Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO Nr. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. ........ d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 51 punktu:
„51) rugsėjo 25-oji – Skiepų diena;“. 2. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 51–68 punktus laikyti atitinkamai 52–69 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
DĖL lietuvos respublikos atmintinų dienų įstatymo nr. viii-397 1 straipsnio pakeitimo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvoje yra įsibėgėjusi "anti-vax" kampanija, paremta melagingų ar klaidinančių žinių sklaida socialiniuose tinkluose, neretai uždarose grupėse, diskusijų forumuose, konspiracines teorijas skleidžiančiuose portaluose, netgi komercinių televizijų laidose, kurios pasekmės - visuomenės, ypač tėvų ir globėjų, nepasitikėjimas skiepais - neigiamai veikia visos visuomenės sveikatos lygį. Skleidžiamos nepagrįstos teorijos apie sukeliamą autizmą, kartu su vakcina įšvirkščiamą
"čipą", kad surinktų asmeninę informaciją apie pasiskiepijusį, vienas
Seimo narys yra pasisakęs prieš darželinukų skiepijimą, nes vakcinose esą yra
"beždžionių liekanų, netgi moterų abortų liekanų". Tokie neatsakingi
pareiškimai prisideda prie abejonių vakcinacijos nauda. Valstybė Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019-2023 m. programos įgyvendinimui šįmet numačiusi skirti virš 12 mln eur. Tačiau dėl aktyvios melagingų žinių sklaidos, nepakankamo informavimo, visuomenės sąmoningumas šiuo klausimu silpsta. Tuo tarpu atsakingos institucijos yra susitelkusios skleisti informaciją apie galimybę pasiskiepyti, tame tarpe ir valstybės lėšomis, tačiau nėra skiriama dėmesio efektyviam ir sistemingam melagingų žinių paneigimui. Tai, kad nėra pakankamai dėmesio kreipiama į pro-aktyvų visuomenės informavimą ir mitų paneigimą, rodo Delfi.lt užsakymu 2012 metais atlikta Spinter visuomenės nuomonės apklausa. Apklausos rezultatai parodė, kad tik 34 proc. gyventojų mano, kad skiepai yra naudingi, o
raupus ir beveik išnaikinti poliomelitą, žymiai sumažinti kūdikių ir mažų vaikų mirštamumo lygį. Beje, 1808 m.
Beje, 1808 m. Vilniaus universiteto profesoriaus Jozefo Franko iniciatyva sostinėje įkurtas Vakcinacijos institutas buvo pirmasis toks institutas Rytų Europoje, buvome pažangos priešakyje. Skiepijimasis - ne tik asmens sveikatos apsauga, bet ir indėlis į valstybės socio-ekonominį vystymąsi. Skiepijantis apsaugomas ne tik konkretus asmuo, bet ir jo artimieji, bendruomenės nariai, platesnė visuomenė. Šiuo metu vakcinomis galima kontroliuoti
Lietuvos vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Pagal PSO rekomendacijas, kad imunoprofilaktika duotų deramo lygio visuomenės apsaugą ir eliminuotų ligą, siekiama ne mažesnės kaip 90 proc. vaikų skiepijimo aprėpties visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnės kaip 95 proc., todėl tėvų ir platesnės visuomenės sąmoningumas yra būtinas, norint ligų plitimui užkirsti kelią ir jas eliminuoti. PSO skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Tačiau Lietuvoje nuo sezoninio gripo Lietuvoje skiepijasi vos 7-8 proc. gyventojų, kai tuo tarpu kitose ES valstybėse 50 - 80 proc. Iš viso šį gripo sezoną epidemiją buvo paskelbusios
mirties nuo gripo atvejai. Tymai – viena labiausiai užkrečiamų ir greičiausiai plintančių ligų. Vienintelė apsisaugojimo priemonė nuo nuo šios sunkios infekcinės ligos yra skiepai. Didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems (pirmasis tymų skiepas galimas sulaukus 15 mėnesių) ar nepilnai skiepytiems kūdikiams, vaikams iki 5 metų, nėščiosioms ir asmenims, kurių imunitetas susilpnėjęs. Iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų. 2017 m. visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2018 m. Lietuvoje iš viso užregistruota 30 laboratoriniais tyrimais patvirtintų susirgimų tymais atvejų. Iš 30-ies tymų atvejų registruoti 5 įvežtiniai tymų atvejai (po vieną atvejį iš Juodkalnijos, Lenkijos, Indijos, 2 atvejai iš Ukrainos). Kiti 25 tymų atvejai registruoti: Visagino mieste (18 atvejų), Ignalinos rajone (5 atvejai), Vilniaus rajone (1 atvejis), Vilniaus mieste (1 atvejis). Dėl dviejų įvežtinių tymų atvejų iš Ukrainos, registruoti du tymų protrūkiai: šeiminis tymų protrūkis registruotas Vilniaus mieste, kitas protrūkis registruotas Visagino mieste, Ignalinos ir Vilniaus rajonuose. Tymai diagnozuoti keturiems vaikams ir 26 suaugusiems asmenims. Šįmet laikotarpyje nuo sausio 1 d. iki kovo 6 d. jau užregistruota 119 laboratoriniais tyrimais patvirtintų susirgimų tymais, daug susirgusiųjų yra nuo šios ligos neskiepyti arba nepilnai paskiepyti vaikai iki dešimties metų amžiaus. Sergamumas tymais didėja ir Europos regiono šalyse. PSO duomenimis, 2018 m. sausio – lapkričio mėnesiais Europos regione tymais susirgo 69 654 asmenys. Daugiausia tymų atvejų Europos regione užfiksuota Ukrainoje, Serbijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Rusijoje, Sakartvele, Rumunijoje, Vokietijoje ir kt. šalyse. Pažymėtina, kad PSO buvo užsibrėžusi galutinai išnaikinti tymus iki 2018 metų, tačiau PSO šiuos metus teko paskelbti didžiausio tymų protrūkio metais per pastaruosius dešimtmečius nuo masinio skiepijimo pradžios. Pažymėtina, kad yra šalių, kuriose skiepai nuo tymų yra privalomi - tarp jų tokios Europos valstybės kaip Bulgarija, Kroatija, Čekija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Latvija, Lenkija ir Slovakija. Tuo tarpu Lietuvoje menksta tėvų/globėjų interesas skiepyti vaikus pagal kalendorių, jie arba atsisako skiepyti savo vaikus arba atidėlioja skiepijimo laiką.
Skiepijimasis Lietuvoje yra tik rekomenduojamas, o ne privalomas, todėl yra svarbu dėti daugiau pastangų ne tik informuojant apie galimybę pasiskiepyti, bet ir efektyviai paneigti skleidžiamą neteisingą informaciją bei apie skiepų efektyvumą ir galimą šalutinį poveikį pateikti objektyvią informaciją. Įstatymo projekto tikslas - įtvirtinti rugsėjo 25 d. kaip Skiepų dieną. Pasirinkta data, kai artėjant gripo sezono pradžiai (nuo spalio mėn.), vakcinacija tampa aktuali, be to tą dieną
profilaktikos ir kontrolės įstatymas Nr. I-1553. Istatymo projektu siekiama prisidėti prie geresnio visuomenės informavimo imunoprofilaktikos klausimais, įskaitant ir nesiskiepijimo pasekmes asmeniui ir visuomenei. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo iniciatorė ir rengėja Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymu nėra numatyta atmintina diena, skirta užkrečiamųjų ligų prevencijai skiepais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Atmintinų dienų įstatyme nustatyti, kad kiekvienų metų rugsėjo 25 d. yra Skiepų diena. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimto įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Skiepų diena“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia Parašas Radvilė Morkūnaitė- Mikulėnienė
2019-03-12
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-03- Nr. Į 2019-03-14 Nr. S-2019-1405 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO NR. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3270 ATITIKTIES EUROPOS
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3270, pažymime, kad neturime pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Atitikties ES teisei vertinimo skyriaus vedėja Viktorija Vasiliauskienė Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]