes jos savo esme gali būti labai skirtingos.
Tarp įtariamųjų, kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų teisių bei pareigų procese, taip pat tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo apklausų taisyklių turi būti išlaikytas balansas, kuris teikiamu projektu yra pažeidžiamas. Be to, neleidus nukentėjusiojo ar liudytojo apklausoje dalyvauti įtariamajam ar kitiems proceso dalyviams, ši apklausa gali būti atlikta neišsamiai. Dėl tos priežasties nepilnametį asmenį gali tekti apklausti pakartotinai, kviesti į teisiamąjį posėdį, nors galiojančiomis BPK nuostatomis stengiamasi šių dalykų išvengti dėl traumuojančio apklausų ir teismo proceso poveikio nepilnamečiams. Nepritarti
įtariamojo ar kaltinamojo teisės į gynybą principo taikymo. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, tais atvejais, kai įtariamajam neleidžiama dalyvauti apklausoje, privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimus (BPK 186 str. 4 d.). Panaši procedūra taikoma ir kaltinamojo atžvilgiu. Pagrindinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė, kai jis dalyvauja procese – užduoti klausimus apklausiamajam. Taigi draudimas įtariamajam ar kaltinamajam dalyvauti apklausoje niekaip nesusijęs su jo teisių ar teisės į gynybą suvaržymu, nes teisės užduoti klausimus jis nepraranda. 2. Moksliniai tyrimai, užsienio šalių praktika patvirtina, kad apklausiant nepilnametį liudytoją ar nukentėjusįjį, patalpoje, kurioje atliekama apklausa, turi būti kuo mažiau žmonių, nes tik taip galima išgauti teisingus ir tikrus parodymus, kurie dažnai yra vieninteliai tiesioginiai įrodymai byloje.
Apklausos metu patalpoje esantys asmenys gali bauginti nepilnametį, todėl rekomenduotina, kad apklausiant vaiką toje pačioje patalpoje dalyvautų tik apklausėjas ir vaikui artimas asmuo. BPK projektu siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje toje pačioje patalpoje dalyvauja tik psichologas ir vaiko atstovas, jeigu jis nedaro neigiamo poveikio vaikui. Manytina, kad, priešingai, nepilnamečio apklausa yra neefektyvi ir neišsami tais atvejais, kai toks vaikas parodymas duoda toje pačioje patalpoje esant įtariamajam ar kaltinamajam, kai priešais jį sėdi asmuo, nuo kurio jis nukentėjo. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
teikiamam projektui, nepilnamečių liudytojų ar nukentėjusiųjų atveju iš esmės nebūtų įmanoma realizuoti BPK 190 straipsnyje numatytos apklausos rūšies – akistatos. Nepritarti
vaiko interesus atitinkančio teisingumo, nurodoma, kad bylos, į kurias įtraukti vaikai, turėtų būti nagrinėjamos nebauginančioje ir vaikams tinkamoje aplinkoje. Taip pat turėtų būti kiek įmanoma vengiama nepilnametės aukos ar liudytojo susitikimo, akistatos ar bendravimo su įtariamais nusikaltimo vykdytojais. 2. BPK 186 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir ne daugiau kaip vieną kartą. Toje pačioje dalyje įtvirtinta ir kita taisyklė, jog nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais.
Toks reguliavimas aiškinamas tuo, kad pakartotinės apklausos apie patirtą įvykį traumuoja vaiką. Ypač neigiamą poveikį vaikui daro tai, kai akis į akį susiduriama su nusikaltėliu. Todėl esant netiksliems ar neaiškiems vaiko parodymams, išimtiniais atvejais, galima apklausti vaiką pakartotinai, o ne iškart suvesti asmenis į akistatą. Pažymėtina ir tai, kad siekiant išvengti įtariamojo ir nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo kontakto, rengiant vaiko apklausų kambarius specialiai įrengiami net atskiri įėjimai. Todėl net jeigu BPK 190 straipsnis ir numato teorinę galimybę į akistatą suvesti du prieš tai apklaustus asmenis, abejotina, ar apskritai, įvertinus vaiko statusą baudžiamajame procese, jo interesų apsaugos prioritetą, taip pat tai, kokį neigiamą poveikį ir psichinių traumų tikimybę jam gali sukelti susidūrimas akis į akį su įtariamuoju, akistata, kurioje dalyvauja, pavyzdžiui, nukentėjęs vaikas, gali būti vykdoma praktiškai. Išvados rengėjų baimė, jog pritarus teikiamam projektui, kuriuo siekiama užtikrinti visapusišką nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą, bus prarasta galimybė realizuoti tokią apklausos rūšį kaip akistata, nepagrįsta. Tikrai ne nuo akistatos priklauso tyrimo sėkmė. Net ir netaikant šio instituto, galima sėkmingai atlikti ikiteisminius tyrimus ir sėkmingai nubausti kaltuosius asmenis. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
turi būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo, svarstytina. Įsigaliojus įstatymui, nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusių apklausas bus galima vykdyti tik dalyvaujant psichologui.
Taigi teismuose turėtų būti steigiamos psichologų pareigybės arba psichologų paslaugos turėtų būti perkamos viešuosius pirkimus reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Manytume, kad psichologų pareigybės galėtų būti steigiamos ir psichologų paslaugų viešieji pirkimai galėtų vykti tik priėmus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuose būtų nustatyta atlyginimo už psichologų paslaugas nustatymo ir mokėjimo tvarka, ir tik šiems tikslams gavus papildomus biudžetinius asignavimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė tikslinti nurodytų teisės aktų priėmimo terminą. Pritarti Su projekto autoriais suderinta įstatymo įsigaliojimo data 2018 m. sausio 1 d., atitinkamai projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti ir pasirengti laiko turėtų pakakti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų taryba, 2017-02-14
Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 186, 280, 283 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-330 (toliau – Projektas). Teisėjų taryba, iš esmės pritardama Projekto tikslams, pagal kompetenciją teikia pastabas ir pasiūlymus dėl jame siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių.
Dėl psichologo dalyvavimo apklausose Projektu siūloma pakeisti BPK 186, 280 ir 283 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą numatant pareigą, o ne galimybę, į ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu vykdomą nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausą (toliau – ir nepilnamečių apklausa) kviesti psichologą. Teisėjų taryba, iš esmės pritardama ir palaikydama siekį užtikrinti nepilnamečių teisių ir interesų tinkamą apsaugą, jų apklausų veiksmingumą, o kartu ir visapusišką įrodymų surinkimą bei jų ištyrimą, nepilnamečių apklausose dalyvaujant psichologui, kartu atkreipia dėmesį į keletą svarbių aspektų, kuriuos būtina įvertinti siekiant aptariamą nuostatą tinkamai įgyvendinti praktikoje. 1. Šiuo metu nėra aiškiai apibrėžtas bendras nepilnamečių apklausose turinčių dalyvauti psichologų veiklos modelis ir tam reikalingų lėšų poreikis valstybės mastu. Pirma, manytina, kad svarstant Projektą, turi būti aišku, ar bus steigiami psichologų etatai atskirose institucijose, ar bus įsigyjamos psichologų paslaugos viešuosius pirkimus reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jeigu, kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, 200 000 eurų suma yra numatoma skirti psichologų etatų skyrimui, turi būti žinomas ir aiškus šių etatų pasiskirstymas valstybės mastu: iš Projekto aiškinamojo rašto turinio nėra aišku (i) koks galimas psichologų etatų poreikis apklausiant nepilnamečius,
(ii) kiek numatoma steigti psichologų etatų, (iii) ar šių specialistų pareigybės bus steigiamos vaiko teisių apsaugos skyriuose savivaldybėse, atsižvelgiant į jų vykdomas su vaikų teisių apsauga susijusias funkcijas, ar bus steigiama po vieną psichologo etatą apylinkių teismuose, kurie dalyvauja reorganizavime, ar ikiteisminio tyrimo įstaigose.
Jei psichologų pareigybės bus steigiamos visose savivaldybėse arba ikiteisminio tyrimo įstaigose, kurių yra virš 50, prognozuojamas lėšų poreikis būtų žymiai didesnis, nes vienam psichologo etatui 4 000 Eur suma vieneriems metams aiškiai nepakankama. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu teismų sistemoje, atsižvelgus į skiriamą finansavimą, yra įsteigti tik 5 teismo psichologų etatai apygardų teismuose. Nors skiriant ribotą finansavimą buvo keliamas uždavinys užtikrinti, jog tos apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiantys apylinkių teismai, prireikus, visuomet galėtų tinkamai apklausti nepilnamečius ir sparčiau nagrinėti bylas, tačiau praktikoje šis uždavinys neįgyvendinamas tiek dėl psichologų darbo krūvio, tiek dėl teismo psichologų kelionės išlaidoms kompensuoti reikalingų lėšų stygiaus. Teisėjų taryba, 2015 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 36P-134-(7.1.10)
„Dėl duomenų ir nuomonės pateikimo“ Teisingumo ministerijai pažymėjo, kad
penkių psichologų etatų įsteigimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra pakankama sąlyga tinkamai atlikti visas apklausas, kuriose apklausiami nepilnamečiai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosiose ar civilinėse bylose ir nėra užtikrinami visų apklausiamų nepilnamečių teisiniai interesai.
Be to, Teisėjų taryba, teikdama pastabas ir pasiūlymus BPK 9, 28, 43, 44, 128, 185, 186, 188, 214, 239, 272, 275, 276, 280, 283, 308 straipsnių, kodekso priedo pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 27¹, 36², 184¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-3703, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 180 straipsnio ir kodekso 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui XIIP-3704 ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 48 straipsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektui XIIP-3705, 2015 m. lapkričio 24 d. rašte nurodė, kad 12 psichologų etatų steigimas teismuose būtų tik viena iš galimybių prisidėti prie kvalifikuotų specialistų dalyvavimo nepilnamečių apklausose užtikrinimo ir toks siūlymas buvo susijęs su planuojama įgyvendinti teismų reforma. Trečia, svarstytina, ar siūlomas nustatyti privalomas psichologo dalyvavimas visose be išimties nepilnamečių apklausose baudžiamajame procese (pvz., ir tose, kur kaltinamasis gali būti 19 metų amžiaus, o nukentėjusysis 17 metų amžiaus) būtų proporcingas siekiamam tikslui pasiekti. Ketvirta, net skyrus finansavimą 12 psichologų etatų įsteigimui apylinkių teismuose ir išsprendus klausimą, kuriuose iš 49 apylinkių teismų jie steigtini, pastarieji pirmiausiai dalyvautų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo vykdomose nepilnamečių apklausose. Taigi nebūtų užtikrinamas reikiamo specialisto dalyvavimas apklausiant nepilnametį iš karto po galimai padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo įstaigoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad valstybėje turėtų būti sukurtas pakankamai tankus tinklas reikiamų specialistų, kurie galėtų operatyviai dalyvauti nepilnamečių apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir tinkamai užtikrinti jų interesus, reglamentuota šių specialistų veikla, jų teisės ir pareigos, darbo laikas bei atsakomybės ribos. Tam reikėtų numatyti žymiai didesnį finansavimą. Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nei BPK, nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nenumatyta, kaip turi būti vykdomos apklausos ir kokiomis priemonėmis ir būdais psichologas turi vadovautis jas vykdant. Taip pat nėra vieningo (teismo) psichologų darbo funkcijų reglamentavimo. Todėl siekiant įtvirtinti privalomą psichologo dalyvavimą nepilnamečių apklausose taip pat turėtų būti sukurta tam tikra metodika ar strategija darbui su nepilnamečiais liudytojais ir nukentėjusiaisiais. Pažymėtina, kad psichologų trūkumas galėtų būti viena iš pagrindinių priežasčių, kuri, įsigaliojus siūlomam teisiniam reguliavimui, lemtų lėtesnį ikiteisminio tyrimo ir (arba) teismo proceso veiksmų atlikimą, kas atitinkamai įtakotų ne tik ikiteisminio tyrimo ir (arba) teismo proceso trukmės didėjimą, bet ir kenktų nepilnamečio nukentėjusiojo ar liudytojo teisėms ir teisėtiems interesams baudžiamojoje byloje. 2. Projekto 4 straipsniu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nustatančius patekimo į psichologų, turinčių specialių žinių vykdyti nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausas, sąrašą reikalavimus bei atlyginimo už jų suteiktas paslaugas nustatymo ir mokėjimo tvarką. Toks sąrašas būtų nauja priemonė baudžiamajame procese.
Todėl įstatyme turėtų būti reglamentuoti sąrašo naudojimo atvejai ir esminiai principai (pvz., kas ir kokiais atvejais parenka asmenį iš sąrašo); taip pat įstatymu turi būti suteikti aiškūs įgaliojimai paskirtai institucijai tokį sąrašą valdyti – iš siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kuri institucija nustatys patekimo į psichologų, turinčių specialių žinių vykdyti nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausas, sąrašą tvarką, reikalavimus, kuri institucija tokį sąrašą tvarkys, kuri institucija apmokės už suteiktas paslaugas, ar sąrašas apims ir šiuo metu 5 dirbančių apygardų teismuose teismo psichologų etatus ir kt. Dėl valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo funkcijų Projektu siūloma nustatyti, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, dalyvaujantis nepilnamečių apklausoje, stebi, ar nepažeidžiamos nepilnamečio teisės apklausos metu. Svarstytina, ar Projektu nustačius privalomą valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimą nepilnamečių apklausoje, neturėtų būti aiškiau apibrėžtos valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo funkcijos, nes iš Projekto nuostatų neaišku, kaip turėtų būti vykdomas nepilnamečio apklausos stebėjimas, šio atstovo procesinė padėtis. Dėl nepilnamečių apklausos patalpų Projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 186 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausos ikiteisminiame tyrime visais atvejais privalės būti atliekamos vaikų apklausoms pritaikytose patalpose. Pritariant Projekto rengėjų siekiui apsaugoti vaikų interesus ir pažeidžiamus mažamečius apklausų ikiteisminio tyrimo metu, pažymėtina, kad siekiant tinkamai įgyvendinti siūlomą nustatyti reguliavimą, būtina sudaryti sąlygas reikiamos infrastruktūros sukūrimui.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos teismuose yra 43 nepilnamečių apklausos patalpos (iš jų ne visos yra įrengtos ir pritaikytos tinkamam nepilnamečių apklausų vykdymui), todėl teismams neturint galimybių tinkamai užtikrinti operatyvios nepilnamečių apklausos teisminio nagrinėjimo metu ir (arba) apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, neabejotinai užsitęstų ikiteisminio tyrimo ir (arba) baudžiamosios bylos išnagrinėjimas. Be to, šiuo metu ne visuose apygardų teismuose dirbančių psichologų darbo vietos yra pritaikytos jų atliekamoms funkcijoms ir jiems keliamiems uždaviniams atlikti, ypač iškilus poreikiui individualiai susitikti su nepilnamečiu, mažamečiu asmeniu ir (arba) jo šeima. Manytina, kad tinkamam problemos išsprendimui būtinas papildomas finansavimas. Paminėtina ir tai, kad šiuo metu ne visi Lietuvos Respublikos teismai gali realizuoti esamos BPK įtvirtintos nuostatos dėl privalomumo daryti garso ir vaizdo įrašą ikiteisminio tyrimo ir (arba) bylos nagrinėjimo teisme metu, įgyvendinimą, nes ne visuose Lietuvos Respublikos teismuose yra įdiegta garso ir vaizdo įranga. Pažymėtina, kad prieš priimant pastaruosius BPK pakeitimus nebuvo išspręstas klausimas dėl reikalingo papildomo finansavimo, todėl iki šiol susiduriama su nepilnamečių apklausų vykdymo tinkamo organizavimo problemomis teismuose, kas savo ruožtu lemia ilgesnį baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, ilgesnį baudžiamąjį procesą ir daro neigiamą įtaką nepilnamečių interesams. Teisėjų taryba atkreipia dėmesį, kad siekiant išvengti tokios ydingos praktikos, prieš priimant Projekto pakeitimus, turi būti išspręstas klausimas dėl reikalingo papildomo finansavimo minėtoms problemoms išspręsti poreikio ir skyrimo.
Pirmininkas Rimvydas Norkus Atsižvelgti Atsižvelgiant į pastabą, įstatymo įsigaliojimo data su rengėjais suderinta ir numatyta 2018 m. sausio 1 d., todėl kitų metų v. biudžete galima bus suplanuoti lėšas psichologų pareigybėms steigti, tiksliau apskaičiuojant lėšų poreikį. TTK parlamentinės kontrolės metu buvo nurodyta, kad šalyje yra 11 specializuotų psichologų (6 iš jų specializuojasi nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui tirti) apklausti nepilnamečius. Aiškinamajame rašte nurodytas lėšų poreikis metams vidutiniškai yra apie 200 000 eurų, šis lėšų poreikis bus patikslintas, juo labiau, kad Vyriausybė projektui pritarė. Taip pat bus sprendžiami klausimai ir su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovų dalyvavimu nepilnamečių nukentėjusių ir liudytojų apklausose. Esant poreikiui, poįstatyminiuose teisės aktuose, kurie reglamentuoja vaiko teisių apsaugos atstovų teises ir pareigas, taip pat psichologų teises ir pareigas ir (ar) Generalinio prokuroro Rekomendacijomis galima labiau detalizuoti (konkretizuoti), kokias funkcijas vaiko teisių atstovai ar psichologai atlieka nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausų metu, dabar jos įstatyme yra atskirtos, bet nedetalizuotos, nes BPK visko detaliai surašyti negalima. Iki įstatymo įsigaliojimo beveik metai laiko, todėl manytina, bus pakankamas terminas įstatymo įgyvendinimui pasirengti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2
DĖL <...>
2017 m. vasario 8 d. Nr. 90
pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186, 280 ir 283 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-330 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-330), tačiau pasiūlyti tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-330 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nustatančius patekimo į psichologų, turinčių specialių žinių vykdyti nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausas, sąrašą reikalavimus.“ Pagal esamą teisinį reguliavimą psichologų suteiktų paslaugų išlaidos turėtų būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir atlyginamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 ir 104 straipsniuose ir jų įgyvendinamojo Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 „Dėl Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių nusižengimų teisenoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Pritarti Projektas patikslintas pagal pastabą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui XIIIP-330(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2.
baudžiamajame procese turi būti vienodai apklausiami visi nepilnamečiai: ne tik nukentėję ir liudytojai, tačiau ir įtariamieji , kaltinamieji, nes jie visi yra vaikai, todėl ateityje turės būti taisoma Baudžiamojo proceso kodekso
proceso kodekso straipsniai, nes dėl ypatingos skubos Komitetui nėra galimybių šiuo metu įvertinti visų nesuderintų Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių. 8. Balsavimo rezultatai: 7- už (visais balsais). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-330(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė