Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 50 straipsnį jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos
inspektorių teisės
apsaugos inspektoriai kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, vykdančiais valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, turi teisę:
1) įstatymų nustatyta tvarka įeiti į gyvenamąsias ir kitas patalpas, patekti į ūkinių objektų teritorijas ir atlikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pavestas užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams išaiškinti ar jų pasekmėms likviduoti;
2) tikrinti asmenų ir pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius;
3) 2) padėti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams pristatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jo sutikimu, į atitinkamų institucijų patalpas administracinio nusižengimo protokolui surašyti; reikalauti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pažeidėjo asmens tapatybei nustatyti, o jos nenustačius – kreiptis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo. 1. 2.
2Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai savarankiškai,
be aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, turi teisę:
priemones fiksuoti asmenis, įtariamus darant ar darančius aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, šių asmenų veiksmus ir jų transporto priemones;
pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius;
aplinkybių nustatymo aktus, surašyti asmenų, įtariamų padarius aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, pažeidimų liudytojų bei kitų asmenų, turinčių informacijos apie pažeidimą, paaiškinimus;
4) įstatymo nustatyta tvarka atlikti asmenų, įtariamų padarius aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, daiktų patikrinimus, surašanti daiktų patikrinimo aktą;
5) paimti patikrinimo metu rastus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo įrankius, tiesioginius pažeidimo objektus ar daiktus, reikšmingus pažeidimo tyrimui, surašant daiktų paėmimo aktą. Paimti daiktai ne vėliau kaip per vieną parą turi būti perduoti pažeidimą tiriančiam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti aktai aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo tyrime turi oficialaus dokumento įrodomąją galią. 4. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, įgyvendindami šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises, priima sprendimus savarankiškai jiems suteiktos kompetencijos ribose ir asmeniškai už juos atsako.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Kęstutis Mažeika Dainius Gaižauskas Valius Ąžuolas Bronius Markauskas Virginija Vingrienė Kęstutis Bacvinka Aurimas Gaidžiūnas Tomas Tomilinas Aušra Papirtienė Juozas Varžgalys
ir uždaviniai: Priežastis - dažni negatyvūs visuomenės atsiliepimai, susiję su apribotų galių neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veikla. Tokios abejonės kyla dėl neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių darbo nepakankamo efektyvumo padedant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams užkardyti aplinkosauginius pažeidimus. Visuomenės nuogąstavimai susiję su tuo, kad šiuo metu neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriams gali veikti tik kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais t.y. neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių savarankiški veiksmai, siekiant operatyviai fiksuoti galimą pažeidimą, yra prilyginti eilinio Lietuvos piliečio pareigai pranešti atsakingoms tarnyboms apie daromą žalą gamtai. Tikslas - neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teikiamos visokeriopos pagalbos institucijoms ir pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę efektyvumo didinimas. Uždavinys - Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 50 straipsnio pakeitimas, siekiant didinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumą, suteikiant platesnes galias neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Kęstutis Mažeika. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai gali veikti tik kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais.
Savarankiškai įgyvendinti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalis jiems suteikia vienintelę teisę - naudojant technines priemones fiksuoti asmenis, įtariamus darant ar darančius aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, šių asmenų veiksmus ir jų transporto priemones. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Paliekant ir teises, kurios yra numatytos įgyvendinti kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, Projektu siūloma išplėsti galimybes neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams veikti savarankiškai, be aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, suteikiant jiems šias teises :
naudoti gamtos išteklius;
įtariamų padarius aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, pažeidimų liudytojų bei kitų asmenų, turinčių informacijos apie pažeidimą, paaiškinimus;
aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, daiktų patikrinimus, surašanti daiktų patikrinimo aktą;
naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo įrankius, tiesioginius pažeidimo objektus ar daiktus, reikšmingus pažeidimo tyrimui, surašant daiktų paėmimo aktą. Paimti daiktai ne vėliau kaip per vieną parą turi būti perduoti pažeidimą tiriančiam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui.
Kadangi neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai nėra pažeidimus tiriantys pareigūnai, ir negalėtų surašyti (šie įstatymai apibrėžia ratą asmenų, turinčių teisęs surašyti šiuos dokumentus) Administracinių nusižengimų kodekse ar Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytus apklausos, daiktų patikrinimo ar daiktų paėmimo protokolus, projektu siūloma jų surašytus aktus savo įrodomąja galia prilyginti minėtiems protokolams. Nurodytų aktų formas ir surašymo/pasirašymo tvarką nustatytų poįstatyminis teisės aktas. Bus efektyviau kovojama su šešėline veikla aplinkos apsaugos srityje, turės teigiamą poveikį biologinės įvairovės, ekosistemų išsaugojimui, didins visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijomis ir pareigūnais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimto Įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes sudarys prielaidas geresniam aplinkosaugos pažeidimų, tame tarpe ir nusikaltimų, išaiškinamumui. Praplėtus neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisių apimtį, gali kilti rizika jomis piktnaudžiauti, tačiau kontroliuojant neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą, korupcijos rizika minimali. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas leis efektyviai kovoti su šešėline veikla ir tai turės teigiamos įtakos legalaus verslo sąlygoms ir plėtrai. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, aplinkos ministro įsakymu reikės patvirtinti Objektų, kurių prekyba ribojama ar draudžiama aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais, tvarkos aprašą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio
atlikimo tvarkos aprašo, Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarkos aprašo, Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius egzaminų programos, Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo formos ir Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo aprašymo patvirtinimo“ pakeitimas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13.
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Negauta. Teikia Seimo nariai: Kęstutis Mažeika Dainius Gaižauskas Valius Ąžuolas Bronius Markauskas Virginija Vingrienė Kęstutis Bacvinka Aurimas Gaidžiūnas Tomas Tomilinas Aušra Papirtienė Juozas Varžgalys
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-15 Nr. S-2019-931 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP3237 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP3237, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme (toliau – keičiamame įstatyme) įtvirtinant jų papildomas teises. Siūlomi pakeitimai diskutuotini šiais aspektais:
pakeitimai prieštarauja su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) įsigaliojimu susijusiai reformai. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 39⁵, 39⁶, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.
XII-2638 (įsigaliojo
inspektorių teisių - 1) tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius; 2) aiškintis aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų asmenybes, pristatyti juos šiuo tikslu į policiją; 3) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą fiksuojančius dokumentus ir dalyvauti nagrinėjant jų pagrindu iškeltas administracines bylas; 4) įstatymų nustatyta tvarka paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus, gauti paaiškinimus, dokumentų nuorašus; 5) kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais patekti į ūkinių objektų teritorijas ir atlikti jų užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams išaiškinti ar pasekmėms likviduoti. Aptariamo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-4161), teikto Vyriausybės, aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog „Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigos surašyti administracinių nusižengimų protokolus, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 12, 39⁵, 39⁶, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu keičiami 49 ir 50 straipsnis. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai teisės aktų nustatyta tvarka atlieka pagalbinę funkciją, t. y. nustatyta tvarka teikia pagalbą institucijoms ir pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.
Šiuo pakeitimu neetatiniams aplinkosaugos inspektoriams, veikiantiems kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, užtikrinamos teisės taikyti priemones, aiškinantis pažeidimų aplinkybes ir užkertant kelią pažeidimams“. Pastebėtina, kad pritarus projektu siūlomiems pakeitimams, per pastaruosius dvejus metus įstatymo 50 straipsnis iš esmės priešingomis kryptimis būtų keistas net du kartus. Svarstytina, ar tokia tendencija atitiktų teisėkūros aiškumo principą, kuris, be kita ko, reiškia ir tai, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus. Be to, svarstytina, ar su teikiamu projektu neturėtų būti teikiami ir ANK pakeitimai. 1.2. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo (toliau – Policijos rėmėjų įstatymo) 2 straipsnio 3 dalį, policijos rėmėjas – policijoje ar Lietuvos kariuomenėje netarnaujantis Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kurie šio bei kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka aktyviais veiksmais savo noru padeda policijai saugoti viešąją tvarką ar kitaip užkerta kelią nusikalstamoms veikoms ir kitiems teisės pažeidimams. Atkreiptinas dėmesys, jog policijos rėmėjo funkcijos iš esmės yra tokios pačios kaip ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, kurie, remiantis keičiamo įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams visuomeniniais pagrindais padeda vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Svarstytina, ar iš esmės tokias pačias funkcijas atliekantiems subjektams skirtingos apimties teisių įtvirtinimas neišbalansuos teisinės sistemos.
Be to, svarstytina, ar aiškinamajame rašte nurodytam tikslui pasiekti pasirinktas tinkamas būdas, abejotina jo atitikimu teisėkūros tikslingumo bei proporcingumo principams. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog „neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai <...> priima sprendimus savarankiškai jiems suteiktos kompetencijos ribose ir asmeniškai už juos atsako“ savo turiniu nėra aiškios. Atkreiptinas dėmesys, kad neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių atsakomybę reglamentuoja keičiamo įstatymo 53 straipsnis, todėl nėra aiškus projekto ir šių keičiamo įstatymo nuostatų tarpusavio santykis. 3. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 11 punktu, teisės akto projekte žodis „Projektas“ rašomas virš teisės akto pavadinimo, dešinėje lapo pusėje mažosiomis paryškintomis raidėmis. 4. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje organizuoja Aplinkos ministerija, ir į tai, kad, manytina, jog naujų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų įgyvendinimui (jų apmokymui ir pan.) būtų reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, siūlytina dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo. 5. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto aiškinamojo rašto 8 punktą įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus, siūlytina projektą papildyti nuostatomis dėl vėlesnio įstatymo įsigaliojimo bei pasiūlymu atitinkamoms valstybės institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2018 m gruodžio 4 d. priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr.
IX-1005 2, 12 ir 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1685, kurio 4 straipsniu, yra keičiamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Pažymėtina, kad minėtas įstatymas įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d., todėl teikiamo projekto nuostatos turėtų būti derinamos ir su šiuo įstatymu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (85) 239 6546, el. p. [email protected] S. Zamara, tel.
(85) 239 6895, el. p. [email protected]