Lyginamasis projekto variantas
2019 m. d. Nr. 1 straipsnis. Įstatymo 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (toliau – įrodantys dokumentai) – atliekų tvarkytojų išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys susidariusių pakuočių atliekų sutvarkymą ir apmokėjimą už pakuočių atliekų sutvarkymą.“
2 straipsnį 11¹ dalimi:
„11¹. Pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai (toliau – patvirtinantys
dokumentai) – gamintojų ir importuotojų organizacijų, užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys susidariusių pakuočių atliekų sutvarkymą ir šiame įstatyme nurodyto pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidų ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidų, susijusių su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip pat šiame įstatyme nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas apmokėjimą.“
Papildyti Įstatymą 7² straipsniu:
„7²straipsnis. Įrodančių ir patvirtinančių dokumentų
išdavimo reikalavimai
patvirtinantys dokumentai išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2.
neišduoti įrodančio dokumento gamintojui, importuotojui, gamintojų ir importuotojų organizacijai ir (ar) užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui, jei gamintojas, importuotojas, gamintojų ir importuotojų organizacija ir (ar) užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius neapmokėjo atliekų tvarkytojo išlaidų, patirtų teikiant paslaugas, susijusias su gamintojų ir importuotojų pareigų, nurodytų šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte, vykdymu ir įrodančio dokumento išdavimu. Įrodančių dokumentų neišdavimas šioje dalyje nurodytais pagrindais, nepanaikina gamintojo, importuotojo, gamintojų ir importuotojų organizacijos ir (ar) užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus pareigos atlyginti atliekų tvarkytojo faktiškai patirtas išlaidas, teikiant paslaugas, susijusias su gamintojų ir importuotojų pareigų, nurodytų šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies
organizacija, užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius turi teisę neišduoti patvirtinančio dokumento gamintojui ir (ar) importuotojui, jei gamintojas ir (ar) importuotojas neapmokėjo išlaidų, nurodytų šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir susijusių su patvirtinančio dokumento išdavimu. Patvirtinančio dokumento neišdavimas šioje dalyje nurodytais pagrindais, nepanaikina gamintojo ir (ar) importuotojo pareigos atlyginti faktiškai organizacijos ar administratoriaus patirtas išlaidas, susijusias su gamintojų ir importuotojų pareigų, nurodytų šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte, vykdymu.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Virginija Vingrienė
Projekto aiškinamasis raštas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad iki šiol sėkmingai veikusi atliekų tvarkymo sistema susiduria su „atsiskaitymų krize“, kuri prasideda nuo gamintojų ir importuotojų, pavedusių vykdyti savo pareigą dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai, ir nusitęsia iki atliekų tvarkytojų. Pagal galiojančius teisės aktus, gamintojai ir importuotojai turi pareigą organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius. Gamintojai ir importuotojai taip pat privalo apmokėti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu. Taigi, sudarę sutartis su organizacijomis, gamintojai ir importuotojai įsipareigojo finansuoti atliekų tvarkymo sistemą, mokant sutartyse nustatytas įmokas. Organizacijos, turinčios Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, sudaro sutartis su atliekų tvarkytojais. Atliekų tvarkymo sistema veikia sklandžiai ir stabiliai, kai kiekviena sistemoje dalyvaujanti šalis vykdo savo įsipareigojimus - gamintojai ir importuotojai laiku sumoka sutartyje nustatytas įmokas organizacijai, ši, neturėdama kitų pajamų šaltinių be gamintojų ir importuotojų įmokų, laiku atsiskaito su atliekų tvarkytojais, kurie surenka ir sutvarko sutartyse numatytus atliekų kiekius.
Pastaruoju metu ryškėja neigiama tendencija, kai gamintojai ir importuotojai, sudarę sutartis su organizacija, atsisako mokėti organizacijai. Organizacijos sutartiniai įsipareigojimai tiek prieš gamintojus ir importuotojus, tiek prieš atliekų tvarkytojus, lieka tokie patys, t.y. proporcingai nemažėja, nesurinkus planuotų gamintojų ir importuotojų įmokų. Laiku negaudamos pajamų iš gamintojų ir importuotojų, organizacijos negali atsiskaityti su atliekų tvarkytojais už suteiktas paslaugas. To pasėkoje, atliekų tvarkytojai, negavę sutartyse numatyto finansavimo, gali sustabdyti arba nutraukti atliekų tvarkymą. Pažymėtina, kad organizacijos neturi kito pajamų šaltinio, tik narių įmokas. Taigi, tiek atliekų tvarkytojai, tiek organizacijos, šiandien neturi pakankamų įstatyminių svertų suvaldyti dėl nemokėjimų kylančią krizę. Atkreiptinas dėmesys, kad nors civiline tvarka tiek atliekų tvarkytojai, tiek organizacijos gali bylinėtis su įmokų nemokančiais (bet sutartis sudariusiais) gamintojais ir importuotojais, tačiau šis bylinėjimosi procesas paralyžiuoja visos sistemos dalyvių veiklą. Šių sutarčių vykdymo galimos krizės padarinius turės spręsti savivaldybės, patirdamos papildomų išlaidų. Apibendrinant, galima sakyti, kad atliekų tvarkytojai ir organizacijos, neturėdami teisės aktuose numatyto įrankio – galimybės neišduoti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų laiku nesumokėjusiems gamintojams ir importuotojams - negali užtikrinti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir atliekų tvarkymo sistemos stabilumo. Parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai: 1.
Užtikrinti, kad būtų laikomasi gamintojo atsakomybės principo, t.y. “teršėjas moka“. Gamintojai ir importuotojai, tinkamai nevykdę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių, t.y. laiku nesumokėję organizacijai, privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. 2. Užtikrinti gamintojų ir importuotojų sutartinių įsipareigojimų dėl pakuočių atliekų tvarkymo kontrolę. 3. Užtikrinti sklandų ir stabilų šiuo metu veikiančios atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą. Siūlomi įstatymo pakeitimai suteiktų papildomas garantijas sąžiningai savo pareigas vykdantiems gamintojams ir importuotojams, sudrausmintų vėluojančius mokėti įmokas, paskatintų mokėti šiuo metu nemokančius įmokų, kai gamintojams ir importuotojams iškiltų reali grėsmė netekti teisės į mokesčio už aplinkos teršimą lengvatas. 4. Surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą. Šiuo metu įmokų organizacijoms nemokantys gamintojai ir importuotojai, negaudami pakuočių atliekų sutvarkymo dokumentų, būtų priversti mokėti mokestį už aplinkos teršimą, tuo padidindami įplaukas į valstybės biudžetą. Šios įplaukos gali būti naudojamos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymui, t.y. valstybė pati turėtų finansines galimybes (be papildomų asignavimų skyrimo) užtikrinti reikiamą atliekų kiekio sutvarkymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimas nepriklauso nuo to, ar gamintojai ir importuotojai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus ir moka įmokas organizacijai.
Teisinės pasekmės už gamintojų ir importuotojų pareigų netinkamą vykdymą (įmokų mokėjimo vėlavimą, nemokėjimą) įstatymuose nesureglamentuotos: organizacijoms nenumatyta galimybė neišduoti įrodančių dokumentų nemokantiems/laiku nemokantiems gamintojams ir importuotojams. Tuo pačiu, neišnaudojama drausminančio sverto galimybė panaikinti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatas (tiksliau jų nesuteikti) tiems, kas formaliai dalyvauja sistemoje (sudarė sutartis), tačiau jos nefinansuoja. Visų pirma, pažymėtina, kad esamas teisinis reguliavimas yra taisytinas, kadangi, neužtikrinant gamintojų ir importuotojų sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės, yra pažeidžiamos atliekų tvarkymo sistemoje sąžiningai dalyvaujančių organizacijų, atliekų tvarkytojų ir kitų gamintojų ir importuotojų, tvarkingai susimokančių įmokas, teisės (gauti planuotas pagal sutartis pajamas ir kt.). Antra
rezultatų laukiama: Projektu numatoma atliekų tvarkytojams sutekti teisę neišduoti įrodančio dokumento gamintojui, importuotojui, gamintojų ir importuotojų organizacijai ir (ar) užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui, jei gamintojas, importuotojas, gamintojų ir importuotojų organizacija ir (ar) užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius neapmokėjo atliekų tvarkytojo išlaidų, patirtų teikiant paslaugas, susijusias su gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymu. Atitinkamai, gamintojų ir importuotojų organizacijoms, užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriams suteikiama teisė neišduoti patvirtinančio dokumento gamintojui ir (ar) importuotojui, jei gamintojas ir (ar) importuotojas neapmokėjo išlaidų, susijusių su patvirtinančio dokumento išdavimu, t.y. išlaidų, susijusių su pakuočių ir pakuočių atliekų sutvarkymu. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos ne tik išspręs šiuo metu susidariusią situaciją dėl „nemokėjimo krizės“, tačiau ir prisidės prie atliekų tvarkymo sistemos sklandaus funkcionavimo, tuo pačiu garantuojant, kad atliekų tvarkymo sistemoje dalyvaujantys gamintojai ir importuotojai, nevykdantys savo įsipareigojimų pagal sutartis su organizacijomis, netenka teisės į mokestines lengvatas ir yra priversti mokėti daug didesnius aplinkos taršos mokesčius, tuo padidinant valstybės biudžeto įplaukas. Priėmus įstatymo projektą, būtų apsaugomi sąžiningų gamintojų ir importuotojų interesai – atsakingai savo pareigas vykdantys gamintojai ir importuotojai neturi mokėti už kitus, kurie vengia atsiskaityti su organizacijomis, administratoriais, bei vykdyti savo pareigą finansuoti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą; be to, būtų užtikrinamas principas, kad paslaugos visiems gamintojams ir importuotojams turi būti teikiamos vienodomis sąlygomis.
Aiškiai įtvirtinama teisė neišduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, jei yra vėluojama sumokėti, ar išvis neatsiskaitoma už faktiškai suteiktas paslaugas. Tuo pačiu, panaikinama rizika, kad gamintojas ir importuotojas, nemokėdamas už savo pareigų vykdymą atliekų tvarkytojams, organizacijoms ar administratoriui, ir, negavęs įrodančio ar patvirtinančio dokumento laiku, galės reikalauti mokesčio dydžio sumos atlyginimo iš minėtų asmenų (analogiškai organizacijos, administratoriaus ir atliekų tvarkytojo santykiui). Apibrėžiama patvirtinančio dokumento sąvoka, pagal kurią tampa aišku, kad šis dokumentas ne tik patvirtina faktinį atliekų sutvarkymą, bet ir tai, kad gamintojas ir importuotojas pilna apimtimi įvykdė savo įstatymines pareigas, kurias privalo vykdyti pagal gamintojo atsakomybės principą. Pažymėtina, kad sąvoka „Pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai“, taip, kaip ją siūloma apibrėžti šiame Įstatymo projekte, jau kuris laikas vartojama 2013 m. gegužės 20 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-359 patvirtintame Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos apraše, kaip sąvoka „patvirtinimai“, nors Aplinkos ministerija ir nebuvo įgaliota nustatinėti naujų terminų, nenumatytų įstatyme. Tokios sąvokos apibrėžimas leis aiškiai ir sistemiškai taikyti abu teisės aktus. 5.
įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai Lietuvoje. 7. Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms, nes siūlomi pakeitimai apsaugotų sąžiningai atliekų tvarkymo sistemoje dalyvaujančių gamintojų ir importuotojų interesus. Aiškiai sureglamentavus, kur yra kiekvieno atliekų tvarkyme dalyvaujančio subjekto (gamintojų ir importuotojų, gamintojų ir importuotojų organizacijų ir atliekų tvarkytojų) atsakomybės ribos, verslo sąlygos pagerės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, keisti kitų įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatoms. 11.
ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projekto įgyvendinamųjų teisės aktų nereikia. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras iki Įstatymo projekto įsigaliojimo turės priimti galiojančių poįstatyminių teisės aktų, susijusių su Įstatymo projekto nustatomu teisiniu reguliavimu, pakeitimus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektui rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ar išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai: „mokestis už aplinkos teršimą“, „gamintojai ir importuotojai“,
„pakuočių atliekos”, „atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo narė Virginija Vingrienė
2019-03-27
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 11 dalyje siūloma naujai apibrėžti sąvokos „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ turinį. Atkreiptinas dėmesys, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje apibrėžta sąvoka „gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, kurios turinys yra tapatus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatomis. Siekiant teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų įgyvendinimo, projekto nuostatos turėtų būti suderintos su minėto įstatymo nuostatomis arba kartu su projektu turėtų būti teikiami ir Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 34³¹ straipsnio nuostatas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra išrašomi, o ne išduodami. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant aiškumo bei įstatymuose vartojamų formuluočių suvienodinimo, šios bei projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7²straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos turėtų būti tikslinamos. 2. Projekto
dalimi, kurioje būtų apibrėžta nauja sąvoka ,,pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai“. Priėmus įstatymą, keičiamame įstatyme būtų apibrėžta ne tik aukščiau nurodyta sąvoka, bet ir sąvoka ,,pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis).
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7² straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma nustatyti, kad aukščiau nurodyti dokumentai neišduodami, jeigu gamintojas, importuotojas, gaminių ir importuotojų organizacija ir (ar) užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju) ar gamintojas ir (ar) importuotojas (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju) neapmokėjo atitinkamų atliekų tvarkytojo ir kitų nurodytų subjektų išlaidų, patirtų teikiant paslaugas. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad tiek sąvoka ,,pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, tiek sąvoka ,,pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai“ apima Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus dokumentus, patvirtinančius pakuočių atliekų sutvarkymą. Be to, šiais dokumentais būtų patvirtinama tai, kad atliktas apmokėjimas už pakuočių atliekų sutvarkymą. Atsižvelgus į tai, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma keičiamame įstatyme apibrėžti dvi atskiras sąvokas, kurių turinys iš esmės yra tapatus. Todėl, svarstytina, ar vienos iš jų nereikėtų atsisakyti. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai atvejais būtų išduodami pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, o kuriais – pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Trečia, pakuočių ir pakuočių atliekų sutvarkymas grindžiamas sutartiniais santykiais. Atitinkamose sutartyse paprastai numatomos netesybos už sutarčių nevykdymą (bauda, delspinigiai), taip pat sutartį pažeidusi sutarties šalis privalo atlyginti kitos sutarties šalies turėtus nuostolius.
Tuo tarpu projektu siūloma nustatyti papildomas priemones, kurios būtų taikomos sutartį galimai netinkamai vykdančios sutarties šalies atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas nesukurtų papildomos ir nepagrįstos naštos verslui, o siūlomos priemonės nėra perteklinės bei atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatytus teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principus. Ketvirta, nėra aiškus projektu siūlomų sąvokų tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punkto nuostatomis, kuriose vartojama formuluotė „pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pateikimo tvarka“, t. y., neaišku, ar šiose keičiamo įstatymo nuostatose nurodytose sutartyse turi būti nustatyta tik pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų (kaip jie apibrėžti projekto 1 straipsnio 2 dalyje) pateikimo tvarka, ar šiose sutartyse turėtų būti nustatyta ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų (kaip jie apibrėžti projekto 1 straipsnio 1 dalyje) pateikimo tvarka. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7² straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 34³¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gaminių ir
(ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus juos išrašyti turintys teisę subjektai išrašo vadovaudamiesi aplinkos ministro nustatyta tvarka. Taigi, iš projekto ir minėto įstatymo nuostatų nėra aišku, kurie subjektai būtų įgalioti nustatyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimo (išrašymo) tvarką. 4.
aiškinamojo rašto nėra aišku, ar pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai būtų išduodami naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, kuri veikia atliekų tvarkymo sektoriuje. Jei taip, tai svarstytina, ar kartu su projektu neturėtų būti teikiami ir Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, susiję su minėtos informacinės sistemos reglamentavimo (pavyzdžiui, Atliekų tvarkymo įstatymo 35¹ straipsnio) patikslinimu. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projektas tikslintinas: 5.1. įstatymo pavadinime prieš žodį „papildymo“ įrašytinas žodis „įstatymo; 5.2. projekto 1 straipsnio pavadinime brauktinas žodis „Įstatymo“; 5.3. projekto
reikėtų rašyti paryškintomis raidėmis; 5.4. projekto
straipsnio 2 dalį“; 5.5. projekto
įsigaliojimo (pavyzdžiui, iki 2019 m. balandžio 30 d.) priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, atsižvelgiant į projekto 1 ir 2 straipsnių nuostatas, įstatymą įgyvendinančius teisės aktus turėtų priimti
„Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos“, todėl atitinkamai tikslintinos
projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos. 5.6. Projekto lyginamajame variante tikslintina įstatymo straipsnių numeracija. 6. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Nustatant naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimo datą, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio nuostatos tikslintinos. 7. Atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-03- Nr. Į 2019-03-14 Nr. S-2019-1405 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 7²straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP3271 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517
projektą Nr. XIIIP-3271, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Europos Sąjungos institucinės ir administracinės Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė teisės skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]