Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO nR. I-1343 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 6 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
“2) Lietuvos Respublikos piliečiai nuolat gyvenantys Lietuvoje ir gaunantys kitos šalies pensiją ar šalpos kompensaciją, pagal pasirašytas dvišales Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sutartis.”
2Buvusius 6 str. 4 d. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18 ir 19 punktus atitinkamai laikyti 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 punktais;
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Vida Ačienė
Projekto lyginamasis variantas (2)
2019
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį 2²punktu: „2²) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai, nurodyti 6 straipsnio
dalį 21 punktu:
„21) Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantys
asmenys, kurie gauna bet kurios rūšies pensiją pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos draudimą, taikymas numatytas šiose tarptautinėse sutartyse.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Nėra užtikrinamas lygiavertiškumas ir lygiateisiškumas visų Lietuvos piliečių ir nėra užtikrinama visiems vienoda galimybė į nemokamą gydymą, kuri nurodyta yra Konstitucijos 53 str. „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“ Pagal pasirašytas dvišales sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir kitų šalių dėl socialinės apsaugos, yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis yra mokamos senatvės pensijos. Šiose sutartyse pvz. pasirašytose su Baltarusija, Ukraina yra nurodyta, kad pagal abiejų Šalių ar pagal vienos šalies teisės aktus gaunantiems pensijas asmenims taikomi tos Šalies, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena sveikatos draudimo teisės aktai. Vadovaujantis minėtų sutarčių nuostatomis pensinio amžiaus asmenims, turėtų būti užtikrinamas sveikatos draudimas, jeigu jie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau dabar galiojantis sveikatos draudimo įstatymas to nenumato. Asmenys, gaunantys kitos šalies pensiją, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turintys mūsų šalies pilietybę, nėra apdrausti privalomu sveikatos draudimu, nors daugelis iš jų iki išvykimo į kitą šalį turi darbo stažą Lietuvoje. Kitų šalių pensijos, kurias gauna mūsų šalies piliečiai yra gana mažos (pvz. Baltarusijos pensija iki 150,0 EUR) iš kurių norint gauti medicinos paslaugas jie privalo mokėti sveikatos draudimo mokestį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminė projekto rengėja Seimo narė Vida Ačienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: „ 4.
Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba už kuriuos šios įmokos yra mokamos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1–7 ir 9 dalis), laikomi:
1) asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją;
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
„ 4. Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės
lėšomis (išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba už kuriuos šios įmokos yra mokamos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1–7 ir 9 dalis), laikomi:
2) Lietuvos Respublikos piliečiai nuolat gyvenantys Lietuvoje, gaunantys kitos šalies pensiją ar šalpos kompensaciją pagal pasirašytas dvišales Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sutartis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Keičiama Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio 4 dalis. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas, laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti iš valstybės biudžeto lėšų reikės labai nedaug. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Privalomasis sveikatos draudimas“, „apdraustųjų asmenų kategorijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narė Vida Ačienė
2019-02-25
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktą, tačiau iš įstatymo projekto turinio darytina išvada, kad įstatymo projekte siūloma papildyti 6 straipsnio 4 dalį nauju 2 punktu, todėl šiuos tarpusavio prieštaravimus reikėtų pašalinti. 2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Nurodyta, kad „Nėra užtikrinamas lygiavertiškumas ir lygiateisiškumas visų Lietuvos piliečių ir nėra užtikrinama visiems vienoda galimybė į nemokamą gydymą, kuri nurodyta yra Konstitucijos 53 str. „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“ Pagal pasirašytas dvišales sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir kitų šalių dėl socialinės apsaugos, yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis yra mokamos senatvės pensijos. Šiose sutartyse pvz. pasirašytose su Baltarusija, Ukraina yra nurodyta, kad pagal abiejų Šalių ar pagal vienos šalies teisės aktus gaunantiems pensijas asmenims taikomi tos Šalies, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena sveikatos draudimo teisės aktai. Vadovaujantis minėtų sutarčių nuostatomis pensinio amžiaus asmenims, turėtų būti užtikrinamas sveikatos draudimas, jeigu jie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau dabar galiojantis sveikatos draudimo įstatymas to nenumato.
Asmenys, gaunantys kitos šalies pensiją, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turintys mūsų šalies pilietybę, nėra apdrausti privalomu sveikatos draudimu, nors daugelis iš jų iki išvykimo į kitą šalį turi darbo stažą Lietuvoje. Kitų šalių pensijos, kurias gauna mūsų šalies piliečiai yra gana mažos (pvz. Baltarusijos pensija iki 150,0 EUR) iš kurių norint gauti medicinos paslaugas jie privalo mokėti sveikatos draudimo mokestį.“ (Čia ir toliau – išskirta mūsų). Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte kai kurie teiginiai (pavyzdžiui: 1) kad vadovaujantis minėtų sutarčių nuostatomis pensinio amžiaus asmenims turėtų būti užtikrinamas sveikatos draudimas, jeigu jie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau dabar galiojantis sveikatos draudimo įstatymas to nenumato; 2) kad asmenys, gaunantys kitos šalies pensiją, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turintys mūsų šalies pilietybę, nėra apdrausti privalomu sveikatos draudimu) yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės, nes keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Pažymėtina, jog tam, kad asmuo įgytų teisę į sveikatos draudimo apmokamas paslaugas ar priemones, jis pats turi sumokėti ar už jį turi būtu sumokėtos draudimo įmokos. Iš įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo darytina išvada, kad siūloma nustatyti asmenų grupę, kuri sveikatos draudimu būtų draudžiama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Taigi, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje ir gaunantys kitos šalies pensiją ar šalpos kompensaciją pagal pasirašytas dvišales Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sutartis. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, įstatymo projekte siūloma nustatyti bendro pobūdžio normą, pagal kurią sveikatos draudimu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis būtų draudžiami kitos šalies pensiją ar šalpos kompensaciją gaunantys asmenys. Ši nuostata suponuoja išvadą, kad minimų asmenų ekonominių interesų vieta buvo ne Lietuvos Respublika, o kita valstybė, kurios įstatymų nustatyta tvarka jie ne tik įgijo teisę į pensiją, bet ir kūrė tos valstybės socialinę – ekonominę gerovę, todėl svarstytina, ar jie sveikatos draudimu turėtų būti draudžiami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, t. y. Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšomis, kai patys būdami darbingi tuos mokesčius mokėjo ne Lietuvoje. Antra, pažymėtina, kad dvišalės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sutartys yra pasirašytos su keliolika valstybių ir ne visos tų valstybių mokamos pensijos yra mažos palyginus su Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytomis pensijomis, todėl Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų lėšomis būtų draudžiami ir pasiturintys kitų valstybių pensijų gavėjai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, paprastai, tarptautinėse sutartyse šalys prisiima vadinamuoju “veidrodiniu” principu nustatomus įsipareigojimus, todėl manytina, kad įstatymo projekte teikiama nuostata yra sutarties, o ne įstatymo reguliavimo dalyku, nes analogiškus įsipareigojimus turėtų prisiimti ir kitos valstybės, su kuriomis sudarytos dvišalės sutartys.
Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitos šalies įstatymuose nustatytų išmokų pavadinimai gali nesutapti su Lietuvos Respublikoje nustatytų išmokų pavadinimais arba apibrėžti kitokio pobūdžio išmokas, todėl įstatymo projekte nurodyta šalpos kompensacija gali būti įvairiai suprantama. Svarstytina, ar dėl to nekils normų aiškinimo ir taikymo problemų. 3. Vadovaujantis teisinio reguliavimo aiškumo ir sistemiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose yra daug nuorodų į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį bei jos punktus, šios dalies punktų numeracijos keitimo siūlytina atsisakyti, o įstatymo projekte teikiamą nuostatą siūlytina inkorporuoti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 punkte ar kitur. 4. Įstatymo projektas tobulintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkto pabaigoje įrašytinas kabliataškis, įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje vietoj straipsnio ir dalies santrumpų rašytini pilni žodžiai, šioje dalyje vietoj kabliataškio rašytinas taškas). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-03- Nr. Į 2019-02-28 Nr. S-2019-1181 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3246, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atitikties Europos Sąjungos teisei Viktorija Vasiliauskienė vertinimo skyriaus vedėja Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-13436
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Vytautas Kamblevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Andrius Mazuronis, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai:
Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-25 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
išvada, kad įstatymo projekte siūloma papildyti 6 straipsnio 4 dalį nauju 2 punktu, todėl šiuos tarpusavio prieštaravimus reikėtų pašalinti. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Nurodyta, kad „Nėra užtikrinamas lygiavertiškumas ir lygiateisiškumas visų Lietuvos piliečių ir nėra užtikrinama visiems vienoda galimybė į nemokamą gydymą, kuri nurodyta yra Konstitucijos 53 str. „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.
Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“ Pagal pasirašytas dvišales sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir kitų šalių dėl socialinės apsaugos, yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis yra mokamos senatvės pensijos. Šiose sutartyse pvz. pasirašytose su Baltarusija, Ukraina yra nurodyta, kad pagal abiejų Šalių ar pagal vienos šalies teisės aktus gaunantiems pensijas asmenims taikomi tos Šalies, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena sveikatos draudimo teisės aktai. Vadovaujantis minėtų sutarčių nuostatomis pensinio amžiaus asmenims, turėtų būti užtikrinamas sveikatos draudimas, jeigu jie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau dabar galiojantis sveikatos draudimo įstatymas to nenumato. Asmenys, gaunantys kitos šalies pensiją, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turintys mūsų šalies pilietybę, nėra apdrausti privalomu sveikatos draudimu, nors daugelis iš jų iki išvykimo į kitą šalį turi darbo stažą Lietuvoje. Kitų šalių pensijos, kurias gauna mūsų šalies piliečiai yra gana mažos (pvz. Baltarusijos pensija iki 150,0 EUR) iš kurių norint gauti medicinos paslaugas jie privalo mokėti sveikatos draudimo mokestį.“ (Čia ir toliau
Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte kai kurie teiginiai (pavyzdžiui: 1) kad vadovaujantis minėtų sutarčių nuostatomis pensinio amžiaus asmenims turėtų būti užtikrinamas sveikatos draudimas, jeigu jie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau dabar galiojantis sveikatos draudimo įstatymas to nenumato; 2) kad asmenys, gaunantys kitos šalies pensiją, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turintys mūsų šalies pilietybę, nėra apdrausti privalomu sveikatos draudimu) yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės, nes keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Pažymėtina, jog tam, kad asmuo įgytų teisę į sveikatos draudimo apmokamas paslaugas ar priemones, jis pats turi sumokėti ar už jį turi būtu sumokėtos draudimo įmokos. Iš įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo darytina išvada, kad siūloma nustatyti asmenų grupę, kuri sveikatos draudimu būtų draudžiama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Taigi, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje ir gaunantys kitos šalies pensiją ar šalpos kompensaciją pagal pasirašytas dvišales Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sutartis. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, įstatymo projekte siūloma nustatyti bendro pobūdžio normą, pagal kurią sveikatos draudimu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis būtų draudžiami kitos šalies pensiją ar šalpos kompensaciją gaunantys asmenys.
Ši nuostata suponuoja išvadą, kad minimų asmenų ekonominių interesų vieta buvo ne Lietuvos Respublika, o kita valstybė, kurios įstatymų nustatyta tvarka jie ne tik įgijo teisę į pensiją, bet ir kūrė tos valstybės socialinę
mokėtojų lėšomis, kai patys būdami darbingi tuos mokesčius mokėjo ne Lietuvoje. Antra, pažymėtina, kad dvišalės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sutartys yra pasirašytos su keliolika valstybių ir ne visos tų valstybių mokamos pensijos yra mažos palyginus su Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytomis pensijomis, todėl Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų lėšomis būtų draudžiami ir pasiturintys kitų valstybių pensijų gavėjai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, paprastai, tarptautinėse sutartyse šalys prisiima vadinamuoju “veidrodiniu” principu nustatomus įsipareigojimus, todėl manytina, kad įstatymo projekte teikiama nuostata yra sutarties, o ne įstatymo reguliavimo dalyku, nes analogiškus įsipareigojimus turėtų prisiimti ir kitos valstybės, su kuriomis sudarytos dvišalės sutartys. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitos šalies įstatymuose nustatytų išmokų pavadinimai gali nesutapti su Lietuvos Respublikoje nustatytų išmokų pavadinimais arba apibrėžti kitokio pobūdžio išmokas, todėl įstatymo projekte nurodyta šalpos kompensacija gali būti įvairiai suprantama. Svarstytina, ar dėl to nekils normų aiškinimo ir taikymo problemų. Atsižvelgti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-25 3.
Vadovaujantis teisinio reguliavimo aiškumo ir sistemiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose yra daug nuorodų į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį bei jos punktus, šios dalies punktų numeracijos keitimo siūlytina atsisakyti, o įstatymo projekte teikiamą nuostatą siūlytina inkorporuoti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 punkte ar kitur. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkto pabaigoje įrašytinas kabliataškis, įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje vietoj straipsnio ir dalies santrumpų rašytini pilni žodžiai, šioje dalyje vietoj kabliataškio rašytinas taškas). Pritarti. 5. Europos teisės departamentas prie TM, 2019-03-13 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3246, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-05-15 d. nutarimas Nr. 486 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. kovo 13 d. sprendimą Nr.
SV-S-1130 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3246 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas:
socialinės apsaugos srityje yra pasirašiusi 2 tarptautines sutartis dėl socialinės apsaugos (su Baltarusijos Respublika ir Ukrainos Respublika), kuriose taip pat yra nuostatos dėl sveikatos draudimo teisės aktų taikymo: 1999 m. vasario 4 d. sudaryta Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl socialinės apsaugos (ratifikuota 1999 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymu Nr. VIII-1251) (toliau – Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis) ir 2001 m. balandžio 23 d. sudaryta Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutartis dėl socialinės apsaugos (ratifikuota 2001 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymu Nr. IX-530) (toliau – Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutartis). Pagal Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties 12 straipsnį pagal abiejų šalių teisės aktus gaunantiems pensijas asmenims taikomi tos šalies, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, sveikatos draudimo teisės aktai. Ši taisyklė taip pat galioja asmenims, gaunantiems pensiją tik pagal kitos šalies teisės aktus.
Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartyje „nuolatinis gyvenimas“ nėra siejamas su atitinkamos pilietybės turėjimu ir reiškia nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tokia pripažįstama pagal kiekvienos šalies teisės aktus. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutarties 12 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, gaunantiems pensiją pagal abiejų šalių teisės aktus, taikomi tos šalies, kurios teritorijoje jie gyvena, sveikatos draudimo (medicininio aptarnavimo) teisės aktai. Ši taisyklė taip pat galioja asmenims, gaunantiems pensiją tik pagal kitos šalies teisės aktus. Pastebėtina tai, kad Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutartyje žodis „gyvenimas“ reiškia asmens faktinį legalų gyvenimą, įskaitant nuolatinį gyvenimą arba gyvenimą turint leidimą laikinai gyventi, kai siekiama įgyti teisę tapti nuolatiniu gyventoju, ir tai taip pat nėra siejama su atitinkamos pilietybės turėjimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, taip pat 1969 m. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės, kurios dalyvė yra ir Lietuvos Respublika, 26 straipsniu, galiojanti tarptautinė sutartis turi būti vykdoma. Vadovaujantis Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Be to, 1969 m. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės 27 straipsnyje nustatyta, kad šalis negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl sutarties nesilaikymo.
Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomas Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies pakeitimas siejant jį su Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimu prieštarautų minėtoms ratifikuotoms tarptautinėms sutartims. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pasirašytose dvišalėse sutartyse tarp Lietuvos Respublikos ir kitų šalių dėl socialinės apsaugos yra nurodyta, kad pagal abiejų šalių ar pagal vienos šalies teisės aktus gaunantiems pensijas asmenims turi būti taikomi ir tos šalies, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, sveikatos draudimo teisės aktai, tačiau dabar galiojantis Sveikatos draudimo įstatymas to nenumato. Atsižvelgdami į Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą Įstatymo projekto rengimo priežastį manome, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomas Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies pakeitimas turėtų būti koreguojamas ir nustatoma, kad apdraustaisiais valstybės lėšomis būtų laikomi ne visi pagal pasirašytas dvišales sutartis pensijas ar kitas socialines išmokas gaunantys asmenys, bet tik tie asmenys, kurių bet kurios rūšies pensijų gavimas pagal dvišales pasirašytas sutartis būtų sąlyga jiems taikyti ir tos šalies, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, sveikatos draudimo teisės aktus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį papildyti nauju punktu:
„Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai
gyvenantys asmenys, kurie gauna bet kurios rūšies pensiją pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos draudimą, taikymas numatytas šiose tarptautinėse sutartyse“. 2.
sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sąrašą įtraukus papildomą asmenų kategoriją, kasmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui reikėtų skirti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsniu, 2019 metais nustatyta 373,1 eurų Valstybės biudžeto metinė įmoka už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį. Vertinant tai, kad apytiksliai nuolat ar laikinai Lietuvos Respublikoje šiuo metu gyvena apie 800 vyresnių kaip 60 metų Baltarusijos Respublikos ir Ukrainos Respublikos piliečių vyrų ir apie 1050 vyresnių kaip 55 metų Baltarusijos Respublikos ir Ukrainos Respublikos piliečių moterų, tikėtinas papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis būtų apie 690 tūkstančių eurų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet jų neskiriama arba skiriama nepakankamai. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: . Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-06-052 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto asignavimų, kurie turėtų būti skiriami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, o tvirtinant Lietuvos Respublikos
patvirtinimo įstatymą, šios lėšos nėra numatytos, papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1d.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: už –8, prieš –0, susilaikė –3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Varžgalys, Rita Tamašunienė. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO (XIIIP-3246) 2019-11-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas K. Bartkevičius, Komiteto nariai A. Armonaitė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, L. Matkevičienė,
R. Martinėlis, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, Ministro pirmininko patarėjas P. Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai R. Kiudytė, V. Srogė, M. Mickė, K. Rušinskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė V. Miškinytė, Valstybinės ligonių kasos atstovai G. Kacevičius, T. Ragauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-02-25 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktą, tačiau iš įstatymo projekto turinio darytina išvada, kad įstatymo projekte siūloma papildyti 6 straipsnio
pašalinti. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Nurodyta, kad „Nėra užtikrinamas lygiavertiškumas ir lygiateisiškumas visų Lietuvos piliečių ir nėra užtikrinama visiems vienoda galimybė į nemokamą gydymą, kuri nurodyta yra Konstitucijos 53 str. „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“ Pagal pasirašytas dvišales sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir kitų šalių dėl socialinės apsaugos, yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis yra mokamos senatvės pensijos. Šiose sutartyse pvz. pasirašytose su Baltarusija, Ukraina yra nurodyta, kad pagal abiejų Šalių ar pagal vienos šalies teisės aktus gaunantiems pensijas asmenims taikomi tos Šalies, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena sveikatos draudimo teisės aktai. Vadovaujantis minėtų sutarčių nuostatomis pensinio amžiaus asmenims, turėtų būti užtikrinamas sveikatos draudimas, jeigu jie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau dabar galiojantis sveikatos draudimo įstatymas to nenumato. Asmenys, gaunantys kitos šalies pensiją, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turintys mūsų šalies pilietybę, nėra apdrausti privalomu sveikatos draudimu, nors daugelis iš jų iki išvykimo į kitą šalį turi darbo stažą Lietuvoje. Kitų šalių pensijos, kurias gauna mūsų šalies piliečiai yra gana mažos (pvz. Baltarusijos pensija iki 150,0 EUR) iš kurių norint gauti medicinos paslaugas jie privalo mokėti sveikatos draudimo mokestį.“ (Čia ir toliau – išskirta mūsų).
Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte kai kurie teiginiai (pavyzdžiui: 1) kad vadovaujantis minėtų sutarčių nuostatomis pensinio amžiaus asmenims turėtų būti užtikrinamas sveikatos draudimas, jeigu jie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau dabar galiojantis sveikatos draudimo įstatymas to nenumato; 2) kad asmenys, gaunantys kitos šalies pensiją, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turintys mūsų šalies pilietybę, nėra apdrausti privalomu sveikatos draudimu) yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės, nes keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Pažymėtina, jog tam, kad asmuo įgytų teisę į sveikatos draudimo apmokamas paslaugas ar priemones, jis pats turi sumokėti ar už jį turi būtu sumokėtos draudimo įmokos. Iš įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo darytina išvada, kad siūloma nustatyti asmenų grupę, kuri sveikatos draudimu būtų draudžiama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Taigi, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje ir gaunantys kitos šalies pensiją ar šalpos kompensaciją pagal pasirašytas dvišales Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sutartis. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, įstatymo projekte siūloma nustatyti bendro pobūdžio normą, pagal kurią sveikatos draudimu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis būtų draudžiami kitos šalies pensiją ar šalpos kompensaciją gaunantys asmenys.
Ši nuostata suponuoja išvadą, kad minimų asmenų ekonominių interesų vieta buvo ne Lietuvos Respublika, o kita valstybė, kurios įstatymų nustatyta tvarka jie ne tik įgijo teisę į pensiją, bet ir kūrė tos valstybės socialinę – ekonominę gerovę, todėl svarstytina, ar jie sveikatos draudimu turėtų būti draudžiami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, t. y. Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšomis, kai patys būdami darbingi tuos mokesčius mokėjo ne Lietuvoje. Nepritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-02-25 Antra, pažymėtina, kad dvišalės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sutartys yra pasirašytos su keliolika valstybių ir ne visos tų valstybių mokamos pensijos yra mažos palyginus su Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytomis pensijomis, todėl Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų lėšomis būtų draudžiami ir pasiturintys kitų valstybių pensijų gavėjai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, paprastai, tarptautinėse sutartyse šalys prisiima vadinamuoju “veidrodiniu” principu nustatomus įsipareigojimus, todėl manytina, kad įstatymo projekte teikiama nuostata yra sutarties, o ne įstatymo reguliavimo dalyku, nes analogiškus įsipareigojimus turėtų prisiimti ir kitos valstybės, su kuriomis sudarytos dvišalės sutartys.
Nepritarti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, siūloma nustatyti, kad apdraustaisiais valstybės lėšomis būtų laikomi ne visi pagal pasirašytas dvišales sutartis pensijas ar kitas socialines išmokas gaunantys asmenys, o tik tie, kurie gauna bet kurios rūšies pensiją pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kuriems Lietuvos
numatytas šiose tarptautinėse sutartyse
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-02-25 Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitos šalies įstatymuose nustatytų išmokų pavadinimai gali nesutapti su Lietuvos Respublikoje nustatytų išmokų pavadinimais arba apibrėžti kitokio pobūdžio išmokas, todėl įstatymo projekte nurodyta šalpos kompensacija gali būti įvairiai suprantama. Svarstytina, ar dėl to nekils normų aiškinimo ir taikymo problemų. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sistemiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose yra daug nuorodų į keičiamo įstatymo
siūlytina atsisakyti, o įstatymo projekte teikiamą nuostatą siūlytina inkorporuoti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 punkte ar kitur. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tobulintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkto pabaigoje įrašytinas kabliataškis, įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje vietoj straipsnio ir dalies santrumpų rašytini pilni žodžiai, šioje dalyje vietoj kabliataškio rašytinas taškas). Nepritarti Komiteto patobulintu įstatymo projektu šią nuostatą (buvęs įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas) siūloma dėstyti ne 2 punkte, o paskutiniame, 21 punkte, todėl kabliataškis nereikalingas, o projekto 1 straipsnio
Respublikos Teisingumo ministerijos, 2019-03-13 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3246, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-05-15 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. SV-S-1130 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-3246 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas:
srityje yra pasirašiusi 2 tarptautines sutartis dėl socialinės apsaugos (su Baltarusijos Respublika ir Ukrainos Respublika), kuriose taip pat yra nuostatos dėl sveikatos draudimo teisės aktų taikymo: 1999 m. vasario
socialinės apsaugos (ratifikuota 1999 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymu Nr. VIII-1251) (toliau – Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis) ir 2001 m. balandžio 23 d. sudaryta Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutartis dėl socialinės apsaugos (ratifikuota 2001 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos ratifikavimo įstatymu Nr. IX-530) (toliau – Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutartis). Pagal Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties 12 straipsnį pagal abiejų šalių teisės aktus gaunantiems pensijas asmenims taikomi tos šalies, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, sveikatos draudimo teisės aktai. Ši taisyklė taip pat galioja asmenims, gaunantiems pensiją tik pagal kitos šalies teisės aktus. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartyje „nuolatinis gyvenimas“ nėra siejamas su atitinkamos pilietybės turėjimu ir reiškia nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tokia pripažįstama pagal kiekvienos šalies teisės aktus. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutarties 12 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, gaunantiems pensiją pagal abiejų šalių teisės aktus, taikomi tos šalies, kurios teritorijoje jie gyvena, sveikatos draudimo (medicininio aptarnavimo) teisės aktai.
Ši taisyklė taip pat galioja asmenims, gaunantiems pensiją tik pagal kitos šalies teisės aktus. Pastebėtina tai, kad Lietuvos Respublikos ir Ukrainos Respublikos sutartyje žodis „gyvenimas“ reiškia asmens faktinį legalų gyvenimą, įskaitant nuolatinį gyvenimą arba gyvenimą turint leidimą laikinai gyventi, kai siekiama įgyti teisę tapti nuolatiniu gyventoju, ir tai taip pat nėra siejama su atitinkamos pilietybės turėjimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, taip pat 1969 m. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės, kurios dalyvė yra ir Lietuvos Respublika, 26 straipsniu, galiojanti tarptautinė sutartis turi būti vykdoma. Vadovaujantis Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Be to, 1969 m. Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės 27 straipsnyje nustatyta, kad šalis negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl sutarties nesilaikymo. Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomas Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies pakeitimas siejant jį su Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimu prieštarautų minėtoms ratifikuotoms tarptautinėms sutartims.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pasirašytose dvišalėse sutartyse tarp Lietuvos Respublikos ir kitų šalių dėl socialinės apsaugos yra nurodyta, kad pagal abiejų šalių ar pagal vienos šalies teisės aktus gaunantiems pensijas asmenims turi būti taikomi ir tos šalies, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, sveikatos draudimo teisės aktai, tačiau dabar galiojantis Sveikatos draudimo įstatymas to nenumato. Atsižvelgdami į Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą Įstatymo projekto rengimo priežastį manome, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomas Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies pakeitimas turėtų būti koreguojamas ir nustatoma, kad apdraustaisiais valstybės lėšomis būtų laikomi ne visi pagal pasirašytas dvišales sutartis pensijas ar kitas socialines išmokas gaunantys asmenys, bet tik tie asmenys, kurių bet kurios rūšies pensijų gavimas pagal dvišales pasirašytas sutartis būtų sąlyga jiems taikyti ir tos šalies, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, sveikatos draudimo teisės aktus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį papildyti nauju punktu:
„Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai
gyvenantys asmenys, kurie gauna bet kurios rūšies pensiją pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos draudimą, taikymas numatytas šiose tarptautinėse sutartyse“. 2. Priėmus Įstatymo projektą ir į valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sąrašą įtraukus papildomą asmenų kategoriją, kasmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui reikėtų skirti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsniu, 2019 metais nustatyta 373,1 eurų Valstybės biudžeto metinė įmoka už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį. Vertinant tai, kad apytiksliai nuolat ar laikinai Lietuvos Respublikoje šiuo metu gyvena apie 800 vyresnių kaip 60 metų Baltarusijos Respublikos ir Ukrainos Respublikos piliečių vyrų ir apie 1050 vyresnių kaip 55 metų Baltarusijos Respublikos ir Ukrainos Republikos piliečių moterų, tikėtinas papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis būtų apie 690 tūkstančių eurų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet jų neskiriama arba skiriama nepakankamai. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-06-05
projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Įstatymo projektas patobulintas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1, 4 ir 5 pastabas. 2.
2Seimo Biudžeto ir finansų komitetas,
2019-06-052 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto asignavimų, kurie turėtų būti skiriami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, o tvirtinant Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetu finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, šios lėšos nėra numatytos, papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1d.“ Atsižvelgti Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatyta, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d., todėl papildomai įstatymo projekto pildyti 2 straipsniu nereikia. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3246(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos reikalų komitetas, 2019-09-181 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma įtraukti naują valstybės biudžeto lėšomis draudžiamų asmenų grupę, turėtų būti patikslinta ir 6 straipsnio 1 dalis, kurioje išvardinti draudžiamieji asmenys, buvusią 1 straipsnio 1 dalį siūlytina laikyti 2 dalimi, o buvusios 1 straipsnio 2 dalies atsisakyti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio 1 dalį 2²punktu: „2²) Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai, nurodyti 6 straipsnio 4 dalies 21 punkte;”
4 dalį 21 punktu: “21) Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantys asmenys, kurie gauna bet kurios rūšies pensiją pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos draudimą, taikymas numatytas šiose tarptautinėse sutartyse.”
8Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0,
susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Bartkevičius, L. Matkevičienė, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė