DĖL
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Dėl Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas Nr. 1)
atitinkamų leidimų išdavimo ar patvirtinimo suteikimo sąlygų Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) praktika, nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, galima tik įstatymu. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu Nr. 1 siekiama užtikrinti minėtos Konstitucinio Teismo praktikos taikymą ir tam tikrų Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – įstatymas) įgyvendinamųjų teisės aktų (Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių patvirtinimo“, Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
uostuose taisyklių patvirtinimo“) nuostatas, susijusias su atitinkamų leidimų išdavimu ir patvirtinimo suteikimu, perkelti į įstatymą. 1.2.
įstatymo nuostatų, kuriomis reguliuojamus klausimus reglamentuoja ES reglamentai Šiuo metu klausimus, susijusius su oro navigacijos paslaugų teikimu, orlaivių tinkamumu skraidyti, aerodromų tinkamumu naudoti, civilinės aviacijos specialistų licencijavimu ir mokymo įstaigų akreditavimu, orlaivių įgulomis, vežėjo pažymėjimu, orlaivių nuomos sutarčių tvirtinimu, skrydžių virš gyvenamųjų vietovių aukščio nustatymu ir orlaivių avarijų ir incidentų tyrimu, reglamentuoja ne tik įstatymas, bet ir šio aiškinamojo rašto 3.2 papunktyje nurodyti Europos Sąjungos (toliau – ES) reglamentai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti teisėkūros sistemiškumo ir ekonomiškumo principų taikymą, įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti įstatymo nuostatų, kuriomis reguliuojamus klausimus reglamentuoja ES reglamentai. 1.3. Dėl ES reglamentuose nurodytos kompetentingos institucijos ir nacionalinės kompetentingos institucijos funkcijų vykdymo Vadovaujantis 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 598/2014, kuriuo pagal darnųjį metodą nustatomos su triukšmu susijusių naudojimo apribojimų taikymo Sąjungos oro uostuose taisyklės ir procedūros ir panaikinama Direktyva 2002/30/EB (OL
dalies nuostatomis, valstybė narė, kurioje yra šio reglamento 2 straipsnio 2 punkte nurodytų oro uostų, paskiria vieną arba daugiau kompetentingų valdžios institucijų, atsakingų už tvarką, taikytiną patvirtinant naudojimo apribojimus. Pagal 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr.
552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (OL 2018 L 212, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1139), 3 straipsnio 34 punktą nacionalinė kompetentinga institucija – valstybės narės paskirtas vienas ar daugiau subjektų, turinčių būtinus įgaliojimus ir paskirtus įpareigojimus vykdyti užduotis, susijusias su sertifikavimu, priežiūra ir vykdymo užtikrinimu pagal šį reglamentą, juo remiantis priimtus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus ir 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004, nustatantį bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamentas) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 23), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1070/2009 (OL 2009 L 300, p. 34) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 549/2004). Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti minėtų reglamentų nuostatų taikymą, įstatymo projektu Nr. 1 siūloma numatyti, kad viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra (toliau – Agentūra), be kita ko, vykdo Reglamente (ES) Nr. 598/2014 nurodytos kompetentingos institucijos ir Reglamente (ES) 2018/1139 nurodytos nacionalinės kompetentingos institucijos funkcijas. 1.4. Dėl reikalavimų eksperimentinės kategorijos orlaiviams nustatymo Šiuo metu įstatyme nėra aiškiai nurodyta, kokius eksperimentinės kategorijos orlaivių reikalavimus nustato Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA). Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu Nr.
nuostatas dėl eksperimentinės kategorijos orlaivių reikalavimų nustatymo ir numatyti, kad eksperimentinės kategorijos orlaivių, išskyrus paprastuosius orlaivius, ir bepiločių orlaivių projektavimo, gamybos, registravimo, techninės priežiūros, tinkamumo skraidyti, naudojimo ir pilotavimo reikalavimus nustato LTSA, atsižvelgdama į skrydžių saugos užtikrinimą, o paprastųjų orlaivių (parasparnių, skraidyklių ir kt.), išskyrus vaikų aviaciniam švietimui naudojamus orlaivius, apskaitos, ženklinimo ir tinkamumo skraidyti reikalavimus nustato LTSA arba jos nustatyta tvarka atrinkta ir įgaliota atitinkama įstaiga ar asociacija. Taip pat siūloma numatyti, kad vaikų aviaciniam švietimui naudojamų orlaivių naudojimo tvarką nustato ir jos vykdymą kontroliuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 1.5. Dėl oro eismo paslaugų teikimo tvarkos tvirtinimo Įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad oro eismo paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką kartu rengia LTSA ir kariuomenės vadas, o tvirtina susisiekimo ministras. Vadovaujantis teisėkūros efektyvumo principu, siūloma numatyti, kad oro eismo paslaugų teikimo tvarką tvirtina LTSA, suderinusi su kariuomenės vadu, t. y. kad minėta tvarka būtų tvirtinama žemesnės teisinės galios teisės aktu. 1.6. Dėl meteorologijos paslaugų Pagal 2017 m. kovo 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/373, kuriuo nustatomi oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų teikėjų, kitų oro eismo valdymo tinklo funkcijų vykdytojų ir tų subjektų priežiūros bendrieji reikalavimai, panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 482/2008, įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1034/2011, (ES) Nr. 1035/2011 ir (ES) 2016/1377 ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 677/2011 (OL 2017 L 62, p.
677/2011 (OL 2017 L 62, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2017/373), V priedo MET.OR.100 taisyklės a dalį meteorologijos paslaugų teikėjas, laikydamasis kompetentingos institucijos nustatytos tvarkos, orlaivių naudotojams, skrydžio įgulos nariams, oro eismo paslaugų tarnyboms, paieškos ir gelbėjimo tarnybų skyriams, aerodromų operatoriams, avarijų ir incidentų tyrimo įstaigoms, kitų paslaugų teikėjams ir aviacijos subjektams teikia meteorologinę informaciją, būtiną jų atitinkamoms funkcijoms vykdyti (Reglamento (ES) 2017/373 nuostatos (išskyrus 6 straipsnio nuostatas, skirtas duomenų paslaugų teikėjams) bus taikomos nuo 2020 m. sausio 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad minėtą tvarką turės nustatyti Reglamente (ES) 2017/373 nurodytos kompetentingos institucijos funkcijas vykdanti Agentūra, įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti įstatymo nuostatos, kad meteorologijos paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas rengia LTSA su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o tvirtina aplinkos ministras ir susisiekimo ministras. 1.7. Dėl draudimo orlaiviui išskristi Siekiant užtikrinti efektyvesnį teisinį reguliavimą, įstatymo projektu Nr.
nuostatas dėl draudimo orlaiviui išskristi, t. y. numatyti atvejus, kada Agentūra uždraudžia orlaiviui išskristi, pavyzdžiui, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl orlaivio skrydžio įgulos nario galimybių tinkamai eiti savo pareigas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis arba kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, ir atvejus, kada LTSA uždraudžia orlaiviui išskristi, pavyzdžiui, jeigu už konkretų orlaivį nėra sumokėtos įstatymo atitinkamame straipsnyje reglamentuotos rinkliavos ir gautas oro uosto, oro eismo paslaugų teikėjo ir (arba) Europos saugios oro navigacijos organizacijos prašymas uždrausti orlaiviui išskristi ir prašymą pagrindžiantys dokumentai, taip pat papildyti nuostata, kad draudimo orlaiviui išskristi nustatymo tvarką nustato susisiekimo ministras, ir kt. 1.8. Dėl aviacijos saugumo nuostatų Pagal 2015 m. lapkričio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1998, kuriuo nustatomos išsamios bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės (OL 2015 L 299, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/815 (OL 2017 L 122, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2015/1998), priedo 11.2.1.1 punkto nuostatas, prieš asmenims leidžiant be priežiūros vykdyti saugumo kontrolę, jie turi sėkmingai baigti susijusį mokymo kursą, o pagal minėto priedo 6.3.1.1, 6.4.1.1, 6.8.1.1, 8.1.3.1, 11.6.3.1 punktų nuostatas atitinkama institucija tvirtina reguliuojamus subjektus, žinomus siuntėjus, reguliuojamus tiekėjus, skiria skrydžius iš trečiosios šalies oro uosto į ES vykdančiu krovinių arba pašto vežėju (ACC3 vežėju), valstybės narės tvirtina ES aviacijos saugumo tikrintojus.
Pagal minėto priedo 11.5.3 punktą atitinkama institucija parengia valstybėje narėje dirbančių instruktorių sąrašus arba jai tokie sąrašai yra prieinami. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu Nr. 1 siūloma numatyti, kad Agentūra ne išduoda atitinkamus pažymėjimus, o suteikia reguliuojamo subjekto, žinomo siuntėjo, ES aviacijos saugumo tikrintojo, vežėjo, vežančio krovinius arba paštą iš trečiosios šalies oro uosto į ES (ACC3 vežėjo), reguliuojamo orlaivio atsargų tiekėjo ir aviacijos saugumo instruktoriaus statusą, paskelbia aviacijos saugumo instruktorių sąrašą, taip pat atsisakyti reikalavimo turėti aviacijos saugumo darbuotojo kvalifikacijos pažymėjimą (Reglamente (ES) 2015/1998 tokio reikalavimo nėra). Taip pat įstatymo projektu Nr.
patikslinti nepriekaištingos reputacijos kriterijus (atsisakyti perteklinių nuostatų, kad asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas) nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai arba jeigu piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis arba kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis (Reglamente (ES) 2015/1998 tokių reikalavimų nėra), nustatyti reikalavimus už aviacijos saugumo programų įgyvendinimą atsakingiems asmenims, taip pat asmenims, kurie vykdo patikrą, patekimo kontrolę ar taiko kitokias saugumo kontrolės priemones riboto patekimo zonoje, įstatyme vartojamas sąvokas suderinti su Reglamente (ES) 2015/1998 vartojamomis sąvokomis (vietoj sąvokos
„tvirtintojas“ vartoti sąvoką „tikrintojas“) ir kt. 1.9. Dėl draudimo
reikalavimų Vadovaujantis 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyvos 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 2 tomas, p. 496) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 447) (toliau – Direktyva 96/67/EB), 14 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės gali nustatyti, kad antžeminių paslaugų teikėjas arba pačiam sau paslaugas teikiantis oro uosto naudotojas (toliau – savateikis) savo veiklą oro uoste gali vykdyti tik gavęs patvirtinimą iš valdžios institucijos, kuri nepriklauso nuo oro uosto valdančiosios institucijos. Išduodant tokį patvirtinimą, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į draudimo polisą. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu Nr.
teikėjai ir savateikiai privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vykdant visų rūšių veiklą tarptautiniame oro uoste, taip pat numatyti esmines tokio draudimo sąlygas (draudimo sumas ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu esminės tokio draudimo sąlygos yra įtvirtintos VĮ Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintose Antžeminių paslaugų teikimo VĮ Lietuvos oro uostų filialų valdomuose oro uostuose bendrosiose sąlygose. 1.10. Dėl kitų pakeitimų Taip pat įstatymo projektu Nr. 1 siūloma:
į tai, kad Jungtinės aviacijos institucija 2009 m. buvo išformuota, atsisakyti įstatymo nuostatos, kad civilinę aviaciją reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai turi atitikti Jungtinės aviacijos institucijos reikalavimus;
į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. spalio 27 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr.
4-01-8058 „Dėl karinės aviacijos specialistų egzaminavimo ir licencijavimo“ pateiktus pasiūlymus, papildyti įstatymą nuostatomis, susijusiomis su karinės aviacijos specialisto licencijų išdavimu ir pratęsimu, atsisakymu išduoti, jų galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, pripažinimu, taip pat patikslinti įstatymo nuostatas dėl kariuomenės vado kompetencijos, numatyti, kad kariuomenės vadas nustato karinių orlaivių tinkamumo skraidyti, karinės aviacijos skrydžiams vykdyti ir skrydžių saugai užtikrinti skirtų įrenginių tinkamumo naudoti pažymėjimų ar kitų karinės aviacijos įrenginių pažymėjimų, užtikrinančių karinės aviacijos skrydžių saugos reikalavimus, išdavimo ir pratęsimo, galiojimo sustabdymo, panaikinimo ir galiojimo sustabdymo panaikinimo pagrindus ir tvarką;
nustatyti aiškesnį bepiločių ir paprastųjų orlaivių naudojimo Lietuvos Respublikoje teisinį reguliavimą, patikslinti nuostatas dėl orlaivių nacionalinės priklausomybės;
į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymus ir siekiant užtikrinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdomų skrydžių, kontroliuojant tranzitinių traukinių judėjimą, saugą, patikslinti įstatyme vartojamą kliūčių sąvoką;
į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo reikalavimus, papildyti įstatymą nuostatomis dėl Lietuvos Respublikos karinių orlaivių registro objekto, valdytojo ir tvarkytojo;
į 2016 m. balandžio 27 d.
4-01-8058 „Dėl karinės aviacijos specialistų egzaminavimo ir licencijavimo“ pateiktus pasiūlymus, papildyti įstatymą nuostatomis, susijusiomis su karinės aviacijos specialisto licencijų išdavimu ir pratęsimu, atsisakymu išduoti, jų galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, pripažinimu, taip pat patikslinti įstatymo nuostatas dėl kariuomenės vado kompetencijos, numatyti, kad kariuomenės vadas nustato karinių orlaivių tinkamumo skraidyti, karinės aviacijos skrydžiams vykdyti ir skrydžių saugai užtikrinti skirtų įrenginių tinkamumo naudoti pažymėjimų ar kitų karinės aviacijos įrenginių pažymėjimų, užtikrinančių karinės aviacijos skrydžių saugos reikalavimus, išdavimo ir pratęsimo, galiojimo sustabdymo, panaikinimo ir galiojimo sustabdymo panaikinimo pagrindus ir tvarką;
nustatyti aiškesnį bepiločių ir paprastųjų orlaivių naudojimo Lietuvos Respublikoje teisinį reguliavimą, patikslinti nuostatas dėl orlaivių nacionalinės priklausomybės;
į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymus ir siekiant užtikrinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdomų skrydžių, kontroliuojant tranzitinių traukinių judėjimą, saugą, patikslinti įstatyme vartojamą kliūčių sąvoką;
į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo reikalavimus, papildyti įstatymą nuostatomis dėl Lietuvos Respublikos karinių orlaivių registro objekto, valdytojo ir tvarkytojo;
į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p.
1) reikalavimus, papildyti įstatymą nuostatomis dėl orlaivių duomenų tvarkymo ir atsisakyti nuostatos, kad asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu, be kita ko, nesutinka būti tikrinamas ir (arba) atsisako pildyti ar pateikti reikiamus dokumentus, ir
(arba) nesutinka, kad būtų renkama tikrinimui būtina informacija;
į 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 923/2012, kuriuo nustatomos bendrosios skrydžių taisyklės ir veiklos nuostatos dėl oro navigacijos paslaugų ir procedūrų ir iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1035/2011 ir reglamentai (EB) Nr. 1265/2007, (EB) Nr. 1794/2006, (EB) Nr. 730/2006, (EB) Nr. 1033/2006 ir (ES) Nr. 255/2010 (OL 2012 L 281, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. liepos 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1185 (OL 2016 L 196, p. 3) (toliau – Reglamentas (ES) Nr.
923/2012) nuostatas, patikslinti įstatymo nuostatas dėl nekariniams valstybės orlaiviams taikomų reikalavimų, taip pat numatyti, kad karinių orlaivių skrydžių reikalavimus tvirtina kariuomenės vadas, suderinęs su Agentūra;
nurodyti, kad įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnyje ir 67¹ straipsnio 5 dalyje nurodytas tvarkas nustato Vyriausybė (šiuo metu minėtos tvarkos yra nustatytos atitinkamais Vyriausybės nutarimais);
sudaryti sąlygas įgyvendinti Europos saugios oro navigacijos organizacijos specifikacijų (Specifications for harmonized Rules for Operational Air Traffic (OAT) under Instrument Flight Rules (IFR) inside controlled Airspace of the ECAC Area (EUROAT) nuostatas, papildyti įstatymą nuostatomis dėl bendrojo ir operatyviojo oro eismo;
10) siekiant užtikrinti Reglamento (ES) 2018/1139 7 straipsnio nuostatų įgyvendinimą, numatyti, kad valstybinę saugos programą tvirtina Vyriausybė, o jos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės sudaryta Valstybinė aviacijos saugos komisija;
11) atsižvelgiant į 2014 m. vasario 12 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 139/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su aerodromais susiję reikalavimai ir administracinės procedūros (OL 2014 L 44, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. kovo 14 d. Komisijos reglamentu (ES) 2018/401 (OL 2018 L 72, p. 17) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 139/2014), reguliavimo dalyką, papildyti įstatymą nuostata, kad LTSA nustato aerodromų, kuriems netaikomos Reglamento (ES) Nr.
139/2014 nuostatos, reikalavimus;
12) siekiant nustatyti efektyvesnį teisinį reguliavimą, numatyti, kad koordinuojamajame oro uoste laiko tarpsnių koordinavimo komitetą sudaro ne Susisiekimo ministerija, o oro uostą valdančios įmonės vadovas;
13) atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pasiūlymus, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatas, susijusias su teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu ir teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą atėmimu, perkelti į įstatymą;
kitus susijusius ir redakcinio pobūdžio pakeitimus. Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 393, 595, 602, 681, 683 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas Nr. 2) Pažymėtina, kad, atsisakius įstatymo nuostatų, susijusių su civilinės aviacijos specialistų licencijavimu, dokumentais, kurie turi būti orlaivyje skrydžio metu, reikės atitinkamai patikslinti ir ANK 393 straipsnyje pateiktas nuorodas į įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad klausimus, susijusius su civilinės aviacijos specialistų licencijavimu, dokumentais, kurie turi būti orlaivyje skrydžio metu, reglamentuoja atitinkami ES reglamentai (Reglamentas (ES) 2018/1139 ir kt.), įstatymo projektu Nr. 2 siūloma ANK 393 straipsnyje vietoj nuorodų į įstatymą pateikti nuorodas į atitinkamus ES reglamentus. Taip pat įstatymo projektu Nr.
patikslinti ANK 393 straipsnyje vartojamas sąvokas (suderinti su įstatyme vartojamomis sąvokomis), nustatyti administracinę atsakomybę už antžeminių paslaugų teikėjams ir savateikiams nustatytų reikalavimų apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vykdant visų rūšių veiklą tarptautiniame oro uoste nesilaikymą, atsisakyti ANK nuostatų, susijusių su teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu ir teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą atėmimu (minėtas nuostatas įstatymo projektu Nr. 1 siūloma perkelti į įstatymą). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą Nr. 1 ir įstatymo projektą Nr. 2 (toliau kartu – įstatymų projektai) parengė Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento (l. e. departamento direktoriaus pareigas – Vladislavas Kondratovičius, tel. (8 5) 239 2893, el. p. [email protected]) Civilinės aviacijos skyrius (vyriausiasis specialistas, vykdantis skyriaus vedėjo funkcijas – Mantas Kerdokas, tel. (8 5) 239 3984, el. p. [email protected]). Tiesioginė rengėja – šio skyriaus vyriausioji specialistė Vlada Žegunienė (tel. (8 5) 239 3998, el. p. [email protected]). Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatas, susijusias su kariuomenės vado kompetencija, karinės aviacijos specialistų licencijavimu ir karinės aviacijos įrenginių pažymėjimų išdavimu, parengė Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento (direktorius – plk. ltn. Teisutis Jasiulionis, tel. (8 5) 278 5016, el. p. [email protected]) Teisės aktų vertinimo ir rengimo skyriaus (vedėja – Žydrė Abourida, tel. (8 5) 278 5011, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Rasa Leonavičienė (tel. (8 5) 264 8522, el. p. [email protected]) ir Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė – Judita Nagienė, tel. (8
5) 273 5545, el. p. [email protected]) Teisėkūros skyriaus (viršininkė – plk. ltn.
Inga Šilinytė, tel. (8 5) 273 5563, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Mantas Keliotis (tel. (8 5) 273 5597, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Dėl įstatymo projekto Nr. 1
leidimų išdavimo ar patvirtinimo suteikimo sąlygų Šiuo metu įstatymas nereglamentuoja atitinkamų leidimų išdavimo ar patvirtinimo suteikimo sąlygų. Minėtos sąlygos yra nustatytos įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Leidimų skrydžiams išdavimo ir atšaukimo sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių patvirtinimo“, antžeminių paslaugų teikėjo ar savateikio patvirtinimo, patvirtinimo atšaukimo sąlygos – Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 3-144 „Dėl Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklių patvirtinimo“. 3.2. Dėl įstatymo nuostatų, kuriomis reguliuojamus klausimus reglamentuoja ES reglamentai Dėl oro navigacijos paslaugų teikimo Įstatymo 14¹ straipsnyje numatyta, kad oro navigacijos paslaugas gali teikti tik juridiniai asmenys, turintys atitinkamą oro navigacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą.
Oro navigacijos paslaugų teikėjai, norintys gauti oro navigacijos paslaugų arba atskiros rūšies oro navigacijos paslaugos teikėjo pažymėjimą, turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 549/2004 ir kitų teisės aktų reikalavimus. Oro navigacijos paslaugų teikėjų pažymėjimų išdavimo tvarką nustato LTSA, juos išduoda arba kitose Europos Bendrijos valstybėse išduotą pažymėjimą pripažįsta Agentūra. Pažymėtina, kad minėti klausimai taip pat yra reglamentuojami Reglamente (ES) 2017/373. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2017/373 1 straipsnio nuostatomis, šiuo reglamentu nustatomi bendrieji reikalavimai, taikomi oro navigacijos paslaugų teikimui, taip pat reikalavimai kompetentingoms institucijoms ir jų vardu veikiančioms kompetentingoms organizacijoms, išduodančioms minėto straipsnio 1 punkte nurodytiems paslaugų teikėjams ir funkcijų vykdytojams pažymėjimus, juos prižiūrinčioms ir užtikrinančioms, kad jie vykdytų nustatytus reikalavimus. Pagal Reglamento (ES) 2017/373 6 straipsnį paslaugų teikėjams išduodamas pažymėjimas, jeigu jie laikosi šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų (Reglamento (ES) 2017/373 nuostatos (išskyrus 6 straipsnio nuostatas, skirtas duomenų paslaugų teikėjams) bus taikomos nuo
tinkamumo skraidyti Šiuo metu įstatymo 29 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos oro erdvėje gali skristi tik orlaiviai, kurie yra tinkami skraidyti ir turi galiojantį tinkamumo skraidyti pažymėjimą. Orlaivis gali būti pripažįstamas tinkamu skraidyti, jeigu jis atitinkamai suprojektuotas, pagamintas, įrengtas ir techniškai prižiūrimas ir jo skridimo savybės atitinka skrydžių saugos reikalavimus, kuriuos nustato LTSA.
Pagal įstatymo
paties straipsnio 5 dalį paraiškų gauti orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimą pateikimo, tinkamumo skraidyti nustatymo, tinkamumo skraidyti pažymėjimų išdavimo, galiojimo pratęsimo, sustabdymo ir atšaukimo bei užsienio valstybių išduotų tinkamumo skraidyti pažymėjimų pripažinimo sąlygas ir tvarką nustato LTSA. Taip pat įstatymo III skyriaus antrajame skirsnyje yra reglamentuojami klausimai, susiję su orlaivio tinkamumo skraidyti priežiūra, atsakomybe už orlaivio tinkamumą skraidyti ir kt. Pažymėtina, kad minėti klausimai taip pat yra reglamentuojami Reglamente (ES) 2018/1139, 2012 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 748/2012, kuriuo nustatomos orlaivio tinkamumo skraidyti sertifikavimo, orlaivio ir susijusių gaminių, dalių bei prietaisų aplinkosauginio sertifikavimo, taip pat projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimo įgyvendinimo taisyklės (OL 2012 L 224, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. sausio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/5 (OL 2016 L 3, p. 3) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 748/2012), ir 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1321/2014 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo (OL
1321/2014). Vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1139 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tinkamumo skraidyti pažymėjimai išduodami pateikus prašymą, kai pareiškėjas įrodo, kad orlaivis atitinka pagal šio reglamento 11 straipsnį patvirtintą projektą, o orlaivio būklė yra tinkama saugiam ir su aplinka suderinamam naudojimui. Pagal Reglamento (ES) Nr. 748/2012 I priedo H poskyrio 21.A.171 dalį minėtu poskyriu nustatoma tinkamumo skraidyti pažymėjimų išdavimo procedūra. Minėto poskyrio 21.A.172 dalyje nurodomi asmenys, turintys teisę pateikti paraišką išduoti tinkamumo skraidyti pažymėjimą, 21.A.174 dalyje nurodoma, kad paraiška išduoti tinkamumo skraidyti pažymėjimą parengiama registravimo valstybės narės kompetentingos institucijos nustatyta forma ir pateikiama tos institucijos numatytu būdu, taip pat nurodomi prie paraiškos pridedami dokumentai ir informacija, 21.A.181 dalyje nurodomos tinkamumo skraidyti pažymėjimo galiojimo sąlygos ir kt. Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1321/2014 I priedo B.303 dalies a punkto nuostatomis, kompetentinga institucija parengia tikrinimo programą, pagal kurią stebima orlaivių tinkamumo skraidyti būsena. Pagal minėto priedo M.A.201 dalies a ir b punktų nuostatas už nepertraukiamąjį orlaivio tinkamumą skraidyti yra atsakingas jo savininkas arba nuomininkas. Dėl aerodromų tinkamumo naudoti Įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad civilinių orlaivių skrydžiams gali būti naudojami tik tie civiliniai aerodromai, kurie atitinka šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 139/2014 ir kitų teisės aktų reikalavimus ir turi Agentūros išduotą galiojantį tinkamumo naudoti pažymėjimą. Civilinio aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimas išduodamas, pratęsiamas, taip pat nutraukiamas arba sustabdomas jo galiojimas LTSA nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taip pat įstatymo 40 straipsnyje yra reglamentuojami klausimai, susiję su civilinio aerodromo priežiūra. Pažymėtina, kad minėti klausimai taip pat yra reglamentuojami Reglamente (ES) 2018/1139 ir Reglamente (ES) Nr.
139/2014. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1139 33 straipsnio nuostatomis, šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti aerodromai, su sauga susijusi aerodromų įranga ir aerodromų naudojimas turi atitikti šio reglamento VII priede ir, jei taikytina, VIII priede išdėstytus esminius reikalavimus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 139/2014 1 straipsnio nuostatas šiuo reglamentu nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su aerodromui taikytino sertifikavimo pagrindo nustatymo ir pranešimo apie jį prašymo teikėjui sąlygomis, aerodromų pažymėjimų, už aerodromų naudojimą atsakingų organizacijų pažymėjimų išdavimo, tvarkymo, dalinio keitimo, apribojimo, galiojimo sustabdymo arba panaikinimo sąlygomis (įskaitant su specifine aerodromo konstrukcija susijusius naudojimo apribojimus), aerodromo naudojimo, sąlygomis, pažymėjimų turėtojų pareigomis, esamų aerodromų pažymėjimų, kuriuos išdavė valstybės narės, pripažinimo ir pakeitimo sąlygomis ir kitais klausimais. Dėl civilinės aviacijos specialistų licencijavimo ir mokymo įstaigų akreditavimo Įstatymo III skyriaus ketvirtajame skirsnyje numatyta, kad specialistus rengti, perkvalifikuoti ir kelti jų kvalifikaciją gali Agentūros akredituotos mokymo įstaigos. Susisiekimo ministro nustatyta tvarka Agentūra akredituoja ir išduoda atitinkamus pažymėjimus mokymo įstaigoms, rengiančioms ir perkvalifikuojančioms orlaivių techninės priežiūros specialistus ir atitinkančioms Reglamento (ES) Nr. 1321/2014 reikalavimus ir mokymo įstaigoms, rengiančioms ir perkvalifikuojančioms orlaivių įgulų narius bei skrydžių vadovus ir atitinkančioms LTSA nustatytus reikalavimus.
Taip pat minėtame skirsnyje numatyta, kad naudoti orlaivius ir atlikti jų techninę priežiūrą, atlikti civilinėms reikmėms skirtų ir skrydžių saugą užtikrinančių sistemų ir įrenginių techninę priežiūrą, teikti skrydžių valdymo paslaugas leidžiama asmenims, turintiems atitinkamą Agentūros išduotą specialisto licenciją. Specialistų licencijavimo sąlygas ir tvarką nustato susisiekimo ministras. Licencijuojamų specialistų sveikatos būklės reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras ir susisiekimo ministras. Pažymėtina, kad klausimai, susiję su civilinės aviacijos specialistų licencijavimu ir mokymo įstaigų akreditavimu, taip pat yra reglamentuojami Reglamente(ES) 2018/1139, 2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1178/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių įgula susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros (OL 2011 L 311, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. liepos 27 d. Komisijos reglamentu (ES) 2018/1065 (OL 2018 L 192, p. 31) (toliau
Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su skrydžių vadovų licencijomis ir pažymėjimais susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 805/2011 (OL 2015 L 63, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2015/340), ir Reglamente (ES) Nr. 1321/2014.
1321/2014. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1139 nuostatomis:
1) pilotai, susiję su šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų orlaivių, išskyrus bepiločius orlaivius, taip pat su imituojamo skrydžio treniruoklių naudojimu, asmenys ir organizacijos, susiję su tų pilotų mokymu, testavimu, tikrinimu arba sveikatos būklės vertinimu, turi atitikti šio reglamento IV priede išdėstytus esminius reikalavimus;
2) su šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytų oro eismo valdymo /oro navigacijos paslaugų teikimu susiję skrydžių vadovai, taip pat asmenys ir organizacijos, susiję su tų skrydžių vadovų mokymu, testavimu, tikrinimu arba sveikatos būklės vertinimu, ir tam naudojami kompleksiniai treniruokliai turi atitikti šio reglamento VIII priede išdėstytus esminius reikalavimus. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 1 straipsnio nuostatas Reglamentas (ES) Nr. 1178/2011 nustato išsamias taisykles, susijusias su įvairiomis piloto licencijų kvalifikacijomis, licencijų išdavimo, atnaujinimo, pakeitimo, apribojimo, jų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo sąlygomis, licencijos turėtojų teisėmis ir pareigomis, esamų nacionalinių piloto licencijų ir nacionalinių skraidančiojo inžinieriaus licencijų pakeitimo piloto licencija sąlygomis, taip pat trečiosiose šalyse išduotų licencijų pripažinimo sąlygomis. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 nuostatas prašymas išduoti piloto licenciją ar atitinkamą pažymėjimą, suteikti atitinkamas kvalifikacijas ir juos pratęsti ar atnaujinti pateikiamas kompetentingai institucijai, kuri nustato prašymo formą ir pateikimo būdą.
Vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/340 1 straipsnio nuostatomis, šiuo reglamentu nustatomos išsamios taisyklės, kuriomis reglamentuojama skrydžių vadovų ir skrydžių vadovų mokinių licencijų, su jomis susijusių kvalifikacijų ir patvirtinimų išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo sąlygos, taip pat tų licencijų, kvalifikacijų ir patvirtinimų turėtojų teisės bei pareigos, skrydžių vadovų ir skrydžių vadovų mokinių sveikatos pažymėjimų išdavimo, apribojimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo sąlygos, taip pat sveikatos pažymėjimų turėtojų teisės ir pareigos, skrydžių vadovų ir skrydžių vadovų mokinių sveikatą tikrinančių aviacijos medicinos gydytojų ir aviacijos medicinos centrų sertifikavimas, skrydžių vadovų mokymo organizacijų sertifikavimas, šių licencijų, kvalifikacijų, patvirtinimų ir pažymėjimų patvirtinimo, pratęsimo, atnaujinimo ir naudojimosi jais sąlygos. Pagal Reglamento (ES) 2015/340 nuostatas prašymai išduoti licencijas, kvalifikacijas ir patvirtinimus teikiami kompetentingai institucijai tos institucijos nustatyta tvarka. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1321/2014 nuostatomis, orlaivių techninės priežiūros licencijos išduodamos ir mokymo organizacijos patvirtinamos atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1321/2014 III ir IV priedus. Reglamento (ES) Nr. 1321/2014 III priede nustatomi paraiškos gauti orlaivių techninės priežiūros licenciją, orlaivių techninės priežiūros licencijos išdavimo ir galiojimo pratęsimo reikalavimai, o IV priede – reikalavimai, kuriuos turi atitikti organizacijos, siekiančios būti patvirtintos mokyti ir egzaminuoti specialistus pagal šio reglamento III priedą. Pagal Reglamento (ES) Nr.
Pagal Reglamento (ES) Nr. 1321/2014 nuostatas paraiška išduoti orlaivių techninės priežiūros licenciją arba pakeisti jau išduotą licenciją pateikiama kompetentingai institucijai jos nustatyta tvarka. Dėl orlaivių įgulų Įstatymo III skyriaus penktajame skirsnyje numatyta, kad orlaivio savininkas arba naudotojas privalo sukomplektuoti skrydžio įgulą pagal gamintojo arba LTSA kiekvieno orlaivio tipui nustatytus reikalavimus. Orlaivio įgulos nariai skrydžio laiku privalo turėti galiojančias specialisto licencijas ir sveikatos pažymėjimus. Taip pat minėtame skirsnyje reglamentuojami klausimai, susiję su orlaivio vado teisėmis ir pareigomis, ir kt. Pažymėtina, kad minėti klausimai taip pat yra reglamentuojami Reglamente(ES) 2018/1139, 2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros (OL 2012 L 296, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. liepos 23 d. Komisijos reglamentu (ES) 2018/1042 (OL 2018 L 188, p. 3) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 965/2012) ir Reglamentas (ES) Nr. 923/2012. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 965/2012 III priedo ORO.FC.100 dalimi, skrydžio įgulos sudėtis turi atitikti nustatytąją orlaivio skrydžių vadove arba pagal to orlaivio naudojimo apribojimus, o jos narių skaičius nustatytose įgulos darbo vietose neturi būti mažesnis už orlaivio skrydžių vadove arba pagal to orlaivio naudojimo apribojimus nustatytą minimalų skaičių. Visi skrydžio įgulos nariai turi turėti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1178/2011 išduotą arba pripažintą licenciją ir suteiktą arba pripažintą kvalifikaciją, atitinkančias jiems paskirtas pareigas. Orlaivio vado teisės ir pareigos nustatytos Reglamente (ES) 2018/1139, Reglamente (ES) Nr. 923/2012 ir Reglamente (ES) Nr. 965/2012.
965/2012. Pavyzdžiui, pagal Reglamento (ES) 2018/1139 V priedo 1.3 punkto nuostatas prieš kiekvieną skrydį būtina nustatyti kiekvieno įgulos nario funkcijas ir pareigas. Įgulos vadas turi būti atsakingas už orlaivio naudojimą ir saugą, taip pat už visų įgulos narių, keleivių ir vežamų krovinių saugą. Pagal Reglamento (ES) Nr. 923/2012 SERA.2010 dalies nuostatas orlaivio įgulos vadas, neatsižvelgiant į tai, ar jis pilotuoja orlaivį, atsako už orlaivio naudojimą pagal šį reglamentą, išskyrus tai, kad įgulos vadas gali nukrypti nuo šių taisyklių, jeigu tai absoliučiai būtina saugai užtikrinti. Prieš skrydį orlaivio įgulos vadas susipažįsta su visa skrydžiui atlikti reikalinga turima informacija. Rengiantis skrydžiui už aerodromo ribų ir prieš kiekvieną skrydį, vykdomą laikantis skrydžio pagal prietaisus taisyklių (SPT skrydį), atidžiai išanalizuojami turimi naujausi pranešimai apie orus ir orų prognozės, atsižvelgiant į degalų poreikį ir alternatyvų kursą, kuriuo reikėtų skristi, jeigu skrydžio nebūtų galima baigti taip, kaip numatyta. Dėl vežėjo pažymėjimo Pagal įstatymo 54 straipsnį Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti oro susisiekimą galima tik turint galiojantį vežėjo pažymėjimą. Vežėjo pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo, deklaracijų skrydžiams pateikimo ir leidimų vykdyti specialiuosius skrydžius išdavimo sąlygos nustatytos Reglamente (ES) Nr. 965/2012. Įstatymo 55 straipsnyje nustatyti reikalavimai vežėjo pažymėjimui gauti ir kt. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 965/2012 1 straipsnio nuostatomis, šiuo reglamentu nustatomos išsamios vežėjų, vykdančių komercinius skrydžius orlaiviais, pažymėjimų išdavimo, išlaikymo, pakeitimo, apribojimo, jų galiojimo sustabdymo ir jų panaikinimo taisyklės, tokių pažymėjimų turėtojų teisės ir pareigos, taip pat sąlygos, kuriomis skrydžiai saugos sumetimais draudžiami, ribojami ar jiems taikomos tam tikros sąlygos.
Taip pat šiuo reglamentu nustatomos išsamios su komercinius specialiuosius skrydžius ir nekomercinius skrydžius sudėtingais varikliu varomais orlaiviais, įskaitant nekomercinius specialiuosius skrydžius sudėtingais varikliu varomais orlaiviais, vykdančių vežėjų deklaracijų teikimo arba tų vežėjų priežiūros sąlygomis ir procedūromis susijusios taisyklės ir kt. Dėl orlaivių nuomos sutarčių tvirtinimo Įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad Reglamento (ES) Nr. 965/2012 ir 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL 2008 L 293, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1139 (OL 2018 L 212, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1008/2008), nustatytais atvejais orlaivių nuomos be įgulos ir nuomos su įgula sutartys turi būti patvirtintos Susisiekimo ministerijos ir (arba) Agentūros pagal susisiekimo ministro nustatytas sąlygas ir tvarką. Pažymėtina, kad minėti klausimai yra reglamentuojami Reglamente (EB) Nr. 1008/2008 ir Reglamente (ES) Nr. 965/2012. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 13 straipsnio nuostatomis, nuomos be įgulos sutartis, kurios šalimi yra ES vežėjas, arba nuomos su įgula sutartis, pagal kurią ES vežėjas yra su įgula išsinuomoto orlaivio nuomininkas, turi būti iš anksto patvirtinta pagal taikomus ES arba nacionalinės teisės aktus aviacijos saugos srityje.
ES vežėjas, trečiojoje šalyje registruotą orlaivį nuomojantis su įgula iš kitos įmonės, turi gauti išankstinį tokios veiklos patvirtinimą iš kompetentingos licencijas išduodančios institucijos. Kompetentinga licencijas išduodanti institucija gali suteikti patvirtinimą, jeigu ES vežėjas laikosi minėtame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pagal Reglamento (ES) Nr. 965/2012 II priedo ARO.OPS.110 dalį kompetentinga institucija patvirtina nuomos sutartį po to, kai įsitikina, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 965/2012 III priedą sertifikuotas vežėjas laikosi šios dalies a punkte nurodytų reikalavimų. Minėtos dalies b ir c punktuose nustatytos patvirtinimo apribojamo ir panaikinimo sąlygos. Be to, pagal Reglamento (ES) Nr. 965/2012 II priedo ARO.GEN.200 dalį kompetentinga institucija sukuria ir prižiūri valdymo sistemą, kurią, be kita ko, sudaro dokumentais patvirtinta politika ir procedūros, kuriomis apibūdinama jos organizacija, priemonės ir metodai. Procedūrų dokumentai atnaujinami ir jais remiamasi kaip pagrindiniais tos kompetentingos institucijos darbo dokumentais vykdant visas susijusias užduotis. Dėl skrydžių virš gyvenamųjų vietovių aukščio nustatymo Įstatymo
nustatytame aukštyje, kuris užtikrintų priverstinį orlaivio nutupdymą už gyvenamosios vietovės ribų. Minimalų orlaivių skrydžių virš tam tikrų gyvenamųjų vietovių aukštį nustato LTSA. Pažymėtina, kad minėtus klausimus taip pat reglamentuoja Reglamentas (ES) Nr. 923/2012. Reglamento (ES) Nr.
Reglamento (ES) Nr. 923/2012 priedo SERA.3105 dalyje numatyta, kad, išskyrus atvejus, kai tai būtina orlaiviui pakilti ar nutūpti arba duotas kompetentingos institucijos leidimas tai daryti, orlaivis negali skristi virš didelių miestų tankiai gyvenamų rajonų, miestų, gyvenviečių, miestelių arba žmonių sambūrio atvirose vietose, nebent orlaivis skristų tokiame aukštyje, kuris, esant nenumatytoms aplinkybėms, užtikrintų saugų orlaivio nutupdymą, nesukeliantį pavojaus ant žemės esantiems asmenims ar turtui. Skrydžių, vykdomų pagal vizualiųjų skrydžių taisykles (VST skrydžių), minimalus aukštis nurodytas Reglamento (ES) Nr. 923/2012 priedo SERA.5005 dalies f punkte, o skrydžių, vykdomų laikantis skrydžių pagal prietaisus taisyklių (SPT skrydžių), minimalus aukštis – Reglamento (ES) Nr. 923/2012 priedo SERA.5015 dalies b punkte. Dėl orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo Pagal įstatymo 67 straipsnį orlaivių avarijų ir incidentų klasifikavimo ir pranešimų tvarką nustato susisiekimo ministras. Pagrindinis avarijos arba incidento tyrimo tikslas – nustatyti priežastis ir užkirsti kelią avarijoms ir incidentams. Taip pat minėtame straipsnyje numatyta, kad tyrimu nesiekiama nustatyti kieno nors kaltės ar atsakomybės, kad avarijoms ir incidentams tirti tyrimų vadovas turi teisę pasitelkti kitas institucijas ar ekspertus ir kt. Pažymėtina, kad minėti klausimai taip pat yra reglamentuojami 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB (OL 2010 L 295, p. 35), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1139 (OL 2018 L 212, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 996/2010). Pagal Reglamento (ES) Nr.
Pagal Reglamento (ES) Nr. 996/2010 nuostatas saugos tyrimų institucija veikia savarankiškai, visų pirma, nepriklausomai nuo aviacijos institucijų, atsakingų už tinkamumą skraidyti, sertifikavimą, skrydžius, techninę priežiūrą, licencijavimą, oro eismo kontrolę ar aerodromų naudojimą, ir apskritai nuo jokios kitos šalies ar subjekto, kurio interesai ar uždaviniai gali kirstis su saugos tyrimų institucijai pavesta užduotimi ar turėti įtakos tos institucijos nešališkumui. Tyrimo vadovas savo ekspertams ir konsultantams, taip pat įgaliotiesiems atstovams, jų ekspertams ir konsultantams suteikia tiek Reglamento (ES) Nr. 996/2010 11 straipsnio 2 dalyje išvardytų teisių, kad jie galėtų veiksmingai dalyvauti saugos tyrime. Saugos tyrimuose dalyvaujantys asmenys savo pareigas atlieka nepriklausomai ir nesiekia gauti ir nepriima niekieno nurodymų, išskyrus tyrimo vadovo ar įgaliotojo atstovo nurodymus. Pagal Reglamentą (ES) Nr. 996/2010 kiekvienas saugos tyrimas užbaigiamas pateikiant ataskaitą, kurios forma priklauso nuo avarijos ar pavojingo incidento tipo ir pavojingumo. Ataskaitoje nurodoma, kad vienintelis saugos tyrimo tikslas – ateityje išvengti avarijų ir incidentų, o ne nustatyti, kas kaltas ar atsakingas. Taip pat Reglamente (ES) Nr. 996/2010 yra pateikta orlaivių avarijų ir incidentų klasifikacija. 3.3. Dėl ES reglamentuose nurodytos kompetentingos institucijos ir nacionalinės kompetentingos institucijos funkcijų vykdymo Šiuo metu įstatymas nenumato, kad Agentūra vykdo Reglamente (ES) Nr. 598/2014 nurodytos kompetentingos institucijos ir Reglamente (ES) 2018/1139 nurodytos nacionalinės kompetentingos institucijos funkcijas. 3.4. Dėl eksperimentinės kategorijos orlaivių reikalavimų nustatymo Įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad įstatymo III skyriaus pirmojo, antrojo ir ketvirtojo skirsnių nuostatos netaikomos eksperimentinės kategorijos orlaiviams ir orlaiviams, lengvesniems už orą (laisviesiems aerostatams, pririšamiesiems aerostatams, dirižabliams).
Reikalavimus jiems nustato LTSA, atsižvelgdama į skrydžių saugos užtikrinimą. 3.5. Dėl oro eismo paslaugų teikimo tvarkos tvirtinimo Įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad oro eismo paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką kartu rengia LTSA ir kariuomenės vadas, o tvirtina susisiekimo ministras. 3.6. Dėl meteorologijos paslaugų Pagal įstatymo 18 straipsnį meteorologijos paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas rengia LTSA su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o tvirtina aplinkos ministras ir susisiekimo ministras. Aplinkos ministras Vyriausybės pritarimu turi teisę sudaryti su atitinkamais kitų valstybių paslaugų teikėjais, turinčiais Bendrijoje išduotą paslaugų teikėjo pažymėjimą, institucijomis arba tarptautinėmis organizacijomis sutartis dėl meteorologijos paslaugų teikimo ir su tuo susijusių kitų funkcijų perdavimo tam tikrose Lietuvos Respublikos oro erdvės dalyse arba prisiimti tokius įsipareigojimus iš kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų. 3.7. Dėl draudimo orlaiviui išskristi Įstatymo 63 straipsnyje numatyta, kad Agentūra turi teisę uždrausti orlaiviui išskristi, jeigu kyla abejonių dėl orlaivio tinkamumo skraidyti ar orlaivio įgulos nariai neturi atitinkamos licencijos arba orlaivyje nėra įstatymo 64 straipsnyje nurodytų dokumentų ar nesumokėtos įstatymo 72 straipsnyje numatytos rinkliavos. Agentūra turi teisę sulaikyti orlaivį, jeigu įtariama, kad kilo grėsmė orlaivio saugumui. 3.8.
aviacijos saugumo nuostatų Pagal įstatymo 66 straipsnį turėti pažymėjimą, kuris leidžia asmeniui nelydimam patekti į oro uosto riboto patekimo zoną ar oro eismo paslaugas teikiančios įmonės kontroliuojamąją zoną, Lietuvos Respublikos civilinio orlaivio įgulos nario pažymėjimą ar Lietuvos Respublikos aviacijos saugumo instruktoriaus pažymėjimą, ar Europos Sąjungos aviacijos saugumo tvirtintojo pažymėjimą gali tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu, be kita ko, jam Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai arba jeigu piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis arba kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Taip pat įstatymo 66 straipsnyje numatyta, kad asmenis, rankinį bagažą, nešamus daiktus, bagažo skyriuje vežamą bagažą, krovinius ir paštą, oro vežėjo paštą ir medžiagas, orlaivio atsargas ir oro uosto atsargas, transporto priemones tikrinantys asmenys ir patekimo kontrolę oro uoste vykdantys, taip pat priežiūros ir patruliavimo funkcijas atliekantys asmenys privalo turėti susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis išduotą teorines žinias ir praktinius gebėjimus atlikti pavestas pareigas patvirtinantį aviacijos saugumo darbuotojo kvalifikacijos pažymėjimą. Pagal minėto straipsnio
nustato Lietuvos Respublikos civilinio orlaivio įgulos nario pažymėjimo, civilinės aviacijos inspektoriaus pažymėjimo, reguliuojamo subjekto ir žinomo siuntėjo statusą patvirtinančio pažymėjimo, reguliuojamo orlaivio atsargų tiekėjo statusą patvirtinančio pažymėjimo, Europos Sąjungos aviacijos saugumo tvirtintojo pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką. 3.9. Dėl draudimo reikalavimų Šiuo metu įstatymas nereguliuoja klausimų, susijusių su reikalavimais antžeminių paslaugų teikėjams ir savateikiams apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vykdant visų rūšių veiklą tarptautiniame oro uoste.
pakeitimų Šiuo metu įstatymo
virš žemės paviršiaus yra 100 m ir daugiau, pasienio ruože – 30 m ir daugiau, taip pat visi aerodromo apsaugos zonoje esantys nejudantys (laikini arba nuolatiniai) ir judantys objektai ir jų dalys, kurie yra numatytame orlaiviams judėti paviršiuje arba iškilę virš nustatytų ribojančių paviršių (plokštumų), skirtų skrendančių orlaivių saugai užtikrinti. Įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad civilinę aviaciją reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, be kita ko, turi atitikti Jungtinės aviacijos institucijos reikalavimus. Įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad kariuomenės vadas koordinuoja karinių skrydžių saugos programos įgyvendinimą, išduoda licencijas, pažymėjimus. Įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, leidžiama naudoti tik tuos orlaivius, kurie turi Lietuvos nacionalinę priklausomybę, t. y. tik tuos orlaivius, kurie yra registruoti Lietuvos Respublikos civilinių arba karinių orlaivių registre. Įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad kariniams orlaivių skrydžiams taikomi reikalavimai turi būti derinami su LTSA, taip pat numatyta, kad nekariniai valstybės orlaiviai registruojami Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre ir jiems taikomos šio įstatymo III skyriaus civilinės aviacijos taisyklės. Tokiems nekariniams valstybės orlaiviams LTSA gali padaryti šio įstatymo III skyriaus taisyklių išimtis, jeigu atitinkami skrydžiai nekenks tarptautiniam ar komerciniam vidaus eismui, įskaitant oro erdvę ir oro uostus, naudojamus šiam eismui. Prireikus LTSA nustato ir kitus reikalavimus.
Įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato oro erdvės pažeidimų fiksavimo ir informacijos apie užfiksuotus oro erdvės pažeidimus perdavimo tvarką (minėta tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 377
„Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės pažeidimų fiksavimo ir informacijos apie
užfiksuotus Lietuvos Respublikos oro erdvės pažeidimus perdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Įstatymo 19 straipsnyje numatyta, kad paieškos ir gelbėjimo darbų, įvykus ar gresiant orlaivio avarijai, organizavimo ir vykdymo taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (minėta tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 417 „Dėl Paieškos ir gelbėjimo darbų orlaiviais organizavimo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“). Įstatymo 43 straipsnyje numatyta, kad Susisiekimo ministerija koordinuojamajame oro uoste sudaro laiko tarpsnių koordinavimo komitetą. Įstatymo 66 straipsnyje numatyta, kad asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu, be kita ko, nesutinka būti tikrinamas ir (arba) atsisako pildyti ar pateikti reikiamus dokumentus, ir (arba) nesutinka, kad būtų renkama tikrinimui būtina informacija. Įstatymo 67¹ straipsnyje numatyta, kad reguliaraus ir nereguliaraus oro susisiekimo, nekomercinių skrydžių ir užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžių leidimų išdavimo ir atšaukimo sąlygas bei tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (minėta tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių patvirtinimo“). Klausimų, susijusių su Lietuvos Respublikos karinių orlaivių registru, orlaivių duomenų tvarkymu, bendruoju ir operatyviuoju oro eismu, valstybine saugos programa, aerodromų, kuriems netaikomos Reglamento (ES) Nr.
139/2014 nuostatos, reikalavimais, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu ir teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą atėmimu šiuo metu įstatymas nereguliuoja. Dėl įstatymo projekto Nr. 2 Šiuo metu ANK
nebuvimas orlaivyje skrydžio metu užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Minėto straipsnio 7 dalyje numatyta, kad bendrosios aviacijos eksperimentinės kategorijos lėktuvų ir sraigtasparnių naudojimo skrydžiams reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų. Minėto straipsnio 10 dalyje numatyta, kad įstatyme nurodytų civilinės aviacijos specialistų tiesioginių pareigų atlikimas, kai tai daro neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų civilinės aviacijos specialistas, avarinę situaciją sukėlęs skrydžių saugos taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų, o minėto straipsnio 11 dalyje – kad pakartotinis įstatyme nurodytų civilinės aviacijos specialistų tiesioginių pareigų atlikimas, kai tai daro neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų civilinės aviacijos specialistas, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Minėto straipsnio 12 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 10,11 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą atėmimą nuo šešių mėnesių iki penkerių metų.
Klausimų, susijusių su administracine atsakomybe už antžeminių paslaugų teikėjams ir savateikiams nustatytų reikalavimų apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vykdant visų rūšių veiklą tarptautiniame oro uoste, nesilaikymą, šiuo metu ANK nereguliuoja. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl įstatymo projekto Nr. 1
leidimų išdavimo ar patvirtinimo suteikimo sąlygų Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma:
1) Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatas, susijusias su leidimų vykdyti reguliariuosius, nereguliariuosius, užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžius išdavimu, atšaukimu, galiojimu, perkelti į įstatymą. Taip pat įstatymo projektu Nr. 1 siūloma aiškiai nurodyti, kad, kol nėra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutarties, leidimą vykdyti oro susisiekimą išduoda LTSA (šiuo metu įstatyme numatyta, kad leidimą išduoda Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota LTSA).
Be to, siūloma patikslinti įstatymo nuostatą, kad oro susisiekimas vykdomas pagal atitinkamos tarptautinės sutarties nuostatas, gavus paskyrimą, t. y. nurodyti, kad oro susisiekimas vykdomas pagal atitinkamos tarptautinės sutarties nuostatas, gavus paskyrimą ar leidimą, kadangi Lietuvos Respublikos sudarytos dvišalės oro susisiekimo sutartys numato, kad oro linijų bendrovė turi gauti paskyrimą ir leidimą, o ES lygmens oro susisiekimo susitarimai – kad turi gauti leidimą (paskyrimo nereikalauja), pavyzdžiui, Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Izraelio Valstybės Vyriausybės Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių aviacijos susitarimas, pasirašytas 2013 m. birželio 10 d;
Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 3-144 „Dėl Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklių patvirtinimo“, nuostatas, susijusias su antžeminių paslaugų teikėjo ar savateikio patvirtinimu, susisiekimo ministro teise apriboti antžeminių paslaugų teikėjų ar savateikių skaičių oro uoste, išimčių taikymu, perkelti į įstatymą, taip pat nurodyti terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją ar savateikį arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas jį patvirtinti, papildyti nuostatomis dėl patvirtinimo galiojimo sustabdymo ir galiojimo panaikinimo. Perkėlus minėtas nuostatas į įstatymą, būtų užtikrintas Konstitucinio Teismo praktikos taikymas (subjektų ūkinė veikla būtų ribojama ne įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu, o įstatymu), taip pat būtų patobulintas esamas teisinis reguliavimas. 4.2. Dėl įstatymo nuostatų, kuriomis reguliuojamus klausimus reglamentuoja ES reglamentai Įstatymo projektu Nr.
atsisakyti įstatymo nuostatų, kuriomis reguliuojami klausimai yra reglamentuojami šio aiškinamojo rašto 3.2 papunktyje nurodytuose ES reglamentuose, t. y. nuostatų, susijusių su oro navigacijos paslaugų teikimu, orlaivių tinkamumu skraidyti, aerodromų tinkamumu naudoti, civilinės aviacijos specialistų licencijavimu ir mokymo įstaigų akreditavimu, orlaivių įgulomis, vežėjo pažymėjimu, orlaivių nuomos sutarčių tvirtinimu, skrydžių virš gyvenamųjų vietovių aukščio nustatymu ir orlaivių avarijų ir incidentų tyrimu. Atsisakius minėtų nuostatų, būtų užtikrintas teisėkūros sistemiškumo ir ekonomiškumo principų taikymas (atsisakyta ES reglamentų nuostatas atkartojančių ar ES reglamentų nuostatoms prieštaraujančių įstatymo nuostatų). Be to, atsisakius minėtų nuostatų, įstatymo projektu Nr. 1 siūloma įstatyme pateikti nuorodą į šiuos klausimus reglamentuojančius ES reglamentus, t. y. numatyti, kad gaminių ir dalių, aerodromų, aerodromų įrangos, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų sistemų ir sudedamųjų dalių projektavimui, gamybai, techninei priežiūrai ir naudojimui, taip pat šią veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims taikomi Reglamento (ES) 2018/1139 ir šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytų reglamentų nustatyti reikalavimai, taip pat papildyti nuostata, kad Agentūros įgalioti atstovai turi teisę nekliudomi patekti į prižiūrimų asmenų patalpas, apžiūrėti jas ir įrangą, taip pat gauti visą informaciją ir dokumentus, susijusius su Agentūros prižiūrimos veiklos vykdymu. 4.3. Dėl ES reglamentuose nurodytos kompetentingos institucijos ir nacionalinės kompetentingos institucijos funkcijų vykdymo Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma numatyti, kad Agentūra, be kita ko, vykdo Reglamente (ES) Nr. 598/2014 nurodytos kompetentingos institucijos ir Reglamente (ES) 2018/1139 nurodytos nacionalinės kompetentingos institucijos funkcijas.
Nustačius tokį teisinį reguliavimą, būtų užtikrintas minėtų reglamentų nuostatų taikymas. 4.4. Dėl eksperimentinės kategorijos orlaivių reikalavimų nustatymo Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad:
1) įstatymo III skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnių nuostatos netaikomos eksperimentinės kategorijos orlaiviams ir bepiločiams orlaiviams;
2) eksperimentinės kategorijos orlaivių, išskyrus paprastuosius orlaivius, ir bepiločių orlaivių projektavimo, gamybos, registravimo, techninės priežiūros, tinkamumo skraidyti, naudojimo ir pilotavimo reikalavimus nustato LTSA, atsižvelgdama į skrydžių saugos užtikrinimą;
3) paprastųjų orlaivių, išskyrus vaikų aviaciniam švietimui naudojamus orlaivius, apskaitos, ženklinimo ir tinkamumo skraidyti reikalavimus nustato LTSA arba jos nustatyta tvarka atrinkta ir įgaliota atitinkama įstaiga ar asociacija;
4) vaikų aviaciniam švietimui naudojamų orlaivių naudojimo tvarką nustato ir jos vykdymą kontroliuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Nustačius tokį teisinį reguliavimą, būtų aiškiai nurodyta, kokius eksperimentinės kategorijos orlaivių ir bepiločių orlaivių reikalavimus nustato LTSA, taip pat LTSA būtų suteikta teisė įgalioti atitinkamą įstaigą ar asociaciją nustatyti paprastųjų orlaivių (išskyrus vaikų aviaciniam švietimui naudojamus orlaivius) reikalavimus, užtikrinta paprastųjų orlaivių (parasparnių, skraidyklių ir kt.) apskaita, ženklinimas ir tinkamumas skraidyti. 4.5. Dėl oro eismo paslaugų teikimo tvarkos tvirtinimo Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma numatyti, kad oro eismo paslaugų teikimo tvarką tvirtina ne susisiekimo ministras, o LTSA, suderinusi su kariuomenės vadu. Nustačius tokį teisinį reguliavimą, teisinio reguliavimo tikslas būtų pasiektas žemesnės teisinės galios teisės aktu. 4.6. Dėl meteorologijos paslaugų Įstatymo projektu Nr.
1 siūloma:
įstatymo nuostatos, kad meteorologijos paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas rengia LTSA su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o tvirtina aplinkos ministras ir susisiekimo ministras;
kad susisiekimo ministras, suderinęs su aplinkos ministru, turi teisę sudaryti su kitų valstybių paslaugų teikėjais, turinčiais Europos Sąjungoje išduotą paslaugų teikėjo pažymėjimą, institucijomis arba tarptautinėmis organizacijomis susitarimus dėl meteorologijos paslaugų teikimo ir su tuo susijusių kitų funkcijų perdavimo tam tikrose Lietuvos Respublikos oro erdvės dalyse arba prisiimti tokius įsipareigojimus iš kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų. 4.7. Dėl draudimo orlaiviui išskristi Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma numatyti, kad:
1) Agentūra uždraudžia orlaiviui išskristi iš Lietuvos Respublikos oro uosto, aerodromo ar lauko aikštelės Reglamente (ES) Nr. 965/2012 numatytais atvejais arba jeigu: kyla pagrįstų abejonių dėl orlaivio tinkamumo skraidyti ar orlaivio skrydžio įgulos nario galimybių tinkamai eiti savo pareigas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis arba kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, dėl susižeidimo, nuovargio, vaistų vartojimo, ligos ar kitų panašių priežasčių; orlaivio įgulos nariai neturi atitinkamos licencijos ar orlaivyje nėra privalomų dokumentų, kuriuos reikia turėti skrydžio metu, nurodytų Reglamente (ES) Nr.
965/2012; įtariama, kad kilo grėsmė orlaivio saugumui;
uždraudžia orlaiviui išskristi iš Lietuvos Respublikos oro uosto, jeigu už konkretų orlaivį nėra sumokėtos šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos rinkliavos ar tokių rinkliavų nėra sumokėjęs nusileidusio orlaivio naudotojas ir gautas oro uosto, oro eismo paslaugų teikėjo ir (arba) Europos saugios oro navigacijos organizacijos prašymas uždrausti orlaiviui išskristi ir prašymą pagrindžiantys dokumentai;
3) už žalą ar nuostolius, patirtus uždraudus orlaiviui išskristi nepagrįsto prašymo pagrindu, atsako nepagrįstą prašymą pateikęs subjektas;
4) draudimo orlaiviui išskristi nustatymo tvarką nustato susisiekimo ministras. Nustačius tokį teisinį reguliavimą, būtų aiškiau ir išsamiau reglamentuoti draudimo orlaiviui išskristi atvejai, numatyti subjektai, atsakingi už žalą ar nuostolius, patirtus uždraudus orlaiviui išskristi nepagrįsto prašymo pagrindu, taip pat numatytas subjektas, nustatantis draudimo orlaiviui išskristi nustatymo tvarką. 4.8. Dėl aviacijos saugumo nuostatų Įstatymo projektu Nr.
1 siūloma:
reikalavimo turėti aviacijos saugumo darbuotojo kvalifikacijos pažymėjimą, ir numatyti, kad atitinkami asmenys privalo būti baigę atitinkamus aviacijos saugumo mokymus ir išlaikę egzaminus Agentūroje;
2) numatyti, kad Agentūra suteikia reguliuojamo subjekto, žinomo siuntėjo, Europos Sąjungos aviacijos saugumo tikrintojo, vežėjo, vežančio krovinius arba paštą iš trečiosios šalies oro uosto į Europos Sąjungą (ACC3 vežėjo), reguliuojamo orlaivio atsargų tiekėjo ir aviacijos saugumo instruktoriaus statusą, kuris galioja 5 metus, jį panaikina ir informaciją apie minėtiems subjektams, išskyrus aviacijos saugumo instruktorių, suteiktą statusą ar jo panaikinimą įrašo į Sąjungos tiekimo grandinės saugumo duomenų bazę; Agentūra suteikia subjekto, vykdančio nuotolinį mokymą, statusą, kuris galioja 5 metus, jeigu subjekto mokymai atitinka Reglamente (ES) 2015/1998 nustatytus reikalavimus, o darbuotojai, kurie administruoja nuotolinio mokymo programos turinį, atitinka aviacijos saugumo instruktoriams keliamus reikalavimus, ir jį panaikina; Agentūra aviacijos saugumo instruktorių ir subjektų, vykdančių nuotolinį mokymą, sąrašus paskelbia Agentūros interneto svetainėje;
3) atsisakyti nuostatų, kad asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu jam Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai arba jeigu piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis arba kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
4) nustatyti reikalavimus už aviacijos saugumo programų įgyvendinimą atsakingiems asmenims, taip pat asmenims, kurie vykdo patikrą, patekimo kontrolę ar taiko kitokias saugumo kontrolės priemones riboto patekimo zonoje;
vartojamas sąvokas suderinti su Reglamente (ES) 2015/1998 vartojamomis sąvokomis (vietoj sąvokos
„tvirtintojas“ vartoti sąvoką „tikrintojas“). 4.9. Dėl
draudimo reikalavimų Įstatymo projektu Nr.
1 siūloma numatyti, kad:
paslaugų teikimo tarptautiniame oro uoste laikotarpiu antžeminių paslaugų teikėjai ir savateikiai privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vykdant visų rūšių veiklą tarptautiniame oro uoste;
paslaugų teikėjai ir savateikiai, kurie teikia antžemines paslaugas tarptautiniame oro uoste, į kurį arba iš kurio vykdomas komercinis oro susisiekimas ir kuriame per metus vežama ne mažiau kaip 2 mln. keleivių arba 50
vykdant visų rūšių veiklą šiame oro uoste, ne mažesne kaip 1 500 000 eurų suma;
paslaugų teikėjai ir savateikiai, kurie teikia antžemines paslaugas tarptautiniame oro uoste, į kurį arba iš kurio vykdomas komercinis oro susisiekimas ir kuriame per metus vežama mažiau kaip 2 mln. keleivių arba 50 000 tonų krovinių, privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vykdant visų rūšių veiklą šiame oro uoste, ne mažesne kaip 750 000 eurų suma;
paslaugų teikėjai ir savateikiai, kurie teikia antžemines paslaugas tarptautiniame oro uoste tik orlaiviams, kurių maksimali kilimo masė neviršija
apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vykdant visų rūšių veiklą šiame oro uoste, ne mažesne kaip 100 000 eurų suma. Nustačius tokį teisinį reguliavimą, būtų užtikrintas Direktyvos 96/67/EB nuostatų taikymas, taip pat antžeminių paslaugų teikėjai ir savateikiai įstatymo lygiu būtų įpareigoti apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vykdant visų rūšių veiklą tarptautiniame oro uoste, nustatytos esminės tokio draudimo sąlygos. 4.10. Dėl kitų pakeitimų Taip pat įstatymo projektu Nr.
1 siūloma:
įstatymo nuostatos, kad civilinę aviaciją reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai turi atitikti Jungtinės aviacijos institucijos reikalavimus;
įstatymą nuostatomis, susijusiomis su karinės aviacijos specialisto licencijų išdavimu ir pratęsimu, atsisakymu išduoti, jų galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, pripažinimu, taip pat patikslinti įstatymo nuostatas dėl kariuomenės vado kompetencijos, numatyti, kad kariuomenės vadas nustato karinių orlaivių tinkamumo skraidyti, karinės aviacijos skrydžiams vykdyti ir skrydžių saugai užtikrinti skirtų įrenginių tinkamumo naudoti pažymėjimų ar kitų karinės aviacijos įrenginių pažymėjimų, užtikrinančių karinės aviacijos skrydžių saugos reikalavimus, išdavimo ir pratęsimo, galiojimo sustabdymo, panaikinimo ir galiojimo sustabdymo panaikinimo pagrindus ir tvarką;
kad Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio įstatymo 43–45 straipsniuose numatytus atvejus, bepiločius ir paprastuosius orlaivius, leidžiama naudoti tik tuos orlaivius, kurie turi Lietuvos nacionalinę priklausomybę;
įstatyme vartojamą kliūčių sąvoką ir numatyti, kad kliūtys – statiniai ir įrenginiai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 100 m ir daugiau, o pasienio ruože ir 500 m atstumu abipus geležinkelio kelio, kuriuo vyksta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybiniuose susitarimuose nurodytų tranzitinių traukinių eismas, ašies – 30 m ir daugiau, taip pat visi aerodromo apsaugos zonoje esantys nejudantys (laikini arba nuolatiniai) ir judantys objektai ir jų dalys, kurie yra numatytame orlaiviams judėti paviršiuje arba iškilę virš nustatytų ribojančių paviršių (plokštumų), skirtų skrendančių orlaivių saugai užtikrinti;
įstatymą nuostatomis dėl Lietuvos Respublikos karinių orlaivių registro objekto, valdytojo ir tvarkytojo; papildyti įstatymą nuostatomis dėl orlaivių duomenų tvarkymo ir atsisakyti nuostatos, kad asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu, be kita ko, nesutinka būti tikrinamas ir (arba) atsisako pildyti ar pateikti reikiamus dokumentus, ir (arba) nesutinka, kad būtų renkama tikrinimui būtina informacija;
įstatymo nuostatas dėl nekariniams valstybės orlaiviams taikomų reikalavimų ir numatyti, kad nekariniai valstybės orlaiviai registruojami Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre įstatymo III skyriuje nustatyta tvarka.
1 siūloma:
įstatymo nuostatos, kad civilinę aviaciją reglamentuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai turi atitikti Jungtinės aviacijos institucijos reikalavimus;
įstatymą nuostatomis, susijusiomis su karinės aviacijos specialisto licencijų išdavimu ir pratęsimu, atsisakymu išduoti, jų galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, pripažinimu, taip pat patikslinti įstatymo nuostatas dėl kariuomenės vado kompetencijos, numatyti, kad kariuomenės vadas nustato karinių orlaivių tinkamumo skraidyti, karinės aviacijos skrydžiams vykdyti ir skrydžių saugai užtikrinti skirtų įrenginių tinkamumo naudoti pažymėjimų ar kitų karinės aviacijos įrenginių pažymėjimų, užtikrinančių karinės aviacijos skrydžių saugos reikalavimus, išdavimo ir pratęsimo, galiojimo sustabdymo, panaikinimo ir galiojimo sustabdymo panaikinimo pagrindus ir tvarką;
kad Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio įstatymo 43–45 straipsniuose numatytus atvejus, bepiločius ir paprastuosius orlaivius, leidžiama naudoti tik tuos orlaivius, kurie turi Lietuvos nacionalinę priklausomybę;
įstatyme vartojamą kliūčių sąvoką ir numatyti, kad kliūtys – statiniai ir įrenginiai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 100 m ir daugiau, o pasienio ruože ir 500 m atstumu abipus geležinkelio kelio, kuriuo vyksta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybiniuose susitarimuose nurodytų tranzitinių traukinių eismas, ašies – 30 m ir daugiau, taip pat visi aerodromo apsaugos zonoje esantys nejudantys (laikini arba nuolatiniai) ir judantys objektai ir jų dalys, kurie yra numatytame orlaiviams judėti paviršiuje arba iškilę virš nustatytų ribojančių paviršių (plokštumų), skirtų skrendančių orlaivių saugai užtikrinti;
įstatymą nuostatomis dėl Lietuvos Respublikos karinių orlaivių registro objekto, valdytojo ir tvarkytojo; papildyti įstatymą nuostatomis dėl orlaivių duomenų tvarkymo ir atsisakyti nuostatos, kad asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, jeigu, be kita ko, nesutinka būti tikrinamas ir (arba) atsisako pildyti ar pateikti reikiamus dokumentus, ir (arba) nesutinka, kad būtų renkama tikrinimui būtina informacija;
įstatymo nuostatas dėl nekariniams valstybės orlaiviams taikomų reikalavimų ir numatyti, kad nekariniai valstybės orlaiviai registruojami Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registre įstatymo III skyriuje nustatyta tvarka. Taip pat numatyti, kad Agentūra gali padaryti taikomų reikalavimų išimtis, kad nekarinių valstybės orlaivių tinkamumo skraidyti reikalavimus tvirtina atitinkamos vidaus reikalų ar muitinės įstaigos vadovas, suderinęs su Agentūra ir kad šie reikalavimai turi nekelti grėsmės civilinių orlaivių saugai.
Taip pat numatyti, kad karinių orlaivių skrydžių reikalavimus tvirtina kariuomenės vadas, suderinęs su Agentūra;
kad įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, 19 straipsnyje ir 67¹ straipsnio 5 dalyje nurodytas tvarkas nustato Vyriausybė;
įstatymą nuostatomis dėl bendrojo ir operatyviojo oro eismo;
10) numatyti, kad valstybinę saugos programą tvirtina Vyriausybė, o jos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės sudaryta Valstybinė aviacijos saugos komisija;
11) papildyti įstatymą nuostata, kad LTSA nustato aerodromų, kuriems netaikomos Reglamento (ES) Nr. 139/2014 nuostatos, reikalavimus;
12) numatyti, kad, Susisiekimo ministerijai paskyrus laiko tarpsnių koordinatorių, oro uostą valdančios įmonės vadovas koordinuojamajame oro uoste sudaro laiko tarpsnių koordinavimo komitetą;
13) ANK nuostatas, susijusias su teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu ir teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą atėmimu, perkelti į įstatymą;
14) padaryti kitus susijusius ir redakcinio pobūdžio pakeitimus (papildyti įstatymą naujomis sąvokomis ir išbraukti nebeaktualias sąvokas, įstatyme vartojamą sąvoką
„Bendrija“ pakeisti sąvoka „Europos Sąjunga“, patikslinti įstatymo priede
pateiktą įgyvendinamų ES teisės aktų sąrašą ir kt.). 4.11. Dėl įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo Taip pat pažymėtina, kad, priėmus įstatymo projektą Nr. 1, reikės parengti ir priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus. Siekiant užtikrinti, kad minėti teisės aktai būtų parengti ir priimti iki įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo, taip pat, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2017/373 nuostatų taikymo pradžią, siūloma numatyti, kad įstatymo projektas Nr. 1 įsigalioja 2020 m. sausio 2 d.
Dėl įstatymo projekto Nr. 2 Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma ANK 393 straipsnio:
1) 1 dalyje numatyti, kad Reglamente (ES) Nr. 965/2012 nurodytų privalomų dokumentų nebuvimas orlaivyje skrydžio metu užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki devyniasdešimt eurų;
2) 5 dalyje numatyti, kad antžeminių paslaugų teikėjams ir savateikiams nustatytų reikalavimų apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vykdant visų rūšių veiklą tarptautiniame oro uoste, nesilaikymas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų;
3) 7 dalyje numatyti, kad eksperimentinės kategorijos lėktuvų ir sraigtasparnių naudojimo skrydžiams reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų;
4) 10 dalyje numatyti, kad Reglamente (ES) Nr. 1178/2011, Reglamente (ES) Nr. 1321/2014, Reglamente (ES) 2015/340 ir Reglamente (ES) 2018/1139 nurodytų civilinės aviacijos specialistų tiesioginių pareigų atlikimas, kai tai daro neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų civilinės aviacijos specialistas arba pavojingą incidentą sukėlęs skrydžių saugos taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų, o minėto straipsnio 11 dalyje – kad pakartotinis Reglamente (ES) Nr. 1178/2011, Reglamente (ES) Nr.
1321/2014, Reglamente (ES) 2015/340 ir Reglamente (ES) 2018/1139 nurodytų civilinės aviacijos specialistų tiesioginių pareigų atlikimas, kai tai daro neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų civilinės aviacijos specialistas, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų;
5) atsisakyti ANK nuostatų, susijusių su teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu ir teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą atėmimu (minėtas nuostatas įstatymo projektu Nr. 1 siūloma perkelti į įstatymą). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų nuostatų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą Nr. 1, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Priėmus įstatymo projektą Nr. 2, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekto Nr. 1 sąvokos ir jas įvardijantys terminai pateikti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą Nr. 1, reikės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 285 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 483 „Dėl Licencijų vykdyti oro susisiekimą išdavimo taisyklių patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1680 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registro įsteigimo ir civilinių orlaivių registro nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 417 „Dėl Paieškos ir gelbėjimo darbų orlaiviais organizavimo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 872 „Dėl tarptautinių oro uostų teritorijų ribų ir plotų patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr.
oro uostų žemės nuomos“;
7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 1088 „Dėl Tarptautinių oro uostų žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos ir dydžių aprašo patvirtinimo“;
8) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 1613-7 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1764 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymą“;
Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1355 „Dėl Šiaulių karinio aerodromo naudojimo civilinių orlaivių skrydžiams tvarkos aprašo patvirtinimo“;
11) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 312 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių orlaivių registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“;
Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 3-25 „Dėl Orlaivių avarijų ir incidentų klasifikavimo ir pranešimų apie orlaivių avarijas ir incidentus teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 3-144 „Dėl Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklių patvirtinimo“;
14) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 3-193 „Dėl Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo mokymo programos patvirtinimo“;
15) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. 3-147 „Dėl Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių patvirtinimo“;
16) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. birželio 16 d. įsakymą Nr.
3-353
„Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės draudžiamų, ribojamų ir pavojingų zonų
nustatymo“;
17) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 3-439 „Dėl Civilinių orlaivių registravimo taisyklių patvirtinimo“;
18) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 134/217 „Dėl Lietuvos Respublikos orlaivių triukšmo ribojimo taisyklių patvirtinimo ir jų įgyvendinimo“;
19) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. V-1065/V-123 „Dėl Užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžių į Lietuvos Respublikos teritoriją, iš jos arba per ją paraiškų pateikimo ir leidimų atlikti šiuos skrydžius išdavimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“;
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. ISAK-1779 „Dėl Orlaivių naudojimo vaikų aviaciniam švietimui ir mokymui tvarkos aprašo patvirtinimo“;
21) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 1R-388
„Dėl Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“;
22) Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. V-476 „Dėl Leidimų civilinių orlaivių skrydžiams pasienio zonoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
23) Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. V-70 „Dėl Leidimų orlaivių skrydžiams draudžiamose arba ribojamose zonose išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
24) Lietuvos kariuomenės vado 2008 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr.
V-412 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių orlaivių skrydžiams valdyti ir skrydžių saugai užtikrinti skirtų įrenginių tinkamumo naudoti pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“;
25) Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. V-642 „Dėl Karinės aviacijos specialistų licencijavimo nuostatų patvirtinimo“. Priėmus įstatymo projektą Nr. 1, reikės pripažinti netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 3-412 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (išduoti leidimus vykdyti oro susisiekimą);
civilinės aviacijos specialistus, akreditavimo nuostatų patvirtinimo“;
d. įsakymą Nr. 3-517 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos specialistų licencijavimo nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. 3-615 „Dėl Pažymėjimų projektuoti ir gaminti civilinius orlaivius ir (arba) jų komponentus, taip pat atlikti jų techninę priežiūrą išdavimo taisyklių patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 3-361 „Dėl Oro eismo paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 3-161 „Dėl Orlaivių nuomos sutarčių patvirtinimo taisyklių patvirtinimo“;
7) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 3-124 „Dėl pavojingųjų krovinių vežimo oru Lietuvos Respublikoje“;
8) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr.
D1-495/3-310 „Dėl Meteorologijos paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. liepos
specialistų sveikatos būklės reikalavimų“. Priėmus įstatymo projektą Nr. 1, reikės priimti:
Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Valstybinės saugos programos patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Valstybinės aviacijos saugos komisijos sudarymo“;
orlaiviui išskristi nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą suteikiančių licencijų paėmimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“;
transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl Oro eismo paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl aerodromų, kuriems netaikomos Reglamento (ES) Nr. 139/2014 nuostatos, reikalavimų patvirtinimo“;
transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl Atitinkamos įstaigos ar asociacijos atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“;
transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl Antžeminių paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“. Priėmus įstatymo projektą Nr. 2, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Vertinimų ir išvadų nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai yra „oro transportas“, „oro uostas“, „orlaivis“, „oro eismas“, „civilinė aviacija“, „licencija“,
„karinė aviacija“, „kariuomenės vadas“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2019-03-14
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomo naujos redakcijos Aviacijos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 5 dalyje nuostata ,,turi kontrolinį kito oro uosto naudotojo akcijų paketą“ nėra pakankamai aiški. Iš projekto nuostatų neaišku, ar vienas oro uosto naudotojas nuosavybės teise turi turėti kito oro uosto naudotojo kontrolinį akcijų paketą. Be to, svarstytina, ar nereikėtų nurodyti, koks konkrečiai dydis akcijų sudarytų kontrolinį akcijų paketą. Šiame kontekste pastebėtina, kad vienas asmuo kitą asmenį gali kontroliuoti netiesiogiai, bet per trečiąjį asmenį. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Atkreiptinas dėmesys, kad apibrėžiant trečiosiomis šalimis tarpusavyje nelaikomus oro uosto naudotojus, vienu atveju nurodoma, kad kontrolinį paketą turi turėti naudotojas, o kitu – asmuo, turintis kontrolinius paketus. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar minėtas „asmuo“ taip pat turi būti oro uosto naudotoju. Atsižvelgiant į tai, siūloma nuostata tikslintina. 2. Siekiant aiškumo, projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktame sąvokos ,,aviacijos specialistas“ apibrėžime prieš žodį ,,asmuo“ įrašytinas žodis ,,fizinis“. 3. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje prieš žodžius ,,kariuomenės vado“ nereikėtų įrašyti žodžius ,,Lietuvos“. Toliau įstatyme galėtų būti vartojamas šios sąvokos trumpinys. 4.
įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje siūloma naudoti sąvoka ,,samdos pagrindais oru vežti keleivius, krovinius ir (arba) paštą“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku, koks konkrečiai vežimo oru būdas turimas omenyje ir kokie asmenys ir bei kokiems tikslams būtų samdomi. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. 5. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje siūloma nustatyti, kad oro eismo paslaugos – tam tikros skrydžių informacijos, įspėjimo, konsultacinės oro eismo ir skrydžių valdymo paslaugos. Iš pateikto sąvokos apibrėžimo nėra pakankamai aišku, kokias konkrečiai paslaugas apimtų nuostata ,,tam tikros <...> paslaugos“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, ją nereikėtų patikslinti. 6. Pastebėtina, kad nėra aiški projekto 2 straipsnio 44 dalyje įtvirtinama „vidaus reikalų įstaigų“ sąvoka. Siūlytina nuostatą tikslinti. 7. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse reglamentuojant įstatymo ir kitų teisės aktų, susijusių su aviacijos veikla, taikymą atitinkamai vartojamos sąvokos ,,suvereni Lietuvos Respublikos teritorija“ ir ,,Lietuvos Respublikos teritorija“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų vartoti vieną iš šių sąvokų. 8. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad eksperimentinės kategorijos orlaivių, išskyrus paprastuosius orlaivius, ir bepiločių orlaivių projektavimo, gamybos, naudojimo ir pilotavimo reikalavimus nustato Lietuvos transporto saugos administracija. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas
galima nustatyti tik įstatymu. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas esminės aukščiau minėtų orlaivių gamybos, projektavimo naudojimo sąlygos galėtų būti nustatytos žemesnės teisinės galios teisės akte. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Be to, svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekte nereikėtų nurodyti Lietuvos transporto saugos administracijos teisinę formą. 9. Projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kariuomenės vadas nustato ,,karinių aerodromų reikalavimus“. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokius reikalavimus turėtų nustatyti kariuomenės vadas, t.y., ar aerodromų įrengimo reikalavimus, ar jų eksploatacijos reikalavimus, ar kitus reikalavimus. Svarstytina, ar projekto nuostatą nereikėtų patikslinti, nustatant, kokius konkrečiai reikalavimus galėtų nustatyti kariuomenės vadas. 10. Projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad asmens, siekiančio gauti karinės aviacijos licenciją, kvalifikacinius reikalavimus nustato kariuomenės vadas. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas galima nustatyti tik įstatymu. Atsižvelgiant į tai siūlytina minėtus kvalifikacinius reikalavimus nustatyti įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu. 11. Projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje vartojama sąvoka ,,draugiškų Lietuvos Respublikai valstybių institucijos“. Ši projekto nuostata taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Svarstytina, ar siekiant to išvengti, minėtos nuostatos nereikėtų patikslinti. 12. Projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje registruotas orlaivis turi Lietuvos nacionalinę priklausomybę. Iš projektų nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu siūloma nustatyti projektu siūlomą teisinį reguliavimą ir kokios būtų tokio orlaivių priskyrimo teisinės pasekmės. Be to, siūlytina projekto nuostatą tikslinti kalbiniu ir redakciniu aspektu, nes orlaiviai yra priklausantys tam tikram subjektui, o ne „turi priklausomybę“. 13. Projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis tikslintina kalbiniu ir loginiu požiūriu. 14.
keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį nereikėtų perkelti į projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnį, kuriame reglamentuojamas oro eismo paslaugų teikimas. 15. Projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata ,,orlaivis didžiąją dalį skrydžių vykdo iš Lietuvos Respublikos oro uosto“ nėra pakankamai konkreti ir taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama, nes neaišku, ar ,,didžioji skrydžių dalis“ apimtų daugiau kaip pusę orlaivio skrydžių iš Lietuvos Respublikos oro uosto, ar du trečdalius, ar kitą dalį vykdomų skrydžių. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų patikslinti. 16. Nėra aišku, iki kurio momento turėtų būti skaičiuojamas projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 5 punkte siūlomas nustatyti trejų metų terminas. 17. Svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti nustatytas terminas, per kurį turėtų būti grąžinamas orlaivio registravimo liudijimas ir teisinės pasekmės, kurios kiltų liudijimo negrąžinus. 18. Iš projektu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kokie gaminiai ir kokių objektų dalys turimos omenyje. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. 19. Projekto 27 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Agentūros (viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra – paaiškinimas mūsų) įgalioti atstovai turi teisę nekliudomai patekti į prižiūrimų asmenų patalpas, apžiūrėti jas ir įrangą, taip pat gauti visą informaciją ir dokumentus, susijusius su Agentūros prižiūrimos veiklos vykdymu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie asmenys būtų priskiriami ,,prižiūrimų asmenų“ kategorijai. Projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad Agentūros įgalioti atstovai galėtų patekti ir į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, todėl kyla abejonių, ar projekto nuostatomis būtų užtikrintas fizinių asmenų būsto neliečiamumo principas.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. 20. Projektu keičiamo 32 straipsnio
ne aukciono būdu tvarką tvirtina Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto siūlomų keičiamo įstatymo 32 straipsnio nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais tarptautinio oro uosto žemė būtų išnuomojama aukciono būdu, o kuriais be aukciono. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 21. Iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatų nėra aišku, iki kurio konkrečiai momento būtų skaičiuojamas pastarajame punkte siūlomas nustatyti vienerių metų terminas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. 22. Iš projektu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 8 dalies nuostatų nėra aišku, per kurį terminą turėtų būti panaikinamas sprendimo patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį galiojimo sustabdymas po to, kai antžeminių paslaugų teikėjas arba savateikis per nustatytą terminą pašalina nurodytus trūkumus. Svarstytina, ar tokį terminą nereikėtų nustatyti. 23. Svarstytina, ar neturėtų būti detalizuojamos projektu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios sąlygas antžeminių paslaugų teikėjo ar savateikio paskyrimui. Atsižvelgiant į tai, kad užsiimti antžeminių paslaugų teikimu ar saviteika gali pageidauti keli subjektai, abejotina, kad abstraktūs kriterijai „turi finansinių išteklių“ ar „turi personalą“ yra pakankami, nes jie nedetalizuoja kiek minėtų finansinių išteklių ar personalo yra pakankama veiklai vykdyti.
Atsižvelgiant į tai, neaišku, kokiu būdų būtų galima pateikti keičiamo projekto
paslaugų teikėją ar savateikį. 24. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas galima nustatyti tik įstatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Europos sąjungos teisės aktai ir suteikia teisę valstybėms narėms riboti antžeminių paslaugų teikėjų skaičių (1996 m. spalio 15 d. Tarybos Direktyva Nr.96/67/EB Dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką), tokie ribojimai, kaip numato ir pati Direktyva Nr.96/67/EB, turi būti pagrįsti, objektyvūs ir nediskriminaciniai. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 48 straipsnio nuostatų nereikėtų papildyti konkrečiai detalizuojant keičiamo 48 straipsnio 11 bei 14 dalyse nurodytas „pagrįstas ir objektyvias priežastis“, bei 48 straipsnio 15 dalyje nurodomus „objektyvius, aiškius ir nediskriminacinius kriterijus“. Atkreiptinas dėmesys, kad nedetalizavus projekto nuostatų, gali kilti praktinių problemų priimant keičiamo įstatymo 48 straipsnio 12 ir 15 dalyse nurodytus motyvuotus sprendimus. 25. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamos ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija, atitinkamai tikslintina projekto 2 straipsnio 2 dalis. 26. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina projekto 2 straipsnio 3 dalyje po žodžių „įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis“ įrašyti žodžius „Aviacijos įstatymo“ Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M.
Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel (8 5) 239 6165, el.p. [email protected]
2019-07-12
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje bei 34 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose naudojama sąvoka „už atlygį ir (arba) samdos pagrindais). Atkreiptinas dėmesys, kad nors minėta sąvoka yra naudojama 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1008/2008, vertinant šią sąvoką Lietuvos Respublikos civilinės teisės kontekste, ji yra neaiški. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuo paslaugų teikimas „už atlygį“, skiriasi nuo tų pačių paslaugų teikimo „samdos pagrindais“, nes tiek vienu, tiek kitu atveju paslaugos yra teikiamos už jas atlyginant. Siūloma projekto nuostatas tikslinti. 2. Siūlytina kalbiniu aspektu tikslinti projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, nes orlaiviai gali būti priklausantys tam tikram subjektui, o ne „turėti priklausomybę“. 3. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas galima nustatyti tik įstatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Europos sąjungos teisės aktai ir suteikia teisę valstybėms narėms riboti antžeminių paslaugų teikėjų skaičių (1996 m. spalio 15 d. Tarybos Direktyva Nr.96/67/EB Dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką), tokie ribojimai, kaip numato ir pati Direktyva Nr.96/67/EB, turi būti pagrįsti, objektyvūs ir nediskriminaciniai. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 48 straipsnio nuostatų nereikėtų papildyti konkrečiai detalizuojant keičiamo 49 straipsnio 15 bei 16 dalies 3 punkte nurodytus „tinkamus, objektyvius, aiškius ir nediskriminacinius kriterijus“.
Abejotina, ar minėtų kriterijų išvardijimas poįstatyminiuose teisės aktuose būtų pakankamas tinkamai ūkio subjektų teisių apsaugai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel (8 5) 239 6165, el.p. [email protected]
DĖL
R.Sinkevičius, pirmininko pavaduotojas D. Kreivys; nariai: A. Baura, E. Gentvilas, Z. Jedinskij, A. Kupčinskas, G.Landsbergis, B.Matelis, R. Miliūtė, J. Razma, V.Sinkevičius. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: susisiekimo viceministras P.Martinkus, Susisiekimo ministerijos atstovai V.Žegunienė ir V.Veitas, Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus patarėjas N.Stukėnas, VĮ Lietuvos oro uostai Teisės skyriaus vadovė J.Radvilavičiūtė, VšĮ Transporto kompetencijų agentūros Aerodromų skyriaus vadovas A.Stankevičius, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius D.Senikas, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė J.Nagienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-141
redakcijos Aviacijos įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 5 dalyje nuostata ,,turi kontrolinį kito oro uosto naudotojo akcijų paketą“ nėra pakankamai aiški. Iš projekto nuostatų neaišku, ar vienas oro uosto naudotojas nuosavybės teise turi turėti kito oro uosto naudotojo kontrolinį akcijų paketą. Be to, svarstytina, ar nereikėtų nurodyti, koks konkrečiai dydis akcijų sudarytų kontrolinį akcijų paketą. Šiame kontekste pastebėtina, kad vienas asmuo kitą asmenį gali kontroliuoti netiesiogiai, bet per trečiąjį asmenį. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.
Atkreiptinas dėmesys, kad apibrėžiant trečiosiomis šalimis tarpusavyje nelaikomus oro uosto naudotojus, vienu atveju nurodoma, kad kontrolinį paketą turi turėti naudotojas, o kitu
asmuo“ (angl. singlebody) Direktyvoje 96/67/EB nedetalizuojama. Manome, kad minėta sąvoka turėtų būti suprantama plačiai, t. y. kaip fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-1427
prieš žodį ,,asmuo“ įrašytinas žodis ,,fizinis“. Pritarti. Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Aviacijos specialistas
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-14214
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje prieš žodžius ,,kariuomenės vado“ nereikėtų įrašyti žodžius ,,Lietuvos“. Toliau įstatyme galėtų būti vartojamas šios sąvokos trumpinys. Pritarti. Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Karinė aviacija – Lietuvos kariuomenės vado (toliau
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-14221 4.
Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje siūloma naudoti sąvoka ,,samdos pagrindais oru vežti keleivius, krovinius ir (arba) paštą“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku, koks konkrečiai vežimo oru būdas turimas omenyje ir kokie asmenys ir bei kokiems tikslams būtų samdomi. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. Pritarti. Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip: „21. Licencija vykdyti oro susisiekimą – leidimas, kuriuo suteikiama teisė už atlygį ir (arba) samdos pagrindais oru vežti keleivius, krovinius ir (arba) paštą kompetentingos licencijas išduodančios institucijos įmonei išduotas leidimas, suteikiantis teisę teikti oro susisiekimo paslaugas, kaip nurodyta licencijoje vykdyti oro susisiekimą.“ Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip: „45. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (EEB) Nr. 95/93, Reglamente (EB) Nr. 549/2004, Reglamente (EB) Nr. 300/2008, Reglamente (EB) Nr. 1008/2008,
nustatomi bendro Europos dangaus oro navigacijos duomenų ir informacijos kokybės reikalavimai (OL 2010 L 23, p. 6), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1029/2014 (OL 2014 L 284, p. 9), Reglamente (ES) Nr. 1178/2011, Reglamente (ES) Nr. 923/2012 ir Reglamente (ES) 2018/1139.“ Taip pat pažymėtina, kad projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje ir 33 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka ,,už atlygį ir (arba) samdos pagrindais“ atitinta Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 2 straipsnio
pagrindais“. Manome, kad, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, teisės aktuose, reglamentuojančiuose tuos pačius teisinius santykius, turėtų būti vartojamos vienodos sąvokos.
Sąvoka „samdos pagrindais“ (angl. for hire) Reglamente (EB) Nr. 1008/2008 nedetalizuojama. Manome, kad minėta sąvoka turėtų būti suprantama kaip keleivių, pašto ir
(arba) krovinių vežimas nereguliariaisiais
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-14228
dalyje siūloma nustatyti, kad oro eismo paslaugos – tam tikros skrydžių informacijos, įspėjimo, konsultacinės oro eismo ir skrydžių valdymo paslaugos. Iš pateikto sąvokos apibrėžimo nėra pakankamai aišku, kokias konkrečiai paslaugas apimtų nuostata ,,tam tikros <...> paslaugos“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, ją nereikėtų patikslinti. Pritarti. Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalį ir ją išdėstyti taip: „28. Oro eismo paslaugos – tam tikros skrydžių informacijos, įspėjimo, konsultacinės oro eismo ir skrydžių valdymo paslaugos.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-14244
straipsnio 44 dalyje įtvirtinama „vidaus reikalų įstaigų“ sąvoka. Siūlytina nuostatą tikslinti. Nepritarti. Pažymėtina, kad projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 44 dalyje pateikta valstybės orlaivio apibrėžtis yra parengta atsižvelgiant į Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 3 straipsnyje pateiktą valstybės orlaivio apibrėžtį ir reiškia krašto apsaugos, muitinės ir vidaus reikalų įstaigų naudojamą orlaivį. Taip pat pažymėtina, kad projektu keičiamame įstatyme yra nuostatų, susijusių ir su Lietuvos Respublikos, ir su užsienio šalių valstybės orlaiviais (pvz., projektu keičiamo įstatymo 14, 15, 17, 18, 34, 45 str.). Atsižvelgdami į tai, manome, kad nuostatos „vidaus reikalų įstaigos“ tikslinti (įvardinant Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių vidaus reikalų įstaigas) nereikėtų. 7.
1
veikla, taikymą atitinkamai vartojamos sąvokos ,,suvereni Lietuvos Respublikos teritorija“ ir ,,Lietuvos Respublikos teritorija“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų vartoti vieną iš šių sąvokų. Pritarti. Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Aviacijos veikla suverenioje Lietuvos
Respublikos teritorijoje, kurią sudaro žemės gelmės, vidaus vandenys, teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų, galima tik vadovaujantis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su aviacijos veikla, nustatytomis sąlygomis.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-1435
dalyje siūloma nustatyti, kad eksperimentinės kategorijos orlaivių, išskyrus paprastuosius orlaivius, ir bepiločių orlaivių projektavimo, gamybos, naudojimo ir pilotavimo reikalavimus nustato Lietuvos transporto saugos administracija. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas galima nustatyti tik įstatymu. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas esminės aukščiau minėtų orlaivių gamybos, projektavimo naudojimo sąlygos galėtų būti nustatytos žemesnės teisinės galios teisės akte. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekte nereikėtų nurodyti Lietuvos transporto saugos administracijos teisinę formą. Nepritarti.
Nepritarti. Pažymėtina, kad projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje minimi eksperimentinės kategorijos orlaivių, išskyrus paprastuosius orlaivius, ir bepiločių orlaivių projektavimo, gamybos, naudojimo ir pilotavimo reikalavimai yra susiję su skrydžių saugos užtikrinimu, o ne su ūkinės veiklos ribojimu (pagal projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalį minėtus reikalavimus Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA) nustato atsižvelgdama į skrydžių saugos užtikrinimą). Taip pat pažymėtina, kad LTSA teisinė forma yra nurodyta projektu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-1494
dalyje siūloma nustatyti, kad kariuomenės vadas nustato ,,karinių aerodromų reikalavimus“. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokius reikalavimus turėtų nustatyti kariuomenės vadas, t.y., ar aerodromų įrengimo reikalavimus, ar jų eksploatacijos reikalavimus, ar kitus reikalavimus. Svarstytina, ar projekto nuostatą nereikėtų patikslinti, nustatant, kokius konkrečiai reikalavimus galėtų nustatyti kariuomenės vadas. Nepritarti. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis nustato, kad „Karinis aerodromas – aerodromas, kurio tinkamumas naudoti karinei aviacijai patvirtinamas kariuomenės vado išduodamu pažymėjimu“. Kariuomenės vado diskrecija nustatyti karinių aerodromų reikalavimus apima visus reikalavimus, kad karinis aerodromas būtų pripažintas tinkamu naudoti. Manome, kad papildomai apriboti kariuomenės vado teisę yra netikslinga. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-14101
dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad asmens, siekiančio gauti karinės aviacijos licenciją, kvalifikacinius reikalavimus nustato kariuomenės vadas. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas galima nustatyti tik įstatymu.
Atsižvelgiant į tai siūlytina minėtus kvalifikacinius reikalavimus nustatyti įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu. Nepritarti. Karinės aviacijos specialistui išduodama licencija suteikia leidimą pilotuoti karinius orlaivius, atlikti borto mechaniko ar inžinieriaus funkcijas ir pan., taigi karinės aviacijos specialisto licencija yra susijusi su tam tikra, išimtinai karinei aviacijai taikoma veikla, kuri nėra susijusi su ūkine komercine veikla. Pagrindinius reikalavimus, asmenims, siekiantiems gauti karinės aviacijos specialisto licenciją, siūloma nustatyti įstatyme – būti neteistam, atitikti nustatytus sveikatos reikalavimus, profesinius ir kvalifikacinius gebėjimus. Šių reikalavimų konkretus nustatymas pavedamas kariuomenės vadui ir krašto apsaugos ministrui. Įstatymas neturėtų būti apkraunamas procedūrinėmis ar techninėmis nuostatomis (kokie kvalifikaciniai egzaminai turi būti laikomi, koks užsienio kalbos mokėjimo lygis, kokios praktinės užduotys turi būti atliekamos ir kiti reikalavimai siekiant gauti karinės aviacijos specialisto licenciją). 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-141010
dalyje vartojama sąvoka ,,draugiškų Lietuvos Respublikai valstybių institucijos“. Ši projekto nuostata taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Svarstytina, ar siekiant to išvengti, minėtos nuostatos nereikėtų patikslinti. Pritarti. Esant dabartinei geopolitinei situacijai, atsižvelgiant į diplomatinius aspektus, neįmanoma įvardinti konkrečių valstybių, skirstant jas į draugiškas ar nedraugiškas. Tačiau Lietuvos kariuomenė bendradarbiauja, vykdo karinius mokymus ir pratybas ne tik su NATO ar ES valstybių ginkluotosiomis pajėgomis. Veikia Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigada, vykdanti bendrus mokymus, aktyviai bendradarbiaujama su Gruzija.
Teisinis reguliavimas, įvardinant konkrečias valstybes neįmanomas, tačiau teisinio reguliavimo siūlytina nepalikti be kariuomenės vado diskreciją apsprendžiančio kriterijaus, todėl projektu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalį siūlytina formuluoti taip: „10. Licencija, susijusi su aviacija, išduota Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių kompetentingos institucijos ir atitinkamų Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (angl. North Atlantic Treaty Organization (toliau – NATO) ar draugiškų Lietuvos Respublikai valstybių institucijų, kariuomenės vado sprendimu gali būti pripažinta karinės aviacijos specialisto licencija, jeigu asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir toks pripažinimas atitinka nacionalinio saugumo interesus.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-14121
dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje registruotas orlaivis turi Lietuvos nacionalinę priklausomybę. Iš projektų nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu siūloma nustatyti projektu siūlomą teisinį reguliavimą ir kokios būtų tokio orlaivių priskyrimo teisinės pasekmės. Be to, siūlytina projekto nuostatą tikslinti kalbiniu ir redakciniu aspektu, nes orlaiviai yra priklausantys tam tikram subjektui, o ne „turi priklausomybę“. Nepritarti. Vadovaujantis Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 straipsnio (Orlaivių nacionalinė priklausomybė) nuostatomis, orlaiviai priklauso tai valstybei, kurioje jie yra įregistruoti (angl. aircrafts have the nationality of the State in which they are registered). Atsižvelgdami į tai ir siekdami, kad minėta nuostata kuo tiksliau atspindėtų Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 17 straipsnio tekstą, manome, kad jos tikslinti nereikėtų.
Taip pat pažymėtina, kad pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 12 straipsnio nuostatas kiekviena Susitariančioji Valstybė įsipareigoja imtis priemonių, užtikrinančių, kad kiekvienas jos nacionalinį ženklą turintis orlaivis, kad ir kur jis būtų, laikytųsi galiojančių vietos taisyklių ir reglamentų, susijusių su orlaivių skrydžiais ir manevravimu. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-14122
dalis tikslintina kalbiniu ir loginiu požiūriu. Pritarti. Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio įstatymo 43–45 straipsniuose numatytus atvejus, bepiločius ir paprastuosius orlaivius, leidžiama naudoti tik tuos orlaivius, kurie turi Lietuvos nacionalinę priklausomybę turinčius orlaivius. Šios dalies nuostatos netaikomos užsienio šalių orlaiviams, kurie vykdo skrydžius pagal šio įstatymo 43–45 straipsnius, taip pat bepiločiams ir paprastiesiems orlaiviams.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-14192
straipsnį, kuriame reglamentuojamas oro eismo paslaugų teikimas. Pritarti. Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Oro eismo paslaugos
civiliniams ir valstybės orlaiviams teikia susisiekimo ministro paskirtas juridinis asmuo, turintis atitinkamą oro navigacijos paslaugų teikėjo pažymėjimą. 2. Oro eismo paslaugų teikimo tvarką tvirtina LTSA, suderinusi su kariuomenės vadu. 3. Teikiant oro eismo paslaugas galima naudoti tik tuos ryšių, navigacijos, stebėjimo ir skrydžių valdymo sistemos įrenginius, kurie atitinka LTSA nustatytus reikalavimus.
Karinėje aviacijoje ir koviniam valdymui naudojamiems įrenginiams, turintiems įtakos civilinių orlaivių skrydžių saugai, taikomi LTSA nustatyti reikalavimai. 34. Susisiekimo ministras turi teisę sudaryti su kitų valstybių paslaugų teikėjais, turinčiais Europos Sąjungoje išduotą paslaugų teikėjo pažymėjimą, institucijomis arba tarptautinėmis organizacijomis susitarimus dėl oro eismo paslaugų teikimo ir su tuo susijusių kitų funkcijų perdavimo tam tikrose Lietuvos Respublikos oro erdvės dalyse arba prisiimti tokius įsipareigojimus iš kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų.“ Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Ryšių, navigacijos ir stebėjimo
paslaugos ir skrydžių valdymo įrenginiai
LTSA. 2. Teikiant oro eismo paslaugas galima naudoti tik tuos ryšių, navigacijos, stebėjimo ir skrydžių valdymo sistemos įrenginius, kurie atitinka LTSA nustatytus reikalavimus. Karinėje aviacijoje ir koviniam valdymui naudojamiems įrenginiams, turintiems įtakos civilinių orlaivių skrydžių saugai, taikomi LTSA nustatyti reikalavimai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-142333
dalies 3 punkto nuostata ,,orlaivis didžiąją dalį skrydžių vykdo iš Lietuvos Respublikos oro uosto“ nėra pakankamai konkreti ir taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama, nes neaišku, ar ,,didžioji skrydžių dalis“ apimtų daugiau kaip pusę orlaivio skrydžių iš Lietuvos Respublikos oro uosto, ar du trečdalius, ar kitą dalį vykdomų skrydžių. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamąją projekto nuostatą nereikėtų patikslinti. Pritarti.
Pritarti. Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) orlaivio savininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis (toliau – Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas fizinis asmuo), arba juridinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybė arba savivaldybė; arba orlaivio savininkas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikoje, bet orlaivis didžiąją dalį daugiau kaip pusę skrydžių vykdo iš Lietuvos Respublikos oro uosto; arba orlaivio naudotojas yra Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikoje, ir šis orlaivis didžiąją dalį daugiau kaip pusę skrydžių vykdo iš Europos Sąjungos šalies oro uosto;“. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-142365
skaičiuojamas projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 5 punkte siūlomas nustatyti trejų metų terminas. Pritarti. Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) orlaivis per pastaruosius trejus metus iki sprendimo panaikinti orlaivio registravimą priėmimo dienos neturėjo galiojančio tinkamumo skraidyti pažymėjimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-14252
būti grąžinamas orlaivio registravimo liudijimas ir teisinės pasekmės, kurios kiltų liudijimo negrąžinus. Nepritarti. Pagal Civilinių orlaivių registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. spalio 10 d. įsakymu Nr.
3-439 (toliau – Taisyklės), 29 punktą, panaikinus orlaivio registraciją, orlaivio savininkas (naudotojas) arba jo įgaliotas asmuo orlaivio registravimo liudijimą privalo grąžinti VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai (toliau – TKA). Pagal Taisyklių 30 punktą registravimo panaikinimo pažymėjimas išduodamas tik tuomet, kai orlaivio savininkas (naudotojas) arba jo įgaliotas asmuo TKA grąžina orlaivio registravimo liudijimą, t. y. orlaivio registravimo liudijimas turėtų būti grąžintas iki registravimo panaikinimo pažymėjimo išdavimo (negrąžinus orlaivio registravimo liudijimo, orlaivio savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui negalėtų būti išduotas registravimo panaikinimo pažymėjimas). Manome, kad minėtų procedūrinio pobūdžio nuostatų perkelti į projektu keičiamą įstatymą nereikėtų. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-14271
omenyje. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. Nepritarti. Projektu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos
„gaminiai“ ir „dalys“ yra apibrėžtos Reglamento (ES) 2018/1139 3 straipsnio 3 ir 4 punktuose. Taip pat pažymėtina, kad projektu
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje nurodyta, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos, be kita ko, ir Reglamente (ES) 2018/1139. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-14272
nustatyti, kad Agentūros (viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra – paaiškinimas mūsų) įgalioti atstovai turi teisę nekliudomai patekti į prižiūrimų asmenų patalpas, apžiūrėti jas ir įrangą, taip pat gauti visą informaciją ir dokumentus, susijusius su Agentūros prižiūrimos veiklos vykdymu.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie asmenys būtų priskiriami ,,prižiūrimų asmenų“ kategorijai. Projekto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad Agentūros įgalioti atstovai galėtų patekti ir į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, todėl kyla abejonių, ar projekto nuostatomis būtų užtikrintas fizinių asmenų būsto neliečiamumo principas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. Pritarti. Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vykdydami šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose reglamentuose numatytą fizinių ir juridinių asmenų veiklos priežiūrą, Agentūros įgalioti atstovai turi teisę nekliudomi patekti į prižiūrimų fizinių ir juridinių asmenų patalpas, kuriose jie vykdo prižiūrimą veiklą, apžiūrėti jas ir įrangą, taip pat gauti visą informaciją ir dokumentus, susijusius su Agentūros prižiūrimos veiklos vykdymu kurių reikia priežiūrai vykdyti.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-14324
siūloma nustatyti, kad tarptautinio oro uosto žemės nuomos aukciono ir ne aukciono būdu tvarką tvirtina Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto siūlomų keičiamo įstatymo 32 straipsnio nuostatų nėra aišku, kuriais atvejais tarptautinio oro uosto žemė būtų išnuomojama aukciono būdu, o kuriais be aukciono. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Nepritarti.
Nepritarti. Pažymėtina, kad tarptautinių oro uostų žemė yra valstybės nuosavybė, o atvejai, kuriais valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu, o kuriais be aukciono numatyti Žemės įstatymo 9 straipsnyje. Taip pat pažymėtina, kad projektu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tarptautinį oro uostą valdanti įmonė oro uosto žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teise, vadovaudamasi, be kita ko, ir Žemės įstatymu. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-14407
straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatų nėra aišku, iki kurio konkrečiai momento būtų skaičiuojamas pastarajame punkte siūlomas nustatyti vienerių metų terminas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti. Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) per paskutinius vienerius metus iki šioje dalyje nurodytų pažymėjimų išdavimo ar
priėmimo į darbą, ar paskyrimo eiti pareigas, nurodytas šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, dienos jam buvo skirtos administracinės nuobaudos už aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimus;“. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-14488
sprendimo patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį galiojimo sustabdymas po to, kai antžeminių paslaugų teikėjas arba savateikis per nustatytą terminą pašalina nurodytus trūkumus. Svarstytina, ar tokį terminą nereikėtų nustatyti. Pritarti. Patikslinti projektu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Apie sprendimo patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį galiojimo sustabdymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos susisiekimo ministras praneša antžeminių paslaugų teikėjui ar savateikiui ir nustato terminą trūkumams pašalinti.
Pagal šią dalį nustatytas terminas negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai nuo susisiekimo ministro sprendimo sustabdyti sprendimo patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį galiojimą priėmimo dienos. Sprendimo patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai antžeminių paslaugų teikėjas arba savateikis per nustatytą terminą pašalina nurodytus trūkumus. Susisiekimo ministro sprendimas panaikinti sprendimo patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį galiojimo sustabdymą priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo komisijos sprendimo priėmimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-14486
detalizuojamos projektu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios sąlygas antžeminių paslaugų teikėjo ar savateikio paskyrimui. Atsižvelgiant į tai, kad užsiimti antžeminių paslaugų teikimu ar saviteika gali pageidauti keli subjektai, abejotina, kad abstraktūs kriterijai „turi finansinių išteklių“ ar „turi personalą“ yra pakankami, nes jie nedetalizuoja kiek minėtų finansinių išteklių ar personalo yra pakankama veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kokiu būdų būtų galima pateikti keičiamo projekto 48 straipsnio 6 dalyje nurodytą motyvuotą atsisakymą patvirtinti antžeminį paslaugų teikėją ar savateikį. Nepritarti.
Nepritarti. Pažymėtina, kad projektu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad susisiekimo ministras patvirtina antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį, jeigu pareiškėjas, be kita ko, turi finansinių išteklių, įrangos, personalą, patvirtintas organizacinę struktūrą ir priežiūros ir eksploatavimo procedūras ir gali užtikrinti įrenginių, orlaivių, įrangos ir asmenų saugumą bei saugą, atsižvelgdamas į LTSA patvirtintus antžeminių paslaugų teikimo reikalavimus. Atsižvelgdami į tai ir į antžeminių paslaugų įvairovę (žr. projektu keičiamo įstatymo 1 ir 2 priedus), manome, kad keičiamame įstatyme detalizuoti, kiek minėtų finansinių išteklių ar personalo yra pakankama veiklai vykdyti yra netikslinga (minėtos sąlygos turėtų būti nustatytos įgyvendinamajame teisės akte – LTSA patvirtintuose antžeminių paslaugų teikimo reikalavimuose). 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-144811
m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad esmines ūkinės veiklos sąlygas galima nustatyti tik įstatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Europos sąjungos teisės aktai ir suteikia teisę valstybėms narėms riboti antžeminių paslaugų teikėjų skaičių (1996 m. spalio 15 d. Tarybos Direktyva Nr.96/67/EB Dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką), tokie ribojimai, kaip numato ir pati Direktyva Nr.96/67/EB, turi būti pagrįsti, objektyvūs ir nediskriminaciniai. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 48 straipsnio nuostatų nereikėtų papildyti konkrečiai detalizuojant keičiamo 48 straipsnio 11 bei 14 dalyse nurodytas
„pagrįstas ir objektyvias priežastis“, bei 48 straipsnio 15 dalyje nurodomus
„objektyvius, aiškius ir nediskriminacinius kriterijus“. Atkreiptinas
dėmesys, kad nedetalizavus projekto nuostatų, gali kilti praktinių problemų priimant keičiamo įstatymo 48 straipsnio 12 ir 15 dalyse nurodytus motyvuotus sprendimus. Nepritarti.
Nepritarti. Pažymėtina, kad projektu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 11, 14, 15 dalys perkelia Direktyvos 96/67/EB 6 ir 7 straipsnių nuostatas. Direktyva 96/67/EB nedetalizuoja, kokioms konkrečioms priežastims esant galėtų būti ribojamas antžeminių paslaugų teikėjų ir savateikių skaičius. Manome, kad pagal projektu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 11 ir 14 dalis pateiktas Agentūros prašymas turėtų būti pagrįstas kitomis priežastimis, nei nurodytos šio straipsnio 16 dalyje, o 15 dalyje nurodyti objektyvūs, aiškūs ir nediskriminaciniai kriterijai – įvardyti įgyvendinamajame teisės akte (pagal projektu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalį antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose ir antžeminių paslaugų teikėjų ir savateikių patvirtinimo tvarką nustato susisiekimo ministras). 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-14
klausimais privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) tvirtina ministras, o ne ministerija, atitinkamai tikslintina projekto 2 straipsnio 2 dalis. Pritarti. Patikslinti projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ministras, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ministras, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ministras, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ministras, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ministras, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ministras, Lietuvos transporto saugos administracija ir Lietuvos kariuomenė iki 2020 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-03-1423
26Vadovaujantis teisinio aiškumo principu,
siūlytina projekto 2 straipsnio 3 dalyje po žodžių „įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis“ įrašyti žodžius „Aviacijos įstatymo“. Pritarti.
Pritarti. Patikslinti projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatytos procedūros vykdomos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Aviacijos įstatymo nuostatomis.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2019-06-12 Argumentai:
d. įsigaliojo 2019 m. vasario 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/317, kuriuo nustatoma Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų ir mokesčių sistema ir panaikinami įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 390/2013 ir (ES) Nr. 391/2013 (toliau – Reglamentas (ES) 2019/317). Reglamento (ES) 2019/317 40 straipsnyje numatyta, kad Reglamentas (ES) Nr. 390/2013 ir Reglamentas (ES) Nr. 391/2013 panaikinami nuo 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti patikslinti projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 49 straipsnio 4 dalis ir 3 priedas. Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) vykdo Reglamente (EB) Nr. 300/2008 nurodytos atitinkamos
institucijos, Reglamente (ES) Nr. 1178/2011, Reglamente (ES) Nr. 748/2012, Reglamente (ES) Nr. 923/2012, Reglamente (ES) Nr. 965/2012, Reglamente (ES) Nr. 139/2014, Reglamente (ES) Nr. 376/2014, Reglamente (ES) Nr. 598/2014, Reglamente (ES) Nr.
598/2014, Reglamente (ES) Nr. 1321/2014, Reglamente (ES) 2015/340 ir Reglamente (ES) 2018/395 nurodytos kompetentingos institucijos, Reglamente (ES) 2018/1139 nurodytos nacionalinės kompetentingos institucijos ir Reglamente (EB) Nr. 549/2004, Reglamente (ES) Nr. 390/2013 ir Reglamente (ES) Nr. 391/2013 2019/317 nurodytos nacionalinės priežiūros institucijos funkcijas;“. 2) Projektu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Rinkliavų už oro navigacijos paslaugas dydžiai ir jų mokėjimo tvarka nustatomi pagal Reglamentą (ES) Nr. 391/2013 2019/317 ir 1981 m. vasario 12 d. Daugiašalį susitarimą dėl maršruto rinkliavų.“
3) Išbraukti projektu keičiamo įstatymo 3 priedo 18 ir 19 punktus. 18. 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 390/2013, kuriuo nustatomas oro navigacijos paslaugų teikimo ir tinklo funkcijų vykdymo veiklos rezultatų planas (OL 2013 L 128, p. 1). 19. 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 391/2013, kuriuo nustatoma bendroji mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistema (OL 2013 L 128, p. 31). 4) Buvusius projektu keičiamo įstatymo 3 priedo 20–28 punktus laikyti atitinkamai 18–26 punktais. 5) Papildyti projektu keičiamo įstatymo 3 priedą 27 punktu: „27. 2019 m. vasario 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/317, kuriuo nustatoma Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų ir mokesčių sistema ir panaikinami įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 390/2013 ir (ES) Nr. 391/2013 (OL 2019 L 56, p. 1).“
komitetas, 2019-06-1222 Argumentai:
Nr. VIII-2066 10 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10¹ straipsniu įstatymas (toliau – priimtas įstatymas). Atsižvelgiant į tai, projektu keičiamo naujos redakcijos įstatymo nuostatos turėtų būti suderintos su priimto įstatymo nuostatomis. Pasiūlymai (2-6) : Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Aerodromo apsaugos zona – erdvės, kurioje ribojamos aerodromo kliūtys, horizontali projekcija sausumos arba vandens paviršiuje. Skirtingos aerodromo apsaugos zonos nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti. 3. Ekonomikos komitetas, 2019-06-1213 Projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Aerodromo apsaugos ir aerodromo triukšmo apsauginės zonos. Žiburių įrengimas, statinių ir
įrenginių statyba ir kliūčių ženklinimas
specialiosios žemės naudojimo sąlygos aerodromo apsaugos ir aerodromo triukšmo apsauginėse zonose nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. 2. Aerodromo triukšmo apsauginė zona nustatoma viename iš Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų dokumentų, kuriuose nurodomos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, teritorijoje aplink aerodromą su dirbtine orlaivių kilimo ir tūpimo tako danga, kai kilimo ir tūpimo tako ilgis ne trumpesnis kaip 1 200 metrų. Aerodromo triukšmo apsauginė zona nustatoma, atsižvelgus į modeliavimo būdu parengtą perspektyvinį triukšmo žemėlapį, kai prognozuojamas nakties triukšmo rodiklio (Lnakties) lygis viršija 55 dBA, dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklio (Ldvn) lygis viršija 65 dBA. Perspektyvinių triukšmo žemėlapių rengimo, derinimo, tvirtinimo ir viešinimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintos Perspektyvinių triukšmo žemėlapių rengimo, derinimo, tvirtinimo, viešinimo ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo taisyklės (toliau – Taisyklės). 1. 3. LTSA turi teisę uždrausti civilinių aerodromų apsaugos zonose, o kariuomenės vadas – karinių aerodromų apsaugos zonose įrengti arba naudoti žiburius, jeigu jie kelia pavojų orlaivių skrydžių saugai. 2. 4.
yra 100 m ir daugiau, statyba, rekonstravimas ar įrengimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus aerodromų, radiolokatorių ir meteorologinių radiolokatorių apsaugos zonas, Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti suderinti su Agentūra ir kariuomenės vadu, o pasienio ruože ir 500 m atstumu abipus geležinkelio kelio, kuriuo vyksta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybiniuose susitarimuose nurodytų tranzitinių traukinių eismas, ašies statinių ir įrenginių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra
Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba). 3. 5. Kliūtys turi būti ženklinamos nakties ir dienos ženklais. Jų įrengimo ir naudojimo tvarką nustato LTSA, suderinusi su Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kariuomenės vadu.“ Pritarti. 4. Ekonomikos komitetas, 2019-06-12 14N Projektu keičiamą įstatymą papildyti nauju 14 straipsniu: „14 straipsnis. Kompensavimas už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą aerodromo triukšmo apsauginėse zonose
žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose aerodromo triukšmo apsauginėse zonose nemokamos, kai aerodromo triukšmo apsauginės zonos nustatytos aplink esamus civilinius aerodromus, esamus ir naujus karinius aerodromus. Šios kompensacijos mokamos, kai aerodromo triukšmo apsauginės zonos nustatytos aplink naujus civilinius aerodromus ir (ar) kai, atsižvelgus į perspektyvinį triukšmo žemėlapį, aplink esamą civilinį aerodromą nustatyta aerodromo triukšmo apsauginė zona teisės aktų nustatyta tvarka padidinama, kompensacijas mokant įvertinus specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, taikomas padidėjusioje nustatytos aerodromo triukšmo apsauginės zonos dalyje. 2.
civilinį aerodromą nustatytoje aerodromo triukšmo apsauginėje zonoje civilinį aerodromą valdanti įmonė pagal Taisykles kompensuoja triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidas įgyvendinus triukšmo mažinimo priemones esamuose gyvenamosios, poilsio, gydymo paskirties pastatuose (patalpose), bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatuose (patalpose), skirtuose švietimo reikmėms, ir kituose pastatuose (patalpose), skirtuose neformaliajam švietimui. Triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidos iš rinkliavų už naudojimąsi oro uostais kompensuojamos šioje dalyje nurodytų pastatų (patalpų) savininkams ir
(ar) patikėtiniams. Triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo tame pačiame pastate (patalpoje) išlaidos kompensuojamos tik vieną kartą. 3. Vyriausybė nustato konkrečias triukšmo mažinimo priemones, maksimalius kompensacijų už jas dydžius, atsižvelgdama į triukšmo lygį, pastatų (patalpų) dydį ir (ar) paskirtį. 4. Prašymai dėl kompensacijų už triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą pateikiami ne vėliau kaip per trejus metus nuo perspektyvinių triukšmo žemėlapių viešo paskelbimo dienos ir kompensacijos pareiškėjams išmokamos ne ilgiau kaip per trejus metus nuo prašymų patvirtinimo dienos. Prašymų nagrinėjimo tvarka ir kompensacijų mokėjimo sąlygos nustatomos Taisyklėse. Ginčus dėl šiame straipsnyje nurodytų kompensacijų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.“ Pritarti. 5. Ekonomikos komitetas, 2019-06-12 Buvusius projektu keičiamo įstatymo 14–51 straipsnius laikyti atitinkamai 15–52 straipsniais. Pritarti. 6. Ekonomikos komitetas, 2019-06-12 Patikslinti projektu keičiamo įstatymo tekste pateiktas nuorodas į keičiamo įstatymo straipsnius (pagal pasikeitusią keičiamo įstatymo straipsnių numeraciją). Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Baura. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris