Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės rezervas – lėšos (nacionaline ir užsienio valiuta) ir
valstybės lėšomis įsigytos materialinių išteklių atsargos, skirtos mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, susisiekimo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais šio įstatymo nustatytais atvejais, skirtos.:
pagal preliminariąsias viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – preliminariosios sutartys).“
2Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos – šio straipsnio 1 dalies 2
ir 3 punktuose nurodytos materialinių išteklių atsargos, kurias sudaro būtiniausios žemės ūkio ir maisto produktų, civilinės saugos priemonių, medicinos, susisiekimo ir kitos atsargos.“
3Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Valstybės rezervo tvarkymas – valstybės rezervo lėšų naudojimas, valstybės
rezervo materialinių išteklių atsargų įsigijimas, apskaita, ir valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų laikymas saugojimo vietose, jų keitimas, atnaujinimas, nurašymas, naudojimas, atkūrimas, ir apskaita. preliminariųjų sutarčių sudarymas ir priežiūra.“
4Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Valstybės rezervo sudėtis
atsargos. šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti objektai. 2. Valstybės rezervo lėšos yra skirtos materialiniams ištekliams įsigyti, gelbėjimo ir atstatymo darbams ir kitoms reikmėms finansuoti ekstremaliųjų situacijų metu, jų padariniams likviduoti, mobilizacijos paskelbus mobilizaciją, nepaprastosios padėties įvedus nepaprastąją ar karo padėties metu padėtį ir bei kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. 3. Civilinės saugos priemonių atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama civilinės saugos sistemos funkcionavimui užtikrinti ekstremaliųjų situacijų metu, bei civilinės saugos pratyboms, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, paskelbus mobilizaciją, arba mobilizacijos atveju ir nepaprastosios įvedus nepaprastąją ar karo padėties metu padėtį bei kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. 4.
4Medicinos atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis,
skiriama sveikatos priežiūrai užtikrinti ekstremaliųjų situacijų metu, civilinės saugos pratyboms, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, mobilizacijos atveju ir nepaprastosios paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėties metu padėtį bei kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. 5. Žemės ūkio ir (arba) maisto produktų atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama nukentėjusiems gyventojams aprūpinti žemės ūkio ir maisto produktais ekstremaliųjų situacijų metu, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, paskelbus mobilizaciją, arba mobilizacijos atveju ir nepaprastosios įvedus nepaprastąją ar karo padėties metu padėtį bei kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. 6. Susisiekimo atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama ryšių ir infrastruktūros priežiūrai užtikrinti ekstremaliųjų situacijų metu, civilinės saugos pratyboms, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį bei kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. 67. Ūkio atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama būtiniausiems valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių bei gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų metu, mobilizacijos, nepaprastosios ar karo padėties metu, teikiant priimančiosios šalies paramą ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. Valstybės rezervą gali sudaryti ir kitos šio straipsnio 2–6 dalyse nenurodytos materialinių išteklių atsargos, reikalingos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams.“3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Vyriausybė kiekvienais metais nustato valstybės rezervo lėšų sumą, kuri negali būti panaudota einamajam valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kaupimui ir tvarkymui. Šias valstybės rezervo lėšas naudoja valstybės rezervo koordinatorius.“4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybė tvirtina valstybės rezervo lėšų dydį ir sukaupimo terminus,
valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nomenklatūrą ir jos sudarymo principus, kiekį, sukaupimo terminus ir valstybės rezervo atsakinguosius saugotojus., taip pat pagal preliminariąsias sutartis planuojamų prireikus įsigyti materialinių išteklių nomenklatūrą ir kiekius.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų pirkimas
valstybės lėšomis ir jų keitimas
valstybės rezervui skirtus materialinius išteklius valstybės lėšomis perka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio 1 dalies 2 punkte, keičiamos, jeigu saugojimo metu nustatoma gamybos trūkumų arba jeigu šie ištekliai neatitinka nustatytų saugos, nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai bei kokybės reikalavimų ar netinka ilgalaikiam saugojimui. Keičiamų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų grąžinimo pardavėjui, atlyginimo už juos ir keitimo išlaidų padengimo sąlygos ir tvarka nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau
Jeigu keičiamų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų neįmanoma grąžinti pagal pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, jie parduodami arba šio įstatymo nustatyta tvarka nurašomi Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės rezervo tvarkytojo sprendimu.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugojimas ir užtikrinimas. 1. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos saugomos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos saugomos:
1) joms saugoti skirtuose statiniuose, kurių projektavimo techninės ir specialiosios sąlygos ir statinio techninės charakteristikos privalo atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus saugomų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kokybės, saugumo ir panaudojimo galimybių reikalavimus;
rezervo tvarkytojo ir valstybės rezervo atsakingojo saugotojo pasaugos sutartyje nustatyta materialinių išteklių atsargų saugojimo tvarka. 2. Materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas numatytas pagal preliminariąsias sutartis, nėra nuolatos saugomos, jų tiekimas šiame įstatyme numatytais atvejais užtikrinamas valstybės rezervo tvarkytojo ir tiekėjo sudarytos preliminariosios sutarties sąlygomis.“7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atnaujinamos, kai:
1) iki jų tinkamumo naudoti termino pabaigos liko ne daugiau kaip pusė viso tinkamumo naudoti laiko;
3) jos neatitinka pasikeitusių Lietuvos Respublikoje nustatytų saugos ir nekenksmingumo sveikatai bei aplinkai reikalavimų arba analogiškų rinkoje esančių materialinių išteklių kokybės standartų ar techninio lygio.“
11 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) civilinės saugos priemonių atsargos, kurios nebuvo parduotos atliekant atnaujinimą arba kurių pardavimo išlaidos būtų didesnės nei lėšos, gautos už parduotas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas, gali būti perduotos patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės institucijoms jų steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti ir savivaldybėms savarankiškosioms ir valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti;“. 3. Papildyti 11 straipsnį 6 dalimi: ,,6. Kai Vyriausybės sprendimu mažinami valstybės rezerve saugomų materialinių išteklių atsargų kiekiai, nereikalingos valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos perleidžiamos šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir nurodytais būdais.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nurašymas
1.
Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies
valstybės institucijoms, savivaldybėms, labdaros teikėjams, Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioms biudžetinėms, viešosioms ar kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms ar įmonėms ir kurių neįmanoma parduoti, kadangi saugojimo metu pasibaigė jų tinkamumo naudoti (vartoti) terminas arba jie nebeatitinka Lietuvos Respublikoje nustatytų saugos ir nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai reikalavimų ar analogiškų materialinių išteklių, esančių rinkoje, kokybės standartų ar techninio lygio, nurašomi Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės rezervo tvarkytojo sprendimu. 2. Jeigu dėl valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, trūkumų ir atsiradusių nuostolių atlyginimo neįmanoma išieškoti vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis dėl to, kad neįmanoma nustatyti asmenų, atsakingų už susidariusius nuostolius, ar dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, nustatytų Civiliniame kodekse, šie nuostoliai nurašomi Vyriausybės sprendimu su valstybės rezervo koordinatoriumi suderintu valstybės rezervo tvarkytojo siūlymu. 3. Nurašytų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio
aktų nustatyta tvarka organizuoja valstybės rezervo tvarkytojas.“
13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Susidarius ekstremaliajai situacijai, paskelbus mobilizaciją ir (arba)
įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, valstybės rezervo tvarkytojas už šių situacijų administravimą atsakingų institucijų prašymu turi teisę pats priimti sprendimą panaudoti jo tvarkomas arba pagal jo sudarytas preliminariąsias sutartis užtikrinamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas.
Valstybės rezervo tvarkytojo sprendimai panaudoti valstybės rezervą turi būti nedelsiant pateikti Vyriausybei. Jeigu Vyriausybė šiems sprendimams nepritaria, žalą, atsiradusią dėl nepagrįsto valstybės rezervo panaudojimo, valstybės rezervo tvarkytojas atlygina įstatymų nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais naudojamų valstybės rezervo
materialinių išteklių atsargų, naftos produktų ir naftos valstybės atsargų gabenimą į panaudojimo vietą organizuoja ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai, o gabena į panaudojimo vietą civilinės saugos sistemos pajėgos, dalyvaujančios likviduojant ekstremaliąją situaciją, arba valstybės ir savivaldybių institucijos, prašančios suteikti pagalbą., arba preliminariose sutartyse nurodyti subjektai.“
17 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu:
„6) sudaro preliminariąsias sutartis dėl valstybės rezervo materialinių
išteklių poreikių tenkinimo ir atlieka jų priežiūrą šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatyta tvarka, prireikus šių sutarčių pagrindu įsigyja valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas;“. 2. Buvusius
17 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimus nurašyti valstybės rezervo
materialinių išteklių atsargas., nurodytas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte;“. 4.
17 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) suderinęs su valstybės rezervo koordinatoriumi, teikia Vyriausybei siūlymus
nurašyti valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, trūkumus ir nuostolius, viršijančius natūralios netekties normas, jeigu šių trūkumų pašalinimo negalima išreikalauti ir nuostolių atlyginimo neįmanoma išieškoti iš asmenų, atsakingų už minėtų trūkumų ir nuostolių susidarymą;“. 5. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) organizuoja ir kontroliuoja valstybės rezervo materialinių išteklių
atsargų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atnaujinimą, keitimą, atkūrimą bei sunaikinimą ir tikrina valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugojimo sąlygas;“. 6. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) organizuoja valstybės rezerve saugomų materialinių išteklių atsargų,
nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, darbinės būklės periodinius tikrinimus;“. 7. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) naudoja su valstybės rezervo tvarkymu ir administravimu susijusias
valstybės rezervo materialinių išteklių, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio
18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas:
1) Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka traukia į apskaitą saugomas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas, nurodytas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte;
2) vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis ir sudarytoje pasaugos sutartyje nustatytais įsipareigojimais, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka inventorizuoja saugomas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas, nurodytas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies
rezultatus;
3) užtikrina tinkamą valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, saugojimą, jų tinkamos kokybės išlaikymą;
4) kontroliuoja, ar saugomos valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atitinka Lietuvos Respublikoje nustatytus saugos ir nekenksmingumo sveikatai bei aplinkai reikalavimus;
5) palaiko valstybės rezervui priklausančių saugomų materialinių išteklių atsargų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, darbinę būklę;
6) užtikrina, kad valstybės rezervo naudojimo metu saugomos valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos, nurodytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies
18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas, nepažeisdamas pasaugos sutartyje
nustatytų sąlygų, valstybės rezervo tvarkytojo leidimu gali sudaryti pasaugos sutartis su kitomis įmonėmis dėl valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, saugojimo.“
Papildyti Įstatymą 18¹straipsniu: „18¹straipsnis. Tiekėjas 1.
1Tiekėjas, sudaręs preliminariąją sutartį su valstybės rezervo tvarkytoju,
užtikrina, kad valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos sudarius pirkimo sutartį preliminariosios sutarties pagrindu būtų laiku perduotos Vyriausybės ar jos pavedimu valstybės rezervo tvarkytojo nustatytiems subjektams, sudaro galimybę valstybės rezervo tvarkytojui kartą per metus patikrinti tiekėjo galimybes užtikrinti preliminariojoje sutartyje nustatyto kiekio ir rūšies valstybės rezervo atsargų tiekimą ir jų pristatymą per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą (toliau – tiekimas ir pristatymas). 2. Tikrinant tiekėjo galimybes užtikrinti tiekimą ir pristatymą, valstybės rezervo tvarkytojo prašymu tiekėjas per valstybės rezervo tvarkytojo nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius tiekėjo galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą. Tiekėjo motyvuotu prašymu šioje dalyje nurodytas 5 darbo dienų terminas valstybės rezervo tvarkytojo sprendimu vieną kartą gali būti pratęstas ne daugiau kaip 5 darbo dienomis. Tiekėjas, negalintis pateikti dokumentų, patvirtinančių tiekėjo galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą, turi teisę pateikti kitus faktinius duomenis, patvirtinančius tiekėjo galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą. Valstybės rezervo tvarkytojas, atsižvelgdamas į preliminariojoje sutartyje nurodytų valstybės rezervo atsargų kiekį ir rūšį, pristatymo terminus, vertina, ar tiekėjo pateikti dokumentai arba kiti faktiniai duomenys patvirtina tiekėjo galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą. 3.
dokumentų ir (arba) faktinių duomenų, patvirtinančių tiekėjo galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą, ir neprašo pratęsti termino minėtiems dokumentams ar kitiems faktiniams duomenims pateikti arba, pratęsus terminą, nepateikia minėtų dokumentų ir (arba) faktinių duomenų, arba pateikia dokumentus ir (arba) faktinius duomenis, kurie nepatvirtina tiekėjo galimybės užtikrinti tiekimą ir pristatymą, preliminarioji sutartis su tokiu tiekėju turi būti nutraukiama. 4. Kiti tiekėjo įsipareigojimai ir atsakomybė, atsižvelgiant į preliminariojoje sutartyje nurodomą tiekimą ir pristatymą, nustatomi valstybės rezervo tvarkytojo ir tiekėjo sudarytoje preliminariojoje sutartyje.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Materialinių išteklių pardavėjų atsakomybė už tai, kad valstybės nuosavybėn
parduodami materialiniai ištekliai, skirti valstybės rezervo materialinių išteklių atsargoms sudaryti, taip pat parduodami pagal sudarytas preliminariąsias sutartis, neatitinka šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, šalių susitarimu nustatoma vadovaujantis Civiliniu kodeksu valstybės rezervo tvarkytojo ir pardavėjo sudaromose pirkimo–pardavimo arba preliminariosiose sutartyse. Sudarant šias sutartis, būtina laikytis sąlygos, kad pardavėjas atlygina materialinių išteklių, neatitinkančių šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, keitimo išlaidas ir sumoka ne mažiau kaip 5 procentų neatitinkančių reikalavimų materialinių išteklių pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos vertės dydžio baudą.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos iki šio
įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3264 (2) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės rezervas – lėšos (nacionaline ir užsienio valiuta) ir valstybės
lėšomis įsigytos materialinių išteklių atsargos, skirtos mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, susisiekimo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais šio įstatymo nustatytais atvejais, skirtos.:
pagal preliminariąsias viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – preliminariosios sutartys).“
2Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos – būtiniausios žemės
ūkio ir maisto produktų, civilinės saugos priemonių, medicinos, susisiekimo ir kitos ūkio atsargos.“
3Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Valstybės rezervo tvarkymas – valstybės rezervo lėšų naudojimas, valstybės
rezervo materialinių išteklių atsargų įsigijimas, apskaita, ir valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų laikymas saugojimo vietose, jų keitimas, atnaujinimas, nurašymas, naudojimas, atkūrimas, ir apskaita. preliminariųjų sutarčių sudarymas ir vykdymo priežiūra.“
4Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Valstybės rezervo sudėtis
atsargos. šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai. 2. Valstybės rezervo lėšos yra skirtos materialiniams ištekliams įsigyti, gelbėjimo ir atstatymo darbams ir kitoms reikmėms finansuoti ekstremaliųjų situacijų metu, jų padariniams likviduoti, mobilizacijos paskelbus mobilizaciją, nepaprastosios padėties įvedus nepaprastąją ar karo padėties metu padėtį ir bei kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. 3. Civilinės saugos priemonių atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama civilinės saugos sistemos funkcionavimui užtikrinti ekstremaliųjų situacijų metu, bei civilinės saugos pratyboms, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, paskelbus mobilizaciją, arba mobilizacijos atveju ir nepaprastosios įvedus nepaprastąją ar karo padėties metu padėtį bei kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. 4.
4Medicinos atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis,
skiriama sveikatos priežiūrai užtikrinti ekstremaliųjų situacijų metu, civilinės saugos pratyboms, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, mobilizacijos atveju ir nepaprastosios paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėties metu padėtį bei kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. 5. Žemės ūkio ir (arba) maisto produktų atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama nukentėjusiems gyventojams aprūpinti žemės ūkio ir (arba) maisto produktais ekstremaliųjų situacijų metu, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, paskelbus mobilizaciją, arba mobilizacijos atveju ir nepaprastosios įvedus nepaprastąją ar karo padėties metu padėtį bei kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. 6. Susisiekimo atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama ryšių ir infrastruktūros priežiūrai užtikrinti ekstremaliųjų situacijų metu, civilinės saugos pratyboms, teikiant priimančiosios šalies paramą, mobilizacinio ir priimančiosios šalies paramos mokymo pratyboms, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. 67. Ūkio atsargos – valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų dalis, skiriama būtiniausiems valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių bei gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų metu, mobilizacijos, nepaprastosios ar karo padėties metu, teikiant priimančiosios šalies paramą ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. Valstybės rezervą gali sudaryti ir kitos šio straipsnio 2–6 dalyse nenurodytos materialinių išteklių atsargos, reikalingos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams.“3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vyriausybė tvirtina valstybės rezervo lėšų dydį ir sukaupimo terminus, valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nomenklatūrą ir jos sudarymo principus, valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kiekį, sukaupimo terminus ir valstybės rezervo atsakinguosius saugotojus., taip pat pagal preliminariąsias sutartis planuojamų prireikus įsigyti materialinių išteklių nomenklatūrą ir kiekius.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų pirkimas
valstybės lėšomis ir jų keitimas
valstybės rezervui skirtus materialinius išteklius valstybės lėšomis perka Lietuvos Respublikos vViešųjų pirkimų įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nustatyta tvarka.“
rezervo materialinių išteklių atsargos, keičiamos, jeigu saugojimo metu nustatoma gamybos trūkumų arba jeigu šie ištekliai neatitinka nustatytų saugos, nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai bei kokybės reikalavimų ar netinka ilgalaikiam saugojimui. Keičiamų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų grąžinimo pardavėjui, atlyginimo už juos ir keitimo išlaidų padengimo sąlygos ir tvarka nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu valstybės rezervo tvarkytojo ir pardavėjo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Jeigu keičiamų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų neįmanoma grąžinti pagal pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, jie šie ištekliai parduodami arba šio įstatymo nustatyta tvarka nurašomi Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės rezervo tvarkytojo sprendimu.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugojimas ir užtikrinimas 1.
Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos saugomos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos saugomos:
1) joms saugoti skirtuose statiniuose, kurių projektavimo techninės ir specialiosios sąlygos ir statinio techninės charakteristikos privalo atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus saugomų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kokybės, saugumo ir panaudojimo galimybių reikalavimus;
rezervo tvarkytojo ir valstybės rezervo atsakingojo saugotojo pasaugos sutartyje nustatyta materialinių išteklių atsargų saugojimo tvarka. 2. Materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas numatytas pagal preliminariąsias sutartis, nėra nuolatos saugomos; jų tiekimas šiame įstatyme numatytais atvejais užtikrinamas valstybės rezervo tvarkytojo ir tiekėjo sudarytos preliminariosios sutarties sąlygomis.“
11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos Vvalstybės rezervo materialinių išteklių atsargos, atnaujinamos, kai:
1) iki jų tinkamumo naudoti termino pabaigos liko ne daugiau kaip pusė viso tinkamumo naudoti laiko;
3) jos neatitinka pasikeitusių Lietuvos Respublikoje nustatytų saugos ir nekenksmingumo sveikatai bei aplinkai reikalavimų arba analogiškų rinkoje esančių materialinių išteklių kokybės standartų ar techninio lygio.“ 2.
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) civilinės saugos priemonių atsargos, kurios nebuvo parduotos atliekant atnaujinimą arba kurių pardavimo išlaidos būtų didesnės negu lėšos, gautos už parduotas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas, gali būti perduotos patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės institucijoms jų steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti ir savivaldybėms savarankiškosioms ir valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti;“. 3. Papildyti 11 straipsnį 6 dalimi: ,,6. Kai Vyriausybės sprendimu mažinamas valstybės rezerve saugomų materialinių išteklių atsargų kiekis, nereikalingos valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos perleidžiamos šio straipsnio 3 dalyje nustatytais tvarka ir būdais.“7 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nurašymas
1.
Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos Vvalstybės rezervo materialinių išteklių atsargos, kurios nebuvo parduotos ar perduotos valstybės institucijoms, savivaldybėms, labdaros teikėjams, Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančioms biudžetinėms, viešosioms ar kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms ar įmonėms ir kurių neįmanoma parduoti, kadangi saugojimo metu pasibaigė jų tinkamumo naudoti (vartoti) terminas arba jie šie ištekliai nebeatitinka Lietuvos Respublikoje nustatytų saugos ir nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai reikalavimų ar analogiškų rinkoje esančių materialinių išteklių, esančių rinkoje, kokybės standartų ar techninio lygio, atsargos nurašomios Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės rezervo tvarkytojo sprendimu. 2. Jeigu dėl šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų, , trūkumų ir atsiradusių nuostolių atlyginimo neįmanoma išieškoti vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis dėl to, kad neįmanoma nustatyti asmenų, atsakingų už susidariusius nuostolius, ar dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, nustatytų Civiliniame kodekse, šie nuostoliai nurašomi Vyriausybės sprendimu su valstybės rezervo koordinatoriumi suderintu valstybės rezervo tvarkytojo siūlymu. 3. Nurašytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų sunaikinimą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja valstybės rezervo tvarkytojas.“
13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Susidarius ekstremaliajai situacijai, paskelbus mobilizaciją ir (arba) įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, valstybės rezervo tvarkytojas už šių situacijų administravimą atsakingų institucijų prašymu turi teisę pats priimti sprendimą panaudoti jo tvarkomas arba pagal jo sudarytas preliminariąsias sutartis užtikrinamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas. Valstybės rezervo tvarkytojo sprendimai panaudoti valstybės rezervą turi būti nedelsiant pateikti Vyriausybei. Jeigu Vyriausybė šiems sprendimams nepritaria, žalą, atsiradusią dėl nepagrįsto valstybės rezervo panaudojimo, valstybės rezervo tvarkytojas atlygina įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės rezervo tvarkytojui priėmus sprendimą panaudoti valstybės rezervą, jis turi iš karto, vadovaudamasis preliminariąja sutartimi, su atitinkamu tiekėju sudaryti valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų pirkimo sutartį.“
išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais naudojamų valstybės rezervo
materialinių išteklių atsargų, naftos produktų ir naftos valstybės atsargų gabenimą į panaudojimo vietą organizuoja ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai, o gabena į panaudojimo vietą gabena civilinės saugos sistemos pajėgos, dalyvaujančios likviduojant ekstremaliąją situaciją, arba valstybės ir savivaldybių institucijos, prašančios suteikti pagalbą., arba preliminariose sutartyse nurodyti subjektai.“
17 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu:
„6) sudaro preliminariąsias sutartis dėl valstybės rezervo materialinių
išteklių poreikių tenkinimo ir atlieka preliminariųjų sutarčių vykdymo priežiūrą šio įstatymo 18¹ straipsnyje nustatyta tvarka, prireikus šių sutarčių pagrindu įsigyja valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas;“. 2. Buvusius 17 straipsnio 1 dalies 6–11 punktus laikyti atitinkamai 7–12 punktais. 3.
17 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimus nurašyti šio įstatymo 2
straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas.,;“. 4. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) suderinęs su valstybės rezervo koordinatoriumi, teikia Vyriausybei siūlymus
nurašyti dėl šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų trūkumuso ir atsiradusius nuostolius, viršijančius natūralios netekties normas, jeigu negalima išreikalauti atkurti šių trūkumų trūkstamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas ir išieškoti nuostolių atlyginimoą neįmanoma išieškoti iš už jų susidarymą atsakingų asmenų, atsakingų už minėtų trūkumų ir nuostolių susidarymą;“. 5. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) organizuoja ir kontroliuoja šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte
nurodytų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų atnaujinimą, keitimą, atkūrimą bei sunaikinimą ir tikrina valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugojimo sąlygas;“. 6. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) organizuoja šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų
valstybės rezerveo saugomų materialinių išteklių atsargų darbinės būklės periodinius tikrinimus;“. 7. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) naudoja su valstybės rezervo tvarkymu ir administravimu susijusias šio
įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas ir kontroliuoja jų naudojimą.“
18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 18 straipsnis. Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas 1.
Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas:
1) Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta tvarka traukia į apskaitą saugomas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas;
2) vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis ir sudarytoje pasaugos sutartyje nustatytais įsipareigojimais, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka inventorizuoja saugomas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas ir informuoja rezervo tvarkytoją apie inventorizacijos rezultatus;
3) užtikrina tinkamą šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugojimą, jų tinkamos kokybės išlaikymą;
4) kontroliuoja, ar saugomos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies
atitinka Lietuvos Respublikoje nustatytus saugos ir nekenksmingumo sveikatai bei aplinkai reikalavimus;
5) palaiko valstybės rezervui priklausančių saugomų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų materialinių išteklių atsargų darbinę būklę;
6) užtikrina, kad valstybės rezervo naudojimo metu saugomos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos būtų laiku perduotos Vyriausybės nustatytiems subjektams. 2. Valstybės rezervo atsakingojo saugotojo, saugančio valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas, įsipareigojimai ir atsakomybė nustatomi valstybės rezervo tvarkytojo ir valstybės rezervo atsakingojo saugotojo sudarytoje pasaugos sutartyje. 3. Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas, nepažeisdamas pasaugos sutartyje nustatytų sąlygų, valstybės rezervo tvarkytojo leidimu gali sudaryti pasaugos sutartis su kitomis įmonėmis dėl šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies
saugojimo.“
Įstatymo papildymas 18¹straipsniu Papildyti Įstatymą 18¹straipsniu: „18¹straipsnis. Tiekėjo pareigos ir pareigų laikymosi priežiūra
1Tiekėjas, sudaręs preliminariąją sutartį su valstybės rezervo tvarkytoju,
užtikrina, kad valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos sudarius pirkimo sutartį preliminariosios sutarties pagrindu būtų laiku perduotos Vyriausybės ar jos pavedimu valstybės rezervo tvarkytojo nustatytiems subjektams, sudaro galimybę valstybės rezervo tvarkytojui kartą per metus patikrinti tiekėjo galimybes užtikrinti preliminariojoje sutartyje nustatyto kiekio ir rūšies valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų tiekimą ir jų pristatymą per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą (toliau – tiekimas ir pristatymas). 2. Tikrinant tiekėjo galimybes užtikrinti tiekimą ir pristatymą, valstybės rezervo tvarkytojo prašymu tiekėjas per valstybės rezervo tvarkytojo nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius tiekėjo galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą. Tiekėjo motyvuotu prašymu šioje dalyje nurodytas 5 darbo dienų terminas valstybės rezervo tvarkytojo sprendimu vieną kartą gali būti pratęstas ne daugiau kaip 5 darbo dienomis. Tiekėjas, negalėdamas pateikti dokumentų, patvirtinančių tiekėjo galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą, turi teisę pateikti kitus faktinius duomenis, patvirtinančius galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą.
Valstybės rezervo tvarkytojas, atsižvelgdamas į preliminariojoje sutartyje nurodytų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kiekį ir rūšį, pristatymo terminus, vertina, ar tiekėjo pateikti dokumentai arba kiti faktiniai duomenys patvirtina tiekėjo galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą. 3. Valstybės rezervo tvarkytojas privalo vienašališkai nutraukti preliminariąją sutartį su tiekėju, kuris per valstybės rezervo tvarkytojo nustatytą terminą nepateikia dokumentų ir (arba) faktinių duomenų, patvirtinančių tiekėjo galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą, ir neprašo pratęsti termino reikalingiems dokumentams ar kitiems faktiniams duomenims pateikti arba, pratęsus terminą, nepateikia reikiamų dokumentų ir (arba) faktinių duomenų, arba pateikia dokumentus ir (arba) faktinius duomenis, kurie nepatvirtina tiekėjo galimybės užtikrinti tiekimą ir pristatymą. Nutraukiant preliminariąją sutartį, laikomasi Viešųjų pirkimų įstatyme ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatytos preliminariųjų sutarčių nutraukimo tvarkos. 4. Kiti tiekėjo įsipareigojimai ir atsakomybė, atsižvelgiant į preliminariojoje sutartyje nurodomą tiekimą ir pristatymą, nustatomi valstybės rezervo tvarkytojo ir tiekėjo sudarytoje preliminariojoje sutartyje.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos iki 2019
m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016 m. balandžio 8 d. audito „Dėl Žemės ūkio ministerijos ir kito valstybės rezervo tvarkymo priežiūros tobulinimo“ rezultatus, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 141-S-8, kuriame pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvertinti atsakingų institucijų kaupiamų atsargų racionalumą ir tinkamumą, atsakingų institucijų planus ir galimybes tinkamai realizuoti sukauptas atsargas esant Valstybės rezervo įstatyme numatytoms situacijoms ir iš esmės peržiūrėti ir įvertinti valstybės rezervo atsargų nomenklatūros, kiekio, sukaupimo terminų ir atnaujinimo reglamentavimą, užtikrinant racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, ir apsvarstyti galimybę pasirinkti kitus materialinių išteklių atsargų užtikrinimo būdus. Taip pat atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017 m. lapkričio 29 d. audito „Valstybės, savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų pasirengimas individualiai ar kolektyvinei gynybai“ ataskaitą, kurioje teigiama, kad Vyriausybės patvirtintas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kiekis nėra sukauptas ir negali užtikrinti mobilizacinių ūkio, sveikatos ir nukentėjusių gyventojų poreikių tenkinimo paskelbus mobilizaciją.
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme (toliau – Valstybės rezervo įstatymas) nustatytas tik vienintelis valstybės rezervo sutelkimo būdas – atsargų kaupimas ir nenumatyti kiti valstybės rezervo sudarymo ir rezervo papildymo būdai, todėl siūloma tikslinti Valstybės rezervo įstatymą ir numatyti kitus valstybės rezervo kaupimo ir jo papildymo būdus, kurie užtikrintų efektyvų ir lankstų reikiamų valstybės rezervo materialinių išteklių sukaupimą ir jų papildymą susidarius Valstybės rezervo įstatyme numatytoms situacijoms. Valstybės biudžeto lėšomis įsigyjant, saugant ir nuolatos atnaujinant valstybės rezervo materialinius išteklius, neužtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas, taip pat sudėtinga plėsti atitinkamų materialinių išteklių nomenklatūrą, nes tai pareikalauja didelių papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Įstatymo projekto tikslas – išplėsti valstybės rezervo sąvoką, kad valstybės rezervo ištekliai būtų užtikrinami ne tik juos kaupiant, bet ir sutartiniais santykiais su ūkio subjektais. Taip pat siekiama sudaryti galimybę lanksčiai ir operatyviai papildyti ir sutelkti papildomų valstybės rezervo išteklių, kurių poreikis atsiranda reaguojant į konkrečias krizes ir situacijas, sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, skiriamų valstybės materialinių išteklių atsargoms saugoti, sudarant preliminariąsias viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – preliminariosios sutartys) su ūkio subjektais. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Strateginio planavimo ir veiklos organizavimo departamento (vyresnysis patarėjas – Darius Grebliauskas, tel. 8 706 64 632, el. p. [email protected]) Veiklos organizavimo skyriaus vedėjas Vaidotas Linkus (tel. 8 706 64 849, el. p. [email protected]) ir patarėjas Alfredas Gnėdikas, tel. 8 706 64 883, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Valstybės rezervo įstatyme šiuo metu nustatyta, kad valstybės rezervą sudaro lėšos (nacionaline ir užsienio valiuta) ir valstybės lėšomis įsigytos materialinių išteklių atsargos, skirtos mobilizaciniams, ūkio, sveikatos ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vyriausybė tvirtina valstybės rezervo lėšų dydį ir sukaupimo terminus, valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų nomenklatūrą, kiekį, sukaupimo terminus ir valstybės rezervo atsakinguosius saugotojus. Valstybės rezervo administravimo funkcijas atlieka valstybės rezervo koordinatorius, valstybės rezervo tvarkytojai ir valstybės rezervo atsakingieji saugotojai. Valstybės rezervo įstatyme taip pat nustatyta, kad Vyriausybė kiekvienais metais nustato valstybės rezervo lėšų sumą, kuri negali būti panaudota einamajam valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kaupimui ir tvarkymui, o šias valstybės rezervo lėšas naudoja valstybės rezervo koordinatorius. Valstybės rezervo tvarkytojai valstybės rezervui skirtus materialinius išteklius valstybės lėšomis perka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Siūloma sudaryti galimybę valstybės rezervo tvarkytojams sudaryti preliminariąsias sutartis su ūkio subjektais, pagal kurias ūkio subjektai įsipareigotų užtikrinti, kad ekstremaliosios situacijos, nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo atveju jie galėtų pateikti reikiamą prekių kiekį. Dėl to sumažėtų finansinė našta valstybei ir administracinė našta valstybės rezervo tvarkytojui, būtų išspręsta nemažai problemų, susijusių su atsargų (ypač maisto produktų) saugojimu, kaupimu, atnaujinimu ir pan., taip pat nereikėtų tam (saugojimui, kaupimui, atnaujinimui) skirti papildomo finansavimo. Sumažėtų statinių ir juose saugomų valstybės rezervo materialinių išteklių praradimo, sunaikinimo rizika, nes preliminariosios sutartys būtų sudarytos su keliais ūkio subjektais, esančiais skirtingose šalies vietose. Valstybė užsitikrintų, kad reikiamu laiku bus pristatytas reikalingas valstybės rezervo atsargų kiekis, o ne tik jo sukaupta dalis, kuri šiuo metu priklausoma nuo skiriamų asignavimų. Siūlomas naujas valstybės rezervo materialinių išteklių kaupimo būdas sudarant preliminariąsias sutartis nepakeis šiuo metu veikiančio valstybės rezervo materialinių išteklių kaupimo būdo, o tik jį papildys – leis dalį valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų užsitikrinti sutartiniais įsipareigojimais. Ūkio subjektai, pasirašę preliminariąsias sutartis su valstybės rezervo tvarkytojais, netaps valstybės rezervo atsakingaisiais saugotojais. Ūkio subjektas sutartyje įsipareigos, kad valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos būtų laiku perduotos Vyriausybės arba jos pavedimu valstybės rezervo tvarkytojo nustatytiems subjektams, taip pat įsipareigos sudaryti galimybę valstybės rezervo tvarkytojui kartą per metus patikrinti jo galimybes užtikrinti preliminariojoje sutartyje nustatytus įsipareigojimus.
Ūkio subjekto įsipareigojimai ir atsakomybė bus apibrėžti valstybės rezervo tvarkytojo ir ūkio subjekto sudarytoje preliminariojoje sutartyje. Valstybės rezervo tvarkytojai preliminariąsias sutartis su ūkio subjektais galės sudaryti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymų nustatyta tvarka, taip pat minėtos sutartys dėl tos pačios nomenklatūros bus sudarytos ne su vienu, o su keliais ūkio subjektais, kad būtų išvengta nepatikimų ūkio subjektų nacionalinio saugumo požiūriu. Taip pat siūloma Įstatymo projektą papildyti nauja atsargų rūšimi „Susisiekimo atsargos“ – tai atsargos, kurios yra kaupiamos valstybės rezerve, tačiau nepaminėtos galiojančiame Valstybės rezervo įstatyme. Iš Valstybės rezervo įstatymo projekto siūloma išbraukti, kad valstybės rezervo koordinatorius naudoja lėšas, kurios negali būti panaudotos einamajam valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kaupimui ir tvarkymui, nes koordinatorius jų nenaudoja, o tik teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl šių lėšų panaudojimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. Kartu pažymėtina, kad priėmus Įstatymo projektą atsiras galimybė efektyviau kaupti valstybės rezervo atsargas ir naudoti tam skirtas lėšas. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu yra sukuriama papildoma administracinė našta preliminariąsias sutartis sudarantiems ūkio subjektams, kurios dydis įvertintas ir pateiktas Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitoje. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų įstatymų priimti nereikės, taip pat nereikės keisti galiojančių įstatymų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas Įstatymo projektas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 200 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymą“. Šio nutarimo pakeitimo projektą parengs Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „valstybės rezervas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
dalį ir šios dalies 3 punkte nustatyti, kad valstybės rezervo dalimi laikomos „materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas valstybės lėšomis nustatytas pagal preliminariąsias viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad valstybės rezervo dalimi, pagal rezervo sąvokos esmę turėtų ir galėtų būti laikomos tik tokios atsargos, kuriomis, esant poreikiui, galima objektyviai disponuoti, jas naudoti. Tuo tarpu pagal viešųjų pirkimų taisykles sudaryta preliminarioji sutartis nustato tik principines būsimo pirkimo sąlygas, kuris gali įvykti sudarius pirkimo sutartį, tačiau gali ir neįvykti, jei tiekėjai, pavyzdžiui, pasinaudos Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau - VPĮ) 86 straipsnio 2 dalyje, ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje (toliau - VPAGSS) 52 straipsnio 2 dalyje jiems garantuota teise atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį, ar tuo atveju, jei tiekėjai nevykdys savo įsipareigojimų pagal sudarytą pirkimo sutartį. Aptartame kontekste taip pat paminėtina, kad įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomoje 10 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas numatytas pagal preliminariąsias sutartis, nėra nuolatos saugomos.
Be to, projekto
tai, jog tiekėjas pagal preliminariąją sutartį turi būti įpareigotas pateikti dokumentus, patvirtinančius tiekėjo „galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą“. Tačiau pažymėtina, jog dokumentais patvirtinta galimybė gali ir likti tik galimybe, jei tiekėjai nevykdys savo įsipareigojimų. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog valstybės rezervo panaudojimo atvejai: mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, susisiekimo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, didele dalimi gali būti laikomi susijusiais su nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms. Taigi net tuo atveju, jei preliminarioji sutartis būtų pasirašyta su keletu tiekėjų, yra didelė tikimybė, jog susiklosčius nenugalimos jėgos aplinkybėms, visi tiekėjai atsisakytų vykdyti savo įsipareigojimus remdamiesi nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Tokiu atveju valstybės rezervas nedisponuotų reikiamomis atsargomis. Tokiu būdu materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas valstybės lėšomis nustatytas pagal preliminariąsias sutartis, valstybės rezervo dalimi gali būti laikomos tik hipotetiškai. Taigi, keltinas klausimas, ar tokios materialinių išteklių atsargos, gali būti priskirtos prie valstybės rezervo atsargų, kai disponavimas šiomis atsargomis yra labiau hipotetinis, nei objektyvus.
Antra, pažymėtina, jog nėra aišku, kodėl įstatyme siūloma įtvirtinti valstybės rezervo materialinių išteklių įsigijimą tik preliminariosios sutarties pagrindu ir apribojama galimybė taikyti VPĮ įstatyme numatytą dinaminę pirkimo sistemą, kuri įtvirtinama, kaip alternatyvi pirkimo sistema preliminariosioms sutartims. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal preliminariąsias pirkimo sutartis, pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tais tiekėjais, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis pagal konkretų viešojo pirkimo atvejį. Atsižvelgiant į preliminariųjų sutarčių galiojimo terminus, įtvirtintus VPĮ
metai, atitinkamai, svarstytina, ar pagrįsta tokiems terminams apriboti tiekėjų pasirinkimą, nes situacija rinkoje gali keistis, tiekėjai bankrutuoti ir t.t., kai tuo tarpu pagal dinaminę pirkimo sistemą, tiekėjų sąrašas galėtų būti nuolat atnaujinimas. Be to, svarstytina, ar atliekant pirkimus pagal dinaminę pirkimo sistemą nebūtų labiau skatinama konkurencija, kai į pirkimo sistemą galėtų įstoti nauji tiekėjai. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomas įstatymo 2 straipsnio 6 dalies papildymas žodžiais „šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos materialinių išteklių atsargos, kurias sudaro“, vertintinas kaip perteklinis, nes 2 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodoma, jog tai yra materialinių išteklių atsargos, todėl šios nuostatos nėra būtina kartoti kituose įstatymo straipsniuose. 3. Projekto 3 straipsniu siūloma iš įstatymo 6 straipsnio 3 dalies išbraukti nuostatą, jog valstybės rezervo lėšų sumą, nustatytą Vyriausybės, kuri negali būti panaudota einamajam valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kaupimui ir tvarkymui, naudoja valstybės rezervo koordinatorius.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokia nuostata išbraukiama atsižvelgiant į tai, kad koordinatorius jų nenaudoja, o tik teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl šių lėšų panaudojimo. Tokio pakeitimo ir jo pagrindimo kontekste pastebėtina, kad nei keičiamame įstatyme, nei įstatymo projekte valstybės rezervo koordinatoriaus pareiga teikti siūlymus dėl minėtos lėšų sumos panaudojimo nėra įtvirtinta. Priešingai – įstatymas įgalina ir įpareigoja valstybės rezervo koordinatorių tokią lėšų sumą panaudoti. Taigi išbraukus aptariamą nuostatą, valstybės rezervo koordinatoriaus pareiga, teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl šių lėšų panaudojimo, neatsiras. Be to, bus sukurta situacija, kai lėšų naudotojas įstatyme nebus numatytas, todėl kils abejonių, ar Vyriausybė pagrįstai naudos tokias lėšas. Todėl siūlytina nuostatą ne išbraukti, o pakeisti jos turinį, kad būtų aiškios tiek koordinatoriaus teisės ir pareigos, tiek ir subjektas naudojantis lėšas. 4. Projekto 5 straipsniu siūlomoje keisti įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, atsisakytina perteklinio trumpinio „(toliau – Civilinis kodeksas)“ įvedimo. 5.
ir nustatyti, kad „Materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas numatytas pagal preliminariąsias sutartis, nėra nuolatos saugomos, jų tiekimas šiame įstatyme numatytais atvejais užtikrinamas valstybės rezervo tvarkytojo ir tiekėjo sudarytos preliminariosios sutarties sąlygomis.“ Atkreiptinas dėmesys, jog kaip minėta, preliminarioji sutartis yra tik pagrindas sudaryti pirkimo sutarčiai, o tiekėjas turi teisę ir nesudaryti pirkimo sutarties, todėl teiginys, kad materialinių išteklių atsargų tiekimas užtikrinamas pagal preliminariosios sutarties sąlygas, stokoja logikos ir neatitinka realybės, nes preliminariosios sutarties sudarymas neužtikrina, kad bus sudaryta pagrindinė pirkimo sutartis, kad materialinių išteklių atsargos bus pateiktos į valstybės rezervą. 6. Projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, kad valstybės rezervo koordinatorius esant tam tikroms aplinkybėms turi teisę priimti sprendimą panaudoti „pagal jo sudarytas preliminariąsias sutartis užtikrinamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas“. Pažymėtina, jog siekiant panaudoti tam tikras atsargas, pirmiausia reikia tas atsargas įsigyti, t. y. objektyviai disponuoti atsargomis, kai tuo tarpu preliminariosiomis sutartimis užtikrinamomis valstybės rezervo materialinių išteklių atsargomis valstybės rezervo koordinatorius tiesiogiai nedisponuoja, nes jos nėra įsigytos. 7. Projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 13 straipsnio 5 dalį ir preliminariosiose sutartyse numatytiems subjektams nustatyti pareigą į panaudojimo vietą gabenti naudojamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas, naftos produktų ir naftos valstybės atsargas. Nuostata vertintina kritiškai.
Pažymėtina, jog pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.165 straipsnio 1 dalį „Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį.“ Taigi tik pagal pagrindinės sutarties sąlygas, jos šalys įgyja tam tikras teises ir pareigas, kai preliminarioji sutartis tik sudaro prielaidas ir nustato sąlygas, kuriomis turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Taigi teigtina, kad analizuojama nuostata neatitinka CK nuostatų ir nesant teisinio pagrindo sukuria asmenims tam tikras pareigas. 8. Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 18¹straipsnio pavadinimas „Tiekėjas“ neatitinka teisės technikos taisyklių, nes yra per daug bendro pobūdžio ir neatspindi straipsnio reguliavimo dalyko. 9. Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 18¹straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti atvejį, kai preliminarioji sutartis turi būti nutraukiama. Pastebėtina, kad nuostatoje turėtų būti aiškiai įtvirtinti preliminariosios sutarties nutraukimo būdas ir tvarka. Nuostatoje turėtų būti nurodyta, kad valstybės rezervo koordinatorius privalo vienašališkai nutraukti preliminariąją sutartį su tiekėju, kuris per valstybės rezervo tvarkytojo nustatytą terminą nepateikia dokumentų ir (arba) faktinių duomenų, patvirtinančių tiekėjo galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą, ir neprašo pratęsti termino minėtiems dokumentams ar kitiems faktiniams duomenims pateikti arba, pratęsus terminą, nepateikia minėtų dokumentų ir (arba) faktinių duomenų, arba pateikia dokumentus ir (arba) faktinius duomenis, kurie nepatvirtina tiekėjo galimybės užtikrinti tiekimą ir pristatymą.
Be to, nuostatoje turi būti pateikta nuoroda į VPĮ 90 straipsnio 2 dalį ir VPAGSS 54 straipsnio 2 dalį, kuriose nustatomi preliminariosios sutarties nutraukimo reikalavimai ir tvarka arba bendro pobūdžio nuoroda į minėtus įstatymus, nurodant, jog nutraukiant preliminariąją sutartį laikomasi šiuose įstatymuose nustatytos preliminariosios sutarties nutraukimo tvarkos. Be to, pastebėtina, kad tuo atveju, jei įstatyminės nuostatos dėstymas ir po turinio pataisymo būtų pradedamas nuo sąlygos dėstymo, siūlytina žodį „jeigu“ pakeisti į žodžius „Tuo atveju“. 10. Projekto 13 straipsniu siūlomi į įstatymo 19 straipsnio 2 dalį įrašyti žodžiai „taip pat parduodami pagal sudarytas preliminariąsias sutartis“, „arba preliminariosiose sutartyse“, brauktini kaip klaidinantys ir nelogiški. Kaip šioje išvadoje minėta, pardavimas pagal preliminariąsias sutartis nevyksta ir negali vykti. Be to, preliminarioji sutartis negali tiesiogiai nustatyti atsakomybės už prekių atitiktį tam tikriems kokybės reikalavimams, o gali tik įtvirtinti kokia atsakomybė gali būti numatyta pagrindinėje sutartyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
dalį ir šios dalies 3 punkte nustatyti, kad valstybės rezervo dalimi laikomos „materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas valstybės lėšomis nustatytas pagal preliminariąsias viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad valstybės rezervo dalimi, pagal rezervo sąvokos esmę turėtų ir galėtų būti laikomos tik tokios atsargos, kuriomis, esant poreikiui, galima objektyviai disponuoti, jas naudoti. Tuo tarpu pagal viešųjų pirkimų taisykles sudaryta preliminarioji sutartis nustato tik principines būsimo pirkimo sąlygas, kuris gali įvykti sudarius pirkimo sutartį, tačiau gali ir neįvykti, jei tiekėjai, pavyzdžiui, pasinaudos Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau - VPĮ) 86 straipsnio 2 dalyje, ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje (toliau - VPAGSS) 52 straipsnio 2 dalyje jiems garantuota teise atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį, ar tuo atveju, jei tiekėjai nevykdys savo įsipareigojimų pagal sudarytą pirkimo sutartį. Aptartame kontekste taip pat paminėtina, kad įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomoje 10 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas numatytas pagal preliminariąsias sutartis, nėra nuolatos saugomos.
Be to, projekto
tai, jog tiekėjas pagal preliminariąją sutartį turi būti įpareigotas pateikti dokumentus, patvirtinančius tiekėjo „galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą“. Tačiau pažymėtina, jog dokumentais patvirtinta galimybė gali ir likti tik galimybe, jei tiekėjai nevykdys savo įsipareigojimų. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog valstybės rezervo panaudojimo atvejai: mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, susisiekimo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, didele dalimi gali būti laikomi susijusiais su nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms. Taigi net tuo atveju, jei preliminarioji sutartis būtų pasirašyta su keletu tiekėjų, yra didelė tikimybė, jog susiklosčius nenugalimos jėgos aplinkybėms, visi tiekėjai atsisakytų vykdyti savo įsipareigojimus remdamiesi nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Tokiu atveju valstybės rezervas nedisponuotų reikiamomis atsargomis. Be to, įstatymo projekte nenumatomos jokios sąlygos dėl nenugalimos jėgos aplinkybių netaikymo, ar tokių išlygų, susijusių su nenugalimos jėgos aplinkybėmis, įrašymo į preliminariąsias sutartis, todėl tokios aplinkybės turėtų būti taikomos bendrais pagrindais. Tokiu būdu materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas valstybės lėšomis nustatytas pagal preliminariąsias sutartis, valstybės rezervo dalimi gali būti laikomos tik hipotetiškai. Taigi, keltinas klausimas, ar tokios materialinių išteklių atsargos, gali būti priskirtos prie valstybės rezervo atsargų, kai disponavimas šiomis atsargomis yra labiau hipotetinis, nei objektyvus.
Antra, svarstytina, ar įstatymo projekte neturėtų būti numatyta galimybė taikyti VPĮ įstatyme numatytą dinaminę pirkimo sistemą, kuri įtvirtinama, kaip alternatyvi pirkimo sistema preliminariosioms sutartims. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal preliminariąsias pirkimo sutartis, pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tais tiekėjais, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis pagal konkretų viešojo pirkimo atvejį. Atsižvelgiant į preliminariųjų sutarčių galiojimo terminus, įtvirtintus VPĮ 86 straipsnio 6 dalyje ir VPAGSS 51 straipsnio 5 dalyje, ketveri ir septyneri metai, atitinkamai, svarstytina, ar pagrįsta tokiems terminams apriboti tiekėjų pasirinkimą, nes situacija rinkoje gali keistis, tiekėjai bankrutuoti ir t.t., kai tuo tarpu pagal dinaminę pirkimo sistemą, tiekėjų sąrašas galėtų būti nuolat atnaujinimas. Be to, svarstytina, ar atliekant pirkimus pagal dinaminę pirkimo sistemą nebūtų labiau skatinama konkurencija, kai į pirkimo sistemą galėtų įstoti nauji tiekėjai. 2.
ir nustatyti, kad „Materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas numatytas pagal preliminariąsias sutartis, nėra nuolatos saugomos; jų tiekimas šiame įstatyme numatytais atvejais užtikrinamas valstybės rezervo tvarkytojo ir tiekėjo sudarytos preliminariosios sutarties sąlygomis.“ Atkreiptinas dėmesys, jog kaip minėta, preliminarioji sutartis yra tik pagrindas sudaryti pirkimo sutarčiai, o tiekėjas turi teisę ir nesudaryti pirkimo sutarties, todėl teiginys, kad materialinių išteklių atsargų tiekimas užtikrinamas pagal preliminariosios sutarties sąlygas, stokoja logikos ir neatitinka realybės, nes preliminariosios sutarties sudarymas neužtikrina, kad bus sudaryta pagrindinė pirkimo sutartis, kad materialinių išteklių atsargos bus pateiktos į valstybės rezervą. 3. Projekto 8 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 13 straipsnio 5 dalį ir preliminariosiose sutartyse numatytiems subjektams nustatyti pareigą į panaudojimo vietą gabenti naudojamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas, naftos produktų ir naftos valstybės atsargas. Nuostata vertintina kritiškai. Pažymėtina, jog pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.165 straipsnio 1 dalį „Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį.“ Taigi tik pagal pagrindinės sutarties sąlygas, jos šalys įgyja tam tikras teises ir pareigas, kai preliminarioji sutartis tik sudaro prielaidas ir nustato sąlygas, kuriomis turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Taigi teigtina, kad analizuojama nuostata neatitinka CK nuostatų ir nesant teisinio pagrindo sukuria asmenims tam tikras pareigas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Rasa Budbergytė, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės departamentas
1 Argumentai: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad valstybės rezervo dalimi, pagal rezervo sąvokos esmę turėtų ir galėtų būti laikomos tik tokios atsargos, kuriomis, esant poreikiui, galima objektyviai disponuoti, jas naudoti. Tuo tarpu pagal viešųjų pirkimų taisykles sudaryta preliminarioji sutartis nustato tik principines būsimo pirkimo sąlygas, kuris gali įvykti sudarius pirkimo sutartį, tačiau gali ir neįvykti, jei tiekėjai, pavyzdžiui, pasinaudos Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau - VPĮ) 86 straipsnio 2 dalyje, ar Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje (toliau - VPAGSS) 52 straipsnio 2 dalyje jiems garantuota teise atsisakyti sudaryti pirkimo sutartį, ar tuo atveju, jei tiekėjai nevykdys savo įsipareigojimų pagal sudarytą pirkimo sutartį.
Aptartame kontekste taip pat paminėtina, kad įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomoje 10 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas numatytas pagal preliminariąsias sutartis, nėra nuolatos saugomos. Be to, projekto 12 straipsniu teikiamame įstatymo 18¹ straipsnyje nustatoma tik tai, jog tiekėjas pagal preliminariąją sutartį turi būti įpareigotas pateikti dokumentus, patvirtinančius tiekėjo „galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą“. Tačiau pažymėtina, jog dokumentais patvirtinta galimybė gali ir likti tik galimybe, jei tiekėjai nevykdys savo įsipareigojimų. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog valstybės rezervo panaudojimo atvejai: mobilizaciniams, ūkio, sveikatos, susisiekimo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikiams tenkinti ekstremaliųjų situacijų metu ir jų padariniams likviduoti, paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, didele dalimi gali būti laikomi susijusiais su nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms. Taigi net tuo atveju, jei preliminarioji sutartis būtų pasirašyta su keletu tiekėjų, yra didelė tikimybė, jog susiklosčius nenugalimos jėgos aplinkybėms, visi tiekėjai atsisakytų vykdyti savo įsipareigojimus remdamiesi nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Tokiu atveju valstybės rezervas nedisponuotų reikiamomis atsargomis.
Tokiu būdu materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas valstybės lėšomis nustatytas pagal preliminariąsias sutartis, valstybės rezervo dalimi gali būti laikomos tik hipotetiškai. Taigi, keltinas klausimas, ar tokios materialinių išteklių atsargos, gali būti priskirtos prie valstybės rezervo atsargų, kai disponavimas šiomis atsargomis yra labiau hipotetinis, nei objektyvus. Antra, pažymėtina, jog nėra aišku, kodėl įstatyme siūloma įtvirtinti valstybės rezervo materialinių išteklių įsigijimą tik preliminariosios sutarties pagrindu ir apribojama galimybė taikyti VPĮ įstatyme numatytą dinaminę pirkimo sistemą, kuri įtvirtinama, kaip alternatyvi pirkimo sistema preliminariosioms sutartims. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal preliminariąsias pirkimo sutartis, pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tais tiekėjais, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis pagal konkretų viešojo pirkimo atvejį. Atsižvelgiant į preliminariųjų sutarčių galiojimo terminus, įtvirtintus VPĮ 86 straipsnio 6 dalyje ir VPAGSS 51 straipsnio 5 dalyje, ketveri ir septyneri metai, atitinkamai, svarstytina, ar pagrįsta tokiems terminams apriboti tiekėjų pasirinkimą, nes situacija rinkoje gali keistis, tiekėjai bankrutuoti ir t.t., kai tuo tarpu pagal dinaminę pirkimo sistemą, tiekėjų sąrašas galėtų būti nuolat atnaujinimas. Be to, svarstytina, ar atliekant pirkimus pagal dinaminę pirkimo sistemą nebūtų labiau skatinama konkurencija, kai į pirkimo sistemą galėtų įstoti nauji tiekėjai. Nepritarti Argumentai:
Pažymėtina, kad Projektu nesiūloma atsisakyti valstybės rezervo kaupimo šiuo metu galiojančiu būdu, o suteikti galimybę papildomai kaupti sudarant preliminariąsias sutartis. Sudarius preliminariąsias sutartis valstybei nekainuotų materialinių išteklių atsargų saugojimas ir atnaujinimas.
Pagal dabar galiojančią valstybės rezervo kaupimo tvarką reikiamas žemės ūkio ir maisto produktų atsargų sukaupimas valstybei preliminariais skaičiavimais kainuotų apie 20 mln. Eur (aprūpinti 1 savaitę 450 tūkst. gyventojų 8 būtiniausias maisto produktais). Papildomai šių atsargų saugojimas kasmet pareikalautų apie 700 tūkst. Eur, atnaujinimas apie 7 mln. Eur. Preliminariosios sutartys dėl tų pačių materialinių išteklių būtų sudarytos su keliais ūkio subjektais, esančiais skirtingose šalies vietose. Taip siekiama sumažinti riziką dėl atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį preliminariosios sutarties pagrindu ir išvengti nepatikimų ūkio subjektų nacionalinio saugumo požiūriu. Tiekėjai, sudarę preliminariąsias sutartis negalės pasinaudoti force majeur galimybę dėl mobilizacijos, ūkio, sveikatos, susisiekimo ir civilinės saugos sistemos funkcionavimo ir nukentėjusių gyventojų poreikių tenkinimo ekstremaliųjų situacijų metu ir jų padarinių likvidavimo, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, kadangi pačioje sutartyje bus nurodyta, kad esant šioms aplinkybėms tiekėjas turės pateikti tam tikras prekes (atsargas). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalimi, Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu. Taigi, kadangi sudarant sutartį šios aplinkybės numatytos, negalima teigti, kad jos buvo nežinomos iš anksto.
Valstybės rezervo materialinių išteklių įsigijimas preliminariųjų sutarčių pagrindu sukuria dvišalius įpareigojančius sutartinius santykius, t. y. tiekėjus įpareigoja laikantis preliminariosiose sutartyse nustatytų sąlygų sudaryti pagrindines sutartis, kas leidžia užtikrinti, kad atėjus tam tikram momentui, bus sudaromos pagrindinės sutartys ir užtikrinamas valstybei reikalingų objektų įsigijimas/tiekimas. Dinaminės pirkimo sistemos atveju priešingai, tiekėjai „gali“ teikti konkrečius pasiūlymus, bet neprivalo, todėl perkančioji organizacija, šiuo atveju valstybė, nebus tikra, ar susiklosčius tam tikroms aplinkybėms apskritai bus pirkime norinčių dalyvauti tiekėjų jau sukurto dinaminės pirkimo sistemos pagrindu. Dinaminės pirkimo sistemos atveju nesant realaus poreikio nėra sudaromos sutartys su tiekėjais, o tai prieštarauja pačiai valstybės rezervo materialinių išteklių idėjai. 2
2 Argumentai: Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomas įstatymo 2 straipsnio 6 dalies papildymas žodžiais „šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos materialinių išteklių atsargos, kurias sudaro“, vertintinas kaip perteklinis, nes 2 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodoma, jog tai yra materialinių išteklių atsargos, todėl šios nuostatos nėra būtina kartoti kituose įstatymo straipsniuose Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
2Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos – šio straipsnio 1 dalies 2 ir
būtiniausios žemės ūkio ir maisto produktų, civilinės saugos priemonių, medicinos, susisiekimo ir kitos ūkio atsargos.“3 Seimo Teisės departamentas 2019-03-093 Argumentai: Projekto 3 straipsniu siūloma iš įstatymo 6 straipsnio 3 dalies išbraukti nuostatą, jog valstybės rezervo lėšų sumą, nustatytą Vyriausybės, kuri negali būti panaudota einamajam valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų kaupimui ir tvarkymui, naudoja valstybės rezervo koordinatorius. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokia nuostata išbraukiama atsižvelgiant į tai, kad koordinatorius jų nenaudoja, o tik teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl šių lėšų panaudojimo. Tokio pakeitimo ir jo pagrindimo kontekste pastebėtina, kad nei keičiamame įstatyme, nei įstatymo projekte valstybės rezervo koordinatoriaus pareiga teikti siūlymus dėl minėtos lėšų sumos panaudojimo nėra įtvirtinta. Priešingai – įstatymas įgalina ir įpareigoja valstybės rezervo koordinatorių tokią lėšų sumą panaudoti. Taigi išbraukus aptariamą nuostatą, valstybės rezervo koordinatoriaus pareiga, teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl šių lėšų panaudojimo, neatsiras. Be to, bus sukurta situacija, kai lėšų naudotojas įstatyme nebus numatytas, todėl kils abejonių, ar Vyriausybė pagrįstai naudos tokias lėšas. Todėl siūlytina nuostatą ne išbraukti, o pakeisti jos turinį, kad būtų aiškios tiek koordinatoriaus teisės ir pareigos, tiek ir subjektas naudojantis lėšas. Pritarti Nekeisti galiojančios 6 straipsnio 3 dalies redakcijos. 4 Seimo Teisės departamentas 2019-03-094 Argumentai:
Projekto 5 straipsniu siūlomoje keisti įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, atsisakytina perteklinio trumpinio „(toliau – Civilinis kodeksas)“ įvedimo.
Pritarti Pasiūlymas: Projekto 4 straipsnyje keičiamo 9 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos valstybės
rezervo materialinių išteklių atsargos, keičiamos, jeigu saugojimo metu nustatoma gamybos trūkumų arba jeigu šie ištekliai neatitinka nustatytų saugos, nekenksmingumo sveikatai ir aplinkai bei kokybės reikalavimų ar netinka ilgalaikiam saugojimui. Keičiamų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų grąžinimo pardavėjui, atlyginimo už jas ir keitimo išlaidų padengimo sąlygos ir tvarka nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas) ir valstybės rezervo tvarkytojo ir pardavėjo pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Jeigu keičiamų valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų neįmanoma grąžinti pagal pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, jos parduodamos arba nurašomos Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės rezervo tvarkytojo sprendimu. 5.
2019-03-095 Argumentai: Projekto 6 straipsniu siūloma įstatymo 10 straipsnį papildyti 2 dalimi ir nustatyti, kad
„Materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas
numatytas pagal preliminariąsias sutartis, nėra nuolatos saugomos, jų tiekimas šiame įstatyme numatytais atvejais užtikrinamas valstybės rezervo tvarkytojo ir tiekėjo sudarytos preliminariosios sutarties sąlygomis.“ Atkreiptinas dėmesys, jog kaip minėta, preliminarioji sutartis yra tik pagrindas sudaryti pirkimo sutarčiai, o tiekėjas turi teisę ir nesudaryti pirkimo sutarties, todėl teiginys, kad materialinių išteklių atsargų tiekimas užtikrinamas pagal preliminariosios sutarties sąlygas, stokoja logikos ir neatitinka realybės, nes preliminariosios sutarties sudarymas neužtikrina, kad bus sudaryta pagrindinė pirkimo sutartis, kad materialinių išteklių atsargos bus pateiktos į valstybės rezervą. Nepritarti Argumentai:
Pagal Civilinio kodekso 6.165 straipsnį, preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Teorinė galimybė, kad nebus sudaryta pagrindinė sutartis lieka, tačiau už tai tiekėjui kils sutartinė atsakomybė – reikės atlyginti žalą, be to toks tiekėjas ateityje galės būti laikomas nepatikimu, praras savo reputaciją. Pažymėtina ir tai, kad, tam kad būtų minimizuota rizika dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, preliminariosios sutartys bus sudaromos su keliais tiekėjais. 6. Seimo Teisės departamentas
1 Argumentai: Projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, kad valstybės rezervo koordinatorius esant tam tikroms aplinkybėms turi teisę priimti sprendimą panaudoti „pagal jo sudarytas preliminariąsias sutartis užtikrinamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas“.
Pažymėtina, jog siekiant panaudoti tam tikras atsargas, pirmiausia reikia tas atsargas įsigyti, t. y. objektyviai disponuoti atsargomis, kai tuo tarpu preliminariosiomis sutartimis užtikrinamomis valstybės rezervo materialinių išteklių atsargomis valstybės rezervo koordinatorius tiesiogiai nedisponuoja, nes jos nėra įsigytos. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 9 straipsnyje keičiamo 13 straipsnio 4 dalį siūloma išdėstyti taip:
ekstremaliajai situacijai, paskelbus mobilizaciją ir (arba) įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, valstybės rezervo tvarkytojas už šių situacijų administravimą atsakingų institucijų prašymu turi teisę pats priimti sprendimą panaudoti jo tvarkomas arba pagal jo sudarytas preliminariąsias sutartis užtikrinamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas. Valstybės rezervo tvarkytojo sprendimai panaudoti valstybės rezervą turi būti nedelsiant pateikti Vyriausybei. Jeigu Vyriausybė šiems sprendimams nepritaria, žalą, atsiradusią dėl nepagrįsto valstybės rezervo panaudojimo, valstybės rezervo tvarkytojas atlygina įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės rezervo tvarkytojas, priėmęs sprendimą panaudoti valstybės rezervą, turi iš karto po sprendimo priėmimo, vadovaudamasis preliminariąja sutartimi, su atitinkamu tiekėju sudaryti valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų pirkimo sutartį.“ 7.
Seimo Teisės departamentas 2019-03-098 Argumentai: Projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 13 straipsnio 5 dalį ir preliminariosiose sutartyse numatytiems subjektams nustatyti pareigą į panaudojimo vietą gabenti naudojamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas, naftos produktų ir naftos valstybės atsargas. Nuostata vertintina kritiškai. Pažymėtina, jog pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.165 straipsnio
jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį.“ Taigi tik pagal pagrindinės sutarties sąlygas, jos šalys įgyja tam tikras teises ir pareigas, kai preliminarioji sutartis tik sudaro prielaidas ir nustato sąlygas, kuriomis turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Taigi teigtina, kad analizuojama nuostata neatitinka CK nuostatų ir nesant teisinio pagrindo sukuria asmenims tam tikras pareigas. Nepritarti Argumentai:
Preliminariosios sutarties nuostatos pereina į pagrindinę pirkimo sutartį ją sudarant (Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti pagrindinę sutartį). Preliminariojoje sutartyje bus numatyta subjektams pareiga į panaudojimo vietą gabenti naudojamas valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas, kuri bus perkelta ir į sudarytą pagrindinę pirkimo sutartį. 8. Seimo Teisės departamentas 2019-03-0911 Argumentai:
Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 18¹straipsnio pavadinimas „Tiekėjas“ neatitinka teisės technikos taisyklių, nes yra per daug bendro pobūdžio ir neatspindi straipsnio reguliavimo dalyko.
Pritarti Pasiūlymas:
keičiamo 18¹ straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
„18¹ straipsnis. Tiekėjo pareigos ir pareigų laikymosi priežiūra“
3 Argumentai: Projekto 12 straipsniu teikiamo įstatymo 18¹straipsnio
nutraukiama. Pastebėtina, kad nuostatoje turėtų būti aiškiai įtvirtinti preliminariosios sutarties nutraukimo būdas ir tvarka. Nuostatoje turėtų būti nurodyta, kad valstybės rezervo koordinatorius privalo vienašališkai nutraukti preliminariąją sutartį su tiekėju, kuris per valstybės rezervo tvarkytojo nustatytą terminą nepateikia dokumentų ir (arba) faktinių duomenų, patvirtinančių tiekėjo galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą, ir neprašo pratęsti termino minėtiems dokumentams ar kitiems faktiniams duomenims pateikti arba, pratęsus terminą, nepateikia minėtų dokumentų ir (arba) faktinių duomenų, arba pateikia dokumentus ir (arba) faktinius duomenis, kurie nepatvirtina tiekėjo galimybės užtikrinti tiekimą ir pristatymą. Be to, nuostatoje turi būti pateikta nuoroda į VPĮ 90 straipsnio 2 dalį ir VPAGSS 54 straipsnio 2 dalį, kuriose nustatomi preliminariosios sutarties nutraukimo reikalavimai ir tvarka arba bendro pobūdžio nuoroda į minėtus įstatymus, nurodant, jog nutraukiant preliminariąją sutartį laikomasi šiuose įstatymuose nustatytos preliminariosios sutarties nutraukimo tvarkos. Be to, pastebėtina, kad tuo atveju, jei įstatyminės nuostatos dėstymas ir po turinio pataisymo būtų pradedamas nuo sąlygos dėstymo, siūlytina žodį „jeigu“ pakeisti į žodžius „Tuo atveju“.
Pritarti Pasiūlymas:
keičiamo 18¹ straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3.Valstybės rezervo tvarkytojas privalo vienašališkai nutraukti
preliminariąją sutartį su tiekėju, kuris per valstybės rezervo tvarkytojo nustatytą terminą nepateikia dokumentų ir (arba) faktinių duomenų, patvirtinančių tiekėjo galimybę užtikrinti tiekimą ir pristatymą, ir neprašo pratęsti termino reikalingiems dokumentams ar kitiems faktiniams duomenims pateikti arba, pratęsus terminą, nepateikia reikiamų dokumentų ir (arba) faktinių duomenų, arba pateikia dokumentus ir (arba) faktinius duomenis, kurie nepatvirtina tiekėjo galimybės užtikrinti tiekimą ir pristatymą. Nutraukiant preliminariąją sutartį, laikomasi Viešųjų pirkimų įstatyme ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatytos preliminariųjų sutarčių nutraukimo tvarkos.“
2019-03-0912 Argumentai: Projekto 13 straipsniu siūlomi į įstatymo 19 straipsnio 2 dalį įrašyti žodžiai „taip pat parduodami pagal sudarytas preliminariąsias sutartis“, „arba preliminariosiose sutartyse“, brauktini kaip klaidinantys ir nelogiški. Kaip šioje išvadoje minėta, pardavimas pagal preliminariąsias sutartis nevyksta ir negali vykti. Be to, preliminarioji sutartis negali tiesiogiai nustatyti atsakomybės už prekių atitiktį tam tikriems kokybės reikalavimams, o gali tik įtvirtinti kokia atsakomybė gali būti numatyta pagrindinėje sutartyje Pritarti Nekeisti galiojančios 19 straipsnio 2 dalies redakcijos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė