Projekto Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMas 2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 129 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „129 straipsnis. Nužudymas
kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų. 2. Tas, kas nužudė mažametį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvylikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 23. Tas, kas nužudė:
1) mažametį;
21) bejėgiškos būklės žmogų;
32) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį;
43) nėščią moterį;
54) du ar daugiau žmonių;
65) kankindamas ar kitaip itin žiauriai;
76) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu;
87) dėl chuliganiškų paskatų;
98) dėl savanaudiškų paskatų; 109) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 1110) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 1211) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles; 1312) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.“
Pakeisti 140 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų trejų metų.“
Pakeisti 163 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „163 straipsnis.
Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių aštuonerių metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Laurynas Kasčiūnas Paulius Saudargas Mantas Adomėnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Valstybės pareiga – maksimaliai apsaugoti vaikus. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK) draudžia bet kokį smurtą prieš vaikus ir už tai numato baudžiamąją atsakomybę. Pažymėtina, kad smurtas prieš vaikus yra nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, kuris reiškia, kad už smurtą prieš vaikus nustatyta griežtesnė baudžiamoji atsakomybė, nei prieš suaugusius asmenis. BK taip pat numato baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą tėvų ar globėjų teisėmis, fizikai ar psichiškai gniuždant vaiką ar jį ilgą laiką paliekant be priežiūros. Tačiau smurto prieš vaikus nemažėja ir skaudi tragedija veja tragediją. Todėl vienas iš būdų užkardyti tokius nusikaltimus – bausmių griežtinimas taip, kad jos atgrasytų potencialius smurtautojus. Kartu tuo būtų siunčiama žinia visuomenei, kurioje vis dar gajus vaikų auklėjimas nevengiant smurto naudojimo, jog bet koks smurtas yra netoleruojamas ir draudžiamas. Atsižvelgiant į tai parengtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129, 140 ir 163 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siekiama sugriežtinti bausmes už vaiko nužudymą, fizinio skausmo sukėlimą vaikui ar nežymų jo sveikatos sutrikdymą ir piktnaudžiavimą tėvų ar globėjų teisėmis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno padėjėjai-sekretoriai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? BK 129 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už nužudymą.
Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad tas, kas nužudė mažametį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino arba šią veiką padarė kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 129 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? BK projektu siūlomi šie BK 129, 140 ir 163 straipsnių pakeitimai:
atsakomybė, nustatant, kad asmuo, nužudęs mažametį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvylikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 2) Sugriežtinama baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrukdymą, nustatant, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino arba šią veiką padarė kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
piktnaudžiavimą tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis, nustatant, kad tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Tikimasi, kad sugriežtintos bausmės už šiuos nusikaltimus labiau atgrasys potencialius smurtautojus nuo smurto prieš vaikus ir piktnaudžiavimo tėvų ar globėjų pareigomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, siūlomomis BK pataisomis bus sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už smurtą prieš vaikus ir piktnaudžiavimą tėvų ar globėjų pareigomis, kas turėtų atgrasyti potencialius smurtautojus nuo tokių nusikaltimų darymo. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Numatoma, kad Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes sugriežtintos bausmės už smurtą prieš vaikus ir piktnaudžiavimą tėvų ar globėjų teisėmis labiau atgrasys nuo tokių nusikalstamų veikų darymo ir, tikėtina, sumažins smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių. 7.
sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
„Baudžiamasis kodeksas“, „nusikaltimai žmogaus gyvybei“
„nusikaltimai žmogaus sveikatai“, „nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai
vaikui ir šeimai“, „mažametis“, „vaikas“, „laisvės atėmimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Paulius Saudargas Mantas Adomėnas
DĖL
2017-02-06
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamame Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnyje siekiama išskirti trečią dalį – itin kvalifikuotą (pagal sankciją) mažamečio nužudymo sudėtį. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad visi BK specialiosios dalies straipsniai turi nuoseklią struktūrą, kuri yra reikšminga kvalifikavimo ir normų konkurencijos procese, – bet kuris BK specialiosios dalies straipsnis turi būti nuosekliai pradedamas nuo pagrindinės sudėties požymių, kitoje straipsnio dalyje (jeigu egzistuoja) nustatomi veiką kvalifikuojantys požymiai, o po to – veiką itin kvalifikuojantys požymiai. Teikiamo projekto 1 straipsnyje, keičiančiame BK 129 straipsnį, šio nuoseklumo nesilaikoma. Projektu teikiama griežtesnė atsakomybė už mažamečio nužudymą turėtų būti išdėstyta ne BK 129 straipsnio 2 dalyje, o šio straipsnio 3 dalyje. 2. Sistemos prasme nėra pagrįsta ir nuoseklu, kad projektu keičiami BK 129 straipsnio („Nužudymas“) kvalifikuojantys požymiai, bet nėra keičiami analogiškai išdėstyti BK 135 straipsnio („Sunkus sveikatos sutrikdymas“) kvalifikuojantys požymiai. 3. Projekto
konkurencijos taisyklės. Atkreipiame dėmesį, kad pagal specialiųjų normų tarpusavio konkurencijos taisykles norma su itin kvalifikuojančiais požymiais apima normą su kvalifikuojančiais požymiais.
Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, jeigu nužudomas mažametis, kuris paprastai pripažįstamas bejėgiškos būklės (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o neretai ir kaltinamojo šeimos nariu (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas) (past. – trys veiką kvalifikuojantys požymiai), galutiniame nuosprendyje atsispindi šių kvalifikuojančių požymių sutaptis. Kuo daugiau veiką kvalifikuojančių požymių, tuo griežtesnės bausmės galima tikėtis. Kita vertus, pritarus projekto nuostatoms, atitinkamoje situacijoje kaltinamajam būtų inkriminuotas tik vienas požymis – mažamečio nužudymas (bet ne kelių kvalifikuojančių požymių sutaptis), nes itin kvalifikuota sudėtis apimtų (nukonkuruotų) kvalifikuotos sudėties požymius. Tokiu būdu, svarstytina, ar sankcijos vidurkiui už mažamečio nužudymą išaugus, realiai skiriamos bausmės padidės. 4. Pritarus teikiamo projekto 1 straipsniui, mažamečio nužudymas pagal terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį sankcijoje taptų pačiu pavojingiausiu nusikaltimu visame BK, pralenkiančiu netgi genocidą (BK 99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (BK 100 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą (BK 101 straipsnis), ginkluotą valstybės perversmą (BK 114 straipsnio 2 dalis), kėsinimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę (BK 115 straipsnis), daugiau nei dviejų žmonių nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas), nusikalstamo susivienijimo organizavimą ar vadovavimą jam (BK 249 straipsnio 3 dalis) ir kt. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šia pataisa kodekso sankcijų sistema būtų išbalansuota. Teigtina, kad šiuo metu egzistuojanti sankcija už mažamečio nužudymą yra griežta, o jos ribos beveik maksimalios. 5. Teikiant projekto 1 straipsnio pataisas, nėra vadovaujamasi Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis. Projekto 1 straipsnis turėtų turėti keletą dalių, kuriose detaliai atsispindėtų pakeitimų esmė. Be to, akcentuotina, kad BK keičiami straipsniai, jų dalys ar punktai nėra pernumeruojami. Atsižvelgiant į tai, neturėtų būti pernumeruoti projekto 1 straipsniu keičiamo BK 129 straipsnio 2 ir 3 dalys bei jų punktai. 6. Teikiamo projekto 2 straipsniu BK 140 straipsnio („Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“)
jis išlieka nesunkiu nusikaltimu, svarstytinas tokios pataisos tikslingumas. Kita vertus, akcentuotina, kad nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui arba nukentėjusiojo asmens kankinimo sankcija prilyginama BK 138 straipsnio („Nesunkus sveikatos sutrikdymas“) 1 dalies sankcijai. Tokiu būdu supanašėja atsakomybės ribos už nusikalstamas veikas, kuriomis padaromas sveikatos sutrikdymo mastas esmingai skiriasi. 7. Teikiamo projekto 3 straipsniu trejais metais padidinama BK 163 straipsnio („Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis“) sankcijos terminuoto laisvės atėmimo bausmė (iki 8 metų). Tokiu būdu atitinkamas nusikaltimas iš apysunkio padaromas sunkiu nusikaltimu.
BK 11 straipsnyje nustatyta, kad nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo; apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo; sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo; labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Svarstytina, ar sistemos prasme tokia sankcija būtų pagrįsta, lyginant šio nusikaltimo pavojingumą su panašiais nusikaltimais. Pavyzdžiui, terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų šiuo metu yra numatyta už vaiko pagrobimą arba vaikų sukeitimą (BK 156 straipsnio 1 dalis), vaiko išnaudojimą pornografijai (BK 162 straipsnio 1 dalis), nepilnamečio privertimą lytiškai santykiauti (BK 151 straipsnio 2 dalis) ir kt. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad BK 163 straipsnio dispozicijoje piktnaudžiavimo veika apibrėžta, naudojant vertinamuosius požymius, o jos turinys yra labai platus – nuo menkaverčių iki rimtų pažeidimų. Dėl tos priežasties abejotinas siūlomos priemonės proporcingumas. 8. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad sunkių nusikaltimų sankcijose paprastai nebūna nustatyta alternatyvių bausmių rūšių (išskyrus kelias sunkių nusikaltimų sudėčių išimtis, kurių sankcijose yra numatyta baudos bausmė, pavyzdžiui, BK
alternatyvią laisvės atėmimui bausmę, aukšta viršutinė laisvės atėmimo bausmės riba nėra pateisinama.
Atsižvelgiant į tai, ir siekiant piktnaudžiavimą tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis padaryti sunkiu nusikaltimu, jo sankcijoje neturėtų būti švelnesnių alternatyvių bausmių rūšių. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5)
M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-02- Nr. Į 2017-02-01 Nr. S-2017-892 Lietuvos Respublikos Seimui
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIiiP-327 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129,
pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo teisės departamento 2017 m. vasario 6 d. išvadoje projektui pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
Vilnius 2017 m. lapkričio 22 d. Nr. 102-P-45
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Agnė Širinskienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai:Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-02-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnyje siekiama išskirti trečią dalį – itin kvalifikuotą (pagal sankciją) mažamečio nužudymo sudėtį. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad visi BK specialiosios dalies straipsniai turi nuoseklią struktūrą, kuri yra reikšminga kvalifikavimo ir normų konkurencijos procese, – bet kuris BK specialiosios dalies straipsnis turi būti nuosekliai pradedamas nuo pagrindinės sudėties požymių, kitoje straipsnio dalyje (jeigu egzistuoja) nustatomi veiką kvalifikuojantys požymiai, o po to – veiką itin kvalifikuojantys požymiai. Teikiamo projekto 1 straipsnyje, keičiančiame BK
atsakomybė už mažamečio nužudymą turėtų būti išdėstyta ne BK 129 straipsnio 2 dalyje, o šio straipsnio 3 dalyje.
Pritarti Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose jau yra nustatyti veiką kvalifikuojantys požymiai - mažametis ir šeimos narys (juo gali būti ir mažametis), ir nustatyta labai griežta bausmė
projektu keičiami BK 129 straipsnio („Nužudymas“) kvalifikuojantys požymiai, bet nėra keičiami analogiškai išdėstyti BK 135 straipsnio („Sunkus sveikatos sutrikdymas“) kvalifikuojantys požymiai. Pritarti
galimai bus išbalansuotos šios normos konkurencijos taisyklės. Atkreipiame dėmesį, kad pagal specialiųjų normų tarpusavio konkurencijos taisykles norma su itin kvalifikuojančiais požymiais apima normą su kvalifikuojančiais požymiais.
Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, jeigu nužudomas mažametis, kuris paprastai pripažįstamas bejėgiškos būklės (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o neretai ir kaltinamojo šeimos nariu (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas) (past. – trys veiką kvalifikuojantys požymiai), galutiniame nuosprendyje atsispindi šių kvalifikuojančių požymių sutaptis. Kuo daugiau veiką kvalifikuojančių požymių, tuo griežtesnės bausmės galima tikėtis. Kita vertus, pritarus projekto nuostatoms, atitinkamoje situacijoje kaltinamajam būtų inkriminuotas tik vienas požymis – mažamečio nužudymas (bet ne kelių kvalifikuojančių požymių sutaptis), nes itin kvalifikuota sudėtis apimtų (nukonkuruotų) kvalifikuotos sudėties požymius. Tokiu būdu, svarstytina, ar sankcijos vidurkiui už mažamečio nužudymą išaugus, realiai skiriamos bausmės padidės. Pritarti
nužudymas pagal terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį sankcijoje taptų pačiu pavojingiausiu nusikaltimu visame BK, pralenkiančiu netgi genocidą (BK
straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą (BK 101 straipsnis), ginkluotą valstybės perversmą (BK 114 straipsnio 2 dalis), kėsinimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę (BK 115 straipsnis), daugiau nei dviejų žmonių nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas), nusikalstamo susivienijimo organizavimą ar vadovavimą jam (BK 249 straipsnio
sankcijų sistema būtų išbalansuota. Teigtina, kad šiuo metu egzistuojanti sankcija už mažamečio nužudymą yra griežta, o jos ribos beveik maksimalios. Pritarti 5.
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis. Projekto 1 straipsnis turėtų turėti keletą dalių, kuriose detaliai atsispindėtų pakeitimų esmė. Be to, akcentuotina, kad BK keičiami straipsniai, jų dalys ar punktai nėra pernumeruojami. Atsižvelgiant į tai, neturėtų būti pernumeruoti projekto 1 straipsniu keičiamo BK 129 straipsnio 2 ir 3 dalys bei jų punktai. Pritarti
6Teikiamo projekto 2 straipsniu BK 140 straipsnio („Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos
sutrikdymas“) 3 dalies sankcijos terminuoto laisvės atėmimo bausmė didinama vieneriais metais – iki 3 metų. Kadangi šiomis pataisomis nepakeičiama nusikaltimo kategorija – jis išlieka nesunkiu nusikaltimu, svarstytinas tokios pataisos tikslingumas. Kita vertus, akcentuotina, kad nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui arba nukentėjusiojo asmens kankinimo sankcija prilyginama BK 138 straipsnio („Nesunkus sveikatos sutrikdymas“) 1 dalies sankcijai. Tokiu būdu supanašėja atsakomybės ribos už nusikalstamas veikas, kuriomis padaromas sveikatos sutrikdymo mastas esmingai skiriasi. Pritarti
(„Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis“) sankcijos terminuoto laisvės atėmimo bausmė (iki 8 metų). Tokiu būdu atitinkamas nusikaltimas iš apysunkio padaromas sunkiu nusikaltimu.
BK 11 straipsnyje nustatyta, kad nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo; apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo; sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo; labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Svarstytina, ar sistemos prasme tokia sankcija būtų pagrįsta, lyginant šio nusikaltimo pavojingumą su panašiais nusikaltimais. Pavyzdžiui, terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų šiuo metu yra numatyta už vaiko pagrobimą arba vaikų sukeitimą (BK 156 straipsnio 1 dalis), vaiko išnaudojimą pornografijai (BK 162 straipsnio 1 dalis), nepilnamečio privertimą lytiškai santykiauti (BK
straipsnio dispozicijoje piktnaudžiavimo veika apibrėžta, naudojant vertinamuosius požymius, o jos turinys yra labai platus – nuo menkaverčių iki rimtų pažeidimų. Dėl tos priežasties abejotinas siūlomos priemonės proporcingumas. Pritarti Autorių siūloma neproporcinga sankcija. Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis tampa šio skyriaus pavojingiausia nusikalstama veika. Jeigu būtų įvykdytas mažamečio mušimas ar sužalojimas, būtų ir tų kitų nusikalstamų veikų sutaptys, todėl šio straipsnio sankcijos didinti nereikia. BK 163 straipsnio sankcija šiuo metu yra proporcinga ir atgrasanti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-063 8.
Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad sunkių nusikaltimų sankcijose paprastai nebūna nustatyta alternatyvių bausmių rūšių (išskyrus kelias sunkių nusikaltimų sudėčių išimtis, kurių sankcijose yra numatyta baudos bausmė, pavyzdžiui, BK 199 straipsnio („Kontrabanda“) 1 dalis). Jeigu yra įmanoma pritaikyti alternatyvią laisvės atėmimui bausmę, aukšta viršutinė laisvės atėmimo bausmės riba nėra pateisinama. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant piktnaudžiavimą tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis padaryti sunkiu nusikaltimu, jo sankcijoje neturėtų būti švelnesnių alternatyvių bausmių rūšių. Atsižvelgti Siūloma BK 163 straipsnio sankcijos nekeisti. 9. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-02-14 *
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIiiP-327 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129, 140 ir 163 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-327, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo teisės departamento
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
centras 2017-02-142 Siunčiame Jums visuomenės kreipimąsi „Užtikrinkime saugią vaikystę kiekvienam vaikui!". <...> Baudžiamojo kodekso nuostatų (konkrečiai - BK 140 str.) taikymas smurto prieš vaikus atveju teisėsaugos institucijų ir teismų neretai suvokiamas kaip kraštutinė priemonė, todėl tikslinga įstatymo lygiu aiškiai įtvirtinti fizinių bausmių draudimą, pripažįstant jog tai smurtas prieš vaiką. Atsižvelgti Tiek Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje, tiek Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme fizinės bausmės, t. y. mušimas ar skausmo sukėlimas, yra uždrausti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Aukščiausiasis Teismas 2017-04-271 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129, 140 ir 163 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-327 (toliau – ir Projektas) teikiame šias pastabas:
BK 129 straipsnio pakeitimai kelia abejonių dėl būtent nukentėjusiojo mažametystės išskyrimo kaip nužudymą itin kvalifikuojančios aplinkybės, nes ne mažiau pavojingas yra ir nėščios moters (BK 129 straipsnio 2 dalies 4 punktas), dviejų ar daugiau žmonių nužudymas (BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas), nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas) ir pan. Pažymėtina ir tai, kad kvalifikuojant mažamečio nužudymą baudžiamosiose bylose paprastai yra nustatoma bejėgiška jo būklė (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir tai, kad veiką padarė jo artimas giminaitis ar šeimos narys (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Byloje konstatavus keletą nužudymą kvalifikuojančių aplinkybių, kaltininkui atitinkamai skiriama griežtesnė terminuoto laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Atsižvelgiant į tai, kad tokia teisėkūra griauna nusikalstamų veikų sistemą, nepritartina Projekto siūlomiems BK 129 straipsnio pakeitimams. Pritarti Panašūs Komiteto argumentai pateikti prie Teisės departamento išvados 1 p. (žr. aukščiau). 2. Lietuvos Aukščiausiasis
siūlomais pakeitimais taip pat sukuriamas diskutuotinas nužudymo ir kitų nusikalstamų veikų sankcijų santykis – pakėlus terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimumą už mažamečio nužudymą būtų baudžiama griežčiau nei už kai kuriuos nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (BK 99, 100, 1001, 101 straipsniai ir kt.). Pritarti
siūlomi BK 129 straipsnio pakeitimai neatitinka juridinės technikos reikalavimų, nes BK straipsniuose itin kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis (Projektu siūloma BK 129 straipsnio 2 dalis) turėtų būti numatyta po kvalifikuotos nusikalstamos veikos sudėties (Projektu siūlomos BK 129 straipsnio 3 dalies). Pritarti
Aukščiausiasis Teismas
kartą yra pabrėžęs, kad už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui ir siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio
vykdyti teisingumą (2003 m. birželio 10 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į tai, nepritartina Projektu siūlomiems BK 140 ir 163 straipsnių pakeitimams, kuriais keliama sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo maksimali riba.
Tuo labiau, kad baudžiamosiose bylose BK 163 straipsnis paprastai yra inkriminuojamas kartu su kitais BK straipsniais, numatančiais konkrečias kilusias pasekmes (kaip antai, BK 129, 135 ir kiti straipsniai). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmių griežtinimas nėra efektyvi nusikalstamumo prevencijos priemonė, be to, baudžiamosios teisės moksle bendroji prevencija yra kritikuojama, nes ji nėra tiesiogiai nukreipta į nusikaltimą padariusį asmenį. Dėl to nesutiktina su Projekto aiškinamajame rašte išdėstyta Projekto rengėjų nuomone, kad bausmių griežtinimas galėtų atgrasyti „potencialius nusikaltėlius“. Pritarti
apeliacinis teismas 2017-04-281 <...>Tačiau abejonių kelia siūloma Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio pataisa, kuria siekiama išskirti nužudymą kvalifikuojančią aplinkybę - nužudytojo mažametystę - j atskirą BK 129 straipsnio dalį ir numatyti griežtesnę bausmę - laisvės atėmimą nuo dvylikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nekvestionuojant įstatymų leidėjo pozicijos griežtinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą, smurtinį elgesį su vaikais, vis dėlto svarstytinas klausimas, ar tikslinga išskirti nužudytojo asmens mažametystę iš kitų nužudymą kvalifikuojančių aplinkybių, tokių kaip, pavyzdžiui, nėščios moters nužudymo, ir numatyti už tokį kvalifikuotą nužudymą griežtesnę bausmę. Teismų praktikos tendencijos leidžia daryti išvadą, kad ir šiuo metu už mažamečio nužudymą paprastai yra skiriamos gerokai griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, nei sankcijoje numatytos bausmės minimali riba. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamosiose bylose Nr. 1A-61/2013, 1A-226/2013 paskirtos laisvės atėmimo bausmės šešiolikai metų, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94/2009 paskirta laisvės atėmimo bausmė penkiolikai metų.
Todėl abejotina, ar šis Baudžiamojo kodekso pakeitimas yra tikslingas. Pritarti Panašūs Komiteto argumentai pateikti prie Teisės departamento išvados 1 p. (žr. aukščiau), taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1 pastaboje. . 6. Generalinė prokuratūra 2017-05-021
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129, 140 ir 163 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIlIP-327 (toliau - Projektas), pagal kompetenciją teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „129 straipsnis. Nužudymas
1Tas, kas nužudė kitą žmogų,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų. 2. Tas, kas nužudė mažametį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvylikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 3.
3Tas, kas nužudė;
1) bejėgiškos būklės žmogų;
2) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį;
3) nėščią motelį;
4) du ar daugiau žmonių;
5) kankindamas ar kitaip itin žiauriai;
6) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu;
7) dėl chuliganiškų paskatų;
8) dėl savanaudiškų paskatų;
9) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo;
10) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą;
11) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles;
12) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto iniciatorius siūlo BK 129 straipsnyje išskirti į atskirą normos dalį kvalifikuojantį požymį - mažamečio nužudymą ir sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už šią nusikalstamą veiką, nustatant griežtesnę nei dabar esanti minimalią sankcijos ribą. Įstatymų leidėjas savo požiūrį į nusikalstamos veikos pavojingumą išreiškia sankcijos dydžiu, todėl bausmės griežtumas neabejotinai susijęs su pažeistų įstatymo saugomų vertybių reikšme. BK 129 straipsnis numato atsakomybę už žmogaus gyvybės atėmimą, t. y. kėsinimąsi į labiausiai teisės saugomą vertybę. Priėmus siūlomą BK 129 straipsnio pakeitimą, mažamečio nužudymas sankcijos požiūriu taptų griežčiausiai baudžiamu nusikaltimu ne tik tarp nusikaltimų, pavojingu žmogaus sveikatai ir gyvybei, bet ir tarp kitų BK įtvirtintų labai sunkių nusikaltimų, netgi tokių pavojingų, kaip nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai (BK XV skyrius). Taigi sugriežtinus sankciją už mažamečio nužudymą, kyla pavojus, kad bus iškreipta BK įtvirtinta sankcijų sistema.
Mažamečio asmens pažeidžiamumas niekam nekelia abejonių, tačiau tampa neaišku, kodėl Projekto iniciatoriai laiko mažiau reikšmingais kitus šiuo metu galiojančioje BK 129 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatytus kvalifikuojančius požymius, pvz.: bejėgiškos būklės žmogaus ar nėščios moters nužudymą, nes Šios kategorijos asmenys taip pat labai pažeidžiami. Tad vienos pažeidžiamų asmenų grupės (mažamečių) išskyrimas iš kitų kaip labiau pažeidžiamos šiuo atveju kelia daug abejonių. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas priklauso išimtinei teismų diskrecijai. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bausmės skyrimo nuostatomis, kurios įtvirtintos ne tik BK specialiosios dalies sankcijoje, bet ir BK bendrosios dalies straipsniuose. Įvertinus šiuo metu galiojančios BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos ribas (laivės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos), darytina išvada, kad šios ribos sukuria visas prielaidas teismui tinkamai individualizuoti skiriamą bausmę. Nesutiktina ir su pataisos iniciatorių aiškinamajame rašte pateiktu argumentu, kad bausmės griežtinimu pavyks atgrasyti potencialius smurtautojus. Šis argumentas nepagrįstas jokiais tyrimais ar statistiniais duomenimis* nors BK pataisų, kuriomis buvo sugriežtintos bausmės, būta ne vienos. Be to, ir šiuo metu egzistuojanti sankcija už mažamečio nužudymą yra pakankamai griežta, tačiau potencialių nusikaltėlių tai neatgraso, todėl abejotina, ar dar labiau ją sugriežtinus bus pasiekti norimi tikslai. Kriminologiniai tyrimai ne kartą įrodė, kad ne bausmės griežtumas, o jos neišvengiamumas atgraso potencialų nusikaltėlį nuo veikos įvykdymo.
Žinia visuomenei, kad bet koks smurtas prieš vaikus netoleruojamas ir baudžiamas, turi būti siunčiama kitais būdais: informuojant visuomenę žiniasklaidos priemonėmis, vykdant socialinę reklamą, teikiant efektyvią pagalbą socialinių įgūdžių stokojantiems asmenims ir pan. Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados teiginiams, kad pataisa nėra nuosekli, nes projektu keičiami BK 129 straipsnio (nužudymas) kvalifikuojantys požymiai, bet nėra keičiami analogiškai išdėstyti BK 135 straipsnio (sunkus sveikatos sutrikdymas) ir 138 straipsnio (nesunkus sveikatos sutrikdymas) kvalifikuojantys požymiai. Dėl išdėstytų motyvų siūlytina BK 129 straipsnio pataisai nepritarti. Pritarti Autorių siūloma neproporcinga sankcija, todėl būtų iškreipta sankcijų sistema, bausmė griežtesnė už bausmes, numatytas už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.. 7. Generalinė prokuratūra
ją išdėstyti taip:
„3. Tas, kas Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui
arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“ Pastabų dėl BK 140 straipsnio 3 dalies pakeitimo neturime, šio straipsnio sankcijos sugriežtinimui pritariame. Atsižvelgti Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Teisės departamento ir kitas pastabas, siūlytina nekeisti BK 140 straipsnio. 8. Generalinė prokuratūra
taip: „163 straipsnis.
Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“ Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto iniciatorius siūlo BK 163 straipsnio (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis) sankcijos terminuoto laisvės atėmimo bausmės viršutinę ribą padidinti iki 8 metų. Priėmus tokį pakeitimą, BK163 straipsnyje numatyta veika iš apysunkio nusikaltimo taps sunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnis). Vertinant šį pokytį pastebėtina, kad BK įtvirtinta baudžiamųjų sankcijų sistema nėra atsitiktinė. BK sunkiais nusikaltimais laikomos tokios veikos kaip, pvz.: nepilnamečio asmens išžaginimas (BK 149 straipsnio 3 dalis) ar nepilnamečio seksualinis prievartavimas (BK
dispozicijoje apibrėžta veika galėtų prilygti nurodytiems nusikaltimams. Ypač akcentuotina tai, kad BK 163 straipsnyje apibrėžiama piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis veika yra labai plati ir įvairi, savo pobūdžiu gali būti labai skirtinga - nuo nedidelių iki rimtų pažeidimų. Pritarus siūlymui, bet kurie BK 163 straipsnio dispozicijoje apibrėžti veiksmai (neveikimas) taptų sunkiu nusikaltimu. Pastebėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje teisingai atkreiptas dėmesys į tai, kad sunkių nusikaltimų sankcijose paprastai nebūna nustatyta alternatyvių bausmių rūšių.
Šiuo atveju, laikantis aptarto principo, būtų absoliučiai neteisinga sankcijoje apsiriboti vienintele - laisvės atėmimo bausme. Tai būtų neabejotinai neproporcinga straipsnio dispozicijoje apibrėžtiems veiksmams bausmė, ji suvaržytų teismo galimybę paskirti teisingą bausmę ir ją tinkamai individualizuoti. Be to, sugriežtinus bausmę už tokio pobūdžio nusikaltimą, tektų kelti klausimą dėl bausmių sugriežtinimo už kitas pavojingesnes nusikalstamas veikas prieš vaikus, tačiau Projekto autoriai tokių pasiūlymų neteikia. Dėl išdėstytų motyvų siūlytina pataisai nepritarti. Pritarti
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2017-04-27 1, 2, 3 Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gautas raštas, kuriame prašoma pateikti išvadas dėl <...> Baudžiamojo kodekso 129, 140 ir 163 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-327. Įvertinę nurodytų įstatymų pakeitimo projektus, pagal kompetenciją teikiame pastabas ir pasiūlymus. Dėl Baudžiamojo kodekso 129, 140 ir 163 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-327. Nepritariame šiame projekte siūlomiems BK 129 straipsnio pakeitimams, kuriais numatoma mažamečio nužudymą išskirti į atskirą straipsnio dalį: „Tas, kas nužudė mažametį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvylikos iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos“. Pažymėtina, kad nusikaltimai žmogaus gyvybei BK sudaro vientisą sistemą (analogiškai kaip ir nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai), o BK numatytos nužudymo sudėtys pagal sunkumo laipsnį klasifikuojami į paprastą, kvalifikuotą ir privilegijuotą.
Įstatymo leidėjas straipsnių dalimis sistemingai atribojo paprastą ir kvalifikuotą nusikaltimą, BK 129 straipsnio
sunkesniu pripažįstamą, kvalifikuotą nužudymą, tendencingai diferencijavo ir sankcijas. Todėl vieno kvalifikuojančio požymio („mažamečio nužudymas“) išskyrimas iš kitų nepagrįstai iškraipo įstatymo logiką ir nuoseklumą. Be to, nužudymą kvalifikuojantys požymiai yra identiški sunkų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantiems požymiams, todėl neaišku, kodėl, pavyzdžiui, nesiūloma analogiškus pakeitimus įtvirtinti BK 135 ir 138 straipsniuose. Kritiškai vertiname ir projekte siūlomus BK 140 ir 163 straipsnių pakeitimus, kuriais nustatoma didesnė maksimali laisvės atėmimo bausmės riba: 140 straipsnio 3 d. „Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų trejų metų“, 163 straipsnyje „Tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių aštuonerių metų“. Atkreipiame dėmesį, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuosekli bausmių sistema, bausmės diferencijuotos pagal padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį. Kiekviename BK straipsnyje nustatytos bausmės rūšis ir sunkumas tiesiogiai susiję su įstatymu uždraustos veikos požymiais.
Šie požymiai – veikos pobūdis, jos pavojingumas, priešiškumas teisei, sukeltos pasekmės – iš esmės ir nulemia baudžiamumo aspektą. BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra pagrindinis kriterijus skirstant nusikalstamas veikas pagal jų sunkumą. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, siūlomais pakeitimais BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas (nežymus sveikatos sutrikdymas) pagal jo sunkumo laipsnį būtų prilygintas 138 straipsnyje numatytam nekvalifikuotam nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Ne mažiau svarbus ir žmogaus teisių ir laisvių kontekstas – kiekvienam kaltu pripažintam asmeniui skiriama bausmė turi būti pagrįstai teisinga, proporcinga, individualizuota ir turi geriausiai atitikti savo paskirtį. Asmens teisė į teisingą bausmę yra viena iš principinių BK nuostatų, kuria siekiama subalansuoti, suderinti įstatyminius apribojimus ir teismo diskreciją, vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Todėl, manome, siūlant sunkinti bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, turi būti objektyviai įvertinama visa įstatyme įtvirtintų bausmių sistema, siūlomų pakeitimų reali įtaka galutiniam rezultatui, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte pateikti siūlymai dėl BK 129, 140 ir 163 straipsnių pakeitimų nėra pakankamai motyvuoti, pagrįsti labiau pilietišku pasipiktinimu reaguojant į atgarsį sukėlusius kriminalinius įvykius nei teisine logika. Šiuo atveju manome, kad valstybės politika, siekiant sumažinti asmenų smurtinį elgesį artimoje aplinkoje tiek suaugusiųjų, tiek mažamečių atžvilgiu, turėtų būti nukreipta ne į atsakomybės už šias nusikalstamas veikas griežtinimą, o į tokių nusikaltimų prevenciją, socialinės pagalbos sektoriaus stiprinimą. Pritarti 10.
institutas 2017-05-02 1, 2, 3 IŠVADA DĖL BAUDŽIAMOJO KODEKSO 129, 140 IR 163 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-327 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau vadinama
Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas, ypač įkalinimas, daugeliu atvejų lemia dar didesnę žmogaus socialinę atskirtį, jo užimtumo, ekonominės veiklos galimybes, sugriauna arba komplikuoja jo socialinius santykius, atitinkamai sukeliama įtampa, padidinama priklausomybių ir šios grandinės pasekoje - smurto rizika. Todėl, priėmus šį projektą, labiau pagrįsta būtų tikėtis smurto atvejų padaugėjimo. Vertinant mažamečių nužudymus ne tik rezonansinių įvykių tačiau jų visumos požiūriu atkreiptinas dėmesys į tai, kad mažamečių nužudymų atvejai savo pobūdžiu ir pavojingumu yra skirtingi. Pavyzdžiui, atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymą yra taikoma asmenims nuo 14 m. amžiaus. Yra atvejų, kai panašaus amžiaus nepilnametis (pvz., 14 m.) nužudo mažametį (13 m. amžiaus).6 Šiuo atveju, abejotina ar nedidelis aukos amžius turėtų būti vertinamas kaip itin didelio nusikaltimo pavojingumo kriterijus lyginant su kitais kvalifikuotais nužudymais. Nemažai atvejų, kai pagal ši kvalifikuojantį požymį (mažamečio nužudymą) kvalifikuojami taip pat ir naujagimio asmens nužudymai. Paprastai šios veikos kvalifikuojamos net pagal tris kvalifikuojančius požymius: mažamečio asmens, bejėgiškos būklės asmens bei savo šeimos nario nužudymo. Trijų kvalifikuojančių požymių nustatymas teoriškai suponuoja itin griežtą sankciją, tačiau, abejotina, ar tokie nužudymai atsižvelgiant į specifines jų padarymo aplinkybes ir gana siaurą ribą nuo privilegijuoto nužudymo, numatyto BK 131 straipsnyje, yra daug pavojingesni nusikaltimai už daugelį nužudymų be kvalifikuojančių požymių.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Informatikos ir ryšių departamento pateiktais duomenimis nuo 2008 m. nužudymų skaičius sumažėjo 2 kartus (2008 m. - 303, 2016 m. - 153), o mažamečio asmens nužudymai visų nužudymų struktūroje sudaro labai mažą dalį. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2017-05-313 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2017 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. SV-S-159
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129, 140 ir
Įstatymo projektas), tačiau siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į toliau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
ir dydžiai nustatomi išsamiai įvertinus šių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Tikslinant nusikalstamų veikų baudžiamumą, turėtų būti laikomasi racionalumo ir proporcingumo principų reikalavimų, taip pat siekiama baudžiamųjų sankcijų tarpusavio darnos baudžiamajame įstatyme.
Būtent proporcingumo reikalavimas yra laikomas ultima ratio principo konstituciniu pagrindu, reikalaujančiu, kad intervencija į žmogaus teises šiuo aspektu būtų minimali. Proporcingumo principo svarba kuriant baudžiamuosius įstatymus akcentuojama ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Pagal ją „įtvirtintos bausmės neturi būti griežtesnės negu reikia, jog padaręs nusikaltimą asmuo pasitaisytų, t. y. ateityje nebenusikalstų“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausmės atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“), o „už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1, 2, 3 dalių (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), 20 straipsnio 5 dalies (2004 m. liepos 5 d. redakcija), 43 straipsnio 4 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Jeigu būtų pritarta Įstatymo projekto 3 straipsnio siūlymui už piktnaudžiavimą tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 163 straipsnis) nustatyti 8 metų laisvės atėmimo bausmę, ši veika pagal pavojingumo pobūdį taptų pavojingesnė už tokias Baudžiamajame kodekse kriminalizuotas veikas kaip nužudymas labai susijaudinus (130 straipsnis), naujagimio nužudymas (131 straipsnis), kvalifikuotas nesunkus sveikatos, įskaitant mažamečio, sutrikdymas (138 straipsnio 2 dalis), išžaginimas (149 straipsnio 1 dalis), seksualinis prievartavimas (150 straipsnio 1 dalis) ir panašiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad piktnaudžiavimo tėvų ar kitų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis veiksmai siejami ne tik su fiziniu, bet ir su psichiniu neteisėtu poveikiu, todėl šių veiksmų pavojingumas tam tikrais atvejais gali labai skirtis. Tačiau, nepaisant šių veiksmų skirtingo pavojingumo, Įstatymo projektu visi tokie veiksmai prilyginami sunkiam nusikaltimui.
Dėl šių priežasčių Baudžiamojo kodekso 163 straipsnio sankciją siūloma konstruoti taip, kad ji būtų suderinta su konstitucinio proporcingumo principo reikalavimais. Pritarti Autorių siūloma BK 163 straipsnyje neproporcinga sankcija, dabar galiojanti pakankama ir atgrasanti. 2. Lietuvos
straipsnio 2 dalyje nurodyti nužudymą kvalifikuojantys požymiai yra lygiaverčiai ir vienodai pavojingi. Dėl to Įstatymo projektu siūlomas vieno iš šių požymių prioritetizavimas sumenkintų visus kitus nužudymą kvalifikuojančius požymius. Be to, Įstatymo projektu siūlomas mažamečio nužudymo išskyrimas iš nužudymą kvalifikuojančių požymių sąrašo neturės esminės įtakos baudžiamosios atsakomybės praktiniam įgyvendinimui, nes galiojančio Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje už mažamečio nužudymą jau numatyta griežčiausia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Pritarti
kitų šiame skyriuje nurodytų nusikalstamų veikų baudžiamumas (pavyzdžiui,
panašiai). Pritarti
pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą XIIIP-327 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos teisės instituto, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir argumentus. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8 (visais balsais). 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius
Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė