Lyginamasis variantas
2019
Papildyti 96 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„96 straipsnis. Seimo nario įgaliojimų pripažinimas
nutrūkusiais
įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija, išskyrus šio įstatymo 95 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus, ne vėliau kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:
1) Seimo nariui mirus − pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;
2) Seimo nariui atsistatydinus - pagal Seimo nario paties parašytą pareiškimą atsistatydinti. Šį pareiškimą Seimo narys pats turi pakartoti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Jeigu Seimo narys dėl sveikatos būklės negali pats atvykti į posėdį, komisijos posėdis rengiamas Seimo nario buvimo vietoje;
3) teismui pripažinus Seimo narį neveiksniu - pagal įsigaliojusį teismo sprendimą;
4) Seimui panaikinus Seimo nario mandatą apkaltos proceso tvarka - pagal įsigaliojusį Seimo nutarimą;
5) Seimo nariui perėjus dirbti arba neatsisakius darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, - pagal įsigaliojusį Seimo nutarimą;
6) Seimo nariui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės
7) įstatymo nustatyta tvarka Seimo narys neprisiekė arba prisiekė lygtinai - pagal įsigaliojusį Seimo nutarimą. 2. Vyriausioji rinkimų komisija Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta per 15 dienų, kai atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodyta vada, išskyrus tą atvejį, kai prasidėjus apkaltos procesui, yra pateiktas Seimo nario atsistatydinimo pareiškimas. Šiuo atveju Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas priimamas per 15 dienų po apkaltos proceso pabaigos.
Jeigu Seimas priima nutarimą panaikinti Seimo nario mandatą apkaltos proceso tvarka ir taip pat yra pateiktas Seimo nario pareiškimas atsistatydinti iš Seimo nario pareigų, Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais dėlto, kad Seimas panaikino Seimo nario įgaliojimus apkaltos proceso tvarka ir jo atsistatydinimo pareiškimas nėra nagrinėjamas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą TEIKIA: Seimo narys Jurgis Razma
RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 25¹ STRAIPSNIO PAPILDYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Įstatymų projektų rengimą paskatino iš visuomenės perteiktas nepasitenkinimas, kai pradėjus apkaltos procedūrą Seimo nariui ar mandato atėmimo procedūrą savivaldybės tarybos nariui, jis atsistatydina ir minėtos procedūros neužbaigiamos. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius - Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Įstatymas numato, jog pradėjus Seimo nario apkaltos procedūrą ar savivaldybės tarybos nario mandato netekimo procedūrą dėl priesaikos sulaužymo, Seimo narys arba atitinkamai Savivaldybės tarybos narys gali pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai atsistatydinimo pareiškimą ir tuo pagrindu yra atleidžiamas iš užimamų pareigų. Tokiu atveju apkaltos procedūrą, nors ir yra nepalankūs teismo sprendimai, nutraukiama, ir lieka neaišku, ar Seimo narys /ar savivaldybės tarybos narys sulaužė priesaiką. Neseni pavyzdžiai – Seimo nario M.Basčio bei Klaipėdos savivaldybės tarybos nario V.Titovo mandatų atsisakymai. Formaliai jie išvengia atsakomybės dėl priesaikos sulaužymo ir vėl gali kandidatuoti artimiausiuose rinkimuose. 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymas jo paties pareiškimu ar mandato atėmimo procedūra, jau prasidėjus apkaltos procedūrai, Vyriausioje rinkimų komisijoje nesvarstomas, kol nebus baigta minėta procedūra. Jeigu pradėta apkalta ar mandato atėmimo procedūra baigiasi rezultatyviai, tuo pagrindu Seimo narys ar atitinkamai savivaldybės tarybos narys ir netektų mandato. Jeigu procedūra baigtųsi palankiai Seimo nariui ar Savivaldybės tarybos nariui, tuomet VRK galėtų nagrinėti jo atsistatydinimo pareiškimą, žinoma, jeigu jis nebūtų atsiimtas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priimtas įstatymų projektas neigiamų pasekmių neturės. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas neturės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Seimo nario įgaliojimų nutrūkimas; savivaldybės tarybos nario mandato netekimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Jurgis Razma
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-03- Nr. Į 2019-03-14 Nr. S-2019-1405 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-2721 96 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3261 ATITIKTIES
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 96 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3261, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti išimtį dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų priėmimo pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais pagal jo apkaltos metu pateiktą atsistatydinimo iš šių pareigų pareiškimą (96 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal šią išimtį, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Seimo nario, kuriam pradėtas apkaltos procesas jo metu pateikto prašymo atsistatydinti iš šių pareigų, priimtų „per 15 dienų po apkaltos proceso pabaigos“. Tai reikštų, kad Seimo narys jam pradėtos apkaltos metu turės tik formalią teisę pateikti atsistatydinimo iš pareigų pareikimą, nes sprendimas dėl tokio pareiškimo butų priimamas per 15 dienų po apkaltos proceso pabaigos. 2. Vertinamas teisinis reguliavimas susijęs su apkaltos institutu, įtvirtintu Konstitucijos 74 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad „<...> Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą“. Apkaltos proceso tikslas – išspręsti Seimo nario konstitucinės atsakomybės klausimą ir taikyti konstitucinę sankciją –panaikinti Seimo nario mandatą už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, nusikaltimo padarymą. Įgaliojimus apkaltos procese turi tik dvi valstybės valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas.
Jeigu Konstitucinis Teismas padaro išvadą, kad asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali tokį asmenį pašalinti iš užimamų pareigų, gali panaikinti jo Seimo nario mandatą. Jeigu Seimas, laikydamasis Konstitucijos, apkaltos proceso tvarka pašalino Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą valstybės pareigūną iš užimamų pareigų, panaikino jo Seimo nario mandatą, toks Seimo sprendimas yra galutinis (2004 m. balandžio 15 d., 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados). Be to, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucijos 63 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinti šie Seimo nario įgaliojimų pasibaigimo pagrindai „atsistatydina“ (3 punktas); „Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka“ (5 punktas). Tokie pagrindai yra įtvirtini ir Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punkte. Nurodytos Konstitucijos nuostatos nenustato Seimo nario teisės atsistatydinti iš Seimo nario pareigų įgyvendinimo apribojimo dėl jam pradėto apkaltos proceso. Apibendrinus minėtą teisinį reguliavimą, matyti, kad Seimo nariui pradėtos apkaltos proceso laikotarpiu (kol jo apkaltos procesas Seime nepasibaigs ) jo teisė atsistatydinti iš pareigų nebūtų realiai įgyvendinta ir Seimo narys, prieš savo valią, bus susaistytas turimu teisiniu statusu ir turės vykdyti su šiuo statusu susijusias pareigas (taip pat naudotis su šio statusu susijusiomis teisėmis, veiklos garantijomis, laikytis nustatytų veiklos apribojimų ir pan.). Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Seimo nario, kuriam pradėtas apkaltos procesas jo metu pateikto prašymo atsistatydinti iš užimamų pareigų, priimtų „per 15 dienų po apkaltos proceso pabaigos“. Atkreipiame dėmesį, kad paskutinės Seime vykusios apkaltos procedūros (skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 14 d.
Seimo narių teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui iki 2018 m. kovo 15 d. jo pareiškimo atsistatydinti) trūko vienerius metus. Atsižvelgiant į tai, toks teisinis reguliavimas, kuriuo Seimo nario (kuris jam pradėto apkaltos proceso metu pateikė atsistatydinimo iš pareigų prašymą) teisės atsistatydinti iš užimamų pareigų įgyvendinimas būtų dirbtinai apsunkintas atidedant Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimą dėl šio prašymo iki apkaltos proceso pabaigos, neturi konstitucinio pagrindo ir neatitinka Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos teisės laisvai pasirinkti darbą (užsiėmimo rūšį), kuri ex lege yra neatskiriama nuo asmens laisvo apsisprendimo dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ar jo nedirbti (neiti tam tikrų pareigų – atsistatydinti iš jų). 3. Projekte siūloma įtvirtinti nuostata „Jeigu Seimas priima nutarimą panaikinti Seimo nario mandatą apkaltos proceso tvarka ir yra pateiktas Seimo nario pareiškimas atsistatydinti iš Seimo nario pareigų, Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais, dėl to, kad Seimas panaikino Seimo nario įgaliojimus apkaltos proceso tvarka“ yra ydinga. Jeigu, Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų daugumą priima nutarimą apkaltos proceso tvarka panaikinti Seimo nario mandatą (Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktas) nuo tokio Seimo nutarimo paskelbimo visuomenės informavimo Seimo narys netenka mandato (Seimo statuto 242 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pažymime, kad toks Seimo priimtas nutarimas yra galutinis ir jo negali pakeisti jokia valstybės institucija (Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalis). Jeigu Seimo narys apkaltos proceso tvarka neteko mandato – jis neteko ir Seimo nario įgaliojimų.
Taigi, Vyriausioji rinkimų komisija neturėtų pripažinti to, ko Seimo narys jau yra netekęs Seimo nutarimu, juolab, „pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais dėl to, kad Seimas panaikino Seimo nario įgaliojimus apkaltos proceso tvarka“. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (2017 m. liepos 11 d. redakcija) projekto 1 straipsnio pavadinime žodis „papildymas“ keistinas – „pakeitimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo narys Jurgis Razma, Teisės departamento vyresnieji patarėjai Ona Buišienė, Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išimtį dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų priėmimo pripažinti Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais pagal jo apkaltos metu pateiktą atsistatydinimo iš šių pareigų pareiškimą (96 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal šią išimtį, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Seimo nario, kuriam pradėtas apkaltos procesas jo metu pateikto prašymo atsistatydinti iš šių pareigų, priimtų „per 15 dienų po apkaltos proceso pabaigos“.
Tai reikštų, kad Seimo narys jam pradėtos apkaltos metu turės tik formalią teisę pateikti atsistatydinimo iš pareigų pareikimą, nes sprendimas dėl tokio pareiškimo butų priimamas per 15 dienų po apkaltos proceso pabaigos. 2. Vertinamas teisinis reguliavimas susijęs su apkaltos institutu, įtvirtintu Konstitucijos
narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą“. Apkaltos proceso tikslas – išspręsti Seimo nario konstitucinės atsakomybės klausimą ir taikyti konstitucinę sankciją –panaikinti Seimo nario mandatą už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, nusikaltimo padarymą. Įgaliojimus apkaltos procese turi tik dvi valstybės valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas. Jeigu Konstitucinis Teismas padaro išvadą, kad asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali tokį asmenį pašalinti iš užimamų pareigų, gali panaikinti jo Seimo nario mandatą. Jeigu Seimas, laikydamasis Konstitucijos, apkaltos proceso tvarka pašalino Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą valstybės pareigūną iš užimamų pareigų, panaikino jo Seimo nario mandatą, toks Seimo sprendimas yra galutinis (2004 m. balandžio 15 d., 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados).
Be to, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucijos 63 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinti šie Seimo nario įgaliojimų pasibaigimo pagrindai „atsistatydina“ (3 punktas);
„Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka“ (5 punktas). Tokie
pagrindai yra įtvirtini ir Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 ir
atsistatydinti iš Seimo nario pareigų įgyvendinimo apribojimo dėl jam pradėto apkaltos proceso. Apibendrinus minėtą teisinį reguliavimą, matyti, kad Seimo nariui pradėtos apkaltos proceso laikotarpiu (kol jo apkaltos procesas Seime nepasibaigs ) jo teisė atsistatydinti iš pareigų nebūtų realiai įgyvendinta ir Seimo narys, prieš savo valią, bus susaistytas turimu teisiniu statusu ir turės vykdyti su šiuo statusu susijusias pareigas (taip pat naudotis su šio statusu susijusiomis teisėmis, veiklos garantijomis, laikytis nustatytų veiklos apribojimų ir pan.). Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Seimo nario, kuriam pradėtas apkaltos procesas jo metu pateikto prašymo atsistatydinti iš užimamų pareigų, priimtų „per 15 dienų po apkaltos proceso pabaigos“. Atkreipiame dėmesį, kad paskutinės Seime vykusios apkaltos procedūros (skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 14 d. Seimo narių teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui iki 2018 m. kovo 15 d. jo pareiškimo atsistatydinti) trūko vienerius metus.
Atsižvelgiant į tai, toks teisinis reguliavimas, kuriuo Seimo nario (kuris jam pradėto apkaltos proceso metu pateikė atsistatydinimo iš pareigų prašymą) teisės atsistatydinti iš užimamų pareigų įgyvendinimas būtų dirbtinai apsunkintas atidedant Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimą dėl šio prašymo iki apkaltos proceso pabaigos, neturi konstitucinio pagrindo ir neatitinka Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos teisės laisvai pasirinkti darbą (užsiėmimo rūšį), kuri ex lege yra neatskiriama nuo asmens laisvo apsisprendimo dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ar jo nedirbti (neiti tam tikrų pareigų – atsistatydinti iš jų). Pritarti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ši nuostata yra bendro pobūdžio norma (1999 m. kovo 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimai), kuri reiškia galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį (ar eiti tam tikras pareigas, ar ne) (1996 m. liepos 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimai). Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; sudarydamas jas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus <..> nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas; tai darydamas jis turi paisyti Konstitucijos (inter alia 2002 m. lapkričio 25 d., 2008 m. vasario 20 d., 2010 m. kovo 22 d. nutarimai).
Taip pat Konstitucinis Teismas nutarimuose yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos kartu su konstituciniais teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principais ir kyla inter alia šie reikalavimai įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui ir, kad konstitucinis proporcingumo principas yra neatsiejamas nuo kitų Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinių lygiateisiškumo, teisingumo principų (2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2013 m. liepos
atsakomybės ir kitų atsakomybės rūšių (kurioms neturi įtakos asmens statuso pasikeitimas) atribojimą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas 2018 m. kovo 8 d. nutarime. Politinės atsakomybės savanoriškas prisiėmimas atsistatydinant iš pareigų yra demokratinėse valstybėse plačiai paplitęs reiškinys, valstybės valdymo sąrangos dalis, atitinkanti atsakingo valdymo ir politinės atsakomybės principus. 3.
sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. kovo 22 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo Seimo nario (kuris jam pradėto apkaltos proceso metu pateikė atsistatydinimo iš pareigų prašymą) teisės atsistatydinti iš užimamų pareigų įgyvendinimas būtų dirbtinai apsunkintas atidedant Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo priėmimą dėl šio prašymo iki apkaltos proceso pabaigos, neturi konstitucinio pagrindo ir neatitinka Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintos teisės laisvai pasirinkti darbą (užsiėmimo rūšį), kuri ex lege yra neatskiriama nuo asmens laisvo apsisprendimo dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ar jo nedirbti (neiti tam tikrų pareigų – atsistatydinti iš jų), bei konstitucinių teisinės valstybės principų. 4. Balsavimo rezultatai: už –10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė