1268 Įstatymo projektas Administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė XIIIP-3284 2019-03-19 Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas)

Lietuva · XIIIP-3284 · 2019-03-19 · Senas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2019-03-19
  2. Lyginamasis variantas · 2019-05-29
  3. Aiškinamasis raštas · 2019-03-19
  4. Teisės departamento išvada · 2019-03-19
  5. Teisės departamento išvada · 2019-05-29
  6. Komiteto išvada · 2019-03-19
  7. Komiteto išvada · 2019-05-29

Lyginamasis variantas

2019-03-19 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ADMINisTRACINIŲ

NUSIŽENGIMŲ kodekso 459 STRAIPSNIO PAKEITIMO Įstatymas

2019 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 459 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 459 straipsnio 4 dalį

ir ją išdėstyti taip: „4. Važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamą leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 tona, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių faktiniai matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis: ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį daugiau kaip 10 cm, plotį daugiau kaip 9 cm, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų septyniasdešimt eurų.“

2. Pakeisti 459

straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamą leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.“

3. Pakeisti 459 straipsnio 6 dalį

ir ją išdėstyti taip: „6.

Važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamą leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.“

2 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. lapkričio

1 d. Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2019-05-29 · oficialus registras ↗

Projekto XIIIP-3284(2) lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ADMINisTRACINIŲ

NUSIŽENGIMŲ kodekso 459 STRAIPSNIO PAKEITIMO Įstatymas

2019 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 459 straipsnio

pakeitimas

1. Pakeisti 459 straipsnio 4 dalį

ir ją išdėstyti taip: „4. Važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamą leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 tona, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių faktiniai matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis: ilgį – daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų septyniasdešimt eurų.“

2. Pakeisti 459

straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamą leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.“

3. Pakeisti 459 straipsnio 6 dalį

ir ją išdėstyti taip: „6.

Važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamą leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.“

2 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. lapkričio

1 d. Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2019-03-19 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ

ĮSTATYMO NR. I-891 2, 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS

IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 3, 5, 6, 7 IR 9

STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINisTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ kodekso 459

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir

uždaviniai Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 2, 4, 5, 7, 9, 10,

18 ir 20 straipsnių

pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 3, 5, 6, 7 ir 9 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslai:

Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama:

  • aiškiau reglamentuoti leidimų važiuoti valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (toliau – leidimas) išdavimą;
  • atsižvelgiant į

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką (inter alia, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 1170 „Dėl cukraus rinkos reguliavimo priemonių“ 2.3, 2.4 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 879 „Dėl Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2001 m. kovo 12 d. nutarimo Nr.

284 „Dėl baltojo cukraus

gamybos kvotos nustatymo“ pakeitimo“ 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos cukraus įstatymo 4 straipsnio 1 daliai (2000 m. gegužės 18 d. redakcija), 2 daliai (1999 m. liepos 8 d. redakcija), kad esmines ūkinės veiklos sąlygas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją galima nustatyti tik įstatyme, siūloma nustatyti atvejus, kada leidimas nereikalingas, ir kada leidimas gali būti išduotas, nesumokėjus Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis;

  • pakeisti sąlygas, kada didžiagabaritę ir (ar) sunkiasvorę transporto priemonę turi lydėti palydos automobilis;
  • siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punkto nuostatų įgyvendinimą ir taip ateityje išvengti galimo Lietuvos Respublikos kelių įstatymo keitimo, siūloma vietoj konkrečios institucijos – Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos toliau – Direkcija) ir nurodyti

Vyriausybės įgaliota instituciją, kuriai bus pavesta vykdyti iki šiol Direkcijai perduotas funkcijas;

  • nustatyti galimybę šešių ar daugiau ašių transporto priemonėms, kurias sudaro motorinė transporto priemonė ir priekaba (puspriekabė), kurių ne mažiau kaip penkių ašių ratai yra suporinti, ašies

(ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą ir masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę, tačiau ne didesnė kaip 48 t, gauti metinį leidimą;

  • apibrėžti sąvoką „savaeigė žemės ūkio mašina“. Įstatymo projektu Nr.

Įstatymo projektu Nr. 2 siekiama:

  • nustatyti, kad važiuojant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos transporto priemonėmis kelių naudotojo mokestis už naudojimąsi magistraliniais keliais ir mokestis už naudojimąsi keliais važiuojant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis nemokamas;
  • nustatyti, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos krovininės transporto priemonės, įregistruotos

Lietuvos Respublikoje, atleidžiamos nuo mokesčio mokėjimo;

  • atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme vartojamą sąvoką „krašto apsaugos sistema“, taip pat Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme vartojamos sąvokos „atvykstančios pajėgos“ apibrėžtyje minimą junginį užsienio valstybių ginkluotosios pajėgos, atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus ir suvienodinti vartojamas sąvokas;
  • nustatyti, kad neįgalieji ir jų nuosavybės ar kitokiu teisėtu pagrindu valdomi automobiliai, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja, turėtų teisę nemokamai keltis keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos;
  • nustatyti, kad persikėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina būtų kompensuojama Klaipėdos miesto savivaldybės ir jos įstaigoms priklausančioms tarnybinio transporto priemonėms;
  • nustatyti, kad persikėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina būtų kompensuojama tarnybos reikalais vykstantiems Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems kariams, valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams ir Lietuvos kariuomenei priklausančioms transporto priemonėms;
  • leisti vežti didžiagabaričius krovinius transporto priemonėmis, kurių plotis viršija didžiausiuosius leidžiamus matmenis nuo 101 iki 145 cm, o ilgis
  • nuo 501 iki 750 cm, automagistralėse, taikant tokio pat vienkartinio ribinio tarifo mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis motorinėmis transporto priemonėmis kaip ir I kategorijos valstybinės reikšmės keliuose su skiriamąja juosta; taip pat siūloma atsisakyti taikyti minėtoms transporto priemonėms mėnesinius ir metinius ribinius mokesčio tarifus;
  • nustatyti metinio leidimo važiuoti šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies

(ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t, ribinius tarifus;

  • atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus, suvienodinti sąvoką „didžiagabaritė ir (ar) sunkiasvorė transporto priemonė“ su Kelių įstatyme vartojama sąvoka.

2 siekiama:

  • nustatyti, kad važiuojant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos transporto priemonėmis kelių naudotojo mokestis už naudojimąsi magistraliniais keliais ir mokestis už naudojimąsi keliais važiuojant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis nemokamas;
  • nustatyti, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos krovininės transporto priemonės, įregistruotos

Lietuvos Respublikoje, atleidžiamos nuo mokesčio mokėjimo;

  • atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme vartojamą sąvoką „krašto apsaugos sistema“, taip pat Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme vartojamos sąvokos „atvykstančios pajėgos“ apibrėžtyje minimą junginį užsienio valstybių ginkluotosios pajėgos, atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus ir suvienodinti vartojamas sąvokas;
  • nustatyti, kad neįgalieji ir jų nuosavybės ar kitokiu teisėtu pagrindu valdomi automobiliai, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja, turėtų teisę nemokamai keltis keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos;
  • nustatyti, kad persikėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina būtų kompensuojama Klaipėdos miesto savivaldybės ir jos įstaigoms priklausančioms tarnybinio transporto priemonėms;
  • nustatyti, kad persikėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina būtų kompensuojama tarnybos reikalais vykstantiems Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems kariams, valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams ir Lietuvos kariuomenei priklausančioms transporto priemonėms;
  • leisti vežti didžiagabaričius krovinius transporto priemonėmis, kurių plotis viršija didžiausiuosius leidžiamus matmenis nuo 101 iki 145 cm, o ilgis
  • nuo 501 iki 750 cm, automagistralėse, taikant tokio pat vienkartinio ribinio tarifo mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis motorinėmis transporto priemonėmis kaip ir I kategorijos valstybinės reikšmės keliuose su skiriamąja juosta; taip pat siūloma atsisakyti taikyti minėtoms transporto priemonėms mėnesinius ir metinius ribinius mokesčio tarifus;
  • nustatyti metinio leidimo važiuoti šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies

(ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t, ribinius tarifus;

  • atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus, suvienodinti sąvoką „didžiagabaritė ir (ar) sunkiasvorė transporto priemonė“ su Kelių įstatyme vartojama sąvoka. Įstatymo projekto Nr.

Įstatymo projekto Nr. 3 tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas su Kelių įstatymo nuostatomis, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Susisiekimo ministerija. Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento (l. e. direktoriaus pareigas – Vladislavas Kondratovičius, tel. 239 3867, el. p. [email protected]) Kelių transporto skyriaus (vedėjas Dmitrijus Bialas, tel. 239 3956, el. p. [email protected]) patarėjas Aleksandras Stupenko (tel. 239 3979, el. p. [email protected]). 3.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami

Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Kelių įstatyme numatyta, kad:

  • Direkcija patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinės reikšmės kelius (ir prie jų priskirtas žemes) ir jais disponuoja; organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą; informuoja visuomenę apie eismo sąlygas valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose per visuomenės informavimo priemones; nustato valstybinės reikšmės kelių kategorijas;
  • leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduoda Direkcija, važiavimo maršrutą suderinusi su Alytaus miesto, Druskininkų,

Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Marijampolės, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus miesto savivaldybių administracijomis, kai važiuojama jų teritorijose esančiomis gatvėmis, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa;

  • leidimo nereikia, jeigu didžiausieji leidžiamieji transporto priemonių ašių apkrovos, bendrosios masės ir matmenų parametrai viršijami: ilgis – ne daugiau kaip 1 m, aukštis – ne daugiau kaip 10 cm, plotis – ne daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova – ne daugiau kaip 0,6 t, o bendroji masė ne daugiau kaip 1 t;
  • administracinė atsakomybė taikoma tik tuo atveju, jeigu transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies

(ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė bendroji masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t;

  • išduodami tik mėnesiniai leidimai šešių ar daugiau ašių transporto priemonėms, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t;
  • platesnes kaip 3,5 m arba ilgesnes kaip 24,0 m transporto priemones tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui turi lydėti automobilis su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais, jeigu transporto priemonių junginys yra platesnis kaip 4,5 m ir (ar) ilgesnis kaip 30 m, jį turi lydėti policijos automobilis.

Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Kelių įstatyme numatyta, kad:

  • Direkcija patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinės reikšmės kelius (ir prie jų priskirtas žemes) ir jais disponuoja; organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą; informuoja visuomenę apie eismo sąlygas valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose per visuomenės informavimo priemones; nustato valstybinės reikšmės kelių kategorijas;
  • leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduoda Direkcija, važiavimo maršrutą suderinusi su Alytaus miesto, Druskininkų,

Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Marijampolės, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus miesto savivaldybių administracijomis, kai važiuojama jų teritorijose esančiomis gatvėmis, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa;

  • leidimo nereikia, jeigu didžiausieji leidžiamieji transporto priemonių ašių apkrovos, bendrosios masės ir matmenų parametrai viršijami: ilgis – ne daugiau kaip 1 m, aukštis – ne daugiau kaip 10 cm, plotis – ne daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova – ne daugiau kaip 0,6 t, o bendroji masė ne daugiau kaip 1 t;
  • administracinė atsakomybė taikoma tik tuo atveju, jeigu transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies

(ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė bendroji masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t;

  • išduodami tik mėnesiniai leidimai šešių ar daugiau ašių transporto priemonėms, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t;
  • platesnes kaip 3,5 m arba ilgesnes kaip 24,0 m transporto priemones tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui turi lydėti automobilis su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais, jeigu transporto priemonių junginys yra platesnis kaip 4,5 m ir (ar) ilgesnis kaip 30 m, jį turi lydėti policijos automobilis. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.

1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių

patvirtinimo“, 211 punktas nustato, kad leidimo nereikia žemės ūkio mašinai, kurios matmenys su kroviniu ar be jo viršija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, šviesiuoju paros metu važiuojant iš vieno lauko į kitą, važiuojant į lauką ar grįžtant iš jo, taip pat tamsiuoju paros metu važiuojant žemės ūkio mašina, kai jos kraštiniai taškai paženklinti įjungtais oranžiniais švyturėliais ir ją iš priekio lydi policijos transporto priemonė su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais arba automobilis su įjungtais oranžiniais švyturėliais.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme nustatyta, kad:

  • užsienio šalių karinės apsaugos sistemai priklausančios transporto priemonės ar jų junginiai nemoka kelių naudotojo mokesčio už naudojimąsi magistraliniais keliais, taip pat nemoka mokesčio už naudojimąsi keliais

važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemai priklausančios transporto priemonės ar jų junginiai nuo minėtų mokesčių neatleisti);

  • už Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos krovinines transporto priemones, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, mokamas mokestis;
  • keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos nemokamai turi teisę keltis neįgalieji, kurie vairuoja specialiuosius lengvuosius automobilius (automobilius su rankiniu valdymu), tačiau neįgalieji, kurie vairuoja automobilius be rankinio valdymo, šia lengvata pasinaudoti negali;
  • persikėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į

Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina kompensuojama Klaipėdos miesto savivaldybės valstybės tarnautojams ir darbuotojams, atliekantiems tarnybines funkcijas Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių transporto priemonėms ir darbuotojams, dirbantiems darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje;

  • Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems kariams, valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, kurie vykdo savo tarnybą

Kuršių nerijoje, ir Lietuvos kariuomenei priklausančioms transporto priemonėms persikėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina nėra kompensuojama;

  • vežti didžiagabaričius krovinius transporto priemonėmis, kurių plotis viršija didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis nuo 101 iki 145 cm, o ilgį – nuo 501 iki 750 cm, leidžiama I kategorijos valstybinės reikšmės keliuose su skiriamąja juosta, atitinkamai nustatant vienkartinio, mėnesinio ir metinio ribinių tarifų mokesčius už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis motorinėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais;
  • Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme Nr.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme nustatyta, kad:

  • užsienio šalių karinės apsaugos sistemai priklausančios transporto priemonės ar jų junginiai nemoka kelių naudotojo mokesčio už naudojimąsi magistraliniais keliais, taip pat nemoka mokesčio už naudojimąsi keliais

važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemai priklausančios transporto priemonės ar jų junginiai nuo minėtų mokesčių neatleisti);

  • už Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos krovinines transporto priemones, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, mokamas mokestis;
  • keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos nemokamai turi teisę keltis neįgalieji, kurie vairuoja specialiuosius lengvuosius automobilius (automobilius su rankiniu valdymu), tačiau neįgalieji, kurie vairuoja automobilius be rankinio valdymo, šia lengvata pasinaudoti negali;
  • persikėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į

Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina kompensuojama Klaipėdos miesto savivaldybės valstybės tarnautojams ir darbuotojams, atliekantiems tarnybines funkcijas Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės įmonių transporto priemonėms ir darbuotojams, dirbantiems darbus Klaipėdos miesto dalyje Smiltynėje;

  • Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems kariams, valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, kurie vykdo savo tarnybą

Kuršių nerijoje, ir Lietuvos kariuomenei priklausančioms transporto priemonėms persikėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina nėra kompensuojama;

  • vežti didžiagabaričius krovinius transporto priemonėmis, kurių plotis viršija didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis nuo 101 iki 145 cm, o ilgį – nuo 501 iki 750 cm, leidžiama I kategorijos valstybinės reikšmės keliuose su skiriamąja juosta, atitinkamai nustatant vienkartinio, mėnesinio ir metinio ribinių tarifų mokesčius už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis motorinėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais;
  • Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme Nr. VIII-2032 vartojama sąvoka „didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės ar jų junginiai“, o Kelių įstatyme vartojama sąvoka „didžiagabaritė ir (ar) sunkiasvorė transporto priemonė“.

Šiuo metu galiojanti ANK 459 straipsnio 4 dalies nuostata numato administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu arba be jo viršija leidžiamus matmenis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr.

1 siūloma:

  • nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija patikėjimo teise valdys, naudos valstybinės reikšmės kelius ir prie jų priskirtas žemes ir jais disponuos; organizuos ir koordinuos valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą; informuos visuomenę apie eismo sąlygas valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose per visuomenės informavimo priemones; nustatys valstybinės reikšmės kelių kategorijas;
  • nustatyti, kad leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais išdavinės Vyriausybės įgaliota institucija, važiavimo maršrutą suderinusi su Alytaus miesto, Druskininkų,

Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Marijampolės, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus miesto savivaldybių administracijomis, kai važiuojama jų teritorijose esančiomis gatvėmis, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa;

  • nustatyti, kad leidimas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme nurodytoms didžiagabaritėms ir (ar) sunkiasvorėms transporto priemonėms išduodamas pateikus leidimus išduodančiai institucijai deklaraciją ir nemokamas mokestis už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis;
  • siekiant užtikrinti, kad tarnybos, atsakingos už įvykių likvidavimą ar jų padarinių šalinimą, galėtų kuo skubiau atvykti į įvykių likvidavimo vietą, nustatyti, kad likviduojant įvykį ir šalinant jo padarinius leidimas būtų išduodamas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, o mokestis už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis sumokamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po leidimo išdavimo dienos;
  • siekiant mažinti administracinę naštą verslui, įstatymo lygmeniu nustatyti bendrą dokumentų ir duomenų sąrašą, dokumentų ir duomenų tikslinimo ir prašymų pašalinti trūkumus pateikimo tvarką;
  • siekiant užtikrinti, kad leidimų procesas būtų sklandesnis, siūloma sumažinti leidimo išdavimo terminą iki 3 darbo dienų;
  • nustatyti, kad leidimo nereikia važiuoti valstybinės reikšmės ir (ar) vietinės reikšmės viešaisiais keliais traktoriumi ir savaeige žemės ūkio mašina, kurių matmenys (ilgis, plotis, aukštis) su kroviniu ar be jo viršija susisiekimo ministro patvirtintus didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninius parametrus, važiuojant į lauką, iš vieno lauko į kitą ar grįžtant iš jo, kai jos kraštiniai taškai paženklinti įjungtais oranžiniais švyturėliais;
  • nustatyti, kad metinis leidimas bus išduodamas ir šešių ar daugiau ašių transporto priemonėms, kurias sudaro motorinė transporto priemonė ir priekaba (puspriekabė) su suporintais penkių ar daugiau ašių ratais ir kurios ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę, tačiau yra ne didesnė kaip 48 t;
  • atsisakyti nuostatos dėl administracinės atsakomybės netaikymo tuo atveju, kai transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies

(ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė bendroji masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, nes Kelių įstatyme jau yra nustatytos tolerancijos ribos, kada leidimo važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis nereikia, t. y., kai didžiausieji leidžiami naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techniniai parametrai viršijami: ilgis – ne daugiau kaip 1 m, aukštis – ne daugiau kaip 10 cm, plotis

  • ne daugiau kaip 9 cm, ir (ar) ašies (ašių) apkrova – ne daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) bendroji masė ne daugiau kaip 1 t.

1 siūloma:

  • nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija patikėjimo teise valdys, naudos valstybinės reikšmės kelius ir prie jų priskirtas žemes ir jais disponuos; organizuos ir koordinuos valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą; informuos visuomenę apie eismo sąlygas valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose per visuomenės informavimo priemones; nustatys valstybinės reikšmės kelių kategorijas;
  • nustatyti, kad leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais išdavinės Vyriausybės įgaliota institucija, važiavimo maršrutą suderinusi su Alytaus miesto, Druskininkų,

Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Marijampolės, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus miesto savivaldybių administracijomis, kai važiuojama jų teritorijose esančiomis gatvėmis, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa;

  • nustatyti, kad leidimas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme nurodytoms didžiagabaritėms ir (ar) sunkiasvorėms transporto priemonėms išduodamas pateikus leidimus išduodančiai institucijai deklaraciją ir nemokamas mokestis už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis;
  • siekiant užtikrinti, kad tarnybos, atsakingos už įvykių likvidavimą ar jų padarinių šalinimą, galėtų kuo skubiau atvykti į įvykių likvidavimo vietą, nustatyti, kad likviduojant įvykį ir šalinant jo padarinius leidimas būtų išduodamas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, o mokestis už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis sumokamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po leidimo išdavimo dienos;
  • siekiant mažinti administracinę naštą verslui, įstatymo lygmeniu nustatyti bendrą dokumentų ir duomenų sąrašą, dokumentų ir duomenų tikslinimo ir prašymų pašalinti trūkumus pateikimo tvarką;
  • siekiant užtikrinti, kad leidimų procesas būtų sklandesnis, siūloma sumažinti leidimo išdavimo terminą iki 3 darbo dienų;
  • nustatyti, kad leidimo nereikia važiuoti valstybinės reikšmės ir (ar) vietinės reikšmės viešaisiais keliais traktoriumi ir savaeige žemės ūkio mašina, kurių matmenys (ilgis, plotis, aukštis) su kroviniu ar be jo viršija susisiekimo ministro patvirtintus didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninius parametrus, važiuojant į lauką, iš vieno lauko į kitą ar grįžtant iš jo, kai jos kraštiniai taškai paženklinti įjungtais oranžiniais švyturėliais;
  • nustatyti, kad metinis leidimas bus išduodamas ir šešių ar daugiau ašių transporto priemonėms, kurias sudaro motorinė transporto priemonė ir priekaba (puspriekabė) su suporintais penkių ar daugiau ašių ratais ir kurios ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę, tačiau yra ne didesnė kaip 48 t;
  • atsisakyti nuostatos dėl administracinės atsakomybės netaikymo tuo atveju, kai transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies

(ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė bendroji masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, nes Kelių įstatyme jau yra nustatytos tolerancijos ribos, kada leidimo važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis nereikia, t. y., kai didžiausieji leidžiami naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techniniai parametrai viršijami: ilgis – ne daugiau kaip 1 m, aukštis – ne daugiau kaip 10 cm, plotis

  • ne daugiau kaip 9 cm, ir (ar) ašies (ašių) apkrova – ne daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) bendroji masė ne daugiau kaip 1 t. Nustatytos transporto priemonės parametrų (matmenų, apkrovos ir svorio) tolerancijos ribos įvertina esamos infrastruktūros techninius parametrus ir užtikrina eismo saugumą visiems eismo dalyviams.

Transporto priemonės savininkas arba naudotojas, važiuojantis su transporto priemone, kurios faktiniai parametrai viršija leidime nustatytus parametrus, pažeidžia kelio savininko nustatytas važiavimo sąlygas, tai, savo ruožtu, gali kelti grėsmę eismo dalyviams, kelių infrastruktūrai, todėl jam turi būti taikoma administracinė atsakomybė;

  • apibrėžti sąvoką „savaeigė žemės ūkio mašina“;
  • atsižvelgiant į tai, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės dėl savo matmenų ir (arba) svorio gali labai paveikti kelių eismo saugumą ir trukdyti eismo dalyviams, taip pat įvertinant Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinio direktorato parengtas Europos gerosios patirties gaires dėl negabaritinio kelių transporto, nustatyti, kad didžiagabaritę ir (ar) sunkiasvorę transporto priemonę turi lydėti ne mažiau kaip vienas palydos

automobilis su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais, jeigu didžiagabaričių ir (ar) sunkiasvorių transporto priemonių plotis su kroviniu ar be jo yra nuo 3,56 m iki 4,00 m, ne mažiau kaip du automobiliai su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais, po vieną priekyje ir gale, jeigu didžiagabaričių ir (ar) sunkiasvorių transporto priemonių plotis su kroviniu ar be jo yra nuo 4,01 m iki 4,50 m ir (ar) ilgis nuo 24,00 m iki 30,00 m, o kai didžiagabaričių ir (ar) sunkiasvorių transporto priemonių plotis su kroviniu ar be jo yra didesnis kaip 4,50 m ir (ar) ilgis didesnis kaip 30,00 m, jas turi lydėti policijos automobilis priekyje ir automobilis su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais gale. Įstatymo projektu Nr.

Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma:

  • nustatyti, kad kelių naudotojo mokestis nemokamas už naudojimąsi magistraliniais keliais važiuojant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos

transporto priemonėmis ar jų junginiais, taip pat nemokamas mokestis už naudojimąsi keliais važiuojant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis;

  • nustatyti, kad už Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos krovinines transporto, priemones įregistruotas Lietuvos Respublikoje, nemokamas mokestis;
  • suvienodinti sąvokos „užsienio valstybių ginkluotosios pajėgos“ vartojimą su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme vartojamomis sąvokomis;
  • siekiant užtikrinti asmenų lygiateisiškumo principus, nustatyti, kad neįgalieji ir jų nuosavybės ar kitokiu teisėtu pagrindu valdomi ir naudojami automobiliai, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja, turėtų teisę nemokamai keltis keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos;
  • atsižvelgiant į tai, kad Kuršių nerijoje veiklą vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai (Nidos jūrų stebėjimo postas ir Karinių oro pajėgų radiolokacinis postas), veikia karinė technika, Juodkrantėje vykdomos kovinio šaudymo pratybos, nustatyti, kad persikėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina būtų kompensuojama tarnybos reikalais vykstantiems Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems kariams, valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams ir Lietuvos kariuomenei priklausančioms transporto priemonėms;
  • nustatyti, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos gali būti naudojamos persikėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti Klaipėdos miesto savivaldybės ir jos įstaigoms priklausančioms tarnybinio transporto priemonėms;
  • atsižvelgiant į tai, kad I kategorijos valstybinės reikšmės kelių su skiriamąja juosta techniniai parametrai yra identiški automagistralių techniniams parametrams, nustatyti mokesčio už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis motorinėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis, ribinį tarifą automagistralėse tokį patį kaip ir I kategorijos valstybinės reikšmės keliuose su skiriamąja juosta;
  • nustatyti metinio leidimo važiuoti šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies

(ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t, ribinius tarifus, t. y. nuo 920 iki 1384 Eur; metinis ribinis tarifas apskaičiuotas įvertinus mėnesinio ribinio tarifo dydžius ir tai, kad dėl pavasario ar rudens potvynių arba vasaros karščių tam tikri keliai ar jų atkarpos gali būti uždaryti, todėl faktiškai metinis leidimas bus naudojamas vidutiniškai 8 mėnesius per metus (115 Eur x 12 mėn.

  • 115 Eur x 4 mėn.) ir (173 Eur x 12 mėn. –173 Eur x 4 mėn.);
  • suvienodinti sąvoką „didžiagabaritė ir (ar) sunkiasvorė transporto priemonė“ su Kelių įstatyme vartojama sąvoka.

2 siūloma:

  • nustatyti, kad kelių naudotojo mokestis nemokamas už naudojimąsi magistraliniais keliais važiuojant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos

transporto priemonėmis ar jų junginiais, taip pat nemokamas mokestis už naudojimąsi keliais važiuojant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis;

  • nustatyti, kad už Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos krovinines transporto, priemones įregistruotas Lietuvos Respublikoje, nemokamas mokestis;
  • suvienodinti sąvokos „užsienio valstybių ginkluotosios pajėgos“ vartojimą su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme vartojamomis sąvokomis;
  • siekiant užtikrinti asmenų lygiateisiškumo principus, nustatyti, kad neįgalieji ir jų nuosavybės ar kitokiu teisėtu pagrindu valdomi ir naudojami automobiliai, kuriuos jie vairuoja arba kuriais jie važiuoja, turėtų teisę nemokamai keltis keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos;
  • atsižvelgiant į tai, kad Kuršių nerijoje veiklą vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai (Nidos jūrų stebėjimo postas ir Karinių oro pajėgų radiolokacinis postas), veikia karinė technika, Juodkrantėje vykdomos kovinio šaudymo pratybos, nustatyti, kad persikėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina būtų kompensuojama tarnybos reikalais vykstantiems Lietuvos kariuomenėje tarnaujantiems kariams, valstybės tarnautojams ir pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams ir Lietuvos kariuomenei priklausančioms transporto priemonėms;
  • nustatyti, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos gali būti naudojamos persikėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti Klaipėdos miesto savivaldybės ir jos įstaigoms priklausančioms tarnybinio transporto priemonėms;
  • atsižvelgiant į tai, kad I kategorijos valstybinės reikšmės kelių su skiriamąja juosta techniniai parametrai yra identiški automagistralių techniniams parametrams, nustatyti mokesčio už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis motorinėmis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis, ribinį tarifą automagistralėse tokį patį kaip ir I kategorijos valstybinės reikšmės keliuose su skiriamąja juosta;
  • nustatyti metinio leidimo važiuoti šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies

(ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t, ribinius tarifus, t. y. nuo 920 iki 1384 Eur; metinis ribinis tarifas apskaičiuotas įvertinus mėnesinio ribinio tarifo dydžius ir tai, kad dėl pavasario ar rudens potvynių arba vasaros karščių tam tikri keliai ar jų atkarpos gali būti uždaryti, todėl faktiškai metinis leidimas bus naudojamas vidutiniškai 8 mėnesius per metus (115 Eur x 12 mėn.

  • 115 Eur x 4 mėn.) ir (173 Eur x 12 mėn. –173 Eur x 4 mėn.);
  • suvienodinti sąvoką „didžiagabaritė ir (ar) sunkiasvorė transporto priemonė“ su Kelių įstatyme vartojama sąvoka. Įstatymo projektu Nr.

Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma pakeisti ANK 459 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, kad administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) būtų taikoma kelių transporto priemonių vairuotojams ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, kai nustatoma, kad transporto priemonės (jų junginių) faktiniai matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis: ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį daugiau kaip 10 cm, plotį daugiau kaip

9 cm. Taip būtų panaikintas Kelių įstatymo

ir ANK nuostatų neatitikimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektais siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas verslo sąlygoms esminės įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus kitų įstatymų priimti nereikės. 9.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekte Nr. 1 vartojama sąvoka „savaeigė žemės ūkio mašina“ pateikta Valstybinei lietuvių kalbos komisijai. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus:

Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai reikės:

  • pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“;
  • pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“;
  • pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“; susisiekimo ministrui reikės:
  • pakeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio

30 d. įsakymą Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie

Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“;

  • pakeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr.

3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; žemės ūkio ministrui reikės pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 3D-384 „Dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įsigaliojus įstatymams, į Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo programą iš valstybės biudžeto pateks apie 185,7 tūkst. Eur mažiau. Krašto apsaugos ministerijos Finansų ir biudžeto departamento duomenimis, 2017 m. už krašto apsaugos sistemos didžiagabaričių ir (ar) sunkiasvorių transporto priemonių ar jų junginių važiavimą buvo sumokėta 105,6 tūkst. Eur kelių naudotojo mokesčio ir 39,1 tūkst. Eur mokesčio už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, taip pat kasmet už Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos krovinines transporto priemones, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, sumokama apie 40 tūkst. Eur. Be to, iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo programos reikės papildomai apie 10 tūkst. Eur Lietuvos kariuomenės patiriamoms persikėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos išlaidoms padengti (2017 m. Karinės jūrų pajėgos patyrė 7495 Eur išlaidų, o Karinės oro pajėgos – 2005 Eur išlaidų; 2018 m. sausio–lapkričio mėn. atitinkamai 6270 Eur ir 1576 Eur). 13.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir

išvados Įstatymų projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje. Kitų konsultavimosi būdų nenumatoma. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc

„Kelių transportas“, „svoris ir matmenys“, „krovinių vežimas keliais“, „administracinė nuobauda“, „bauda“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teisės departamento išvada

2019-03-19 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO

459 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2019-03-25 Nr. XIIIP-3284

Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (85) 239 6167, el. p. [email protected] S. Zamara, tel.

(85) 239 6895, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2019-05-29 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO

459 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2019-06-10 Nr. XIIIP-3284(2)

Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (85) 239 6167, el. p. [email protected] S. Zamara, tel.

(85) 239 6895, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2019-03-19 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO

459 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIIIP-3284

2019-05-15

Nr. 109-P-18

Vilnius

1. Komiteto

posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Vytautas Kamblevičius, Andrius Palionis, Mykolas Majauskas, Andrius Mazuronis, Andrius Kubilius, Viktoras Rinkevičius, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-25

Nr. XIIIP-3284

Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

pasiūlymai: Negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta

Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė

Komiteto išvada

2019-05-29 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ

NUSIŽENGIMŲ KODEKSO

459 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. xiiip-3284

2019-05-29

Nr. 102-P-29

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko

pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėjas Aleksandras Stupenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-25 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių

partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. UAB "Jūrtransa" Mūsų įmonė sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių transporto srityje specializuojasi jau daugiau nei 20 metų. Atsižvelgdami į mūsų patirtį, o taip pat vertindami kaimyninių šalių - Lenkijos, Latvijos, Estijos kitų ES valstybių praktiką, norime Jūsų paprašyti išnagrinėti šį prašymą ir galimybę, papildyti LR įstatymą, reglamentuojantį sunkiasvorių ir didžiagabaričių transporto priemonių dalyvavimą eisme LR teritorijoje ir siūlome: 1.

Teisiškai reglamentuoti reikalavimus sunkiasvorių ir didžiagabaričių transporto priemonių palydos automobiliams, o taip pat minimaliai įrangai ir papildomiems reikmenims, kurie privalo būti palydos automobilyje transportavimo metu. 2. Teisės aktuose numatyti tai, kad bent vienas asmuo, dalyvaujantis krovinio palydoje privalėtų kalbėti Lietuvos Respublikos valstybine kalba, o taip pat išmanyti l R teisės aktus, susijusius su didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonių dalyvavimu eisme LR keliuose. 3. Įstatymą papildyti sąvoka, pagal kurią palydos automobilis būtų privalomas visoms sunkiasvorėms transporto priemonėms, viršijančioms bendrą svorį 60 t. Važiuojant per tiltus ar viadukus sunkiasvore transporto priemone yra labai svarbu užtikrinti, kad tuo metu kai sunkiasvoris transportas važiuoja per statinį ant šio nebūtų kitų transporto priemonių, galinčių sukelti papildomas apkrovas. Šis reikalavimas šiai dienai visada būna įrašytas į Lietuvos automobilių ir kelių direkcijos išduotuose leidimuose, tik tuo atveju, jeigu tai būtina pagal transporto priemonės gabaritus. Jeigu pagal transporto priemonės gabaritus palydos automobilis nėra reikalingas, o šios svoris yra tarkim 90 t., tokios transporto priemonės vairuotojui tiesiog nėra galimybės užtikrinti, kad važiuojant per tiltą ant šio nebūtų kitų transporto priemonių. 4. Įstatymu numatyti reikalingą palydos automobilių kiekį, atsižvelgiant į stambiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonių parametrus bei jų kiekį konvojuje.

Esant reikalui, kartu su kitų įmonių ir asociacijų atstovais, esame pasiruošę atvykti į susitikimą, kurio metu galėtume plačiau aptarti palydos automobilių bei lydinčių asmenų darbo specifiką, o taip pat jų būtinumą, norint užtikrinti saugų didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonių judėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei visų eismo dalyvių saugumą. Atsižvelgti Pasiūlymai skirti ne šiam projektui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2019-05-15 *

Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių

pateiktam įstatymo projektui. Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti

iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė