Lyginamasis projekto variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams
(išskyrus iki šio įstatymo įsigaliojimo įgyvendintus projektus), parengtiems ir įgyvendinamiems nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ar ją atitinkančių savivaldybių tarybų patvirtintų programų įgyvendinimo ir finansavimo modelį, sukurtą pagal Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko tarybos iniciatyvą JESSICA (I atnaujinimo (modernizavimo) programą), ir projektams, įgyvendinamiems pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, neatsižvelgiant į sąnaudas, jeigu atliktais statybos darbais pasiekiama šiame įstatyme numatyta energinio naudingumo klasė (II atnaujinimo (modernizavimo) programa).“
Pakeisti 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Valstybės paramos teikimo sąlygos ir
būdai, lėšų kaupimas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) pagal I atnaujinimo (modernizavimo) programą“. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 3¹straipsniu Papildyti Įstatymą 3¹ straipsniu:
„3¹ straipsnis. Valstybės paramos teikimo
projektams, įgyvendinamiems pagal II atnaujinimo (modernizavimo) programą, sąlygos ir būdai 1.
Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (II atnaujinimo (modernizavimo) programa), teikiama, jeigu pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus. 2.
2Valstybės parama teikiama šiais būdais:
1) atlikus daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą) ir pasiekus ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę – kompensuojant išlaidų dalį – po 0,5 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) už butų ir kitų patalpų naudingojo ploto vieną kvadratinį metrą;
2) atlikus daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą) ir pasiekus ne mažesnę kaip B pastato energinio naudingumo klasę – kompensuojama išlaidų dalį – po 0,3 MMA už butų ir kitų patalpų naudingojo ploto vieną kvadratinį metrą;
3) atlikus daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą) ir pasiekus ne mažesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę – kompensuojant išlaidų dalį – po 0,2 MMA už butų ir kitų patalpų naudingojo ploto vieną kvadratinį metrą;
4) pasiekus A arba B pastato energinio naudingumo klasę, jeigu šio pastato patalpų savininkams jau buvo skirta parama ir ją panaudojant pasiekta žemesnė (atitinkamai B arba C) pastato energinio naudingumo klasė, – kompensuojant paramos, kurią panaudojant pasiekta šiame punkte nurodyta aukštesnė pastato energinio naudingumo klasė, ir jau gautos paramos, kurią panaudojant pasiekta žemesnė pastato energinio naudingumo klasė, skirtumą;
5) kompensuojant savivaldybėms jų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų daliai tenkančias pastato atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas dvigubu tarifu (atsižvelgiant į pasiektą energinio naudingumo klasę, atitinkamai po 1,0, 0,6 arba 0,4 MMA už patalpų naudingojo ploto vieną kvadratinį metrą); suteikiant paramą, atsižvelgiama į šios dalies 4 punkte nurodytą taisyklę;
6) kompensuojant nepasiturintiems gyventojams
Valstybės parama teikiama šiais būdais:
1) atlikus daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą) ir pasiekus ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę – kompensuojant išlaidų dalį – po 0,5 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) už butų ir kitų patalpų naudingojo ploto vieną kvadratinį metrą;
2) atlikus daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą) ir pasiekus ne mažesnę kaip B pastato energinio naudingumo klasę – kompensuojama išlaidų dalį – po 0,3 MMA už butų ir kitų patalpų naudingojo ploto vieną kvadratinį metrą;
3) atlikus daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą) ir pasiekus ne mažesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę – kompensuojant išlaidų dalį – po 0,2 MMA už butų ir kitų patalpų naudingojo ploto vieną kvadratinį metrą;
4) pasiekus A arba B pastato energinio naudingumo klasę, jeigu šio pastato patalpų savininkams jau buvo skirta parama ir ją panaudojant pasiekta žemesnė (atitinkamai B arba C) pastato energinio naudingumo klasė, – kompensuojant paramos, kurią panaudojant pasiekta šiame punkte nurodyta aukštesnė pastato energinio naudingumo klasė, ir jau gautos paramos, kurią panaudojant pasiekta žemesnė pastato energinio naudingumo klasė, skirtumą;
5) kompensuojant savivaldybėms jų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų daliai tenkančias pastato atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas dvigubu tarifu (atsižvelgiant į pasiektą energinio naudingumo klasę, atitinkamai po 1,0, 0,6 arba 0,4 MMA už patalpų naudingojo ploto vieną kvadratinį metrą); suteikiant paramą, atsižvelgiama į šios dalies 4 punkte nurodytą taisyklę;
6) kompensuojant nepasiturintiems gyventojams
daugiabučių namų savininkams, įgyvendinantiems II atnaujinimo (modernizavimo) programą, teikiama, jeigu namo patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka yra priėmę sprendimą kaupti lėšas pastatui atnaujinti (modernizuoti) ir (ar) pastatui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Iš kaupiamųjų lėšų apmokamos pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo ir įgyvendinimo išlaidos, taip pat savininkų patvirtinto dydžio pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto administravimo išlaidos. 4. Valstybės parama šiame straipsnyje nurodytais būdais teikiama iš nacionalinių finansavimo šaltinių: biudžeto lėšų, Klimato kaitos specialiosios programos ir kitų lėšų. 5. Šiame straipsnyje nurodytos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimą administruoja ir atnaujinimo (modernizavimo) proceso priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Ši institucija:
1) tikrina įgyvendintų projektų atitiktį Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos nuostatoms;
2) administruoja ir teikia šiame straipsnyje nurodytą valstybės paramą.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. sausio 31 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Linas Balsys
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamo Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 1 straipsnio 2 dalies pakeitimo, 3 straipsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas) parengimo tikslas yra paskatinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą. Projektu siūlomi pakeitimai suteiktų pasirinkimo laisvę daugiabučių namų savininkams daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą) organizuoti keliais būdais. Šiuo metu galiojanti Atnaujinimo įstatymo redakcija numato tik vieną daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) būdą, kuris yra smulkiai reglamentuotas ir itin formalizuotas, kas lemia lėtą proceso įgyvendinimą. Liberalizavus esamą reglamentavimą, atnaujinimo (modernizavimo) projektai būtų įgyvendinami paprasčiau ir sklandžiau. Alternatyvių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programų įtvirtinimas Atnaujinimo įstatyme sukurtų palankią teisinę aplinką namų atnaujinimo (modernizavimo) procesų skatinimui, sukurtų galimybes daugiabučių namų savininkams aktyviau bei drąsiau imtis iniciatyvos, siekiant atnaujinti (modernizuoti) jų bendrą turtą. Šiuo teikiamu Projektu siūloma Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme (toliau – Atnaujinimo įstatymas) nustatyti alternatyvų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) būdą, pagal kurį parama būtų siejama tik su daugiabučio namo energinio efektyvumo klase, pasiekta po atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Šiuo metu Atnaujinimo įstatyme įtvirtintas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) būdas yra sudėtingas, orientuotas į procesą, tačiau ne į rezultatą.
Pagal dabar galiojantį daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) reglamentavimą, kyla šios problemos:
projektai, investicijų planų vertė svyruoja nuo 1 iki 2 milijonų litų, kas daugiabučių namų savininkams kelia pagrįstą baimę prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus;
(modernizavimo) būdas yra ribojamas maksimaliu 2 metų terminu, per kurį turi būti užbaigiamas visas projektas, kai tuo tarpu vykdant projektą susiduriama su rangovų, gebančių atlikti tokios apimties darbus, trūkumo problema;
viršija investicijų plane numatytas projekto įgyvendinimo kainas. Dėl to, kad investicijų plano skaičiavimai atliekami vadovaujantis Sistelos rekomendacinėmis kainomis, tačiau rangovų, teikiamuose komerciniuose pasiūlymuose nurodomos ženkliai didesnės kainos, nei numatomos investicijų plane;
nevažiuojant į objekto vietą, kas lemia dažną jų netikslumą. Nuo investicijų plano parengimo iki rangos darbų pirkimo praeina vidutiniškai 6 mėnesiai, per kuriuos pasikeičia reikalingų rangos darbų kainos ir parengti investicijų planai tampa nepritaikomi;
energijos sutaupymas, tačiau atlikus daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą) nebetikrinamas realus energijos sutaupymas. Dėl išvardintų priežasčių ši valstybės paramos forma yra neefektyvi ir nepatraukli butų ir kitų patalpų savininkams, svarstantiems pradėti savo daugiabučio namo atnaujinimą (modernizaciją).
Kadangi daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) proceso esmė ir tikslas yra energijos sutaupymas, kuris išreiškiamas per kuo aukštesnės energinio naudingumo klasės pasiekimą, įstatymuose nustačius alternatyvą, pagal kurią valstybės teikiamų kompensacijų dydžiai nepriklausomai nuo atliekamų darbų apimties būtų susieti tik su pasiekta energinio naudingumo klase. Siūlomu teisiniu reglamentavimu būtų atsigręžta į patį namo atnaujinimą (modernizaciją) tikslą – pagerinti namo fizines ir energines savybes, sukurtų labiau suprantamą sistemą, mažiau dėmesio skiriant formalizuotam atnaujinimo (modernizavimo) proceso įgyvendinimui. Orientaciją į atliktai darbais pasiektą rezultatą, pasiektą energinę klasę, leistų paspartinti atnaujinimo (modernizavimo) eigą ir sumažintų valstybės išlaidas, atliekant vykdomo projekto dokumentų ir sąnaudų kontrolei, kadangi nesvarbu kiek savininkai investuos lėšų pasiekti konkrečiai energinio naudingumo klasei, kompensacijos dydžiui tai įtakos neturės, priešingai nei yra dabar. Paminėtina ir tai, kad savininkai įgyvendindami dalinį atnaujinimo (modernizavimo) projektą, turės galimybę darbus atlikti dalimis, pasirenkant kokius labiausiai energiją taupančius darbus turėtų atlikti pirmiausia. Vis dėlto, valstybės parama turėtų būti skiriama tiems daugiabučių namų savininkams, kurie yra priėmę sprendimą rinko kaupiamąsias lėšas namo atnaujinimui (modernizavimui). Ši įstatymo norma aiškinama tuo, kad atnaujinimui (modernizavimui) reikalingos pradinės lėšos, o turint kaupiamąjį formą, būsimi darbai netaps didele finansine našta mažesnes pajamas gaunantiems asmenims.
Dėl nurodytų priežasčių šiuo Projektu Atnaujinimo įstatyme siūloma numatyti alternatyvų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) būdą, leisiantį pašalinti egzistuojančias daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo kliūtis bei paspartinti šių procesų eigą. Įstatymo projekto tikslai:
1) Skatinti daugiabučių namų savininkus dalyvauti atnaujinimo (modernizavimo) procese, sudarant galimybę pasirinkti alternatyvų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą;
daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) būdą, pagal kurį parama būtų siejama tik su daugiabučio namo energinio efektyvumo klase, pasiekta po atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys L.Balsys, kartu su Lietuvos Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmais, daugiabučių savininkų bendrijų atstovais. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu daugiabučių namų savininkai valstybės paramą už atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą gali gauti tik tuo atveju, jeigu projektas yra įgyvendinamas išimtinai laikantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-677 patvirtintu daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašo.
Tai reiškia, kad atnaujinimo (modernizavimo) projektą ruošiant ir laikantis namo investicijų plane numatytų energiją taupančių priemonių, namo savininkams imant lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti, mokant projekto, kredito administravimo mokesčius, visus atliekamus veiksmus derinant su Būsto energijos taupymo agentūra bei laikytis kitų numatytų formalių reikalavimų, siekiant gauti valstybės paramą, kuri iš esmės yra siejama su atliktais atnaujinimo (modernizavimo) darbais, tačiau ne su pačiu atnaujinimo (modernizavimo) tikslu
Užtikrinti, kad valstybės parama būtų skiriama ir siejama su energinio efektyvumo klasės didinimu, atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo supaprastinimu, kas daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą) padarytų prieinamesnį daugiabučių namų savininkams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms įtakos neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Parengti daugiabučių namų dalinio atnaujinimo (modernizavimo) tvarką, reglamentuojančią dalinio atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo dienos parengs Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Pritarus Projekto pakeitimams kasmet būtų sutaupoma dalis lėšų iš valstybės biudžeto, teikiamos paramos dalis bus naudojama efektyviau atsižvelgiant į tikrąjį atnaujinimo (modernizavimo) projekto tikslą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„valstybės parama“, „atnaujinimas (modernizavimas)“. 15.
Nėra. Teikia: Seimo narys Linas Balsys
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-02- Nr. Į 2017-01-30 Nr. S-2017-810 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nr. i-2455 1 ir 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projekto NR. XIIIP-324 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISeI Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 1 ir 3 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 3¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-324, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu pritariame 2017 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktoms pastaboms dėl būtinybės tobulinti siūlomą reglamentavimą derinant jį su galiojančiomis įstatymo nuostatomis, pateikiant sąvokų apibrėžimus įstatyme. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(modernizuoti) įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šis įstatymas taikomas <...> projektams, įgyvendinamiems pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, neatsižvelgiant į sąnaudas, jeigu atliktais statybos darbais pasiekiama šiame įstatyme numatyta energinio naudingumo klasė (II atnaujinimo (modernizavimo) programa)“ (pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad pastatų energetinio naudingumo klasės yra nurodytos tiek keičiamo įstatymo 3 straipsnyje, tiek projekto 3 straipsniu siūlomose keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio nuostatose. Todėl lieka neaišku, kurios konkrečiai pastatų naudingumo klasės turimos omenyje. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad valstybės paramos teikimą įgyvendinant II atnaujinimo (modernizavimo) programą siūloma reglamentuoti keičiamo įstatymo 3¹straipsnyje, svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje vietoj žodžių ,,šiame įstatyme“ reikėtų įrašyti žodžius ,,šio įstatymo 3¹ straipsnyje“ arba nurodyti konkrečias pastatų energinio naudingumo klases. Be to, prieš žodį ,,energinio“ įrašytinas žodis ,,pastato“. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto sąvoka ,,butų ir kitų patalpų naudingasis plotas“ turinys. Ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra apibrėžta. Atkreipiame dėmesį, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,naudingasis būsto plotas“.
Nėra aišku, ar sąvoka ,,butų ir kitų patalpų naudingasis plotas“ ir sąvoka ,,naudingasis būsto plotas“ turėtų būti aiškinamos vienodai, ar sąvoka ,,butų ir kitų patalpų naudingasis plotas“ turėtų būti suprantama kitaip. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio
vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgus į tai, projekte reikėtų apibrėžti minėtos sąvokos turinį, ją patikslinti arba pateikti nuorodą į įstatymą, kurioje šios sąvokos turinys būtų apibrėžtas. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹straipsnio 2 dalies 4 punkte reikėtų įvardinti asmenis, kuriems esant šiame punkte siūlomai nustatyti sąlygai, būtų kompensuojamas valstybės paramos skirtumas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais terminais ir tvarka tokios paramos skirtumas būtų išmokamas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Kartu pastebėtina, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹straipsnio
namams modernizuoti (atnaujinti) dydžius. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 3¹straipsnio
punktuose siūlomų nustatyti taisyklių atžvilgiu.
Atsižvelgus į tai, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekto
nereikėtų išdėstyti naujoje keičiamo įstatymo 3¹straipsnio 3 dalyje, esamus keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies punktus bei šio straipsnio 3-5 dalis pernumeruojant. 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės parama teikiama ,,kompensuojant savivaldybėms jų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų daliai tenkančias pastato atnaujinimo (modernizavimo) išlaidas dvigubu tarifu (atsižvelgiant į pasiektą energinio naudingumo klasę, atitinkamai po 1,0, 0,6 arba 0,4 MMA už patalpų naudingojo ploto vieną kvadratinį metrą); suteikiant paramą, atsižvelgiama į šios dalies 4 punkte nurodytą taisyklę”. Projekto nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad iš vertinamosios projekto nuostatos bei projekto 3 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio nuostatų turinio darytina išvada, jog valstybė savivaldybėms teiktų tokio pat dydžio paramą kaip ir nepasiturintiems gyventojams. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis savivaldybes siūloma prilyginti nepasiturintiems gyventojams, nes savivaldybių ir nepsiturinčių gyventojų finasinė padėtis ir pajamų šaltiniai yra nelygiaverčiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus, taip pat teisingumo principą. Antra, Civilinio kodekso 2.34 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės yra viešieji juridiniai asmenys.
Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis iš viešųjų juridinių asmenų tarpo yra išskiriamos savivaldybės ir joms siūloma suteikti didesnę valstybės paramą atnaujinant (modernizuojant) daugiabučius namus negu kitiems viešiesiems juridiniams asmenimis. Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė, savivaldybės ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Šis principas reiškia, kad negalima suteikti privilegijų valstybei, savivaldybėms ir jų institucijoms kaip civilinių santykių subjektams. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamoji projekto nuostata atitinka asmenų lygiateisiškumo bei Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Trečia, vertinamojoje projekto nuostatoje žodžius ,,dvigubu tarifu” reikėtų išbraukti kaip perteklinius. Ketvirta, nuostata ,,suteikiant paramą, atsižvelgiama į šios dalies 4 punkte nurodytą taisyklę” nėra pakankamai aiški. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad nustatant galutinį kompensacijų dydį yra taikoma keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma įtvirtinti taisyklė, tai projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Kitu atveju vertinamoji projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad gali būti atsižvelgiama į aukščiau nurodytą taisyklę, bet tai nereiškia, kad valstybės paramą teikančioji institucija turėtų pareigą visais atvejais šią taisyklę taikyti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir analogišką projekto 3 straipsnyje pateiktą keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą. 5.
punkte siūloma reglamentuoti valstybės paramą nepasiturintiems gyventojams, vykdantiems daugiabučių namų atnaujinimą pagal II daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės parama nepasiturintiems gyventojams yra reglamentuojama galiojančio keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio
parama nepasiturintiems gyventojams, apmokant jiems tenkančias kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokas, teikiama pagal Piniginės socialinjės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, ar projektu keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti valstybės parama nepasiturintiems gyventojams turėtų būti suprantama kaip viena iš piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams formų ir turėtų būti įgyvendinama pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, ar tokia parama turėtų būti teikiama kita tvarka. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 3 dalies nuostata, jog parama teikiama daugiabučių namų savininkams tikslintina, nes pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio ir kitų keičiamo įstatymo straipsnių nuostatas parama teikiama ne daugiabučių namų savininkams, bet daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Be to, siekiant teisinio aiškumo, nuostata ,,namo patalpų savininkai“ keistina nuostata ,,daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai“. 7. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybės parama šiame straipsnyje nurodytais būdais teikiama iš nacionalinių finansavimo šaltinių: biudžeto lėšų, Klimato kaitos specialiosios programos ir kitų lėšų“.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokius konkrečiai finansavimo šaltinius apimtų nuostata ,,kitos lėšos“. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė teikiamu įstatymo projektu prisiimtų konkrečius finansinius įsipareigojimus atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, manytina, kad visi finansavimo šaltiniai turėtų būti išvardinti keičiamame įstatyme. Kitu atveju liktų neaiškų, kokių konkrečiai lėšų šaltinių galėtų būti naudojamos. Be to, svarstytina, ar nuostatos ,,nacionaliniai finansavimo šaltiniai“ nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Kartu atkreipiame dėmesį, kad valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) šaltiniai yra nurodyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis. Tuo atveju, jeigu valstybės parama daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) pagal I atnaujinimo (modernizavimo) programą ir II atnaujinimo modernizavimo programą būtų vykdomos iš skirtingų finansavimo šaltinių, atitinkamai reikėtų papildyti galiojančio įstatymo 4 straipsnio nuostatas, diferencijuojant finansavimo šaltinius pagal aukščiau nurodytas programas. 8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3¹ straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti funkcijas, kurias vykdytų šiame straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, tačiau iš įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kokias teises ji turėtų vykdydama savo funkcijas ir kurio subjekto nustatyta tvarka tikrintų įgyvendintų projektų atitiktį bei administruotų bei teiktų valstybės paramą. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 9.
straipsniuose įtvirtinti naują valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti formą, kuri būtų vykdoma pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų II atnaujinimo (modernizavimo) programą. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikiama iš valstybės biudžeto ir Privatizavimo fondo lėšų, 20 procentų akcizo pajamų ir kitų lėšų. Taigi daugiabučių namų atnaujinimui pagal naująją programą būtų naudojamos valstybės biudžeto ir kitos lėšos. Kiek valstybės biudžeto ir kitų lėšų pareikalautų ar sutaupytų naujos programos įgyvendinimas projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės nuomonės. 10. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti „2017 m. sausio 31 d.“ data, iki kurios turėtų būti priimti įstatymo projekto įgyvendinamieji teisės aktai, jau yra praėjusi, todėl ši data turėtų būti pakeista į kitą datą, kad projekto nuostatas būtų įmanoma įgyvendinti. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]