Lyginamasis projekto variantas
ATLIEKŲ TVARKYMO įstatymo NR. VIII-787 30² straipsnio pakeitimo
2019 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 30² straipsnio pakeitimas Pakeisti 30² straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą nustatomos atsižvelgiant tik į savo nuolatinę gyvenamąją vietą registravusių gyventojų ar darbuotojų skaičių atitinkamame nekilnojamojo turto objekte. Nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Petras Čimbaras
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys,
pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnyje numatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais. Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo redakcija nenumato konkrečių kriterijų, kuriais nustatoma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara. Konkretūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros nustatymo kriterijai pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintose Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklių 25 punkte numatyta, kad pastovioji įmokos už komunalinių atliekų surinkimą dedamoji, konkrečios savivaldybės pasirinkimu, gali būti nustatoma pagal: nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą; arba nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių; arba gyventojų /darbuotojų skaičių. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo turto paskirtis, plotas ar objektų skaičius nėra ir negali būti susijęs ar siejamas su susidarančių komunalinių atliekų kiekiu, kadangi šis kiekis yra priklausomas tik nuo to, kiek fizinių asmenų gyvena /dirba konkrečiame objekte. Todėl šiuo metu galiojanti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara prieštarauja proporcingumo, nediskriminavimo principams, kiek tai susiję su galimybe komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarą sudaryti (nustatyti) atsižvelgiant į nekilnojamojo turto paskirtį, plotą ar objektų skaičių.
Siekiant užtikrinti tinkamą solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principų įgyvendinimą, įstatymo projektu siekiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtinti, jog komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara (pastovioji dalis) gali būti nustatoma atsižvelgiant tik į gyventojų /darbuotojų skaičių konkrečiame nekilnojamojo turto objekte. Pirminis projekto iniciatoriai ir rengėjai – Seimo nariai Andrius Palionis ir Petras Čimbaras. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai Projekto tikslas – užtikrinti tinkamą solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principų įgyvendinimą. Projekto uždaviniai – Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtinti, jog komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara (pastovioji dalis) gali būti nustatoma atsižvelgiant tik į gyventojų / darbuotojų skaičių konkrečiame nekilnojamojo turto objekte. 3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu įstatyme nėra numatyta konkrečių kriterijų, kuriais nustatoma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara. Šie kriterijai yra nustatyti taisyklėse. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos Projektu siūloma numatyti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara (pastovioji dalis) gali būti nustatoma atsižvelgiant tik į gyventojų /darbuotojų skaičių konkrečiame nekilnojamojo turto objekte. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Projekto įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Priėmus projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti ir patvirtinti būtinus šio įstatymo įgyvendinimui poįstatyminius aktus. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Projekto įgyvendinimas biudžeto lėšų surinkimui įtakos neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Projekto rengėjai Įstatymo projektą rengė Seimo narys Andrius Palionis. 15. Projekto reikšminiai žodžiai
„Rinkliava”, „komunalinės atliekos“, „atliekų tvarkymas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra Teikia Seimo nariai Andrius Palionis Petras Čimbaras
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-03- Nr. Į 2019-02-28 Nr. S-2019-1181 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 30²straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP3244 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 30² straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3244 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto paskirtis nėra ir negali būti susijusi ar siejama su susidarančių komunalinių atliekų kiekiu. Todėl Projektu siekiama įtvirtinti, kad įmokos už komunalinių atliekų surinkimą nustatomos atsižvelgiant tik į savo nuolatinę gyvenamąją vietą registravusių gyventojų ar darbuotojų skaičių atitinkamame nekilnojamojo turto objekte. Atkreipiame dėmesį, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara, be kita ko, nustatoma vadovaujantis proporcingumo ir nediskriminavimo principais. Pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos (Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pagal nediskriminavimo principą nustatant įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tos pačios kategorijos komunalinių atliekų turėtojams, turi būti taikomi vienodi įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatymo ir apskaičiavimo metodai, tvarka ir dydžiai (Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio
reguliavimas, t. y. kad mokestis už atliekų tvarkymą būtų skaičiuojamas tik pagal gyventojų ar darbuotojų skaičių, nėra suderinamas su atliekų tvarkymo kainodaros proporcingumo ir nediskriminavimo principais, nes nebūtų galima atsižvelgti į nekilnojamojo turto paskirtį ir atitinkamai pagal tai nustatyti skirtingą kainodarą skirtingos kategorijos atliekų turėtojams. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą nustatomos atsižvelgiant tik į savo nuolatinę gyvenamąją vietą registravusių gyventojų ar darbuotojų skaičių atitinkamame nekilnojamojo turto objekte. Projekto nuostata diskutuotina. Pastebėtina, kad vienas iš projekto nuostatose siūlomų įtvirtinti kriterijų – darbuotojų skaičius atitinkamame nekilnojamojo turto objekte – yra sunkiai nustatomas (pavyzdžiui, dideliame verslo centre dauguma patalpų yra nuomojamos, tad realiai jame dirbančių asmenų skaičius būtų labai didelis, tačiau registruota gali būti tik įmonė-valdytoja, turinti tik kelis darbuotojus ir t.t.). Nėra aišku, kaip tokiu atveju būtų nustatomos rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą. Be to, vietoje žodžio „registravusių“ vartotinas žodis „deklaravusių“. Taip pat, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo 30² straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros proporcingumo principą, kuris reikalauja, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą mokestis už atliekų tvarkymą būtų skaičiuojamas tik pagal gyventojų ar darbuotojų skaičių, o į nekilnojamojo turto paskirtį nebūtų atsižvelgiama. 2.
Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, manytina, jog dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
į projekto 2 straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinime po žodžio
„įsigaliojimas“ įrašytina formuluotė „ir įgyvendinimas“;
3.2. svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti atitinkamomis pereinamosiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis iki teikiamo projekto susiklosčiusius teisinius santykius, pavyzdžiui, pagal galiojantį įstatymą sudarytas sutartis ir pan. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el.p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]